Turinys
Įvadas 3
Organizaciniai pokyčiai 4
Šiuolaikinės informacinės technologijos švietime: kalbos problema 5
Informacinė visuomenė: švietimas ir kalba 5 Terminologijos problemos 7
Išvados 8
Literatūros sąrašas 9
Įvadas
Struktūriniai organizacijų pokyčiai išsamiai nagrinėjami AlvinoToflerio knygoje „Būsimas sukrėtimas“ autoriaus žodžiais biurokratijapakeis nauja struktūra, vadinamoji „adchokratija“ reiškia – konkrečiamtikslui. Jis pabrėžia , kad organizacijos privalo atsiliepti į aplinkospokyčius, prisitaikydamas prie jų. Bandoma įrodyti, kad nuo organizacijosreakcijos į vykstančius pokyčius, sugebėjimo įveikti organizacijosinertiškumą, nuo vadovo žinių, mąstymo ir supratimo priklauso žmonės, sėkmėir apskritai egzistencija. Verslas bus perspektyvus, naudingas ir turės pranašumų, jei busnaudojamos įvairios techninės, vadybinės ar kitokios šiuolaikinėspriemonės, aktyviai bendradarbiaujant su mokslininkais bei konsultantais irdiegiamos naujovės aprėpiant ir naudojant reikalingą informaciją. Vadovaujantis keliu žmonių sėkmingos ir nesėkmingos veiklospavyzdžiais, vadybos teorijos plėtros pažinimu bei konsultacine patirtimi,pateikiamas reagavimo į pokyčius metodologinis požiūris ir metodinėsrekomendacijas. XXI amžiuje kaip bebūtu sunku, be informacinių technologijų išsiverstiversle neįmanoma. Kur bebūtumėte jus priklausote nuo informaciniųtechnologijų, ir jos plėtra yra manau pati svarbiausia šiuolaikinėjevisuomenėja. Kas nespės prie jų prisitaikyti, bus suku gyventi. Šiuo metudaug padeda valstybė savo žmonėm, kompensuodama žmonėms daly sumos nuopirkto kompiuterio, tai padės daugeliui žmonių įsigyti kompiuterį ir spėtiprisitaikyti prie kompiuterizacijos plitimo ir jos reikalingumo šiaidienai.
Organizaciniai pokyčiai
Pokyčiai vyko palaipsniui – nuo Tayloro taikytų metodų ikimechanizuotų ir automatizuotų šiuolaikinės pramonės linijų. Pasikeitėtechnologija ir rinkodara, atsirado daug valdymo technikų, kuriuos neretaisiejamos su žmogiškaisiais santykiais. Tačiau dauguma šių pokyčių vykoatsietai ir nesuderintai. Šiandiena formuojasi naujas požiūris: nuolat
gausėjančias idėjas ir sistemų teorija siekiama panaudoti novatoriškomisorganizacijų idėjoms, pritaikant sistemiškesnį ir visapusiškesnį požiūrį įproblemas, kad būtų į visumą užuot žiūrėjus į atskiras dalis. Išskyrus tam tikras visuomenės taisykles, žmonės turi daug laisvėstačiau įstojus į organizacija jų laisvė apribojama savo pastangas tenkavienyti su kitų žmonių pastangomis, kad būtų pasiekti organizacijostikslai. Todėl tarp asmeninių ir verslo tikslų gali susidaryti trintis.Valdžiai įgyvendinti vadovybė turi turėti administravimo aparatą. Taipsuformuojama hierarchija, kuri parengia politines nuostatas, turinčiasužtikrinti, kad bet kokia individo veiksmų laisvė darbe atitiktųorganizacijos nuostatų dvasią. Organizacijos struktūrai turi įtakos ekonominė aplinka. Pramonėsrevoliucija sukūrė labai konkurentiška ir stabilią aplinka, bei valdžiospiramidės struktūrą, kai įmonę kontroliuodavo keletas išteklius valdančiųasmenų. Tokia tvarka pasirodė tinkama atlikti užduotis, kurios iš esmėsbuvo rutininės. Nuo to laiko įmonių aplinka tapo ne tokia stabili, ostruktūros – nebe mechanistinės mokslų tyrimo ir technologinių plėtros dėkadidesnės ekonomikos ir kitų visuomenės sektorių priklausomybė, ypač tarpšalių ( pvz. Europos bendrija ). Visa tai vedė prie sudėtingesnio tęsinioir valstybinio reguliavimo, didesnės konkurencijos tarp firmų bei ištekliųsusiliejimo. Ateityje vyks dar stipresni technologiniai pokyčiai, o organizacijųstruktūra taps dar įvairesnė. Kiti veiksniai, turintys įtakos organizacijųpokyčiams:„ Gyventojų skaičiaus didėjimas, kai kylant švietimo lygiui į darbą priimama išsilavinusių žmonių. Vis didesnę reikšmę įgyja žmonių bendravimas, nes tenka bendradarbiauti didesniuose projektuose ir koncernuose.
