Projektų rizika

TURINYS

Įvadas 3
Projektams būdingų rizikų klasifikacija 5
Rizikų rūšys pagal projektų paskirtį 8
Projektų finansavimo būdai 11
AB „Stumbras“ 14
Apie AB „Stumbras“ 14
Įmonės rizikos analizė 14
Rizikos mažinimo galimybės 16
Išvados ir pasiūlymai 18
Literatūros šaltiniai 19ĮVADAS
Projektas – tai, kas numatoma ar planuojama padaryti. Tai tam tikra užduotis su pradiniais duomenimis ir reikalaujamais rezultatais (tikslais), kurie lemia užduoties sprendimo būdą.
Tuo atveju, kada galutinis projekto rezultatas – tam tikri fiziniai objektai (pastatai, statiniai, gamybiniai kompleksai), projekto sąvoka gali būti suprantama kaip suformuluota tikslų sistema, kuriem realizuoti kuriami arba modernizuojami fiziniai objektai, įdiegiami technologiniai procesai, jiems parengiama techninė ir organizacinė dokumentacija, nuustatomi materialiniai, finansiniai, darbo ir kt. ištekliai, taip pat numatomi valdymo sprendimai ir jų įgyvendinimo priemonės.
Geriausiai projektą galima apibūdinti, nurodant jo svarbiausius bruožus:
• projekte numatomas kiek galima mažesnis išteklių naudojimas, tikintis pelno ateityje;
• projektas yra planuojamas, finansuojamas ir įgyvendinamas kaip visuma;
• projektas gali būti konkrečių finansinių susitarimų objektas, kuriam paskiriama sava vadovybė;
• projektas turi konkretų pradžios ir pabaigos laiko momentą, tai yra periodą, per kurį tikimasi pasiekti numatytus tikslus;
• projektas turi schematiškas ribas (geografines, kartais ir organizacines).
Investicinio, arba verslo projekto forma ir turinys gali būti laabai įvairūs: tai ir naujos įmonės statybos planas, ir nekilnojamo turto įsigijimo tikslingumo įvertinimas. Galima išskirti pagrindinius, apibūdinančius bet kurį konkretų projektą, veiksnius: projekto apimtį, įgyvendinimo laiką, kokybę, išteklių ribotumą. Taip pat reikia įvertinti projekto vietą ir įgyvendinimo sąlygas. Įprastame pr

rojekte visi šie veiksniai laikomi maždaug lygiaverčiais, nors gana dažnai vienas iš jų turi lemiamos įtakos ir reikalauja ypatingo dėmesio.Investiciniai projektai gali būti gali būti klasifikuojami atsižvelgiant į svarbiausių veiksnių įtaką, projektų įgyvendinimo būtinumą, skubumą ir pagal kelių projektų tarpusavio priklausomybę. Skiriami būtinai įgyvendinami projektai (ekologiniai projektai) arba nebūtinai įgyvendinami projektai (seno įrenginio pakeitimas nauju). Pagal skubumą gali būti neatidėliotini ir atidėtini projektai. Pagal priklausomybės laipsnį projektai skirstomi į alternatyviuosius, nepriklausomus tarpusavyje susijusius. Pagal projekto apimtis skiriami maži ir mega projektai, pagal įgyvendinimo laiką – trumpalaikiai ir ilgalaikiai, ir t.t.
Asmenys, dalyvaujantys investiciniame projekte, nori, kad jų sumanytas ir įgyvendintas projektas nesužlugtų arba būtų nenuostolingas bent jau jiems patiems. Deja, niekas negali būti tvirtai užtikrintas palankia projekto eiga ir jo sėkme, kadangi bet kuris prrojekto vykdymas yra susijęs su didesne ar mažesne rizika. Norint nustatyti, kokiais metodais galima sumažinti neigiamą rizikos įtaką projektui, pirmiausia reikia ištirti įvairiausius rizikos veiksnius ir įvertinti jų reikšmingumą, t.y. atlikti rizikos analizę.
Darbo objektas: AB „Stumbras“
Darbo tikslas: Atlikti projektų rizikos analizę
Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti projektų rizikos klasifikaciją. 2. Išnagrinėti projektų rizikos rūšis. 3. Išnagrinėti investicinę riziką ir jos nustatymus. 4. Išnagrinėti projektų finansavimo būdus. 5. Atlikti rizikos mažinimo galimybes AB „Stumbras“.

PROJEKTAMS BŪDINGŲ RIZIKŲ
KLASIFIKACIJA

Projekto rizika apibūdinama kaip neapibrėžtumas, susijęs su galimybe projektą įgyvendinant pasireikšti nenumatytoms si

ituacijoms ir su tuo susijusioms pasekmėms atsirasti. Kitaip tariant, neapibrėžtumas yra netiksli ir neišsami informacija apie projekto realizavimo sąlygas, o dėl to galinčios atsirasti projekto eigoje nepalankios situacijos ir pasekmės nusakomos rizikos sąvoka.
Identifikuojant projekto riziką, orientuojamasi tiek į vidinės, tiek į išorinės rizikos numatymą.

