Įvadas
Prieš kelis dešimtmečius, pagal tradiciją, gamybinės kompanijos gamino ir tiekė prekes, kol paslaugų sektorius buvo vos matomos svarbos. Tačiau ši padėtis šiandien visiškai pasikeitė. Šiandieninėje ekonomikoje paslaugos yra pagrindinė veiklos rūšis. Daugelis planetos gyventojų neįsivaizduoja savo gyvenimo be įvairiausių paslaugų, pradedant sveikatos priežiūra, kas yra labai aktualu visose pasaulio valstybėse ir baigiant paslaugomis, kurios labiau būdingos išsivysčiusių šalių gyventojams. Šiame darbe nagrinėsiu paslaugų sferos plėtrą ir tai sąlygojančias jėgas, pasauliniu aspektu. Parodysiu globalinę paslaugų sektoriaus plėtrą, tame tarpe ir paslaugų internacionalizaciją. Pateiksiu statistinius duomenis įrodančius paslaugų sektoriaus intensyvią plėtrą, tiek pirmaujančiose, tiek besivystančiose šalyse, taipogi įvairiuose geografiniuose ir politiniuose regionuose. Išsamiai pateiksiu ir atitinkamai įvertinsiu priežastis, kurios pagrinde įtakoja pasaulinį paslaugų sektoriaus augimą ir jo internacionalizaciją. Peržvelgsiu praktines problemas, su kuriomis vis dar susiduria ekonomiškai mažiau išsivysčiusių šalių paslaugų sektoriaus plėtojimas. Pagrinde remsiuosi užsienio autorių knygomis (B. Van Looy, R. Vand Dierdonck “Services management. An Integrated Approach” ir kt.) ir straipsniais iš Interneto. Iš lietuvių autorių rašant paslaugų sferos tematika daugiausia nusipelnė B. Vengrienė, A. Pajuodis, S. Urbonavičius ir kt.
1. Paslaugų vertės kūrimas
Ekonomistai mėgsta skirstyti mūsų pramonę į tris, o kartais ketverius plačius sektorius.• Pirminis sektorius, į kurį įeina žemdirbystė, žuvininkystė ir miškininkystė.• Antrinis sektorius yra pramoninis sektorius.• Tretinis sektorius yra paslaugų sektorius.Paslaugų sektoriaus įsitraukimas į mūsų ekonomiką turi didelį susidomėjimą tarp ekonomistų ir filosofų. Kai kurie ekonomistai baiminosi, kad pramoninės ekonomikos perėjimas į paslaugų ekonomiką lydės ekonomikos augimo tempų sustojimą. Vaizdas, kad paslaugos yra mažiau produktyvesnės neatsirado antrojoje dvidešimto amžiaus pusėje, kaip galėtų mums pasirodyti. Adam’as Smith’as, vienas pirmųjų ekonomikos kaip mokslo pirmtakų, teigė, kad darbas yra produktyvus tik tada, kai didėja reikšmė to, dėl ko darbininkas buvo įdarbintas. Vis dėlto, šventikų, teisininkų ir daktarų paslaugos, taip kaip darbas prekyboje nebuvo produktyvios. Marksas ir Leninas laikėsi panašaus vaizdo neproduktyvioje prekyboje. Tai paaiškina kodėl anksčiau Socialistinėse šalyse mažas dėmesys tebuvo skiriamas paslaugoms ir paslaugų pramonei.
