Įvadas 31. Organizacija ir jos išorinė aplinka 42. Tiesioginio poveikio aplinka 62.1. Tiekėjai 62.2. Vartotojai 62.3. Konkurentai 72.3. Įstatymai ir valstybės įstaigos 72.4. Kiti veiksniai 73. Šalutinio poveikio aplinka 93.1. Šalutinio poveikio aplinkos veiksniai 93.1.1. Socialiniai kintamieji 93.1.2. Ekonominiai kintamieji 103.1.3. Politiniai kintamieji 113.1.4. Technologiniai kintamieji 123.2. Šalutinio poveikio aplinkos valdymas 13Išvados 14Priedai 15Literatūra 16ĮVADASKiekviena organizacija veikia, funkcionuoja tam tikroje aplinkoje. Bet kokia visų be išimties organizacijų veikla įmanoma tik tuo atveju, jei ją leidžia ją supanti aplinka. Vidinė įmonės aplinka yra gyvybinės jėgos šaltinis. Ji suteikia potencialą, reikalingą organizacijai funkcionuoti ir egzistuoti, išlikti. Savo ruožtu išorinė aplinka yra šaltinis, aprūpinantis organizaciją ištekliais, reikalingais to vidinio potencialo palaikymui reikiamame lygyje. Organizacija vykdo pastovius mainus su išorine aplinka, taip užsitikrindama galimybę išlikti. Bet išorinės aplinkos resursai yra riboti, be to, į juos pretenduoja ir daugelis kitų organizacijų, esančių toje pačioje aplinkoje, todėl visuomet yra grėsmė, kad organizacija negalės patenkinti savų poreikių iš išorinės aplinkos. Tai gali susilpninti įmonės potencialą ir duoti neigiamų padarinių. Strateginio valdymo uždavinys yra palaikyti tokią organizacijos ir aplinkos sąveiką, kuri leistų išlaikyti įmonės potencialą tokiame lygyje, kurio pakaktų siekti organizacijos tikslams, ir duotų galimybę išlikti neribotą laiką.Po 1990 m. komunikacijų ir informacijos apdorojimo technologijos bei geopolitinės suirutės iš esmės pakeitė mąstymą apie vadybą ir organizacijas apskritai. Visa tai yra išorės jėgų ir veiksnių padariniai. Būtent todėl, kad išoriniai veiksniai yra neatsiejama organizacijos dalis, jų negalima nepaisyti. Organizacijų sėkmei didelės įtakos gali turėti technologinė, politinė, ekonominė bei socialinė tendencijos. Pagaliau šių dienų vadovai turi kreipti dėmesį ir į natūralią aplinką, nes visi už organizacijos ribų esantys tiesioginio ir netiesioginio poveikio elementai yra labai svarbūs jos veiklai.
Šiame referate aš nagrinėju organizaciją supančią aplinką, jos poveikį organizacijos veiklai, rezultatams. Aplinkos įtakos reikšmė organizacijoms yra milžiniška, su šios aplinkos poveikiu susiduria kiekviena be išimties organizacija, todėl ši tema yra labai aktuali.Darbo objektas: Organizacijų aplinkos.Darbo dalykas: Organizacijos išorinė aplinka.Darbo tikslas: Panagrinėti organizacijos išorinės aplinkos struktūrą, išskirti pagrindinius veiksnius ir aptarti jų poveikį organizacijai.Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė.1. ORGANIZACIJA IR JOS IŠORINĖ APLINKA
Išorinę organizacijos aplinką galima apibrėžti kaip įvykius, aplinkybes ir veiksnius, esančius už verslo įmonės veiklos ribų, tačiau darančius jai poveikį. Tai visi veiksniai, turintys verslo įmonei įtakos. Įmonės vadovų uždavinys – panaudoti išorinės aplinkos privalumus ir sumažinti jos neigiamą poveikį organizacijai. (A. Vasiliauskas, 2002)Formaliai organizacijos išorinę aplinką galima nagrinėti plačiąja ir siaurąją prasme. Plačiąja reikšme galime sakyti, kad organizacijos išorinei aplinkai priklauso visi išoriniai jai objektai, t.y. visas išorinis pasaulis. Tačiau toks pernelyg platus organizacijos išorinės aplinkos traktavimas yra neproduktyvus. Siaurąja reikšme, išorinę aplinką sudaro tie išoriniai objektai, kurie stipriai veikia organizacijos veiklą ir jos rezultatus. Išorinės aplinkos išskyrimas tai pačiai organizacijai, yra sąlyginis ta prasme, kad priklauso nuo nagrinėjamos problemos. Organizacijos išorinė aplinka skirsis viena nuo kitos, nagrinėjant skirtingus dalykus, pavyzdžiui, strateginius organizacijos sprendimus ir organizacijos veiklos operatyvines problemas.Skiriami du organizacijos išorinės aplinkos lygiai:• makroaplinka– veiksniai ir jėgos, kurie veikia visų ekonomikos šakų ūkinius subjektus. Makroaplinkai priklauso politiniai ir teisiniai, ekonominiai ir socialiniai, kultūriniai bei technologiniai veiksniai;• šakinė aplinka– veiksniai ir jėgos, kurie būdingi konkrečiai ekonomikos šakai, kurioje veikia organizacija. Šakinė aplinka apima konkurentus, tiekėjus, klientus, kitus rinkos komponentus ir veiksnius.
