TurinysTurinys 2Įvadas 3Eksporto sąvoka 3Apie Lietuvos eksportą 5LPPARA siūlymas Vyriausybei dėl eksporto sąlygų. 5Lietuvos Respublikos užsienio prekybos politika. 6Pieno produktų eksportas 6Nauda verslui ir galimybės ES 8Muitų sistema. 8Pasekmės pieno gamintojams, įstojus i ES. 9Pieno produktų eksportas į Latviją 9Išvados 10Literatūra 12Priedai 13Lentelė Nr.1: Pieno ūkio valstybinio reguliavimo priemonės 13Lentelė Nr.2: Tiesioginės išmokos pieno gamintojams ES 15Lentelės Nr.3-4: 15ĮvadasGlobalizuojantis vietinėms rinkoms, vystant sėkmingą verslą, vis svarbiau tampa neapsiriboti vietine rinka, o ieškoti finansiškai palankių galimybių užsienyje. Todėl kiekvienos įmonės verslui didelę reikšmę turi eksportas. Savo darbe pabandysiu apžvelgti Lietuvos pieno produktų eksporto galimybes į pasaulio rinkas ir konkrečiai į Latvijos. Aprašysiu didžiausių pieno gamintojų „pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“ galimybes ir esamas situacijas Latvijos pieno rinkoje. Darbo tikslas – praktiškai įvertinti šių įmonių galimybes Latvijos rinkoje, numatyti būsimas perspektyvas joje ir galimas problemas įstojus į ES. Darbo uždaviniai: Susipažinti su teisės aktais reglamentuojančiais pieno produktų eksportą; Susipažinti su ES reikalavimais pieno produktų eksportui, Lietuvai tapus ES nare; Susipažinti su Lietuvos verslo perspektyvomis ateityje, nauda ir galimybėmis. Išsiaiškinti anksčiau iškilusias problemas Latvijoje, dempingo skandalą.Darbui rašyti naudojausi internete pateikta medžiaga, spausdintine ES informacija ir „Lietuvos ryto“ straipsniais.Eksporto sąvokaSiekiant apsaugoti nacionalinę ekonomiką nuo kitų šalių konkurencijos ir išplėsti užsienio rinkas, prekyba įvairiai varžoma. Pagrindinės valstybinio užsienio prekybos reguliavimo priemonės yra šios: Muitai; Akcizai; Licenzijos ir kvotos; Eksporto subsidijos; Kiti netarifiniai barjerai. Be protekcionizmo, užsienio prekybos politika gali reikštis kaip embargas ar dempingas.Embargas – tai draudimas įvežti į kurią nors šalį prekes, auksą, vertybinius popierius.Dempingas – tai prekių pardavimas užsienio rinkose žemesnėmis nei vidaus ir pasaulinėje rinkoje kainomis.
Pagrindinė užsienio prekybos valstybinio reguliavimo priemonė yra muitai.Muitas – mokestis (piniginė prievolė valstybei), kurį reikia sumokėti dėl to, kad prekės yra importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba iš jos eksportuojamos.Eksporto muitas – muitas, renkamas (sumokamas) už prekes, eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.Eksporto muitų sistema – tai sąrašas prekių, kurių išvežimu į užsienį valstybė nesuinteresuota, tačiau draudimo netaiko. Dažniausiai naudojama siekiant apriboti šalies gamtinių išteklių išvežimą arba šalyje jaučiant kokių nors prekių stygių. Atskirais atvejais eksporto muitai duoda galimybę padidinti eksportuojamos produkcijos kainą kitų šalių vartotojų sąskaita ir, nedidinant eksporto apimčių, papildyti valstybės biudžeto pajamas. Tačiau tada reikia turėti labai tvirtas tos prekės pozicijas pasaulinėje rinkoje.Iš esmės prekių eksportas Lietuvoje yra laisvas ir daugeliui prekių eksporto muitai