Įvadas 1Organizacijos kūrimasis 2Organizacijos valdymo struktūra 3Organizacijos valdymo struktūros tipai ir modeliai 4Organizacijos valdymo modeliai: 5Organizacijų valdymo struktūros formavimo eiliškumas 5Organizacijos valdymo kontrolė 6Išvados 7Literatūra 8Priedai 10ĮvadasOrganizacijos valdymo struktūra – vienas pačių svarbiausių, esminis organizacijos išlikimą galintis garantuoti veiksnys. Todėl ypač svarbu kuriant, formuojant ar tobulinant organizaciją yra tinkamas pareigų išdėstymas organizacijos viduje bei tinkamų asmenų, šias pareigas atlikti, priėmimas. Net esant aukščiausio lygio kompetentingiems vadovams netinkama organizacijos valdymo struktūra gali pakenkti įmonei ar organizacijai, nes dėl esamo valdymo struktūros netobulumo, nesugebėjimas laiku reaguoti į pasikeitusią rinkos situaciją ar įmonės vadovų sprendimų greitas ir tikslus neįvykdimas įmonei gali padaryti didelių noustolių, kurie gali smarkiai pakenkti tolesnei įmonės plėtrai, ar net galutinai ją sužlugdyti. Organizacijos valdymo struktūra yra atskirų vadovaujančių asmenų tarpusavio ryšys, priklausomybė, įsipareigojimai vienas kitam, ir t.t. Trumpiau tariant imonės vadovybės hierarchija. Organizacijoje yra svarbu tai, kad kiekvienas joje dirbantis individas žinotų savo pareigas, tikslus, tai už ką jis yra atsakingas ir kam yra atsakingas. Taip pat būtinas racionalus būsimų pavaldinių ir vadovų skaičis, nes jei pavaldinių skaičius bus per didelis, vadovas nesugebės tinkamai jiems vadovauti, o jei pavaldžių asmenų skaičius per mažas – veltui švaistomas brangus vadovo darbo laikas. Šiame referate norėčiau supažindinti su organizacijos valdymo struktūros sudėtinėmis dalimis, apžvelgti jų formavimo eiliškumą, taip pat išanalizuoti ir palyginti skirtingų autorių nuomones apie organizacijos valdymo struktūros sudėtines dalis bei jų formavimo eiliškumą.Organizacijos kūrimasisOrganizacijos kūrimasis – tai žmonių vienijimasis siekiant bendrų organizacijos tikslų. Organizacinių valdymo struktūrų kūrimą nulemia suformuluoti tikslai ir strategija. Organizacijos struktūros kūrimas turi ilgalaikį strateginį pobūdį, t. y. struktūra kuriama tikintis, kad ji (t.y. organizacija) gyvuos ilgą laiką, todėl struktūros projektavimas atliekamas etapais, nes organizacijos struktūra yra tampriai susieta su pasirinkta strategija. Kuriant įmonę ar organizaciją visų pirma derėtų išnagrinėti vidinius bei išorinius ryšius, nustatyti reikiamų specialistų, darbuotojų ir vadovų skaičių, apmąstyti tikslų darbo pasidalijimą tarp jų. Taip pat pasirinkti organizacinės valdymo struktūros tipą, techninės valdymo priemones. Atkreipti dėmesį į organizacinės struktūros galimybę našiai dirbti. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti, pasirenkant organizacijos struktūrą, yra šie:
► Kokie yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai organizacijos tikslai?► Koks turi būti mažiausias personalo skaičius, kad projektuojama struktūra efektyviai funkcionuotų?► Kokios ir kiek valdymo technikos (ryšių priemonių, personalinių kompiuterių ir t. t.) reikia projektuojamai organizacijai?► Kiek reikia pradinių lėšų, kad organizacija galėtų pradėti savo veiklą ir išsilaikytų, kad investuotas kapitalas padarys apyvartą ir duos pelną? N. Paliulis ir E. Chlivikas savo knygoje “Vadybos pagrindai” šitaip formuoja principus kuriais vadovaujamasi vykdant organizacines funkcijas: Įmonės tikslų, kurie atskleisti planavimo metu, nustatymas ir detalizavimas; Veiklos rūšių nustatymas, atsiatsižvelgiant į numatytus tikslus; Įvairių užduočių pavedimas žmogui ir jų sujungimas į vadovaujamas darbo grupes ar padalinius; Įvairių veiklos sričių, pavestų kiekvienai grupei, koordinacija, nustatant darbuotojų tarpusavio santykius, taip pat tiksliai nurodant valdymo vykdytoją(vienas pavaldinys negali turėti 2 vadovų). Kiekvienas pavaldinys privalo žinoti savo darbą, jo atlikimo terminus bei vadovą; Tikslo vienybė, t.y. niekas neturi priešintis siekiant bendrų organizacijos tikslų; Kontrolės arba valdymo plėtotės – kiekvienas vadovas savo grupėje atsakingas