Išorinė aplinka yra problemų šaltinis ir organizacijai, ir jos vadovams. Vadovai turi atskleisti išorės aplinkos veiksnius, kurie darys įtaką organizacijos veiklai, ir tinkamai reagu…oti į juos. Išlikti ir sėkmingai gyvuoti gali tik tokia organizacija, kuri sugeba prisitaikyti prie aplinkos. Išorinę organizacijos aplinką sudaro:• Vartotojai;• konkurentai;• valstybės įstaigos;• tiekėjai;• finansų organizacijos; • darbo jėgos šaltiniai ir t.t. Organizacijos išorinė aplinka esti dviejų tipų: tiesioginio ir netiesioginio poveikio. Tiesioginio poveikio sritis betarpiškai daro įtaką organizacijos veiklai ir pati jaučia atoveiksmį iš organizacijos pusės. Šalutinio poveikio sritis tiesioginio spaudimo nedaro, bet ji taip pat savitai veikia organizaciją. Organizacijos išorės aplinką vaizduoja 1 pav. Išorinės aplinkos sudėtingumą apibūdina kiekvieno veiksnio daugiavariantiškumo lygis ir skaičius veiksnių, į kuriuos organizacija privalo reaguoti. Kai aplinka yra paprastesnė, gali būti paprastesnė ir organizacijos struktūra. Aplinkos paslankumas- pasikeitimų aplinkoje greitis. Dabar aplinka kinta vis greičiau, ypatingai tose šakose, kurios lemia mokslo ir technikos pažangą. Išorinės aplinkos neapibrėžtumas priklauso nuo informacijos apie mus dominantį veiksnį tikrumo ir kiekio. Jis didėja informacijai mažėjant arba ja abejojant.2.TIESIOGINIO POVEIKIO APLINKAIšorinėje aplinkoje yra tiek tiesioginio, tiek netiesioginio poveikio elementų. Tiesioginio poveikio elementai dar vadinami įtaką darančiais asmenimis – tai akcininkai, profesinės sąjungos, tiekėjai ir daugelis kitų, kurie daro tiesioginę įtaką organizacijai dažnai ir tiesiogiai.2.1. TiekėjaiKiekviena organizacija įsigyja išteklių– žaliavų, paslaugų, energijos, įrengimų ir darbo jėgos iš aplinkos, kuriuos ji naudoja rezultatams gauti. Nuo to, ką organizacija pasiima iš aplinkos, bei nuo to, ką ji daro su tais ištekliais, priklauso jos galutinio gaminio ar paslaugos kokybė ir kaina. Todėl kiekviena organizacija yra priklausoma nuo išteklių ir tiekėjų, stengiasi išnaudoti konkurenciją tarp jų, siekdama žemesnių kainų, kokybiškesnio darbo, greitesnio pristatymo. Kontroliuoti produkcijos kokybę galima nustačius ilgalaikius, pagrįstus įsipareigojimais ryšius su tiekėjais. Pažanga atsargų valdymo ir informacijos apdorojimo srityse taip pat pakeitė santykius su tiekėjais. Tradiciškai gamintojas buvo pats atsakingas, kad netūktų visų gamybai reikalingų atsargų. Dabar kai kurios kompanijos visiškai nekaupia jokių atsargų, pasitikėdamos tuo, kad kasdien po kelias siuntas bus pristatoma „kaip tik laiku“ metodu. Tiekėjai, naudodamiesi naujos informacijos apdorojimo technologijos teikiamomis galimybėmis, gali įsirengti savo kompiuterių terminalus tiesiog pas užsakovus, galinčius užsakyti žaliavas bet kuriuo metu. Medžiagų, energijos tiekėjai daugiau ar mažiau diktuoja kainas. Dėl to yra visuomet naudinga turėti keletą tiekėjų. Alternatyvių tiekėjų ne visada galima rasti. Tiekėjus reikia rinktis labai apgalvotai, nes su tuo susijusi tam tikra rizika. Pasirenkant tiekėjus užsienyje, rizikuojama dėl valiutos kurso stabilumo ir kitų veiksnių. Be to, dauguma organizacijų priklauso nuo nepertraukiamo aprūpinimo medžiagomis.2.2. VartotojaiVienintelis ir tikrasis verslo tikslas – rasti vartotojų. Jie sprendžia, kokias prekes ar paslaugas gaminti, kokiomis kainomis tai daryti. Organizacijos