neskaičiuojami. Lietuvoje galiojančia muitų sistema stengiamasi apsaugoti žaliavų ir medžiagų, skirtų baigtiniams gaminiams gaminti, išvežimą.Eksportuojamai produkcijai gaminti reikalingas prekes leidžiama įvežti be mokesčio tik gavus muitinės leidimą. Be muitų sistemos, šalies užsienio prekyba gali būti reguliuojama licenzijomis ir kvotomis.Licenzija – čia suprantama kaip valstybės valdymo organų duotas leidimas užsienio prekybos operacijoms atlikti.Kvota – tai vyriausybės nutarimais nustatyta atitinkamos produkcijos eksporto ir importo dalis. Jei valstybė, reguliuodama savo užsienio prekybą, nesiekia fiskalinių tikslų, kaip valstybinio eksporto reguliavimo priemonę daug veiksmingiau būtų naudoti ne tarifus ir kvotas, bet eksporto subsidijas, t.y. pinigines pašalpas. Šios yra daug pranašesnės už tarifus ir kvotas, nes puikiai matomos visuomenės gyvenime ir būti atvirai aptariamos. Eksporto operacijos apima:1. šalyje pagamintų, užaugintų ar išgautų, taip pat anksčiau laikinai iš užsienio įvežtų papildomai apdorotų prekių išvežimą iš šalies;2. reeksporto operacijas, t.y. anksčiau įvežtų iš užsienio ir papildomai neperdirbtų prekių eksportą;3. prekių iš laisvųjų ekonominių zonų ir muitinės sandėlių išvežimą į užsienį. Įmonė eksporto ir importo operacijas gali vykdyti keliais būdais:1. organizuoti pati;2. vykdyti per tarpininkus savo šalyje ar užsienyje. Yra 2 eksporto operacijų variantai:1) tiesioginis eksportas – kai įmonė vykdo eksporto operacijas pati, nesinaudodama tarpininkų vidaus rinkoje paslaugomis (bet tarpininkai užsienio rinkoje gali būti).2) netiesioginis eksportas – kai įmonė eksportuoja savo produkciją per tarpininkus vidaus rinkoje.3) užsienio eksporto. Prekių mainai naudingi visoms besivystančioms šalims, kitaip jie laisva valia nevyktų. Mažoms šalims užsienio prekyba yra vienintelis būdas ekonomiškai neatsilikti nuo didžiųjų, o dažniausiai – tiesiog būdas garantuoti savo egzistavimą. Nors tarptautinė prekyba naudinga visoms šalims, pasaulis išbandė įvairiausius būdus, kaip ją riboti. Bet gerų ribojimo būdų neatrado, nes jų paprasčiausiai nėra. Bet koks prekybos apribojimas galiausiai virsta žala visuomenei. Dabar tarptautinė prekyba laisvesnė negu bet kada, kadangi pasaulis išmoko laisvosios prekybos pamoką, o kai kurios postkomunistinės šalys, tarp jų ir Lietuva, dar tik pradeda savo kailiu pajusti, ar tikrai užsienio prekybą riboti žalinga.Apie Lietuvos eksportąLPPARA siūlymas Vyriausybei dėl eksporto sąlygų.Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) siūlo Vyriausybei peržiūrėti šiuo metu vykdomą ekonominę politiką ir daugiau dėmesio skirti eksportuotojams bei atsisakyti valiutų valdymo modelio. Asociacija teigia, kad šalies ekonominė politika yra visiškai pasyvi ir žalinga Lietuvos eksportuotojams, todėl, nors 2002m. ir padidino eksporto apimtį, Lietuvos gamintojų konkurencinės sąlygos taptų blogesnės nei kitų šalių eksportuotojų. Eksportuotojai dėl to patiria papildomų išlaidų ir nuostolių, negali savo tikruoju vardu ar savo prekės ženklu įsitvirtinti pasaulio rinkose. Vyriausybė pritaiko vien griežtus savo reikalavimus verslui, didina