Šiandien daugelis ekonomistų sutinka, kad paslaugų sektorius daro didelę įtaka, ekonomikos plėtrai. Gamintojų paslaugos, pavyzdžiui, besąlygiškai įtakoja gamybos sektoriaus efektyvumą. Šiandieną paslaugų pramonė sudaro didžiausią įnašą į darbingumo ir BNP didinimą daugelyje šalių. Tai ne visada būdavo priežastis. Maisto produkcija (žemdirbystė ir naminių gyvulių auginimas) buvo pasaulio pagrindinė ekonomikos šaka daugeliui amžių ir iki šiol yra daugelyje besivystančių šalių, ypač Afrikoje. Kitais dešimtmečiais, tai buvo aiškus pakaitas pereinant link trečiojo (paslaugų) sektoriaus. Po Pramonės Revoliucijos antrojoje aštuoniolikto amžiaus pusėje, antrasis sektoriaus dalis ekonomikoje pradėjo sparčiai augti, pirma Europoje. O po to ir likusiame pasaulyje. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje, tai tapo didžiausiu ekonomikos sektoriumi. Vėliau paslaugų sektorius pradėjo pastoviai augti ir tapo svarbiu BNP dalies bendrininku 1950-aisiais.Tokiu būdu buvo išbandytas pastovus paslaugų sektoriaus svarbos augimas pasaulinėje ekonomikoje. Nors paslaugų sektoriaus svarba gali reikšmingai varijuoti, jei lygintume išsivysčiusias ir besivystančias šalis, paslaugų sektoriaus augimas gali būti lyginamas bendroje tendencijoje.Dabar panagrinėkime lentelę, kurioje pateiktos išsivysčiusių paslaugų rinkų raida, Bendrojo Nacionalinio Produkto konspekte: Belgija Prancūzija Vokietija Japonija Olandija DidžiojiBritanija JAV Išsivysčiusių rinkų ekonomikos vidurkis1970 54 – 47 47 56 52 63 561980 64 62 55 54 64 55 64 591993 67 67 65 58 68 65 76 671 lentelė. Kai kurių išsivysčiusių šalių paslaugų sektoriaus dalis BNP, 1970-1993 (%).Situacija nežymiai yra skirtinga anksčiau buvusiose Rytų Europos Komunistinėse valstybėse:
Bulgarija Vengrija Lenkija Rumunija1980 – 42 – 271990 31 55 37 251993 49 66 55 402 lentelė. Kai kurių Rytų Europos šalių paslaugų sektoriaus dalis BNP, 1980-1993 (%).
Kaip matome, paslaugų sektorius seka panašiomis tendencijomis kaip ir išsivysčiusių šalių rinkų ekonomikoje – kas rodo panašų paslaugų sektoriaus svarbos augimą. Tačiau, kaip bebūtų, faktiška paslaugų sektoriaus dalis BNP vis dar yra žemiau išsivysčiusių šalių rinkų ekonomikos lygio. Tai sakytina apie tas šalis, kurios iki 1960-ųjų buvo grynai agrarinės šalys ir tokioms šalims, kaip Bulgarija ir Rumunija, kur žemdirbystės sektorius vis dar tebėra. Pagrindinis viso to paaiškinimas yra tai, kad Komunistinės eros metu svarbiausias dėmesys buvo skiriamas prioritetiniam gamybos sektoriui. Kai kurios paslaugos buvo laikomos neproduktyviomis, kaip manė Marksas ir Leninas, ar buvo laikomos buržuazinėmis. Tik ribotas skaičius paslaugų būdavo remiamos, ypač tos, kurios asocijuodavosi su Socialistiniu visuomenės vaizdu – kaip pavyzdžiui, socialinė apsauga, švietimas, mokslas ir sportas. Toks požiūris trukdė vystytis paslaugų sektoriui taip gerai kaip asmeninėms paslaugoms, kas yra labai svarbus šaltinis paslaugų sektoriaus augimui rinkos ekonomikoje. Tai paaiškina, kodėl eilė paslaugų, tokių kaip finansai ir draudimas, buvo ir vis dar nevaidina tokio vaidmens, kaip palyginus išsivysčiusiose šalyse. Pagrinde gamintojų paslaugų trūkumas, buvusiose Komunistinėse šalyse, yra apibrėžiama kaip viena iš pagrindinių ekonomikos stagnacijos priežasčių tose šalyse. Prieš gerą dešimtmetį žlugusio Komunistinio režimo šalyse, dabar einančioms laisvos rinkos ekonomikos link, mes galime tikėtis didėjančio paslaugų sektoriaus vaidmens tų šalių ekonomikoms.
