Poreikiai: esmė, klasifikacija ir realizavimas

TURINYS

ĮVADAS .............................. 3
Poreikiai: esmė, klasifikacija ir realizavimas ......................... 4
IŠVADOS .............................. 7

ĮVADAS

Tik apie labai nedidelė grupelė žmonių galėtume pasakyti, kad jie turi viską, ko norėtų. Dauguma žmonių turi apsieiti be kai kurių daiktų, kuriuos turėti jie labai norėtų: jiems tenka paaukoti kai kuriuos savo norus. Taigi žmonės turi tarsi preferencijų skalę – tarsi sąrašą, kuriame paslaugos ir prekės surašytos preferencijose (jų vartojimo reikmenys – maistas, tinkamumo, prioriteto tam vartotojui) tvarka. Gyvybiniai arba būtiniausi vartojimo reikmenys – maistas, drabužiai, būstas, medicininė pagalba – yra tos skalės viršuje ir apskritai mūūsų būtiniausių prekių poreikis negali būti paaukotas; aplinkybėms susiklosčius, mes pasiruošę už tuos gyvybinius dalykus atiduoti visą savo uždarbį. Žemiau tų gyvybiškai svarbių prekių preferencijų skalėje bus daiktai, kurių reikia savo komfortui padidinti ir gyvenimo lygiui pakelti (televizoriai, draudimai, automobiliai r t.t.). Žemiausiai šioje skalėje yra ne pirmo būtinumo prekės (šokoladas), be kurių prireikus mes lengvai išsiverstume.
Poreikiai – tai žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės, vartojant darbu sukurtus daiktus ir paslaugas.
Šiame darbe poreikių sąvoką apžvelgsiu ekonominiu požiūriu, išskirsiu jų kllasifikavimą ir realizavimą.

Poreikiai: esmė, klasifikacija ir realizavimas

Žmogaus elgesį dažniausiai nulemia jo troškimai. Dauguma asmens veiksmų yra atsakas jo normas, tačiau dažnai būna ir taip, kad vieno žmogaus poelgiai atitinka kitų žmonių poreikius, lygiai kaip ir kitų žmonių poelgiai patenkina arba pa

adeda patenkinti jo norus. Sąveika tarp įvairių žmonių veiksmų ir troškimų priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia ją gali nulemti abipusiškai naudinga veikla. Labai dažnai tai ekvivalentinio vieno asmens pastangų mainai į kitų asmenų teikiamas paslaugas jam. Šis sąveikos tipas sudaro ekonominę veiklą, kuri yra svarbi ekonomikos mokslo objekto dalis.