mokesčių naštą netaikydama palankių eksporto plėtrai priemonių, kurias plačiai naudoja Vakarų valstybės. LPPARA teigimu, siekiant gerinti eksportuotojų padėtį, reikia patikslinti lito patikimumo įstatymą, visiškai atsisakyti Valiutų valdybos modelio bei leisti Lietuvos bankui vykdyti klasikinę pinigų politiką, taikyti plaukiojantį pinigų keitimo kurso režimą ir panaudojant monetarinius instrumentus likviduoti defliaciją. Finansų ministerijai siūloma papildyti fiskalinės politikos strategiją eksporto ir tikslinių rinkų plėtros skatinimo priemonėmis, taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą investicijoms, kurios skirtos eksporto plėtrai. Asociacijos teigimu, Lietuvoje reikia įdiegti specialių eksporto kreditų taikymo sistemą (palūkanų subsidijavimą) veikiančiuose Lietuvos komerciniuose bankuose, pritraukiant privatų kapitalą įkurti eksporto ir importo banką, sudaryti palankias bei lengvatines kreditavimo ir atsiskaitymo sąlygas įmonėms, eksportuojančioms savo produkciją. LPPARA siūlo Lietuvoje naudoti Vakarų šalyse taikomas eksportą skatinančių paskolų rekomendacines palūkanų normas, naudoti palūkanų išlyginimo mechanizmą, įdiegti vekselių diskontavimo procedūras veikiančiuose komerciniuose bankuose ar naujai įkurtame eksporto ir importo banke. Asociacija taip pat rekomenduoja teikti visokeriopą finansinę ir nefinansinę valstybės pagalbą diegiant šalyje naujausias informacines technologijas, paruošti Valstybės eksporto garantijų įstatymą ir eksporto skatinimo įstatymą, subsidijuoti eksporto draudimą pagal tikslines rinkas. Visa tai, jų teigimu, žymiai labiau palengvintų eksporto sąlygas įmonėms.Lietuvos Respublikos užsienio prekybos politika.Lietuvos Respublikos ekonomika yra labai atvira: 2000 metais užsienio prekybos apyvarta sudarė 83 % šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP) – taigi užsienio prekybos srautai daro labai didelę įtaką šalies ūkio augimui bei gyventojų užimtumui ir gerbūviui. Užsienio prekybos skatinimas yra svarbus Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslas, kuris įgyvendinamas užsienio prekybos liberalizavimo priemonėmis bei eksporto skatinimo programomis. Lietuvos Respublikos užsienio prekybos politika atitinka Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), kurios 141 nare Lietuva tapo 2001 m. gegužės 31 dieną , nuostatas, be to, Lietuvos užsienio prekybos politika derinama su Europos Sąjungos užsienio prekybos politikos principais, t.y. prekybos liberalizavimas, konkurencingumo užtikrinimas laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis ir dvišalių bei daugiašalių santykių su kitomis valstybėmis gerinimas. Vykdydama liberalią užsienio prekybos politiką, Lietuvos Respublika netaiko kiekybinių apribojimų (kvotų), diskriminacinių vidaus mokesčių, prekybą varžančio licenzijavimo ir pan. Pagrindinė užsienio prekybos politikos reguliavimo priemonė yra importo muitai. Užsienio prekybos politikos įgyvendinimą – derybas dėl laisvosios prekybos bei prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo (suteikiančių didžiausio palankumo statusą prekyboje) sutarčių bei šių sutarčių