(Robertas Appleby, Tema – Organizaciniai pokyčiai, puslapis – 174. )
Šiuolaikinės informacinės technologijos švietime: kalbos problema Informacinė visuomenė – naujas gyvenimo būdas
XX amžiaus pabaiga pažymėta „informacinės visuomenės“ kūrimo nerimu.
Kiekvieną dieną per radiją, televiziją, spaudą, paskaitas, seminaruskartojami šie žodžiai. Europos Sąjunga drauge su dešimčia asocijuotųjų šalių imasi spręstiinformacinės visuomenės keliamus uždavinius. Lietuva yra tarp tų dešimties.Todėl Lietuvai informacinės visuomenės kūrimas tampa svarbiu strateginiuuždaviniu. Pasaulio pažinimą siejame su trimis pagrindiniais komponentais:materija, energija, informacija. Pirmieji du seniai išsikovojo deramą vietąir pripažinimą tiek moksle, tiek švietime, tuo tarpu tretysis vistebesklando miglose, ypač švietime: neaišku, nei ko mokyti, nei kada, neikas turėtų mokyti. Vėlgi kartojami teiginiai apie informacijos svarbą,tačiau nuo to nedaug kas keičiasi. Norime ar nenorime – kuriame ir turėsime kurti informacinę visuomenę.Tai objektyvi realybė. Tad naudingiau būtų suprasti jos plėtros dėsnius,išmanyti jai keliamus uždavinius ir pagal galimybes prisidėti ar dalyvautijos kūrime. Esama daug informacinės visuomenės apibrėžčių: nuo trumpučių žinynuosepateikiamų apibūdinimų iki išsamių vadovėliškų aiškinimų. Tačiau visuometsvarbu suvokti sąvokos šerdį. Informacinės visuomenės esminis požymis: jossvarbiausias produktas – informacija, o pagrindiniai ištekliai – žinios.Taigi informacinėje visuomenėje kokios nors grupės sėkmė ar nesėkmėpriklauso nuo jos sugebėjimo panaudoti savo kūrybines galias ir žinias, one nuo gamybinio pajėgumo. Šiuolaikinė informacinė technologija gali apdoroti, atgaminti irperduoti bet kurios rūšies informaciją nepaisant atstumo, laiko bei josapimties. Informacinės visuomenės sukūrimas turėtų pagerinti Europos piliečiųgyvenimo sąlygas, padidinti ekonominį efektyvumą, sukurti daug naujų darbovietų, sudaryti sąlygas kiekvienam maksimaliai panaudoti savo vidinesjėgas.Informacinė visuomenė: švietimas ir kalba
Pramonė norėdama išlaikyti aukštą lygį, greitai reagavo į pokyčius:keitėsi vadovavimas, produkcijos gamyboje ir paskirstyme diegiamos
modernios technologijos, vartotojų poreikių tenkinimas tapo itin svarbiudalyku. Tačiau švietimas kinta per lėtai. Visuomenė bando spręsti problemas, susijusias su informacinėstechnologijos panaudojimu švietime. Gimtoji kalba tampa vis svarbesniuinformacinės visuomenės komponentu. Būtina gerai mokėti gimtąją kalbą.Tačiau čia susiduriama ir su kita klausimo puse. Informacinė technologijaatlieka vis didesnį vaidmenį visuomenėje. Ji daro visa apimantį poveikį netik informatikams profesionalams (specialistams), bet ir visiemspiliečiams. Europa yra daugiakalbė, todėl komunikavimas būtinas. Šiuo metu vyraujadidžiųjų, technologiškai pirmaujančių valstybių kalbos. Mažos šalys turisukurti priemones, kaip efektyviau perteikti informaciją gimtąja kalba.Iškyla itin opūs kalbos, kaip vertybės, suvokimo, kalbos visumosįsisąmoninimo, terminologijos klausimai. Terminija gali stabdyti arbaskatinti paties mokslo pažangą. Informacinės technologijos sąvoka šiandien tokia pat populiari, kaipir žodis „kompiuteris“. Vartojant kompiuterius bei informacinėstechnologijos priemones, susiduriama su šaliai gyvybiškai aktualiaproblema: kalbos (programinės įrangos) lituanizavimu. Daugelis Europosvalstybių sėkmingai