Pagrindiniai motyvai

4. Pagrindiniai motyvai
Pragmatika ir etika
Dvi svarbiausios pagrindinių motyvų sritys — pragmatika ir etika gali būti laikomos esminėmis.
Žodis pragmatika kilęs iš graikų kalbos žodžio „pragma”, reiškiančio dalyką, darbą, veiksmą. Šiuolaikini pragmatizmą galima apibrėžti taip: koncepcijos ir teorijos, kuriomis bandoma apibūdinti ir paaiškinti tikrovę ir kurios nėra pasyvūs „tikros” ir pastovios tikrovės atspindžiai. Paprasčiau galima taip nusakyti: tai, kas naudinga, yra tiesa.
Pragmatinį požiūrį paprastai apibūdina orientacija į rezultatus ir noras daryti permainas. Siauram pragmatizmui rūpi tik tai, kas yra naudinga čia ir dabar.
Pragmatizmą turi attsverti holistinis mąstymas, etika ir ekologija.
Etika ir verslas
Žodis etika kilęs iš graikiško žodžio „ethos”, reiškiančio įprotį ar paprotį.
Etika yra moralės filosofija: mintys apie esminius klausimus – teisinga ar neteisinga.
Pagrindinės etikos filosofijos srovės teigė:
— Moralinės tiesos yra pastovios ir universalios, todėl žmogus privalo jų laikytis.
Arba – jos yra situacijos sąlygoto pripažinimo išraiška ir todėl yra reliatyvios.
— Apie veiksmus reikia spręsti pagal tai, ar jie patys yra moralūs, ar amoralūs.
Arba – apie juos galima spręsti pagal jų pasekmes.
Pragmatizmas pagal pačią prigimtį yra visų artimiausias reliatyviam irr į pasekmes orientuotam požiūriui.
Pragmatinės etikos pavojai akivaizdūs. Nieko nėra lengviau, kaip pateisinti savo veiksmus. Interesų grupėms versle ar aplink jį reikalinga kažkas, kas būtų tvirta, patikima, pastovu. Tai turėtų būti išreikšta pastoviomis pagrindinėmis etinėmis vertybėmis.
Galima nurodyti šešias relevantines, tarpusavyje su

usijusias interesų grupes, kurios laimi, paisydamos paprastų etinių taisyklių.
Verslo interesu grupių santrauka.
1. Visuomenė aplink bendrovę.
Visuomenė bendradarbiaus su bendrove, jeigu žinos, jog tai patikimas partneris. Bendrovė galės labiau plėsti savo paslaugas ir lengviau užsitikrins savo padėti, jeigu veiks pagal pripažintą normalią verslo etiką.
2. Bendrovės savininkai.
Savininkai turi jausti pareigą prisidėti prie bendrovės valdymo ir nuolat domėtis jos plėtote. Jie turi daryti įtaką grupuotėms, kurių paramos bendrovė ieško. Savininkų įsipareigojimas labai priklauso ir nuo bendrovės etinės laikysenos.
3. Bendrovės tarnautojai.
Bendrovės tarnautojai turi susitapatinti su bendrove ir jos kultūra. Geriausia, kad jie jaustų, jog bendrovė atstovauja vertybėms, kurias jie vertina ir kuriomis didžiuojasi. Kuo didesnis susitapatinimas, tuo geresni rezultatai. Etiška laikysena tarnautojų atžvilgiu stiprina susitapatinimą.
4. Bendrovės tiekėjai.
Juo labiau tiekėjai tiki, kad bendrovė laikysis susitarimų ir įvykdys savo įsipareigojimus, tuo geeresnė bus paslauga.
5. Bendrovės rinka.
Rinka turi tikėti bendrove. Ji ieško informacijos, patikimos reklamos ir deramo atvirumo gaminių kokybės, paslaugų ir kainų klausimais.
6. Bendrovės konkurentai.
Bendrovės gali įgyti ir konkurentų pasitikėjimą. Toks pasitikėjimas bus naudingas bendrovei tais atvejais, kai teks bendradarbiauti su konkurentais. Antra vertus, bendrovės neetiškas elgesys gali būti naudingas konkurentams.
