produktyvūs mąstymo ir komunikacijos procesai

2 Produktyvūs mąstymo ir komunikacijos procesai
Kas yra komunikacija?
Produktyvumo požiūriu komunikacija – laikoma įvedamos informacijos tarpininke ( 3skyr).
Tai, ką pagamina komunikacija, turi atitikti organizacijos tikslą, tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Ji neturi sukurti šalutinių produktų, kurie prieštarautų šiam tikslui. Be to, komunikacijos kiekis turėtų būti optimalus.

Komunikacija turi būti tikslinga, kylanti iš organizacijos vertės kūrimo ir jos uždavinių. Tikslingumo ir tikslumo reikalavimai šiose situacijose skiriasi nuo labiau visuomeniškų situacijų. Bendravimo reikalavimai per posėdžius produktyvumo klausimais skiriasi nuo bendravimo reikalavimų per pietų pertrauką.
Tam, kad suprastume kas deedasi, kai žmonės komunikuoja, mums reikia turėti bendrą suvokimą. Paprastai laikomasi nuomonės, kad visa komunikacija vienu ir tuo pačiu metu perteikia keletą pranešimų.
Dauguma tų pranešimų yra dviprasmiški, todėl gavėjas turi juos interpretuoti, nekėlimas klausimų arba netrukdymas organizacijai taip pat yra komunikacijos forma
Žmogus kalba yra sudėtinga.
Naudodamiesi kalba, turime galimybę žaisti strateginius žaidimus vienas su kitu.
Mes galime apsimesti, vaidinti vaidmenį ir „dvilypiai bendrauti” bet kurioje situacijoje. Reakcijomis ir signalais žmonės daugiausia apsikeičia pasąmonės lygiu. Tačiau šiame lygyje slypi daug skirtingų koomunikacijos kategorijų.
1. teritorinė komunikacija. Ji apima visą dalykų įvairovę — nuosavybę, darbo atsakomybę, ekspertizę, draugystę, pinigus, patirtį, kalbos lygi ir t.t. Visa tai yra „realūs” arba įsivaizduojami dalykai, kuriuos žmonės simboliškai paverčia teritoriniais klausimais ir kartu polemikos dalyku.
2. Toliau yra hierarchiją reguliuojanti komunikacija. Da

augelis tarpasmeninių signalų organizacijose arba stiprina kiekvieno asmens vietą hierarchijoje, arba iškelia dėl jos abejonių. Žmogus kuria hierarchijas kiekvieną kartą, kai formuoja bet kokios rūšies grupes.
3. emfatinė komunikacija. Kalbama apie signalus, kuriais keičiasi tos pačios rūšies nariai, kad sustiprintų priklausymo pojūtį ir padidintų saugumą bei pasitikėjimą.
Socialinė fazė, bendravimo kategorija.
Komunikacijos pasąmonės lygis yra toli gražu netobulas. Siunčiamas pranešimas skiriasi nuo gaunamo pranešimo. Faktiniame minčių „vertimo” žodžiais procese vyksta pasikeitimas – išbraukiama, iškreipiama ir apibendrinama.
Žodiniai ir nežodiniai signalai skirtingose kultūrose turi skirtingą reikšme.
Organizacijose taip pat yra įvairių kultūrų. Tylėjimas, kai gaunami įpareigojimai, kai kuriais atvejais gali aiškiai rodyti, kad reikalai bus atlikti. Kitais atvejais jis lygiai taip pat gali reikšti, kad nepritariama iš esmės ir galima neabejoti, jog darbas nebus padarytas.
Turėdami reikalą su orrganizacijomis, bandome pasiekti, kad komunikacija padėtų spręsti problemas ir kad ji būtų kuo veiksmingiausia.
Protingai planuoti ir rasti racionalius problemų sprendimus.
Svarbiausias tikslas yra pasiekti, kad komunikacija būtų kuo saikingesnė, kad sprendimai ir išvados būtų grindžiamos protingais, dalykiškais kriterijais.

