Paklausa ir pasiūla

Paklausa ir pasiūla. Paklausos analizė ir įvertinimas. Elastingumas.

Paklausos ir pasiūlos esmėPaklausa – prekės (ar paslaugos) kiekio, kurį pirkėjai nori ir gali nusipirkti per tam tikrą laiką ryšys su prekės (paslaugos) kaina, kai visi kiti paklausą veikiantys veiksniai nesikeičia.Prekės paklausa – ne vienkartinis aktas, bet nuolat vykstantis procesas prekių ir paslaugų rinkoje, kurrį galima apibūdinti prekių (paslaugų) srautu per laiko vienetą.Mums, kaip vadybininkams, svarbu žinoti prekių paklausos srautą per trumpesnį laikotarpį – mėnesį, savaitę. Tuo tarpu parduotuvės savininkui – tam tikromis valandomis.Prekių paklausa suinteresuota ir vyriausybė, nes nuo jos kiekio priklauso mokesčių suma, taigi ir biudžeto pajamos.Remiantis paklausa galima spręsti ir apie bendrą krašto būklę. Jai didėjant, didėja ir ekonominis aktyvumas ir atvirkščiai.Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru įsigyti konkrečią prekę, jai pirkti reikia ir turėti pakankamai pinigų. Prekės paklausą rinkoje sąlygoja ne tik kaina, bet ir kitų prekių kainos, vartotojo pajamos ir jų kitimas, vartotojo poreikiai, skonis, mada ir kiti veiksniai.Nors prekių paklausa santykinai savarankiška, bet ji negali egzistuoti be prekių pasiūlos.Pasiūla – prekių bei paslaugų kiekis, kurį gali pasiūlyti gamintojai už tam tikrą kainą per tam tikrą laikotarpį.Paklausos – pasiūlos grandinėje svarbiausias vaidmuo tenka paklausai, nes nuo jos priklauso gamybos apimtis, didėjimo tempas, struktūra. Matematiškai prekės paklausa aprašoma paklausos funkcija.Paklausos funkcija vadiname paklausos priklausomybę nuo ją lemiančių veiksnių

QX =f(PX, PY…PZ,Y,T,A…);

QX –X prekės paklausos kiekis,PX – X prekės kaina;PY…PZ – kitų prekių kainos;Y –pirkėjų piniginės pajamos;T – skonis ir mada;A – reklama… – kiti veiksniai.Tai labai supaprastinta paklausos funkcija. Apie ją lemiančius veiksnius kalbėsim truputį vėliau. Apibūdinsime paklausos rūšis.

Paklausos rūšys

Skiriama faktinė ir laukiama (prognozuojama) paklausa. Faktinė prekių (paslaugų) paklausa – pirkėjų nupirktos prekės per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, ar pinigai sumokėti ar jos parduotos kreditan.Laukiama paklausa – tai būsimos prekių paklausos prognozė. Ji remiasi faktinės paklausos analize, tačiau daugelis paklausos veiksnių sunkiai numatomi, todėl galimos klaidos, laukiamos paklausos neatitikimas faktinei paklausai būsimame laikotarpyje. Vadybininkams ypač rūpi būsima paklausa, ji reikšmingesnė verslo įmonei, nes jos darbo sėkmė priklauso nuo būsimos paklausos prognozių tikslumo. Tada verslo įmonės gali pasiruošti gamybos padidinimui arba sumažinimui, laiku pakeisti gaminamos produkcijos asortimentą, užsakyti reikiamas žaliavas, įrengimus ir t.t. Galima išskirti tiesioginę ir išvestinę (netiesioginę) prekių paklausą. Tiesioginę prekių paklausą sudaro vartojimo reikmenys, skirti betarpiškam pirkėjo vartojimui. Pastaroji skirstoma į trumpalaikio vartojimo prekes (maistas, rūbai, avalynė ir t.t.) ir ilgalaikio vartojimo prekes (gyvenamieji namai, automobiliai, šaldytuvai, skalbimo mašinos). Išvestinė paklausa apibūdina gamybos priemonių paklausą. Ji priklauso nuo tiesioginės prekių paklausos, kuriom pagaminti reikalingi resursai. Pavyzdžiui: jei sumažėja paklausa batams, tai sumažėja paklausa ir odai. Faktinės ir laukiamos, tiesioginės ir išvestinės, trumpalaikio ir ilgalaikio vartojimo prekių paklausos išskyrimas turi labai svarbią praktinę reikšmę, nes nuo to priklauso paklausos veiksnių poveikis prekių, kurias perka pirkėjas, kiekiui.

