Prekės naujumas ( atnaujinimas)

TURINYS

ĮVADAS 3
1. Vartotojų poreikių augimas 5
2. Inovacijų reikšmė įmonės veikloje 13
2.1. Naujo produkto samprata 13
2.2. Naujų produktų kūrimo priežastys 17
IŠVADOS 21
LITERATŪRA 22ĮVADAS
Technika ir technologija sparčiai pradėjo tobulėti beveik prieš du šimtmečius. Šios srities raidos tempai ypač išaugo per pastaruosius 40 – 50 metų.
Naujų gaminių diegimo būtinumą lemia rinkos dinamika. Įmonėje vyksta tiesioginių ar netiesioginių derybų procesas; čia priimami suderinti ar autonomiški sprendimai apie gaminių atnaujinimą. Šiuos sprendimus priimti skatina šie veiksniai:
dėl aplinkos poveikio kinta kiekybinės bei kokybinės gamintojų ir vartotojų galimybės; daugėja gyventojų piniginės pajamos, plečiasi marketingo priemonės, plėtojamos technikos sritys, keičiasi vartotojų poreikio sttruktūra;
didėja gamintojų pajamos, pelnas, galimybės efektyviausiose naujų gaminių pirkimo ir pardavimo kryptyse;
konkurencinė kova verčia gamintojus mažinti gamybos ir realizavimo kaštus, gerinti produkcijos kokybę; vienas efektyviausių šio tikslo siekimo būdų – naujų gaminių, technologijų kūrimas ir įdiegimas; šiam procesui įtaką daro išoriniai, konkuruojančių ir vartotojų organizacijų veiksmai. (A. Sakalas, P. Vanagas, B. Martinkus ir kt., 2000).
Taigi naujų gaminių kūrimo ir diegimo tempą lemia vartotojų poreikiai, gamintojų galimybės ir konkurencinė kova arba tarpusavio susitarimai, banko, kredito, prekybos organizacijų galimybės ir ekonominiai interesai.
Lietuvoje naujos gaamybos diegimą veikia ir specifiniai veiksniai: senų pardavimo rinkų suirimas, gamybos privatizavimas, įmonių smulkinimas ir kt.
Gaminio naujumą galima apibūdinti trimis dimensijomis:
• subjekto dimensija (kam yra naujas?):
• laiko dimensija (iki kol naujas?);
• intensyvumo dimensija (kiek naujas?).
Visos šios dimensijos sunkiai konkretizuojamos. Pavyzdžiui, subjektas gali būti ga

