Projektas-verslo planas “Reklamos agentūros kūrimas”

Reklamos agentūra „Joramtė”

Įmonės veikla. Šios įmonės pagrindinė veikla yra gaminti įvairią vaizdinę reklamą, o taip pat ir montuoti bei demontuoti ją. Gali būti ir papildomi darbai, tarkim, galime atlikti visus remonto darbus. Jeigu kokia reklama ar koks daiktas yra jau pasenęs ir jam reikia atnaujinimo, arba jei yra norima kiek jį pakeisti, mes galime ir atrestauruoti bei taisyti kam sugedus. Taip pat atliekame visus apipavidalinimo ir vidaus bei išorės apdailos darbus. Taigi, šios firmos veikla yra gana plati.
Šioje įmonėje bus gaaminamos šviesdėžes, tūrines raides, įvairius reklaminius skydus, kurie yra gaminami iš metalinių konstrukcijų, plastikinių bei stiklo elementų. Taipogi užsiimame ir spaudos darbais – pagal klientų pageidavimą, galime padaryti plakatus, foto plakatus, lipdukinius plakatus, kurie gali būti montuojami tiek privačiose, tiek viešosiose vietose. Priedo, gaminame skrajutes ir vizitines korteles bei platiname visus šiuos spaudos darbus. O jeigu užsakovas, pats nepadaręs projekto, pageidauja iš pradžių jį sukurti, o vėliau tik pagaminti tą sukurtą projektą, mes galime įgyvendinti jo norą, kadangi į mūsų veiklą įeina irr dizainų kūrimas bei projektavimas. Beje, montuojame ir šviesos įtaisus.
Gaminant šiuos išvardintus gaminius, dažniausiai yra naudojamasi šiais pagrindiniais įrankiais: ploteriu, drėle, elektriniu-diskiniu metalo pjūklu, šlifavimo-poliravimo aparatu, vailokine kempine, peiliukais ir kitais. Šie įrankiai labai palengvina darbą ir pagreitina darbo procesą. O

pagrindinės medžiagos, iš kurių mes gaminame reklamą yra: pramoninis bei organinis stiklas, plastikas, lipnios plėvelės, lipnūs produktai, t.y. klijai, skočai (dvipusė plėvelė).
Be gamybos, mes galime ir montuoti reklamą. Nesvarbu ar ta reklama, kurią klientas nori pakabinti, yra mūsų firmos pagaminta ar ne, mes galime atlikti ir šiuos montavimo darbus. Taip pat galime ir demontuoti ją, tai reiškia, kliento prašymu, mes nukabiname reklamas, jas išardome ir pan.
Patalpų įrengimas. Įrengiant darbo vietas taip pat būtina atsižvelgti ir į darbuotojų poreikius bei sukurti humanišką darbo aplinką. Šis esminis principas padeda darbuotojams racionaliau ir našiau dirbti. Įgyvendinant šį principą, mažinami darbuotojų psichologiniai bei fiziniai krūviai, tam kad būtų tausojama darbuotojų sveikata, didėtų darbingumas ir iniciatyva.
Patalpų vėdinimas. Patalpų vėdinimas ir kondicionavimas veikia ne tik žmogaus organizmą, beet ir jo psichinę būklę, todėl yra labai svarbu visas darbo patalpas vėdinti. Be to, vėdinant patalpas yra apsaugomi langai nuo rasojimo, sienos nuo pelėsių atsiradimo, pakeičiamas oras patalpoje grynesniu, pašalinami nemalonūs kvapai ir drėgmė. Kad vėdinimas veiktų, visų pirma reikia įrengti oro pritekėjimo įtaisus, po to išsandarinti visas vidines duris, nupjaunant jų apačią arba įrengiant specialias orui laidžias groteles jų apačioje. Vėdinimas turi vykti nuolatos, net ir tada, kai viduje nėra žmonių. Taip pat, labai svarbu, kad patalpose būtų įr
rengta visa reikalinga oro kondicionavimo įranga, kuri sumažina padidėjusią azoto dioksido koncentraciją ir atstato reikiamą deguonies kiekį. Kad būtų palankios sąlygos dirbti, patalpoje turi būti – 21% deguonies, – 20-22° C, – 40-50% sąlyginė oro drėgmė. Beje, filtruojant orą, gerokai sumažėja kenksmingų medžiagų, dulkių bei tabako gaminių. Todėl yra mažesnė tikimybė pakenkti broncham arba susirgti grybelinėmis ar įvairiomis peršalimo ligom.