Išorinė nenumatoma rizika
1. Nenumatytos valstybės reguliavimo priemonės materialinio – techninio tiekimo, gamtos apsaugos, projektinių ir gamybinių normatyvų, žemės naudojimo, eksporto – importo, kainų nustatymo, mokesčių mokėjimo sferose.
2. Gamtinė.s katastrofos (potvyniai, žemės drebėjimai, vėtros ir kt.)
3. Nusikalstamumas.
4. Netikėti išoriniai (ekologiniai, socialiniai) poveikiai.
5. Sužlugdymas (kuriant būtiną infrastruktūrą; dėl tiekimo, projektavimo, statybos ir kt.subrangovų bankroto; finansuojant; dėl klaidų, nustatant projekto tikslus; netikėtų politinių permainų).

Išorinė numatoma (bet neapibrėžta) rizika
1. Rinkos rizika, susijusi su pablogėjusia galimybe gauti žaliavų, jų kainos padidėjimu, vartotojų poreikių pasikeitimu, ekonominiais pokyčiais, sustiprėjusia konkurencija, pozicijų praradimu rinkoje, pirkėjų nenoru paisyti rinkos taisyklių.
2. Operacinė (nepalaikomas darbo jėgos kvalifikacinis lygis, pažeidžiamas darbo saugumas, nukrypstama nuo projekto tikslų).
3. Neleistinas ekologinis poveikis.
4. Neigiamos socialinės pasekmės.
5. Valiutų kurso pasikeitimas.
6. Neapskaičiuojama infliacija.
7. Apmokestinimas.

Vidinė netechninė rizika
1. Suplanuotų darbų sužlugdymas dėl darbo jėgos, medžiagų trūkumo, pavėluoto jų pristatymo, blogų statybos aikštelių sąlygų, projekto, planavimo klaidų, vadovybės pasikeitimo, pradinio periodo sunkumų, silpno valdymo ir t.t.
2. Išteklių pereikvojimas dėl darbo planų sužlugdymo, neteisingos tiekimo tiekimo strategijos, nekvalifikuoto personalo, permokėjimo už medžiagas ir paslaugas, darbų dubliavimosi, neteisingų sąmatų, neįvertintų vidinių faktorių ir t.t.

Techninė rizika
1. Technologijos pasikeitimas.
2. Gamybos, susijusios su pr

rojektu, kokybės ir darbo pajėgumo pablogėjimas.
3. Specifinės technologijos, įdiegiamos į projektą, rizika.
4. klaidos projektinėje – sąmatinėje dokumentacijoje.

Teisinė (juridinė) rizika
1. Licenzijos.
2. Patento teisė.
3. Kontraktų nevykdymas.
4. Vidiniai ir išoriniai teisiniai procesai.

Apdraustoji rizika
1. Tiesioginiai nuosavybės nuostoliai dėl transporto incidentų, įrengimų, medžiagų, rangovų nuosavybės.
2. Netiesioginiai nuostoliai dėl pažeistų įrengimų išmontavimo bei perdislokavimo, dėl įrengimų perstatymo, suplanuoto veiklos rimto pažeidimo, būtino finansavimo padidėjimo.
3. Rizika, kurią apdraudžia pašaliniai asmenys, pagal atitinkamą normatyvinę dokumentaciją (kūno sužalojimas, turto sugadinimas, projekto nuostoliai dėl projektavimo ir realizavimo klaidų, darbų grafiko pažeidimas).
4. Darbuotojai (kūno sužalojimas, sąnaudos bedarbių pakeitimui, pelno praradimas).
Remiantis A.V. Rutkausko ir R.Tamošiūnienės monografijoje „Verslo projektavimas“ pateikta klasifikacija, galima išskirti vidinę, išorinę ir bendrąją rizikas, būdingas pramoniniams verslo projektams.

Vidinę riziką sudaro:
1. Statybinė rizika:
• apsirūpinimo darbo ištekliais rizika;
• apsirūpinimo įrengimais rizika;
• apsirūpinimo medžiagomis rizika;
• projektavimo klaidos;
• kokybės bei projektiniu sprendimų pasikeitimas.
2. Kontaktinė rizika
• apmokėjimų klaidos;
• sutarčių uždelsimai;
• rizika koordinuojant darbus;
• dokumentacijos pasikeitimas.
3. Vykdomoji ir vadybinė rizika:
• darbo našumas;
• kokybė;
• nelaimingi atsitikimai darbe;
• valdymo klaidos.

