OVS modeliavimas UAB A. Jakšto spaustuvė

ĮVADAS

Organizacijos tapo pirmine socialinės institucijos forma dabartinėje visuomenėje. Formaliu požiūriu organizacijos yra tikslo siekiantys socialiniai dariniai su atitinkamomis struktūros sistemomis, kurios neturi griežtai identifikuojamų ribų.
Verslo įmonėse (taip pat ir viešosiose institucijose) plačiai naudojama organizacinės arba valdymo struktūros sąvoka. Tačiau iki šiol daugelis darbuotojų nesupranta valdymo struktūros esmės, kodėl naudojama būtent tokia, o ne kitokia organizacinė valdymo struktūra.
Keičiantis ekonominei aplinkai Lietuvoje, keičiasi organizacijų požiūris į valdymo struktūras. Anksčiau beveik į negirdėtas ir praktiškai netaikytas struktūras dabar žvelgiama su susidomėjimu. Pastaruoju metu padaugėjo matricinių vaaldymo struktūrų taikymo pavyzdžių. Ėjimas link naujesnių ir anksčiau nenaudotų valdymo struktūrų įdiegimo gali būti paaiškinamas užsienio kompanijų atėjimu į Lietuvą bei Lietuvos įmonių vadovų domėjimusi efektyviais organizacijų valdymo metodais bei jų praktiniu įgyvendinimu.
Šio darbo tikslas – pateikti organizacijos UAB „A. Jakšto spaustuvė” organizacinės valdymo struktūros modifikaciją, kuri leistų siekti efektyvesnės organizacijos veiklos.
Rašydama šį darbą išsikėliau šiuos uždavinius:
• Įvertinti esamą UAB „A. Jakšto spaustuvė” valdymo struktūrą ir palyginti ją su klasikiniais valdymo struktūrų modeliais.
• Parengti patobulintą UAB „A. Jakšto spaustuvė” valdymo struktūrą, kuri leistų padidinti orrganizacijos veiklos bei valdymo efektyvumą.

1. UAB „A. JAKŠTO SPAUSTUVĖ“ CHARAKTERISTIKA

UAB „A. Jakšto spaustuvė“ buvo įkurta prieš 9 metus kaip individuali Vyskupų konferencijos spaustuvė. Po dviejų metų nuo spaustuvės įkūrimo įsisteigė uždaroji akcinė bendrovė (Vyskupų konferencijai priklausančių akcijų dalis buvo parduota užsienio investuotojams It

talijos juridiniam asmeniui). Spaustuvė buvo pastatyta už visuomeninės (religinės) organizacijos lėšas.

1 lentelė UAB “A. Jakšto spaustuvė” akcininkai
Akcininkas Valdomas akcijų procentas
Italijos fizinis asmuo 55 proc. (kontrolinis paketas)
Vyskupu konferencija 45 proc.

Pastatai, bei gamybiniai įrenginiai buvo pirkti prieš septynerius metus – organizacijos veiklos pradžioje.
UAB “A. Jakšto spaustuvė” įsikūrusi Kaišiadoryse (geras susiekimas su Vilniaus ir Kauno miestais). Komercijos skyrius turi savo patalpas bei dirba Vilniuje (yra padalinys ir Kaišiadoryse).
UAB “A. Jakšto spaustuvės” įstatinis kapitalas 9500220 Lt. iš kurių: spaudos įrengimai -550000 Lt., pastatai – 3000100 Lt., automobiliai – 300120 ir kt.
Organizacijos apyvartinis kapitalas apie 2200000 Lt., o grynasis pelnas pastaraisiais metais svyruoja nuo 120000 iki 250000 Lt.
2 lentelė Grynojo pelno kitimas 2000-2004 m.