Kadangi poreikiai (troškimai ir norai) yra pagrindinė ekonominės veiklos varomoji jėga, tai jie aiškiai yra arba turėtų būti verti ekonomistų dėmesio. Tiesa, klasikinės ekonomikos atstovai daug dėmesio skyrė poreikių prigimčiai ir įvairiems jų šaltiniams, tačiau, sukaupę išsamesnių žinių apie ekonominę sistemą ir jos veikimo mechanizmą, mažiau dėmesio skyrė galutiniams tikslams, kuriems skirta ekonominė veikla.
Vakarietiškoje socialinėje ir kultūros teorijoje poreikiai suvokiami ne kaip individo “savybė”, o kaip svarbiausia ekonomikos funkcija, kurią užtikrina kultūra. Industrinį šiiuolaikinės kultūros pobūdį ėmėsi gvildenti jau Th.Adorno, o poreikių gamybos supratimui svarbiausi yra amerikiečių ekonomisto J.K.Galbraith`o ir prancūzų filosofo J.Baudrillard`o darbai. J.K.Galbraithas aptarė dvi esmines, visas ekonomikos teorijas grindžiančias prielaidas. Laikoma, jog vartotojo poreikiai neišsemiami, jų niekaip neįmanoma visiškai patenkinti, todėl būtina nepaliaujamai didinti ir įvairinti gamybą. Todėl visos ekonomikos teorijos kalba apie ekonomikos augimą. Sykiu prielaidaujama, kad visų poreikių šaltinis ir šeimininkas yra žmogus. Tačiau kas vis dėlto verčia žmogų nesiliauti geidus ir “susigalvoti” vis naujų poreikių? Vienintelis racionalus at
tsakymas, pasak J.K.Galbraitho, turi ekonomikos plėtrą susieti su vartotojo poreikių ir norų “didėjimu”. Kitaip tariant, ekonomikos tikrovė verčia daryti išvadą, kad poreikiai gaminami kartu su prekėmis, o prekės ir suprekintos paslaugos užpildo gamybos kuriamą ir įtvirtinamą stoką, kurios įveiką skatina kultūra, skleidžianti aukštesnio gyvenimo lygio viziją.
Poreikius galima laikyti pirmaprade ūkinės veiklos, ekonomikos priežastimi, nors labiau išsiplėtojusi ekonomika ir jos materialus pamatas – gamyba, tuo didesnį grįžtamą poveikį ji daro visuomenės poreikiams.
Teorinė ekonomika, jos srovė ekonomiksas, dar neišrutuliojo bendro poreikių nusakymo. Ekonomiksas, kuris yra vien tik rinkos bendroji teorija, tyrinėja paklausą, kuri yra modifikuota ar net deformuota poreikių išraiška.
Bendriausia reikšme poreikis – tai subjekto būklė, reikalaujanti išorinio papildymo, kad subjektas gyvuotų ir plėtotųsi. Poreikis įgyja konkretų pavidalą tik kartu su objektu, į kurį jis yra orientuotas. Toks poreikis tampa veiklos motyvu.
Nors poreikiai išaugo iš žmonių biologinių reikmių (gyvybės palaikymo, giminės pratęsimo ir pan.), tačiau seniai, jau nekalbant apie tik dvasinius poreikius, tapo jų visuomeninio gyvenimo dariniais ir priklauso daugiausia nuo visuomeninio gyvenimo išsiplėtojimo. Asmenybės poreikių formavimąsi lemia šeima, jos vartojimo standartai, o per tai – tautos kultūra ir istorija.
Visuomeninio gyvenimo sudėtingėjimas yra vienas veiksnių, skatinančių poreikių raidą, naujų poreikių formavimąsi, senųjų pasikeitimą – visos poreikių sistemos išsirutuliojimą. Ir juo platesnė, sudėtingesnė poreikių sistema, tuo žmogus ir vi
isuomenė yra tobulesni. Išsiplėtojusi poreikių sistema savo ruožtu yra stiprus akstinas ekonomikai plėtoti. Priklausomai nuo tyrimo tikslų, poreikius galima įvairiai grupuoti, pavyzdžiui į:
– materialius, kuriais visų pirma ir domisi ekonomikos mokslas;
– dvasinius.
Nors ribą tarp jų šiuo metu nubrėžti darosi vis sunkiau.
Ekonomikos mokslas poreikius taip pat klasifikuoja:
• į būtinuosius ir nebūtinuosius
• į asmeninius, grupinius ir bendrus
• į labai trumpo, trumpo ir labai ilgo laikotarpio poreikius
• į įsisąmonintus, potencialius ir aktualius
• ir t.t.

Čia paminėti poreikių požymiai turi svarbią įtaką paklausos formavimuisi, jos kitimui, neapibrėžtumo laipsniui ir pan.

Paklausą veikia tam tikros poreikių, kaip sistemos, savybės. Iš jų visų pirma pažymėtinas poreikių intensyvumas (primygtinumas) ir jų kaita. Ekonomikas čia remiasi MGossen suformuluotais teiginiais: labiau tenkinant poreikį, jo intensyvumas mažėja (poreikis pasotinamas); subjektai stengiasi tenkinti savo poreikius taip, kad jų intensyvumas išsilygintų. Žinoma, šie teiginiai yra idealizacija – atskirų subjektų ir net visos visuomenės atskiriems poreikiams gali ir netikti.

