Sąvartynai Lietuvoje

Įvadas

Pagal statistinius duomenis Lietuvoje yra daugiau kaip 800 eksploatuojamų ar jau uždarytų sąvartynų.

1998 m. duomenimis atliekos buvo šalinamos 314 sąvartynų. Tikėtina, kad atliekų šalinimas kai kuriuose mažuose sąvartynuose į statistiką nepateko, taigi eksploatuojamų sąvartynų skaičius Lietuvoje gali būti gerokai didesnis.

1998 m. į sąvartynus išvežta 3,115 mln. t atliekų, iš kurių 1,471 mln. t nerūšiuotų komunalinių atliekų. Daugiausia nerūšiuotų komunalinių atliekų pašalinta šiuose sąvartynuose: Vilniaus m. Kariotiškių sąvartyne, Trakų r. (264 tūkst. t), Klaipėdos m. sąvartynas Kalotės k. (1245 tūkst. t), Kauno m. sąvartynas Lapių k. (109 tūkst. t), Šiaulių m.. sąvartynas Kairių k. (73 tūkst. t), Panevėžio m. sąvartynas Liūdynės k. (73 tūkst. t).

Kartu su komunalinėmis atliekomis į sąvartynus patenka gana dideli kiekiai organinių atliekų bei antrinių žaliavų: popieriaus ir kartono, stiklo, plastmasės, metalo atliekų, kurios galėtų būti panaudotos efektyviai veikiant minėtų atliekų rūšiavimo, surinkimo ir naudojimo sistemai. Dauguma sąvartynų neatitinka elementarių aplinkosauginių bei sanitarinių-higieninių reikalavimų. Vietos sąvartynams dažnai parinktos neatsižvelgiant į specifinę šių objektų įtaką aplinkai, neįvertinus gamtinių bei socialinių-ekonominių sąlygų. Daugelis sąvartynų įrengti be jokio inžinerinio parengimo, nėra apsauginių grunto pyylimų, nesurenkamas sąvartynų filtratas ir biodujos, neįrengti gręžiniai požeminio vandens kokybės kontrolei, nepakankamai turima technikos sąvartynų eksploatacijai, nevykdoma šalinamų atliekų apskaita. Ypač bloga padėtis mažuose gyvenviečių sąvartynuose – jie apleisti, įrengti neteisėtai.

Atliekų tvarkymą reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymas, taisyklės be

ei kiti poįstatyminiai aktai. Kaip sakoma, pradžia yra, tačiau “Plane” nurodoma, kad “Dauguma sąvartynų neatitinka elementarių aplinkosauginių bei sanitarinių-higieninių reikalavimų”.

Pavojingų atliekų naudojimo ir šalinimo pajėgumų praktiškai nėra. O atliekų susikaupia apie 130 tūkst. tonų per metus. Maždaug pusė – naftos produktų ir vandens mišiniai. Antroji vieta pagal kiekį ir pavojingumą tenka odų ir kailių apdirbimo atliekoms, sunkiųjų metalų turinčioms atliekoms. Medicina irgi kasmet parūpina 1,8 tūkst. tonų, kurios pasaulinėje praktikoje deginamos. Mums reikėjo vienos ar keleto regioninių tų atliekų deginimo įmonių. Dar pridėkime apie 6 tonas nebetinkamų vartoti vaistų, nūnai surinktų baziniuose sandėliuose.

Atliekų tvarkymas tampa vis aktualesnis, sparčiai augant pramonei bei vartojimui. Siekiant sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos principų, pradėtos įgyvendinti Vaalstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo priemonės, padėsiančios apsaugoti gamtą ir žmonių sveikatą nuo taršos atliekomis poveikio. Teigiamus pokyčius šiame sektoriuje paskatino 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas bei kiti atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai.

Reprezentatyviausia sąvartynų taršos kontrolės sistema Lietuvoje veikia Kauno miesto sąvartyne Lapėse. Monitoringas pradėtas vykdyti 1994 m., prieš tai atlikus hidrodinaminius, hidrocheminius, geocheminius, augmenijos ir atmosferos užterštumo tyrimus sąvartyno galimo poveikio zonoje. Požeminio ir paviršinio nuotėkio kontrolė apima 19 gręžinių, 18 šaltinių, 5 gyventojų šulinius, 15 upelių vandens ir 6
sąvartyno filtrato stebėjimo postus. Atliekami vandens debito, lygio, temperatūros, santykinio laidumo elektrai, ištirpusio deguonies, rūgštingumo, oksidacinio redukcinio potencialo, organinės medžiagos, biologinių elementų, pagrindinių katijonų ir anijonų, sunkiųjų metalų tyrimai. Stebėjimų periodiškumas kas 2-3 mėnesiai. Stebėjimų duomenys apdorojami ir kaupiami specializuotos kompiuterinės programos pagalba.

1997-1998 m. sąvartyne suprojektuoti ir pastatyti filtrato valymo įrenginiai.

Sąvartynų įtakos aplinkai kontrolė atliekama tik pagrindiniuose Lietuvos miestų komunalinių atliekų sąvartynuose. Mažesniuose, seniūnijoms priklausančiuose sąvartynuose, tyrimai atliekami epizodiškai ir gana retai, todėl informacija yra nepakankama.

Sąvartynų taršos likvidavimas ir užimtų žemės plotų atgaivinimas yra ypač problematiškas ir reikalauja labai didelių investicijų. Todėl labai svarbu sąvartynus modernizuoti. Pastaruoju metu bandoma įrengti komunalinių atliekų sąvartynus, atitinkančius tarptautinius reikalavimus.

Už atliekų šalinimą sąvartynuose neimamas joks mokestis, sąvartynų statyba finansuojama iš savivaldybių biudžetų, dažniausiai iš savivaldybių aplinkos apsaugos fondų lėšų.

Kaip jau buvo minėta, Lietuvoje yra daugiau kaip 800 sąvartynų, kurie yra eksploatuojami arba jau nebe. Todėl toliau bus išdėstyta informacija apie didžiausius šalies sąvartynus ir ketinimus kurti naujus, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus, sąvartynus.

Vilniaus miesto sąvatynai

Šiuo metu Vilniaus apskrityje kasmet reikia sutvarkyti apie 600 000 t atliekų (įskaitant didelius kiekius pramonės ir statybos bei griovimo atliekų ir nuotėkų dumblo). Komunalinių atliekų susidaro 250 000 t, t. y. vidutiniškai 275 kg atliekų vienam gyventojui per metus. Komunalinės atliekos bei dalis pramonės at

tliekų šalinamos sąvartynuose. Apskaičiuota, kad 2000 m. sąvartynuose pašalinta apie 390 000 t atliekų. Iki 85% visų apskrityje susidarančiųatliekų yra Vilniaus miesto dalis.

Atliekos šalinamos 125 veikiančiuose šiukšlynuose ir sąvartynuose, kurių nei vienas neatitinka dabar galiojančių reikalavimų sąvartynų įrengimui. Dauguma jų maži, jų plotas nesiekia 2 ha. Yra tik vienas didelis sąvartynas – Kariotiškių sąvartynas, aptarnaujantis Vilniaus miestą. Tačiau jo rezervai praktiškai jau yra išnaudoti. Rengiant Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos projektą buvo suformuluoti pagrindiniai uždaviniai atliekų tvarkymo srityje. Artimiausiu laikotarpiu, iki 2006 metų, numatoma spręsti tokius atliekų tvarkymo uždavinius.

Visų pirma iki 2005 metų turi būti įrengtas naujas regioninis sąvartynas, atitinkantis visus Lietuvos ir Europos Sąjungos reikalavimus. Įrengus tokį modernų sąvartyną visi dabartiniai sąvartynai turės būti uždaryti ir sutvarkyti, kad nekeltų grėsmės aplinkai ir žmonėms. Visos apskrities atliekos bus šalinamos regioniniame sąvartyne. Gyventojams, įpratusiems atsikratyti atliekomis greta esančiuose mažuose sąvartynuose, bus įrengtos konteinerių aikštelės jiems patogiose vietose. Taip pat bus įrengta 14 atliekų priėmimo aikštelių, kur gyventojai galės išmesti stambiagabarites atliekas, o taip pat palikti įvairias pavojingas atliekas.

Šių uždavinių įgyvendinimui reikalingos didelės lėšos. Šiukšlynų ir mažų sąvartynų uždarymui ir sutvarkymui reikės 14 mln. Lt, o Kariotiškių sąvartyno sutvarkymui, įrengiant ten ir biodujų surinkimo sistemą – net 18,5 mln. Lt. Atliekų surinkimo ir konteinerių aikštelių įrengimas ir aprūpinimas konteineriais kainuos beveik 4 mln. Lt
t. Naujojo regioninio sąvartyno infrastruktūros parengimas ir pirmosios sekcijos, kurios užteks maždaug 4,5 metams, statybai reikės 27 mln. Lt. Visas investicinis projektas sudaro 72 mln. Lt.

Kariotiškių sąvartynas

Kariotiškių komunalinių atliekų sąvartynas yra šiaurrytinėje Trakų rajono dalyje, 9 km nuo Vilniaus miesto ribos, 3 km į vakarus nuo Rykantų gyvenvietės ir 0,6 km nuo automagistralės Vilnius – Kaunas. Šis sąvartynas pradėtas eksploatuoti 1987 m. ir yra eksploatuojamas iki šiol. Jame deponuojamos komunalinės ir įvairų rūšių pramoninės atliekos. Sąvartyno sklypo ribose yra atskira dumblo kaupykla, kurioje UAB ”Vilniaus vandenys” šalina dumblą iš Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginių. Bendras sąvartyno plotas yra 28,68 ha.