gyvavimas priklauso tik nuo sugebėjimo rasti vartotojų savo veiklos rezultatams. (A. Makštutis, 1999). Vartotojai keičia savo išteklius, dažniausiai pinigų pavidalu, į organizacijos paslaugas ar gaminius. Vartotoju gali būti įstaiga – mokykla, ligoninė, vyriausybės tarnyba; kita firma – rangovas, gamintojas; privatus asmuo. Pardavimo metodai skiriasi priklausomai nuo vartotojo padėties rinkoje. Dažniausiai marketingo vadovas tiria potencialius klientus bei rinkos padėtį, ir, remdamasis tyrimų duomenimis, vadovauja marketingo kampanijai. Vartotojų poreikiai ir prioritetai nuolat keičiasi – būtent vartotojų elgsenos stebėjimas suteikia organizacijai informaciją ką reikia tobulinti, keisti, parodo daromas klaidas ir gaminamos produkcijos ar paslaugų gerąsias puses. Galima sakyti, kad vartotojai ir jų elgsena bei poreikiai yra svarbiausi informacijos teikėjai.2.3. KonkurentaiKonkurentų poveikio taip pat negalima ignoruoti. Įmonė, blogiau tenkinanti vartotojų poreikius bei darbuotojų reikmes nei konkurentai, ilgai neišsilaiko. Norėdama išplėsti savo dalį rinkoje, organizacija turi pasinaudoti viena iš dviejų galimybių: 1) rasti naujų vartotojų – toje pačioje rinkoje ar ieškodami būdų plėsti rinką; 2) nugalėti konkurentus, prasiskverbiant ir įsitvirtinant naujose besiplečiančiose rinkose. Abiem atvejais organizacija turi išnagrinėti konkurencijos sąlygas ir sukurti griežtą marketingo strategiją, kurios tikslas – pasiekti kuo didesnį vartotojų pasitenkinimą.2.3. Įstatymai ir valstybės įstaigosOrganizacijų veiklą reguliuoja valstybės įstatymai dėl jų statuso, mokesčių, darbo įstatymų, žmogaus ir gamtos apsaugos, bei kiti valstybės aktai. Visos organizacijos privalo juos vykdyti. Specialūs valstybės organai prižiūri, kad tai būtų deramai daroma. Didelę įtaką organizacijoms daro vyriausybė. Nesikišimo doktrina, sukurta dar aštuonioliktame amžiuje, skelbia, kad vyriausybė neturi stengtis tiesiogiai veikti verslą, ji privalo apsiriboti teisingumo ir tvarkos apsauga, leisti laisvajai rinkai formuoti ekonomiką. Tačiau prasidėjus dvidešimtam amžiui verslo magnatų piktnaudžiavimai privertė vyriausybes imtis „sargybinio“ vaidmens ir priversti organizacijas saugoti visuomenės interesus bei užtikrinti, kad būtų laikomasi laisvos rinkos principų. Remiantis kuriamais įstatymais, steigiamos reguliuojančios kontrolės institucijos, nustatančios pagrindines taisykles, kurioms privalo paklusti verslo organizacijos, ir priverčia jų laikytis. Teismų sprendimai taip pat labai svarbūs formuojant šiuolaikinių verslo organizacijų strategiją ir politiką.2.4. Kiti veiksniaiSpecialiųjų interesų grupės politinius procesus naudoja tam, kad sustiprintų savo poziciją kai kuriais rūpimais klausimais. Vadovas niekada negali būti tikras, kad kuri nors tikslinė grupė neužsipuls jo organizacijos– kad ir „žalieji“, dėl gamtai kenksmingų medžiagų naudojimo gamyboje. Tai nėra naujas dalykas, bet specialiųjų interesų grupių įtaka ypač suklestėjo paskutiniu metu. Vartotojų gynėjai. Šiuolaikinis vartotojų judėjimas prasidėjo septintojo dešimtmečio pradžioje. Vartotojų judėjimo esmę padeda suprasti Hirschmano pasiūlytas „pasitraukimo, protesto ir ištikimybės“ modelis. Nepatenkinti vartotojai gali rinktis: arba pasitraukti, t.y. rinktis kitą tiekėją, arba viešai pareikšti savo nepasitenkinimą ir protestuoti. Nuo vartotojo ištikimybės kompanijai