Organizaciniai pokyčiai ir informacinių technologijų plėtra

Turinys

Įvadas 3

Organizaciniai pokyčiai 4

Šiuolaikinės informacinės technologijos švietime: kalbos problema 5

Informacinė visuomenė: švietimas ir kalba 5

Terminologijos problemos 7

Išvados 8

Literatūros sąrašas 9

Įvadas

Struktūriniai organizacijų pokyčiai išsamiai nagrinėjami Alvino
Toflerio knygoje „Būsimas sukrėtimas“ autoriaus žodžiais biurokratija
pakeis nauja struktūra, vadinamoji „adchokratija“ reiškia – konkrečiam
tikslui. Jis pabrėžia , kad organizacijos privalo atsiliepti į aplinkos
pokyčius, prisitaikydamas prie jų. Bandoma įrodyti, kad nuo organizacijos
reakcijos į vykstančius pokyčius, sugebėjimo įveikti organizacijos
inertiškumą, nuo vadovo žinių, mąstymo ir supratimo priklauso žmonės, sėkmė
ir apskritai egzistencija.

Verslas bus perspektyvus, naudingas ir turės pranašumų, jei bus
naudojamos įvairios techninės, vadybinės ar kitokios šiuolaikinės
priemonės, aktyviai bendradarbiaujant su mokslininkais bei konsultantais ir
diegiamos naujovės aprėpiant ir naudojant reikalingą informaciją.

Vadovaujantis keliu žmonių sėkmingos ir nesėkmingos veiklos
pavyzdžiais, vadybos teorijos plėtros pažinimu bei konsultacine patirtimi,
pateikiamas reagavimo į pokyčius metodologinis požiūris ir metodinės
rekomendacijas.

XXI amžiuje kaip bebūtu sunku, be informacinių technologijų išsiversti
versle neįmanoma. Kur bebūtumėte jus priklausote nuo informacinių
technologijų, ir jos plėtra yra manau pati svarbiausia šiuolaikinėje
visuomenėja. Kas nespės prie jų prisitaikyti, bus suku gyventi. Šiuo metu
daug padeda valstybė savo žmonėm, kompensuodama žmonėms daly sumos nuo
pirkto kompiuterio, tai padės daugeliui žmmonių įsigyti kompiuterį ir spėti
prisitaikyti prie kompiuterizacijos plitimo ir jos reikalingumo šiai
dienai.

Organizaciniai pokyčiai

Pokyčiai vyko palaipsniui – nuo Tayloro taikytų metodų iki
mechanizuotų ir automatizuotų šiuolaikinės pramonės linijų. Pasikeitė
technologija ir rinkodara, atsirado daug valdymo technikų, kuriuos neretai
siejamos su žmogiškaisiais santykiais. Tačiau dauguma šių p

pokyčių vyko
atsietai ir nesuderintai. Šiandiena formuojasi naujas požiūris: nuolat
gausėjančias idėjas ir sistemų teorija siekiama panaudoti novatoriškomis
organizacijų idėjoms, pritaikant sistemiškesnį ir visapusiškesnį požiūrį į
problemas, kad būtų į visumą užuot žiūrėjus į atskiras dalis.

Išskyrus tam tikras visuomenės taisykles, žmonės turi daug laisvės
tačiau įstojus į organizacija jų laisvė apribojama savo pastangas tenka
vienyti su kitų žmonių pastangomis, kad būtų pasiekti organizacijos
tikslai. Todėl tarp asmeninių ir verslo tikslų gali susidaryti trintis.
Valdžiai įgyvendinti vadovybė turi turėti administravimo aparatą. Taip
suformuojama hierarchija, kuri parengia politines nuostatas, turinčias
užtikrinti, kad bet kokia individo veiksmų laisvė darbe atitiktų
organizacijos nuostatų dvasią.

Organizacijos struktūrai turi įtakos ekonominė aplinka. Pramonės
revoliucija sukūrė labai konkurentiška ir stabilią aplinka, bei valdžios
piramidės struktūrą, kai įmonę kontroliuodavo keletas išteklius valdančių
asmenų. Tokia tvarka pasirodė tinkama atlikti užduotis, kurios iš esmės
buvo rutininės. Nuo to laiko įįmonių aplinka tapo ne tokia stabili, o
struktūros – nebe mechanistinės mokslų tyrimo ir technologinių plėtros dėka
didesnės ekonomikos ir kitų visuomenės sektorių priklausomybė, ypač tarp
šalių ( pvz. Europos bendrija ). Visa tai vedė prie sudėtingesnio tęsinio
ir valstybinio reguliavimo, didesnės konkurencijos tarp firmų bei išteklių
susiliejimo.