Pagal šalinamų atliekų kiekį Kariotiškių sąvartynas yra didžiausias Lietuvoje. Per parą į sąvartyną atvežama 800-900 t atliekų, per mėnesį – 18-20 tūkst. t, per metus – 235 tūkst. t atliekų.

Kariotiškių komunalinių atliekų sąvartyno projektą 1981-1983 m. parengė KŪPI. Pagal projektą sąvartyne buvo numatyta sukaupti 2,93 mln. m3 atliekų: 1,5 mln. m3 I-oje sekcijoje, 1,43 mln. m3 II-oje. I-os sekcijos plotas yra 8,0 ha, II-os – 6,0 ha. I-os sekcijos plotas buvo užpildytas 1995 metais ir dalinai rekultivuotas. 1996 metų pradžioje pradėta eksploatuoti II-a sekcija, kurioje iki šiol šalinamos atliekos. Kariotiškių sąvartyno I-os sekcijos abs. altitudė yra 181,0 m., o II-os sekcijos – 175,0 m. 2004 m. liepos 27 d. Trakų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. S1-204 nusprendė tvirtinti Kariotiškių sąvartyno detaliojo plano pakeitimo projektą, kuriame planuojama maksimali sąvartyno (abiejų sekcijų) abs.altitudė – 191,0 m. Baigus eksploatuoti Kariotiškių sąvartyną, jis bus uždaromas ir rekultivuojamas pagal parengtą uždarymo projektą. Po sąvartyno uždarymo turi būti vykdoma sąvartyno priežiūra, monitoringas, aplinkos būklės kontrolė vadovaujantis 2000-10-18 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 444 ”Dėl atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo”. Šiuo kontroliniu periodu po uždarymo turi būti surenkami susidarantys filtratas ir dujos, o taip pat turės būti vykdomi filtrato ir dujų monitoringai.

Šalinamos atliekos

1.Kariotiškių sąvartyne šalinamos Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų rajono komunalinės atliekos.

2. Sąvartyne šalinamos komunalinės atliekos, apibūdinamos 2002 m. liepos 1 d. LR Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-1004 2 straipsnio 15 punkte pateikta sąvoka:

Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi panašios į buitines atliekas.

Atliekų priėmimo į sąvartyną tvarka

3. Atliekos į sąvartyną gali būti priimamos pagal sudarytą atliekų tvarkymo sutartį su UAB ,,Vilniaus sąvartynas”, o esant vienkartiniam atliekų pristatymui atsiskaitoma vietoje, sąvartyne.

4. Sutartyje nustatoma apmokėjimo už pristatomas atliekas tvarka, atliekų pristatymo tvarka bei sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

5. Atvežęs atliekas, atliekų turėtojas 2 egzemplioriais užpildo Atliekų Deklaraciją 6.Mokesčius už atliekų priėmimą šalinti Kariotiškių sąvartyne nustato Vilniaus miesto savivaldybė.

1998 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 169 ,,Dėl kietų buitinių atliekų išvežimo darbų ir pramoninių atliekų deponavimo sąvartyne tarifų patvirtinimo” patvirtintas atliekų deponavimo sąvartyne tarifas – 18,96 Lt (su PVM) už atliekų toną.

Atliekų priėmimo procedūra

7. Visos atliekos, pristatytos šalinti Kariotiškių sąvartyne, sveriamos autosvarstyklėmis.

8. Specializuotos atliekų transportavimo priemonės (šiukšliavežės) reguliariai vežančios buitines atliekas į sąvartyną ir įtrauktos į sąvartyno kompiuterinę duomenų bazę, sveriamos tik įvažiuojant su atliekomis. Kiekvieną mėnesį vykdomi šių transporto priemonių kontroliniai svėrimai.

9.Sąvartyno personalas turi teisę pasirinktinai atlikti išvažiuojančių šiukšliavežių kontrolinį svėrimą.

10. Visos nespecializuotos transporto priemonės (savivarčiai automobiliai, traktorinės priekabos), pristatančios įmonių ir organizacijų atliekas, sveriamos atlikus priimamų atliekų apžiūrą – įvažiuojant bei iškrovus atliekas – išvažiuojant.

11. Į sąvartyno teritoriją įleidžiamos tik atliekas pristačiusios ir su sąvartyno veikla susijusios transporto priemonės bei asmenys tik per kontroliuojamus pagrindinius vartus.

12.Sąvartyno kontrolierius atlikdamas pristatomų įmonių ir organizacijų atliekų apžiūrą, įvertina ar jos atitinka Atliekų deklaracijoje nurodytas.

13. Esant reikalui, gali būti paimamas kontrolinis atliekų pavyzdys, kuris siunčiamas ištirti į Aplinkos ministerijos Jungtinių tyrimų centro laboratoriją.

14. Atliekos, draudžiamos šalinti sąvartyne, nepriimamos ir grąžinamos atliekų Turėtojui.

Atliekos leidžiamos šalinti sąvartyne

Eil. Nr Atliekų sąrašo kodas Atliekų grupės pavadinimas Atliekų pavadinimas

1. 17 Statybinės ir griovimo atliekos

1. 17 09 04 Mišrios statybinės ir griovimo atliekos

2. 20 Komunalinės atliekos (buitinės atliekos ir panašios verslo, gamybinės ir organizacijų atliekos), įskaitant atskirai surenkamas frakcijas

1. 19 12 04 plastikai ir guma

2. 20 01 11 Tekstilės gaminiai

3. 20 03 01 Mišrios komunalinės atliekos

4. 20 03 03 Gatvių valymo atliekos

Atliekos draudžiamos šalinti sąvartyne

Eil. Nr Atliekų sąrašo kodas Atliekų grupės pavadinimas Atliekų pavadinimas

1. 16 Kitaip sąraše neapibrėžtos atliekos

1. 16 01 07 Tepalų filtrai

2. 16 04 Sprogmenų atliekos

3. 16 01 06 Naudotos padangos

4. 16 01 04 Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės

2. 17 Statybinės ir griovimo atliekos

1. 17 05 03 Gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų

2. 17 06 Izoliacinės medžiagos ir statybinės medžiagos, kuriose yra asbesto

3. 18 Žmonių ar gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekos

1. 18 01 Gimdymų priežiūros, žmonių ligų diagnostikos, gydymo ar prevencijos atliekos

2. 18 02 Mokslinių tyrimų bei gyvūnų ligų diagnostikos, gydymo ar prevencijos atliekos

4. 20 Komunalinės atliekos (buitinės atliekos ir panašios verslo, gamybinės ir organizacijų atliekos), įskaitant atskirai surenkamos frakcijos

1. 20 01 27 Dažai, rašalas, klijai ir dervos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų

2. 20 01 26 Aliejus ir riebalai

3. 20 01 23 Nebenaudojama įranga, kurioje yra chlorfluorangliavandenilių

4. 20 01 15 Šarmai

5. 20 01 17 Fotografijos cheminės medžiagos

6. 20 01 19 Pesticidai

7. 20 01 21 Dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio

8. 20 01 13 Tirpikliai

9. 20 01 14 Rūgštys

10. 20 01 29 Plovikliai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų

11. 20 01 31 Citotoksiniai ir citostatiniai vaistai

12. 20 01 33 Baterijos ir akumuliatoriai

13. 20 01 35 Nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių

14. 20 02 01 Biologiškai (sodų ir parkų) suyrančios atliekos

5. 15 Kitaip neapibrėžtos pakavimo atliekos, absorbentai, pašluostės, filtrų medžiagos ir apsauginiai drabužiai

1. 15 02 02 Absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis

6. 03 Medienos perdirbimo ir plokščių bei baldų, medienos masės, popieriaus ir kartono gamybos atliekos

1. 03 01 04 Pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių plokštės ir fanera, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų

7. 04 Odos, kailių ir tekstilės pramonės atliekos

1. 04 02 14 Odos apdailos medžiagos, kuriose yra organinių tirpiklių

8. 05 Naftos perdirbimo, gamtinių dujų ir anglių pirolizinio apdorojimo atliekos

1. 05 01 06 Įmonės arba įrangos eksploatavimo tepaluotas dumblas

2. 05 01 05 Išsiliejusi nafta

9. 08 Dangų (dažai, lakas ir stiklo emalis). Klijų, hermetikų ir spaustuvinių dažų gamybos, maišymo, tiekimo ir naudojimo (GMTN) atliekos

1. 08 03 16 Ėsdinimo tirpalų atliekos

2. 08 01 11 Dažų ir lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų, atliekos

3. 08 03 14 Dažų dumblas, kuriame yra pavojingų medžiagų

Kariotiškių sąvartyno toponuotrauka

Karijotiškių sąvartyno dujų naudojimo variantai

Plačiausiai paplitęs sąvartynu dujų panaudojimo būdas yra jų deginimas specialiuose įrenginiuose arba varikliuose, gaminant:

• elektros energiją,

• elektros energiją ir šilumą (taip vadinama kogeneracija),

• šilumą.

Elektra iš sąvartynų dujų gaminama dujiniais varikliais varomais generatoriais. Tokių energetinių įrenginių naudingumo koeficientas siekia tik 37-42%, nes juose susidaro pakankamai dideli šilumos nuostoliai.

Specialiais energetiniais įrenginiais (kogeneratoriais) vienu metu gaminant elektrą ir šilumą, pasiekiamas naudingumo koeficientas iki 85-88%.

Ir pagaliau, deginant sąvartynų dujas tiesiogiai, kaip papildomą kurą, moderniose didelio pajėgumo katilinėse pasiekiamas iki 95% naudingumo koeficientas.