Norint tą laimėti, būtina, kad komunikacijos pasąmonės lygiai veiktų pozityviai ir nekonfliktiškai. Galbūt svarbiausias dalykas iš visų yra kontaktas.
Kontaktas

Bendras veiksnys, jungiantis žmones, mokančius užmegzti ryšius, yra
1. sugebėjimas atspindėti kitus žmones.
Viskas gali būti atspindėta — nuo drabužių ir manierų iki kvėpavimo ritmo, žodžių parinkimo, ka

albos struktūros, balso intonacijos ir ritmo
2. su sąlyga, kad atspindėjimas nebūtų parodija ar labai perdėtas. Atspindėjimas turi būti taktiškas ir kuo natūralesnis.
3. Atspindėjimą galima laikyti ir nusistatymo išraišką: „Aš noriu kalbėti kitų žmonių kalba, matyti pasaulį jų akimis”. Atspindėjimas yra atvirumo bei lankstumo ženklas ir rodo teigiamą požiūrį. „Aš noriu atsisakyti malonumų bendros gerovės interesais.
4. Atspindėjimas gali būti panaudotas ir esamų konfliktų sprendimui.

Priešingai, neatspindėjimas sukelia emocionalių prieštaravimų ir vaidmenų poliarizaciją. Kai kurie žmonės sugeba net ir tai panaudoti pozityviai. Ypač gali būti naudinga atskleisti skirtumus tokiose situacijose, kuriose jie paslėpti arba draudžiami. Tai gali paskatinti ilgalaikio pagerėjimo galimybę ir praskaidrinti atmosferą.
Eidinėjimas ir vedimas
Komunikacija tarp žmonių apgailėtinai dažnai siejasi su nuostata „aš teisus”.
Bet buvimas teisiems ne visada sinonimiškas rezultatams, pasiektiems bendraujant su kitais žmonėmis. Tik faktiniai rezultatai rodo, ar mūsų bendradarbiavimas yra geras, ar ne.
Sąvoka eidinėjimas ir vedimas yra natūralus atspindėjimo papildymas.
Tai reiškia susitikimą su žmonėmis jų pačių pasaulyje ir švelnų vedimą pageidaujama kryptimi. Išvada Jeigu mes neeidinėsime, o iškart imsime vesti, komunikacinėje sistemoje atsiras priešinimasis, kaip tai matyti iš pateikiamo pavyzdžio.
Eidinėjimas ir vedimas — tai pačios našiausios atvirumo ir kryptingumo formos sąjunga.
Atspindėjimu bei eidinėjimu ir vedimu darome teigiamą įtaką sistemai.

Komunikacijos sistema turi savo tikslą ir „strategiją”.
Priklausomai nuo jo

os tikslų, ji yra daugiau ar mažiau produktyvi.
Pastebime modelio įsavinimo ir poliarizacijos bruožų.
Iš 3 pozicijos. Iš išorės galima pastebėti, kaip mūsų signalai veikia kitus žmones, ir suprasti sisteminio pobūdžio grįžtamąjį ryšį.

Diagrama 2.1. Stebint iš 3 pozicijos, komunikuojantys žmonės sudaro sistemą. Sistemos sąvokos, vartojamos organizacijai apibudinti, tinka ir čia.

Produktyvi kalba
Kalbą reikia vartoti kuo efektyviau.
Svarbiausias dalykas — reikia atskirti
1. relevantinę ir nerelevantinę informaciją. Komunikacijos tikslas lemia, kas yra relevantiška. Pokalbis draugijoje vis dėlto yra relevantinis, jeigu jo tikslas — užmegzti ryšius. Komunikacijos produktyvumas didėja, mažėjant nerelevantinei informacijai.
2. tikslumo laipsnis. Komunikacijos kokybė, o kartu produktyvumas priklauso nuo to, ar ji yra optimalaus tikslumo lygio.
3. Tikslumo lygis dar vadinamas loginiu lygiu. Tiksliai suformuluoti pasakymai yra žemo loginio lygio, tuo tarpu kai bendrai suformuluoti pasakymai yra aukšto loginio lygio.

Diagrama 2.2. Žodinių pranešimų svarbiausios dimensijos. Kiekvieną žodini pranešimą galime įterpti į forma.

Įvaizdžiai, verslo planai, tikslai ir ketinimai turi būti formuluojami aukštu loginiu lygiu, t.y. apibendrintai.
Sprendimai, ataskaitos, veiklos planai ir konkrečios instrukcijos bei veiklos alternatyvos paprastai turi būti apibrėžtos gana tiksliai — suformuluotos žemu loginiu lygiu.

