Mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas

TURINYS

ĮVADAS 3
I skyrius. MOKESTINIAI GINČAI 5
1.1. Mokestinių ginčų proceso sąvoka ir turinys 5
1.2. Mokestinių ginčų samprata 5
1.3. Mokestiniai ginčai kaip teisinis procesas 7
1.4. Mokestiniai ginčai kaip administracinis procesas 8
II skyrius. MOKESTINIŲ GINČŲ PROCESO RIBOS 9
III skyrius. MOKESTINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO PROCESO STADIJOS 10
3.1. Mokestinių ginčų nagrinėjimas centrinio mokesčio administratoriaus įstaigoje 12
3.2. Mokestinių ginčų nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje 15
3.3. Mokestinio ginčo proceso atnaujinimas 17
3.4. Apskundimas teismui 19
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 21
Literatūra 24
SANTRAUKA 25ĮVADAS
Jau daugiau kaip dešimtmetis, kai Lietuva žengia demokratinių procesų keliu. Tobulėja valstybės valdymo formos, visuomenė tampa vis atviresne, kuriasi naujos teisinės institucijos bei organizacijos. Ilgą laiką Lietuvoje nebuvo institucijų, ginančių žmogų nuo administracinės valdžios saavivalės. Viena pirmųjų teisinių institucijų, padedančių ginti žmonių teises bei tikrinti administracijos veiksmų teisėtumą, buvo 1995 m. įkurta Seimo kontrolierių įstaiga. Vėliau, 1999 m. buvo įsteigti specializuoti administraciniai teismai bei administracinių ginčų komisijos. Tokiu būdu buvo kuriamas naujas mechanizmas, leidžiantis administracijos veiksmų teisėtumo kontrolės pagalba padidinti asmens teisių saugumą, sudarantis galimybę neteisminėmis priemonėmis ginti netinkamais administracijos veiksmais pažeistas asmenų teises.

Prievolė mokėti mokesčius daro esminį poveikį mokesčių mokėtojų turtiniams santykiams, riboja jų nuosavybės teisę ir t.t. Siekiant sukurti darnią, šiuolaikinę, socialinį teisingumą attitinkančią mokesčių sistemą ne mažiau svarbu užtikrinti teisingą ir vienodą mokesčių įstatymų taikymą visiems mokesčių mokėtojams, jų teisių apsaugą, įgyvendinti teisingumą mokesčių srityje.

Plačiąja prasme mokesčių mokėtojų teisės yra ginamos naudojant įvairias valstybės nustatytas teisines, ekonomines, ideologines ir kitokias priemones. Siaurąja pr

rasme mokesčių mokėtojų teisių apsauga užtikrinama nagrinėjant mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno.

Skirtingai nuo kitų teisės sričių, mokesčių teisėje yra nustatyta mokesčių mokėtojo kaltės prezumpcija. Įstatymo nuostata teigia, kad savo nekaltumą turi įrodyti mokesčių mokėtojas. Civilizuotos teisės sistema reikalauja iš mokesčių administratorių įrodyti mokesčių mokėtojo kaltę ir tik tuomet jam taikyti sankcijas. Mokesčių mokėtojo kaltės prezumpcija privalo būti pakeista į visose teisės srityse taikomą nekaltumo prezumpciją.

Mokesčių administravimo įstatymas mokesčių administratoriams suteikia labai dideles teises. Mokesčių administratoriui leidžiama areštuoti mokesčių mokėtojo turtą be teismo sprendimo. Tokia baudžiamoji priemonė sudaro sąlygas privesti įmonę prie bankroto, mokesčių administratoriams neteisėtais tikslais panaudoti suteiktus įgaliojimus ar jų rankomis susidoroti su konkurentais. Teisė areštuoti žmogaus ar įmonės turtą gali būti suteikta tiik teismui. Mokesčių administratoriui turėtų būti suteikta teisė vykdyti turto areštą tik turint teismo leidimą.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, yra išskiriamos dvi ginčų tarp mokesčio mokėtojų ir mokesčių administratoriaus kategorijos, t.y. mokestiniai ginčai, kuriems nagrinėti nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka ir visi kiti ginčai dėl mokesčio administratoriaus (jo pareigūno) veiksmų ar neveikimo.

Pagrindinę ginčų dalį sudaro mokestiniai ginčai. Šiuos ginčus nagrinėja centrinis mokesčio administratorius, Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teismas, t.y. Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis ad
dministracinis teismas.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti ginčo nagrinėjimo proceso stadijas, nustatyti mokestinių ginčų privalumus bei trūkumus.

Siekiant šio tikslo, buvo sprendžiami tokie uždaviniai:
išnagrinėti mokestinių ginčų proceso sampratos esmę, turinį;
išnagrinėti mokestinius ginčus kaip teisinį bei administracinį procesą;
aptarti mokestinių ginčų nagrinėjimo proceso stadijas, bei nustatyti proceso ribas;
pateikti išvadas bei pasiūlymus.