Sąvartyno dujų panaudojimo būdo pasirinkimą nulemia ne tik konkrečiame sąvartyne susidarančių dujų kiekis ir iš to išeinanti galima pagaminamos energijos išeiga, esamos elektros ir šilumos kainos, bet ir atstumas nuo sąvartyno iki potencialaus elektros energijos bei šilumos vartotojo.

Kariotiškių sąvartyno atveju, jo artimiausiose apylinkėse nėra šilumos vartotojų, kurie galėtų ištisus metus vartoti dujų sistemos tiekiamą šilumą, todėl natūraliai atsiranda optimaliausio dujų naudojimo sistemos varianto parinkimo būtinybe, ypač kai vertinamas ne tik aplinkosauginis problemos aspektas, bet ir komercinis.

KARIOTIŠKIŲ SĄVARTYNO DUJŲ KIEKIAI IR KOKYBĖ

Kariotiškių buitinių atliekų sąvartynas buvo suprojektuotas 1983 m. Bendras projektinis viso sąvartyno plotas – 27.6 ha. Pagal projektą sąvartyne buvo numatyta sukaupti 2.93 mln. m³ atliekų: 1.5 mln. m³ I -oje sekcijoje ir 1.43 mln. m³ II -oje. Prieš pradedant eksploatuoti sąvartyną, jo pado arba tuometinio žemės paviršiaus altitudė buvo apie 160 abs.a. Projektinė buitinių atliekų kaupo viršaus altitudė – 190 m abs. a. – turėjo būti suformuotas 30 m aukščio komunalinių atliekų kaupas.

Sąvartynas (I sekcija) atidarytas 1987 m. ir eksploatuojamas (II sekcija) iki šiol. Faktinis I sekcijos plotas 8.2 ha. Joje sukaupta kiek daugiau kaip 1.0 mln. m³ arba apie 800 tūkst. t atliekų. Jos eksploatacija baigta 1995 m., atliekų kaupui pasiekus 179 – 180 m abs. a. Sąvartyno II -os sekcijos eksploatacija pradėta 1996 m. pradžioje. Joje iki 2001 m. pradžios sukaupta apie 0.65 mln. m³ arba apie 500 tūkst. t atliekų (pasiekta 173 m abs. a. altitude – atliekų sluoksnio storis yra apie 13 m).

Kariotiškių sąvartyno detaliajame plane numatyta kiek praplėsti II sekciją, prie jos prijungiant busimą III sekciją bei išlaikant tą patį II sekcijos plotą (7.4 ha). Šiose abiejose sekcijose numatyta sukaupti, įskaitant dabar esančias atliekas, 1.45 mln. m³ buitinių atliekų.

Tuo pat metu atliekomis bus užpildoma ir IV sekcija, kurią planuojama įrengti valymo įrenginių esamos dumblo kaupyklos vietoje. Šios sekcijos plotas beveik 5 ha. Joje planuojama sukaupti apie 715 tūkst. m³ atliekų, valymo įrenginių dumblo, smėlio bei kitokio grunto (kasmet šioje sekcijoje bus sukaupiama apie 51 tūkst. m³ komunalinių atliekų). dujų

2000 metais Kariotiškių sąvartyne atlikus ilgalaikį (13 savaičių) bandomąjį išsiurbimą, nustatyta, kad vien tik iš I sąvartyno sekcijoje esančių kiek daugiau kaip 1,0 mln. m³ atliekų

2003 metais (arba pirmaisiais dujų panaudojimo sistemos eksploatavimo metais) susidarys apie 4,5 mln. m³ arba 550 m³ per valandą dujų, kuriose yra ne mažiau kaip 50 % metano. Pusę šio kiekio arba 2,3 mln.m³ (260 m³/val.) įrengta sistema techniškai butų pajėgi išsiurbti ir panaudoti energijos gamybai.

Didėjant sąvartyne sukauptų atliekų kiekiui 2006 m. sąvartyno dujų susidarymas visose keturiose sąvartyno sekcijose turėtų pasiekti maksimumą ir išaugti iki 14,7 mln. m³ per metus. Tais metais dujų butų galima išsiurbti apie 6,85 mln. m³ arba 790 m³ per valandą.

Skaičiuotinas sąvartyno dujų susidarymas 2022 metais sumažės iki 4,8 mln. m³, o išsiurbimas atitinkamai iki 2.26 mln. m³.

Bandomojo dujų išsiurbimo metu paimtų dujų mėginių sudėties laboratorinę analizę atliko firmos C.A.U. (Vokietija) analitinė laboratorija.

Nustatyta, kad Kariotiškių sąvartyno dujų sudėties pagrindinių komponentų proporcijos yra tokios: metanas ~57 %; anglies dioksidas ~30 %; azotas ~12 %; kitos ~1 %

Sąvartyno dujose taip pat rasti nedideli halogenidų (bendras jų kiekis . iki 3 mg/m³) bei DLK (pagal HN 23-1993 .Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore.) neviršijantys aromatinių angliavandenilių (benzolo, toluolo, etilbenzolo, ksilolo) kiekiai, tačiau gerokai padidintas vinilchlorido 32,0 mg/m³ (DLK yra 5 mg/m³) ir chloro – iki 30,6 mg/m³ (DLK yra 1 mg/m³) kiekis.

Visų analitiškai nustatytų dujų komponentų skaitinės reikšmės yra mažesnės už kritinius dydžius, nurodomus dujų variklių gamintojų specifikacijose, todėl Kariotiškių sąvartyno dujos be jokio specialaus išvalymo yra tinkamos naudoti dujų varikliuose.

Kariotiškių sąvartyno dujų šiluminė vertė: 13.7 MJ/kg (3870 kcal/m³ ; 4.5 kWh/m³ )

Sąvartyno dujų ištekliai leidžia jame įrengti 3,5 MW bendros galios energetinį įrenginį, kurio naudinga galia pagal pagaminamą elektros energiją butų apie 1,4 MW.

3. GALIMI DUJŲ PANAUDOJIMO VARIANTAI

2001 m. UAB .Baltijos konsultacine grupė. kartu su Danijos firma GasCon parengė Kariotiškių sąvartyno dujų panaudojimo sistemos statybos pagrindimą, kurio tikslas buvo parinkti ir pagrįsti sąvartyno dujų surinkimo bei panaudojimo arba nukenksminimo sistemos sprendimus. Statybos pagrindimas, aprobavus jį nustatyta tvarka, taps pagrindu sąvartyno dujų sistemos techniniam projektui rengti. Rengiant .statybos pagrindimą, panaudoti BKG 2000 m. atliktų sąvartyno dujų tyrimų bei kitų organizacijų anksčiau sąvartyne atliktų tyrimų duomenys bei rezultatai.

Tokiu būdu, optimaliausio sąvartyno dujų sistemos varianto parinkimui statybos pagrindime išnagrinėti trys dujų panaudojimo sistemos variantai:

Variantas A Elektros energijos gamyba vietiniame įrenginyje

Variantas B Dujų tiekimas šilumos gamybai į Grigiškių katilinę

Variantas C Dujų tiekimas į Grigiškes elektros ir šilumos gamybai energetiniame įrenginyje

3.1. Elektros energijos gamyba vietiniame įrenginyje (variantas A)

Sąvartyno dujų energetinį įrenginį sudarys:

• siurbimo, reguliavimo ir dujų nusausinimo blokas,

• generatoriaus blokas su oriniu aušinimu,

• transformatorinė.

Energetiniame įrenginyje pagaminta elektros energija bus tiekiama į esamą orinę 10 kV elektros liniją, maitinančią abi sąvartyno teritorijoje esančias transformatorines pastotes.

Siurbimo ir reguliavimo blokas leis reguliuoti iš atskiru gręžinių ir atskirų sąvartyno zonų imamu dujų kiekį ir 100 – 150 mbar slegiu tieks jas generatoriaus blokui.

Bloke be to bus iš dujų atskiriamas kondensatas ir nuvedamas į sąvartyno filtrato surinkimo sistemą.

Statybos pagrindimo skaičiavimuose energetinio bloko naudingumo koeficientas, gaminant iš sąvartyno dujų tik elektrą, priimtas 40 %.

Maksimalus įrenginio apkrovimas bus pasiektas 2006 m. ir sudarys 3.5 MW. Įrenginio naudinga galia pagal pagaminamą elektrą tuomet bus 1.4 MW.

Energetinis įrenginys turėtų būti įsigytas tarptautinio konkurso būdu pagal atitinkamai paruoštą konkursinę dokumentaciją ir patiektas komplekte kartu su kontrolės ir valdymo sistema, atsarginių dalių komplektu ir kita reikiama įranga.

Apskaičiuoti sąvartyno dujų sistemos darbo rodikliai 20 metų eksploataciniame periode:

Dujų šiluminė vertė 4.5 kWh/m³

Energetinio įrenginio naudingumo koeficientas 37 %

Energetinio įrenginio profilaktikos trukmė metuose 24 paros

Energetinio įrenginio darbo trukmė metuose 365 dienos 8 184 h 366 dienos 8 208 h

Vidutinis metinis pagaminamos elektros kiekis 6 844 MWh/metus.

Vidutinis metinis realizuojamos elektros kiekis 6 687 MWh/metus.

Tarifas elektros tiekimui į 10 kV tinklą 0.178 Lt/kWh

Bendros pajamos per 20 m. trukmės periodą 23.81 mln.Lt

Vidutinės metinės pajamos per 20 m. ekspl. periodą 1 190 tūkst. Lt/met.