priklauso, kuriuo keliu jis eis. Pasitraukimas iš tiesų gali susilpninti organizaciją, netenkančią savo vartotojų bazės, nepalikdamas pakankamai laiko vadovams kažką padaryti, pakeisti. Protestas, priešingai, yra veikimo strategija, kuria siekiama atlyginimo už skriaudą. Žiniasklaida. Žiniasklaida visuomet nušviečia ekonomikos ir verslo reikalus, nes ji liečia daugybę žmonių. Tačiau šiandien žiniasklaidos ir komunikacijos priemonės pateikia vis platesnius ir išsamesnius duomenis: pradedant bendromis naujienomis, apybraižomis, baigiant detalia specialaus tyrimo ataskaita. Pasitelkiant modernias technologijas, naujienos iš viso pasaulio pasiekiamos tuoj pat. Vadovai turi suprasti, kad bet koks jų veiksmas gali tapti tyrimo objektu– būtent todėl yra steigiami skyriai, skirti bendrauti su vidaus ir išorės auditorija, atstovauti ryšiams su visuomene. Profesinės sąjungos. Personalo skyriai daugiausia rūpinasi organizacijos darbo ištekliais, nors kartais tam talkina kiti vadovai, turintys teisę priimti į darbą ir derėtis. Įvairiais būdais stengiamasi rasti žmonių, turinčių organizacijai reikalingų įgūdžių ir patirties. Pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai pasikeitė darbo santykiai- tiek personalo valdymo srityje, tiek ir profesinėse sąjungose pradėjo dirbti profesionalai, todėl darbdaviai dažniausiai pasitiki profesinių sąjungų kompetencija sudarinėjant kolektyvines sutartis, kurios siekia aktyvesnio darbuotojų dalyvavimo įmonės veikloje, remia darbuotojų tapimą akcininkais, remia darbo kokybės programas.3. ŠALUTINIO POVEIKIO APLINKAŠalutinio poveikio elementai – technologija, ekonomika ir visuomenės politinės pažiūros – sąlygoja klimatą, kuriame gyvena organizacija. Potencialiai jie gali tapti tiesioginio poveikio elementais (pav. 1). Visi šie netiesioginio poveikio komponentai daro įtaką organizacijai dviem būdais: pirmiausia, tam tikros jėgos gali priversti sudaryti grupę, kuri vėliau gali tapti įtaką darančiu asmeniu; antra, netiesioginio poveikio elementai sukuria klimatą: greitai besikeičianti technologija, ekonomikos augimas ar nuosmukis, pažiūrų į darbą pokyčiai. Tame klimate organizacija gyvuoja ir jai tenka į jį reaguoti. Pavyzdžiui šiuolaikinė kompiuterių technologija leidžia gauti, kaupti, koordinuoti ir perduoti daugybę įvairios informacijos apie individus. Bankai, įvairios kredito institucijos, įmonės panaudoja šią technologiją informacijai apie potencialių ir esamų vartotojų kreditus gauti. Individai, kuriems kelia nerimą galimas piktnaudžiavimas šiais duomenimis, gali sukurti specialiųjų interesų grupę, siekiančią savanoriškų pokyčių bankų veiklos praktikoje, ir taip prasiskverbti į organizacijos tiesioginio poveikio aplinką.3.1. Šalutinio poveikio aplinkos veiksniaiFahey ir Narayanan (1986) sugrupavo šias sudėtingas sąveikas į keturias plačių veiksnių grupes, kurios veikia organizaciją ir į kurias turi atsižvelgti vadovai. Tai socialiniai, ekonominiai, politiniai ir technologiniai kintamieji. Šie veiksniai yra ypač svarbūs organizacijai, todėl vadovai nemažai dėmesio turi skirti išorinės aplinkos analizei (2 lentelė). Kuriant organizacijos veiklos strategijas, dažnai yra taikomas tyrimo metodas – PEST analizė, apimanti visus minėtus makroaplinkos elementus.3.1.1. Socialiniai kintamiejiSocialiniai kintamieji skirstomi į tris kategorijas- demografija, gyvenimo stilius