Išorinė rizika skirstoma:
1. Fizinė rizika: geologiniai ypatumai, gruntiniai vandenys, oro sąlygos.
2. Ekonominė rizika: infliacija, energetinė rizika.
3. Politinė rizika: politinės padėties pasikeitimas, valstybės politika, pasikeitimai mokesčių sistemoje.

Specialistai:
• dinamiškoji – tai nenumatytų projekto vertės pakitimų rizika, dėl pirminių valdymo užduočių ar rinkos bei politinių aplinkybių pasikeitimo. Tokie pakitimai gali sąlygoti tiek nuostolius, tiek papildomas išlaidas;
• statiškoji – tai realaus turto praradimo rizika, dėl padarytos žalos nuosavybei arba dėl netinkamos organizacijos. Ši rizika gali atnešti tik nuostolius.

RIZIKŲ RŪŠYS PAGAL PROJEKTŲ
PASKIRTĮ

Skirtingose verslo projektuose dominuoja skirtingos ri

izikos rūšys. Statybiniams bei pramoniniams projektams būdinga techninė-technologinė rizika, dažniausiai atsirandanti dėl šių priežasčių:
• projektavimo kla.idų;
• technologijos trūkumų;
• klaidingo galingumo nustatymo;
• kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo;
• personalo darbo su užsienio įrengimais patirties stokos;
• žaliavų, statybinių medžiagų tiekimo nutraukimo;
• rangovų statybinių terminų nesiklausymo;
• žaliavų, energijos kainų padidėjimo;
• įrangos pabrangimo;
• darbo užmokesčio sumos padidėjimo.
Išvardintų rizikų pasireiškimas neišvengiamai padidintų apskaičiuotą projekto vertę. Techninė-technologinė rizika atsiranda dėl dalyvių tyčinio ar priverstinio įsipareigojimų neatlikimo, dėl finansinės padėties nestabilumo, valdymo politikos ar situacijos pasikeitimo, neaukšto profesinio lygio.
Tiek statybiniams, tiek pramoniniams projektams nesvetima ekologinė rizika, atsirandanti dėl:
• nestabilių aplinkos reikalavimų įstatymų;
• avarijų;
• vadovybės požiūrio į projektą pasikeitimo.
Be minėtų rizikų statybiniai projektai susiduria su statybine rizika, kurią galima suskirstyti į dvi kategorijas:
1) iki statybų užbaigimo;
2) pasibaigus statyboms.
Pirmos kategorijos rizika sąlygoja materialinius nuostolius, kurių priežastys: statybos užlaikymai; neįvykdyti tiekėjo įsipareigojimai, įrangos, technologijos trūkumai; statybos (montavimo) terminų pažeidimas dėl rangovo kaltės.
Antros kategorijos rizikos: produkcijos kokybė; valdymas; realizavimas; eksportas-importas; transportas; tiekimas; įrangos nesuderinamumas; force majeure; fiziniai nuostoliai.
Prekybos projektams labai aktuali marketingo rizika, susijusi su:
• neteisingu gamybos pajėgumo nustatymu, realizavimo rinkų, strateginių veiksmų jose parinkimu, netiksliu rinkos apimties paskaičiavimu;
• realizavimo tinklo rinkose nebuvimu, veiksmų neapgalvotumu;
• užtrukimu įeinant į rinką.
Dėl marketingo rizikos produkcija nerealizuojama reikiama kaina ir nustatytais terminais, gali trūkti būtinų pajamų kreditams padengti. Atsirandančios pasekmės: darbas ne pilnu pajėgumu bei žemos kokybės produkcija.
Dažnai įgyvendinant projektus trūksta finansinių lėšų, nesilaikoma realizavimo terminų, tai lemia:
• kreditorių įsipareigojimų nevykdymas;
• priverstinis kreditų valiutos pasikeitimas;
• valiutos limito sumažėjimas;
• nutrauktas kredito naudojimas;
• kredito ir procentų išmokėjimų sutrumpėjimas.
Bene visiems projektams svarbi yra finansinė rizika, atsirandanti dėl:
• ekonominio šalies nestabilumo;
• infliacijos;
• susidariusio šakoje nemokumo;
• biudžetinių lėšų deficito.
Projekto finansinės rizikos priežastys, dėl kurių gali išaugti procentinė norma, pabrangti finansavimas, o taip pat kainos bei paslaugos, numatytos kontraktuose:
• politiniai veiksniai;
• valiutų kursų svyravimai;
• valstybinis banko normų reguliavimas;
• išteklių kainos padidėjimas kapitalo rinkoje;
• gamybos išlaidų padidėjimas.
Lėšų trūkumo skolos grąžinimui priežastys:
• projekto produkcijos kainų sumažėjimas pasaulinėje rinkoje;
• silpna, nestabili ekonomika;
• blogas finansinės veiklos valdymas;
• biudžeto deficitas, infliacinis kainų augimas.
Norint sumažinti finansinę riziką reikia:
• pritraukti į projektą stambias firmas, turinčias didelę projektavimo, gamybos, statybos patirtį;
• vyriausybės dotavimo draudžiant investicijas, vyriausybinių garantijų kreditui gauti iš užsienio investuotojų;
• taikyti mokesčių lengvatas;
• atidžiai ruošti dokumentus su bendradarbiaujančiomis įmonėmis, turinčiomis tiesioginę įtaką proceso realizavimu;
• suderėti nepalankių situacijų vystymosi scenarijus.
Specifinė rizika – retai pasitaikanti projektų rizika, būdinga tik tam tikriems projektams (pavyzdžiui, branduolinė rizika – atominių elektrinių statybos ar rekonstrukcijos projektuose). Jei projekte egzistuoja gamtinių jėgų (žemės drebėjimo, potvynio, sausros ir pan.) pavojus, būtina peržvelgti force majeure sąlygų rizikas, ne tik aprašant galimas pasekmes, bet ir siūlant nuostolius mažinančius veiksmus.
Atlikus visų galimų rizikos pasireiškimo formų identifikaciją, toliau yra kokybiškai ir kiekybiškai įvertinamas rizikos ir neapi.brėžtumo veiksnių poveikis nagrinėjamam projektui ir atliekama rizikos analizė. Išsami rizikos analizė turi būti atliekama visuose projekto etapuose: priešinvesticinėje projekto fazėje, investicinėje projekto fazėje ir eksploatacinėje projekto fazėje. Kokybinė projekto rizikos analizė atliekama remiantis įvairiais ekspertiniais metodais. Jos metu identifikuojami visi rizikos ir neapibrėžtumo veiksniai bei jų reikšmingumas projektui. Kiekybinės analizės užduotis – rizikingų veiksnių pokyčių įtakos projekto efektyvumui kiekybinis įvertinimas. Kiekybinė analizė dažniausiai atliekama remiantis jautrumo analizės, imitacinio modeliavimo ir kt. metodais.