Natūraliame vėdinime orą judėti verčia temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus bei vėjas. O temperatūra reguliuoja temperatūrą, oro drėgnumą bei cirkuliavimo greitį, kuris priklauso nuo patalpos dydžio, patalpoje dirbančių žmonių skaičiaus bei žmonių buvimo laiko.
Dar reikšmės oro vėdinimui turi ir specialiosios orlaidės.
Apšvietimas. Tinkamas biuro apšvietimas gerina darbuotojų nervinę būklę, tausoja akis ir gerina darbingumą. Geram darbo vietos apšvietimui reikia 1000 liuksų (lx). Yra nepatartina daryti stiprius šviesos ir tamsos kontrastus (daugiau nei 40%), nes tai labai kenkia akims. Kad bendras patalpos apšvietimas būtų tolygus, patartina rinktis šviesios spalvos sienas, šviesius baldus ir ne itin tamsios spalvos grindis. Taip pat regėjimui kenkia nepakankamas dienos šviesos kiekis bei netinkama šviesos spalva. Geriau vengti vienodo intensyvumo apšvietimo ir stipriau apšviesti darbo vietą. Be to, žmogų labai varginančiai veikia mirganti šviesa ir šviesą atspindintys daiktai. Todėl yra svarbu parinkti tinkamą spalvų gamą. Labai tinkamas ir patogus bendro apšvietimo sprendimas – išdėlioti nedidelius lu
ubinius šviestuvus visu lubų perimetru. Tokių šviestuvų skleidžiama šviesa atsispindi nuo lubų ir sienų, tolygiai pasiskirstydama po visą patalpą. Atspindėta šviesa daro besvorės ir skaidrios erdvės įspūdį, o taip pat sukuria komfortišką ir tolygų apšvietimą. Taip pat tolygų, nesudarantį ryškių šešėlių ir labai malonų akims apšvietimą duoda rutulio ar pusės sferos formos lubiniai šviestuvai. Jie neskaidrūs ir nepraleidžia akinančios šviesos, o jų skleidžiama išsklaidyta šviesa užlieja visą erdvę ir labai tinka bendram apšvietimui.
Akustika. Kadangi triukšmas patalpoje slopina žmogaus atidumą ir kenkia nervų sistemai, stipraus garso šaltinį būtina izoliuoti. Leistinas darbo vietoje garso stiprumas yra 55 decibelai (dB). Taipogi, prieš įrengiant darbo patalpas reikia atsižvelgti į darbo pokytį: ar rinkti informaciją, ar ją apdoroti, ar skleisti. Ruošti projektus bei suderinti įvairius planus tiktų labiausiai darbo patalpoje, kur reikėtų daug komunikacinių priemonių. Kadangi darbo užduotys yra bendros, reikalingos grupinės darbo patalpos. Tačiau tokiose patalpose trūkumas yra tas, kad ne visos darbo vietos yra vienodai apšviestos, o pokalbiai telefonu arba bendravimas su klientais trukdo darbuotojams. Jei darbas vyksta triukšmingoje aplinkoje, patartina įsirengti masyvias sienas bei orlaides su triukšmo slopinimo savybėmis.
Sienų, grindų bei lubų apdaila. Darbo aplinkoje bendras sienų, grindų bei lubų fonas turi būti šviesus, bet ne tamsus ar ryškus, nes pastarasis variantas labai vargina ir
r trukdo susikaupti atliekant darbą. Taigi, spalvinė sienų ir grindų gama bus derinama su žalia ir ruda spalvomis, kadangi šios spalvos ramina, ypatingai žalia, ir suteikia neutralią aplinką. Darbuotojai tokioje aplinkoje turėtų jaustis nevaržomai. O lubos bus dengiamos baltom plokštėm. Tai suteikia patalpai daugiau šviesos ir erdvės, be to, ši spalva yra atpalaiduojanti.