Situacija besivystančiose šalyse yra gerokai įvairesnė:Burundis Kinija Kolumbija Egiptas Indija Meksika Taivanis Besivystančių ekonomikų vidurkis1970 19 28 47 42 33 59 47 421980 25 21 49 45 36 59 46 431993 27 33 58 60 41 63 57 503 lentelė. Kai kurių besivystančių šalių paslaugų sektoriaus dalis BNP, 1970-1993 (%)
Paslaugų sektorius šiose šalyse pamažu įgauna svarbą, bet lygis ir augimo žingsnis rodo kai kurių gana pastebimų skirtumų. Kai kuriose šalyse, ypač dykumų Afrikoje, pirminis sektorius vis dar tebedominuoja ekonomikoje. Iš kitos pusės, antrasis sektorius yra didžiausias sektorius, tačiau paslaugų sektorius yra stipriausias. Gamintojų paslaugos yra labiausiai augantis išsivysčiusių šalių segmentas, šiuo metu generuojantis apie 20 procentų Bendrojo Nacionalinio Produkto. Tuo tarpu, besivystančiose šalyse tesudaro apie 5 procentus, o aukštesnes pajamas turinčiose besivystančiose šalyse sudaro ne daugiau kaip 10 procentų BNP.Apibendrinimui, pateiksiu grafiką, kuriame atsispindi bendra paslaugų sektoriaus dalis BNP Vakarų, Rytų, Centrinėje Europoje ir Centrinėje Azijoje:1 paveikslas. Paslaugų sektoriaus dalis BNP, proc.Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, 1990 m. BNP krito kiek žemiau nei 40 procentų riba, dėl ekonominės krizės per 1990 m. Aukštas infliacijos lygis, sąlygojo didžiulį skurdą, ypač tarp senesnių žmonių gyvenančių senesniuose industriniuose regionuose.Daugelis Rytų ir Centrinės Europos šalių per 1990 – 1995 metus išsprendė kai kurias politines ir institucines problemas, kas lėmė ekonominį augimą, sąlygojantį kainų liberalizaciją, privatizaciją, mokesčių, finansų ir tarptautinės prekybos reformą. Kaip matome iš paveikslo, tiek Rytų ir Centrinėje Europoje, tiek Centrinėje Azijoje per 1990 – 1995 metus labai išaugo paslaugų sektoriaus svarba ir reikšmė ekonominiams valstybių rodikliams.Paslaugų sektoriaus augimą mūsų ekonomikoje atspindi ir dirbančiųjų skaičius paslaugų sektoriuje. Paslaugų sektoriaus dalis nuolat auga bendroje darbo užimtume. Vienas, iš veiksnių yra tai, kad paslaugų iš esmės negali suteikti mašinos ar robotai, o reikalingas žmogaus darbas. Žemiau pavaizduotame grafike, atsispindi darbo užimtumo dalis JAV atskiruose pramonės sektoriuose:
2 paveikslas. Darbo jėgos pasiskirstymas JAV, 1900-1994 (%)Šiandieną, virš dviejų trečdalių visų dirbančiųjų išsivysčiusiose šalyse dirba paslaugų sektoriuje. JAV yra priešakyje, pagal paslaugų sektoriaus dirbančiųjų skaičiaus dalį bendrame užimtume, su beveik trejais ketvirčiais visų dirbančiųjų tarpe 1994 metais.3 paveikslas. Dirbančiųjų dalis paslaugų sektoriuje, 1994 (%).2. Veiksniai lemiantys paslaugų sektoriaus augimą
Būtų sunku apibrėžti vieną veiksnį, lemiantį paslaugų sektoriaus augimą; tačiau tai padaryti daug lengviau, įvertinant skirtingų veiksnių kombinaciją, kuri ir vaidina visą rolę paslaugų sektoriaus svarbos augime. Apibendrintai, apibrėšime dvi pagrindines veiksnių grupes. Didėjančios vartotojų pajamos ir sociologiniai pakitimai, sąlygoja didžiausią paslaugų paklausą. Didėjantis įmonių profesionalumas ir technologiniai pokyčiai sąlygojo gamintojų naujų paslaugų kūrimą.