Kai kuriomis aplinkybėmis tikslus apibrėžimas gali sukelti konfliktą, o platesnis formulavimas būtų tinkamesnis.
Dažniausiai pasitaikantis organizacijose trūkumas — nepakankamas komunikacijos tikslumas. Dėl to kyla neapsakomai daug nesusipratimų.
Apskritai įvaizdis turi būti nusakomas tokiu aukštu lygiu, kad būtų galima ieškoti ke

elių alternatyvių sprendimų.
Verslo plano lygis turi būti toks, kad būtų galima keisti struktūrą, ypač aplinkos atžvilgiu palankia kryptimi, nekeičiant verslo plano ( 5 skyr)
Norint suprasti žmones, svarbu sugebėti perjungti loginius lygius. Pavyzdžiui, mes pastebėjome kažkokį veiksmą, kuris mums nepatinka. Turime atrasti ir išbandyti naujas, geresnes alternatyvas, kad būtų skatinamos veiklos teigiamos tendencijos.
Loginių lygių reikšmių santrauka.

Tikslios formuluotės; judėjimas loginiais lygiais žemyn.
+ Mažėja neteisingo supratimo galimybė.
+ Išryškinami konfliktai.
+ Lengviau išsprendžiami konfliktai, kilę dėl neteisingo supratimo.
– Negatyvus dėmesio smulkmenoms poveikis.
– Gali kilti arba sustiprėti nereikalingi konfliktai.
Bendros formuluotės; judėjimas loginiais lygiais aukštyn.
+ Lengviau pasiekiamas susitarimas.
+ Daugėja alternatyvių veiksmų.
+ Skatinamas savarankiškas mąstymas ir individualūs sprendimai
– Dažniau pasitaiko nesusipratimų.
– Tariamajame susitarime slypi konfliktai ir trukdo juos spręsti.
– Dėl neteisingo supratimo gali kilti konfliktų.
Išvada tikslios ir bendros formuluotės yra svarbios komunikacijos priemonės.
Tiek vienos, tiek ir kitos gali būti panaudotos skirtingomis situacijomis ar įvairiomis proceso stadijomis.
Tikslaus formulavimo instrumentu santrauka.

Tikslaus formulavimo priemonių santrauka.

Jeigu nekreipsime dėmesio į pasekmes ir pagalbines priemones, o visai atsietai norėsime sužinoti, kas iš tikrųjų yra loginiai lygiai.

Diagrama 2.3. Loginių lygių modelis. Jautrūs loginiai lygiai yra vienas veiksmingų žodinės komunikacijos būdų.

Jeigu į modelį įstatysime bet kokį pavyzdį, na, kad ir žodį „šuo”, galime gauti tokį vaizdą
Diagrama 2.4. Žodinės formuluotės („šuo”) kilnojimo aukštyn ir žemyn loginiais lygiais pavyzdys.

Loginių lygių modelį galima panaudoti visais žmogaus mąstymo ir komunikacijos atvejais. Daug ką galima pasiekti, sumaniai naudojant loginių lygių modelį.

Tikslaus formulavimo optimalus lygis arba loginis lygis taps aiškesnis.
Rėmai
Komunikacija tarp žmonių ir socialiniai santykiai yra labai sudėtingas dalykas.
Kokių yra galimybių nesusipratimams ir konfliktams kilti, kai bendraujame pasąmonės lygiu.
Tačiau beprasmių konfliktų ir kliūčių dažnai atsiranda ir problemų sprendimo lygiu.

Labai svarbu pasirinkti optimalų komunikacijos loginį lygį. Dar viena naudinga pagalbinė priemonė yra rėmų nustatymas.
Esant prieštaringoms nuomonėms dėl posėdžio rėmų, jis greit baigėsi chaosu. Svečias konsultantas nutraukė posėdį ir padėjo nustatyti rėmus. Tada posėdis vyko konstruktyviai.
Taigi rėmai yra posėdžio ar bendravimo kas, ką, kur, kaip, kodėl, kada, kokiu tikslu ir kokia tvarka, nustatymas.
Svarbiausi rėmų nustatymo punktai.
1. Posėdžio uždavinys (tikslas).
2. Posėdžio tipas (informacinis, patariamasis, kūrybinis, analitinis arba priimantis sprendimus).
3. Platesnis posėdžio kontekstas.
4. Laiko reglamentas.
5. Pirmininko ir kitų posėdžiautojų vaidmuo.
6. Darbotvarkė.
7. Posėdžio eiga.