amintojas ir vartotojas: kas vienam nauja, kitam gali būti sena. Taip pat nevienareikšmis yra laikas ir intensyvumas. Įmonėms, dirbančioms rinkos sąlygomis, svarbiausi ekonominiai interesai, kurie nulemia gaminio įdiegimo laiką ir intensyvumą.
Naujų gaminių kūrimo ir diegimo turinio sampratai svarbi gyvavimo ciklo sąvoka. Gaminio gyvavimo ciklas – laikotarpis nuo gaminio kūrimo pradžios iki jo išnykimo rinkoje. Šiandien yra šakų, kur gaminio gyvavimo ciklas 2-4 metai, nauji gaminiai sudaro 50 proc. gamybos apimties, atnaujinimo išlaidos didėja.
Nauji gaminiai kuriami šiuo nuoseklumu: mokslas – technika – gamyba. Mokslui priskiriami fundamentalieji ir iš dalies taikomieji tyrimai; techniniam gamybos rengimui – konstravimo ir su juo susiję technologijos, planavimo, organizaciniai darbai, o gamybai – gamybos diegimo ir pati gamyba.
Naujo gaminio kūrimo proceso galima išskirti dvi stadijas (pagal jų vykdymo vietą):
• ne įmonėje, bet mokslo bei specialiose prrojektinėse organizacijose atliekamus fundamentalius ir taikomuosius tyrimus;
• įmonėje atliekamą gamybos rengimą ir projekto diegimą.
Darbų paskirstymas tarp šių stadijų yra nepastovus, priklauso nuo įmonių mokslinių ir kūrybinių pajėgumų, pramonės ir mokslinių bei mokymo, inžinerinių organizacijų skaičiaus ir struktūros. Tačiau pastaraisiais metais dėl įmonių smulkinimo Lietuvoje vis labiau didėja išorinių projektinių organizacijų vaidmuo.
Kadangi gaminio atnaujinimą lemia daugelis veiksnių, aš šiame darbe plačiau nagrinėjau vartotojų poreikių kitimą įvairiose srityse bei inovacijų panaudojimą ir reikšmę įmonei.
Šio darbo objektas – gaminių atnaujinimas.
Šio darbo uždaviniai – išnagrinėti kaip ke
eičiasi vartotojų poreikiai, tobulėjant technikai bei technologijoms, statybos sektoriuje bei mobilių paslaugų rinkoje, išnagrinėti inovacijų reikšmę įmonės veikloje.
Šio darbo tikslas – išnagrinėti produkto atnaujinimą lemiančius veiksnius bei padaryti svarbiausias išvadas.1. Vartotojų poreikių augimas
Žinodami, kokia dabar yra kompiuterių aparatinė įranga, nesunkiai galime numatyti, kad artimoje ateityje ims sparčiai tobulėti įvairių dydžių didelės skiriamosios gebos displėjai. Juos vartotojai galės laikyti rankoje ar segėti ant riešo. Didelius ekranus bus galima įmontuoti į rašomąjį stalą, sieną, grindis. Neabejojama, kad tokie displėjai taps kasdienybe. Be to, daugelio kompiuterijos specialistų nuomone, naujo tipo vartotojų sąsajos, kurios jau dabar vadinamos papildytosios realybės (augmented reality – toliau AR) sistemomis, vartotojams atvers nepalyginti didesnes galimybes.
Papildytoji realybė sukuriama kompiuterio displėjumi, kuris, veikdamas vartotojo jusles, jam suteikia papildomos informacijos. Dauguma AR tiriamųjų darbų buvo skirti matymo prietaisui kurti. Jis paprastai maunamas ant galvos ir į vartotojo regos lauką įterpia vaizdą ar tekstą. Galima ir kitų pojūčių virtualioji informacija, tarkim garso ar lytėjimo, bet šiame straipsnyje aptarsime tik regimąją. Papildytosios regimosios realybės sistemos, reaguodamos į pakitusią vartotojo galvos padėtį, koreguoja ir virtualiojo vaizdo orientaciją vartotojo regos lauke. Kai yra toks grįžtamasis ryšys, sistemos programinė įranga gali pvz., trimatį menamą puoduką padėti ant tikros lėkštutės ir šią, jo tikrovišką padėtį, išlaikyti vartotojui vaikščiojant po kambarį. AR sistemose pritaikytos ka
ai kurios virtualiosios realybės technologijos, tačiau tarp virtualiosios ir papildytosios realybės yra vienas esminis skirtumas: virtualioji realybė visiškai pakeičia realųjį pasaulį, o papildytoji jį pagerina.
Štai keletas AR taikymo galimybių. Technikas, apžiūrintis sugedusią įrangos dalį, matys tekstą, jam patariantį, ką jis šiuo metu turėtų daryti. Chirurgas, ultragarsu tirdamas ligonio vidaus organus, matys tokį jų vaizdą, tarsi šviestų rentgeno spinduliais. Ugniagesys, gesindamas gaisrą, matys pastato planą, jam padėsiantį išvengti pavojų, kurie kitu atveju būtų sunkiai nuspėjami. Kareivis matys pasislėpusius priešo snaiperius, kurie būtų aptinkami žvalgybiniu lėktuvu. Turistas, eidamas gatve, žinos, kur yra visi kvartalo restoranai. Kompiuterinių žaidimų mėgėjas, eidamas į darbą, galės sėkmingai kautis su trimetriniais ateiviais.
Kad visos šios ir daugybė kitų užduočių būtų sėkmingai atliktos, svarbiausia laiku gauti reikiamą informaciją. Ją gali teikti delniniai ar kišeniniai asmeniniai kompiuteriai, kuriems radijo imtuvas, susietas su bevielio ryšio tinklu ar visuotine padėties nustatymo sistema (Global Positioning System – GPS), nuolat perduoda duomenis apie pasikeitusią vartotojo galvos padėtį. Papildytąją realybę iš kitų informacijos teikimo būdų išskiria viena ypatybė – ji matoma ne atskirame displėjuje, bet integruota į kitus realiuosius žmogaus pojūčius. Ši savita vartotojo sąsaja jam gerokai palengvina užduotis, kurias jis įprastai spręstų blaškydamasis tarp kompiuterio ekrano ir aplinkinio pasaulio. Papildytoje realybėje vartotojo sąsaja ir realusis pasaulis su
usilieja į visumą.
Papildytoji realybė kai kuriems skaitytojams gali atrodyti mokslinė fantastika, tačiau mokslininkai panašias sistemas kuria jau daugiau kaip tris dešimtmečius. Pirmoji dar septintame dešimtmetyje buvo parengta kompiuterinės grafikos pradininko Ivano Sutherlando ir jo studentų iš Jutos valstijos Harvardo universiteto. Aštuntą ir devintą dešimtmetį nedidelės tyrėjų grupelės papildytąją realybę tyrinėjo JAV oro pajėgų Armstrongo laboratorijoje, NASA tyrimo centre ir Šiaurės Karolinos Chapel Hillo universitete. Patį pavadinimą “papildytoji realybė” dešimto dešimtmečio pradžioje pasiūlė Boeing koncerno mokslininkai, sukūrę eksperimentinę AR sistemą, kuri darbininkams padėjo montuoti elektros tiekimo linijas. Pastarasis dešimtmetis AR tyrinėtojams buvo labai sėkmingas – sumažėjus aparatinės įrangos kainoms, tapo įperkama laboratorinė AR įranga. O 1998 m. mokslininkai jau susirinko į pirmąją konferenciją, skirtą papildytosios realybės klausimams nagrinėti.
Nors nuo pirmųjų Sutherlando kertin.ių darbų iki šių dienų nepaprastai ištobulėjo informacinės technologijos, pagrindiniai komponentai, reikalingi AR sistemai kurti, išliko tie patys: displėjus, sekimo įrenginys, kompiuteris ir programinė įranga. Per pastaruosius kelerius metus ženkliai pagerėjo šių komponentų eksploatacijos savybės, todėl jau įmanoma kurti eksperimentines sistemas, kurios netrukus turėtų išsirutuliuoti į komercinius gaminius.
Papildytosios realybės esmę sudaro vaizdai, kurie regimi matymo prietaisu ir pateikiami kaip realiosios ir virtualiosios informacijų visuma. (Papildytosios realybės matymo prietaisas autorių vadinamas the see through display. Jis yra displėjaus analogas, o programų rinkinys, vartotojui padedantis sąveikauti su papildytąja realybe, sukuria vartotojo sąsają.) Matymo prietaisus galima konstruoti mažus, todėl juos patogiausia nešioti kaip akinius. Prie pat akies esantis nedidelis skystųjų kristalų displėjus gali sukurti virtualiai didelius vaizdus.
Matymo prietaisai yra dviejų rūšių: optiniai ir vaizdo. Paprasčiausiame optinės sistemos prietaise įmontuotas šviesos pluošto dalytuvas – pusiau skaidrus sidabru dengtas veidrodis, kuris dalį šviesos atspindi, dalį praleidžia. Prieš vartotojo akis esantis tinkamai orientuotas šviesos srauto dalytuvas atspindi displėjuje sukurtą vaizdą, kad šis patektų į vartotojo regos lauką. Bet vartotojas mato ir aplinką, nes jos šviesa prasiskverbia pro veidrodį. Tokie šviesos srauto dalytuvai jau seniai naudojami naikintuvų pilotų, o pastaruoju metu ir prabangių automobilių vairuotojų displėjuose. Kad displėjaus vaizdas žmogaus akiai būtų matomas patogiu atstumu, tarp pluošto dalytuvo ir kompiuterio displėjaus įmontuojami lęšiai. Jei displėjus ir optikos įtaisai montuojami prieš abi akis, regimas stereoskopinis vaizdas (1pav.).

1 pav. Optinės sistemos matymo prietaisas

Vaizdo sistemos matymo prietaisams, kitaip nei optiniams, kurti taikoma technologija, kuri pradžioje buvo skirta specialiesiems televizijos efektams kurti: vaizdai, nufilmuoti ant galvos nešiojama vaizdo kamera, būdavo sujungiami su kompiuterinės grafikos vaizdais (2 pav.). Bendras vaizdas rodomas prieš akis įmontuotame nepermatomame displėjuje. Tiksliai suderintos kameros optinis kelias būna lygus vartotojo akies optiniam keliui, todėl vaizdo sistemos kuriami reginiai atrodo beveik realūs. Kaip ir optiniuose matymo prietaisuose, tokia sistema gali būti skirta abiem akims; tuomet regimas stereoskopinis vaizdas.
Panagrinėkime vieną realiųjų ir virtualiųjų vaizdų jungimo metodą, kuris taikomas vaizdo sistemos matymo prietaisams kurti. Tarkim, kad kompiuterio displėjuje grafinis vaizdas sukurtas kurios nors spalvos fone (2 pav.). Skaitmeninės kameros vaizdas elementas po elemento perkeliamas į tą displėjaus vietą, kurioje yra spalvotas fonas. Grafinio vaizdo elementai nėra keičiami. Taip palaipsniui displėjuje formuojamas grafinis vaizdas, kuris užkloja realųjį. Šiuo metodu galima kurti ir pusiau permatomus grafinius vaizdus. Jei AR sistema sugeba įvertinti atstumą iki realiųjų objektų, tuomet kompiuterinės grafikos algoritmas gali kelti iliuziją, kad realūs objektai užkloja virtualiuosius, kurie ir atrodys labiau nutolę. (Šia galimybe pasižymi ir optiniai matymo prietaisai.)