priežiūrą prekybos ir tarptautinių ekonominių ryšių srityje kuruoja Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamentas, dalyvaujant kitoms suinteresuotoms institucijoms.Pieno produktų eksportasPrekyba su trečiosiomis šalimis reguliuojama muitais ir eksporto subsidijomis.Prekybos santykiai yra atidžiai stebimi taikant eksporto bei importo licencijų sistemą.Kad Bendrijos eksportuotojai i trečiąsias šalis turėtų vienodas eksporto sąlygas, jiemsmokama eksporto parama. Siekiant kontroliuoti eksportą ir išvengti eksporto limitų viršijimo, visiems produktams, parduodamiems su eksporto subsidijomis (jei eksporto subsidija didesnė negu 60 EUR), privalu įsigyti eksporto licenciją (Komisijos reglamentas Nr.174/1999/EB).Licencijos sūriui galioja keturis mėnesius, LPM – šešis mėnesius, o sviestui ir kitiems produktams – keturis mėnesius. Užstatas paprastai yra 5 proc. sviestui, 30 proc. sūriui, 15 proc. lieso pieno miltams (LPM) ir 20 proc. kitiems produktams nuo eksportuojamų produktų vertės. Eksportuojami sūriai turi atitikti riebalų, sausųjų medžiagų ir vandens kiekio reikalavimus, išdėstytus produktų nomenklatūroje eksporto subsidijai gauti. Eksporto subsidijos sūriui yra nustatytos atsižvelgiant į šalį, į kurią eksportuojamas produktas.Pieno produktų eksportas ir importas Lietuvoje iki 2002m. pateiktas Prieduose lentelė Nr.4. 2001 m., palyginti su 2000 m., pieno produktų eksportas padidėjo nuo 452,9 mln.Lt iki 504mln.Lt. arba 11%. Pagrindinės pieno produktų eksporto rinkos yra ES šalys, JAV, Latvija, Estija ir Rusija. Daugiau kaip pusė pieno produktų eksportuojama į Vakarų valstybes. Lietuviški pieno produktai atitinka ES kokybės ir maisto kokybės reikalavimus, apie 20 pieno perdirbimo įmonių turi kokybės sertifikatus, leidžiančius eksportuoti produkciją į ES šalis. Pieno produktų gamybos ir eksporto tendencijos leidžia daryti išvadą, kad pieno perdirbimo sektorius turi pakankamą plėtros potencialą.Per milijardą litų metinių pardavimų pasiekiantis pieno sektorius, 2002 metų pradžioje staiga įbridęs į milijoninių nuostolių liūną, dar neatsitiesė. Per devynis šių metų mėnesius “Rokiškio sūrio” nuostoliai siekė 3,55 mln. litų (pernai tuo pačiu laikotarpiu bendrovė uždirbo 15 mln. pelno), “Pieno žvaigždžių” – 1,95 mln. litų (pernai – 11 mln. litų pelnas), pastarajai bendrovei priklausančio “Panevėžio pieno” – 1,42 mln. litų (pernai – 3 mln. pelnas). “Žemaitijos pienas” uždirbo 3,3 mln. litų nekonsoliduoto pelno – beveik 3 kartus mažiau nei pernai. Tačiau, neoficialiomis žiniomis, konsoliduoti “Žemaitijos pieno” grupės rezultatai yra gerokai prastesni ir siekia apie 2 mln. litų nuostolių. Bene daugiausia nuostolių pienininkai patyrė iš gerokai sumažėjusių lieso pieno miltų kainų užsienyje. Kai kurioms bendrovėms laikinai draudžiama eksportuoti pieno miltus į Europos Sąjungą. Negalėdami vykdyti eksporto, perdirbėjai nemažai pieno miltų laiko sandėliuose, taip įšaldydami apyvartos lėšas. Dėl nepalankių kainų eksporto rinkose sandėliuojami ir kiti produktai. Pavyzdžiui, sūrių likučiai 2002 m. rugsėjo pabaigoje siekė 16,5 tūkst. tonų – 32 proc. daugiau nei