Bendrovė, kuri įgyja šešių interesų grupių pasitikėjimą, laimi keletą ilgalaikių konkurencinių privilegijų. Netgi laikotarpiais, kai jos gaminiai, paslaugos ar kainos neįstengs konkuruoti, šešių grupių parama gali padėti bendrovei išsilaikyti.
Etika ir plėtros teorija
Vienodų veiksmų ga
ali būti skirtingos priežastys.
Pasinaudodami šiomis priežastimis, galime nurodyti skirtingas etines normas.
Kai nuo veiksmų įvertinimo pereinama prie veiklos priežasčių įvertinimo, įžengiama į vadinamojo „moralinio protavimo” sritį.
1. Moraliniai veiksniai, kurie atliekami vien tik savo poreikiams tenkinti arba bausmei išvengti, žvelgiant iš moralinio protavimo perspektyvos, yra pati žemiausia pakopa.
2. Norą prisitaikyti prie bendrų visuomeninių normų ir prisidėti prie socialiai konstruktyvių veiksmų galima laikyti antrąja pakopa.
3. Keitimasis paslaugomis bei altruizmas, ištikimybė savo paties etinėms normoms ir vertybėms, netgi jei tai turėtų negatyvių pasekmių sau pačiam, yra aukščiausia pakopa.
Trijų moralinio protavimo lygių modelis.
1 lygis.Veikiantysis savo veiksmu priežastimi laiko naudą sau pačiam (o gal ir artimiems giminaičiams). Lemiamas dalykas yra materialinė nauda ir bausmės vengimas.
2 lygis.Veikiantysis savo veiksmų priežastimi laiko tai, kas socialiai ir teisiškai yra teisinga ar klaidinga. Čia lemia socialinio aprobavimo ir lojalaus paklusnumo derinys.
3 lygis.Veikiantysis savo veiksmu priežastimis laiko savo paties tiesos ir netiesos normas. Lemia savigarba savo etinių normų atžvilgiu.
Internacionalizuota ir sustiprėjusi konkurencinė padėtis, kurią dabar patiria verslo bendruomenė, etinę problemą dar labiau komplikuoja.
Verslas egzistuoja visų pirma tam, kad investuotas kapitalas rentabilumo dėka duotų pelną. Kol etinė veikla ir pelningumas sutampa, problemos neiškyla.
Kai amorali veikla yra pelningesnė už moralią bent jau trumpu laikotarpiu, šitą ne taip lengva suderinti. Tokiomis aplinkybėmis būtinas aukštesnis mo
oralinio protavimo lygis.
Reikalingas etinių normų minimumo kompleksas, kuriuo rimti verslininkai galėtų naudotis bet kuriomis normaliomis aplinkybėmis, nepaisydami pagrindinės argumentacijos.
Etika ir loginiai lygiai
Ankstesniame poskyryje apie etiką ir verslą užsiminėme apie šešias interesų grupes, su kuriomis bendrovė užmezga ryšį. Šiais laikais nė viena bendrovė negali nesiskaityti su septintąja, aukščiausia interesų grupe, apimančia visa kita — žmonija.

Diagrama 4.1. Verslo etiniai motyvai, be kitų dalykų, turi respektuoti interesų grupių hierarchiją. Šiais laikais, kai mūsų bendrai ateičiai gresia rimtas pavojus, pasaulinė ekosistema privalo turėti didžiausią prioritetą.

Skirtingos svarstomo vieneto ribos (laike ir erdvėje) sudaro hierarchinę struktūrą, arba gali būti nustatyti skirtingi loginiai lygiai.
Galima teigti, kad aukštesnės kiekybės sudaro subordinuotosioms išorines sąlygas
Gerų poelgių (padėk savo artimui) suma gali duoti pražūtingų rezultatų (visuomenės normų žlugimas).
Visumos reikšmė yra didesnė už dalies reikšmę.
Ilgalaikės, savarankiškos, tolygios ir stiprios plėtros vienoje srityje reikšmė yra didesnė už bet kurio individo ar bendrovės reikšmę trumpesniu laikotarpiu. Kai globaliniai aplinkos apsaugos interesai susiduria su trumpalaikėmis ir vietinėmis verslo galimybėmis, aplinkos apsaugos interesai turi imti viršų. Jie yra aukštesni ir viršesni netgi tada, kai verslo galimybės gali suteikti labai reikalingų darbo vietų ir kitos naudos.