už savo vadovaujamų darbuotojų veiklą.Organizacijos valdymo struktūraKiekviena įmonė turi tam tikrą vidinę tvarką ar sandarą. Organizacija, visų pirma, yra “socialinė sistema“ kadangi yra sudaryta iš elementų žmonių ir jų grupių, sąveikaujančių tam tikrais ryšiais. Organizacijos struktūra yra jos tarpusavio elementų, t.y. joje dirbančių asmenų tarpusavio sąryšio forma, t.y. atskirų padalinių tarpusavio ryšys, priklausomybė, padalinių skaičius ir kt. Su organizacijos struktūros tamprumu susietos 2 darbų rūšys. Pirmoji – darbų pasidalijimas specializacijoje. Antroji – kontrolė. Kad organizacijos išvengtų klaidų būtina nuolat savo veiklą kontroliuoti, turint tikslą atrasti geresnius, efektyvesnius sprendimus ir apsaugoti nuo bankroto. Darbo pasidalijimas negali būti atsitiktinis. Šis darbas atsakingas ir reikalauja specialaus pasiruošimo ir praktinės patirties.Bet kurioje valdymo sistemoje išskiriamos dvi pagrindinės posistemės: valdomoji (struktūros požiūriu tai gamybinė struktūra) ir valdančioji (valdymo aparatas). Valdančioji posistemė yra svarbesnė už valdomąją, nes ji priima sprendimus kurie paveikia visą organizaciją, t.y. ir valdomąją posistemės dalį. Norint pasirinkti tinkamiausią verslo organizacijos valdymo struktūrą, būtina gerai išnagrinėti kiekvienos valdymo sistemos privalumus bei trūkumus. Organizacijos veiklos rezultatai labai priklauso nuo organizacinės valdymo struktūros, atskirų padalinių tarnybų organizavimo, pavaldinių skaičiaus, valdymo struktūros, vadovų darbo stiliaus, elgesio ir pan. Visais atvejais, kokia struktūra bebūtų, iškyla jos valdymo būtinybė, valdymo funkcijos ir metodai. Kad darbas būtų efektyvus yra atliekamas darbo pasidalijimas.kd organizacija optimaliai veiktų, būtina, kad visuose lygiuose atitinkamuose padaliniuose, atitinkami žmonės gerai žinotų savo vietą, darbą, vaidmenį ir atliekamas funkcijas.N. Paliulis ir E.Chlivikas knygoje “Vadybos Pagrindai” išskiria dvi pagrindines organizacinių valdymo struktųrų grupes: Tradicinę ir programinę – tikslinę.Priklausomai nuo aplinkos pokyčių, išskiriamos centralizuotos ir decentralizuotos struktūros. Centralizuota struktūra remiasi darbo pasidalijimu pagal nusistovėjusias ir naujai atsirandančias funkcijas. Tokios struktūros nėra lanksčios ir yra kuriamos, siekiant trumpalaikių rezultatų. Centralizuotose struktūrose tie patys padaliniai sprendžia ir strateginius, ir operatyvinius klausimus. Operatyviniai klausimai visuomet dominuoja todėl, kad jų yra daugiau ir jų negalima atidėlioti. Decentralizuota valdymo struktūra grindžiama funkciniu grupavimu pagal produkcijos rūšis, tam tikslui sudarant atitinkamas tarnybas. Tų tarnybų vadovai atsako už produkto gamybą, taip pat strateginius bei operatyviniu administracinius sprendimus. Ši struktūra yra lankstesnė, lengviau prisitaiko prie aplinkos, tačiau turi ir trūkumų.Organizacijos valdymo struktūros tipai ir modeliaiP. Zakarevičius savo knygoje “Vadyba” išskiria tris pagrindinius organizacijos valdymo struktūros tipus: Linijinį; Funkcinį; Linijinį – funkcinį;Taip pat dar išskiriamos matricinė, linijinė – funkcinė regioninė, organizuota į vartotoją, orientuota į atskirą gaminį. Pvz: Algimantas Jonaitis knygoje “Vadybos ABC” išskiria šias valdymo struktūras: linijinę, funkcinę, linijinę – štabinę, štabinę, matricinę. O štai N. Paliulis ir E. Chlodvikas išskiria šias: linijinę, funkcinę, linijinę – štabinę, funkcinę – linijinę. Rengdamas šį referatą susidūriau su daugelio autorių skirtinga nuomone. Beveik kiekvienoje skaitytoje knygoje radau vis kitokį valdymo struktūtų išdėstymą. Beveik kiekvienas autorius išskiria jo manymu svarbiausias valdymo struktūras. Iš esmės visų autorių nuomonės sutampa, jos nėra ypatingai skirtingos. Tačiau bendro, sutartinio, valdymo struktūrų išdėstymo nėra.Organizacijos valdymo modeliai:Šiuo metu vadybos teorijoje ir praktikoje funkcionuoja keturi valdymo modeliai:1. Autokratinis.2. Globos.3. Skatinimo (paramos).4. Kolegialus.Visos minėtos organizacinės struktūros turi laikinumo pobūdį, ir, keičiantis gamybos