2 pav. Vaizdo sistemos matymo prietaisas

Kiekviena iš šių matymo prietaisų konstrukcijų turi savų privalumų ir trūkumų. Optinė sistema vartotojui realųjį pasaulį leidžia matyti tokį, koks jis yra. Tačiau šiuolaikinių optinių sistemų gaunami grafiniai vaizdai, kuriais užklojamas realusis pasaulis, nėra visiškai nepermatomi. Dėl to tekstas kai kurių spalvų fone gali būti sunkiai įskaitomas, o erdvinis grafinis vaizdas nekelia įtikimos realybės iliuzijos. Be to, akies lęšiukas realiųjų objektų vaizdą fokusuoja priklausomai nuo atstumo iki jų, o visi virtualieji objektai fokusuojami į vieną plokštumą. Taigi, nors virtualieji objektai, kurie matomi geometriškai teisingomis projekcijomis ir kelia iliuziją, kad nutolę tiek pat kiek ir real.ieji, vartotojas vienu metu negali matyti abiejų objektų sufokusuotų vaizdų.
Vaizdo sistemų virtualieji objektai gali visiškai užkloti realiuosius. Be to, šios sistemos turi nepalyginti daugiau abiejų vaizdų grafinio jungimo galimybių. Abu vaizdus žmogaus akis fokusuoja vienodai, nes jie matomi vienoje plokštumoje. Tačiau kuriant realųjį pasaulį kameromis, prarandama vaizdo kokybė. Deja, kol kas šiuolaikinės vaizdo kameros ir displėjai kokybe neprilygsta žmogaus akiai.
Pirmieji AR matymo prietaisai, sukonstruoti Sutherlando ir jo studentų, buvo griozdiški įrenginiai, su elektroniniu vamzdžiu ir masyviais optiniais įtaisais. Šiais laikais tyrėjai, naudodami mažus skystųjų kristalų displėjus ir naujausius optinius įtaisus, sukuria AR sistemas, sveriančias šimtą – du šimtus gramų. Laukiama ir kitų patobulinimų, pvz., Microvision kompanija neseniai sukūrė prietaisą, kurio mažos galios lazeriai vaizdus skenuoja tiesiai į žmogaus akies tinklainę. Kai kurie ant galvos nešiojamų matymo prietaisų prototipai mažai kuo skiriasi nuo įprastų akinių.
Svarbiausia – nepaleisti vartotojo iš akių
Papildytoji realybė nekeltų realybės įspūdžio, jei grafinių vaizdų padėtis nebūtų suderinta su kintančiu vartotojo regos lauku. Kad būtų pasiekta tokio sinchroniškumo, AR sistema turi tiksliai sekti vartotojo galvos judesius ir pagal šią informaciją keisti vaizdą displėjuje. Kai kurios AR sistemos veikia tuomet, kai sekami tam tikri judantys objektai. Pavyzdžiui, kad veiktų reaktyvinio lėktuvo variklio remonto AR sistema, reikia sekti variklio dalių padėtį ir jų orientaciją variklio išmontavimo metu. Sekimo įrenginiai paprastai kontroliuoja šešis kiekvieno objekto parametrus – tris erdvines koordinates x, y, z ir tris jo orientacijos kampus, todėl jie paprastai vadinami šešių laisvės laipsnių sekimo įrenginiais.
Kurdamas savo pirmąsias AR sistemas Sutherlandas eksperimentavo su mechaniniu galvos sekimo įrenginiu, kuris buvo prikabintas prie lubų. Jis buvo išbandęs ir ultragarsinius sekimo įrenginius, kurie vartotojo galvos padėtį nustatydavo pagal ultragarso bangos atspindį. Nuo to laiko mokslininkai sukūrė ir išbandė įvairias – elektromagnetinę, optinę ir vaizdo – sekimo sistemas. Sekimo įrenginiai paprastai sudaryti iš dviejų dalių – viena montuojama prie sekamo asmens ar objekto, o kita tvirtinama šalia, pvz., tame pačiame kambaryje. Optinėse sekimo sistemose prie sekamo asmens ar objekto tvirtinami šviesos diodai ar reflektoriai, o prie lubų gali būti prikabintas optinių daviklių rinkinys. Ir atvirkščiai, prie sekamų objektų gali būti tvirtinami jutikliai, o šviesos šaltiniai – prie lubų. Įvertinus atstumą iki kiekvieno šviesos šaltinio, jutikliais galima nustatyti, kaip pakito vartotojo galvos padėtis.
Kasdieniame gyvenime žmonės, be regėjimo, erdvėje orientuojasi dar pagal žemės traukos jėgą bei vidinės ausies gaunamą informaciją. Analogiškai ir hibridiniuose sekimo įrenginiuose esama kelių tipų informacijos šaltinių. Pavyzdžiui, sekamo asmens galvos padėties kitimai dar gali būti nustatomi pagal hiroskopų ir pagreičio matuoklių rodmenis. Jei šie duomenys apdorojami kartu su optinių ar ultragarsinių įrenginių teikiama informacija, objektą galima sekti dideliu tikslumu.
Kaip AR sistemos veikia lauko sąlygomis? Kaip galima sekti asmenį, kuris išeina iš jutiklių prismaigstyto kambario? Kolumbijos universiteto mokslininkai, vadovaujami prof. Steveno K. Feinerio, sukūrė lauko sąlygomis veikiančią papildytosios realybės sistemą, kuri objekto slenkamuosius judesius ir jo pakitusią orientaciją nustato skirtingais būdais. Galvos pakreipimas nustatomas hibridiniu sekimo įrenginiu, kuriame hiroskopas ir pagreičio matuoklis įmontuoti kartu su magnetometru, matuojančiu žemės magnetinį lauką. Slenkamajam judesiui nustatyti grupė naudoja didelio tikslumo GPS imtuvą.