Paklausos dėsnis ir veiksniai, nuo kurių priklauso paklausa.

Kaip jau anksčiau minėta, paklausos funkcija vadiname jos priklausomybę nuo ją lemiančių veiksnių.Tarp šių veiksnių galime paminėti ir tokius, kaip reklama, prekės kokybė, kurie gali būti svarbūs nagrinėjant atskirų prekių paklausą. Jeigu nagrinėjame priklausomybę tarp prekės kiekio ir prekės kainos, kai visi kiti veiksniai išlieka nepasikeitę, tai tokiu atveju paklausos analizėje taikoma „ceteris paribus“ terminas, kuris sako, kad visi veiksniai, išskyrus vieną laikomi pastoviais.

QX=f(PX)

Ši funkcija rodo prekė s kainos ir prekės kiekio, kurį pirkęjas nori ir gali pirkti, priklausomybę. Šią priklausomybę apibūdina paklausos dėsnis. Paklausos dėsnis – tvirtina, kad paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant: ∂QX∕∂PX <0

Mažėjant kainai, paklausa auga dėl dviejų priežasčių: pirma, sumažėjus kainai, pirkėjai perka tą prekę dažniau ir didesniais kiekiais‘ antra, sumažėjusi kaina vilioja naujus pirkėjus. Galima įsivaizduoti, kad paklausos dėsnis aprašo individualaus pirkėjo, kurio pajamos yra pastovios, elgesį rinkoje: pirkėjas nori daugiau pirkti pigesnių šios prekes vienetų. Pirkėjo reakciją į skirtingas kainas galima pavaizduoti paklausos lentelėje:

Paklausos lentelė

Variantai Kaina(P) Lt/vnt. Perkamas prekių kiekis(q) vnt./mėn.

A 10 3 B 8 4 C 6 5 D 4 6 E 2 7

Lentelės duomenys rodo, kad kiekvieną kainą atitinka tam tikras prekių kiekis, kurį pirkėjas gali pirkti kas mėnesį.Paklausos kiekis – prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrą laikotarpį esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai nekintami. Geometrinis paklausos modelis, vaizduojantis paklausos kiekio (Q) ir kainos (P) tarpusavio priklausomybę , esant ceteris paribus, vadinamas paklausos kreive. Koordinačių sistemoje vertikalioje ašyje pažymėjus kainą (P), o horizontalioje – prekių paklausą (Q) per mėnesį, galima nubrėžti:

P Lt/vnt.

10

8 6 4 2

0 2 3 4 5 6 7 8 q, vnt./mėn.Paklausos kreivė

Daugelio prekių paklausos kreivę yra žemėjanti. Neigiamas paklausos kreivės nuolydis rodo, kaip pirkėjas reaguoja į kainos pokyčius: mažesnė kaina atitinka didesnį paklausos kiekį q, o mažesnę reikšmę q – didesnė kaina. Paklausos kreivė taip pat rodo maksimalią kainą, kurią pirkėjas pasirengęs sumokėti už įvairius prekės kiekius.Pasikeitus bet kuriam iš veiksnių, kurie buvo priimti kaip ceteris paribus, brėžiant paklausos kreivę, kesis prekės paklausa, ji gali didėti arba mažėti. Jei paklausa didėja, kreivė slenkasi į dešinę, o jei mažėja – į kairę. Tai vadinama paklausos pokyčiais.

Panagrinėsime įvairių veiksnių poveikį X prekės paklausai.Kitų prekių kainų pasikeitimai. Tai apibūdins paklausos funkcija:

QX= f(PX, PY…PZ,Y,T,A…)