pernai. Vyriausybė skyrė 11 mln. litų pieno supirkimo kainoms stabilizuoti, ir tai leido mokėti šiek tiek mažiau už žaliavą, todėl 2002 m. paskutinis ketvirtis buvo geresnis nei ankstesni tais pačiais metais.Nauda verslui ir galimybės ESMuitų sistema.Prisiimti narystės Europos Sąjungoje (ES) ir joje veikiančioje Muitų sąjungoje įsipareigojimus Lietuva bus pasirengusi 2004 metais. Muitų sąjungoje dalyvaujančios ES valstybės panaikina tarpusavio prekybos apribojimus. Tai reiškia, kad visi muitai prekyboje tarp ES valstybių panaikinami. Valstybės narės trečiųjų šalių prekėms taiko bendrąjį muitų tarifą ir vykdo bendrą prekybos politiką. Įstojus į ES, muitinė surinks mažiau mokesčių, nes trečiųjų šalių muitai pateks ne į Lietuvos, o į ES biudžetą.) Principas toks: visos Europos Sąjungos valstybės surenka muitus į vieną centralizuotą fondą, iš kurio šios lėšos yra paskirstomos. 25 procentai visų surinktų lėšų skiriama mokesčių administravimo išlaidoms ir grąžinama juos surinkusiai valstybei. Tačiau daugiau lėšų, negu Lietuva atiduos, turėtų gauti iš struktūrinių fondų. Prekyboje su Europos Sąjungos šalimis nebus jokių muitų. Liks PVM ir akcizai. Dabar ES sudaro 15 valstybių, vėliau jų gali būti 27. Visas jas gina vienas muitų tarifas. Lietuvos žemės ūkio produktų eksportui į trečiąsias šalis bus skiriamos tokio pat lygio subsidijos kaip ir žemės ūkio produktų eksportui iš dabartinių valstybių narių. Pieno ūkio valstybinio reguliavimo priemonės po įstojimo į ES pateiktos Prieduose Lentelėje Nr.1. Taip pat pateiktos tiesioginės išmokos pieno gamintojams 2005-2006 metais (Lentelė Nr.2).Muitinės departamento pateiktų duomenų analizė rodo, kad per 2002 m. sausio – gruodžio mėnesius pieno produktų eksporto kainos sumažėjo: sūrių – 3 proc., sviesto – 9 proc., lieso pieno miltų – 35 proc. Dėl kainų sumažėjimo įmonės už pagrindinius eksportinius pieno produktus (sūrius, sviestą, pieno miltus) praėjusių metų sausio – gruodžio mėnesiais gavo pajamų 24,4 mln. Lt mažiau nei produkciją įvertinus 2001 metų kainomis. Nemažai įtakos tam turėjo ir dolerio kurso kritimas lito atžvilgiu. Dėl kainų sumažėjimo pieno gamintojai pernai negavo 58,8 mln. Lt, arba 2,4 kartus daugiau nei pieno perdirbėjai. Vidutinė metinė pieno supirkimo kaina 2002 m. – 457 Lt/t, t.y. 51 Lt/t (10 proc.) mažesnė nei 2001 m. kainos pradėtos mažinti 2002 m. gegužės mėnesį, o gruodį jau skyrėsi 23 proc. Palyginus balansinių produktų (sviesto, lieso pieno miltų) eksporto kainas 2002 m. su tomis kainomis, kurias pieno perdirbėjai, įstojus į ES, gaus parduodami šiuos produktus į intervencines atsargas, galima matyti, kad minėtų produktų intervencinės kainos yra dvigubai didesnės nei lietuviško sviesto ir lieso pieno miltų eksporto kainos 2002 m. Sviesto eksporto kaina 2002 m. buvo 4,8 LT/kg, o intervencinė sviesto kaina iki 2005 m. ES bus 10,2 LT/kg. Lieso pieno miltų eksporto kaina 2002 m. buvo 4,6 LT/kg, o intervencinė šių produkto kaina ES iki 2005 m. bus 7,1 LT/kg. Tikėtina, kad pieno perdirbėjai, gaudami dvigubai didesnę kainą už pieno produktus, įstojus į ES, sumokės didesnę kainą ir pieno gamintojams. Svarbu pažymėti