GPS radijo imtuvas savo padėtį nustato orientuodamasis pagal navigacinių dirbtinių žemės palydovų siunčiamus radijo signalus. Dabartiniai kišeniniai imtuvai padėtį nustato gana nedid.eliu – metrų – tikslumu. Geresnių rezultatų gaunama, kai taikoma vadinamoji diferencinė GPS metodika. Šiuo atveju mobilusis GPS radijo imtuvas, be palydovo siunčiamų signalų, fiksuoja ir kito GPS imtuvo bei žemėje esančio radijo siųstuvo signalus. Pagal šių signalų analizės rezultatus palydovo siunčiama informacija koreguojama ir vartotojo padėtis nustatoma jau didesniu kaip metro tikslumu. Kolumbijos universiteto grupė pasiekė vieno centimetro tikslumą, taikydama sudėtingesnį diferencinės GPS metodikos variantą, kai palyginamos stacionaraus ir mobiliojo imtuvų bangų fazės.
Deja, GPS toli gražu nėra ideali padėties nustatymo priemonė. Palydovų skleidžiami signalai yra palyginti silpni. Jiems gali lengvai pastoti kelią pastatai ar net medžių lapija. O į Manhateną panašiose vietose šia palydovine sistema išvis neįmanoma naudotis. GPS sekimo sistema veiksminga palyginti lygiose vietovėse, kur pastatyti neaukšti namai. Apskritai, GPS yra netobula ir todėl, kad koreguodama grafinių vaizdų padėtį gretimų objektų atžvilgiu per sekundę atlieka per mažai patikslinimų.
Papildytosios realybės sistemų sekimo technologijos turi būti itin tikslios, didelės skiriamosios gebos bei spartos ir stabilios. Šiuo metu egzistuojančios aparatinė ir programinė įrangos dar nėra tokios tobulos, kad kiekvieną objekto judesį akimirksniu atitiktų pasikeitęs displėjaus vaizdas. Jei vartotojas juda ar pakreipia galvą, virtualieji objektai nespėja atitinkamai pakeisti savo padėties. Norint sumažinti šių vėlinimų trukmę, AR sistemą galima papildyti programa, kuri, įvertinusi ankstesnius vartotojo judesius, numatytų jo elgseną ateityje.
Per pastaruosius kelerius metus gerokai patobulėjo kompiuterinės grafikos aparatinė ir programinė įrangos. Dešimto dešimtmečio pradžioje rinkoje dar nebuvo pasirodžiusių specializuotų 3D grafikų nešiojamųjų kompiuterių. O 2001 m. pirmieji nešiojamieji kompiuteriai su gana galingais specializuotais procesoriais jau pasirodė rinkoje. S. Feinerio eksperimentinėse mobiliose sistemose toks kompiuteris tvirtinamas prie operatoriaus kuprinės. Kompiuterio displėjus yra gana didelis ir laikomas atidarytas, kad kiekvienas galėtų pasižiūrėti, kaip kinta grafiniai vaizdai.
Kad virtualieji objektai atrodytų tikroviškai vartotojui judant, AR programinė įranga turi nenutrūkstamai ir dideliu dažniu keisti realųjį pasaulį užklojančius vaizdus. Aprašydamas daugelio vartotojų ir virtualiųjų objektų koordinavimo procesą, S. Feineris pavartojo “aplinkos valdymo” terminą. Kartu su kolegomis jis sukūrė programinės įrangos struktūrą, skirtą būtent tokiems sudėtingiems uždaviniams spręsti. Tokios AR sistemos veikimą S. Feineris demonstruoja savo laboratorijos svečiams. Lankytojas, apžiūrintis laboratorijos įrangą, prieš akis mato ir atitinkamus komentarus. Komentarų forma (užrašas, vaizdas ar animacinis filmukas) yra nustatoma. Jei pasirenkamas užrašas, nustatomas jo matymo kampas bei raidžių dydis. Laboratorijos lankytojų matomi virtualieji vaizdai keičiasi priklausomai nuo to, kokie realūs objektai patenka į jų akiratį.
Svarbu žinoti, kad daugybei praktinių uždavinių spręsti nereikia galingos AR įrangos – juk realaus pasaulio vaizduoti nereikia. (Priešingai nei virtualiosios realybės sistemoms, kur vartotojui visuomet pateikiami trimačiai sistemos nustatymo parametrai.) Jei AR sistema skirta įrangai remontuoti, kartais pakanka vienos rodyklės ar užrašo, kad paaiškėtų, kokia tolesnė sudėtingo remonto eiga. Šiaip ar taip, kad mobilioji AR sistema būtų veiksminga, kompiuteris ir kiti įrenginiai turėtų būti ekonomiški ir mažų matmenų. Tuomet juos bus patogu mauti ant galvos.
Kokios papildytosios realybės perspektyvos?
Tyrėjai nuolat tobulina AR sistemų komponentus – sekimo prietaisus, displėjų bei programinę įrangą. Daugelio specialistų nuomone, virtualiosios ir realiosios informacijos susiliejimo laukiama artimoje ateityje. Prognozuojama, kad kai kurios papildytosios realybės taikymo sritys (kompiuteriniai žaidimai, įrangos priežiūra bei re.montas, medicinos diagnostika bei chirurgija ir daugybė kitų) susilauks tokios sėkmės, kad virs tikra “epidemija” Kiti autoritetai mano, kad komercinės AR sistemos bus tokios pat įprastos kaip ir telefonai bei asmeniniai kompiuteriai. Ir darbo metu, ir laisvalaikiu žmonės galės regėti užrašus, ženklus ar net animacinius filmukus, kurie jiems padės susiorientuoti nepažįstamoje aplinkoje, primins reikalingus atlikti darbus ar tiesiog juos palinksmins. Šis tikrosios ir virtualiosios realybės mišinys kai kurių profesijų žmonėms, pvz., aktoriams, projektuotojams ar mokslininkams galėtų tapti net įprasta gyvenamąja aplinka.
