Įvadas
Struktūriniai organizacijų pokyčiai išsamiai nagrinėjami Alvino
Toflerio knygoje „Būsimas sukrėtimas“ autoriaus žodžiais biurokratija pakeis nauja struktūra, vadinamoji „adchokratija“ reiškia – konkrečiam tikslui. Jis pabrėžia , kad organizacijos privalo atsiliepti į aplinkos pokyčius, prisitaikydamas prie jų. Bandoma įrodyti, kad nuo organizacijos reakcijos į vykstančius pokyčius, sugebėjimo įveikti organizacijos inertiškumą, nuo vadovo žinių, mąstymo ir supratimo priklauso žmonės, sėkmė ir apskritai egzistencija.
Verslas bus perspektyvus, naudingas ir turės pranašumų, jei bus naudojamos įvairios techninės, vadybinės ar kitokios šiuolaikinės priemonės, aktyviai bendradarbiaujant su mokslininkais bei konsultantais ir diegiamos naujovės aprėpiant ir naudojant reikalingą informaciją.
Vadovaujantis keliu žmonių sėkmingos ir nesėkmingos veiklos pavyzdžiais, vadybos teorijos plėtros pažinimu bei konsultacine patirtimi, pateikiamas reagavimo į pokyčius metodologinis požiūris ir metodinės rekomendacijas.
XXI amžiuje kaip bebūtu sunku, be informacinių technologijų išsiversti versle neįmanoma. Kur bebūtumėte jus priklausote nuo informacinių technologijų, ir jos plėtra yra manau pati svarbiausia šiuolaikinėje visuomenėja. Kas nespės prie jų prisitaikyti, bus suku gyventi. Šiuo metu daug padeda valstybė savo žmonėm, kompensuodama žmonėms daly sumos nuo pirkto kompiuterio, tai padės daugeliui žmonių įsigyti kompiuterį ir spėti prisitaikyti prie kompiuterizacijos plitimo ir jos reikalingumo šiai dienai.
Organizaciniai pokyčiai
Pokyčiai vyko palaipsniui – nuo Tayloro taikytų metodų iki mechanizuotų ir automatizuotų šiuolaikinės pramonės linijų. Pasikeitė technologija ir rinkodara, atsirado daug valdymo technikų, kuriuos neretai siejamos su žmogiškaisiais santykiais. Tačiau dauguma šių pokyčių vyko atsietai ir nesuderintai. Šiandiena formuojasi naujas požiūris: nuolat gausėjančias idėjas ir sistemų teorija siekiama panaudoti novatoriškomis organizacijų idėjoms, pritaikant sistemiškesnį ir visapusiškesnį požiūrį į problemas, kad būtų į visumą užuot žiūrėjus į atskiras dalis.
Išskyrus tam tikras visuomenės taisykles, žmonės turi daug laisvės tačiau įstojus į organizacija jų laisvė apribojama savo pastangas tenka vienyti su kitų žmonių pastangomis, kad būtų pasiekti organizacijos tikslai. Todėl tarp asmeninių ir verslo tikslų gali susidaryti trintis.
Valdžiai įgyvendinti vadovybė turi turėti administravimo aparatą. Taip suformuojama hierarchija, kuri parengia politines nuostatas, turinčias užtikrinti, kad bet kokia individo veiksmų laisvė darbe atitiktų organizacijos nuostatų dvasią.
Organizacijos struktūrai turi įtakos ekonominė aplinka. Pramonės revoliucija sukūrė labai konkurentiška ir stabilią aplinka, bei valdžios piramidės struktūrą, kai įmonę kontroliuodavo keletas išteklius valdančių asmenų. Tokia tvarka pasirodė tinkama atlikti užduotis, kurios iš esmės buvo rutininės. Nuo to laiko įmonių aplinka tapo ne tokia stabili, o struktūros – nebe mechanistinės mokslų tyrimo ir technologinių plėtros dėka didesnės ekonomikos ir kitų visuomenės sektorių priklausomybė, ypač tarp šalių ( pvz. Europos bendrija ). Visa tai vedė prie sudėtingesnio tęsinio ir valstybinio reguliavimo, didesnės konkurencijos tarp firmų bei išteklių susiliejimo.
Ateityje vyks dar stipresni technologiniai pokyčiai, o organizacijų struktūra taps dar įvairesnė. Kiti veiksniai, turintys įtakos organizacijų pokyčiams:
„ Gyventojų skaičiaus didėjimas, kai kylant švietimo lygiui į darbą priimama išsilavinusių žmonių. Vis didesnę reikšmę įgyja žmonių bendravimas, nes tenka bendradarbiauti didesniuose projektuose ir koncernuose.