sprendžia šią problemą. Lietuviams pritrūksta tai lėšų,tai nuostatų, tai organizavimo, tai darbo išbaigtumo… Galima būtų skirti keturias šiuo metu itin aktualias informacinėsveiklos bei darbo kompiuteriu sritis, kurių programinės įrangoslituanizavimas yra neabejotinai svarbus: • Raštvedyba ( Tai viena populiariausių kompiuterių panaudojimo krypčių. Niekam nekyla abejonių, kad raštus patogiausia rengti kompiuteriu. Ir rengia. Net mokykloje mokiniai gana greit išmokomi naudotis teksto tvarkymo sistemomis ); • Komunikavimas ( Kompiuteris – puiki komunikacinė priemonė. Paprasčiausias ir pigiausias komunikacijos būdas – elektroninis paštas, jį puikiai galima panaudoti mokymui ); • informacijos skleidimas ir paieška ( Ieškantiems kokios nors informacijos patariama jos ieškoti „Internete“ ); • mokomosios programos (Programinė įranga, vartojama mokyklų kompiuteriuose, daro didžiulį poveikį mokinių kalbai. Tai neginčytina. Jei būtų daug ir mokymui tinkamos programinės įrangos, tai taisyklingi terminai gana greit įsitvirtintų mokinių kalboje. Tačiau, deja, originalių lietuviškų mokomųjų programų šiuo metu turime vos keletą vienetų, visos jos parengtos Atviros Lietuvos fondo „Naujųjų technologijų“ programos iniciatyva).Rašyti laiškus į užsienį – paprasta. Paprastai rašoma angliškai – jųabėcėlei pritaikytas kompiuteris. Rašant Lietuvoje susiduriama sudidžiulėmis problemomis. Tekstai „švepli“, be nosinių. Labai nemalonu.Skaudžiausia, kad jaunimas pripranta prie tokių tekstų (akis greitprisitaiko) ir tai tampa normaliu dalyku. Dažniausiai kaltė suverčiamatechnikai: kompiuteris „nemoka“, „negali“… Deja, kalta ne techninėįranga, o specialistų kultūra, ypač institucijų, valdininkų požiūris įlietuvių kalbą ( kam skirti lėšas, jei be „be varnelių“ galima suprasti ). „Internetu“ ypač naudojasi jaunimas. Jaunimas kuria puslapius.Dažniausiai jam reikia patarimų, rekomendacijų, gal net pagalbos.
Terminologijos problemos
Senokai siekiama, kad tam tikri terminologijos darbai visur valstybėsviduje ar tarpvalstybiniu bei tarptautiniu mastu būtų dirbami vienodai, kadbūtų aiški terminių projektų, siūlymų, rinkų rengimo, pateikimo irtvirtinimo tvarka. Tuo reikalu reikia turėti įvairioms terminologijos darbogrupėms taisyklių, nuostatų, standartų ir kitokių normatyvinių dokumentų13. Terminai – viena iš kalbos problemų, susijusių su šiuolaikineinformacine technologija. Jų kūrimo, o svarbiausia, tvarkymo ir nuolatinėspriežiūros būtinybę supranta daugelis, tačiau dažniausiai apsiribojamažodžiais „reikia“, „būtina“, „svarbu“. Lietuvoje informatikos terminų klausimas jau, galima sakyti, pajudėjęsį priekį. Išleisti trys žodynai.
Išvados
➢ Versle ir organizacijose pritaikome šias teorijas ➢ Verslininkui ar organizacijos vadovui tai būtina žinoti, nes dauguma verslų ar organizacijų žlunga dėl neišsilavinusio vadovo. ➢ Kompiuteris ir verslas tai beveik neatsiejami vienas nuo kito. ➢ Kompiuterinės technologijos žmogų daro gabesnį, sumanesnį, raštingesnį. ➢ Taupo verslininkų ir organizacijų laika. ➢ Dėl kompiuterinių technologijų galime greičiau ir efektyviau aptarnauti klientą.
Literatūros sąrašas
1. Appleby R.C. Šiuolaikinio verslo administravimas. Vilnius Charibdė 2003 2. Maciulevičius R. Kauno kolegijos Tauragės skyrius Informacinių technologijų didaktinė medžiaga. 3. Bagdonienė L., Bagdonas E., Kazlauskienė E., Zarembytė J., Kauno technologija 2004