Šio veiksnio įtaka X prekių paklausai priklausys nuo to, kokia priklausomybė yra tarp prekės X, ir prekės, kurios kaina pasikeitė. Vartotojų požiūriu, prekės skirstomos į dvi grupes: prekes substitutus, ir prekes komplementus.Prekės substitutai – tai tokios prekės, kurias vartotojas gali pakeisti vieną kita, tenkindamas tą patį poreikį. Tai būna dažniausiai panašios prekės (apelsinai ir mandarinai) arba tos pačios rūšies, bet skirtingų savybių ir kokybės prekės (skirtingos skalbimo miltelių rūšys). Pastebėtas dėsningumas: kuo mažesnė substituto kaina, lyginant su pakeičiamos prekės kaina, tuo didesnė tikimybė, kad pirkėjai skirs pirmenybę šios prekės pakaitalui. Substituto kainai mažėjant, mažėja X prekės paklausa. Pavyzdžiui, dauguma pirkėjų perka tirpią kavą, nes ji pigesnė už natūraliąją. Jeigu prekėms substitutams kainos padidėja, tai pirkėjai grįžta prie pakeistų prekių. Substitutui brangstant, paklausa prekei X didėja. Prekių vartojimo substitucija priklauso nuo pirkėjo pajamų. Dideles pajamas gaunančiom šeimom prieinama ir natūrali kava, nes ji yra sveikiau. Taip pat pakeitimo galimybes dažnai nulemia vartotojų skoniai. Todėl ne visiems apelsinai ir mandarinai yra pakaitalai. Bet yra nemažai prekių, kurių vartojimas neįmanomas be kitų prekių. Pavyzdžiui, kompiuterio neįmanoma naudoti be monitoriaus. Dvi ar daugiau prekių, kurios viena kita papildo arba negali būti naudojamos vienos be kitų, vadinamos prekėmis komplementais. Tarp prekių komplementų kainos ir paklausos yra ryšys: komplemento kaina padidėja, tai X prekės paklausa sumažėja ir atvirkščiai. Minėti dėsningumai tarp kainų pokyčio ir prekių substitutų bei komplementų paklausos galioja, jeigu kitos sąlygos nekinta. Jeigu didėja gyventojų pajamos sparčiau, nei kyla prekių komplementų kainos arba sukuriamos naujos, žymiai pigesnės prekės komplementai, tai paklausa X prekei gali padidėti.

Vartotojų pajamų pasikeitimas. Keičiantis šiam veiksniui, paklausą apibūdina funkcija:

QX =f(PX,PY…Pz,Y,T,A…)

Padidėjusios pirkėjo pajamos leidžia pirkti daugiau ir normalios kokybės, brangesnes prekes. Kaip parodyta grafike, paklausos kreivė d vaizduoja pradinį pirkėjo pajamų lygį. Pajamoms išaugus, pirkėjai gali pirkti už tą pačią kainą daugiau tos rūšies prekės vienetų. Esant bet kokio dydžio kainai, paklausa prekei išauga, nes padidėja pajamos. Paklausos padidėjimą rodys paklausos kreivės poslinkis į dešinę.

P

P1

P2 d1

d

0 q1 q2 q1 q2 q Paklausos pokyčiai

Aukštesnės kokybės preke laikoma prekė, kurios perkama daugiau, kai pajamos didėja (kiti veiksniai nekinta). Tačiau taip yra ne su visomis prekėmis. Didėjant pajamoms, žmonės kai kurių prekių gali pirkti mažiau, oavyzdžiui margarino. Kai išaugusios pajamos perstumia paklausos kreivę į kairę pusę, šio poslinkio priežastis – blogesnės kokybės prekės. Žemesnės kokybės preke laikoma prekė, kurios perkama mažiau, kai pajamos didėja (kiti veiksniai nekintami).Aukštesnės arba žemesnės kokybės prekės yra tik todėl, kad jas taip vertina pirkėjas, atsižvelgdamas į savo pajamas ir jų kitimą. Kai pirkėjo pajamos sumažėja, normalios kokybės prekių paklausa taip pat sumažėja. Reklama. Šio veiksnio poveikį X prekės paklausai atspindi funkcija:

QX=f(PX,PY… PZ,Y, T, A…)

Reklama prekės paklausą veikia teikdama vartotojui informaciją apie prekės savybes. Informacija būna objektyvi ir neobjektyvi. Pastaroji pažymi tokias prekių savybes, kurių ji neturi. Gera ir gerai reklamuojama prekė turi didesnę paklausą. Prekių substitutų paklausą reklama sumažina. Pavyzdžiui, reklamuojant įvairius skalbimo miltelius bemaž išnyko ūkiško muilo paklausa. Kitaip reklama veikia prekių komplementų paklausą. Pavyzdžiui, gerai organizuota fotoaparatų reklama padidina filmo juostų paklausą.

Be minėtų svarbiausių veiksnių, paklausą veikia daugybė kitų veiksnių. Vienas iš jų – prekės atributai. Prekės savybė tenkinti tam tikrą poreikį vadinama jos atributu. Prekė gali būti daugelio atributų visuma, pavyzdžiui, automobilio atributai – spalva, dydis, greitis. Atributas gali būti prekės komplementas. Pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelė prie trąšų parduotuvės, nes piekėjams nenorės toli nešti sunkias trąšas. Paklausa prekėms priklauso nuo jų paskirties. Ilgalaikio vartojimo prekių paklausa yra kiek ypatinga. Tokios prekės vartotojui tarnauja daugelį metų, nors ir tokioms prekėms paklausa didėja, nes atsiranda naujos šeimos, susidevėjimas. Kuo ilgiau naudojamos tos pačios ilgailaikio vartojimo prekes, tuo didesne tikimybė, kad bus daugiau jų perkama ateityje. Tarp paklausą veikiančių veiksnių būtina paminėti ir tokius, kaip technologija, gamybos kaštų kaina, mokesčiai, subsidijos.

