5. Darbo ekologija – visuotinis ekologijos iššūkis pramoneiEkosistema kaip metaforaEkosistema yra objektyvi realybė, apimanti vieną nuo kitos priklausančias subsistemas. Jeigu ekosistema negyvuoja, negali išlikti ir subsistemos. Todėl subsistemos turi aukštesnius bendruosius interesus.Konkurentų aukštesnieji bendrieji interesai esamoje rinkoje yra stabilumas, pasitikėjimas, tarpusavio konkurencinis spaudimas, siekiant kelti gaminių kokybę, ir darbo jėgos varžybos. Aukštesniųjų bendrųjų interesų akcentavimas yra vienas lemiamiausių taip pat ir bendrovės sėkmės veiksnių. Verta eikvoti laiką ir išteklius strategijai tarp tarnautojų įtvirtinti. Keista, jog daugelis industrinių šalių bendrovių taip mažai dėmesio kreipia į tai, kad bendrovės strateginius tikslus paverstų bendrais visų tarnautojų tikslais, kaip tas apibūdinta strateginio valdymo koncepcijoje.Aukštesniųjų bendrųjų tikslų nustatymas padeda taip pat išvengti konfliktų ir juos išspręsti.Ekosistemoje bendradarbiavimas yra panašesnis už konkurenciją. Visos subsistemos atlieka ekosistemoje vieną ar daugiau funkcijų.Ekologinis restruktūrizavimas susiduria su tokia problema – arba augimas ir darbas visiems, arba aplinkai nekenkianti stagnacija ir masinis nedarbas. Svarbiausias dalykas yra tas, kad esamos funkcijos persitvarkymo metu būtų pakeičiamos, bet nepašalinamos. Rūkaliai, norintys mesti rūkyti, turi pakeisti rūkymo funkciją. Mezgimas, bėgiojimas ristele, atsipalaidavimo Skirtingumas ar įvairovė yra stabilumo ir prisitaikymo prielaida.Bendrovė, kurioje visi galvoja vienodai, nėra gyvybinga. Uždaros sistemos neįsileido jokių įkvepiančių idėjų ar konkurencijos iš išorės ir todėl išsigimė į neefektyvias savarankiškas biurokratijas.Ekosistemos ir subsistemos evoliucionuoja į pastovų etapą — kulminaciją. Jos plėtojasi ir tampa stabilios pagal optimalaus, ne maksimalaus dydžio principą.Reikėtų pakeisti maksimalaus produktyvumo ir augimo užduotis optimaliomis užduotimis. Bendrovės turi atsisakyti kai kurių vidinių tikslų, pavyzdžiui, „maksimalaus pelno didinimas”, „aukščiausio galimo kompetencijos lygio”, „mažiausio galimo personalo kiekio” ir t.t. Yra viskam deramų lygių, ar tai būtų pelnas, kompetencija, ar personalo komplektavimas.
Bendrovė ir žmogusGeros darbo vietos – fizinės, psichologinės ir socialinės — yra esminė bendrovės dalis. Darbo vieta yra esminė mūsų gyvenimiškos aplinkos dalis„Juo labiau fizinė, psichologinė ir socialinė aplinka skiriasi nuo natūralios gyvensenos, tuo daugiau patiriame stresų. Evoliucijos būvyje žmogus prisitaikė prie gyvensenos, kurią charakterizuoja:— natūrali aplinka, nesugadintos gamtos artumas;— įvairi veikla, įvairios judėjimo formos;— tyrinėjimų ir bandymų apimtis;— buvimas arti prie savo paties pastangų rezultatų, bendra priežasties ir pasekmės apžvalga;— galimybė būti naudingam kitiems;— grupinis bendrumas;— apžvelgiamos bendruomenės ir visuomeninės institucijos.Remdamiesi šiomis tezėmis, suformuluosime ir paaiškinsime keletą teiginių apie tai, kas sudaro sveiką fizinę, psichologinę ir socialinę darbo aplinką.Fizinė darbo aplinkaTeiginys: „Žmogus prisitaikė prie natūralios aplinkos ir jam reikia, kad jį suptų nesugadinta gamta”.Kuo mažiau užteršta fizinė darbo aplinka ir kuo savaimingiau ji susieta su gamta tiek interjere, tiek ir išorinėje aplinkoje, tuo labiau bendrovė yra palankesnė aplinkai.Teiginys: „Žmogus prisitaikė prie egzistencijos įvairiomis judėjimo ir apkrovos sąlygomis”.Fizinį stresą ypač sukelia monotonija. Į aplinką orientuota darbo vieta yra taip sutvarkyta, kad darbuotojui būtų galima keisti padėtį. Nepriklausomai nuo įtampos rūšies, monotonija visada sukelia stresą, ar žmogus dirbtų surinkimo linijoje, prie duomenų ekrano ar prie komutatoriaus. Psichologinė darbo aplinkaTeiginys: „Žmogus prisitaikė prie būvio, esant įvairioms sensorinėms įtakoms ir galimybei tyrinėti bei mokytis iš patirties”.Kai reikia atlikti rutininį darbą, jį reiktų paskirstyti daugeliui žmonių, arba suskaidyti, įtraukiant į jį kūrybiškesnių ir labiau protinių pastangų reikalaujančių užduočių.Teiginys: „Žmogus prisitaikė prie būvio, kur mato savo veiksmų rezultatus, gali apžvelgti visą veiksmo situaciją, kur jis gali būti naudingas”.Bendrovė, kuri informuoja