Beje, esama ir kitokių nuomonių. Mokslo ir technikos pažanga skverbiasi į gana subtilią žmogaus pojūčių sritį. Kasdieniame gyvenime žmogus susiduria su daugybe dirgiklių, kurie vienaip ar kitaip veikia jo sąmonę bei psichiką. Ne visi pakelia šią kasdienybės naštą ir kartais griebiasi psichotropinių ar panašių priemonių, juos trumpam nukeliančių į kitos – geresnės – realybės pasaulį. Nepamirškime, kad ir papildytoji realybė (beje, kaip ir virtualioji) kuria geresnį bei patogesnį pasaulį. AR sistemos gali būti papildytos dar ir kitų žmogaus pojūčių informacija – garso bei lytėjimo. Akivaizdu ir tai, kad laisvosios rinkos varomoji jėga yra vartotojų poreikiai, o jų gali būti ir labai specifinių. Žmogus gali susikurti pojūčių, jausmų (o gal ir aistrų?) kupiną pasaulį, iš kurio nebepajėgs išsikapstyti. (http://www.rtn.lt/rtn/0202/sasajos.html).
Statistikos departamento duomenimis, šiemet padėtis statybos sektoriuje yra daug geresnė nei pernai – daugėja užsakymų, auga darbų apimtys ir darbuotojų skaičius. Statybų sektoriaus augimą pastebi ir statybinių medžiagų gamintojai.
Virš 70 proc. Statistikos departamento apklaustų statybos sektoriaus atstovų teigia, jog dabar statybos darbų užsakymų lygis atitinka arba viršija normą. Pernai lapkričio mėnesį taip teigė apie 50 proc. įmonių. Tai, kad statybos darbų apimtys per pastaruosius 2-3 mėnesius išaugo, tvirtina per 40 proc. apklaustųjų įmonių.
„Statybų darbų daugėjimą pradėjome jausti jau prieš dvejus metus“, – teigia akmens vatą gaminančios UAB „Paroc“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Dr. Julius Meškauskas. Anot jo, pernai buvo pradėti statyti didieji prekybos centrai Vilniuje, o šiemet ypač pagausėjo visuomeninės paskirties pastatų statybviečių. „Nuo šių metų antros pusės aktyviai plečiasi ir gyvenamoji statyba, kurios augimą dėl ypač didelės butų paklausos prognozuojame ir toliau“, – sako J.Meškauskas. Augs Kaunas ir Klaipėda.
Anot „Paroc“ atstovo, ateityje statyboms pagreitį turėtų suteikti ne tik Vilnius, bet ir kiti didieji miestai – Kaunas, Klaipėda. „Šiuose miestuose statybų sektoriuje dabar vyksta tie procesai, kurie Vilniuje buvo prieš 2-3 metus, tad statybų apimtys Kaune ir Klaipėdoje dar plėsis“, – įsitikinęs J.Meškauskas. Anot jo, kitais metais bendras statybų darbų lygis ir toliau augs.
„Paroc“ šiemet daugiausia realizavo sutapdintiems stogams skirtų akmens vatos plokščių, kurios naudojamos visuomeninėje – pramoninėje statyboje. „Gyvenamosios statybos srityje šiemet sparčiai populiarėjo sienų ir pertvarų izoliavimui skirtos universalios akmens vatos plokštės bei modernios fasadinės lamelės, skirtos tinkuojamiems fasadams“, – vardija J.Meškauskas.
Pasak „Paroc“ atstovo, pastaruoju metu keičiasi ir vartotojų – tiek individualių, tiek įmonių – poreikiai. „Dabar klientai vis labiau atsižvelgia į gaminio kokybę, charakteristikas, investuodami pinigus galvoja apie pastato išliekamąją vertę, ilgaamžiškumą bei eksploatacines išlaidas“,– pasakoja J.Meškauskas.
Statistikos departamento duomenimis, statybos pasitikėjimo rodiklis, kurį sudaro statybos darbų užsakymų paklausa ir darbuotojų skaičiaus prognozės aritmetinis vidurkis, šių metų lapkritį, lyginant su analogišku laikotarpiu pernai, išaugo 15 proc. Tokia statybos darbų didėjimo tendencija matyti visus šiuos metus.( http://www.paroc.lt/news.asp?action=v&newsid=45).
Vos tik pasirodę rinkoje suma.nūs telefonai (smartphone) gana lengvai surado nišą tarp kitų mobiliųjų įrenginių. Sėkmingą jų debiutą nulėmė ne tik didėjantys vartotojų poreikiai, bet ir meistriškai gamintojų paspęstos technologinės pinklės.
Tai prabangus įvaizdžio klasės atlenkiamas telefonas, pasižymintis kokybišku didelio kontrasto ekranu, tvirta ir patikima konstrukcija (ypač varstymo mechanizmo), praplėsta 32 MB darbine atmintimi ir labai geromis techninėmis charakteristikomis. Jame integruotas 200 MHz procesorius puikiai susidorojo su visomis užduotimis. Labiausiai jo pranašumai išryškėjo atliekant daugiau procesoriaus resursų reikalaujančias operacijas, tokias kaip naršymas internete, MMS žinučių kūrimas ir redagavimas, darbas su vaizdais ir sudėtingesnę grafiką naudojančiomis pagalbinėmis programomis.
Išskirtinės „Motorola Mpx200“ ypatybės – korpuse paslėpta antena, papildomai įmontuotas su SDIO standartu suderinamas lizdas keičiamoms SD/MMC atminties kortelėms (iki 1 GB) ir melsvai apšviečiamas vienspalvis išorinis LCD ekranas, kuriame informacija gali būti atvaizduota trimis skirtingais stiliais. Nors abu telefonai labai garsiai ir palyginti kokybiškai atkuria muzikinius failus bei polifonines melodijas, „Motorola“ vis dėlto užtikrina tikroviškesnį skambesį (ypač MP3 failų) ir pasižymi mažesniais garso iškraipymais esant nustatytam maksimaliam garso stiprumui. Tai būdinga naujų “Motorola” modelių ypatybė. Be to, „Mpx200“ turi galingesnį vibracinį skambutį, palaiko daugiau interneto turinio kodavimo algoritmų, leidžia balsu iškviesti programas ir gali pasigirti didesniu ekrano kontrasto lygiu. Įdomi detalė: „Mpx200“ sumažina sinchronizacijos metu priimamo skambučio garso lygį.
(http://nkm.lt/index.phtml?lst=catalogue&action=view_product&category_id=8&developer_id=31&product_id=37).