Dujų panaudojimo sistemos metinės eksploatacinės išlaidos 503.8 tūkst. Lt/metus

Kapitaliniai įdėjimai dujų panaudojimo sistemai 4.431 mln.Lt

3.2. Dujų tiekimas šilumos gamybai į Grigiškių katilinę (variantas B)

Artimiausias vartotojas, pajėgus ištisus metus suvartoti iš sąvartyno tiekiamas dujas, yra AB ,,Grigiškės“ katiline. Per metus joje sudeginama daugiau kaip 15 mln. m³ gamtinių dujų . Minėta katilinė tiekia šilumą ir karštą vandenį ne tik savo įmonės reikmėms, bet ir šildo bei tiekia karštą vandenį daliai Grigiškių gyvenvietės namų (bendras šios katilinės apšildomas plotas yra 195 tūkst. m²).

Dujų tiekimui iš Kariotiškių sąvartyno į Grigiškių katilinę butų reikalinga maždaug 12.5 km ilgio dujotiekio linija.

Sąvartyno dujų sudėtyje yra aromatinių angliavandenilių, kurie tirpdo polietileną, todėl pagal Lietuvoje dujotiekiams nustatytus reikalavimus, slėginė linija turėtų būti sumontuota iš plieninių vamzdžių.

Dėl sąvartyno dujose esančių sieros vandenilio junginių, sukeliančių metalo koroziją, dujotiekyje turėtų būti įrengta katodinė apsauga. Numatomam 12.5 km ilgio dujotiekiui butų reikalingos dvi katodinės apsaugos stotys.

Sąvartyno dujose esantis kondensatas bei sunkiųjų angliavandenilių frakcijos tokio didelio ilgio dujotiekyje sudarytų neleistinas nuosėdas, todėl sąvartyno dujų tiekimui tokiu atstumu yra būtinas jų nusausinimas ir valymas. Tam sąvartyne turėtų būti įrengtas dujų nusausinimo ir valymo blokas. Iš dujų atskirtas kondensatas butų nukreipiamas į filtrato tvarkymo sistemą.

Dujos turėtų būti tiekiamos vidutiniu slegiu, todėl sąvartyne turėtų būti įrengtas kompresorių blokas. Katilinėje tiekiamų dujų padavimui į katilus turėtų būti įrengtas dujų reguliavimo punktas.

Įvertinant katilinės sustojimus profilaktikai bei galimus atskirus nesutapimus tarp dujų suvartojimo katilinėje ir išsiurbimo sąvartyne, dujų realizacija ekonominiuose skaičiavimuose priimta 90 %.

Sąvartyno dujų kaloringumas yra žemesnis, todėl jų kaina priimta pagal gamtinių dujų ekvivalentą, atitinkamai šilumines vertės skirtumui.

Apskaičiuoti sąvartyno dujų sistemos darbo rodikliai 20 metų eksploataciniame periode:

Sąvartyno dujų šiluminė vertė 3 870 kcal/m³

Gamtinių dujų šiluminė vertė 8 000kcal/m³

Sąvartyno dujų vertingumas, lyginant su gamtinėmis dujomis 48,4 %

Metinė dujų realizacija pagal gamtinių dujų ekvivalentą 2 097 722 m³/met.

Gamtinių dujų kaina 0.304 Lt/m³

Vidutinės metinės pajamos už dujų realizaciją 574 tūkst. Lt/met.

Pajamos per visą 20 m. trukmės eksploatavimo periodą 11.48 mln. Lt

Dujų panaudojimo sistemos metinės eksploatacinės išlaidos 337 tūkst. Lt/met.

Kapitaliniai įdėjimai dujų panaudojimo sistemai 2.93 mln. Lt

3.3. Dujų tiekimas į Grigiškes elektros ir šilumos gamybai (variantas C)

Šiame variante nagrinėjama galimybė iš sąvartyno dujų kogeneraciniame įrenginyje gaminti elektrą ir šilumą.

Artimiausias vartotojas, pajėgus ištisus metus suvartoti iš sąvartyno dujų gaminamą šilumą, yra Grigiškių gyvenvietės šiluminiai tinklai, kuriems šilumą tiekia AB “Grigiškes” katilinė.

Sąvartyno dujos dujotiekiu butų tiekiamos į Grigiškes, kur butų pastatytas kogeneracinis įrenginys gaminti elektrą, tiekiamą į Lietuvos energetinę sistemą, ir šilumą, tiekiamą į Grigiškių gyvenvietės šiluminius tinklus.

Dujų tiekimui iš Kariotiškių sąvartyno į Grigiškių katilinę butų reikalinga maždaug 12.5 km ilgio dujotiekio linija, analogiška variantui B.

Grigiškėse turėtų būti įrengti:

• dujų reguliavimo punktas,

• energetinis įrenginys,

• boilerinė.

Energetinis įrenginys butų panašus į naudojamą variante A, tik generatoriaus blokas turėtų būti su šilumos gamybos kontūru.

Pagaminamos šilumos padavimui į gyvenvietes šiluminius tinklus numatyta boilerinė.

Sistemos rodikliai apskaičiuoti energetiniam įrenginiui, kurio bendras naudingumo koeficientas, gaminant iš sąvartyno dujų elektrą ir šilumą, sudaro 85 %, tame skaičiuje:

• elektros gamybai 37%,

• šilumos gamybai 48%.

Apskaičiuoti sąvartyno dujų sistemos darbo rodikliai 20 metų eksploataciniame periode:

Dujų šiluminė vertė 4.5 kWh/m³

Energetinio įrenginio naudingumo koeficientas, bendras 85%

Energetinio įrenginio naudingumo koeficientas elektros gamybai 37 %

Energetinio įrenginio naudingumo koeficientas šilumos gamybai 48 %

Energetinio įrenginio profilaktikos trukmė metuose 24 paros

Energetinio įrenginio darbo trukmė metuose 365 dienos 8 184 h 366 dienos 8 208 h

Vidutinis metinis pagaminamos elektros kiekis 6 844 MWh/met.

Tarifas elektros tiekimui į 10 kV tinklą 0.178 Lt/kWh

Vidutinės metinės pajamos už elektrą per 20 m. ekspl. periodą 1 181 tūkst. Lt/met.

Vidutinis metinis pagaminamos šilumos kiekis 8 879 MWh/met.

Tarifas šilumos tiekimui į šilumos tinklus 54 Lt/MWh

Vidutinės metinės pajamos už šilumą per 20 m. ekspl. periodą 479 tūkst. Lt/met.

Bendros vidutinės metinės pajamos už elektrą ir šilumą 1 661 tūkst. Lt/met.

Pajamos per visą 20 m. trukmės eksploatavimo periodą 33.2 mln. Lt

Metinės eksploatacinės išlaidos 730 tūkst. Lt/met.

Kapitaliniai įdėjimai dujų panaudojimo sistemai 7.09 mln.Lt

4. OPTIMALIAUSIOS SĄVARTYNO DUJŲ NAUDOJIMO SISTEMOS PARINKIMAS

Nagrinėtuose variantuose iš esmės skiriasi ne tik kapitaliniai įdėjimai, bet ir eksploatacinės išlaidos bei pajamos, todėl optimaliausias variantas parenkamas pagal palyginamąsias išlaidas.

Nežiūrint į tai, kad varianto C yra didžiausi kapitaliniai įdėjimai ir didžiausios eksploatacinės išlaidos, tačiau gaunamos pajamos taip pat yra didžiausios, o jomis padengus kapitalinius įdėjimus bei eksploatacinės išlaidas, liekantis bendras bei vidutinis metinis grynasis pelnas yra didžiausias.

Lent. 2Nagrinėtų variantų palyginimas

Variantas Statybos kaina

tūkst. Lt Eksploatacinės išlaidos

tūkst. Lt/metus Pajamos

tūkst. Lt/metus Palyginimo rezultatas

Grynasis pelnas

tūkst. Lt

Variantas A.

Elektros gamyba vietiniame įrenginyje 4431 503.8 1190.3 9299

Variantas B.

Tiekimas į Grigiškių katilinę 2933 337.0 574.0 1806

Variantas C.

Elektros ir šilumos gamyba Grigiškėse 7088 730.0 1661.0 11 532

Pagal variantų palyginimo rezultatus priimamas dujų panaudojimo sistemos variantas C, tiekiant sąvartyno dujas į Grigiškes ir ten įrengtame kogeneraciniame energetiniame įrenginyje gaminant iš sąvartyno dujų elektrą, tiekiamą į Lietuvos energetinę sistemą, bei šilumą, tiekiamą į Grigiškių gyvenvietės šiluminius tinklus.

Pasirinkus šį dujų naudojimo sistemos variantą, gaunamos pajamos ir pelnas per 5 pirmuosius metus padengtų įdėtus kapitalinius įdėjimus. Po to visas gaunamas pelnas taptų grynuoju pelnu.

Praktiškai įgyvendinant Kariotiškių sąvartyno dujų panaudojimo projektą, pirmiausia, kol dujų išsiurbimo gręžinius galima įrengti tik I sekcijoje, vis tik reikėtų pradėti nuo varianto A.

Patvirtintas Kariotiškių sąvartyno uždarymo planas

Netoli Vilniaus esančio Kariotiškių sąvartyno veiklą planuojama tęsti iki 2006 metų pabaigos, o su jo uždarymu susiję darbai kainuos apie 16 mln. litų. Vilniaus savivaldybė ketvirtadienį patvirtino “Vilniaus sąvartyno” atliekų tvarkymo veiklos Kariotiškių sąvartyne nutraukimo planą.

“2005 metų pabaigoje turėsime dvidešimties metrų aukščio šiukšlių kalną. Su Trakų savivaldybe, iš kurios nuomojame sąvartyno žemę, esame pasirašę sutartį, kad šį kalną galime auginti daugiausiai dar dešimt metrų.