Metai Grynasis pelnas, Lt
2000 135589
2001 120451
2002 20689
2003 256874
2004 (prognozuojamas) 260000

Pagrindinės organizacijos teikiamos paslaugos:
• iš užsakovų duotų medžiagų (pozityvai, plėvelės) spausdinama produkcija: knygos, žurnalai, reklaminiai bukletai, plakatai, lankstinukai;
• skanuojamos nuotraukos, skaidrės, maketuojama ir gaminamos plėvelės skirtos sppausdinimui ;
• įrišimo darbai ir kt.
UAB „A. Jakšto spaustuvė“ leidybos darbais neužsiima. Pagrindiniai užsakovai yra reklaminės agentūros, leidyklos (rečiau tiesioginiai knygų – straipsnių autoriai).

2. UAB „A. JAKŠTO SPAUSTUVĖ“ ESAMOS ORGANIZACINĖS STRUKTŪROS ĮVERTINIMAS

Šiuo metu organizacijoje UAB „A. Jakšto spaustuvė“ įdiegta valdymo struktūra pagrįsta funkcine struktūra. Kai kurios (dalis) sprendimų priėmimo teisės yra deleguotos žemesniame hierarchiniame lygyje esantiems padaliniams. Šiems padaliniams dažniausiai suteikiama teisė priimti vieną ar kitą sprendimą (strateginius klausimus sprendžia direktorius), tačiau šių sprendimų delegavimą vykdo direktorius. Žemiau paveikslėlyje pateikiu neišskaidytą į žemesnius lygius or

rganizacijos struktūrą.

1 pav. UAB „A. Jakšto spaustuvė“ organizacinės struktūros aukščiausieji hierarchiniai lygiai.

Kaip matyti 1 pav., direktoriui pavaldūs šeši organizacijos skyriai su juose esančiais darbuotojais. Tokiu atveju galima spręsti, kad tai tipinis funkcinės valdymo struktūros pavyzdys, padaliniams vadovaujančių asmenų veikla dalinai skirstoma pagal funkcijas (šiuo atveju funkcinės valdymo struktūros bruožas), šie padaliniai apibrėžtose galiose bendradarbiauja.
Funkcinės valdymo struktūros dažniausiai skirstomos pagal produktą (prekę arba paslaugą), pagal geografinį pagrindą arba pagal jų veiklos funkcijas, kai egzistuoja įvairių prekių gamyba (paslaugų teikimas).
Mano nagrinėjamoje organizacijoje negali būti skirstoma nei pagal vieną iš anksčiau išvardintų aspektų, todėl kad neteikiama daug įvairių ir didelės apimties (skaičius) paslaugų. Taigi galima daryti išvadą, kad UAB “A. Jakšto spaustuvės” organizacinės struktūros pagrindas yra funkcinė struktūra, tam tikrais aspektais apjungianti ir kai kuriuos linijinės struktūros bruožus (nes vadovas gali priimti sprendimus nesuderindamas su kitais vadovais).
Pagrindimas, kad organizacijoje taikoma funkcinės ir linijinės valdymo struktūros derinys:
• Valdymo darbo turinys išskaidytas į keletą valdymo funkcinių grupių (funkcinė valdymo struktūra);
• Vadovas atsakingas (pasirenkamumo teisė) ir už visas sritis, jis gali priimti sprendimus su nieko nesuderinęs, liečiančius kitų padalinių kompetenciją.

1 priede pateikiu labiau detalizuotą dabartinę UAB “A. Jakšto spaustuvė” organizacinę struktūrą, kuri leidžia nustatyti atskirų funkcinių padalinių konkrečias funkcijas ir išdėstymą.
Kiekviena organizacija turi tam tikrus savus principus sudarant savo padalinius ar valdymo st