(Robertas Appleby, Tema – Organizaciniai pokyčiai, puslapis – 174. )
Šiuolaikinės informacinės technologijos švietime: kalbos problema
Informacinė visuomenė – naujas gyvenimo būdas
XX amžiaus pabaiga pažymėta „informacinės visuomenės“ kūrimo nerimu.
Kiekvieną dieną per radiją, televiziją, spaudą, paskaitas, seminarus kartojami šie žodžiai.
Europos Sąjunga drauge su dešimčia asocijuotųjų šalių imasi spręsti informacinės visuomenės keliamus uždavinius. Lietuva yra tarp tų dešimties.
Todėl Lietuvai informacinės visuomenės kūrimas tampa svarbiu strateginiu uždaviniu.
Pasaulio pažinimą siejame su trimis pagrindiniais komponentais:
materija, energija, informacija. Pirmieji du seniai išsikovojo deramą vietą ir pripažinimą tiek moksle, tiek švietime, tuo tarpu tretysis vis tebesklando miglose, ypač švietime: neaišku, nei ko mokyti, nei kada, nei kas turėtų mokyti. Vėlgi kartojami teiginiai apie informacijos svarbą, tačiau nuo to nedaug kas keičiasi.
Norime ar nenorime – kuriame ir turėsime kurti informacinę visuomenę.
Tai objektyvi realybė. Tad naudingiau būtų suprasti jos plėtros dėsnius, išmanyti jai keliamus uždavinius ir pagal galimybes prisidėti ar dalyvauti jos kūrime.
Esama daug informacinės visuomenės apibrėžčių: nuo trumpučių žinynuose pateikiamų apibūdinimų iki išsamių vadovėliškų aiškinimų. Tačiau visuomet svarbu suvokti sąvokos šerdį. Informacinės visuomenės esminis požymis: jos svarbiausias produktas – informacija, o pagrindiniai ištekliai – žinios.
Taigi informacinėje visuomenėje kokios nors grupės sėkmė ar nesėkmė priklauso nuo jos sugebėjimo panaudoti savo kūrybines galias ir žinias, o ne nuo gamybinio pajėgumo.
Šiuolaikinė informacinė technologija gali apdoroti, atgaminti ir perduoti bet kurios rūšies informaciją nepaisant atstumo, laiko bei jos apimties.
Informacinės visuomenės sukūrimas turėtų pagerinti Europos piliečių gyvenimo sąlygas, padidinti ekonominį efektyvumą, sukurti daug naujų darbo vietų, sudaryti sąlygas kiekvienam maksimaliai panaudoti savo vidines jėgas.
Informacinė visuomenė: švietimas ir kalba
Pramonė norėdama išlaikyti aukštą lygį, greitai reagavo į pokyčius:
keitėsi vadovavimas, produkcijos gamyboje ir paskirstyme diegiamos modernios technologijos, vartotojų poreikių tenkinimas tapo itin svarbiu dalyku. Tačiau švietimas kinta per lėtai.
Visuomenė bando spręsti problemas, susijusias su informacinės technologijos panaudojimu švietime. Gimtoji kalba tampa vis svarbesniu informacinės visuomenės komponentu. Būtina gerai mokėti gimtąją kalbą.
Tačiau čia susiduriama ir su kita klausimo puse. Informacinė technologija atlieka vis didesnį vaidmenį visuomenėje. Ji daro visa apimantį poveikį ne tik informatikams profesionalams (specialistams), bet ir visiems piliečiams.
Europa yra daugiakalbė, todėl komunikavimas būtinas. Šiuo metu vyrauja didžiųjų, technologiškai pirmaujančių valstybių kalbos. Mažos šalys turi sukurti priemones, kaip efektyviau perteikti informaciją gimtąja kalba.
Iškyla itin opūs kalbos, kaip vertybės, suvokimo, kalbos visumos įsisąmoninimo, terminologijos klausimai. Terminija gali stabdyti arba skatinti paties mokslo pažangą.