Per metus į Kariotiškių sąvartyną išvežama 240 tūkst. tonų šiukšlių, ir šiukšlių kaupas sąvartyne padidėja 3-4 metrais. Tai reiškia, kad, jeigu dėl kokių nors priežasčių iki 2007 metų nebus spėtas atidaryti Kazokiškių sąvartynas, rezervas dar naudoti Kariotiškes yra tik vieneri metai”, – Eltai teigė Vilniaus savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Makauskas.

Uždarytą Kariotiškių sąvartyną turi pakeisti nauja – didžiausia Vilniaus apskrityje – šiukšlių išvežimo vieta šalia Kazokiškių kaimo. Pirminiais skaičiavimais, maždaug 20 metų veiksiančiame 30 metrų aukščio sąvartyne bus sukaupta apie 7 mln. tonų šiukšlių.

Pasak A. Makausko, šiuo metu tikslinimas Kazokiškių sąvartyno detalusis planas, o jo įrengimo darbai turėtų prasidėti kitų metų vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje. Naujo sąvartyno įrengimas kainuos 35 mln. litų.

Gyventojai piktinasi ketinimais sąvartyną statyti vos už kelių kilometrų nuo istorinės Lietuvos sostinės Kernavės.

Tačiau pasirinktai vietai jau pritarė Elektrėnų savivaldybė, Aplinkos ministerija. Projektui neprieštaravo ir Kultūros ministerija.

Premjeras nemato kliūčių Kazokiškių sąvartyno statybai

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas lankėsi Kazokiškių apylinkėse ir pareiškė nematąs kliūčių savąrtyno statybai. Tuo tarpu prezidentas Valdas Adamkus kviečia Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską, Ministrą Pirmininką A.Brazauską ir kitus atsakingus pareigūnus į pasitarimą dėl Kazokiškų sąvartyno įrengimo Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato pašonėje.Kazokiškėse apsilankęs premjeras apžiūrėjo dabartinį, prie Kazokiškių esantį, šiukšlyną, aplinkkelį, kuris bus nutiestas, kad šiukšlės į sąvartyną būtų vežamos ne per Vievį, buvo nuvykęs į Kazokiškių gyvenvietę, lankėsi Kernavėje. Vyriausybės vadovas pasiūlė 12 arčiausiai sąvartyno esančių sodybų perkelti į kitą vietą arba pasiūlyti gyventojams kompensacijas, numatant tokias lėšas sąvartyno sąmatoje. Iškėlus sodybas, ta vieta būtų apsodinta mišku. A.Brazauskas susipažino su rengiamu sąvartyno projektu ir įsitikino, kad sąvartyno viršūnė niekaip neiškils virš miško ir nebus matoma Kernavėje, sakoma Vyriausybės pranešime spaudai. Kalbėdamasis su grupele Kazokiškių gyventojų, Premjeras patikino juos, kad projektuojamas sąvartynas atitiks visus ES reikalavimus, o tai reiškia, kad kalbos apie nemalonius kvapus, būrius graužikų ir žalą gamtai bei gyventojams nėra niekuo pagrįstos.

A.Brazauskas pasiūlė žmonėms organizuoti kelionę į ES šalyse jau veikiančius tokius sąvartynus, kad jie patys įsitikintų, jog kalbos apie bet kokią grėsmę neturi pagrindo. Ministras Pirmininkas pripažino, kad žmonės buvo ir yra per mažai informuojami apie tai, koks turi būti šiuolaikinis sąvartynas.

Pasak Vyriausybės vadovo, vietos sąvartynui parinkimas truko kone 10 metų, šiai vietai, kaip jis buvo informuotas, neprieštarauja ir žalieji. A.Brazauskas yra įsitikinęs, kad daugiau nei 300 mln. eurų per trejus metus numatomų skirti iš ES fondų sutvarkyti bene 700 šiuo metu Lietuvoje esančių šiukšlynų turi būti panaudoti, pastatant 10 šiuolaikiškų sąvartynų, atitinkančių visus ES standartus.

Apžiūrėjęs būsimą Kazokiškių sąvartyno vietą, Premjeras pareiškė, jog eskaluojamas konfliktas yra dirbtinis, galbūt sukeltas tam tikrų interesų, tačiau jis esąs įsitikinęs, jog vieta sąvartynui parinkta tinkama.

Savo ruožtu Prezidentas pageidauja išgirsti atsakingų institucijų argumentus, kodėl priimtas sprendimas steigti sąvartyną Kazokiškėse.

2004 m. liepos 30 d. Prezidentas lankėsi Kernavėje ir Kazokiškėse. Valstybės vadovas domėjosi vietos gyventojų ir Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato darbuotojų nuomone dėl sprendimo steigti sąvartyną Kazokiškėse.

“Tai ne uždaro kiemo, o pasaulinio mąsto reikalas. Turėdami tokį turtą Lietuvoje – Kernavės piliakalnių rezervatą, norime jį sunaikinti savo rankomis”, – tuomet sakė Prezidentas.

Prezidentas pažadėjo imtis iniciatyvos ir ragins peržiūrėti jau priimtą sprendimą įrengti sąvartyną palyginti tankiai apgyvendintoje, vaizdingo kraštovaizdžio teritorijoje.

Pastaruoju metu tarp kelių šalies institucijų, vietos gyventojų verda diskusijos dėl šio sąvartyno statybos.

Sąvartyno įrengimui Kazokiškėse priešinasi tiek vietiniai gyventojai, tiek kernaviškiai, nuo kurių miestelio sąvartynas įsikurs už 8 kilometrų. Gyventojai baiminasi, kad įrengtas sąvartynas pakenks turizmo plėtrai regione, nuvertės jų turtas, bus iškirsta nemaža dalis miško.

Statyboms nepritaria ir Katalikų bažnyčios atstovai, teigdami, kad Kazokiškės – sakrali piligrimų lankoma vieta.

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktoriaus Sauliaus Vadišio nuomone, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktam Kernavės kultūriniam rezervatui netoliese planuojamas statyti Kazokiškių sąvartynas gali padaryti tiek pat žalos, kaip kitam UNESCO objektui Kuršių nerijai – Rusijos naftos telkinys “D-6”.

S.Vadišis taip pat baiminasi, kad po kokių 15 metų Kernavėje neatsirastų šeštasis “piliakalnis” – tik ne istorinio paveldo, o šiukšlių.

Tuo tarpu Aplinkos ministerijos (AM) atstovai teigia, kad planuojamas sąvartynas nepadarys jokios žalos nei gyventojams, nei kraštovaizdžiui.

Vilniaus regione planuojama įrengti vieną regioninį sąvartyną Kazokiškėse, uždarant visus senus, neatitinkančius Europos Sąjungos reikalavimų, sąvartynus, bei įrengiant atliekų priėmimo ir konteinerių aikšteles.

Pirminiais skaičiavimais, apie 20 metų gyvuosiančiame 30 metrų aukščio Kazokiškių sąvartyne bus sukaupta maždaug 7 mln. tonų šiukšlių.

Nuo sąvartyno iki artimiausio gyvenamojo namo – vos 500 metrų. Sąvartynui įrengti numatytas sklypas yra už 1,7 km nuo Zelvos ežero, o už 1,6 km teka Cielgio upelis. Sąvartyno sklypas yra Neries baseine.

Ekohidrologiniu požiūriu, sąvartynui paskirtas sklypas priklauso jautrių teritorijų kategorijai.

„Nustatyta, kad išsiskirs anglies monoksidas, LOJ, azoto oksidai, sieros anhidridas ir kietosios dalelės. Apie 50 procentų išsiskiriančių dujų turėtų surinkti speciali sistema, o likusios išsisklaidys atmosferos ore“. (“Prie didžiųjų miestų išdygs šiukšlių kalnai”, „Respublika”, 2004-07-22).

Reikėtų patikslinti, kad išvardinti teršalai susidarys deginant sąvartynų dujas ir jų kiekiai bus tokie nedideli, kad netgi blogiausiomis meteorologinėmis sąlygomis nebus viršijamos didžiausios leidžiamos koncentracijos, nustatytos gyvenamajai aplinkai.

Sąvartynų įrengimo reikalavimai:

Naujame sąvartyne turi būti įrengtas nelaidus dugnas:

Pripildytas sąvartynas ar jo sekcija turi būti uždengiamas specialia danga ir apželdinamas.

Be to, sąvartyne taikomos šios taršos mažinimo ir apsaugos priemonės:

 Moderni atliekų priėmimo įranga (svarstyklės, registracijos ir kontrolės įranga);

 Moderni atliekų paskleidimo ir suslėgimo įranga;

 Teritorijos aptvėrimas ir apsauga;

 Filtrato surinkimo ir valymo sistema;

 Paviršinio vandens atskiro surinkimo ir nuleidimo sistema;

 Dujų surinkimo ir panaudojimo įranga;

 Eksploatacija sekcijomis – mažas atvirų atliekų plotas;

 Periodiškas atliekų perdengimas gruntu;

 Transporto priemonių valymas ir dezinfekcija;

 Aplinkos monitoringo sistema.