Darbo kabinetų įrengimas. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta turi būti įrengta patogiai. Kad visi darbo įrenginiai, priemonės būtų lengvai pasiekiami, nes vaikščiojimas pirmyn ir atgal atima daug laiko bei nuvargina patį darbuotoją, be to, kad būtų tinkamo aukščio darbo kėdė bei stalas.
Pirmiausia, darbo stalas ir kėdė turėtų būti reguliuojama aukščio. Rašomųjų stalų optimalus dydis turi būti 72 cm, o jo matmenys – 160-120/80 cm. Kiek mažesnis aukštis – 65 cm bei matmenys – 160-120/60 cm yra klaviatūros stalelio. Tvarkant informaciją, būtina, kad darbo dokumentai būtų patogiai pasiekiami ranka. Tuo tarpu, pagal darbo proceso organizavimo pobūdį komersantas nusprendžia ar reikalingus dokumentus laikys segtuvuose, ar saugos juos kompiuteryje. Biuro komersantas turi raštu tvarkyti bylas, esant reikalui, naudotis kompiuteriu, todėl ant stalo turi pakakti vietos atlikti šiems darbams bei diskeliams, kuriuose sudėtos dokumentų kopijos.
Šios įmonės bendras patalpos plotas yra 140 m2. Biuras susideda iš 6 kabinetų:
1. Vadovo kabinetas, kuris apima 15 m2;
2. Administratorės kabinetas – 10 m2;
3. Reklamos vadybininkų kabinetas – 15 m2;
4. Buhalterės kabinetas – 10 m2;
5. Darbininkų kabinetas (cechas) – 50 m2;
6. Valytojos kambarėlis – 5 m2.
Įmonės darbuotojai. Pradžiai, kol firma „Joramtė” geriau įsitvirtins reikalinga 15 darbuotojų: 1 administratorė, 2 agentės, 1 buhalterė, 10 darbininkų, 1 valytoja.
Įmonės darbuotojų komanda – tai motyvuota žmonių grupė, kuri dirbdama siekia maksimalios naudos įmonei nuo kurios rezultatų priklauso jų atlyginimų dydis. Geram personalui reikalingi bruožai:
– visų komandos darbuotojų vienodas darbo įmonėje tikslo suvokimas;
– bendras noras siekti maksimalių rezultatų;
– žmonių motyvacija;
– žmonės su skirtingomis patirtimis ir žiniomis;
– skirtingo charakterio žmonių darbas įmonėje.
Gera darbuotojų komanda privalo turėti gerą ir kompetetingą įmonės vadovą.
Administratorė turės atlikti visus sekretorės darbus – teikti informaciją klientams ir savo viršininkui, tvarkyti dokumentus, korespondenciją, padėti kurti projektus. Vienas iš svarbiausių įmonėje yra vadybininkų darbas. Pagrindinės jų funkcijos yra šios:
1. Skleisti informaciją apie prekę ir įmonę.
2. Rinkti ir perteikti informaciją apie klientus įmonei.
3. surasti kuo daugiau užsakovų.
Patirtį turintys vadybininkai (agentai) savo darbą organizuoja vadovaudamiesi 80/20 taisykle (80% apyvartos gauna iš 20% klientų)
Reklamos vadybininko darbas turi daug tik šiai veiklai būdingų bruožų:
1. Vadybininkas atstovauja įmonę rinkoje, o tai reiškia, kad rinkos dalyviai įspūdį apie įmonę ir paslaugą paprastai susidaro iš to, kaip tam atstovauja vadybininkas.
2. Vadybininkai dirba savarankiškai arba turi nedidelę priežiūrą.
3. Jų atlyginimas susideda iš 2 dalių: iš pastoviosios ir kintamos.
4. Įmonė savo paslaugų vadybininkams suteikia teises ir galimybę naudotis piniginiu biudžetu.
5. Vadybininkai turi daug ir dažnai keliauti.
Toliau, darbininkų pareiga bus gaminti reklamą, montuoti bei demontuoti ją ir platinti. Buhalterės darbas bus tvarkyti visus firmos finansinius reikalus. Galiausiai, valytoja turės rūpintis patalpų tvarka ir švara.