ir socialinės vertybės. Demografiniai ir gyvenimo stiliaus pokyčiai veikia organizacijos darbo jėgos pasiūlos ir vartotojų sudėtį, jų išsidėstymą ir lūkesčius. Demografiniai šalies pokyčiai yra svarbūs organizacijai, nes jie lemia darbo jėgos pasiūlą, sukuria socialinių problemų, formuoja vartotojų grupes. Verso įmonei didelę reikšmę turi ne tik bendras gyventojų skaičius, bet ir kiek kurio amžiaus žmonių šalyje gyvena. Be to, visuomenės pokyčiai – tai ne tik gyventojų skaičiaus kitimas, bet ir gyvenimo būdas, pagrindinės vertybės, etninių ir religinių vertybių sistemos, socialinės – ekonominės gyventojų klasės. Socialinės vertybės sudaro visų kitų socialinių, politinių, technologinių bei ekonominių pokyčių pagrindą ir lemia pasirinkimus, kuriuos žmonės daro savo gyvenime. Socialinės vertybės lemia individų požiūrį į organizacijas ir patį darbą. Socialinė aplinka yra platesnė už demografinę. Organizacijai yra svarbus ne tik gyventojų, kurie yra prekių bei paslaugų vartotojai ir jos darbo jėga, skaičius bei pasiskirstymas, bet ir jų gyvenimo būdas bei kultūrinės vertybės. Žmonių elgesį lemia kultūrinės vertybės ir priklausymas tam tikrai socialinei grupei. Kultūra – tai visuomenės vertybių, pažiūrų, normų ir papročių visuma, perduodama iš kartos į kartą. Nuo jos nemažai priklauso, ką perkame ir kaip atliekame savo darbą. Organizacijai yra ypač svarbi visuomenės ir atskirų jos grupių kultūra, nes vienokia kultūrinė aplinka tą pačią prekę vertina palankiai, o kitokia – nepalankiai. Įtakos grupė –tai grupė žmonių, kurie lemia mūsų vertybines orientacijas, nuomonę, elgesį. Įtakos grupė formuoja savo narių, ir tų, kurie siekia jais būti, elgesį. Kaip ir kitos aplinkos sudedamosios dalys, socialinė aplinka nuolat kinta. Vadinamojoje postindustrinėje visuomenėje vyksta struktūriniai pokyčiai. Šis procesas atskirose ūkio šakose lemia darbo jėgos pasiskirstymo pokyčius, didina informacijos svarbą visuomenėje. Galima išskirti pokyčius, kurie ypač svarbūs verslo įmonei: • žmonės turi daugiau laisvalaikio; • pakito moters vaidmuo visuomenėje ir darbe; • populiarėja sveika gyvensena; • daugiau dėmesio skiriama gyvenimo kokybei; • ilgėja gyvenimo trukmė; • atsiranda vis daugiau bevaikių šeimų; • daugiau dėmesio skiriama gamtos apsaugai, gyvūnų globai.3.1.2. Ekonominiai kintamiejiSavaime aišku, kad bendrosios ekonominės sąlygos ir kryptis yra lemiami organizacijos sėkmei. Organizacijos veiklos sėkmę lemia ne tik konkurencijos lygis. Tam įtakos turi ir bendri ekonominiai rodikliai, nes nuo jų priklauso žaliavų pasiūla ir paklausos lygis. Ekonominiai kintamieji– tai bendros ekonominės sąlygos ir kryptys, kurios gali daryti poveikį organizacijos veiklai. Algos, tiekėjų ir konkurentų nustatytos kainos ir vyriausybės fiskalinė politika turi įtakos gamybos bei paslaugų kaštams, rinkos sąlygoms, kuriomis parduodami produktai ar teikiamos paslaugos. Kiekvienas šių veiksnių yra ekonominis kintamasis. Tradiciniai ekonominiai rodikliai yra šie: • Nacionalinės pajamos ir nacionalinis produktas (bendras nacionalinis produktas; asmeninės pajamos; disponuojamos asmeninės pajamos; asmeninio vartojimo išlaidos; mažmeninis pardavimas).