truktūrą, o taip pat priskiriant tam tikras funkcijas konkrečiam padaliniui. Mano tiriamoji organizacija taipogi nesivadovauja priimtais (teoretikų ir praktikų aprašytais) teiginiais sudarinėjant padalinius ir skirstant jų funkcijas (tai vienas iš aspektų, kuriuos reikėtų tobulinti).
UAB “A. Jakšto spaustuvėje” yra šeši skyriai (jiems vadovauja tų skyrių vadovai, tiesiogiai pavaldūs įmonės direktoriui), kurios trumpai aprašysiu:
1. UAB “A. Jakšto spaustuvė” ūkio skyrius. Šio skyriaus funkcijos yra tvarkos ir apsaugos užtikrinimas įmonės teritorijoje, būtinų reikmenų pirkimas ir išdavimas, atskiri ūkiniai darbai susiję su organizacijos veiklos tęstinumo palaikymu;
2. Marketingo skyrius. Šio skyriaus pagrindinės funkcijos – pardavimų vadyba, marketinginių priemonių panaudojimas (reklama, įvaizdžio formavimas ir kt.), santykių su klientais palaikymas ir kt.
3. Gamybos skyrius. Organizacijoje yra keturi cechai, kuriuose darbininkai ruošia galutinį produktą prieš pateikiant jį vartotojui. Spaustuvė teikia paslaugas, tačiau tuo pat metu vyksta ir tos paslaugos kūrimas (spausdinimo priemonių parengimas ir kt.), ir gamybinis procesas (spausdinimas). Šiame skyriuje dirba didžioji dalis įmonės darbuotojų. Gamybos skyriui taip pat priklauso sandėliai, kuriuose pagaminta produkcija sandėliuojama (kol logistikos skyrius nepristato jos užsakovams ar kitų būdu produkcija nepasiekia kliento).
4. Logistikos skyrius. Be standartinių logistikos skyriams priskiriamų funkcijų (produkcijos gabenimas, pristatymas, muitinės tarpininkų veikla), UAB “A. Jakšto spaustuvė” logistikos darbuotojai rūpinasi ir komunikacinių priemonių panaudojimu ir palaikymu. Šiuo atveju tai įvairių duomenų bazių kūrimas, informacinių te
echnologijų skirtų organizacijai vystymas ir pan.
5. Personalo skyrius. UAB “A. Jakšto spaustuvė” personalo skyrių tik simboliškai galima pavadinti taip, kadangi čia dirbantys darbuotojai daugelį funkcijų atlieka nesusijusių su personalo valdymu. Sekretorė daugiau organizuoja vadovo veiklos eiga, sekretorė referentė susijusi su komunikacijomis ir reikalingu įmonei teisinių aktų analize. Tik keletas darbuotojų šiame skyriuje rūpinasi personalo valdymo klausimais, tačiau iš esmės tai – direktoriaus veiklos sfera. Atsižvelgiant į šio skyriaus darbo specifiką jį reikėtų tobulinti arba jo funkcijas išskaidyti tam tikriems funkciniams padaliniams, gerinant įmonės organizacinės veiklos efektyvumą.
6. Finansų skyrius. Šis skyrius, kuriam vadovauja finansų direktorius atlieka šias pagrindines funkcijas. Tai yra įmonės apskaitos tvarkymo ir parengimo bei įmonės finansinių rodiklių analizė, planavimas ir finansinių prognozių sudarymas.
Apibendrinant UAB “A. Jakšto spaustuvės” skyrių apžvalgą, galima teigti, kad personalo skyrius turėtų būti reorganizuojamas vienu ar kitu būdu.
Taip pat svarbu pažymėti, kad marketingo skyrius turi dvi būstines: Kaišiadoryse ir Vilniuje. Vilniuje reziduoja pagrindiniai užsakovai, todėl jų patogumui užtikrinti šis skyrius buvo iškeltas (klientui nereikia važiuoti į Kaišiadoris dėl užsakymo, o taip pat organizacija gali efektyviau panaudoti marketingines priemones, siekiant susilaukti kliento susidomėjimo).
Analizuojant valdymo struktūrą, taip pat svarbu išsiaiškinti darbuotojų (visų dirbančiųjų, administracijos bei kitų firmos darbuotojų) skaičių vertinant organizacijos struktūrą.
Žemiau pavaizdavau kiekviename padalinyje dirbančių darbuotojų skaičių.