Jeigu firma „Joramtė” gerai įsitvirtins, turės klientų bei pelną, tuomet planuojama ateity ir toliau plėsti įmonės veiklą, įdarbinti naujų darbuotojų.
Įmonės personalo valdymo schema. Privati reklamos firma „Joramtė” gamina įvairią vaizdinę reklamą, tai yra turinės raidės, reklaminiai skydai, šviesdėžės, stendai, autotransporto apdaila ir pan. Šios kompanijos personalo valdymo schema yra linijinė, kai kiekvienas aukštesnes pareigas einantis darbuotojas turi teisę duoti nurodymus savo pavaldiniams. Tačiau šioje sistemoje kompanijos darbuotojai turi tik vieną viršininką ir tik jam vienam jie yra pavaldūs ir ši sistema vadinama vienalinijine.
Įmonės personalo valdymo etapai. Direktorius paskiria kiekvienam asmeniui darbus, o šis turi vykdyti duotus nurodymus. Nors kartais būna tokių atvejų, kai viršininkas yra išvykęs, ar dėl kokių kitų priežasčių negali dalyvauti susirinkime, tartis su klientais. Šiuo atveju, jis suteikia sau priklausančius įgaliojimus kitam asmeniui, kuriuo direktorius labiausiai pasitiki bei kuris, jo manymu, labiausiai nusimano reklamos srity ir gali jį laikinai pakeisti.
Darbuotojų atrankos schema. Visi darbuotojai bus renkami atrankos būdu. Renkantis darbuotoją reikėtų atsižvelgti į tai, kiek jis užsidegęs dirbti šioje įmonėje, ar jis pakankamai kompetentingas, kaip tinkamas šiam darbui ir ar pritampa komandoje. Įmonės vadovui pasirinkti tinkamus žmones padeda jų būsimų pareigų darbo aprašymai. Žmogui siekiant kažkokios konkrečios pozicijos įmonėje būtų gerai matyti pagrindinius reikalavimus jam bei trumpą darbo aprašymą. Būsimi darbuotojai turi kažko siekti ir kažko norėti, taigi visada yra lengviau kai įmonės vadovas žino ir atsižvelgia į tai. Tie tikslai ar ketinimai, kuriuos darbuotojai nori įgyvendinti dirbdami šioje įmonėje, gali būti:
– noras kažką pasiekti;
– galimybės užsidirbti
– noras dirbti ir būti užimtam;
– jausmas esant reikalingu;
– karjeros galimybės
– gerai atlikto darbo jausmas;
– noras išmokti (asmeninis tobulėjimas);
– noras dirbti komandoje arba savarankiškai;
– noras turėti išteklius ir galimybes pasiekti savo tikslą;

Įmonės vadovas turi išsiaiškinti kas motyvuoja žmones ir paskirstyti darbus atsižvelgiant į tai, ką jie geriausiai sugeba, kam turi patirties bei kas geriausiai atitinka jų motyvaciją.

Pirmiausia, bus pildomos įdarbinimo anketos ir CV, kuriuose nurodomi pagrindiniai duomenys apie asmenį. Tuomet pareiškėjas kviečiamas pokalbiui, per kurį išryškėja jo tinkamumas. Darbdavys paruošia kiekvienam skirtingam darbuotojui skirtingus klausimus, tai yra apie pareiškėjo patirtį, norimą atlyginimą ir kiti. Vėliau darbdavys pateikia testą, pagal kurį galima įvertinti asmens darbo įgūdžius ir sugebėjimą mokytis darbe. Rašto analizė, kompiuterinė programinė įranga bei sveikata gali būti naudojama testavimui. Atsižvelgiant į pareiškėjo anketas, pradinį pokalbį ir testą, daromi atrankos tyrimai ir yra atrenkami tinkamiausi darbuotojai. Po šios atrankos šie 3 darbuotojai kviečiami išsamesniam pokalbiui su pačiu vadovu, kuriam pareiškėjas ateityje atsiskaitinės. Per šį pokalbį yra sužinoma apie pareiškėją daugiau, kaip apie individą. Kadangi darbininkai privalės dirbti fizinį, yra patikrinamas jų fizinis pajėgumas, sveikata. Galiausiai, pasiūlomas darbas; yra užpildoma laisva darbo vieta, pasirašoma darbo sutartis (neterminuota) ir kitą dieną darbuotojai turi pradėti savo naują darbą. Pirmomis dienomis jiems reikia adaptuotis prie naujos darbo aplinkos, naujų žmonių, darbo sąlygų bei naujų jiems paskirtų darbų (pareigybių). Kad darbuotojam būtų lengviau prisitaikyti, jie yra apmokomi ir tai yra privaloma tiek paprastam darbuotojui, tiek pačiam vadovui. Yra taikomos įvairios tobulinimo programos, kurios siekia ugdyti sugebėjimus darbuotojo ateities darbams. Bandymo terminas yra 3 mėnesiai, o, pasibaigus šiam laikotarpiui, yra vertinamas darbuotojo progresas, jo įgūdžiai. Yra atsižvelgiama į:
1) Darbo rezultatus, kurie yra vertinami pagal standartus arba iškeltus jo darbui tikslus.