Poreikiai sistemoje yra rišlūs (komplementarūs): vienų poreikių patenkinimas neretai priklauso nuo kitų poreikių patenkinimo. Kita vertus, poreikių tenkinimas turi pakeičiamumo (substitucijos) savybę: tą patį poreikį dažnai galima tenkinti keliomis kitomis gerybėmis, kitoje vietoje ir kitu laiku. Tiek vieną tiek ir kitą sistemos savybę sąlygoja ne tik fizinės, bet ir ekonominės gėrybių ir vartotojų ypatybės (pajamos, kainos ir pan.).

Labai svarbu tai, kad poreikiai paprastai viršija turimus išteklius. Poreikiai yra susiję su
u žmogaus psichologija, kurios galimybes varžo tik turima informacija ir sugebėjimas ją apdoroti. Informacinis ribotumas gali nuskurdinti visuomenės poreikius, o kartu ir sumažinti stimulus ūkiui plėtoti.

Poreikių poveikis gamybai nėra tiesioginis. Istoriškai tas poveikis gana įvairiai reiškiasi. Rinkos ūkyje jis reiškiasi per pajamas, kainas – yra moki paklausa. Tarpininkai modifikuoja ir net deformuoja poreikius (pavyzdžiui, tėvai gali siaurinti savo nuolatinius poreikius vaikų naudai, šeima – ateities vartojimo labui ir pan.). Kita vertus, pinigai sudaro sąlygas poreikiams ne tik panašėti ir net internacionalizėti, bet ir diferencijuotis, individualėti. Taigi piniginis poreikių įtarpinimas yra vienas veiksnių, skatinančių individo poreikių išsišakojimą ir individo plėtojimąsi specialiai išvystytos asmenybės linkme. Kartu šis įtarpinimas reiškia ir tam tikrą poreikių tenkinimo apribojimą, kuris galų gale kyla iš to, kad ištekliai, reikalingi gėrybėms gaminti, yra riboti.
Vartotojų poreikiai, produktų kokybė ir teikiama nauda vartotojui turi būti vertinami ne tik siekiant nustatyti jau suteiktą vertę, bet visų pirma, planuojant vertės teikimo strategiją, bei nustatant reikiamą produkcijos kokybės lygį.

IŠVADOS

Išnagrinėjus temą Poreikiai: esmė, klasifikacija ir realizavimas galima padaryti tokias išvadas:
1. Poreikiai ekonominiu požiūriu – tai poreikiai prekėms ir paslaugoms. Bandymas patenkinti poreikius sudaro visos ekonominės veiklos pagrindą. Poreikiai išreiškiami rinkoje ne poreikiu ar troškimu, bet noru ir sugebėjimu faktiškai pirkti reikiamą prekę ar paslaugą.
2. Poreikiai skirstomi pagal jų svarbą vartotojui, pavyzdžiui, pirminiai (fiziologiniai) ir socialiniai žmogaus poreikiai.
3. Situacija, kai kiekviena iš sandorio pusių nori tiksliai to, ką turi antroji vadinama poreikių sutapimu.
4. Poreikiai turi tokią ypatybę, kad užtikrinant pastovų vienos poreikių dalies (gyvybinių poreikių) patenkinimą, atsiranda naujų, sudėtingesnių (sveikatos apsaugos, išsimokslinimo, kultūros, poilsio, sveikos gyvenimo aplinkos, bendravimo ir pan.) poreikių, taigi bendra poreikių apimtis didėja. Nei šiuolaikinė, nei įžvelgiamos ateities gamyba negali patenkinti kiekvieno žmogaus atskirai ar šeimos bei visuomenės visų poreikių. Todėl nuo pat civilizuotos visuomenės ar apskritai žmogaus atsiradimo egzistuoja noras gerinti gyvenimą, tenkinti vis daugiau ir daugiau poreikių, o norint tai įgyvendinti, reikia nuolat didinti produktų, o vėliau gamybos ir paslaugų teikimą.
5. Taigi, kad vis geriau ir geriau gyventų, žmonija turi vis daugiau ir daugiau gaminti. ir tik tada vis daugiau ir daugiau vartoti. O žmonių poreikiams tenkinti naudojami įvairūs ištekliai, kurie yra riboti.

Leave a Comment