2 pav. UAB „A. Jakšto spaustuvė“ darbuotojų išdėstymas pagal padalinius (paryškinta-administracijos darbuotojai)

Įmonėje UAB „A. Jakšto spaustuvė“ iš viso dirba 105 darbuotojai, iš kurių administraciją sudaro 13 darbuotojų.
Pagal darbuotojų skaičių ši organizacija (vadovaujantis užsienio literatūroje pateikiamu skirstymu) priskiriama mažesnei už vidutinę dydžio įmonei, tačiau Lietuvos mastu ją kai kuriais atvejais galima priskirti ir prie didesnių už vidutines įmones grupei.
Kaip matome iš aukščiau pavaizduoto paveikslo didžiausią, ne administracijos darbuotojų grupę sudaro gamybos skyriaus darbininkai, kurie gamina galutinį produktą. Lyginant gamybos skyriaus administracijai priklausančių asmenų skaičių su darbininkų skaičiumi galima daryti išvadą, kad darbuotojų, pavaldžių skyriaus viršininkui yra per daug (Lietuvos organizacijų pavyzdžiu), todėl gerinant darbuotojų darbo kokybę reikėtų daugiau aukštesnio hierarchinio lygio asmenų šiame padalinyje. Tačiau iš dalies tokia situacija gali būti pateisinama, nes naudojamos tam tikros automatizuotos sistemos.
Galima išskirti šiuos pagrindinius organizacinės struktūros trūkumus:
• neaiški ir neapibrėžta valdymo struktūra bei jos efektyvumas,
• skirtingas funkcinių padalinių indėlis į bendrą veiklos rezultatą (bei jų tikslingumo klausimas, pvz. personalo skyrius),
• funkcinių tarnybų nutolimas nuo bendrų tikslų iškeliant “savo” skyriaus tikslus esminiais,
• problematiškas valdymo funkcijų koordinavimas,
• neaiškus organizacijos vadovo vadovavimas ir linijinio valdymo struktūros bruožai (žemesnio lygio vadovai gali prarasti savarankiškumą, iniciatyvą, vienas asmuo gali valdyti padėtį).
Šie trūkumai verčia mąstyti apie organizacinės valdymo struktūros dalinį tobulinimą arba keitimą.

3. UAB “A. Jakšto spaustuvė” organizacinės struktūros tobulinimas

Šiame skyriuje apžvelgsiu galimas UAB “A. Jakšto spaustuvės” valdymo struktūros tobulinimo kryptis, kurios leistų padidinti organizacinės bei visos firmos veiklos efektyvumą.
Kaip jau minėjau, tiriamoje organizacijoje dabartiniu momentu yra įdiegta mišri valdymo sistema su ryškiais funkcinės valdymo struktūros ir kai kuriais linijinės struktūros bruožais.
Įvertinus įvairių (dažniausiai literatūroje aprašomų bei praktikoje naudojamų) valdymo struktūrų pritaikomumą, bandysiu pritaikyti matricinės valdymo struktūros tipą.
Atsižvelgus į tendencijos Lietuvos įmonėse galima tvirtinti, kad šis modelis sparčiai populiarėja. Spaustuvei pritaikyta matricinė valdymo struktūra atneštų tokią naudą:
• Suaktyvintų vadovų darbą;
• Sumažintų aukščiausių vadovų darbo krūvį (sau paliekamos tik strateginių sprendimų priėmimo teisės);
• Vidinė struktūra taptų lankstesnė;
• Specialistai būtų efektyviau panaudojami pagal kvalifikacijas.

Ši struktūra atsiranda reformavus linijinę struktūrą tam tikram projektui įgyvendinti. Dažniausiai organizacijoje tuo pačiu metu vykdomi keli projektai, kai projektas užsibaigia matricinė struktūra suardoma iki sekančio projekto pradžios – tai galima teigti, kad ši valdymo struktūra yra laikinas darinys.
Dabar esančią UAB “A. Jakšto spaustuvės” valdymo struktūrą reikėtų ganėtinai modifikuoti, norint įdiegti 3 pav. pavaizduotą matricinę struktūrą.

3 pav. UAB „Jakšto spaustuvė“ pritaikyta supaprastinta matricinė valdymo struktūra.