savo tarnautojus apie firmos bendrą padėtį, sukuria sveikesnę aplinką negu ta, kuri visai neinformuoja. Bendrovė, kuri pakelia gaminių ir paslaugų vertę ir kuri nurodo kiekvieno naudą gamyboje, yra labiau orientuota aplinkos atžvilgiu negu ta, kuri šito nedaro.Socialinė darbo aplinkaTeiginys: „Žmogus prisitaikė prie būvio, įsijungęs į grupę, kuri siekia bendro tikslo”.Grupė turi žinoti, kada pasiekiamos faktinės užduotys, ir šie pasiekimai turi būti kokiu nors aiškiu būdu pažymėti. Aplinkos išsaugojimo uždaviniai, atlikti bendromis pastangomis, turi būti orientuotų aplinkos atžvilgiu bendrovių požymis.Teiginys: „Žmogus prisitaikė prie būvio apžvelgiamose bendruomenėse ir socialinėse institucijose”.Visuose organizacijos lygiuose turi vyrauti atvirų durų politika su dialogo ir problemų sprendimo galimybe. Biurokratinės „betoninės institucijos” kelia stresą.Plačios ekologinės orientacijos verslas ir pramonėVerslo bendrijos negali pasitenkinti paprastu aplinkos suvokimu. Jos turi savo pačių sprendimais skatinti platų ekologinį požiūrį ir pačios būti pavyzdžiu. Kokie yra kriterijai, kuriais turime grįsti platų ekologinį bendrovių įvertinimą? Siūlytume tokią lygtį (ne visai matematinę formulę, bet veikiau centrinių kriterijų apžvalgą):Platus ekologinis veiksnys = Sveika fizinė, psichologinė, socialinė darbo aplinka (+ Aplinkai nekenkiantys gaminiui, paslaugos, + į aplinką orientuota politika, susijusi su tiekėjais ir vartotojais, + vietinė gamyba, suvartojimas, perdirbimas, + altruistinis indėlis aplinkai palankios plėtros kryptimi, + aplinkos apsaugos veiklos ir savininkiško požiūrio visais organizacijos lygiais plėtojimas) / Panaudotas energijos kiekis (+ Nerecirkuliuojamos medžiagos suvartojimas, + Užteršimas).Į aplinką orientuota politika yra susijusi su tiekėjais ir vartotojais.Labai svarbu visoje bendrovėje plėtoti aplinkos apsaugos veiklą ir savininkišką požiūrį. Platus ekologinis suvokimas sąlygoja teisingus sprendimus, teisingas procedūras ir leidžia greitai pasiekti aplinkos apsaugos tikslų.Dar svarbiau yra užtikrinti, kad aplinkos apsauga besirūpinantis verslas nebūtų tik laikina fantazija. Jeigu veikla yra paviršutiniška, remiasi su rinka susijusiais taktiniais sumetimais arba ji tik užfiksuota aplinkos apsaugos direktoriaus galvoje, rizika, kad taip gali atsitikti, tikrai yra labai didelė. Pastovi ir patvari aplinkos apsaugos politika gali ištverti tik tokioje bendrovėje, kur šis suderinimas įtvirtintas visais lygiais ir kur sprendimai grindžiami nuosekliu ekologiniu mąstymu.SantraukaŠiame skyriuje parodėme, kad ekologija, kaip objektas ir kaip metafora, yra plačiai pritaikoma toliau plėtojant į aplinkos apsaugą orientuotą verslą. Mums iškilo sunkus uždavinys — pasiekti, kad tiek sava šalis, tiek užsienis pripažintų tezę — „vietinė produkcija vietiniam suvartojimui ir vietinė recirkuliacija”. Ši optimali tezė versus maximum dydžio yra suprantama, bet gal taip pat sunki įgyvendinti. Ekonomika, kuri grindžiama konkurencija, bent jau šiuo metu skatina priešingą ir ardomąją plėtrą.Parodomi esminiai skirtumai tarp paprasto aplinkos suvokimo ir platesnės ekologinės perspektyvos. Kai kuriais atvejais iš šios perspektyvos galima padaryti priešingas išvadas.Kai kurie verslai dabar susiduria su faktu, kad pati jų verslo sritis aplinkos požiūriu yra žalinga. Iškyla reikalas peržiūrėti jų verslo planą.Natūrali ekosistema yra įdomi metafora apskritai verslui ir gali prisidėti prie platesnės ir sistemingos verslo perspektyvos.Žmogus iš esmės yra identiškas savo protėviams. Kiek įmanoma, jis turi laikytis savo nišos. Tai svarbu darbo vietų planavimui, fizinei, psichologinei ir socialinei darbo aplinkai.Negalima tikėtis, kad šį pertvarkymą įvykdys kapitalistiniai verslininkai bei sprendimų darytojai ir atsakingi politikai. Jeigu verslas, siekiantis nekenkti aplinkai, tampa pelningu, tai rinka — jūs ir aš — turi kiekviena proga atlyginti už tokią veiklą. Taip pat turi būti paremtos politinės aplinkos išsaugojimo iniciatyvos.Šiame scenarijuje niekas negali laukti ko nors kito ar kaltinti ką kitą. Visi yra atsakingi, visi daro įtaką, visų bendras interesas — kad plačiausia ekologine prasme plėtotųsi tikras, į aplinkos išsaugojimą orientuotas verslas.