Informacinės technologijos sąvoka šiandien tokia pat populiari, kaip ir žodis „kompiuteris“. Vartojant kompiuterius bei informacinės technologijos priemones, susiduriama su šaliai gyvybiškai aktualia problema: kalbos (programinės įrangos) lituanizavimu. Daugelis Europos valstybių sėkmingai sprendžia šią problemą. Lietuviams pritrūksta tai lėšų, tai nuostatų, tai organizavimo, tai darbo išbaigtumo…
Galima būtų skirti keturias šiuo metu itin aktualias informacinės veiklos bei darbo kompiuteriu sritis, kurių programinės įrangos lituanizavimas yra neabejotinai svarbus:
• Raštvedyba ( Tai viena populiariausių kompiuterių panaudojimo krypčių.
Niekam nekyla abejonių, kad raštus patogiausia rengti kompiuteriu. Ir rengia. Net mokykloje mokiniai gana greit išmokomi naudotis teksto tvarkymo sistemomis );
• Komunikavimas ( Kompiuteris – puiki komunikacinė priemonė.
Paprasčiausias ir pigiausias komunikacijos būdas – elektroninis paštas, jį puikiai galima panaudoti mokymui );
• informacijos skleidimas ir paieška ( Ieškantiems kokios nors informacijos patariama jos ieškoti „Internete“ );
• mokomosios programos (Programinė įranga, vartojama mokyklų kompiuteriuose, daro didžiulį poveikį mokinių kalbai. Tai neginčytina.
Jei būtų daug ir mokymui tinkamos programinės įrangos, tai taisyklingi terminai gana greit įsitvirtintų mokinių kalboje. Tačiau, deja, originalių lietuviškų mokomųjų programų šiuo metu turime vos keletą vienetų, visos jos parengtos Atviros Lietuvos fondo „Naujųjų technologijų“ programos iniciatyva).
Rašyti laiškus į užsienį – paprasta. Paprastai rašoma angliškai – jų abėcėlei pritaikytas kompiuteris. Rašant Lietuvoje susiduriama su didžiulėmis problemomis. Tekstai „švepli“, be nosinių. Labai nemalonu.
Skaudžiausia, kad jaunimas pripranta prie tokių tekstų (akis greit prisitaiko) ir tai tampa normaliu dalyku. Dažniausiai kaltė suverčiama technikai: kompiuteris „nemoka“, „negali“… Deja, kalta ne techninė įranga, o specialistų kultūra, ypač institucijų, valdininkų požiūris į lietuvių kalbą ( kam skirti lėšas, jei be „be varnelių“ galima suprasti ).
„Internetu“ ypač naudojasi jaunimas. Jaunimas kuria puslapius.
Dažniausiai jam reikia patarimų, rekomendacijų, gal net pagalbos.
Terminologijos problemos
Senokai siekiama, kad tam tikri terminologijos darbai visur valstybės viduje ar tarpvalstybiniu bei tarptautiniu mastu būtų dirbami vienodai, kad būtų aiški terminių projektų, siūlymų, rinkų rengimo, pateikimo ir tvirtinimo tvarka. Tuo reikalu reikia turėti įvairioms terminologijos darbo grupėms taisyklių, nuostatų, standartų ir kitokių normatyvinių dokumentų13.
Terminai – viena iš kalbos problemų, susijusių su šiuolaikine informacine technologija. Jų kūrimo, o svarbiausia, tvarkymo ir nuolatinės priežiūros būtinybę supranta daugelis, tačiau dažniausiai apsiribojama žodžiais „reikia“, „būtina“, „svarbu“.
Lietuvoje informatikos terminų klausimas jau, galima sakyti, pajudėjęs į priekį. Išleisti trys žodynai.
Išvados
➢ Versle ir organizacijose pritaikome šias teorijas
➢ Verslininkui ar organizacijos vadovui tai būtina žinoti, nes dauguma verslų ar organizacijų žlunga dėl neišsilavinusio vadovo.
➢ Kompiuteris ir verslas tai beveik neatsiejami vienas nuo kito.
➢ Kompiuterinės technologijos žmogų daro gabesnį, sumanesnį, raštingesnį.
➢ Taupo verslininkų ir organizacijų laika.
➢ Dėl kompiuterinių technologijų galime greičiau ir efektyviau aptarnauti klientą.
Literatūros sąrašas
1. Appleby R.C. Šiuolaikinio verslo administravimas. Vilnius Charibdė
2003
2. Maciulevičius R. Kauno kolegijos Tauragės skyrius Informacinių technologijų didaktinė medžiaga.
3. Bagdonienė L., Bagdonas E., Kazlauskienė E., Zarembytė J., Kauno technologija 2004