Pagal pavyzdį, marketingo direktorius vadovauja ne tik marketingo skyriui, bet ii personalo skyriui, kuris šiuo metu yra atskiras. Technikos direktorius vadovauja gamybos ir logistikos skyriui bei ūkio tarnybai. Iš esmės didelėse organizacijose toks skyrių sujungimas būtų netoleruotinas ir nesuprantamas, tačiau mažose įmonėse toks sujungimas efektyvina veiklą, taupo lėšas, padeda gerinti komunikacijos procesą ir kt.
Tačiau, kaip ir kiekviena sistema, valdymo struktūra turi savų minusu, kurie lyginant su kitomis struktūromis, yra ne tokie dideli trūkumai organizacijos veikloje. UAB “A. Jakšto spaustuvė” pasireiškiantys trūkumai įdiegus matricinę valdymo struktūrą:
• Nesugebėjimas derinti valdžią ir atsakomybę;
• Ne visada pasiekimas aukštas dalykinio bendradarbiavimo lygis;
• Ne visada yra panašaus statuso nariai ir kt.
Visgi matricinės valdymo struktūros įdiegimas įmonėje UAB “A. Jakšto spaustuvė” atneštų naudos didinant organizacijos veiklos efektyvumą. Tačiau prieš tai būtina išanalizuoti įmonės vidinę ir išorinę aplinką, naudojamas technologijas bei organizacijos dydį.
Apibendrinus mokslinėje literatūroje pateikiamus valdymo struktūrų tipus bei pritaikius jas mano nagrinėjamai organizacijai galima teigti, kad viena valdymo struktūra (nederinant kelių struktūrų) netinka pasirinktai organizacijai.
Funkcinė ir štabinė valdymo struktūros labiau tiktų didelėms įmonėms. Organizacijoje funkcinę valdymo struktūrą būtų neracionalu taikyti ir dėl to, kad UAB “A. Jakšto spaustuvė” neteikia daug skirtingų ir didelės apimties paslaugų rūšių. Matricinė valdymo struktūra labiausiai tiktų tobulinant spaustuvės organizacinę struktūrą, bet dėl projektų skaičiaus ir jų nevienodo masto šią struktūrą, reikėtų derinti su kokia nors kita.
Toliau pateiksiu UAB “A. Jakšto spaustuvė” valdymo struktūros tobulinimo variantą, kuris remsis matricinio ir štabinio valdymo struktūrų pagrindu.
Tam, kad formuoti naują organizaciją, ar tobulinti esamą, pirmiausia vadovai turi žengti keturis pagrindinius žingsnius:
1. Suskirstyti visą darbą į užduotis, kurias logiškai galėtų atlikti pavieniai žmonės ar jų grupės.
2. Logiškai ir efektyviai jas sujungti.
3. Sukonkretinti kas kam atsakingas.
4. Sukurti mechanizmus, jungiančius skyrių veiklą į prasmingą visumą.
Valdymo sistemoje darbo turinio požiūriu įmonėje dirba trijų tipų darbuotojai: vadovai, specialistai, techniniai darbų vykdytojai.
Vadovai įmonėje priima sprendimus ir organizuoja jų įgyvendinimą. Vadovus siūlyčiau suskirstyti pagal atliekamo darbo turinį ir pagal valdymo lygius, kuriems jie vadovauja. Pagal darbo turinį yra funkciniai ir linijiniai vadovai. Funkciniai vadovai vadovauja funkciniams struktūros padaliniams, o linijiniai vadovai linijiniams padaliniams. Taigi, funkcinių vadovų pagrindinis uždavinys būtų padėti generaliniam vadovui priimti sprendimus, o linijinių vadovų uždavinys – organizuoti sprendimų realizavimą. Būtent šiuo požiūriu turėtų skirtis ir vadovams formuluojami kvalifikaciniai reikalavimai. Funkciniais vadovais turi būti parenkami geri savo sferos specialistai – analitikai. Finansų skyriui turi vadovauti aukštos kvalifikacijos finansininkas, marketingo skyriuje vadovas turi būti parinktas geras marketingo srities specialistas. Linijiniais vadovais turi būti paskirti asmenys – geri organizatoriai, sugebantys konsoliduoti darbuotojų veiksmus užduočių realizavimui. Gamybos baro linijiniu vadovu skirčiau asmenį, kuris sugebėtų koordinuoti darbininkų veiksmus, juos nukreipti reikalinga linkme.