PROJEKTŲ FINANSAVIMO BŪDAI

Atliekant projektų ekonominį vertinimą, taip pat labai svarbu įvertinti projekto finansavimo būdą, jo kaštus. Galimi įvairūs projektų finansavimo būdai, tokie kaip nuosavas kapitalas, įvairios paskolos tame tarpe ir obligacijos, taip pat pakankamai nauji ir netradiciniai Lietuvoje finansavimo metodai – lizingas, forfeitingas, faktoringas ir kiti, finansavimas iš valstybinių asignavimų ar specializuotų fondų bei tarptautinių investicijų pritraukimas.

Nuosavas kapitalas

Savininkų nuosavybė – tai įmonės savininkų finansinė teisė į įmonės turtą. Akcinio kapitalo kaina – tai pelno norma, kurios pageidauja dabartiniai įmonės akcininkai iš turimų akcijų. Paprastųjų akcijų kaina gali būti nustatoma pagal: 1) kapitalo įvertinimo modelį (CAPM), 2) diskontuoto pinigų srauto modelį (DCF), bei 3) per obligacijų pajamų ir rizikos priedo apskaičiavimą.

Skolintas kapitalas

Jei įmonė naudoja tiktai nuosavą kapitalą, ji savo nuosavų lėšų rentabilumą apriboja 2/3 ekonominio rentabilumo. Projektų finansavimui gali būti naudojamos įvairios paskolos – bankinės, hipotekinės, sindikuotos, kreditinės linijos ir pan.
Skolos kaina yra neatsiejama nuo kupono palūkanų normos, pagal kurią mokamos naujos skolos palūkanos. Pagal kupono normą apskaičiavę laukiamą rinkos paskolų pelningumą iki mokesčių išskaitymo, randame skolos kainą.

Lizingas, forfeitingas, faktoringas

Lizingas kaip adekvati šiandieninėms sąlygoms finansavimo forma įsigalėjo tik pastaraisiais metais. Lizingą galima apibrėžti kaip ūkinę veiklą, kuomet ūkio subjektas sutartiniais pagrindais perleidžia teisę naudotis savo kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu fiksuotam ar neapibrėžtam laikotarpiui kitam ūkio subjektui. Lizingo operacijoje dalyvauja keli subjektai. Dažniausiai lizingo kontrakte būna trys subjektai – lizingo davėjas – nuomotojas, lizingo gavėjas – nuomininkas ir lizingo objekto tiekėjas – gamintojas.
Galimos įvairios lizingo rūšys ir formos. Finansiniu požiūriu pagal nuomojamo turto atsipirkimą ir nusidėvėjimo skaičiavimo sąlygas skiriamas finansinis ir operatyvinis lizingas.
Finansinio lizingo atveju objekto nuomos terminas arba sutampa su objekto nusidėvėjimo objektu ir lizingo mokėjimai padengia objekto vertę.
Operatyvinio lizingo atveju objekto nuomos terminas yra trumpesnis nei jo ekonominio ar fizinio nusidėvėjimo laikas.
Pagrindiniai lizingo, kaip projektų finansavimo būdo, privalumai yra šie:
• lizingo gavėjas gali pradėti gamybą neturėdamas stambesnių finansinių šaltinių naujam įrengimui pirkti;
• lizingo mokėjimai už įrengimo nuomą įtraukiami į produkcijos savikainą, todėl apmokestinamojo pelno dalis sumažėja;
• operatyvumas ir lankstumas;
• tai efektyvi priemonė moderniai įrangai įsigyti;
• lizingas skatina verslo plėtrą.