2) Darbo reikalavimų analizę, kur yra ištiriami sugebėjimai ar žinios, remiantys atitinkamu darbo aprašymu.
3) Organizacinę analizę, tai gali būti skyriaus ar padalinių darbo analizė.
4) Darbuotojo nuomonę, kurio yra prašoma pateikti savo nuomonę, kokios pagrindinės problemos kyla jam dirbant jo darbo vietoje ir kaip galima jas išspręsti.
10 KLAUSIMŲ:
Administratorei
1. Jūsų išsilavinimas.
2. Jūsų darbo patirtis.
3. Kokias užsienio kalbas mokate?
4. Ar lengvai bendraujate anglų kalba?
5. Kokiomis kompiuterio programomis mokate dirbti?
6. Kokius pagrindinius darbus, Jūsų manymu, administratorė turi mokėti atlikti?
7. Ar esate komunikabili?
8. Jūsų norimas atlyginimas.
9. Ar turite patirties su dokumentų tvarkymais?
10. Jūs norite dirbti pilnu etatu, ar puses?
Darbininkui
1. Jūsų išsilavinimas.
2. Jūsų darbo patirtis.
3. Ar Jūsų sveikata tinkama šiam darbui?
4. Ar mokate naudotis su mūsų ofise esančiais įrankiais?
5. Ar mokate naudotis su ploterio aparatu?
6. Kokiomis kompiuterinėmis programomis mokate dirbti?
7. Jūsų norimas atlyginimas.
8. Kodėl norite dirbti šioje srityje?
9. Jūsų fizinis pajėgumas.

Valytojai
1. Jūsų išsilavinimas.
2. Ar esate atklausiusi valytojų kursus?
3. Jūsų sveikatos pajėgumas.
4. Ar mokate naudotis buitinėmis priemonėmis?
5. Kokias užsienio kalbas mokate?
6. Ar šis darbas Jums yra papildomas?
7. Ar sutinkate dirbti minimumui?
8. Kodėl Jūs norite dirbti mūsų firmoje?
9. Kada Jums būtų patogiau dirbti – ryte ar vakare?
Informacijos panaudojimas įmonėje. Šiuolaikinio verslo pagrindas yra įmonių ir jos klientų glaudus bendradarbiavimas, kuris yra glaudžiai susijęs su komunikacija. Komunikacija apibrėžiama kaip žinių perdavimas vienam ar keliems adresatams. O bendrauti, dalintis informacija galima įvairiais būdais: tiesioginiu kontaktu, telefonu, faksu, elektroniniu paštu, paštu ir pan.
Už darbą, susijusį su informacijos gavimu, jos apdorojimu ir tikimo sistema, yra atsakingas biuro komersantas. Taigi, dirbant šį darbą, svarbiausia yra žodinė komunikacija. Kad partneriai suprastų vieni kitus, jie turi kalbėti tą pačia kalba. Jeigu perduodant informaciją yra vartojami specialieji terminai, gavėjas turi suprasti tos srities žodyną. Įmonėje darbuotojai keičiasi informacija, kuri dažniausiai reikalinga užduotims atlikti ir šis procesas skirstomas pagal:
a) užduočių turinį (ar tai vienkartinės užduotys, ar standartinės);
b) tarnybinių reikalavimų nustatytą komunikacijos būdą (instancinė ar laisvoji komunikacija). Instancinė komunikacija yra daugiau linijinėje vadovavimo sistemos įmonėje, pavyzdžiui, kai vadovas nori perduoti informaciją žemiausio lygio darbuotojams, jis neina tiesiai pas juos tartis arba atvirkščiai, darbuotojai, turėdami kokių klausimų, nesikreipia tiesiai į savo direktorių. Tokiu būdu, vadovas perduoda reikiamą informaciją žemesnio lygio darbuotojui, kuris tą pačią informaciją perteikia už save žemesnio lygio darbuotojui ir taip teka ši pranešimas kol pasiekia adresatą.