Įmonėje vadovus reikia suskirstyti pagal 3 valdymo lygius: aukštutinio, vidutinio ir žemutinio lygio vadovai.
Aukštutinio lygio vadovas, tai organizacijos generalinis direktorius, kuris priima pagrindinius strateginius sprendimus įmonės valdyme.
Vidurinio lygio vadovui. vadovaujantys stambiems linijiniams ir funkciniams padaliniams, jie spręs taktinius sprendimus. Tai būtų: marketingo direktorius, logistikos direktorius, gamybos direktorius, įmonės ūkio direktorius, finansų direktorius.
Žemutinio lygio vadovai, tai tie vadovai, kurie tiesiogiai vadovaus darbuotojams, atliekantiems konkrečius sprendinių įgyvendinimo darbus, spręs operatyvinius uždavinius. Tai darbo grupėms paskirti viršininkai, gamybinių barų viršininkai.
Įvairiuose lygiuose vadovaujantiems vadovams turi būti iškelti atitinkami kvalifikaciniai reikalavimai: aukštutinio lygio vadovas gerai išmano vadybos, ekonominius, teisinius, strateginius ir mažiau technologinius gamybos organizavimo aspektus. Todėl žemutinio lygio vadovais turi būti parenkami asmenys gerai ir nuodugniai žinantys technologiją, psichologiją ir mažiau – ekonomiką, teisę.
Siekiant pagerinti įmonės valdymo kokybę, aš siūlyčiau įmonę perprojektuoti taip, kad jos valdymas skatintų ir pereitų prie visuotinės kokybės bei visuotino visų darbuotojų dalyvavimo. Mano nuomone, jog tinkamai apmokyti ir tinkamai vadovaujami patyrę darbuotojai gali patys patobulinti savo darbą bei įmonę, kad maksimaliai padidintų našumą ir kokybę. Tai duotų geresnį darbuotojų dalyvavimą, aukštesnę kokybę, laiko ciklus bei sumažėjusius kaštus.
Įvertinus dabartinę valdymo struktūros padėtį pagal atskirus skyrius padariau išvadą, kad personalo skyrius yra per mažas, kad atskirai koordinuotų tik personalo vadybos funkcijas, o be to atliekama daug funkcijų nesusijusių su personalo vadybos klausimais (pvz. šiam skyriui priklauso sekretorė, kuri padeda direktoriaus darbo veiklos organizavimui ir kt.). Todėl būtų prasminga arba šį skyrių didinti priskiriant tik personalo vadybos funkcijas arba jį prijungti prie kažkokio kito padalinio. Tikriausiai, pats racionaliausias sprendimas panaudojus štabinės valdymo struktūros elementus jį priskirti kaip vadovo asmeninio aparato dalį (nes dauguma funkcijų dubliuojasi su vadovo darbu – sekretorė, sekretorė referentė, patarėja teisiniais klausimais ir kt.).
Teisingas strateginis sprendimas jau buvo priimtas dėl marketingo skyriaus, nes jis turi savo atstovybę Vilniuje (kur dauguma užsakovų). UAB “A. Jakšto spaustuvė” patenka į geriausių spaustuvių Lietuvoje dešimtuką (konkurencinis aspektas). Todėl siekiant didesnio pelno bei veiklos vystymosi buvo prasminga sukurti marketingo skyriaus padalinį Vilniuje.
Siekiant optimalesnio gamybos skyriaus darbo, siūlyčiau sukurti naują kokybės skyrių, kuris rūpintųsi ne tik galutinio produkto, bet ir visos organizacijos veiklos kokybe. Ši būtinybė iškilo organizacijoje diegiant kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9000 standarto reikalavimus.
Finansų bei įmonės ūkio skyriai funkcionuoja pakankamai gerai, todėl manau, esminių modifikacijų šiuose padaliniuose neverta daryti.
2 priede pateiksiu patobulintą organizacinę struktūrą, kurioje bus pavaizduotas padalinių išdėstymas padarius tam tikras anksčiau aprašytas modifikacijas (šiame paveikslėlyje nepateikiama matricinė valdymo struktūra, o tik akcentuojamas naujas valdymo struktūros elementų išdėstymas).
3 priede pateikiu UAB „A. Jakšto spaustuvė“modifikuotą organizacinę valdymo struktūrą.