Forfeitingas yra nepadengtu įsiskolinimų pirkimas ir pardavimas. Šiuo atveju dažniausiai parduodami vekselių komplektai. Taigi pardavėjas vietoj pinigų gauna skolinį pasižadėjimą sumokėti tam tikrą pinigų sumą nurodytu laiku. Pardavėjas, gavęs vekselių portfelį, parduoda jį bankui arba specialiai forfeitingo kompanijai be teisės jį pirkti ir gauna grynuosius pinigus sandorio pradžioje. Bankas ar forfeitingo kompanija prisiima įsipareigojimą apmokėti vekselį.
Forfeitingo pranašumai:
• pagreitina kapitalo apyvartą;
• atlaisvina nuo n.emokumo ir valiutinės rizikos;
• nesusidaro didelių debitorinių įsiskolinimų;
• apsaugo nuo palūkanų normos rizikos.

Faktoringas – tai operacija, kurios metu parduodami įmonės debitoriniai įsiskolinimai. Specializuota faktoringo kompanija per 2-3 dienas sumoka avansą, kuris sudaro 70-90% reikalaujamų lėšų, likusios lėšos gaunamos po apmokėtos sąskaitos gavimo.
Faktoringinė operacija padidina įmonės likvidumą, sumažina finansinę riziką, o tai savo ruožtu didina įmonės prestižą verslo pasaulyje, jos konkurencingumą bei galimybę gauti prekinius ar finansinius kreditus.