Sprendimų kūrimo procesai
Gvildena svarbiausius procesus, kuriuos sprendimų priėmėjai turėtų žinoti ir sugebėtu jų laikytis kintančiomis aplinkybėmis.
Permaina gali įvykti, vieną veiksmą mechaniškai pakeitus kitu. Ji gali įvykti, įvertinant esamas alternatyvas arba generuojant ir vertinant naujas alternatyvas. Šis paskutinis atvejis kvalifikuojamas kaip 3 laipsnio permainos procesas.
Permainų vyksmą mes įtraukėme į sprendimų kūrimo procesą, į kurį dar įtrauktas žmonių ar sistemos patiriamų dėl permainos pasekmių ekologinis įvertinimas.
3 laipsnio sprendimų kūrimo proceso modelis.
1. Tikslas – organizacijos norimas pasiekti galutinis rezultatas. Tai sąlygoja sprendimų kriterijus. Tikslas formuluojamas gana preciziškai, kad visi galėtų jį vienodai suprasti.
2. Dabartinė padėtis – kaip palyginimas.
3. Svarstymas – Tai kūrybinė fazė, be griežtų tikslumo ribų. Leidžiama iškelti tiek realių, tiek ir nerealių pasiūlymų ir idėjų. Orientuotis tik į realybę nebūtina.
4. Atranka ir analizė – Į sąrašą įrašomi visi pasiūlymai, jų tikslus formulavimas. Visos alternatyvos turi būti analizuojamos. Geriausia alternatyva (alternatyvos) atrenkama ir formuluojama kaip išankstinė išvada.
5. Ekologinis įvertinimas — Šalutinių pasekmių individams jų pačių sistemoje ir didesnėje sistemoje, kurios dalis esame ir mes arba organizacija, įvertinimas. Įvertinama pagal l, 2 ir 3 poziciją.
6. Sprendimas – Tikslus sprendimo suformulavimas. Susitariama kada, kas, kokiu būdu įgyvendina nutarimus. Pagal reikalą nustatoma darbų tvarka ir paskirstomos pareigos. Čia būtinas kuo tiksliausias formulavimas.
Svarbu, kad šitos fazės arba „rėmai” nebūtų proceso eigoje supainioti.
Nemaišyti svarstymas su— atranka ir analize. Tai lengvai gali sustabdyti asmens ar grupės kūrybingumą.
Kūrybinis procesas yra pažeidžiama veikla, kurią reikia apsaugoti nuo kritikos.
Taip pat svarbu, kokia tvarka rėmai pasirenkami.
Posėdžio dalyviai, turintys vieno tipo vaidmenis, dažnai gali trukdyti procesui
Asmuo, vadovaujantis procesui, yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šių rėmų ir kad visi punktai būtų nuodugniai ir iš eilės apsvarstyti.

Be šitų šešių rėmų, yra antriniai rėmai.
Antrinių rėmų santrauka.
1. Apibendrinimas.
2. „Tartum”.
3. Susitarimas.
4. Apžvalga.
Asmuo, vadovaujantis procesui, turi laikytis rėmų.
Tam, kad sugebėtume laikytis ribų spręsdami problemas, būtina pažinti jas ir jų panaudojimo tvarką.
Imamasi priemonių, įgalinančių grįžti į ribas, kai jos yra peržengiamos. Priemonės, įgalinančios laikytis rėmų, yra vadinamos relevantiškumo reikalavimais.
Trijų relevantiškumo reikalavimų laipsnių santrauka.
1 mandagus relevantinis reikalavimas.
2 klausiamasis relevantinis reikalavimas.
3 patikslinantis relevantinis reikalavimas.