Rinkos paklausa

Iki šiol aprašuyta paklausos kreivė ir paklausos lentelėindividualaus pirkėjo elgesį rinkoje konkrečiu laikotarpiu. Bendrąją rinkos paklausą formuoja individualiosios pirkėjų paklausos. Nors esama skirtumų, įvairių pirkėjų paklausos gali būti sumuojamos ir taip nustatoma bendroji rinkos paklausa. Geometriškai nustatyti bendrąją rinkos paklausą galima sudėjus įvairių vartotojų paklausos kreives. Pavaizduosime prekės A rinkos paklausos susidarymo procesus. Kainai mažėjant nuo P1 iki P2 rinkos paklausą lemia tik pirmojo vartotojo paklausa, nes antrajam prekė yra per brangi. Kainai toliau mažėjant, rinkos paklausą lemia abiejų vartotojų paklausos kiekiai. Esant kainai P3, rinkos paklausa yra lygi paklausų kiekių, kurie pažymėti (1) ir (2) atkarpomis, sumai. Ji atitinka pirmojo ir antrojo vartotojo paklausą.

P P PP1 P1 P1

P2 P2 P2

P3 1 P3 2 P3 1 2 d1 d2 D0 q1 0 q2 0 Q

Rinkos paklausos susidarymas

Individualios paklausos kreivė pažymėta mažąja raide, o rinkos paklausa – didžiąja. Sunku nustatyti, kuri rinkos paklausos dalis priklauso vienam ar kitam vartotojui. Pavyzdys rodo, kad įvairių vartotojų tos pačios prekės paklausa yra skirtinga. Gali būti, kad pirmasis pirkėjas gauna dideles pajamas, nes perka prekę esant didelei kainai, o tuo tarpu antrajam gal ji yra per brangi.Todėl jo paklausa susidaro esant neaukštai kainai ir daugiau priklauso nuo kainų kitimo.

Tobulosios konkurencijos rinkoje individualus pirkėjas, keisdamas savo paklausą, negali paveikti visų pirkėjų paklausos, nes jo paklausos dalis bendrojoje rinkos paklausoje būna nežymi. Rinkos paklausa yra pakankamai pastovi ir keičiasi tik dėl rim tų priežasčių, kurios gali paveikti tik daugelio pirkėjų paklausą. Nors rinkos paklausos kreivė yra pakankamai pastovi, tiksliai nustatyti kiekybinį vaizdą beveik neįmanoma. Ji brėžiama apytikriai.

Pasiūla ir pasiūlos dėsnis

Pasiūlą formuoja gamintojas. Remdamasis potencialia prekės paklausa ir kaina, gamintojas pasirenka prekės kiekį, kurį jis gamins ir siūlys rinkoje. Taigi, siūlomos prekės kiekis susijęs su jos kaina ir gamybos išlaidomis.Pasiūla – tai prekės kiekio, kurį gamintojas nori ir gali parduoti rinkoje, ryšys su kaina, už kurią prekė parduodama. Pasiūlos funkcija – pasiūlos priklausomybė nuo ją lemiančių veiksnių:

QS=f(PA,PB…PZ,PK,PL,K,T,N…)

Qs – A prekės pasiūlos kiekis;PA – A prekės kaina;PB…PZ – kitų prekių kainos;PK,PL – gamybos veiksnių kaina;K – naudojama technologija;T – mokesčiai ir dotacijos, valstybinis reguliavimas;N – gamtinės sąlygos;… – kiti veiksniai. Kaip ir paklausos atveju, tarp kainos kitimo ir pardavėjo siūlomo pirkti prekių kiekio egzistuoja pakankamai pastovus ryšys: kainai didėjant, pasiūla didėja, ir, kainai mažėjant, pasiūla mažėja. Pasiūlos dėsnis tvirtina, kad kai prekės kaina didėja, esant kitoms vienopdoms sąlygoms, pasiūlos kiekis taip pat didėja, o kainai mažėjant ir kiekis mažėja:

∂Qs/∂PA>0

Pasiūlos kiekis – prekių kiekis, atitinkantis kiekvieną kainą pasiūlos lentelėje. Pasiūlos kiekis matuojamas siūlomų prekių kiekiu per laiko vienetą. Lentelėje parodysime prekės kainą ir kiekį, norimą parduoti per mėnesį. Tokia lentelė iliustruoja pasiūlos dėsnį:

Pasiūlos lentelė

Variantai Kaina (P), Lt./vnt. Parduodamas prekių kiekis (q), vnt./mėn. A 9 8 B 7 6 C 6 5 D 4 3 E 2 1

Pasiūlos kreivė – tai grafinis ryšio tarp prekės kainos ir pasiūlos kiekio per tam tikrą laikotarpį vaizdas. Pavaizduosim pasiūlos kreivę S,atitinkančią lentelės duomenis. Pasiūlos kreivės teigiamas nuolydis atitinka pasiūlos dėsnį. P Lt./vnt 9 A S

7 B 6 C

4 D

2 E

0 1 3 5 6 8 q, vnt./mėn.

Pasiūlos kreivė.

Pasiūlos kiekio pokyčiai – gaminamo ir siūlomo prekės kiekio pasikeitimas pasikeitus prekės kainai, kai kiti veiksniai yra pastovūs. Pasiūlos kiekio pokyčius rodo taško judėjimasišilgai pasiūlos kreivės. Ji rodo minimaliai tinkamą kainą, kuri reikalinga gamybos išteklių išlaidoms padengti. Pasiūlos funkcija yra svarbi kaip teorinis modelis ir kaip praktinės analizės priemonė. Pasiūlos kiekio reakcija į kainos pokyčius yra skirtinga įvairiais laikotarpiais. Todėl įvairių periodų pasiūlos kreivių pobūdis yra skirtingas. Nagrinėjant pasiūlos kiekio priklausomybę nuo laiko, reikia pastebėti, kad gamyba yra inertiškas procesas, gamybos ciklas gali tęstis mėnesį ir daugiau, jis gali dar tęstis, kainai jau pasikeitus. Jei kaina staiga pakilo, gamintojas, turėdamas tam tikrus gamybos pajėgumus, negali greitai nei pasamdyti daugiau darbininkų, nei nupirkti daugiau žaliavos. Taip pat yra kainai sumažėjus. Abiem atvejais dėl gamybos inertiškumo užsibrėžtas pagaminti produkcijos kiekis pateks į rinką, skatindamas ateityje gamybos didėjimą, jei kiana padidės, ir sumažėjimą, jei kaina sumažės. Šiuo atveju pasiūlos kreivė turi vertikalios linijos formą ir vadinama momentinė pasiūla. Ją lemia laikotarpio, per kurį gamyba negali būti pertvarkyta naudingesnei gamybos apimčiai, trukmė. Ilgesnio laikotarpio pasiūlos kreivės turi skirtingą pobūdį, ji yra kylanti.

Veiksniai, veikiantys pasiūlą.

Ne kainos veiksnių įtaką pasiūlai vaizduojama pasiūlos kreivės padėties pasikeitimu koordinačių sistemoje. Šiuo atveju, kiekvieną kainos reikšmę atitinka mažesnė arba didesnė pasiūla. Pavyzdžiui, gamybos veiksnių kainų sumažėjimas pasiūlos kreivę pastumia į dešinę.

P S1 S S2 P2 B

P1 A

0 q0 q1 q2 q3 q

Pasiūlos pokyčiai

Pasiūlos kiekio pokyčius, pasikeitus prekės kainai, vaizduoja taško (P,q) judėjimas išilgai pasiūlos kreivės. Pasiūlos pasikeitimą rodo pasiūlos kreivės s padeties koordinačių sistemoje pasikeitimas: pasiūlai didėjant – į dešinę, pasiūlai mažėjant – į kairę. Paveiksle pasiūlos krevės s padėtis atitinka bazinį gamybos veiksnių kainų lygį. Taškai A ir B pasiūlos kreivėje s rodo gamybos apimties padidėjimą nuo q1 iki q2, kai kaina padidėja P1 iki P2. Kuo didesnė prekės kaina, tuo didesnis pasiūlos kiekis. Didėjant išteklių kainoms, pasiūla mažėja ir pasiūlos kreivė s vaizduojama s1. Pasiūla s1 yra mažesnė nei pasiūla s, nes kiekvienai kainos reikšmei pasiūlos kiekis mažesnis už bazinį lygį. Išteklių kainoms mažėjant, pasiūla didėja: pasiūla s2 didesnė už pasiūlą s. Tokį patį poveikį pasiūlos pasikeitimui daro kainos gali likti pažangių technologijų naudojimas. Šiuo atveju gamybos veiksnių nepasikeitusios arba nežymiai padidėti, bet dėl medžiagas ir žaliavas taupančių technologijų gamybos veiksnių sąnaudos mažėja ir pasiūlos kreivė pasislenka į dešinę. Kaip tarpusavyje susijusių prekių kainų pasikeitimas gali paveikti pasiūlą, priklauso nuo to, ar prekės yra pakaitai ar papildančios viena kitą. Jei prekės yra pakaitai gamyboje, tai jų gamybai naudojami tie patys ištekliai. Pavyzdžiui, žemė naudojam įvairioms kultūroms auginti. Vienos, pavyzdžiui A prekės kainai padidėjus, kitos B prekės pasiūla sumažės, nesdalis šiai prekei gaminti skirtų išteklių bus sunaudojama A prekės gamybai. Pasiūlai sumažėjus kreivės SB pasislenka į kairę.