Valstybiniai asignavimai ir specializuoti finansiniai fondai

Tiek privačios, tiek valstybinės ar savivaldybės įmonės turi galimybę pasinaudoti įvairiomis valstybės teikiamomis lengvatinėmis paskolomis, suteikiamomis garantijomis ar vietinių bei tarptautinių finansinių fondų teikiamais kreditais. Reikia pažymėti, kad šios lėšos yra skiriamos tiksliniams investiciniams projektams.
Bene pagrindinė galimybė pasinaudoti valstybinėmis lėšomis yra projekto įtraukimas į Valstybės investicijų programą.
Vienas iš projektų finansavimo šaltinių yra įvairių specializuotų Lietuvos bei užsienio finansinių fondų lengvatinės paskolos arba grantai (negrąžintos paskolos).AB „STUMBRAS“
Apie AB „Stumbras“
Akcinė bendrovė „Stumbras“ – seniausia Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintoja. Bendrovė savo veiklą pradėjo 1906 metais Kaune. Šiuo metu „Stumbras“ užima stiprias pozicijas Baltijos šalių rinkoje tiek kaip stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojas, tiek kaip šių produktų eksportuotojas. „Stumbro“ gaminami gėrimai iš viso užima apie 60% stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkos. Dėl plataus produkcijos asortimento, aukštos kokybės ir konkurencinių kainų bendrovė yra viena sparčiausiai augančių stipriųjų alkoholinių gėrimų įmonių šalyje. Įmonėje dirba 368 žmonės- visi jie yra savo srities specialistai.Įmonės rizikos analizė
Rizikos analizės paskirtis nustatyti verslo rizikos sritis, veiksnius ir konkrečias verslo operacijas, kurias vykdant kyla rizikos pavojus. Taip nustatomos potencialios rizikos sritys ir numatomos jų atsiradimo aplinkybės.
Įvairūs autoriai skirtingai klasifikuoja veiksnius sukeliančius riziką. Paprastai yra išskiriami vidiniai ir išoriniai rizikos veiksniai, atsižvelgiant į jų pasireiškimo vietą.
Aktualūs vidiniai rizikos veiksniai AB „Stumbras“ yra:
• Firmos konkurencinė strategija. Visą stipriųjų alkoholinių gėrimų rinką kontroliuoja 4 stambiausios bendrovės: AB „Stumbras, AB „Vilniaus degtinė“, AB „Anykščių vynas“, AB „Alita“. Visos jos stengiasi užimti kuo didesnę Lietuvos rinkos dalį ir didinti eksportą į užsienio šalis. AB „Stumbras“ alkoholiniai g4rimai gaminami pasitelkus naujausiais technologijas, kurios atitinka ES standartus.Likusios įmonės taip pat atitinka svarbiausius gamybos technologijų reikalavimus ir čia galima numanyti, kad jei AB „Stumbras“ varžovai investuos daugiau lėšų dar aukštesniam gamybos technologijų lygiui įdiegti, automatiškai AB „Stumbras“ konkurencinėje kovoje šiek tiek atsiliks. Aukštesnė gaminimo kokybė, praktiškai garantuoja kokybiškesnį produktą, kurį vartotojas tikrai greitai identifikuos. Kadangi visos įmonės yra privatizuotos, tai savininkų stambios investicijos į vieną ar kitą akcinę bendrovę gali smarkiai paveikti konkurencinių jėgų išsidėstymą stipriųjų gėrimų rinkoje. Varžovų stambios investicijos kelia tiesioginę riziką AB „Stumbrui“, kuri galėdama palyginti mažiau investuoti, atsiliks technologiniam procese ir praras pirkėjus.
• Veiklos organizavimo principai. Tinkamas veiklos organizavimas turi didžiulę reikšmę įmonės rezultatams. Įmonės situacija gali suprastėti, jei ji investuos netinkamai ir iš tos investicijos negaus grąžos.
Taip pat sėkmingas veiklos vystymas susijęs su naujausių technologijų diegimu, jų atnaujinimu. Nespėjant žengti pagal naujausias technologijos sistemas, įmonė tampa pažeidžiamesnė.
Vienas iš veiklos organizavimo principų galėtų būti santykis su darbuotojais ir jų apmokėjimo ir motyvavimo sistema. Reikia labai gerai įvertinti darbuotojus ir jais rūpintis. Priešingu atveju, darbuotojai gali nemaksimaliai dirbti, nesilaikyti etinių vertybių, ieškoti geresnės darbo vietos kitoje įmonėje, o sėkminga įmonės veikla labai smarkiai siejama su tinkamo kolektyvo sudarymu. Jei įmonės veiklos rezultatai tenkina akcininkus ir įmonė dirba labai gerai, reikia stengtis išlaikyti svarbiausių įmonei darbuotojų branduolį.. Reikia gerbti darbuotojus, skirti juos tenkinantį darbo užmokestį, bet nerekomenduotina atlyginimus iškelti dirbtinai. Taip pat skatinimo sistema padėtų darbuotojų asmeninius tikslus nustumti į antrąjį planą po įmonės tikslų.
Vienas iš rizikos veiksnių gali būti veiklos strategija. Tai apima nepakankamai detalius projektus, projektus su klaidomis, praleidimais ir pan.