Kauno miesto sąvartynai

Lapių sąvartynas įkurtas gūbriuotame reljefe ant moreninio kalvagūbrio keterų. Sąvartyno

teritoriją šiaurės rytuose ir vakaruose riboja Marilės ir Mačiupio upelių 20 – 30 m gylio slėniai. Atliekų kaupimo teritorija išraižyta gausiomis griovomis, atsiveriančiomis i Marilės ir Mačiupio upelius. Viena sausa Marilės aukštupio griova paversta sąvartynu. Jos natūralus gylis ašyje nuo 5 iki 25 m, plotis žiotyse apie 100 m. Šiuo metu griova visiškai užpildyta atliekomis, kurių kaupas iki 20 m viršija gamtinį žemės paviršių. Buitinės atliekos kaupiamos 12,5 ha plote, per 27 metus sukaupta atliekų apie 2,43 mln. m³. Sąvartos kaupo storis siekia 24.30 m (vidutinis – apie 16 m). Kasmet sąvartynas pasipildydavo po 100.115 tūkstančių tonų atliekų. Kietų atliekų masėje aptinkamos (): virtuvės atliekos 39.46; popierius 9.14; sintetinės medžiagos 3.6; stiklas 3.6; metalai 2.3; kitos degios medžiagos 6.10; nenustatytos sudėties atliekos 15.38. Iš sąvartos kasmet pašalinama apie 23 tūkst. m³ filtrato, surenkamo paviršinių drenažų. Priklausomai nuo metų sezono ir drenavimo intensyvumo, filtrato lygis sąvartoje būna nuo 2.3 iki 10.12 m gylyje po atliekų paviršiumi.

Dėl didelio pašalintų atliekų sudėtyje esančio organinių medžiagų kiekio (apie 50%) Lapių

sąvartyne intensyviai gaminasi dujos. 1999 metais Lietuvos Geologijos Instituto atlikto

bandomojo išsiurbimo rezultatai parodė, kad iš atliekų kaupo galima išgauti apie 990 Nm³ dujų per valandą. Išgautose dujose buvo aptikta apie 57% metano.

Dėl aukštos metano koncentracijos sąvartyno dujos gali būti išgaunamos ir pelningai

panaudojamos energijos gamyboje. Tuo pačiu sumažėtų ir jų neigiamas poveikis aplinkai.

Lapių sąvartyno dujų panaudojimo galimybių studija yra viena iš Danijos Aplinkos

Apsaugos Agentūros finansuojamo projekto “Kietųjų atliekų tvarkymas Kaune” 4-tojo etapo užduočių. Galimybių studijos tikslas – identifikuoti techniniu bei ekonominiu požiūriu tinkamiausią sąvartyno dujų panaudojimo variantą.

Dujų kiekio prognozė

1 pav. byloja apie tiketiną (teorinį) dujų susidarymą Lapių sąvartyne per visą jo

eksploatacijos laikotarpį. Tačiau praktika rodo, kad dujų kiekis, kurį galima išgauti iš pašalintų atliekų, yra ženkliai mažesnis už bendrą susidarančių dujų kiekį. Atsižvelgiant į tai, jog pasiekti didesnį kaip 50% dujų išgavimo našumą yra gana sunku, realus dujų išgavimo potencialas butų didesnis nei 7 500 000 Nm³ per metus (860 Nm³/h) artimiausiu 15-20 metų laikotarpyje (2000-2018 m.).

Po nuodugnaus vietinės energijos rinkos tyrimo, buvo identifikuoti 5 realūs Lapių sąvartyne

surenkamų dujų panaudojimo variantai, kurie įvardijami 1-oje lenteleje.

1 lentele. Tinkamiausių Lapių sąvartyne surinktų dujų panaudojimo variantų apžvalga

Galutinio varianto pasirinkimas. Esant dabartiniam bio-energijos pagrindu pagamintos

elektros energijos pirkimo ir kuro kainų lygiui, variantai 1a ir 1b yra rentabiliausi ir ekonominiu požiūriu maždaug vienodi. Šių variantų privalumai ir trūkumai yra apibendrinti 2-oje lentelėje.

Bendri rezultatai atrodo labai palankūs, tačiau svarbu turėti omenyje, kad finansinė situacija, kuro kainos, elektros energijos tarifai, galimybės gauti dotacijas ir pan. gali įtakoti galutinį rezultatą.

Šiaulių sąvartynai

Kairių sąvartynas atidarytas 1965m. ir eksploatuojamas iki šiol. Technogeninių nuogulų užimamas plotas yra apie 8 ha . Jame buvo ir yra kaupiamos įvairios buitinės ir pramoninės atliekos (pastarosios buvo deponuojamos iki 1980m.): popierius, kartonas, polietilenas, maisto atliekos, metalas, gelžbetonio ir medžio nuolaužos bei žemės ūkio atliekos . Vidutinis buitinių atliekų sluoksnio storis yra apie 20m . Bendras iki šiol sukauptų atliekų tūris yra apie 2,0 mln.m3.

Kairių sąvartynas geografiniu požiūriu yra rytiniame Žemaičių aukštumos pakraštyje, geologiniu- geomorfologiniu požiūriu – Rytų Žemaičių plynaukštės Radviliškio-Šeduvos moreniniame gūbryje, kur dominuoja smulkiai kalvotas- daubotas banguotas reljefas. Geologinio žemėlapio (2 pav.) analizė rodo, kad Kairių sąvartynas įrengtas reljefo arba kraštinių moreninių darinių pažemėjime, besitęsiančiame link Salduvės ežero. Minėto pažemėjimo viršuje yra holoceno nuogulų (b IV) – durpės sluoksnis (jo storis -iki 2m), praktiškai iš visų pusių supantis sąvartyną, išskyrus pietvakarinį jo kampą.

Didžiąją kvartero nuosėdinės storymės (jos storis – apie 50 m) dalį sudaro ledyninės nuogulos (moreninis priemolis). Hidrogeologiniu požiūriu kvartero nuogulos sudaro vieningą vandeningą kompleksą, kuriame išskiriami gruntinis ir tarpsluoksniniai (tarpmoreniniai) vandeningi horizontai. Pastarieji sąvartyno rajone nėra ištisai paplitę – čia kvartero dariniuose randami tik smėlio- žvirgždo lęšiai ir reti tarpsluoksniai.

Gruntinis vandeningas horizontas paplitęs visame sąvartyne ir jo apylinkėse. Gruntinis vanduo vakarinėje sąvartyno pusėje randamas kelių metrų gylyje. Gruntinio vandens srauto tėkmės kryptis link Salduvės ežero, kur išsikrauna. Svarbiausi vandenvietėms viršutinio permo (P2) ir stipinų (D3 st) vandeningi horizontai yra gana gerai apsaugoti nuo taršos didele kvartero nuogulų storyme.

Pylimai. Apie 1980 metus nustatyta, kad filtratas patenka į esančius melioracijos griovius ir teršalai išteka į Švedės tvenkinį. Esantys melioracijos grioviai buvo panaudoti filtrato kaupimui, kasant naujus griovius. Įrengti pylimai tarp naujojo melioracijos griovio ir kaupimo griovių.

Nustatyta, kad įrengus apsauginį griovį ir taip nutraukus tiesioginį paviršinio vandens teršimą, jo kokybė pradėjo gerėti.

Eksploatacija .1990m. sąvartyno apylinkėse buvo įrengtas požeminio vandens monitoringo postas gruntinio vandens kokybei stebėti (1). Postą sudarė 5 stebimieji gręžiniai, iš kurių 3 buvo įrengti į viršutinę horizonto dalį, 2 – į apatinę (morenoje esančius vandeningus smėlio lęšius). Tais pačiais metais tuometinė Vilniaus hidrogeologijos ekspedicija pradėjo praktinius požeminio vandens monitoringo darbus(2). Buvo tiriama ne tik požeminio vandens kokybė, bet ir apytakinio griovio (kanalo) vandens ir dugno nuosėdų kokybė bei Salduvės ež.(Švedės tvenk.) dugno nuosėdos.

Atlikti hidrocheminiai tyrimai parodė, kad sąvartynas beveik neteršia požeminio vandens. Ištyrus sąvartyno apylinkių paviršinį vandenį nustatyta, kad tarša iš sąvartyno į Salduvės ežerą nunešama su paviršiniu melioracinio griovio vandeniu. Konstatuota, kad pagrindinė Kairių sąvartyno ekologinė problema – paviršinė teršiančių medžiagų nuoplova į vandens telkinius.

1995 metais Lietuvos geologijos tarnyba atliko Kairių sąvartyno ir jo prieigų geocheminius tyrimus. Ataskaitos išvadose teigiama, kad aplink sąvartyną esančios žemapelkės yra tarsi gamtinis filtras arba geocheminis barjeras, sulaikantis teršalus.

Nuo 1997m. nuolatinį sąvartyno įtakos aplinkai monitoringą vykdo Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija.

Problemos sprendimų ieškojimas. Susikaupusiam filtratui tvarkyti buvo atliekami tyrimai, ieškomi jo valymo būdai. 1999 – 2001m. kartu su Kristianstado (Švedija) universiteto mokslininkais buvo vykdoma “LAQUA” programa, kurios metu buvo atliekami tyrimai sąvartyno filtratą valyti durpių filtrų pagalba ir naudojant augalus -žilvičius.

1999 m.įsigyta įranga filtrato išpurškimui ant sąvartyno kaupo, tačiau jos našumas buvo nepakankamas ir norimas efektas nebuvo gautas. Kreiptasi į Lietuvos vedančiuosius specialistus apdorojant filtratą.

2002 m. pradžioje su Saksonijos žemės finansine pagalba pradėtas rengti bendras sąvartyno eksploatacijos pagerinimo projektas (UMWELT PROJEKT FIRMA). Paprašyta firmos PALL pateikti pasiūlymus dėl galimo reversinės osmozės metodo panaudojimo išvalant filtratą. Pasiekta, kad Kairių sąvartyno uždarymas būtų finansuojamas ISPA fondo pagalba. Jo eksploataciją numatyta nutraukti 2007 metų pabaigoje.