Pastovios etinės normos
Visai atsitiktinai nuo loginių lygių matmens, verslui ir interesų grupėms reikalingos tvirtos etinės normos, kurios yra tik nukrypusios nuo iš

šimtinių atvejų. Negalime imtis atsakomybės tiksliai jas suformuluoti. Ši sritis yra per daug sudėtinga ir reikalauja specialių filosofinių žinių. Bet, atrodo, visuotinai sutariama dėl šių minimalių normų.
1. Teisinga informacija.
Visos interesų grupės turi teisę į teisingą informaciją, o esminė informacija neturi būti nei praleista, nei nutylėta.
2. Susitarimų laikymasis.
Visos interesų grupės turi teisę sudaryti saistančius žodinius ar rašytinius, teisinius ar kitokius susitarimus.
3. Savitarpiškumas.
Visos interesų grupės turi teisę į nuosaikų savitarpiškumo lygio laipsnį, kai nepiktnaudžiaujama nei informacija, nei padėtimi stengiantis nesąžiningai laimėti pranašumą arba sukurti kliūtis kitiems.
4. Nepaperkamumas.
Visos interesų grupės turi teisę į nedviprasmiškus vaidmenis ir neturi būti kėsinamasi į kieno nors lojalumą tiesioginiais ar netiesioginiais kyšiais.
5. Konfidencialumas.
Visos interesų grupės turi teisę į konfidencialumą konfidencialiai gautos informacijos atžvilgiu.
Rimta padėtis, kurioje pasaulis dabar atsidūrė gamtos išteklių ir taršos atžvilgiu, lėmė tai, kad ekologinei etikai suteiktas prioritetas tarp kitų etinių problemų.
Ekologinės etinės normos
Remdamiesi loginių lygių modeliu svarbiausia norma:
Privalote veikti taip, kad nekaltumėte pavojaus tolesnei žmonijos egzistencijai!
Tai grynai etinė norma. Priežasčių negali pateikti nei moksliniai tyrimai, nei atradimai. Reikia tiesiog nusistatyti – paremti šią normą, ar ne.
Pavaldesnes normas gali paremti ekologinės žinios. Tris normas.
1. Biologinė įvairovė turi būti išlaikyta!
Tai grynai etinė norma, kurios pagrindas yra ekologija. Galime jausti, kad įvairovė yra gėris, ir mūsų estetinė nuojauta gali pasakyti, jog tai norma. Šito daugeliui žmonių pakanka. Be to, akivaizdu, jog įvairovė yra būtina gyvenimo sąlyga. Evoliucija reikalauja įvairovės.
Biologiniai ir technologiniai sprendimai negali atstoti įvairovės.
2. Dideli neliestos žemės ruožai turi būti išsaugoti!
Tai yra norma, turinti ir emocionalias, ir profesines priežastis. Ji remia biologinės įvairovės normą. Dėl nuolatinio didelių žemės plotų nualinimo išnyksta daugybė įvairių rūšių. Prie to dar galima pridėti etologinę perspektyvą.
Skirtingos žmonių visuomenės pergyveno skirtingus evoliucijos procesus.
Yra riba, kiek žmogus gali prisitaikyti, kad išlaikytų fizinę ir psichinę sveikatą
3. Žmonių bendruomenių pagrindas turi būti savarankiškumas ir kuo didesnis pasitikėjimas savimi!
Svarbiausios normos, privalote veikti taip, kad nekeltumėte pavojaus tolesnei žmonijos egzistencijai; turime truputį suvokti mūsų poelgių pasekmes.
Mažesniuose uždaruose ir savarankiškuose vienetuose žmonės gali veikti, laikydamiesi ilgalaikių gamtos saugojimo nuostatų.
1 pasekmės tampa matomos ir pastebimos, todėl gali būti į jas atsižvelgta.
2 patys pajuntame ekologiškai žalingų poelgių pasekmių skonį.
Pasaulio ekonomika yra svarbi varomoji jėga, priešais kurią yra nekontroliuojamas augimas.