Veiklos organizavimas tiesiogiai įtakoja įmonės rezultatus ir jei šiame procese bus padaryta klaidų, pvz. Netinkama investicija, netinkamas investicijų paskirstymas, produkcijos neatnaujinimas, netinkamai parinkta kainodaros strategija, įmonės strategija, visa tai gali skaudžiai atsiliepti įmonei ir būtent todėl veiklos organizavimo principai AB „Stumbras“ turi būti labai tinkamai įvertinti, nes tai yra vienas iš galimų rizikos sričių.
• Informacijos nutekėjimas, informacinės sistemos sutrikimas, kompiuterių gedimai. Kadangi AB „Stumbras“ yra didelė įmonė ir gamybiniai procesai ir aukšto technologinio lygio, todėl bet koks kompiuterinės sistemos gedimas, ar svarbios informacijos nutekėjimas gali turėti skaudžių pasekmių įmonei. Tai tikėtini įmonės rizikos veiksniai.
Aktualūs įmonei išoriniai rizikos veiksniai:
• Ekonominiai veiksniai. Infliacija, palūkanų normų lygis gali kažkiek pakoreguoti įmonės padėtį rinkoje. Pavyzdžiui, padidėja infliacija, bet pagal konkurentų alternatyvių produktų kainas AB „Stumbras“ negali didinti savo produktų kainų, ne jos padidės ir pirkėjai mieliau p.irks panašios kokybės, bet pigesnį produktą ir įmonė „Stumbras“ dėl padidėjusios infliacijos patirs finansinių nuostolių. Palūkanų normos gali smarkiai pakoreguoti paskolas, be kurių praktiškai neapiseina jokia didesnė įmonė.. Palūkanų normos turės reikšmę dideles pinigų sumas investavusioms bendrovėms.
• Valstybės politika, lemianti naujų konkurentų atsiradimą ir eksporto politika. Šiuo metu „Stumbras“ lyderiauja Lietuvos rinkoje užimdamas 60%. Eksporto srityje įmonė taip pat aiški lyderė. Valstybės politika gali nustatyti tam tikras verslo sąlygas, palengvinti patekimo į rinką būdą ir sumažinti barjerus. Būtent tokia padėtis dabar jau egzistuoja Lietuvoje. Visos stambiausios alkoholio bendrovės Lietuvoje buvo privatizuotos 2003 metais. Visiškai panaikinus alkoholinių gėrimų monopolį ir privatizavus valstybės valdomas keturias alkoholinių gėrimų bendroves, Lietuvoje gali atsirasti dar 5-6 nauji šių gėrimų gamintojai, o ateityje Lietuvos rinkoje gali būti maždaug 14-15 alkoholinių gėrimų gamybos įmonių. Naujokams įeti į rinką daug laiko nereikės, nes įrangą įsigyti nesudėtinga, laisvų gamybos plotų pakanka. Sudėtingiau bus iškovoti pripažinimą. Taigi tai vienas iš AB „Stumbras“ rizikos veiksnių – naujų konkurentų atsiradimas, dėl 2003 metais privatizuotų Lietuvos alkoholio gamintojų milžinų.
• Nusikalstama veikla. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kuri tiesiogiai liečia alkoholio gamintojų pardavimų apimtis. Milžiniški kontrabandinių alkoholinių gėrimų kiekiai patenka į Lietuvą, taip pat alkoholiniai gėrimai gaminami (pilstukas) ir pardavinėjami kaip gamintojų. Visa tai labai skaudžiai alkoholinių gėrimų gamintojams, jie netenka pirkėjų, pajamų, galiausiai didesnės pelno dalies. Aišku viena, visai nelegalaus alkoholio verslo nepanaikinsi, bet galima jį sumažinti. Visa tai nuo AB „Stumbras“ nepriklauso, todėl galima tik tikėtis, kad teisinė sistema vis sėkmingiau kovos su pilstuko gamintojais, kontrabandininkais ir panašiai, nes tai žala tiek įmonėms, tiek pačiai valstybei, kuri gauna mažiau mokesčių.Rizikos mažinimo galimybės
AB „Stumbras“ per šių metų pirmąjį mėnesį savo pardavimų apimtis padidino 23%. Akivaizdus padidėjimas rodo, jog įmonė žengia teisinga kryptimi. 2003-2004 metų akivaizdūs įmonės finansinių rodiklių skirtumai reiškia, kad visada egzistuoja tam tikri neapibrėžtumai. Todėl, kad ir kokias galima numatyti rizikas, jų veiksnius, visada reikia stengtis kaip įmanoma minimizuoti galimas pasekmes. Pagrindinis ir pats efektyviausias būdas, kurį galima pritaikyti AB „Stumbras“ būtų riziką sumažinti ir jos vengti:
1. Visų pirma, reikėtų atlikti finansinių rodiklių analizę reguliariai ir dažniau negu ji atliekama dabar. Finansiniai rodikliai leidžia įvertinti finansinę, ūkinę, investicinę veiklas. Kiekviena rodiklių grupė turi tam tikras reikšmes, pagal kurias galima lyginti dabartinius įmonės rodiklius su ūkio šakos rodikliais. Dažnesnė analizė padės anksčiau aptikti galimus rizikos veiksnius ar įmonės silpnąsias vietas ir skubiai likviduoti arba imtis konkrečių priemonių ir veiksmų.
2. Informacijos prieinamumo išplėtimas AB „Stumbrui“ sudarytų didesnę tikimybę realiai prognozuoti laukiamus rezultatus ir tokiu būdu mažinti riziką.
3. Sukurti akivaizdžią įmonės plėtros strategiją, kas leistų prisitaikyti prie pasikeitusių išorinių sąlygų ir užsitikrinti egzistavimą ir pelną. Būtinas dalykas, nuolat atnaujinti įrengimus, diegti naujausias technologijas, aktyviai investuoti į įmonę, investuoti į gaminamos produkcijos atnaujinimą, įvairias rinkodaros akcijas, išlaikyti didžiausią naudą nešančius įmonės darbuotojus, užtikrinti informacijos saugumą.