2.1. Pajamų didėjimo įtaka pirkėjo elgesiui
Devynioliktajame amžiuje, statistikas E. Engelsas atrado fenomeną, kuris dabar yra vadinamas Engelso Įstatymu. Kai žmonės yra neturtingi, jie turi skirti visą ar labai didelę dalį savo pajamų gyvenimo būtinybėms – būtent, maistui ir pastogei. Kai pajamos didėja, žmonės daugiau išleidžia maistui, bet ne visas pajamų prieaugis yra išleidžiamas maistui, kai šis poreikis yra patenkinamas. Kaip taisyklė, pajamų dalies skyrimas maistui mažėja, kai pajamos didėja. Vietoj to, kad papildomas pajamas žmonės išleistų maistui, jie daugiau lėšų skiria apsirengimui, poilsiui, higienai, kelionėms ir prabangos dalykams. Žmonės, su didesnėmis pajamomis, yra linkę didesnę lėšų dalį skirti paslaugoms ir mažiau prekėms. Kaip žinome pajamos per paskutinius kelius dešimtmečius labai išaugo daugelyje pasaulio šalių. To pasekmė yra paklausos didėjimas visuomeninėms ir asmeninėms paslaugoms, kaip laisvalaikis, sveikatos priežiūra, viešbučiai ir restoranai. Naujos vartotojų paslaugos, kurios dabar yra labai paklausios, buvo ir yra plėtojamos, kad būtų galima patenkinti vartotojų poreikius paslaugoms. Toks paslaugų vystymas ir plėtojimas, gali būti paaiškintas, remiantis gerai žinoma Maslovo poreikių piramide, kuria remiantis apibrėšime skirtumus tarp būtinųjų ir papildomų poreikių.
4 paveikslas. Maslovo poreikių piramidė ir jos ryšys su turimomis pajamomis.Žmonės pirmiausia rūpinasi maistu ir pastoge, ir tik po to jie gali patenkinti kitus poreikius, kaip pavyzdžiui laisvalaikis. Kai milijonai žmonių nėra pajėgūs patenkinti savo fiziologinius ir saugumo poreikius, paslaugos yra nukreipiamos į antrinius poreikius ir jas labai sunku parduoti.
2.2. Sociologiniai ir demografiniai pokyčiai
Daug paslaugų seniau buvo atliekamos pačių vartotojų arba savanoriškai kam nors padedant, dabar šios paslaugos atiduodamos paslaugų teikėjams (įvairioms įmonėms, įstaigoms) – pavyzdžiui, maitinimo, skalbyklų, grožio ir kosmetikos paslaugos.Tradicinė šeima, kai vyras dirba, o žmona yra namų šeimininkė ir turi du vaikus, yra apibrėžiama kaip dvigubų pajamų šeima. Kai ši šeima turi mažai laisvo laiko, daug paslaugų atlikti yra pavedama paslaugų tiekėjams. Užuot valgius namie ar plovus patiems mašiną, šeimos nariai eina į restoraną ar mašiną paveda nuplauti auto-plovykloje. Be to, didesnis ir nuolatos augantis dirbančių moterų skaičius, sąlygoja didesnę paklausą vaikų darželiams, kambarinių ir tarnaičių paslaugoms. Daugiausia naujų paslaugų yra kuriamos, kad patenkinti besikeičiančius norus įvairių visuomeninių grupių mūsų visuomenėje. Kol šios dvigubų pajamų šeimos turi didesnes bendras pajamas, jos išleidžia daugiau pinigų paslaugoms, kaip ir sako Engelso Įstatymas. Kita paslaugų didėjimo tendenciją įtakojanti priežastis yra senėjanti visuomenė. Tai galime matyti iš žemiau pateikto paveikslo:5 paveikslas. Vidutinis žmogaus gyvenimo amžius, metais. Tai didina paklausą slaugos namams, sveikatos priežiūros paslaugoms ir specializuotoms kelionių agentūroms. Šios paslaugos jau nebėra savanoriškai organizuojamos; tai tapo profesionalių paslaugų pramone.Galų gale, legalūs patarėjai ir įvairių mokesčių konsultantai tapo būtinybe didėjančiam gyvenimo sudėtingumui.
2.3. Didėjanti svarba gamintojo paslaugoms
Augančios turimos pajamos, ir elgsenos pokyčiai, žinoma sąlygoja paslaugų augimą, bet šiandieną yra aišku, kad mažėja namų ūkių vaidinamos rolės reikšmė paslaugų sektoriaus augime.