poreikiams, paklausai, pasiūlai, keičiasi ir uždaviniai, kuriuos turi spręsti atitinkama organizacinė struktūra. Tokiems uždaviniams spręsti kuriami nauji padaliniai, kurie ieško optimalių strateginių pataisymų, papildymų. Suradus optimalų variantą, darbuotojai grįžta į pastovią darbo vietą arba išeina iš jos.Organizacijų valdymo struktūros formavimo eiliškumasOrganizacinių valdymo struktūrų kūrimą nulemia suformuluoti tikslai bei strategija. Kuriant organizacijos struktūrą tikimasi, kad organizacija gyvuos ilgą laiką, todėl organizacijos struktūros projektavimas atliekamas etapais, tai lyg strateginis planavimas, nes organizacijos struktūra yra stipriai suijusi su pasirinkta organizacijos strategija. Pirmajame valdymo struktūros kūrimo etape yra išnagrinėjami vidiniai ir išoriniai ryšiai, nustatomas reikiamų organizacijos padalinių skaičius, vadovų ir dirbančiųjų skaičius, aptarnaujantis personalas, atliekamas tikslus darbo pasidalijimas. Antrajame valdymo struktūros kūrimo etape pasirenkamas Organizacinės valdymo struktūros tipas, nustatomas valdymo lygių skaičius, tarpusavio ryšiai, techninės valdymo priemonės ir t.t. Trečiajame etape formuojama organizacinė struktūra, tiksliai nurodant atskirų padalinių struktūras, horizontalųjį ir vertikalųjį darbo pasidalijimą, pavaldumą, reikalingą darbuotojų kvalifikaciją, praktinę darbo patirtį, nustatomi įgaliojimai, teisės, pareigos ir atsakomybė. Kreipiamas dėmesys į organizacinės struktūros galimybę našiai dirbti. Svarbiausias pasirinkimas susijęs su Visada pasirengęs rizikuoti vadovas tikisi didelio pasisekimo, tuo tarpu nerizikuojantis tenkinasi minimalia sėkme. Pasirinkus vadovo nuomone tinkamaiusią valdymo struktūrą pasirinktas sprendimus įgyvendinamas ryžtingai, neleidžiant abejoti jo teisingumu. Kadangi yra labai aiški priklausomybė tarp priimamų sprendimų kokybės ir visos įmonės veiklos efektyvumo, dažnai šie sprendimai priimami pasikonsultavus su specialistais.Organizacijos valdymo kontrolė
Kiekvienas vadovas, nepaisant jo rango, privalo kontroliuoti, ir tai įeina į jo pareigas. Kontrolė yra pagrindinis vadybos elementas. Kontrolė lydi ir planavimą, ir organizavimą. Ji reikalinga tam, kad viskas būtų daroma pagal planus, įstatymus, įsakymus ir nutarimus. Jos tikslas yra pamatyti ir parodyti klaidas, siekiant jas ištaisyti ir vėliau jų nekartoti. Kontroliuoti reikia viską: žmones, medžiagas, įrenginius, veiksmus ir visą veiklą. Kontroliuoti reikia pradėti tuojau pat, kai suformuluoti tikslai, paskirstytos užduotys arba įkurta organizacija. Kiekviena organizacija siekia laiku pastebėti savo klaidas ir jas ištaisyti, kol nesužlugo užsibrėžti tikslai. Kontrolė skatina palaikyti viską, kas organizacijoje yra gero. Kontrolė duoda garantiją, kad organizacija pasieks savo tikslus. Veiksmingai kontrolei reikia dviejų dalykų:1) turėti aiškų planą;2) gerai pažinti organizacijos struktūrą. Kontrolė tik turi duoti informaciją apie esamą padėtį.Kontrolės rūšys:1) pirminė kontrolė;2) tarpinė (operatyvinė) kontrolė;3) galutinė kontrolė.Visų kontrolės rūšių tikslas yra tas pats – pasiekti, kad kontrolės rezultatai būtų kuo artimesni planuotiems. Minėtos kontrolės rūšys skiriasi tik laiku.Kontrolė turi turėti dvi savybes: 1) būti daroma laiku; 2) turi būti tikrinami konkretūs ir aiškūs rodikliai bei kriterijai. Įvertinus gautus rezultatus, prasideda kitas etapas – organizacijos veiklos koregavimas. Čia galimos trys alternatyvos:1) nieko nedaryti;2) pašalinti nukrypimus;3) keisti standartus.Pagrindinis kontrolės tikslas yra pasiekti, kad organizacija ritmingai dirbtų pagal numatytą planą. Kuo anksčiau nukrypimai bus pastebėti, tuo lengviau organizacijos veiklą pakoreguoti taip, kad ji galėtų įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Taigi viena iš pačių svarbiausių organizacijos struktūros dalių yra kontrolės sistema. Nes tik esant veiksmingai bei efektyviai kontrolei galima tikėtis jog bus laiku pastebėti ir ištaisyti organizacijos veiklos trūkumai taip išvengiant rimtų pasekmių, galinčių sužlugdyti organizaciją.