4. Dabar Lietuvoje didieji gamintojai turi tam tikrą dalį rinkos, kuri jau kelis metus nesikeičia. Didžiausias rezervas yra eksportas. Eksporto mastus reikia dar labiau didinti. Įmonės praktika rodo, jog užsienio vartotojai pripažįsta „Stumbro“ gaminamą produkciją, todėl galima numanyti, kad aktyvios reklamos ir rinkodaros akcijų dėka eksportas didės ir automatiškai įmonės padėtis tvirtės, o finansiškai stabilios įmonės kur kas greičiau susidoroja su atsiradusiomis kliūtimis.
5. Sėkmingas veiklos organizavimas tiesiogiai įtakoja įmonės rezultatus ir jei šiame procese bus padaryta klaidų, pvz. Netinkama investicija, netinkamas išteklių paskirstymas, produkcijos neatnaujinimas, netinkamai parinkta kainodaros strategija, įmonės strategija, visa tai gali skaudžiai atsiliepti įmonei ir būtent todėl veiklos organizavimo principai AB „Stumbras“ turi būti labai tinkamai įvertinti, nes tai yra vien iš galimų rizikos sričių. Taigi tinkamas veiklos organizavimas mažina riziką.
6. Įmonei reikėtų apsidrausti nuo rizikų, galinčių sutrikdyti verslą. Remiantis tarptautine draudimo praktika ir sukaupta informacija, draudimo bendrovės šiandien siūlo platų draudimo spektrą, kitaip tariant, visas pagrindines draudimo rūšis. Draudžiant įmonės turtą privalu apdrausti riziką nuo ugnies (gaisro), sprogimo, tame tarpe padegimo ar sprogdinimo. Taip pat reikėtų apdrausti nuo tokių rizikų kaip vandentiekio, kanalizacijos ar šilumos tinklų avarijos, kurių pasekmės tiesiogiai atsilieptų alkoholio gamybos procesui ir jį smarkiai sutrikdytų.
Apskritai, rizikos išvengti nepavyks, nes rinkoje galioja įvairiausi neapibrėžtumai. Vidinius rizikos veiksnius galima kontroliuoti, paveikti, ko nepavyks padaryti su išoriniais rizikos veiksniais tokiais kaip kontrabanda, valstybės politika. Žinoma, kažkiek stambi įmonė gali įtakoti valstybės sprendimus, yra Lietuvoje asociacijos, kurios pareiškia nuomonę tam tikrais klausimais valdžios institucijoms, tačiau lemiamas žodis priklauso valdžiai. Todėl įmonė turi nuolat stebėti savo veiklą, stebėti konkurentų veiksmus, numatyti galimus rizikos veiksnius ir stengtis juos mažinti.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Galima padaryti šias išvadas ir pateikti tokius pasiūlymus:
1. Projektą būtina įvertinti ne tik fizinio, bet ir ekonominio efektyvumo aspektais.
2. Projekto visapusiškas įvertinimas įgalina pasirinkti ir įgyvendinti projektus, remiantis finansinės-ūkinės naudos rodikliais.
3. Vertinan.t projektus, reikia atsižvelgti į pinigų kitimą laike.
4. Ekonominėje analizėje yra taikomi įvairūs projektų efektyvumo metodai. Žinant kiekvieno privalumus ir trūkumus, taip pat taikymo ypatybes, ekonominio vertinimo eigoje parenkami patys efektyviausi ir našiausi projektai.
5. Į projektų ekonominę analizę yra siūloma įtraukti projektų rizikos ir finansavimo būdų bei jų kaštų analizę.
6. rizikos analizės paskirtis nustatyti veiklos rizikos sritis, veiksnius ir konkrečias verslo operacijas, kurias vykdant kyla rizikos pavojus. Taip nustatomos potencialios rizikos sritys ir numatomos jų atsiradimo aplinkybės. Išskyriau pagrindinius vidinius ir išorinius veiksnius, kurie yra aktualiausi įmonei. Paminėjau rizikingas situacijas, kurios gali paveikti AB „Stumbras“.
7. Verslo rizika egzistuoja visada. Visiškai išvengti jos nepavyks, todėl visada reikia stengtis kaip įmanoma minimizuoti galimas pasekmes. Pagrindinis ir pats efektyviausias būdas, kurį galima pritaikyti AB „Stumbrui“ būtu riziką sumažinti ir jos vengti. Rizikos mažinimo galimybės: dažnas ir reguliarus finansinių rodiklių analizavimas, sėkmingas veiklos organizavimas, strategijos sudarymas, draudimas, informacijos prieinamumo išplėtimas, veiklos plėtra (eksporto didinimas). Finansiškai stabilios įmonės geriau pergyvena sunkesnius laikotarpius.

LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Gaidienė Z. Finansų valdymas. K.:Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1995.
2. Dainauskienė I. Lizingas. V.:LII, 1997.
3. Bagdonas V. Kontraktai. V.: Technika, 1995.
4. Garškienė A. Verslo rizika. V.: LII, 1997.
5. Bagdonas V Verslo rizika. V.: Sulės vėjas, 1996.
6. Aleknavičienė V. Investicijų rizikos valdymas. Kaunas: LŽŪU Leidybos centras, 1997.
7. Bivainis J., Griškevičius A., Jakštas V. Investicinių projektų vertinimas. V.: LII, 1997.
8. Urniežius R. Rizika. Vilnius, 2001.
9. Internetiniai šaltiniai www.stumbras.lt

Leave a Comment