Jei prekės yra papildančios viena kitą, tai gaminant vienaą (A) prekę kaip šalutinis produktas pagaminama antroji (B) prekė. A prekės kainai pakilus, jos gamyba padidėja, kartu padidėja ir B prekės pasiūla. Šiuo atveju pasiūlos kreivė SB pasislenka į dešinę. Kiti veiksniai, veikiantys pasiūlą:mokesčių didinimas/mažinimas;dotacijų didinimas/mažinimas.

Rinkos pasiūla

Prekės bendroji pasiūla rinkoje susiformuoja iš gamintojų individualių pasiūlų. Teoriškai norint nustatyti rinkos pasiūlos kreivę, būtina sudėti individualias gamintojų pasiūlos kreives. Parodysime rinkos susidarymą. Pasiūlos kiekis rinkoje yra atskirų gamintojų pasiūlų kiekių suma:

P s1 P s2 P S

1 2 1 2

0 q1 0 q2 0 Q a) pirmojo gamintojo b)antrojo gamintojo c) abiejų pasiūla pasiūla gamintojų pasiūla

Rinkos pasiūla

Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra

Pakalusos ir pasiūlos kreivės tiesiogiai neparodo nei būsimos kainos, nei prekės kiekio, kuris bus realiai parduotas arba nupirktas rinkoje. Rinkos mechanizmą suprasti padeda paklausos ir pasiūlos modelis. Šio modelio tikslas – nustatyti prekės kainos ir kiekio tarpusavio santykį. Pusiaisvyra čia pasiekiama tada, kai nėra prekės kainos ir perkamo ar parduodamo kiekio kitimo tendencijų. Tai matyti pavaizdavus paklausos ir pasiūlos kreives vienoje koordinačių sistemoje. Šis modelis dažnai vadinamas maršalo kryžiumi arba žirklėmis garsaus anglų ekonomisto garbei. Jame paklausos ir pasiūlos tiesės susikreta. Jų susikirtimo taškas yra bendros paklausos ir pasiūlos kreivių taškas ir vadinamas pusiausvyros tašku E (equilibrium). Esant pusiausvyrai, pirkėjai, norintys įsigyti prekę rinkos kaina, lengvai įgyvendina savo interesus, pardavėjai, norintys parduoti savo prekę šia kaina nesunkiai suranda šiai prekei pirkėjų. Pavaizduosime pusiausvyrą grafiškai:

P Lt./vnt. S P2 a b

PE E c d P1 D

0 QD2 Qs1 QE Qs2 QD1 Q, vnt,/mėn.

Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra

Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra – prekės kiekio ir kainos santykis, kuris patenkina pirkėjo ir pardavėjo interesus.

Prekės pusiausvyros kaina. Perteklius ir trūkumas.