Ateityje vyks dar stipresni technologiniai pokyčiai, o organizacijų
struktūra taps dar įvairesnė. Kiti veiksniai, turintys įtakos organizacijų
pokyčiams:

„ Gyventojų skaičiaus didėjimas, kai kylant švietimo lygiui į darbą

priimama išsilavinusių žmonių. Vis didesnę reikšmę įgyja žmonių

bendravimas, nes tenka bendradarbiauti didesniuose projektuose ir

koncernuose.

(Robertas Appleby, Tema – Organizaciniai pokyčiai, puslapis &#

#8211; 174. )

Šiuolaikinės informacinės technologijos švietime: kalbos problema

Informacinė visuomenė – naujas gyvenimo būdas

XX amžiaus pabaiga pažymėta „informacinės visuomenės“ kūrimo nerimu.
Kiekvieną dieną per radiją, televiziją, spaudą, paskaitas, seminarus
kartojami šie žodžiai.

Europos Sąjunga drauge su dešimčia asocijuotųjų šalių imasi spręsti
informacinės visuomenės keliamus uždavinius. Lietuva yra tarp tų dešimties.
Todėl Lietuvai informacinės visuomenės kūrimas tampa svarbiu strateginiu
uždaviniu.

Pasaulio pažinimą siejame su trimis pagrindiniais komponentais:
materija, energija, informacija. Pirmieji du seniai išsikovojo deramą vietą
ir pripažinimą tiek moksle, tiek švietime, tuo tarpu tretysis vis
tebesklando miglose, ypač švietime: neaišku, nei ko mokyti, nei kada, nei
kas turėtų mokyti. Vėlgi kartojami teiginiai apie informacijos svarbą,
tačiau nuo to nedaug kas keičiasi.

Norime ar nenorime – kuriame ir turėsime kurti informacinę visuomenę.
Tai objektyvi realybė. Tad naudingiau būtų suprasti jos plėtros dėsnius,
išmanyti jai keliamus uždavinius ir pagal galimybes prisidėti ar dalyvauti
jos kūrime.

Esama daug informacinės visuomenės apibrėžčių: nuo trumpučių žinynuose
pateikiamų apibūdinimų iki išsamių vadovėliškų aiškinimų. Tačiau visuomet
svarbu suvokti sąvokos šerdį. Informacinės visuomenės esminis požymis: jos
svarbiausias produktas – informacija, o pagrindiniai ištekliai – žinios.
Taigi informacinėje visuomenėje kokios nors grupės sėkmė ar nesėkmė
priklauso nuo jos sugebėjimo panaudoti savo kūrybines galias ir žinias, o
ne nuo gamybinio pajėgumo.

Šiuolaikinė informacinė technologija gali apdoroti, atgaminti ir
perduoti bet kurios rūšies informaciją nepaisant atstumo, laiko bei jos
apimties.

Informacinės visuomenės sukūrimas turėtų pagerinti Europos piliečių
gyvenimo sąlygas, padidinti ekonominį efektyvumą, sukurti daug naujų darbo
vietų, s

sudaryti sąlygas kiekvienam maksimaliai panaudoti savo vidines
jėgas.

Informacinė visuomenė: švietimas ir kalba

Pramonė norėdama išlaikyti aukštą lygį, greitai reagavo į pokyčius:
keitėsi vadovavimas, produkcijos gamyboje ir paskirstyme diegiamos
modernios technologijos, vartotojų poreikių tenkinimas tapo itin svarbiu
dalyku. Tačiau švietimas kinta per lėtai.

Visuomenė bando spręsti problemas, susijusias su informacinės
technologijos panaudojimu švietime. Gimtoji kalba tampa vis svarbesniu
informacinės visuomenės komponentu. Būtina gerai mokėti gimtąją kalbą.
Tačiau čia susiduriama ir su kita klausimo puse. Informacinė technologija
atlieka vis didesnį vaidmenį visuomenėje. Ji daro visa apimantį poveikį ne
tik informatikams profesionalams (specialistams), bet ir visiems
piliečiams.

Europa yra daugiakalbė, todėl komunikavimas būtinas. Šiuo metu vyrauja
didžiųjų, technologiškai pirmaujančių valstybių kalbos. Mažos šalys turi
sukurti priemones, kaip efektyviau perteikti informaciją gimtąja kalba.
Iškyla itin opūs kalbos, kaip vertybės, suvokimo, kalbos visumos
įsisąmoninimo, terminologijos klausimai. Terminija gali stabdyti arba
skatinti paties mokslo pažangą.