c) komunikacijos pobūdį (formalios ar neformalios komunikacijos);
d) informacijos adresatą (individuali ar masinė komunikacija);
e) informacijos kryptį (vienpusė ar abipusė komunikacija);
f) tiesioginį ar netiesioginį laiko požiūriu kontaktą su partneriu (sinchroninė ar nesinchroninė komunikacija);
g) pavaldumą (vertikalioji ar horizontalioji komunikacija).
Tekstų tvarkymo būdai įmonėje. Svarbi informacijos apdorojimo sritis be skaičiavimo procesų yra tekstų tvarkymas, kurį sudaro: tekstų konspektavimas, formulavimas, rašymas, tikrinimas, taisymas, spausdinimas, paskirstymas, siuntimas, registravimas, saugojimas. Įstaigoje dažniausiai tekstai yra tvarkomi kompiuterinėmis tekstų apdorojimo programomis (90%), rankiniu būdu – tik tuomet, kai tekstus reikia pakoreguoti ar kai reikia būtent ranka rašyto teksto ir tai sudaro 10%. Tačiau rašomosiosmis mašinėlėmis nesinaudoja.
Formuliarų naudojimas įmonėje. Kompiuterinės teksto apdorojimo programos leidžia ne tik sudaryti formuliarus, kurie vėliau yra saugomi kompiuterio atmintyje, bet juos pildyti. Jei dažnai reikia tos pačios rūšies informacijos, formuliaro puslapyje pateikiami nekintantys teiginiai ir numatomos vietos įvairiems įrašams ar žymėjimams. Sudarant formuliarus reikia: a) naudotis standartinio formato lapus; b) įrašams skirtas vietas numatyti pakankamo dydžio; c) įrašų vietas išdėstyti pagal darbo eigą; d) įvadines arba šablonines teksto dalis iškelti virš įrašams skirtų vietų. Patogu yra naudoti universaliuosius formuliarus, kurie iš dalies yra užpildyti trumpiu ir skubiu laišku. Reikia tik pasirinkti tinkamą ir pažymėti.

Darbuotojo anketos formuliaras.

Vardas, Pavardė ______________________________________
Asmens kodas _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Adresas ______________________________________
Išsilavinimas ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Darbo patirtis ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Stažas, papildoma veikla ____________________________________________________________________________________________________________________________________
Kokias užsienio kalbas mokate? ____________________________________________________________________________________________________________________________________
Kokiomis kompiuterinėmis programomis mokate naudotis? ________________________________________________________________________________________
Kokioje srityje Jūs norite pas mus dirbti? ________________________________________________________________________________________
Data

Įvairūs kopijavimo ir dauginimo būdai įmonėje. Raštai yra dauginami todėl, kad yra būtina siųsti ir raštu jų kopijas. Be to, tų pačių raštų prireikia ne vienam darbuotojui. Taip pat, formuliarų, informacinių raštų, reklaminių spaudinių reikia daug egzempliorių. Dauginti tekstus galima dviem būdais: 1 kopijuojant su specialiais aparatais; 2 rašant per kalkes. Aišku, efektyviausias medžiagos kopijavimas yra su kopijavimo mašina, nei kalkių pagalba. Kadangi kalkės teplioja, todėl dokumentas gali atrodyti nelabai patraukliai, be to, tokiu būdu tekstas nukopijuojamas nekokybiškai. O kopijavimo aparatu dauginti lapus yra daug paprasčiau bei žymiai greičiau, žinoma, ir kokybiškiau.