Patyrę vadybininkai naudoja visus tris relevantiškumo reikalavimus, valdingi vadybininkai tik vieną.
„Švelnus” vadybininkas naudoja tik 1 laipsnį, „autokratas” – tik 3 laipsnį.
Pati situacija lemia, kokia kategorija yra geriausia.
1 laipsnis sukuria tarpusavio pagarbos ir bendradarbiavimo atmosferą. Tačiau kai kurie žmonės nereaguoja į mandagius žodžius.
Tada kartais reikia griebtis net 3 laipsnio. Tokiu atveju mūsų pateikiamas pranešimas yra aiškus, bet iškyla poliarizacijos pavojus iš pranešimą priimančio asmens pusės.
3 laipsnio sprendimų darymo modelis suteikiantis galimybę pasirinkti sprendimą visokiose situacijose.
O ką daryti, jeigu sprendimas nepriimamas? Pirmiausia, ką reikia padaryti, tai grįžti prie trečio punkto – svarstymo – ir pabandyti surasti kitų alternatyvų. Bet kartais problemos neįmanoma išspręsti. Tada gali būti naudinga grįžti prie punkto prieš problemos svarstymą. Gal tikslas yra nerealus? O gal procesas yra netinkamas. Jeigu diskusijų klausimas yra konfliktas tarp žmonių, skyrių ar įvairių veiksmų, 3 laipsnio derybų proceso modelis gali būti tinkamesnis.
Taip pat gali pasitaikyti, kad buvo keliami per siauri klausimai.
Grįžtamojo ryšio procesai
Be grįžtamojo ryšio mes negalime funkcionuoti. Mūsų jutimo organai reaguoja į aplinką ir į tai. kaip aplinką veikia mus. Bendraudami su kitais žmonomis, mes nuolat apsikeičiame grįžtamuoju ryšiu. Kartais tai būna išreikšta ne žodžiais, kitais kartais vartojame žodžius. Grįžtamasis ryšys yra bendradarbiavimo ir žinių įsavinimo prielaida.
Atvira sistema ir gauna, ir perduoda grįžtamąjį ryšį. Jis lengvai prisitaiko ir yra lankstus. Tai tinka visiems sistemos lygiams — individams, skyriams ir organizacijoms.
Grįžtamasis ryšys privalo veikti savaimingai, kaip maistas ar gėrimas, ir jis turi funkcionuoti, kai reikalai klostosi gerai, lygiai kaip ir tada, kai reikalai blogi.
Grįžtamojo ryšio perdavėjas ir gavėjas yra dvi sistemos, kurios esamomis aplinkybėmis yra atviros viena kitai.
Žodžiu pateiktas grįžtamasis ryšys yra geriau negu rašytinis, nesusipratimus galima išsiaiškinti ir gali įvykti abipusis įsavinimo procesas, tuo tarpu rašytinis grįžtamasis ryšys dažnai palieka progų nereikalingam konfliktui.
1 laipsnio grįžtamuoju ryšiu. Grįžtamojo ryšio pretekstas gali būti paprasčiausiai noras pasakyti kam nors, ką jis daro klaidingai ir kaip toliau turėtų būti daroma.
2 laipsnio grįžtamasis ryšys. pateikiamos kelios alternatyvos ir prašoma, kad tas asmuo pats pasirinktų.
3 laipsnio grįžtamojo ryšio procesas. modelis, kuris paskatintų grįžtamojo ryšio gavėją pačiam sukurti alternatyvų, atsižvelgiant į pagrindinius tikslus.
3 laipsnio grįžtamojo ryšio proceso modelis.
1. Tikslas.
a. Grįžtamojo ryšio tikslas.Grįžtamojo ryšio tikslas turi būti tiksliai suformuluotas ir suderintas. Paprastai į jį turėtų įeiti darbo lygio kėlimas, taip pat mokymas ir lavinimas.
b. Grįžtamojo ryšio apimamų veiksmų tikslas. Grįžtamojo ryšio apimamų veiksmų tikslas turi būti suderintas.
2. Veiksmo (veiksmų) aptarimas.
Bandome pasiekti šiokį tokį sutarimą dėl to, kas iš tikrųjų įvyko, ypač dėl to, ko grįžtamojo ryšio gavėjas nutarė daryti ar nedarė, ir kokios to pasekmės. Tikslaus sutarimo dėl to, „kas iš tikrųjų įvyko”, beveik niekada nereikia, kai svarbiausias tikslas yra tobulinimas ir lavinimas.
3. Svarstymas.
Tai kūrybinė fazė alternatyviems elgesio metodams surasti. Reikia vengti aklavietės dviejų traktavimo krypčių sandūroje (viena kryptis – grįžtamojo ryšio perteikėjo, kita — priėmėjo). Svarstymo tikslas yra sukurti laisvo ir savarankiško mąstymo atmosferą ir bent kelias alternatyvas.
4. Atranka ir analizė.
Per svarstymo posėdį pateiktų alternatyvų apibendrinimas, jų analizė, atsižvelgiant į 1b punkte išryškintą tikslą. Preliminariai parenkama geriausia (geriausios) alternatyva (alternatyvos).