4. UAB „A. JAKŠTO SPAUSTUVĖ“ STRATEGIJA IR TAKTIKA

Daugelis darbuotojų spaustuvėje dirba nuo pirmųjų jos įsikūrimo dienų iki šiol. Tai yra savo srities profesionalai, išbandyti “lengvų” ir “sunkių” klientų. Nuo tų pirmųjų žingsnių iki dabar investuota ne tik į modernias technologijas, kokybės kontrolę, bet ir patogumą klientui, jo saugumo jausmo ugdymą, šiuolaikišką klientų aptarnavimą.
Investuodama į technologijas, spaustuvės vadovybė stengėsi susieti keletą dalykų:
• tai patogu ir būtina darbuotojams, kad būtų galima gerai dirbti,
• tai patogu, garantuoja, kad nepaves, kad darbai bus tik aukščiausios kokybės – klientui,
• spaustuvėje įdiegtos HEIDELBERG spaudos mašinos, kurios gali spausdinti mažus bei didelius tiražus. Taigi, galima siūlyti didelį spaudos darbų spektrą,

UAB „A. Jakšto spaustuvė“ darbuotojai vadovaujasi “10 bendrovės įsakymų”:
1. Nemeluok klientui,
2. Nepavesk,
3. Siūlyk tik optimalius ir gerus sprendimus,
4. Aptarnauk taip, kaip norėtum būti aptarnautas pats,
5. Dirbk greitai, bet protingai,
6. Siūlyk naujoves,
7. Pasitikėk klientu ir stenkis, kad jis tavim pasitikėtų,
8. Savo problemas pasilik sau, tai neturi tapti kliento problemomis,
9. Reaguok į kliento norus,
10. Dirbk taip, kad su tavim norėtų dirbti ir toliau.

Dar keletas smulkmenų: spaustuvė turi visas galimybes produkciją atvežti “iki durų”, ji bus supakuota į tvarkingą pakuotę, atvežta pažadėtu laiku ir pakuotėje “nuo viršaus iki apačios” bus tik kokybiška produkcija.