3 pav. Mobilaus pasaulio naujienos, skirtos vartotojų poreikiams tenkinti2. Inovacijų reikšmė įmonės veikloje
2.1. Naujo produkto samprata
Keičiantis situacijai rinkoje ir vidinėms galimybėms, įmonės nuolat atnaujina savo produktų asortimentą.
Kai naujų produktų kūrimą lemia pokyčiai rinkoje, sakoma, kad naujovių kūrimas orientuotas į paklausą. Kai naujų produktų kūrimą sąlygoja įmonės vidinių galimybių pokyčiai, sakoma, kad naujovių kūrimas orientuotas į pasiūlą. Naujovės, orientuotos į paklausą, yra pirminės. Mat ir tuo atveju, kai naujovė orientuota į pasiūlą, siūlomą prekę turi pripažinti vartotojas.
Naujų produktų kūrimas yra pagrindinė įmonės augimo ir gyvavimo sąlyga. Naujovių kūrimas leidžia padidinti rinkos dalį siekti pardavimo apimčių ir pelno augimo tikslų, apriboti naujų konkurentų atėjimą į rinką.
Įmonės, norinčios toliau augti ir gauti pelną, turi rūpintis naujų produktų įvedimu į rinką. Pardavimus ir pelną galima išlaikyti arba padidinti, esamą prekę pakeitus nauja, su esama preke įėjus į naujas rinkas arba keičiant funkcinę prekės paskirtį ir technologiją.
Kalbėdamas apie naujas prekes, Ph. Kotleris atskiria išradimo ir inovacijos terminus. (Kuvykaitė R., 2001)
Išradimas – naujos technologijos bei naujų produktų , kurios, vartotojų nuomone, gali turėti pranašumų, palyginti su konkuruojančiomis prekėmis, arba jų neturėti, sukūrimas.
Inovacija – pradinio išradimo praktiškas patobulinimas ir išplėtojimas, kai vartotojas žiūri į prekę kaip į naują.
Marketingas prekę traktuoja kaip apčiuopiamos ir neapčiuopiamos naudos vartotojui paketą. Jei prekės teikiama nauda skiriasi nuo kitų produktų teikiamos naudos, galima sakyti, kad prekė yra nauja. „Naujumas“ – gana reliatyvi sąvoka. Norint tiksliau ją apibrėžti, reikia atsakyti į šiuos klausimus:
• kam tai nauja? (subjekto kriterijus);
• iki kada nauja? (laiko kriterijus);
• kiek tai nauja? (intensyvumo kriterijus).
Subjekto kriterijus apima du aspektus: vartotojo ir gamintojo. Tačiau, tai, kas vienam vartotojui (gamintojui) bus nauja, kitam gali būti seniai žinoma. Prekė gali būti nauja įmonei, bet analogišką prekę jau gali siūlyti įmonės konkurentai. Prekė bus nauja rinkos segmentui, jei šio segmento vartotojai dar nebuvo susidūrę su siūloma preke.
Sunkiau detalizuoti laiko kriterijų. Net jei sukurtoji prekė neturi analogų rinkoje, tai dar nereiškia, kad ji visą laiką išliks nauja. Prekė gali būti nauja ribotą laiką.
Kad būtų pavadinta nauja, prekė turi būti visiškai nauja arba turi būti pakeistos jos funkcijos. Intensyvumo kriterijus apibrėžia prekės naujumo laipsnį. Pagal prekės naujumo laipsnį
naujovės gali būti:
• nutrūkstančios,
• dinamiškai besitęsiančios,
• nuolatinės.
Nutrūksiančios naujovės yra prekės pionieriai, kai nė viena ankstesnė prekė neatliko analogiškų funkcijų. Šioms prekėms būdingi vartotojų elgsenos prekės pirkimo ir vartojimo procese pokyčiai. Nutrūkstančių naujovių pavyzdys gali būti pirmasis “Sony” videomagnetofonas.
Dinamiškai besitęsiančioms naujovėms būdingi pakeitimai, kurie iš dalies pakeičia vartotojų elgseną prekės pirkimo ir vartojimo procese. Elektromobilis yra vienas iš besitęsiančių naujovių pavyzdžių. Vartotojams teikiant pirmenybę elektromobiliams, keisis automobilių ir kuro pirkimo įpročiai, bet vairuotojų elgsena iš esmės nesikeis.
Nuolatinė naujovė yra nežymus prekės pakeitimas arba vartotojų supažindinimas su analogiškų produktų imitacijomis. Vartotojų elgsena tokių produktų pirkimo ir vartojimo procese nesikeičia. Pavyzdžiui, minkštų vaisinių ledų, kurie šaldomi namuose, sukūrimas. Taigi modifikuota prekė taip pat gali būti priskirta naujų produktų kategorijai.
Atsakymo į klausimą, koks prekės naujumo laipsnis, reikia ieškoti, remiantis subjekto kriterijumi. Jei segmentui, kuriam skirta nauja prekė, atstovaujantys vartotojai pripažįsta ją visiškai nauja, tai galima teigti, kad prekė yra visiškai nauja. Jei segmentui, kuriam skirta prekė, atstovaujantys vartotojai laiko ją jau esamos prekės patobulinimu, tai galima teigti, jog tai tik iš dalies pakeista prekė.
T.D. Kuczmarskis prekės naujumą apibūdina, remdamasis trimis kriterijais:
1.. Prekės naujumu rinkai.
2. Prekės naujumu įmonei.
3. Technologijos naujumu. (Kuvykaitė R., 2001)
Pagal šiuos kriterijus jis išskiria tokias naujų produktų kategorijas (žr. 4 pav.):
Pasauliui (šaliai) nauja prekė.
Įmonei nauja produktų linija.
Produktų linijos plėtra.
Produktų linijos atnaujinimas.
Išlaidų mažinimas ir perpozicionavimas.