5. Ekologinis įvertinimas.
Preliminarus išvadų įvertinimas pagal 1, 2 ir 3 poziciją.
6. Sprendimas.
Pritariama konkrečiai išvadai. Pageidautina, kad būtų nustatytas bandomasis laikas ir sutarta dėl kontrolės.
Geras grįžtamasis ryšys yra orientuotas į žinias, permainas ir ateitį.
Derybų procesai
Jeigu pavieniai asmenys ar grupės dirba našiai ir entuziastingai siekia bendro tikslo, tuomet neiškils rimtų konfliktų, o ir laiko jiems nebus.
Komunikacijos ir derybos yra neatsiejamai sujungti.
Klaida galvoti, kad norint padaryti bendrą išvadą, reikia pirmiau sutarti dėl situacijos ir ypač dėl praeities
Jeigu pažiūrėsime į derybų tikslą, bus aišku, kad orientuotis reikia į ateitį ir permainas, o ne į praeitį. Geros derybos turėtų baigtis abiejų šalių laimėjimu. Dėmesys turi būti sutelktas į tai, kad būtų atsižvelgta į visų šalių interesus
1. susitarti dėl posėdžio tikslo (rasti patenkinamą, teigiamą, konstruktyvų, naudingą sprendimą).
2. pripažinti, kad derybos yra svarbios.
3. reikia rasti sprendimą
Jeigu „temperatūra aukšta”, nepaprastai svarbu pasiekti susitarimą dėl rėmu ir derybų taisyklių, iki pat smulkiausių detalių — kas turi vadovauti procesui ir kaip jis turi vykti.
Įstatykime derybų procesą į 3 laipsnio modelį pavadinkime šalis A ir B.
3 laipsnio derybų proceso modelis.
1. Tikslas.
a. Susitariame dėl derybų tikslo.
b. . Interesu apibendrinimas. susitarimas įtvirtinamas, ieškant sprendimų, kurie, kiek įmanoma, apimtų visus šiuos interesus. Interesai formuluojami kuo žemesniu loginiu lygiu, bet kartu ir tokiu lygiu, kad kita šalis galėtų jį priimti.
c. apibendrinus visa tai, dėl ko buvo susitarta
2. Faktų apibendrinimas.
3. Svarstymas.Alternatyvių sprendimų, kurie apimtų bendrus interesus, šalių A ir B interesus, kūrimas.
4. Atranka ir analizė. Apibendrinami visi pasiūlymai ir netinkamiausi atmetami
5. Ekologinis įvertinimas.
Preliminari išvada įvertinama panaudojant kritine, pasekmių analizę. Ji analizuojama pagal šalių l, 2 ir 3 pozicijas. Įvertinimo metu preliminari išvada tobulinama. Jeigu reikalinga, ji gali būti visa ar dalimis gražinama vėl svarstyti.
6. Susitarimas.Stengiantis išvengti bet kokių nesusipratimų, susitarimą reikia detaliai apibūdinti.
Geriausiai procesas vyksta tada, kai jam vadovauja neutrali trečioji šalis. Antraip, sunku atskirti procesą nuo turinio, apsaugoti fazes ir rėmus nuo obstrukcijų.
Strateginis valdymas
Strategijos plėtros ir savininkiško požiūrio procesai
Didelėse organizacijose yra skirtingų grupių, kurios geidžia būti atstovaujamos ir informuojamos.
Negalima tikėtis, kad visi sprendimai ir visais lygiais būtų aptariami greitai besikeičiančiose organizacijose.
Čia pateiktas 3 laipsnio strategijos plėtros modelis turi būti pritaikytas organizacijos tipui, dydžiui ir vadovavimui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai apima 3 laipsnio skirtingų lygių sprendimų ir patvirtinimų procesus pagal įprastą organizacijos hierarchiją.
3 laipsnio strategijos plėtros modelis.
1. Verslo planas ir įvaizdis.
2. Svarbiausieji strateginiai tikslai.
3. Strateginiai uždaviniai ir veikimo planai.
4. Visas strategijos dokumentas.Galutinis strategijos dokumentas svarstomas aukščiausios vadovybės lygiu. Pirmiausia su dokumentu susipažįsta patys vadovai, o paskui jie supažindina su juo visų lygių tarnautojus.
3 laipsnio strategijos plėtotę dažnai lydi daugybė detalių dokumentų, susijusių su sektorių, skyrių, grupių ir t.t. veikla.
Žemesniųjų organizacijos padalinių įtraukimas turi daug teigiamų aspektų.
3 laipsnio procesai visuomet turi būti sujungti su aiškiai apibrėžtais tikslais, laiko grafikais ir įpareigojimais.
Pabandykime sujungti keletą aukščiausių teorinių komunikacijos koncepcijų.
3 laipsnio komunikacija