Pietų pertraukų laikas. Darbuotojams yra suteikiama ne trumpesnė kaip pusvalandžio ir ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Taip pat darbuotojams pailsėti yra skiriamas laikas, kuris įskaitomas į darbo laiką. Tačiau šios pertraukos yra teikiamos tik: asmenims iki aštuoniolikos metų, kai jų darbo laikas ilgesnis kaip keturios darbo valandos (pertrauka ne trumpesnė kaip 30 minučių); krūtimi maitinančiai moteriai ne trumpesnes kaip 30 minučių pertraukas, ne rečiau kaip kas trys valandos (moters pageidavimu šios pertraukos gali būti sujungiamos ir suteikiamos kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti arba atitinkamu laiku paankstinama darbo dienos pabaiga); invalidams, nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms moterims, senatvės pensininkams ir kitiems darbuotojams esant medikų pažymai. Specialios pertraukos suteikiamos dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 °C, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams. Paros poilsis – tai kasdieninis nepertraukiamas poilsio laikas tarp darbo dienų. Šio poilsio trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų. Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių darbo dienų savaitei – šeštadienis ir sekmadienis savaitės nepertraukiamas poilsis. Šis poilsis turi trukti ne trumpiau kaip 35 valandas.
Kasmetinis poilsis tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas, suteikiamas darbuotojui pailsėti paliekant darbo vietą ir mokamas vidutinis mokestis. Šių atostogų privalumas yra tas, kad jų metu yra draudžiama dirbti, išskyrus tokius darbus, kurių negalima sustabdyti dėl techninių gamybos sąlygų, darbus, būtinus gyventojų aptarnavimui, taip pat neatidėliotinus remonto, krovos darbus. Šios kasmetinės poilsio minimalios dienos yra 28. Taigi, tai yra pakankamai ilgas laikas poilsiui, tačiau atlyginimas mokamas mažesnis nei įprastai.
Poilsio laikas – tai laisvas nuo darbo laikas, kurį darbuotojas gali naudoti savo nuožiūra.
Psichologiniai ir socialiniai veiksniai įmonėje. Stresą darbe gali sukelti tokie psichologiniai socialiniai veiksniai kaip darbo organizavimas ir valdymas, pavyzdžiui, dideli reikalavimai atliekamam darbui ir maža darbo kontrolė, bauginimai ir smurtas darbe. Fizikiniai veiksniai, tokie kaip triukšmas ir temperatūra, irgi gali būti streso darbe priežastimi. Taip pat stresas darbe patiriamas, kai darbo užduotys viršija darbuotojo gebėjimą jas įvykdyti (arba kontroliuoti). Intensyvus stresas ir patiriamas tam tikrą laiką gali sukelti psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus. Darbuotojui daromas spaudimas gali paskatinti jį dirbti geriau bei suteikti pasitenkinimą, kuomet ambicingi tikslai yra įgyvendinti. Bet kai reikalavimai ir spaudimas yra pernelyg dideli, jie sukelia stresą. Tai kenkia ir darbuotojams, ir įmonėms.
Įmonės išlaidos. Firmai susikurti reikalingas pradinis įnašas. Šie pinigai reikalingi nusipirkti ir įsirengti patalpas, įsigyti bent jau pagrindinius įrenginius, įrankius, raštinės reikmenis, buitines priemones, pradinės reklamos gamybos išlaidoms, darbuotojų atlyginimams ir papildomoms išlaidoms, pavyzdžiui, komandiruotėms, autotransportui.

Taigi, visoms išlaidoms pradinis įnašas turi būti apytiksliai 470 000 lt.
Išlaidos:
Patalpoms – 400 000 lt
Patalpų įrengimas – 15 000 lt
Įrenginiai – 22 000 lt
Medžiagos – 11 000 lt
Darbo įrankiai – 5 000 lt
Raštinės reikmenys – 1 000 lt
Buitinės priemonės – 800 lt
Papildomos išlaidos – 2 000 lt
Darbuotojų atlyginimai – 10 200 lt
Administratorės alga – 800 lt
Agentės alga – 700 lt, 2×1400 lt
Buhalterės alga – 600 lt
Darbininkų alga – 700 lt, 10×7000 lt
Valytojos alga – 400 lt

Leave a Comment