tai, kad derybinių rezultatų pakete ES Lietuvai 2004 m. yra numačiusi skirti 80 mln. LT rinkos reguliavimo priemonėms finansuoti, tame tarpe ir balansinių pieno produktų intervenciniams pirkimams. ES pieno perdirbėjams 2002 m. labiau apsimokėjo sviestą eksportuoti su eksporto subsidijomis, nei parduoti į intervencinius sandėlius, o lieso pieno miltus atvirkščiai – labiau apsimokėjo parduoti į intervencines atsargas – nei eksportuoti su eksporto subsidijomis. Tačiau svarbu pažymėti tai, kad intervencinės kainos yra stabilus dydis lyginant su eksporto subsidijomis. Intervencinės kainos išliks tokios pat iki 2005 metais Agenda 2000 reformos pradžios, o eksporto subsidijos yra peržiūrimos dukart per mėnesį priklausomai nuo rinkos situacijos. ES pieno produktų eksporto subsidijos pateiktos Priedų Lentelėje Nr.3.Pasekmės pieno gamintojams, įstojus i ES.Narystės ES naudą pieno gamintojams lems tiek išoriniai, tiek vidiniai ūkio veiksniai. Išoriniai veiksniai:• Reguliavimas:• kvotų sistemos įdiegimas bei teises aktai, apsprendžiantys kvotų judėjimą,• intervencinės sistemos įdiegimas,• pieno ūkių rėmimo lygio nustatymas.• pieno perdirbimo įmonių pasiruošimas konkurencijai vieningoje ES rinkoje,• sudarytos sąlygos ūkiams pasinaudoti investicinėmis programomis,• sudarytos sąlygos pieno ūkiams apsirūpinti gamybos ištekliais bei jų stabilių kainų užtikrinimas,• ES veterinarinių reikalavimų įgyvendinimo pieno ūkyje tvarka.Vidiniai veiksniai daugiausiai susiję su atskiro pieno ūkio efektyvumu (racionalaus dydžio karvių bandos suformavimu, pieno primilžiu iš karvės, efektyviu gamybos priemonių panaudojimu ūkyje (žemės, darbo jėgos, kapitalo, žinių) bei gebėjimu įgyvendinti ES veterinarinius reikalavimus ir užtikrinti pieno kokybę.Pieno produktų eksportas į LatvijąŠių metų vasario 6d. Latvijos Vyriausybė nusprendė taikyti antidempingo muitus kai kuriems Lietuvos pieno perdirbimo įmonių produktams. Latvijos vidaus rinkos apsaugos biuras nustatė, kad importuojamam „Panevėžio pieno“ pienui reikėtų taikyti 0,33 lato/kg. (0,17 lito), o „Žemaitijos pieno“, „Pieno Žvaigždžių“ ir kt. Importuotojų pienui taikyti 0,06 lato/kg. (0,34 lito) antidempingo mokestį. Lietuvos pieno gamintojų teigimu, šis nutarimas yra nepagrįstas, nes iš Lietuvos importuojami pieno produktai užima vos apie 2% šios šalies rinkos ir jokio ryšio tarp dempingo ir Latvijos gamintojų patiriamos žalos neturėtų būti. Tuo pačiu metu, Latvijos valstybinis vidaus rinkos apsaugos biuras (LVVRAB) vykdė lietuviško sviesto pardavimų dempingo kainomis tyrimą. Buvo išsiųstos anketos 12-ai stambiausių Latvijos sviestų gamintojų, tačiau gavus tik 2 didelę dalį rinkos užimančių gamintojų užpildytas anketas, galima būtų spręsti apie mažą suinteresuotumą tyrimu, o tai leidžia daryti išvadą, kad lietuviško sviesto importas Latvijos sviesto gamintojams nuostolių nedaro. Šių 2-ų kompanijų per 2001 m. pagaminto sviesto kiekis sudarė 41%, todėl jos negali būti laikomos tinkamomis Latvijos sviesto gamybos sektoriaus pagrindinėmis atstovėmis, todėl antidempingo muitai negali būti taikomi. LVVRAB akcentavo, kad lietuviškų maisto produktų