Naujumas firmai
Naujos produktų linijos Pasaulinės naujovės
Pagerinti/ patobulinti produktai Produktų linijos papildymas
Produktai mažesniais kaštais Perpozicionuoti produktai

Naujumas rinkai
4 pav. Naujų produktų kategorijos

Pasauliui (šaliai) naujos prekės – tai prekės, sukuriančius visiškai naują produktų kategoriją ir jų rinką.
Įmonei naujos produktų linijos – rinkoje jau esančios, tačiau įmonei naujos prekės.
Produktų linijos plėtra – naujų produktų į esančią produktų liniją įvedimas (asortimento liginimas) ar produktų linijos papildymas naujais modifikuotais elementais (asortimento gilinimas).
Produktų linijos atnaujinimas – tai patobulintos produktų linijos prekės, kurios geriau patenkina vartotojų poreikius ir teikia jiems didesnę suvoktą naudą, pakeičiančios esamas prekes.
Išlaidų mažinimas ir perpozicionavimas. Mažinant išlaidas, prekes teikiama nauda nesikeičia, bet ji parduodama žemesne kaina. Perpozicionauojant prekes, siekiant patenkinti naujus vartotojų poreikius, esama prekė pateikiama kitu būdu. Tai leidžia įmonei sustiprinti konkurencines pozicijas ar įeiti į naujus rinkos segmentus.
Įmonė naujų produktų asortimente stengiasi derinti įvairias naujų produktų kategorijas.
Asortimento kaita gali būti įgyvendinama:
1. Įsigijimų būdu.
2. Pateikiant į rinką pačios įmonės sukurtas prekes.
Įsigijimų būdo atmainos yra šios: kitos įmonės (ar jos produktų ) įsigijimas, bendrų įmonių steigimas, licencijų pirkimas.
Pati įmonė gali kurti prekes, pasitelkdama savo naujų produktų kūrimo ir vystymo padalinius arba į naujų produktų kūrimo procesą įtraukdama samdomas nepriklausomas tyrimų ir vystymo organizacijas.
Daugelis įmonių derina įvairius asortimento kaitos įgyvendinimo būdus.
Už asortimento kaitą įmonėje gali būti atsakingi:
1. Produktų vadybininkai. Atsakingi už konkrečią prekę ar tam tikrą produktų liniją. Produktų vadybininkai gerai žino rinkos situaciją, bet, neįvertinę bendros įmonės produktų politikos, gali siekti tik savo prekės (produktų linijos) pardavimo augimo tikslų. Dažnai jie stokoja naujų produktų kūrimo žinių.
2. Naujų produktų vadybininkai. Kartais įmonės – pvz., „General Foods” ir „Johnson & Johnson” – turi naujų produktų vadybininkus, kurie pavaldūs produktų vadybininkams. Naujų produktų vadybininkai kvalifikuotai atlieka savo funkcijas, tačiau jų pasiūlymai dažnai apsiriboja esamų produktų linijų atnaujinimu ir plėtra, naujas prekes siūlant esamiems rinkos segmentams.
3. Naujų produktų kūrimo komitetai. Komitetą sudaro įvairių įmonės skyrių (marketingo, gamybos, finansų, technikos ir kt.) aukšto lygio vadovai. Pagrindinė komiteto funkcija – naujų produktų idėjų atranka. Komitete sudarytos sąlygos derinti įvairių sričių patirtį, todėl operatyviai priimami racionalūs sprendimai. Komitetas už naujų produktų kūrimo organizavimą neatsako.
4. Naujų produktų kūrimo ir vystymo skyriai. Skyrius atsako už idėjų generavimą, jų atranką ir patikrinimą, kūrimo ir vystymo darbų paskirstymą ir koordinavimą, bandomosios produktų partijos išleidimą ir gamybos organizavimą. Skyriaus vadovas turi didelius įgaliojimus. Jis tiesiogiai pavaldus įmonės vadovui.
5. Laikinosios kūrybinės (rizikos) grupės. Grupė sudaroma iš įvairių sričių specialistų ir yra tiesiogiai pavaldi įmonės vadovui. Grupės užduotis – sukurti naują prekę. Apibrėžtam laikotarpiui grupei skiriami finansai, jos nariai atleidžiami iš pagrindinių pareigų. Sėkmės atveju laikinoji grupė toliau plėtoja pradėtą veiklą. Ši naujų produktų valdymo forma efektyvi, kai kuriama naujovė, nesusijusi su ankstesne įmonės veikla.
Būtina tiksliai apibrėžti, kas bus atsakin.gas už naujos prekės kūrimą (naujos prekės vadybininkas, prekės vadybininkas, tyrimo ir vystymo padalinys, laikina kūrybinė grupė); kokie įmonės padaliniai dalyvaus kuriant prekę; kaip priimamiems sprendimams bus teikiama informacija.2.2. Naujų produktų kūrimo priežastys
Pokyčiai rinkoje verčia verslininkus domėtis naujovėmis, įgyti tarptautinių ryšių palaikymo patirties, neatidėliojant spręsti produkcijos ir aptarnavimo kokybės klausimus. Svarbiausia – neatsilikti, tobulėti tiek vadovui specialistui, tiek visai įmonei ieškoti būdų, kaip tai daryti.
Smulkiojo verslo plėtra ir konkurencinio pajėgumo stiprinimas yra gana sudėtinga, lėtai bei sunkiai sprendžiama problema. Rinka greitai reaguoja, nesvarbu, kokio dydžio įmonė. Racionalus produktų ir paslaugų pasirinkimas, veiksminga kainų ir pardavimo rėmimo politika lemia smulkiojo verslo sėkmę. Rinkos ekonomika Lietuvoje veikia nepakankamai: stringa bankroto bei konkurencijos, efektyvaus išteklių naudojimo mechanizmas. Smulkiojo verslo struktūriniai pokyčiai dėl skirtingų klasifikavimo kriterijų ir veiklos sąlygų sunkiai palyginami su pasauliniais ir Europos Sąjungos duomenimis. Mūsų šalies smulkiojo verslo kitimas, galima sakyti, kol kas neturi analogo tarp normaliai besivystančių šalių.
Nepaisant smulkiojo verslo teigiamų bruožų ir santykinių pranašumų, Lietuvoje galimybės ir pajėgumai nėra tinkamai bei visiškai panaudojami. Įmonės inovacijoms skiria ypač mažai lėšų, nes daugeliui gresia bankrotas.
Konkurencinio pranašumo didinimo bet kurioje veikloje problemų sprendimas pirmiausia priklauso nuo šių veiksnių:
• aplinkos (teisinės, politinės ir t.t.) ypatumų bei visuomenės požiūrio;
• įmonės išteklių;
• vadybininkų sprendimų savalaikiškumo ir optimalumo.
Visą verslo aplinką galima suskirstyti į dvi susijusias dalis: lėčiau besikeičiančią, kuri iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai agresyvi (makroaplinka), ir sparčiai besikeičiančią (mikroaplinką), kuriai reikėtų priskirti:
naujai atsirandančių stambių potencialių konkurentų sėkmę;
produktų ir paslaugų pakaitų grėsmę;
konkurentų strategiją;
vartotojų galimybę rinktis ir derėtis.
Pasak Vijeikienės B. ir Vijeikio J. (2000), naujus produktus kurti skatina tam tikros priežastys, pavaizduotos 5 paveiksle.