• Santaupos (asmeninės, verslo santaupos). • Investavimas (pramonės investicijos, investicijų išlaidos, naujos įrangos užsakymai, investavimas į atsargas)• Kainos, atlyginimai ir našumas (infliacijos lygis, plataus vartojimo prekių kainų (indekso) kitimas, gamintojo kainų (indekso) kitimas, žaliavų kainų (indekso) kitimas, vidutinis valandinis uždarbis). • Darbo jėga ir užimtumo lygis (darbuotojų sudėtis pagal amžių, lytį, klasę, nedarbo lygis). • Vyriausybės veikla (federalinis perteklius (deficitas), išlaidų pasiskirstymas pagal tipą, valstybinis prekių ir paslaugų pirkimas, pinigų masės pokyčiai). • Tarptautiniai sandėriai (valiutos keitimo kursai, eksporto/ importo pasiskirstymas pagal rūšį, prekybos balansas, prekyba, investicijos užsienyje). Šie veiksniai laikui bėgant kinta, ir vadovai turi skirti daugiau savo organizacijų laiko ir išteklių, kad galėtų numatyti ekonomiką ir galimus pokyčius. Kadangi ekonomikos kitimai tapo ne išimtimi, o norma, tai ši vadovams keliama užduotis yra labai sudėtinga.3.1.3. Politiniai kintamiejiOrganizacijai yra svarbu, kokią poziciją vienu ar kitu klausimu pasirinks vyriausybė, tarkime, ar bus griežtai verčiama laikytis antimonopolistinių įstatymų, ar jie bus ignoruojami, ar vyriausybė slopins, ar skatins vadovų veiksmų laisvę. Visi šie klausimai yra politiniai kintamieji. Politinis procesas apima konkurenciją tarp skirtingų interesų grupių, kurių kiekviena siekia prastumti į priekį savo vertybes ir savo tikslus. Politiniai kintamieji – veiksniai, kurie gali paveikti organizaciją dėl politinių procesų ar politinio klimato. Politiniai veiksniai reguliuoja organizacijos veiklą taip, kad ji būtų naudinga visuomenei. Visų organizacijų santykio pagrindas – įsipareigojimų vykdymas. Šią sritį reguliuoja sutarčių teisė, nustatanti šalių įsipareigojimus. Šiandieninėje modernioje ekonominėje aplinkoje teisiškai nereguliuojama ūkinė veikla jau nebeįmanoma. Santykius tarp verslo įmonių ir jų klientų, darbuotojų, kreditorių ir organizacijos savininkų, organizacijos ir visuomenės santykius reguliuoja skirtingos teisės šakos. Ypač daug dėmesio pastaruoju metu skiriama būtent organizacijos ir visuomenės santykiams: pavyzdžiui alkoholio pardavimų reguliavimas, pasilinksminimų vietos parinkimas, gamtos apsauga. Ši praktika didina įmonės kaštus, bet sykiu tenkina visuomenės poreikius. Teisės normos teikia verslo santykiams stabilumo, ir mažina riziką. Jos riboja verslo įmonių veiklą, arba priešingai – verčia imtis tokios veiklos, kokios ji anksčiau neketino plėtoti. Paprastai teisinė aplinka didina įmonės veiklos kaštus. Valstybė taip pat daro didžiulę įtaką ekonomikai, taikydama šias priemones: • mokesčių sistemą (tiesioginius mokesčius, t.y. tokius, kurių dydis priklauso nuo asmens ar įmonės gaunamų pajamų ar valdomo turto dydžio, ir netiesioginius, t.y. tokius, kuriais apmokestinamos asmens ar įmonės išlaidos); • valstybės išlaidas; • privatizaciją (valstybės valdomo sektoriaus mažinimą) ir su ja susijusius procesus; • konkurencijos skatinimo priemones; • regioninę politiką (t.y. tam tikrų valstybės regionų ekonominės plėtros skatinimą); • pagalbą smulkiam ir vidutiniam verslui. Daugelyje valstybių ekonomika yra mišri, t.y. egzistuoja privatusis ir valstybinis sektoriai. Privačios įmonės siūlo rinkoje prekes bei paslaugas, siekdamos gauti pelno. Valstybė kontroliuoja ir skatina šio sektoriaus veiklą skatindama tam tikras tendencijas, taikydama subsidijas, mokesčių lengvatas, keisdama palūkanų normą. Valstybinį sektorių valdo valstybė (jį sudaro keletas smulkesnių sudedamųjų