Per šeštąjį dešimtmetį socialinės paslaugos buvo didžiausias bendrininkas didėjančiam darbingumui paslaugų sektoriuje. Šios paslaugos, pagrinde tiekiamos vyriausybės socialinės aprūpinimo sistemos, į kurią įeina sveikatos apsauga, švietimas ir kariuomenės paslaugos. Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje šių paslaugų augimo tempas sulėtėjo ir gamintojų teikiamos paslaugos tapo greičiausiai augančiu segmentu. Gamintojų paslaugos yra paslaugos naudojamos gaminant tiek prekes, tiek ir paslaugas, kaip prieštarauja vartotojo paslaugoms, kurios yra nukreiptos galutiniam vartotojui. Nuolatos didėjo paklausa šioms gamintojų paslaugoms tiek gamybinėse, tiek paslaugas teikiančiose įmonėse, kas sąlygojo daugelio paslaugų įmonių kūrimą, kurios teikia šias paslaugas. Įmonės samdo teisines paslaugas teikiančias įmones, kurios teikia visapusiškas paslaugas teisinėje srityje; konsultacines įmones – vadybinėms problemoms spręsti; reklamos agentūras – reklaminei kompanijai pravesti. Kitų gamintojų paslaugų pavyzdžiai gali būti remontas, duomenų apdorojimas, transportavimas, moksliniai tyrimai, diegimai ir priežiūra. Šis gamintojų paslaugų augimas parodo, kad paslaugos nepakeičia gamybos, tačiau įneša papildomą vertę gamybinių įmonių produkcijai. Dažnai šios paslaugos ne tik palengvina, bet apskritai padaro įmanomą daugelio prekių gamybą gamybiniame sektoriuje.Kaip bebūtų, šios gamintojų paslaugos turėtų būti pažymimos kaip mažiausia paslaugų sektoriaus augimo dalis. Nes kol daugelis gamybinių įmonių vis dar pačios vykdo šiuos darbus pačios, o ne perleidžia šiuos darbus atlikti paslaugų įmonėms. Taipogi dėl to, nes kol šie darbai yra priskaičiuojami gamybinio sektoriaus, o ne priskiriami paslaugų įmonių ekonominiams ir statistiniams rodikliams.2.4. Technologinis išsivystymas
Technologinis progresas taipogi yra svarbus faktorius, ypač mikroelektronikoje ir telekomunikacijose. Nors informacinių technologijų lygio kilimas nėra tiesiogiai siejamas su paslaugų sektoriaus augimu, tačiau informacinės technologijos pagalba daugelis paslaugų pasidarė įmanomomis, taipogi šių technologijų pagalba yra galimybė nuolat sukurti ir pradėti teikti naujas paslaugas (šiandieną ypač e-komercijoje). Technologijų plėtra suteikė pagrindą ištisiems naujų paslaugų sektorių kūrimui kaip: telekomunikacijos, programinės įrangos ir inžinerijos plėtojimui ir daugeliui kitų. Ši technologinė evoliucija taipogi visada veikia būdą, kaip yra paslaugos pateikiamos – kaip pavyzdžiui, bankų sistemoje, parduotuvėse ir transportavime. Naujos technologijos sukūrė tokią ekonomikos erdvę, kuri įgalina visiškai naujus paslaugų produktus perkelti per nustatytą tinklą ar sistemas su visiškai mažais pridėtiniais kaštais.