Paklausos ir pasiūlos grafike taškas E yra rinkos pusiausvyros kaina, PE, kuriai esant bendrosios paklausos kiekis sutampa su bendrosios pasiūlos kiekiu: QD=QS. Pusiausvyros kaina yra maksimaliai galima pirkėjui ie minimaliai tinkama gamintojui. Kainai nukrypus nuo pusiausvyros, pradeda veikti rinkos jėgos. Tarkime, kad kaina yra mažesnė už pusiausvyros kainą PE ir lygi P1. Tuomet paklausos kiekį rodys taškas d paklausos kreivėje D, o pasiūlos – taškas c pasiūlos krevėje S. Už tokią kainą pirkėjai norėtų pirkti daugiau, negu pardavėjai parduoti, t.y. paklausa viršija pasiūlą: QD1 >Qs1 , ir susidaro prekių trūkumas, vadinamas pasiūlos trūkumu. Trūkumo mastą parodo prekių kiekio, kurį pirkėjai norėtų pirkti esant tokiai kainai, ir prekių kiekio, kurį gamintojai nori parduoti už tą pačią kainą, skirtumas. Grafike atstumas cd rodo trūkumo dydį. Tokia rinka vadinama gamintojo rinka. Pirkėjai ima tarpusavyje konkuruoti ir siūlyti didesnę kainą. Kaina didėja, pasiūlos kiekis irgi didėja, o paklausos – mažėja. Veikiama rinkos jėgų – vartototojo noro pigiau pirkti didesnį prekių kiekį ir gamintojo siekimo brangiau parduoti didesnį kiekį pagamintų prekių – kaina tampa pusiausvyra. Jei kaina yra P2 t.y. didesnė už pusiausvyros kainą, tai pasiūla viršija paklausą: Qs2 >QD2. susidaro pasiūlos perteklius. Šiuo atveju pirkėjas galės rinktis, o pardavėjai konkuruos tarpusavyje. Tokia rinka vadinama vartotojo rinka. Pardavėjai bus priversti mažinti kainą, ji kris. Tokia situacija ekonomikoje bus vadinama pasiūlos pertekliumi. Paklausos ir pasiūlos kiekiai rinkoje ne visada yra subalansuoti. Pasikeitus situacijai rinkoje, rinkos jėgos ima veikti pusiausvyros link. Dėl to kinta kaina, kas lemia pusiausvyros susidarymą rinkoje.

Galimi įvairūs ir netipiški atvejai. Tarkime, didėjant kainai, didėja ir perkamų prekių kiekis. Tuomet paklausos kreivė D kyla į viršų. Pasiūlos kreivė S reiškiasi tipiška pasiūlos forma. Šiuo atveju rinkos jėgos veikia priešinga kryptimi tuo sugriaudamos rinkos stabilumą. Nestabili rinkos pusiausvyra – rinkos situacija, kai rinkos jėgos stumia kainą tolyn nuo pusiausvyros.

Paklausos analizė ir įvertinimas. Paklausos elastingumas kainai ir jį lemiantys veiksniai.

Net jei tam tikra firma turi labai efektyvų gamybos procesą ir yra puikiai valdoma, jei yra sunku dirbti pelningai, jei nėra pakankamos paklausos (ar jei nėra sukuriamos pakankama paklausa). Todėl valdytojams, norint priimti sprendimus (ir trumpalaikius, ir ilgalaikius) ,yra labai reikšminga turėti tinkamą informaciją apie paklausą.Norėdami pamatyti skirtyngų ekonomikos kintamųjų ( kaip prekės kaina, pajamos, reklama ir kt.) pokyčius firmos gaminių paklausai, šiame skyriuje pirmiausia aptarsime elastingumo sąvoką. Po to pamatysime, kaip valdytojai, norėdami įvertinti paklausos santykius, gali pasinaudoti įvairiais metodais.ElastingumasElastingumas reiškia reagavimą.Paklausos elastingumas kainai.Jei gaminio kaina didėja, kaip tai atsilieps gaminio paklausos kiekiui? Paklausos kiekis sumažės. Kaip paklausos kiekis reaguoja į kainos pokytį? Jei paklausos kiekis smarkiai reaguoja į kainos pokytį, tuomet paklausa yra elastingesnė. Kita vertus, jei paklausos kiekis mažai reaguoja į kainos pokytį, tuomet paklausa yra mažiau elastinga.Paklausos elastingumo apibrėžimas:

eQ,P – paklausos kiekio pokytis = (paklausos kiekio pokytis (tikrasis kainos pokytis (kainos pokytis/tikroji kaina) kiekis x 100)= ( Q/Q) x 100 x 100 ( P/P) x 100 .

kur Q-paklausos kiekio pokytis, Q-tikrasis kiekis, P-paklausos pokytis , P- tikroji kaina.

Paklausos elastingumo kainai lemiantys veiksniai.Paklausa bus elastingesnė, jei bus daugiau ir pakeičiamų prekių. Jei tam tikrai prekei nėra artima prekių paklausai, paklausa kitoms prekėms yra elastinga.Tam tikrai prekei išleidžiamaSakykime, jūs perkate naują namą ar naują mašiną. Ši prekė sudaro pgrindinę vartotojų biudžeto dalį. Todėl šių prekių kaina kinta, labai paaveikiama paklausa. Kitaip sakant paklausa šioms prekėms yra labai elastinga.