dalių)– tai gynybos, švietimo, komunalinės namų statybos paslaugos ir kt. Būtent todėl valstybė svarbus organizacijos išorinės aplinkos veiksnys – ji yra svarbi prekių ir paslaugų tiekėja ir pirkėja.3.1.4. Technologiniai kintamiejiTechnologiniai kintamieji – nauji laimėjimai gaminių ar procesų srityje, taip pat mokslo pažanga, galinti daryti poveikį organizacijos veiklai. Jie apima fundamentaliųjų mokslo šakų, pvz. fizikos, laimėjimus, taip pat produktų, procesų ir medžiagų tobulinimą. Technologijos lygis visuomenėje ar tam tikroje pramonės šakoje plačiu mastu lemia, kokie produktai bus gaminami ir kokios paslaugos bus teikiamos, kokia įranga bus naudojama, kaip bus valdomos operacijos. Technologinė aplinka taip pat nepaliaujamai kinta. Šis kitimas atveria organizacijos naujų galimybių, bet ir gali turėti neigiamų pasėkmių – žiūrint kaip organizacija sugeba prie tų pokyčių prisitaikyti. Labiausiai technologijų pokyčiai veikia įmonės siūlomų prekių paklausą, jie taip pat skatina gamybos proceso pokyčius ir keičia reikalingų darbuotojų skaičių ir kvalifikacijos reikalavimus. Technologinių pokyčių svarba verslo įmonei labai didelė. Juos galima vadinti kūrybine destrukcija, nes jų dėka atnaujinamos įprastos prekės, procesai ar darbo praktika. Dažnai manoma, kad technologinių pokyčių priežastys – išradimai ir atradimai. Tačiau neretai išradimas yra ilgo tyrimų proceso, kurį atlieka viena ar kelios ekspertų grupės, aukščiausiasis taškas. Galima sakyti, kad išradimas ne toks reikšmingas kaip inovacija. Išradimas – technologinis procesas, kurio metu sukuriama kas nors nauja; tuo tarpu inovacija – tai išradimo pritaikymas praktikoje. Išradimams įdiegti reikia laiko, be to galimi atvejai, kai praktikoje jie yra išvis nepritaikomi. Philip Kotler, JAV marketingo ekspertas, išskiria penkis būdus, kaip organizaciją veikia naujos technologijos: • spartūs technologijų pokyčiai lemia esminius darbo proceso pakitimus ir trumpina prekės gyvavimo ciklą;• kūrybinės galimybės yra beribės, todėl kasdien sukuriama naujų prekių, procesų ar naujų darbo organizavimo būdų; • kad moderni verslo įmonė sėkmingai dirbtų, tiesiog būtina daugiau lėšų skirti tyrimams ir plėtrai; • naujas technologijas reikia vis labiau kontroliuoti, nes jų poveikis gali būti ne tik naudingas, bet ir žalingas;• nenutrūkstamas prekės tobulinimo procesas yra neišvengiamas, bet dažnai įmonės teikia pirmenybę smulkesniems ir mažiau rizikingiems, o ne esminiams ir rizikingiems prekės pokyčiams.3.2. Šalutinio poveikio aplinkos valdymasVadovai stebi netiesioginio poveikio aplinką dėl ankstyvų įspėjamųjų ženklų apie pasikeitimus, kurie vėliau darys įtaką jų organizacijų veiklai. Pvz.: akylas vadovas, pastebėjęs bendrųjų vartotojų išlaidų mažėjimo tendencijas, užuot laukęs, kol sumažės padavimų apimtys, susiaurins prekių gamybą. Informacija apie netiesioginio poveikio aplinką ateina iš kelių šaltinių: neoficialiais pramonės šakos kanalais, iš kitų organizacijų vadovų, organizacijos veiklos duomenų, vyriausybės ir statistinių pranešimų, bendro pobūdžio finansinių ir verslo leidinių. Užuominos, statistika, prognozės, net paskalos– bet kas gali įspėti organizacijos vadovą apie tendenciją, kurią reikėtų stebėti. Taikydami statistinio prognozavimo metodus, vadovai gali numatyti socialinių, ekonominių, politinių ir technologinių kintamųjų pokyčius ir parengti alternatyvius ateities planus.IŠVADOS