3. Tarptautinė paslaugų prekyba
Internacionalizacija ilgai buvo prekybos vienas iš pagrindinių aspektų, prekės gaminamos vienoje šalyje būdavo plukdamos į kitą ir ten parduodamos. Yra daugelis skirtumų tarp paslaugų ir prekių, darančių sudėtingesnius paslaugų mainus. Abu tiek paslaugų tiekėjas, tiek paslaugų gavėjas (neįskaitant telekomunikacijų) turi būti toje pačioje vietoje tuo pačiu metu, kas nėra būtina prekėms. Nors paslaugų sektorius ir yra didesnis nei gamybinis, tačiau tarptautinėje rinkoje dar vis dominuoja prekyba prekėmis:6 paveikslas. Paslaugų eksportas ir importas, pasauliniu mastu, bilijonais JAV dolerių.Kaip matome, 1994 metais, bendras prekių eksportas – įtraukiant žemės ūkio produktus ir gaminamas prekes – sudarė 4090 bilijonų JAV dolerių, kai tuo tarpu ekvivalentus paslaugų eksportas buvo tik 1100 bilijonų JAV dolerių. Paslaugos tesudarė 20 procentų tarptautinės prekybos. Žemiau esančioje lentelėje, mes galime matyti, kurios šalys ir kokie regionai yra labiausiai aktyvūs tarptautinėje prekyboje paslaugomis.Vieta Eksportuotojas Vertė, bljn. JAV dolerių Dalis, proc. Metinis pokytis, proc. Vieta Importuotojas Vertė, bljn. JAV dolerių Dalis, proc. Metinis pokytis, proc.1 JAV 178,2 16,2 6 1 JAV 120,7 11,4 82 Prancūzija 91,8 8,3 5 2 Vokietija 116,9 11,0 93 Vokietija 63,1 5,7 5 3 Japonija 109,2 10,3 104 Italija 59,4 5,4 4 4 Prancūzija 70,2 6,6 25 Didžioji Britanija 57,5 5,2 8 5 Italija 58,5 5,5 26 Japonija 57,2 5,2 9 6 Didžioji Britanija 48,1 4,5 97 Belgijos ir Liuk-semburgo ekono-minė sąjunga 40,6 3,7 15 7 Olandija 38 3,6 78 Olandija 39,6 3,6 9 8 Belgijos ir Liuk-semburgo ekono-minė sąjunga 35,2 3,3 149 Ispanija 35 3,2 10 9 Kanada 25,5 2,4 -610 Honkongas 32,5 2,9 16 10 Austrija 21,4 2,0 311 Austrija 29,3 2,7 0 11 Kinija 21,1 2,0 012 Singapūras 25,7 2,3 24 12 Korėja 20,3 1,9 2413 Šveicarija 20,3 1,8 8 13 Ispanija 19,2 1,8 014 Korėja 18,8 1,7 28 14 Honkongas 18,6 1,8 1615 Kanada 17,6 1,6 6 15 Tailandas 16,1 1,5 3616 Meksika 14,4 1,3 5 16 Australija 15,2 1,4 1417 Danija 13,8 1,2 9 17 Saudo Arabija 15,0 1,4 18 Australija 13,5 1,2 17 18 Švedija 14,4 1,4 819 Kinija 13,5 1,2 -1 19 Norvegija 14,3 1,4 420 Švedija 13,4 1,2 9 20 Rusija 13,8 1,3 Viso: 835,2 75,6 Viso: 811,7 76,5 Pasaulio: 1100 100 8 Pasaulio: 1060 100 84 lentelė. 20 pirmaujančių šalių, eksportuojančių ir importuojančių paslaugas, 1994.Kaip matome iš lentelės, kad trys ketvirčiai pasaulio paslaugų eksporto ir importo sudaro 20 šalių, kurios daugelis yra Ekonominės Kooperacijos ir Plėtros Organizacijos (OECD) narės ir ekonominiu atžvilgiu augančios Azijos šalys. Pasaulinėje prekyboje paslaugomis pirmauja JAV, po kurios išsidėsto Japonija ir daugelis Europos valstybių. Daugiau kaip 40 procentų tarptautinės paslaugų prekybos vyksta Europos Sąjungos ribose.