Tačiau, sakykime, jūs perkate popierinius rankšluoščius. Ši prekė sudaro labai mažą vartotojų biudžeto dalį. Šios prekės kainos kinta, paklausa nėra labai paveikiama. Tai yra, paklausa šioms prekėms yra labai neelastinga.Juo svarbesnė prekė kaip vartotojų biudžeto dalis, juo elastingesnė vartotojų biudžeto dalį sudaro prekė, juo mažiau elastinga bus jos paklausa.

Paklausos įvertinimas.Dabar mes pamatysime, kokius metodus gali panaudoti valdytojai, kai nori įvertinti paklausą. Tik tuomet galimi teisingi gamybos sprendimai, kai jie yra paremti teisingu paklausos įvertinimu.Norėdami įvertinti paklausos santykius, valdytojai paprastai naudoja šiuos metodus:vartotojų apkausa,rinkos eksperimentai,regresijos analizė.Vartotojo apklausaNorint įvertinti galimą paklausą naujiems ir patikrinti kainos pokyčių, reikiamos ir t.t. poveikį esamiems gaminiams dažnai naudojamas vartotojų apklausos (ar tyrimo) metodas.Šis metodas paprastai reikalauja paklausti galimą pirkėją , kiek gaminio jie pirktų įvairiomis kainimis, esant įvairioms pakeičiančių ir papildomų prekių kainoms, ir t.t. Informacija taip pat galima gauti išsiuntinėjant detalias anketas. Tada firma, apibedrinus vienus duomenis, gali nustatyti bendrą paklausą.Problemabūdingų pavyzdžių atrinkimasatsakymų neobjektyvumasžmonės nesugeba atsakyti į hipotetinius klausimus.Pavyzdžiui: asmeniui užduodamas elastingumo klausimas. Mes jau matėme ankščiau, kiek pakis paklausos kiekis, jei gaminio kaina, reklama , pajamos ir kt. pakis keliais procentais. Aišku, kad dauguma apklausiamų žmonių nesugebės teisingai atsakyti į klausimus. Nepaisant šių problemų, vartotojų apklausos metodas yra naudingas priemonė apskaičiuoti paklausą , jei valdytojai naudoja atsargiai.Rinkos eksperimentaiYra dvi rinkos eksperimentų rūšys;a) rinkos eksperimentas apima vartotojų elgesio tyrimą faktinėse rinkose.Naudodama šį metodą, firma pirmiausia nustato vienos ar daugiau rinkų su specifiniais požymiais vietą. Po to, laikui bėgant ar tarp rinkų, firma keičia kainą, įpakavimą, reklamą bei kitus kintamuosius ir žiūri, kaip vartotojai reaguoja į šiuos pakeitimus.

Šio metodo problemos:brangus;sunku nustatyti ilgalaikį poveikį skirtingiems ekonominiams kintamiesiems , nes eksperimentai paprastai atliekamiam periodui;įvairūs veiksniai (vietinis streikas, sniegas , pūga ir t.t) gali sužjugdyti eksperimentą.Sakykime kad eksperimento metu padidėjo gaminio kaina. Galimas dalykas, kad dėl to firma kai kuriuos vartotojus. Taip pat galimas dalykas, kad šių prarastų vartotojų firma neatgaus po eksperimento pabaigos (nes vartotojai nežino, kad vyksta eksperimentas).b) Rinkos eksperimentas apima vartotojų elgesio tyrimą laboratorinėse rinkose.Naudojant šį metodą, vartotojams duodamos lėšos apsipirkti imitacinėje rinkoje. Eksperimentuotojas gali keisti kainą, įpakavimą, reklamą bei kitus kintamuosius ir žiūrėti, kaip vartotojai reaguoja į tuos pakeitimus.Šio metodo problema:Vartotojai žino, kad jie yra eksperimento dalis. Todėl eksperimento metu stebimas jų elgesys gali neatspindėti tikrojo elgesio.Šis metodas yra labai brangus, todėl pavyzdžio dydis yra labai mažas. Jūs visi žinote, kad , jei pavyzdžio dydis yra mažas tuomet įvertinimas nėra labai tikslus.Tačiau, kai valdytojai negali statesnio paklausos įvertinimo (galbūt todėl, kad atlikti reikalingos informacijos negalima gauti iš istorinių šaltinių), jie gali pasinaudoti rinkos eksperimentais.Regresijos analizė.Regresijos analizė yra statiantinių priemonių rinkinys kurią nustato duoto ekonomonio kintamojo priklausomybės kiekį nuo vieno ar daugiau kintamųjų.