2004m. pagal bendrą UMWELTPROJEKT (Vokietija) kompanijos ir AB „Šiaulių Hidropro-

jektas“ projektą vykdoma Kairių sąvartyno Rytinio šlaito drenažo ir dresuojančio sluoksnio įrengimo darbai. Šio projekto įdiegimo tikslas yra normalizuoti iš sąvartyno kaupo besisunkiančio filtratosurinkimą, bei užtikrinti gamtosaugos reikalavimus. Šio projekto įgyvendinimas padės sėkmingai deponuoti miesto gyentojų ir įmonių atliekas iki sąvartyno pilno uždarymo.

Avarija. Š.m. gegužės 21 d., 14val., vykdant apsauginio pylimo stiprinimo darbus, įvyko avarija, kurios metu, pralaužus pylimą, sąvartyno filtratas pateko į melioracijos griovį. Paskutiniais duomenimis į aplinką išsiliejo 44 000 m3 filtrato. Operatyvių veiksmų dėka teršimas buvo lokalizuotas. Filtratas gaisrinėmis mašinomis buvo pumpuojamas į miesto valymo įrenginius (apie 1 tūkst.m3/ parą), o taip pat į buvusį filtrato baseiną vakarinėje sąvartyno pusėje. Aplinkos tyrimų tarnybos atlikti toksiškumo tyrimai 12 mėginių iš Švedės tvenkinio ir Švedės upelio š. m. gegužės 23, 24, 25d.parodė, kad toksiškumo juose nenustatyta.

Sąvartyno statybos ir rekonstrukcijos darbai yra vystomi ir plečiami iki naujo regioninio sąvartyno Aukštrakiuose atidarymo.

2005 m. II-ą ketvirtį pradės statyti regioninį sąvartyną Aukštrakiuose

2005 m. gruodžio 6 d. VšĮ „Projektų ekspertizė“ patvirtino „Naujojo regioninio sąvartyno Aukštrakiuose“ techninį projektą. VšĮ „ŠRATC“ užsakymu šį projektą parengė švedų projektuotojų kompanija „WSP International Sweden AB“.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistema galės pilnai funkcionuoti tik pastačius naują regioninį sąvartyną Aukštrakiuose. Jo statyba bus baigta ne anksčiau kaip 2007 m. pradžioje. Pradėjus eksploatuoti regioninį Aukštrakių sąvartyną, Šiaulių apskrityje bus uždaryti visi šiuo metu veikiantys, Europos Sąjungos (ES) reikalavimų neatitinkantys sąvartynai – tarp jų bus uždarytas ir pagrindinis Šiaulių miesto sąvartynas Kairiuose.

Naujas regioninis sąvartynas bus statomas pagal galiojančius ES ir Lietuvos Respublikos normatyvus, jame bus priimamos nepavojingos buitinės atliekos. Sąvartyne numatytas antrinių žaliavų rūšiavimo baras. Naujas regioninis sąvartynas bus aptvertas ir griežtai tvarkomas, dėl ko sąvartyne nebebus benamių bei kitų šiose vietose besidarbuojančių asmenų.

Aukštrakių sąvartyno techniniame projekte yra numatyta įrengti sandarų sąvartyno dugną su filtrato drenažo sistema, nepraleidžiantį teršalų į žemės gelmes, paviršiaus sandarinimą su dujų drenažo sistema, filtrato ir lietaus vandens surinkimo sistemą, dujų surinkimo ir utilizavimo sistemą.

Sąvartyno dugno konstrukcija:

Sąvartyno atliekų krūvos aukštis preliminariai bus maždaug 20 m aukščiausiame taške, iš kurių maždaug 18 m sudarys atliekos. Maksimalus šlaito nuolydis yra 1:3, nes yra rizika dėl šlaito griuvimo ir paviršiaus sandarinimo pažeidimo.

Sąvartyno kaupą numatoma įrengti atskiromis sekcijomis. Pirmoje investicijų fazėje bus pastatytos dvi sekcijos, iš kurių I sekciją sudarys 4 ha teritorija ir II – 2 ha. Pirmosios sekcijos talpa maždaug 350 000 m3. Visas planuojamas 15 metų periodui sąvartyno atliekų kaupo plotas yra 11,5 ha. Jame turės būti sutalpintas 1,5 mln. tonų atliekų. Preliminariais duomenimis metinis deponuotinų atliekų kiekis sudarys apie 100.000 tonų. Jau pirmais metais uždarius pagrindinius kitų rajonų sąvartynus, į Aukštrakių regioninį sąvartyną bus pristatomos visos apskrities komunalinės deponuotinos atliekos.

Aukštrakių sąvartyno ir visos sistemos projektinei ir techninei dokumentacijai parengti yra išleista 2 mln. litų.

Panevėžio sąvartynai

Apskrityje šiuo metu yra 98 sąvartynai. 2001 m. apskrityje sutvarkyta 1202,2 tūkst. t nepavojingų atliekų. Didžiausią dalį nepavojingų saugojamų atliekų sudaro komunalinių nuotėkų valymo dumblas ir smėliagaudžių atliekos – 57 % visų nepavojingų atliekų. Nepavojingos atliekos apskrityje iki šiol šalinamos į daugybę smulkių, nekokybiškai įrengtų vietinių sąvartynų tinklą. Dauguma šiuo metu eksploatuojamų sąvartynų neatitinka aplinkosaugininkų bei sanitarinių- higieninių reikalavimų: įrengti neatsižvelgiant į jų įtaką aplinkai, gyvenamieji pastatai yra arčiau negu 500 metrų atstumu. Sąvartynams naudojami apleisti karjerai ar gamtinės daubos be inžinierinio paruošimo, netinkamai įrengta, arba visai neįrengta dugno izoliacija. Dauguma sąvartynų neaptverti, nevykdoma sąvartynų aplinkos monitoringas, nepakankamai vykdoma šalinamų atliekų kontrolė, bei apskaita.

Didžiausia atliekų surinkimo vieta Panevėžio regione yra Panevėžio miesto sąvartynas. Panevėžio rajone veikė – 30, Pasvalio rajone – 8, Biržų rajone – 21, Kupiškio rajone – 17 sąvartynų. Dauguma jų neatitinka aplinkosaugininkų ir sanitarinių- higieninių reikalavimų. Sąvartynų vietos parinktos neįvertinus gamtinių ir socialinių – ekonominių sąlygų. 2001 metais buvo panaikinta tik po vieną sąvartyną Panevėžio ir Pasvalio rajonuose. Panevėžio regiono sąvartynai neatitinka aplinkosaugininkų ir sanitarinių – higieninių reikalavimų.

Panevėžio rajone yra įregistruotas 31 buitinių atliekų sąvartynai. Pagal projektus yra įrengti 5 sąvartynai. Tai: Ramygalos, Raguvos, Šilagalio, Žižmių ir Naurašilių sąvartynai. Jie turi tinkamus privažiavimus ir apsauginius pylimus. Likusieji – tai supilos šiukšlių krūvos, neturinčios reikalavimus atitinkančių apsaugos priemonių.

Kai sąvartynai neatitinka sanitarinių – techninių reikalavimų, neturi aptarnaujančio personalo sunku užtikrinti jų būklės tinkamumų reikalavimams. Į sąvartyną vežamas metalo laužas, medžių šakos, stiklas, popierius ir pan., nors to neturėtų būti. Dalis sąvartynų yra arti miško, kita dalis – arti melioracijos griovių. Operatyviai uždaryti seniūnijų sąvartynus, kol gyventojai neįsigijo konteinerių, netikslinga, nes jie šiukšles veš į pamiškes ir pakelių griovius.

Iki 2009 metų rajone neturėtų likti nei vieno sąvartyno. Visos atliekos bus vežamos į centrinį Liūdynės sąvartyną. Tačiau šio sąvartyno rekonstrukcijai reikia 1,5 – 2,0 mln lt, o rajonas tokių pinigų neturi.

Telšių apskrities sąvartynai

Apskrityje šiuo metu eksploatuojami du nauji sąvartynai, kurie beveik atitinka ES reikalavimus – tai Jerubaičių sąvartynas, finansuotas PHARE 1,3 mln. Lt subsidija, Finansų ministerijos 59.000 Lt – subsidija ir savivaldybės paskola iš Nordic Investment Bank 1,3 Mln. Lt (grąžinimo periodas – 22 metai), ir Mažeikių sąvartynas, įrengtas Gamtos apsaugos fondui skyrus 0,5 mln. litų.

Diegiant ES standartus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą, iki 2011 m. pabaigos reikia sutvarkyti netinkamus komunalinių atliekų sąvartynus. Šiuo metu Mažeikių savivaldybėje yra 18, Rietavo savivaldybėje – 1, Telšių savivaldybėje – 18 sąvartynų, kuriuos reikia uždaryti. Tik Plungės savivaldybėje Gamtos apsaugos fondo lėšomis yra uždarytas senas Žvirblaičių sąvartynas ir 9 laikinos atliekų saugojimo aikštelės. Tačiau Žvirblaičių sąvartynui reikalinga atlikti rekultivaciją. Nepaisant to, gausus sąvartynų skaičius darko Telšių apskrities kraštovaizdį, išsiskyręs filtratas teršia aplinką ir tokia atliekų tvarkymo sistema yra brangi ir neefektyvi.

Savivaldybių atliekų tvarkymo planuose yra pažymėtas atliekų rūšiavimas (atskyrimas): buitinės kietos atliekos, pramoninės atliekos, biodegraduojančios atliekos, pakuotės bei pavojingos atliekos.