Kaip matome besivystančios šalys praktiškai nepatenka tarp pirmaujančių pasaulio valstybių. Į pirmaujančių valstybių tarpą įsiterpia tik kelios sparčiai besivystančios Pietryčių Azijos šalys.Postkomunistinės šalys, kaip ir Afrikos valstybės, 1994 metais dar nepatenka tarp pajėgiausių pasaulio prekybos paslaugomis šalių. Rusija yra tik 29-a, o Lenkija 40-a. Kol šios šalys vis dar neigs paslaugų sektorių ir koncentruosis į gamybinį sektorių, jos bus priverstos importuoti daugelį paslaugų. Svarbiausieji motyvai, nulemiantys paslaugų sferos internacionalizaciją yra panašūs kaip ir gamybos pramonėje. Įmonės nori augti ir klestėti, be to, kad plečiasi savo šalyje, jos plečiasi ir užsienyje. Daugelyje atvejų yra lengviau parduoti produktą kitoje šalyje, nei parduoti papildomą produktą esamoje rinkoje. Augimas nėra vienintelė priežastis įmonėms plėstis į užsienį. Pakankamai dažnai, įmonėms didėjant, jos labiau gali išnaudoti pastovią ir besikeičiančią ekonominę skalę. Pavyzdžiui tokiai įmonei kaip “Microsoft” plečiant programinės įrangos pardavimą yra tas pats kur parduoti: savo rinkoje ar užsienio šalyse. Yra ir daugelis kitų priežasčių, kodėl įmonės nori plėsti savo veiklą užsienio ribose:• Įmonės tampa tarptautinėmis, kad pridėtų papildomą vertę savo paslaugoms. Daugelis tarptautinių įmonių, kaip “Federal Express”, “Hertz”, “ABB Services” ar “Andersom Consulting” tapo labiau patraukliomis paslaugų teikėjoms. • Įmonės nori įeiti į šalis, kuriose yra pigesni vietiniai resursai. Ypač pasakytina apie pigią darbo jėgą, mažiau išsivysčiusiose šalyse. Pavyzdžiu galėtų būti informacinėmis technologijomis teikiamų paslaugų organizacijų kūrimas pigesnę darbo jėgą turinčiose valstybėse (ypač Pietryčių Azijoje). Įmonės vykdo operacijas užsienyje ne tik dėl pigesnių regionų, bet ir dėl retai pasitaikančių šaltinių. Pavyzdžiui, telefoninių skambučių centrai ir vertimo paslaugos yra teikiamos Belgijoje, nes čia gyvena daugiakalbiai žmonės. Daugelis bankų turi biurus finansų centruose, kaip Londonas ir Niujorkas, dėl informacijos ir ekspertizės galimybių čia.• Vartotojai tampa tarptautinės reikšmės. Tai ypač svarbu verslo ir pramonės paslaugoms, tokioms kaip konsultavimas, buhalterija, rinkos tyrimai ir maitinimas.• Yra daug priežasčių, kurias mes netrukus peržvelgsime, kurios palengvina paslaugų įmonėms veikti tarptautinėje rinkoje. Kaip to pasekmė, daugelis užsienio paslaugų kompanijų įeina į užsienio rinkas – pavyzdžiui, bankai, teisinės įmonės, maitinimo organizacijos, verslo mokyklos ir netgi universitetai. Dažnai šios įmonės neturi pasirinkimo veržtis į užsienio rinkas ar ne, kad apsaugoti jų pačių rinkas.4. Veiksniai skatinantys paslaugų sferos internacionalizaciją
Faktas, kad vis daugiau ir daugiau įmonių operuoja tarptautine paslaugų rinka yra ne paslaptis. Pateiksiu keletą rodiklių, kurie skatina ar net įgalina paslaugų įmones tapti tarptautinėmis. Kai, kurie faktoriai yra labiau bendri visoms pramonės rūšims, o kiti labiau tinkantys paslaugų pramonei.
Turimų pajamų augimas ir pajamų lygio panašėjimas. Kaip jau anksčiau minėjau, pajamų lygio didėjimas įtakojo ekonomikos lygio augimą, o ypač paslaugų sektoriaus. Ekonomiškai stipriose valstybėse, kur žmonės turi aukštas pajamas, yra didelė paklausa paslaugoms, taipogi atsidaro erdvė paslaugų “importavimui”. Ne tik didėja daugumos šalių gyventojų pajamų lygis, bet ir šių pajamų vis tolygesnis pasiskirstymas tarp visų gyventojų. Dar keturiasdešimt metų atgal, daugelyje Europos šalių, eiti į restoraną galėjo tik maža visuomenės dalis, kuri turėjo aukštesnes pajamas. Tada nebuvo įprasta valgyti ne namuose, o dabar vis labiau plinta tarptautiniai restoranų tinklai (“McDonald’s ir kt.).
Vartotojų poreikių panašėjimas skirtingose šalyse. Įvairių šalių rinkos tampa vis panašesnės, nes vartotojų norai ir poreikiai yra labai artimi daugelio šalių gyventojams. Ši visuotinė vartotojų poreikių globalizacija, poreikių ir skonių supanašėjimas lemia paklausą tarptautinėms paslaugoms, kaip pasauliniai restoranai (McDonald’s), televizijos serialai (“Kaimynai”, “Sopranai” ir kt.), reklamos (“Saatchi & Saatchi”) ar sąskaityba. Šios įvairios paslaugos yra labai standartizuotos.