Ekonomika, pritaikyta prie ekologiniu problemų, turi remtis rinkos ekonomika su nedaugeliu galimų vietinių apribojimų, kad rinkos galėtų veikti kaip teigiami reguliatoriai.
Nustatant prioritetus ir darant sprendimus, pasauliniai aplinkos motyvai ilgainiui turi pergalėti visus kitus. Visa tai sutraukus, siūlytume tokias aukštesnes ekologinės etikos normas.
Svarbiausių ekologinių etinių normų apžvalga.
1. Privalote veikti taip, kad nekeltumėte pavojaus tolesnei žmonijos egzistencijai.
2. Biologinė įvairovė turi būti išlaikyta.
3. Dideli neliestos žemės plotai turi būti išsaugoti.
4. Žmonių bendruomenių pagrindas turi būti savarankiškumas ir kuo didesnis pasitikėjimas savimi.
3 laipsnio aukštesniosios perspektyvos kaip idealas
Aukštesniųjų perspektyvų trijų kategorijų modelis.
1 aukštesniųjų perspektyvų kategorija. Žmonės turi gauti išsamias instrukcijas. Žmonių motyvacija priklauso nuo materialinio atpildo ir baudų.
2 aukštesniųjų perspektyvų kategorija. Žmonėms gali būti duodamos apibrėžtos alternatyvos ir perduodama atsakomybė. Žmonių elgesį motyvuoja visuomenės pritarimas ir korektyvos.
3 aukštesniųjų perspektyvų kategorija.Žmonėms gali būti perduodama atsakomybė ir jie patys gali kurti alternatyvius veiksmus. Žmonių elgesį gali motyvuoti susitapatinimas su bendrais įvaizdžiais ir siekiais, taip pat altruistinis pagrindas.
3 aukštesniųjų perspektyvų kategorija nėra būtinai „teisi” kiekvienu atveju. Kai esama išorinių ir vidinių sąlygų, sistema gali plėtotis pozityviai 3 kategorijos kryptimi netgi ir kitais būdais.
Santrauka
Verslo bendruomenei reikalinga aukštesniosios perspektyvos. Jos turi būti ir pragmatiškos, ir etiškos.
Pragmatinis aspektas siekia mąstymo modelių lankstumo, tikslingumo ir orientacijos į rezultatus.
Trumpalaikė nauda etinių principų sąskaita galiausiai gali pasirodyti esanti ekonomiškai nepagrįsta. Visos šalys, turinčios patikimą ir etišką verslo bendruomenę, ilgainiui laimi.
Kiekviena bendrovė yra didesnės sistemos sudedamoji dalis. Interesų grupės šioje sistemoje, į kurias reikia atsižvelgti, yra: vietinės bendruomenės, savininkai, tarnautojai, tiekėjai, rinka ir konkurentai. Šių grupių savitarpio pasitikėjimas ir bendradarbiavimas su jomis labai sustiprina bendrovę. Vis svarbiau šiais laikais būti atidžiam pasaulinės bendruomenės atžvilgiu.
Etinės normos privalios savaime, nors ir kaip nepakankamos būtų. Etinio poelgio argumentacija taip pat reikalinga. Apibūdinami trys svarbiausi moralinio protavimo lygiai.
Verslas ir pramonė turi laikytis tam tikrų pagrindinių etinių normų. Bendrovės, šalia grynai pelno siekinio, privalo turėti altruistinį tikslą. Nustatant prioritetus ir darant sprendimus, ilgalaikės pasaulinės aplinkos motyvai turi dominuoti tarp visų kitų. Viršesnės, aukštesnės ekologinės etikos normos gali būti tokios: privalote veikti taip, kad nekeltumėte pavojaus tolesnei žmonijos egzistencijai; biologinė įvairovė turi būti išlaikyta; dideli neliestos žemės plotai turi būti išsaugoti; žmonių bendruomenių pagrindas turi būti savarankiškumas ir kuo didesnis pasitikėjimas savimi. Svarbu teisingai nustatyti prioritetus, o tarptautiniuose plėtros projektuose, lygiai kaip ir nuolatinėje verslo veikloje, vadovautis šiomis aukštesniosiomis normomis.

Leave a Comment