Informacinės technologijos sąvoka šiandien tokia pat populiari, kaip
ir žodis „kompiuteris“. Vartojant kompiuterius bei informacinės
technologijos priemones, susiduriama su šaliai gyvybiškai aktualia
problema: kalbos (programinės įrangos) lituanizavimu. Daugelis Europos
valstybių sėkmingai sprendžia šią problemą. Lietuviams pritrūksta tai lėšų,
tai nuostatų, tai organizavimo, tai darbo išbaigtumo.

Galima būtų skirti keturias šiuo metu itin aktualias informacinės
veiklos bei darbo kompiuteriu sritis, kurių programinės įrangos
lituanizavimas yra neabejotinai svarbus:

• Raštvedyba ( Tai viena populiariausių kompiuterių panaudojimo krypčių.

Niekam nekyla abejonių, kad raštus patogiausia rengti kompiuteriu. Ir

rengia. Net mokykloje mokiniai gana greit išmokomi naudotis teksto

tvarkymo sistemomis );

;

• Komunikavimas ( Kompiuteris – puiki komunikacinė priemonė.

Paprasčiausias ir pigiausias komunikacijos būdas – elektroninis

paštas, jį puikiai galima panaudoti mokymui );

• informacijos skleidimas ir paieška ( Ieškantiems kokios nors

informacijos patariama jos ieškoti „Internete“ );

• mokomosios programos (Programinė įranga, vartojama mokyklų

kompiuteriuose, daro didžiulį poveikį mokinių kalbai. Tai neginčytina.

Jei būtų daug ir mokymui tinkamos programinės įrangos, tai taisyklingi

terminai gana greit įsitvirtintų mokinių kalboje. Tačiau, deja,

originalių lietuviškų mokomųjų programų šiuo metu turime vos keletą

vienetų, visos jos parengtos Atviros Lietuvos fondo „Naujųjų

technologijų“ programos iniciatyva).

Rašyti laiškus į užsienį – paprasta. Paprastai rašoma angliškai – jų
abėcėlei pritaikytas kompiuteris. Rašant Lietuvoje susiduriama su
didžiulėmis problemomis. Tekstai „švepli“, be nosinių. Labai nemalonu.
Skaudžiausia, kad jaunimas pripranta prie tokių tekstų (akis greit
prisitaiko) ir tai tampa normaliu dalyku. Dažniausiai kaltė suverčiama
technikai: kompiuteris „nemoka“, „negali“. Deja, kalta ne techninė
įranga, o specialistų kultūra, ypač institucijų, valdininkų požiūris į
lietuvių kalbą ( kam skirti lėšas, jei be „be varnelių“ galima suprasti ).

„Internetu“ ypač naudojasi jaunimas. Jaunimas kuria puslapius.
Dažniausiai jam reikia patarimų, rekomendacijų, gal net pagalbos.

Terminologijos problemos

Senokai siekiama, kad tam tikri terminologijos darbai visur valstybės
viduje ar tarpvalstybiniu bei tarptautiniu mastu būtų dirbami vienodai, kad
būtų aiški terminių projektų, siūlymų, rinkų rengimo, pateikimo ir
tvirtinimo tvarka. Tuo reikalu reikia turėti įvairioms terminologijos darbo
grupėms taisyklių, nuostatų, standartų ir kitokių normatyvinių dokumentų13.

Terminai – viena iš kalbos problemų, susijusių su šiuolaikine
informacine technologija. Jų kūrimo, o svarbiausia, tvarkymo ir nuolatinės
priežiūros būtinybę supranta daugelis, tačiau dažniausiai apsiribojama
žodžiais „reikia“, „būtina“, „svarbu“.

Lietuvoje informatikos terminų klausimas jau, galima sakyti, pajudėjęs
į priekį. Išleisti trys žodynai.

Išvados

➢ Versle ir organizacijose pritaikome šias teorijas

➢ Verslininkui ar organizacijos vadovui tai būtina žinoti, nes dauguma

verslų ar organizacijų žlunga dėl neišsilavinusio vadovo.

➢ Kompiuteris ir verslas tai beveik neatsiejami vienas nuo kito.

➢ Kompiuterinės technologijos žmogų daro gabesnį, sumanesnį,

raštingesnį.

➢ Taupo verslininkų ir organizacijų laika.

➢ Dėl kompiuterinių technologijų galime greičiau ir efektyviau

aptarnauti klientą.

Literatūros sąrašas

1. Appleby R.C. Šiuolaikinio verslo administravimas. Vilnius Charibdė

2003

2. Maciulevičius R. Kauno kolegijos Tauragės skyrius Informacinių

technologijų didaktinė medžiaga.

3. Bagdonienė L., Bagdonas E., Kazlauskienė E., Zarembytė J., Kauno

technologija 2004

Leave a Comment