5 pav. Priežastys, skatinančios kurti naujus produktus (Vijeikienė B., Vijeikis J., 2000)

Paklausos kitimas. Ilgainiui vartotojai pradeda keisti požiūrį į įmonės siūlomą produktą. Tai daryti juos verčia ne tiek mados pasikeitimas, kiek nuomonės apie produktą kitimas. Įmonė, norėdama neprarasti savo segmento vartotojų, priversta pateikti naują produktą, atitinkantį jų reikalavimus.
Konkurentų produktų pasiūla. Kad ir koks geras būtų sukurtas produktas, jis vis tiek gali būti dar geresnis. Esant konkurencijai rinkoje, viena įmonė stengiasi aplenkti kitą. Kadangi įmonė nenori prarasti savo vartotojų, o kartu ir netekti pelno, ji priversta kurti naujus produktus, kurie sėkmingai galėtų konkuruoti rinkoje.
Produkto populiarumo sumažėjimas. Produkto populiarumas sumažėja dėl kokybės pablogėjimo arba dėl sąlyginio jo intensyvumo kriterijaus pasikeitimo.
Visuomeniniai pokyčiai. Visuomeniniai pokyčiai yra kompleksinis dydis, kuris išreiškiamas kaip atitinkamo laikotarpio vertybių sistemos kitimas arba kaip mados kitimas. Čia madą reikia suprasti kaip produkto medžiagos, formos ir spalvos kitimą laikui bėgant. Kaip žinoma, mados įtakai pasipriešinti mažai kas gali. Todėl visuomeniniai pokyčiai skatina kurti ir gaminti naujus produktus.
Techninė pažanga. Konkurentai, panaudoję gamyboje naują techninį sprendimą, gali sukurti naują produktą. Taigi turėsime atvejį, kai pasireiškia geresnė konkurencinė pasiūla. Galimi ir kiti atvejai. Vienas iš jų – kai rinkai siūlomi nauji techniniai problemų sprendimai, įgalinantys kurti konkrečius naujus produktus. Antras – kai įmonėje sukuriamas nauja produktas, o vėliau ieškoma visų galimų šio produkto panaudojimo sričių.
Įmonės potencialo pasikeitimas. Praėjus tam tikram laiko tarpui, keičiasi įmonės gamybos, tiekimo, pardavimo ir kitos galimybės. Todėl gali paaiškėti, kad iki šiol gaminami produktai neatitinka naujų įmonės galimybių. Atsižvelgiant į tai, atsiranda būtinybė kurti naujus produktus, kurie geriau tenkintų įmonės galimybes.
Teisi.nės aplinkos pokyčiai. Kurdama ir gamindama naujus produktus, įmonė susiduria su įvairiais teisiniais apribojimais. Gali atsitikti taip, kad, priėmus kokius nors teisinius aktus, produkto gamyba turės būti nutraukta. Todėl įmonė turi nuolat pateikti naujus produktus. (Vijeikienė B., Vijeikis J., 2000)
Rinkos ekonomikos sąlygomis vyriausybės įtaka neturėtų apsiriboti atskirų įmonių konkurencinio potencialo stiprinimu, privalu būtų garantuoti tokias verslo veiklos sąlygas, kurios atitiktų smulkiojo ir vidutiniojo verslo visuomeninę reikšmę bei indėlį į ekonomiką. Tokiose įmonėse vyrautų lanksti naujo produkto kūrimo sistema. Dabartiniu metu tik iniciatyvūs ir toliaregiški vadovai geba sėkmingai diegti inovacijas įmonėje ir visa tai atlikti profesionaliai.
Be to, kiekvienas produktas turi savo gyvavimo ciklą rinkoje – tai laikotarpis nuo prekės idėjos gimimo ar jos sukūrimo ir atsiradimo rinkoje iki gyvavimo rinkoje pabaigos (žr. 6 pav.).

6 pav. Produktų gyvavimo ciklas (Virvilaitė R., 1997)

Prekės gyvavimo ciklas atspindi prekės pardavimą ir pelną, tai svarbus instrumentas įmonei, priimant marketingo sprendimus nuo prekės idėjos gimimo ar jos sukūrimo ir atsiradimo rinkoje iki jos gyvavimo rinkoje pabaigos (Melnikas B., Virvilaitė R., 2001).
Bet koks produktas pereina visas šias stadijas (įvedimo arba pradžios į rinką, augimo, brandos ir kritimo) rinkoje ir šis egzistavimas rinkoje priklauso nuo vartotojų poreikių, įsitikinimų, nuo prekės kokybės pasikeitimo. Dėl to gamintojai nuolat stengiasi „pasenusias“ prekes pakeisti naujomis arba modifikuoti jau esančias, tam, kad pratęstų jų gyvavimo ciklą.
Taigi, čia pateiktos kelios pagrindinės priežastys, skatinančios įmones kurti ir pateikti rinkai naujus produktus. Priklausomai nuo įmonės veiklos gali būti ir daugiau priežasčių, kurios turi įtakos naujų produktų kūrimui.IŠVADOS
Apibendrinant galima padaryti tokias svarbiausias išvadas:
1. Naujų gaminių diegimo būtinumą lemia rinkos dinamika. Įmonėje vyksta tiesioginių ar netiesioginių derybų procesas; čia priimami suderinti ar autonomiški sprendimai apie gaminių atnaujinimą.
3. Sprendimai apie gaminių atnaujinimą priimami dėl šių veiksnių:
dėl aplinkos poveikio kinta kiekybinės bei kokybinės gamintojų ir vartotojų galimybės; didėja gyventojų piniginės pajamos;

plečiasi marketingo priemonės;

plėtojamos technikos sritys;

keičiasi vartotojų poreikio struktūra;

didėja gamintojų pajamos, pelnas;

galimybės efektyviausiose naujų gaminių pirkimo ir pardavimo kryptyse;

konkurencinė kova verčia gamintojus mažinti gamybos ir realizavimo kaštus, gerinti produkcijos kokybę;

4. Vienas efektyviausių šio tikslo siekimo būdų – naujų gaminių, technologijų kūrimas ir įdiegimas; šiam procesui įtaką daro išoriniai, konkuruojančių ir vartotojų organizacijų veiksmai.
5. Lietuvoje naujos gamybos diegimą veikia ir specifiniai veiksniai: senų pardavimo rinkų suirimas, gamybos privatizavimas, įmonių smulkinimas ir kt.LITERATŪRA
Kuvykaitė R. Gaminio marketingas. – Kaunas. 2001.
Melnikas B, Virvilaitė R. Gaminio marketingas. – Kaunas. 2001.
Vijeikienė B., Vijeikis J. Inovacijų vadyba. – Vilnius. 2000.
Virvilaitė R. Marketingas. – Kaunas, 1997.
A. Sakalas, P. Vanagas, B. Martinkus ir kt. Pramonės įmonių vadyba. Kaunas. 2000.
Ryšių technikos naujienų tinklapis. 2002 m. Nr
.2http://www.rtn.lt/rtn/0202/sasajos.html.
http://www.rtn.lt/rtn/0202/sasajos.html.
(http://nkm.lt/index.phtml?lst=catalogue&action=view_product&category_id=8&developer_id=31&product_id=37
http://www.paroc.lt/news.asp?action=v&newsid=45).

Leave a Comment