Planuojant organizacijos valdymo struktūrą reikia iš anksto numatyti kas kaip ir kada bus kontroliujami. Kontrolės sistema organizacijoje turėtu būti formuojama tada kai jau yra aiskus darbuotojų, padalinių ir vadovų skaičius, taip pat sudaryta organizacijos valdymo struktūra.IšvadosRašydamas šį referatą susidūriau su daugelio autorių skirtingom nuomonėm apie pačią organizacijos struktūrą bei jos formavimo eiliškumą. Daugelis autorių skirtingai formuluoja įmonės valdymo strukūras, taip pat nevienodai ižvelgia ir vertina kiekvienos iš jų teikiamus privalus bei trūkumus. Formavimo eiliškume daugelio autorių bendru atveju nuomonės sutapo, nes visi teigė jog formuoti įmonųs struktūrą reikia prodėti nuo organizacijos apibūdinimo, t.y. organizacijos struktūros sudarymo. Tačiau nėra, ir mano nuomone negali būti, vieningo požiūrio į organizacijos struktūros formavimo eiliškumą, nes kuriant organizaciją bei svarstant jos sudėtines dalis, didelę įtaką turi konkreti rinkos, finansinių partnerių,regiono, laisvų specialistų pasiūlos ir t.t. situacija, kurių visų neįmanoma numatyti nežinant kada,kaip ir kokia įmonė bus kuriama. Todėl dažnu atveju, mano nuomone, autorių pažiūros konkrečiais atvejais išsiskiria nes jie skirtingai isivaizduoja situaciją arba mano, kad jų siūlomas variantas turi daugiau privalumų, lyginant su kitais.Literatūra1. “Vadyba”, James A. F. Stower; R. Edward Freeman; Daniel R. Gilbert, Jr;2. “Vadybos ABC”, Algimantas Jonaitis, Vilnius, 19983. “Strateginio planavimo procesas”, Ginta Teresė Palubinskas, Kaunas, Technologija 19974. N. Paliulis, E. Chlodvikas “Vadybos pagrindai”5. P. Zakarevičius “Vadyba”, VDU, Kaunas, 19986. A. Šalčius “Organizacijos valdymo pagrindai. 1 dalies konspektas”PriedaiTurinysĮvadas 1Organizacijos kūrimasis 1Organizacijos valdymo struktūra 2Organizacijos valdymo struktūros tipai ir modeliai 4Organizacijos valdymo modeliai: 4Organizacijų valdymo struktūros formavimo eiliškumas 5Organizacijos valdymo kontrolė 5Išvados 7Priedai 8
Organizacijos valdymo struktūros formavimo eiliškumas
Etapo numeris Kas daroma1 Etapas Pirmajame valdymo struktūros kūrimo etape yra išnagrinėjami vidiniai ir išoriniai ryšiai, nustatomas reikiamų organizacijos padalinių skaičius, vadovų ir dirbančiųjų skaičius, aptarnaujantis personalas, atliekamas tikslus darbo pasidalijimas.2 Etapas Antrajame valdymo struktūros kūrimo etape pasirenkamas Organizacinės valdymo struktūros tipas, nustatomas valdymo lygių skaičius, tarpusavio ryšiai, techninės valdymo priemonės ir t.t.3 Etapas Trečiajame etape formuojama organizacinė struktūra, tiksliai nurodant atskirų padalinių struktūras, horizontalųjį ir vertikalųjį darbo pasidalijimą, pavaldumą, reikalingą darbuotojų kvalifikaciją, praktinę darbo patirtį, nustatomi įgaliojimai, teisės, pareigos ir atsakomybė.