2003 m. pavasarį bendrovė atnaujino spaudos įrangą. Šiais metais planuojama įsigyti naują keturspalvę spaudos mašiną mažiems ir vidutiniams tiražams – RYOBI, kuri geriausiai vertinama A3 formato spaudos mašinų rinkoje. Ji pasižymi itin gera spaudos kokybe, dideliu spaudos greičiu.
Šios mašinos kaina 300 000 Lt, todėl firma turi įvertinti situaciją ir nuspręsti, ar verta pirkti naująją mašiną, ar investuoti 50 000 Lt į jau turimos spaudos mašinos atnaujinimą.
4 priede pateikiu „Sprendimų medį“, kuris padės išsiaiškinti, kuris iš šių sprendimų būtų racionalesnis.
Apskaičiavus kiekvieną tikimybės reikšmę penkerių metų spaudos mašinos gyvavimo ciklui, gavome, kad bendras naujos spaudos mašinos įsigijimo įvertinimas lygus 1 125 000 Lt. Atitinkamai senos spaudos mašinos atnaujinimo alternatyva įvertinta 935 000 Lt. Kaip matome, firmai labiau apsimoka pirkti naują spaudos mašiną, tai atneš didesnį pelną. Tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo spaustuvės vadovybės apsisprendimo, kadangi atnaujinant senąją mašiną bus investuota 6 kartus mažiau pinigų, o pelnas bus tik mažesnis tik 1,2 karto.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Kiekviena valdymo struktūra turi savų privalumų ir trūkumų, todėl nustatyti pačią efektyviausią valdymo struktūrą visoms įmonėms yra neįmanoma, nes lemiantys veiksniai yra: įmonės dydis, gamybos (paslaugų teikimo) sudėtingumas, suformuluotų tikslų kiekis, technologija, veikimo aplinka. Dažniausiai įmonės derina kelias valdymo struktūras, siekdamos lankstesnės valdymo struktūros funkcionavimo.
2. UAB „A. Jakšto spaustuvė“ savo organizacinei veiklai palaikyti naudoja funkcinio ir linijinio valdymo struktūrų derinį, tačiau dauguma valdymo struktūros bruožų priskiriami funkcinei struktūrai.
3. Išsiaiškinti pagrindiniai organizacinės struktūros trūkumai: neaiški ir neapibrėžta valdymo struktūra bei jos efektyvumas, skirtingas funkcinių padalinių indėlis į bendrą veiklos rezultatą (bei jų tikslingumo klausimas, pvz. personalo skyrius), funkcinių tarnybų nutolimas nuo bendrų tikslų iškeliant “savo” skyriaus tikslus esminiais, problematiškas valdymo funkcijų koordinavimas, neaiškus organizacijos vadovo vadovavimas ir linijinio valdymo struktūros bruožai (žemesnio lygio vadovai gali prarasti savarankiškumą, iniciatyvą, vienas asmuo gali valdyti padėtį). Šie trūkumai verčia mąstyti apie organizacinės valdymo struktūros dalinį tobulinimą arba keitimą.
4. Įvertinus dabartinę valdymo struktūros padėtį pagal atskirus skyrius padariau išvadą, kad personalo skyrius yra per mažas, kad atskirai koordinuotų tik personalo vadybos funkcijas, o be to atliekama daug funkcijų nesusijusių su personalo vadybos klausimais. Todėl būtų prasminga jį prijungti prie kažkokio kito padalinio. Tikriausiai, pats racionaliausias sprendimas panaudojus štabinės valdymo struktūros elementus jį priskirti kaip vadovo asmeninio aparato dalį .
5. Siekiant optimalesnio gamybos skyriaus darbo, siūlyčiau sukurti naują kokybės skyrių, kuris rūpintųsi ne tik galutinio produkto, bet ir visos organizacijos veiklos kokybe. Ši būtinybė iškilo organizacijoje diegiant kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9000 standarto reikalavimus.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Stoner J. Vadyba. – Kaunas: Informatika ir poligrafija, 1999.
2. Sakalas A., Vanagas P., Martinkus B. Ir kt. Pramonės įmonių vadyba. – Kaunas: Technologija, 2000.
3. Butkus F. S. Organizacijos ir vadyba. Vilnius: Alma littera, 1996.
4. Misevičius V. Vadybos pagrindai. – Kaunas: Technologija, 2001.
5. Jewell B. R. Integruotos verslo studijos. – The Baltic Press, 2000.
6. Zabielavičienė I. Valdymo sprendimai įmonėje. – Vilnius: Technika, 2001.
7. Lukoševičius K>, Martinkus B. Verslo vadyba. – Kaunas: Technologija, 2001.
8. Vaitiekus A. Valdymo sprendimai. – Kaunas: Technologija, 2000.

1 PRIEDAS
UAB „A. JAKŠTO SPAUSTUVĖ“
FUNKCINĖ ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

2 PRIEDAS
UAB „A. JAKŠTO SPAUSTUVĖ“
MODIFIKUOTA ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

3 PRIEDAS
UAB „A. JAKŠTO SPAUSTUVĖ“
ORGANIZACINĖ VALDYMO STRUKTŪRA

4 PRIEDAS

SPRENDIMŲ MEDIS

Leave a Comment