Pasauliniai vartotojai. Priežastis kodėl daugelis profesionalių paslaugų įmonių yra tarptautinės, yra tai, kad jų vartotojai yra globaliniai ir su jiems paslaugas reikia teikti visur. Šio tipo paslaugų įmonės, dažniausiai neturi kitos išeities, kaip tik sekti iš vartotojo paskos. Kai daug vartotojų tampa globaliniai, jie dažniausiai siekia standartizuoti ir supaprastinti paslaugas, kurias jie vartoja. Telefono kompanija “British Telecom” ir “MCI” tapo tarptautinėmis, nes multinacionalinės kompanijos nenori būti priklausomos daugeliui įbvairių šalių telefoninių paslaugų teikėjams. Šiandieną daugiau galimybių turi ne įmonės, kurios tik teikia paslaugas (tokias kaip: remonto, valymo, aprxpinimo maistu), bet tos, kurios tai daro tarptautiniu lygiu. Globalinėmis tampa ne tik įmonės, bet ir individualūs vartotojai, kurie dažnai dirba toms tarptautinėms organizacijoms. Sveikatos apsauga, draudimas, pervežimo kompanijos, bankai, mokyklos ir kitos organizacijos padaro verslo paslaugas labai artimas, ypač kelionėms artimas paslaugas. Tai prasideda nuo transportavimo (avialinijos, automobilių nuoma) ir skleidžiasi į kreditavimą, komunikacijas, įvairiapusės pagalbos suteikimą, restoranus, viešbučius ir daugelį kitų sričių, ir tampa tarptautinėmis.
Taipogi, veikia ir daugiau jėgų skatinančių paslaugų sektoriaus internacionalizaciją. Svarbesnės iš jų yra: globaliniai pateikimo kanalai, patogi logistika, informacinės technologijos, globalinis segmentavimas, pokyčiai vyriausybinėje politikoje ir reguliavime ir kt.
Išvados
– Paslaugų svarba pasaulio ekonomikoje nuolatos auga. Paslaugų sektorius daro vis didesnį įnašą į bendrąjį nacionalinį produktą ir darbo užimtumą daugumoje šalių. Tai ypač yra matoma ekonomiškai išsivysčiusiame pasaulyje, kur paslaugos sudaro dvi trečiąsias ar daugiau šalies ekonominės gerovės. Daugybė kreivių gali parodyti šį augimą, bet kaip mes matėme, vienas iš augimo elementų yra dirbtinas, nes daugelis senai egzistuojančių paslaugų nebuvo įtraukiamos į mūsų ekonomikos bendrąsias suvestines. Tuo pačiu metu, yra realus paslaugų sektoriaus augimas, kuris negali ilgiau būti neigiamas, kaip tai bando daryti kai kurie ekonomistai.
– Pagrindinės paslaugų plėtrą lemiančios priežastys yra:• nuolatinis gyventojų pajamų lygio augimas; • sociologiniai ir demografiniai veiksniai – tokie kaip žmonių gyvenimo amžiaus ilgėjimas, didėjantis moterų užimtumas, poreikis laisvalaikio praleidimui, vis sudėtingesnis socialinis gyvenimas; • technologiniai veiksniai, ypač informacinių technologijų vystymas. – Paslaugos taipogi yra svarbios gamybinio sektoriaus veiklos gerinimui. Daugelio, ypač besivystančių šalių, gamybinis sektorius yra stabdomas dėl įvairių gamintojo paslaugų stygiaus.– Paslaugų verslas vis labiau tampa tarptautinis ir standartizuotas. Tai, kad paslaugos turi būti teikiamos, vietinėje rinkoje ir negali būti suteikiamos kitose šalyse yra vis labiau paneigiama. Kaip viso to įrodymą, darbe yra pateikta eilė priežasčių kodėl paslaugos vis labiau tampa tarptautinėmis.Literatūra
1. Bart Van Looy, Roland Vad Dierdonck, Paul Gemmel Services management. An Integrated Approach. – Great Britain, 1998.2. Zeithaml, V. A., Bitner, M. J. Service Marketing. – New York, 1996.
Internetiniai puslapiai:3. www.emeraldinsight.com 4. www.unep.org/geo2000/english/0073.htm 5. www.worldbank.org