Telšių apskrityje nėra gerai organizuotas perdirbimui skirtų antrinių žaliavų surinkimas iš buitinių kietų atliekų srauto. Surenkamų antrinių žaliavų kiekiai labai nedideli, kadangi rinkos labai nestabilios, o atliekose besirausiančių “sanitarų”, besistengiančių surinkti vertingesnes atliekas, labai daug.

Šiuo metu apskrityje dar nėra vykdomas nei biodegraduojančių atliekų, nei pakuočių atskyrimas. Mažuose miesteliuose ir kaimuose yra įprasta, kad žmonės sudegina beveik visas degias atliekas, nes paprastai namus šildo krosnimis. Biodegraduojamos ir organinės atliekos paprastai supūna laukuose arba soduose, esančiuose netoli namų – kompostavimas vykdomas tik prie kai kurių namų ūkių.

Pavojų kelia tai, kad pasenę pesticidai (jų apskrityje yra 17 tonų) laikomi tiesiog tam nepritaikytuose sandėliuose ir gali lengvai patekti į aplinką. Svarbi ir senų padangų surinkimo ir saugojimo /utilizavimo problema. Šiuo metu visoje Telšių apskrityje niekas tokių padangų nerenka ir nesaugo/neperdirba. Dalis padangų patenka į sąvartynus, dalis tiesiog į aplinką, todėl teršiami šlaitai, miškai ir t.t.

Kol kas Plungės rajone atskirai nesurenkamos ir pavojingos atliekos iš gyventojų, nors šią problemą savivaldybė jau ruošiasi spręsti. Yra įsigyta įranga pavojingų atliekų surinkimui, tačiau 2002 metų pabaigoje ši įranga dar nebuvo sumontuota ir pavojingos atliekos patekdavo į sąvartyną. Mažeikių rajone yra pavojingų atliekų saugojimo aikštelė ir sukurta pavojingų atliekų surinkimo, saugojimo ir utilizavimo sistema, tačiau gyventojai pavojingas atliekas dažnai veža į buitinių atliekų sąvartyną. Mažeikių savivaldybėje neišspręstas medicininių atliekų utilizavimo klausimas (šiuo metu jos deginamos Mažeikių katilinėje).

Šių, tarpusavyje glaudžiai susijusių, problemų pagrindinė priežastis yra neįgyvendintas principas ,,teršėjas moka”, turintis užtikrinti, kad atliekų šalinimo ir antrinių žaliavų surinkimo ir apdorojimo sąnaudos būtų padengiamos iš užmokesčio už atliekų tvarkymą, surenkamo iš atliekų turėtojų bei gamintojo atsakomybės už gaminio poveikį aplinkai principas.

2003 m. viduryje buvo baigta Telšių regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projekto Galimybių studija ISPA paramai gauti. Diegiant ES standartus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą, Lietuvoje 2007 – 2009 m. planuojama įrengti 10 – 12 regioninių atliekų tvarkymo sistemų (tai numatyta 1995 m. Lietuvos aplinkos apsaugos strategijoje, kuri buvo patvirtinta LR Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550). Šios sistemos Telšių apskrityje įgyvendinimas kainuotų apie 8 mln. EUR: viena dalis bus gauta iš ISPA fondo, kita dalis iš valstybės bei numatytas savivaldybių kofinansavimas. Plėtojant atliekų tvarkymo ir surinkimo sistemą būtina suformuluoti nuoseklią politiką, patvirtinti atliekų tvarkymo ir nelegalių sąvartynų palaipsnio uždarymo programą ir taisykles. Būtina siekti, kad atliekų surinkimo ir tvarkymo versle didėtų konkurencija ir gerėtų paslaugų kokybė.

2003 m. gruodžio 30 d. įkurta VšĮ „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, kuris vykdys atliekų tvarkymo užduotis.

Šilutės miesto sąvartynai

Šilutės miste ir Rusnės seniūnijoje atliekų surinkimo ir tvarkymo darbus atlieka UAB „Šilutės komunalininkas“, buitinės atliekos yra vežamos į Šilutės sąvartyną. Šilutės miestas, Traksėdžių gyv., Rusnės seniūnija apie 70 % yra aprūpinti buitinių atliekų konteineriais. Pradėjus veikti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemai, rajonas turės būti aprūpintas buitinių atliekų rūšiavimo konteineriais ir visas atliekas turės vežti į Klaipėdos regiono buitinių atliekų sąvartyną ( Dumpių k.)

Visus Šilutės rajono buitinių atliekų sąvartynus, išskyrus Rumšų, reikia traktuoti kaip nelegalius, t.y. juridiškai neįformintus ir techniškai neįrengtus: jiems nėra paruošti įrengimo, eksploatacijos bei rekultivacijos projektai, nėra žemės parinkimo ir skyrimo aktų, nėra paskirtų atsakingų už šių objektų eksploataciją organizacijų ar asmenų. Sąvartynai be jokio juridinio įforminimo priskirti seniūnijoms, kurių teritorijoje jie įsikūrę, tačiau šios savivaldos institucijos nei finansiškai, nei organizaciniu požiūriais nėra pajėgios užtikrinti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią sąvartynų eksploataciją, uždarymą bei vietovių rekultivavimą. Visuose rajoniniuose buitinių atliekų sąvartynuose susiduriama su tomis pačiomis problemomis:

• Sąvartynai neaptverti ( išskyrus Rumšų);

• Natūroje nenužymėtos jų ribos;

• Nėra apsauginių pylimų ( išskyrus Rusnės, Klugono);

• Atliekos pilamos netvarkingai (išskyrus Rumšų);

• Atliekos netankinamos, neperdengiamos gruntu (išskyrus Rumšų, Berniškės, Bikavėnų, Papjaunio).

Didžioji dauguma Šilutės rajono sąvartynų yra maži ir jų poveikis gamtinei aplinkai bei žmonių sveikatai (sanitarinis – higieninis) pagal preliminarius vertinimus nėra didelis bei grėsmingas, tačiau jų techninis įrengimas neatitinka Lietuvos aplinkosaugos standartų ir ES direktyvų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą. Visi Šilutės rajono sąvartynai iki 2010 m. turės būti uždaryti ir rekultivuoti. Rekultivacijos darbai bus atliekami iš įvairių fondų, tame tarpe ir iš ES struktūrinių fondų lėšų.

Ignalinos sąvartynai

Rajone veikia centrinis KAZITIŠKIO sąvartynas. Jis užima 8 ha plotą. Eksploatavimo projektinis terminas – 2008 m. Projektinė talpa – 467485 tonų. 2003 m. pradžiai užpildyta 57% sąvartyno talpų. 2002 m. parengta Kazitiškio sąvartyno gruntinio vandens monitoringo programa, o nuo 2003 m. monitoringas pradėtas vykdyti.

Rajono seniūnijose veikia po 1-2 sąvartynus. Tai daugiau ne sąvartynai, atitinkantys jiems keliamus reikalavimus, o buitinių atliekų išvertimo vietos.

Išvados

Kaip rodo analogiškų projektų patirtis, visuomenė sunkiai įsivaizduoja modernią, aprūpintą visomis būtinomis inžinerinėmis komunikacijomis atliekų šalinimo vietą – sąvartyną. Kadangi Lietuvoje vis dar neveikia nė vienas ES reikalavimus atitinkantis sąvartynas, daugeliui ši vieta asocijuojasi su nemaloniais kvapais ir vaizdu, paukščių pulkais, čia prieglobstį suradusiais asocialiais asmenimis.

Nuo šiol naujai statomiems regioniniams sąvartynams kaip ir kitose Europos šalyse bus taikomi itin griežti aplinkosauginiai reikalavimai. Bet koks taršos patekimas į paviršinius ar požeminius vandenis, dirvožemį, orą taps negalimas, taip pat nebus praktiškai jokio neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai.

Sąvartyno teritorijoje esančio gruntinio vandens apsauga bus užtikrinta įrengiant storą ir itin nelaidų skysčiams pagrindą, ant kurio papildomai būtų išvedžiotas filtrato surinkimo vamzdynas. Regioniniuose sąvartynuose bus naudojamas kompaktorius, kuriuo atliekos bus suspaudžiamos apie pusantro karto daugiau nei iki šiol. Gyventojams pradėjus rūšiuoti atliekas, į sąvartyną neturėtų patekti virtuvės, žaliosios atliekos (medžių lapai, augmenija ir pan.), antrinės žaliavos (popierius, stiklas, plastmasės ir kt.). Tai, kad nepateks maisto atliekų, ir tai, kad kiekvieną dieną supiltos ir suspaustos atliekos bus perpilamos grunto sluoksniu, nebesudarys sąlygų paukščių maitinimuisi, neliks nemalonių kvapų. Susidarius storam atliekų sluoksniui, jo viršuje bus įrengiama dujų surinkimo sistema, neleidžianti atliekų puvimo metu susidariusioms dujoms išsiskirti į aplinką (dujos bus surenkamos ir sudeginamos specialiame įrenginyje). Visiškai užpildyta sekcija bus uždengiama vandeniui ir dujoms nelaidžiu sluoksniu, apipilama gruntu ir apsėjama žole. Taip pat reikia paminėti, kad naujųjų sąvartynų teritorija bus aptverta ir nuolat prižiūrima.

Aplinkos ministerijos bei konsultacinių įmonių UAB „COWI Baltic“, UAB „Ekobaltas“ specialistų nuomone Lietuvoje iki 2015 metų turėtų likti tik po vieną sąvartyną apskrityse, o visoje Lietuvos teritorijoje tik 14 sąvartynų.

Leave a Comment