Organizacijos išorinė aplinka esti dviejų tipų: tiesioginio ir netiesioginio poveikio. Tiesioginio poveikio sritis betarpiškai daro įtaką organizacijos veiklai ir pati jaučia atoveiksmį iš organizacijos pusės. Šią sritį sudaro: • vartotojai; • tiekėjai;• konkurentai • įstatymai ir valsybės institucijos • kiti veiksniai (specialiųjų interesų grupės, žiniasklaida, vartotojų teisių gynėjai ir t.t.).Šalutinio poveikio aplinka daro įtaką organizacijai netiesiogiai, todėl jos negalima kontroliuoti. Tai globaliniai reiškiniai, veikiantys visas gyvenimo sritis, tad jų poveikį jaučia visos verslo įmonės. Šalutinio poveikio aplinką sudaro: • socialiniai kintamieji; • ekonominiai kintamieji; • politiniai kintamieji; • technologiniai kintamieji. Visi šie veiksniai nuolat daro poveikį organizacijos veiklai, todėl dauguma vadovų nuolat rūpinasi išorinės aplinkos analize – stebima konkurentų veikla, ieškoma naujų tiekėjų, tiriami ir analizuojami vartotojų poreikiai, ieškoma būdų, kaip juos kuo geriau patenkinti. Visos organizacijos privalo laikytis įstatymų, paisyti įvairių valstybės institucijų reguliavimo. Technologinė pažanga, šalies ekonomikos būklė bei šalies gyventojų socialiniai faktoriai nuolat veikia įmones. Organizacija negali būti abejinga pokyčiams, nes ji nėra nei visiškai nepriklausoma, nei visiškai uždara. Ji keičiasi ištekliais su išorine aplinka ir yra nuo jos priklausoma. Šalies ekonomikos būklė keičia mokią paklausą ir jos prioritetus. Nuo pasaulio ekonomikos būklės priklauso išteklių kainos. Prognozuojant infliaciją, naudinga sukaupti atsargų, paimti kreditų , laukiant ekonomikos nuosmūkio, apsimoka iki minimumo sumažinti produkcijos atsargas ir t.t. Todėl kiekvienos organizacijos vadovas privalo stebėti jo valdomą organizaciją supančią aplinką, tendencijas, fiksuoti pokyčius ir įvertinti jų padarinius.PRIEDAI
1.pav. Organizacijos tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkos (Neverauskas B., 2000)2 lentelė. Aplinkos pokyčių nulemtos galimybės ir apribojimai (Jewell Bruce R. , 2002)
Aplinka Galimybės Apribojimai Ekonominė Didėja paklausa Didėja pajamos Krinta valiutos kursas Stiprėja konkurencija Kyla nedarbo lygis Didėja palūkanų norma Politinė- teisinė Daugėja mokesčių lengvatų Silpnėja valstybės reguliavimas Griežčiau reguliuojama prekių kokybėMažėja valstybės išlaidų ir užsakymų Technologinė Naujų prekių idėjos Nauji gamybos procesai Didėja kapitalo kaštai Didėja įėjimo į rinką kaštai Socialinė ir kultūrinė Didėja gyventojų skaičius Vyksta tam tikrai prekei palankūs gyvenimo būdo pokyčiai Didėja išsilavinimo svarba Mažiau naujos darbo jėgos Vyksta tam tikrai prekei nepalankūs mados pokyčiaiMažėja svarbios amžiaus grupės žmonių Didėja nepasitenkinimas kai kuriomis veiklos rūšimis (pvz. susijusiomis su gyvūnų naikinimu).
LITERATŪRA
Appleby Robert C. 2003, Šiuolaikinio verslo administravimas. Vilnius, 488 p.Bagdonas E., Kazlauskienė E. 2001, Biznio įvadas. Kaunas, 288 p.Dubinas V. 2001,Vadybos sprendimų realizavimas šiuolaikinėmis sąlygomis. Šiauliai, 137 p.Jewell Bruce R. 2002, Integruotos verslo studijos // vadovėlis. Vilnius, 487 p.Makštutis A. 1999, Veiklos vadyba. Vilnius, 523 p. Neverauskas B. Rastenis J. 2000, Vadybos pagrindai. Kaunas, 143 p.Stoner James A. F. 1999, Vadyba. Kaunas, 660 p. Vasiliauskas A. 2002, Strateginis valdymas. Vilnius, 383 p.