Trijų komunikacijos kategorijų modelis.
1 Tai tokia komunikacija, kai gavėjas veikia, neįvertindamas alternatyvų.
2 Tai tokia komunikacija, kai gavėjas įvertina esamas alternatyvas ir aktyviai dalyvauja geriausios iš jų parinkime.
3 Tai tokia komunikacija, kai gavėjas pats kuria alternatyvas, jas įvertina ir apgalvotai atsirenka.
Naują darbuotoją dažnai turi kas nors supažindinti su sistema. Kai jis pamažu susipažįsta su nusistovėjusia darbo tvarka, gali ir pats pareikšti savo nuomonę dėl esamos tvarkos.
Vadovavimo komunikacijos taisyklė yra tokia: pranešimas privalo atitikti gavėjo tarnybinę padėtį (atsakomybę, kompetenciją, savarankiškumą)
Santrauka
Komunikacijose vienu metu susipina daug keliais lygiais išsidėsčiusių pranešimų. Pasąmonės lygiu susipina teorinė hierarchija ir emfatinė komunikacija. Perduodami pranešimai niekada nebūna tiksliai tokie pat, kokie jie būna sumanyti, arba kokie gaunami. Skirtumai atsiranda dėl išbraukimo, iškreipimo ir apibendrinimo.
Svarbiausias produktyvios komunikacijos sąlyga visų pirma yra kontaktas, tai, kas daugiausia užsimezga pasąmonės lygiu. Kontaktą sutvirtina „atspindėjimas”.
Komunikacija yra laisvesnė, kai darbuotojai ir vadybininkai naudojasi „eidinėjimu ir vedimu” kaip bendravimo metodu.
Svarbi komunikacijos priemonė yra rėmų nustatymas. Rėmai apima komunikacijos tikslą, trukmę, darbotvarkę ir taisykles, taip pat įvairius procesų etapus, kurių privalu laikytis.
Kalba bus vartojama produktyviai, jeigu skirsime relevantinę informaciją nuo nerelevantinės, arba jeigu pareiškimai bus formuluojami optimaliu tikslumo lygiu ar loginiu lygiu. Aprašomi šiam tikslui naudojami kalbos instrumentai.
Produktyvi komunikacija būna tada, kai žinome, kas yra relevantiška ir kas nerelevantiška. Komunikacijos procesuose šitą sąlygoja proceso fazė, kurioje esame. Aprašomi atskiri 3 laipsnio procesai: sprendimų procesas, grįžtamojo ryšio procesas, ir derybų procesas. Jie apytikriai laikosi tokio pagrindinio šablono:
Kur einame?
Kur esame?
Ką galime rinktis?
Ką pasirinksime?
Padarykime tai!
Pagrindinis šablonas turi šešis rėmus, išdėstytus tokia tvarka: tikslas, dabartinė padėtis, svarstymas, atranka ir analizė, ekologinis įvertinimas, sprendimas. Taip pat apibūdinti keturi antriniai proceso rėmai: apibendrinimas, „tartum” susitarimas, apžvalga.
Tarp kitų dalykų, rėmus sieja relevantiškumo reikalavimai: mandagus relevantinis reikalavimas, klausiamasis relevantinis reikalavimas ir patikslinantis relevantinis reikalavimas.
3 laipsnio strategijos plėtros ir savininkiško požiūrio procesų modelis rodo, kaip kiekvienas organizacijos narys gali stengtis savintis bendrovės aukščiausiuosius tikslus ir prioritetus.
Kaip ir permainų procesai, komunikacija gali būti suskirstyta į 1, 2 ir 3 laipsnio kategorijas.

Leave a Comment