importo augimas yra susijęs su didžiausio Baltijos valstybėse mažmeninės prekybos tinklo „VP Market“ plėtra Latvijoje. Latvijos muitinės duomenimis, sviesto importas iš Lietuvos 2000m., palyginti su 1999m., išaugo 247%, o užpernai jis buvo 13% didesnis nei ankstesniais metais. LVVRAB balandžio mėn. nutraukė lietuviško pieno dempingo tyrimą, nes nebuvo pakankamai gauta įrodymų, kad dėl pigaus lietuviško pieno importo Latvijos pieno perdirbėjai patiria nuostolių. Nors lietuviškas pienas Latvijoje ir realizuojamas sumažintomis kainomis, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad dalis Latvijos pieno perdirbimo įmonių pieną vidaus rinkoje parduoda dar mažesnėmis kainomis, ir jų produkcijos dalis rinkoje yra gerokai didesnė nei lietuviško pieno. Todėl prieita prie išvados, kad antidempingo muitas lietuviškam pienui savo produkciją brangiau parduodančių Latvijos pieno perdirbėjų problemų neišspręs.IšvadosDidelę reikšmę Lietuvos pieno pramonei ir pieno produktų eksportui turi tebesitęsiantis produktų kainų mažėjimas eksporto rinkose ir JAV dolerio kurso kritimas. Pastarieji veiksniai Lietuvos pieno pramonei, eksportuojančiai apie 50% produkcijos, buvo didelis smūgis. Dėl 2002 m. krizės pieno pramonėje, įmonės „gigantai“ metų pradžioje buvo priversti smarkiai mažinti pieno produktų kainas ir tik paskutiniame ketvirtyje, pakilus pieno supirkimo kainoms 25-30%, pieno produktų kainos kilo 25%. Tokie rinkos šuoliai rodo pieno sektoriaus nestabilumą ir Vyriausybė turėtų deramai kreipti į tai dėmesį, keisti eksporto sąlygas ir gerinti pieno gamintojų konkurencingumą užsienyje. Pieno produktai yra svarbus eksporto produktas, jie sudaro trečdalį viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto apimties. Žodžiu, tai strategiškai svarbus ūkio sektorius. Kad išvengti klaidų Lietuvai įstojus į ES, būtina kuo daugiau viešai diskutuoti šiuo klausimu, mėginti ieškoti alternatyvų, neslėpti problemų, su kuriomis susidūrė ES ir Lietuvos derybininkai.Pieno produktų eksportas į Latviją sudaro nemažą dalį viso šių produktų eksporto, kadangi Latvija yra patogi geografiniu požiūriu, „VP Market“ tinklo įsigalėjimas Pabaltijyje taip pat turėjo didelę reikšmę Lietuvos gamintojams ir palankios rinkos sąlygos.Literatūra1. Žemdirbių ir kaimo vietovių gyventojų informavimo rengiantis narystei ES programa „LIETUVOS PIENO SEKTORIAUS INTEGRACIJA Į ES“, Vilnius, 2002.2. Kęstutis Jaskelevičius „Pieno sektorius – plėtros tendencijos, perspektyvos ir problemos“, 2002/11/26.3. Dr. Kęstutis Jaskelevičius „Euroskeptikų argumentai derybose nepadės“, Mokslo Lietuva, Nr.13, 2002m. liepos 4-17d.4. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra „Pieno pramonė. Rinkos apžvalga“, Nr.9, 2002/11/06.5. Europos informacijos centras „Trumpai: Lietuva ir Europos Sąjunga“, 2003.6. „Lietuvos rytas“, Nr.26,30,53,63,90; Ekonomika, 2003m.7. Lietuvos bankas „Ketvirtinis biuletenis“, Nr.1-2, 2002m.8. Lietuvos Respublikos Seimo internetinis puslapis www.lrs.lt .9. Žemės Ūkio Ministerija „Pieno rinkos reguliavimo priemonės ES“, 2003/03/06.10. Muitinės Departamento internetinis puslapis www.cust.lt .