Tyrimo objektas – mokestiniai ginčai.

Tyrimo dalykas – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas.

Pirmame skyriuje aptarėme mokestinių ginčų proceso sąvoka, bei sampratą, mokestinius ginčus kaip teisinį bei administracinį procesą. Antrame skyriuje apžvelgėme mokestinių ginčų proceso ribas. Trečiame skyriuje aptarėme mokestinių ginčų stadijas, t.y. išnagrinėjome mokestiniu.s ginčus centrinio mokesčio administratoriaus įstaigoje, Mokestinių ginčų komisijoje, aptarėme mokestinio ginčo proceso atnaujinimą bei apskundimą teismui. Darbo pabaigoje pateikėme išvadas bei pasiūlymus.I skyrius. MOKESTINIAI GINČAI
1.1. Mokestinių ginčų proceso sąvoka ir turinys
Vienas svarbiausių tikslų bet kurioje modernioje visuomenėje yra ryšių tarp valdžios institucijų ir verslo atstovų plėtojimas. Valdžios sprendimai veikia verslo aplinką, valstybinės institucijos specifinėmis formomis reguliuoja dauguma verslo krypčių ir šakų.

Integruojantis Europos politiniams ir ekonominiams procesams į Lietuvą, vyksta greiti pokyčiai viešųjų institucijų administracinių struktūrų veikloje, iš naujo įvertinami tikslai, formuojami prioritetai, turintys modernizuoti mokesčių sistemą kaip teoriją.

Šiuo metu pagrindinis įstatymas, reguliuojamtis mokestinius – teisinius santykius, yra Mokesčių administravimo įstatymas, nustatantis mokesčių samratą, apskaičiavimą ir mokėjimą.

Mokesčių administravimo įstatymas nuo 2001 m. rugsėjo 1
d. nustatė mokestinių ginčų sąvoką:

Mokestiniai ginčai – ginčai tarp mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno dėl mokesčio mokėtojo (mokesti išskaičiuojančio asmens) patikrinimo akto, mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo).

Teisinė mokesčių bazė ypač dažnai keičiama, pildoma, o papildyta išlieka paini ir nekonkreti. Mokesčių įstatymuose bene daugiausia spragų ir netobulumo. Mokesčių įstatymai neturėtų suteikti galimybių taikyti skirtingas teisės normas, atsižvelgiant į mokesčių mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar statusą. Taip pat mokesčiai turi užtikrinti biudžeto pajamas, taip pat įstatymai turi būti aiškūs irneprieštarauti vieni kitiems. Be to, visi anksčiau išleisti, patvirtinti ir galiojantys teisės aktai turėtų būti susisteminti, kad nebūtų išvengta spragų ir prieštaravimų.

Rengiamų įstatymų ir juos pildančiųjų aktų projektai turi būti prieinami visiems. Ūkio subjektams per įvairias visuomenines organizacijas arba kitu būdu turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su rengiamais jų pakeitimais ir pareikšti savo nuomonę ar kitaip prisidėti prie rengimo. Tai užtikrintų mokesčių sumokėjimą laiku, būtų išvengta nereikalingų mokestinių ginčų. Įstatymas turėtų būti trumpas, aiškus, kad jį galėtų lengvai suprasti ir nenusimanantys žmonės. 1.2. Mokestinių ginčų samprata
Siekiant sudaryti daugiau galimybių mokesčių mokėtojui ginti savo teises ir teisėtus interesus, supaprastinti mokestinių ginčų nagrinėjimą ir pan. iš esmės buvo pertvarkyti Mokesčių administravimo įstatymo straipsniai, reguliuojantys mokestinių ginčų sprendimą (įsigaliojo nuo 20
001 m. rugsėjo 1 d.): apibrėžta mokestinių ginčų sąvoka; atsisakyta vienos ikiteisminių ginčų nagrinėjimo instancijos – vietos mokesčio administratoriaus; didesnės teisės suteiktos mokesčio mokėtojui ginant savo teises; kai sprendimas skundžiamas Mokestinių ginčų komisijai, po to – teismui, sustabdomas ne tik ginčijamų baudų bei delspinigių išieškojimo, bet ir mokesčių išieškojimo procedūros ir t.t.

Mokesčių administravimo įstatymas suteikia teisę mokesčių mokėtojui užginčyti kiekvieną mokesčio administratoriaus veiksmą dėl jo ir šio veiksmo pasekmes. Tokiais atvejais kyla mokestinis ginčas.

Taigi Mokesčių administravimo įstatymas aiškiai apibrėžia mokestinių ginčų objektą – tai ginčai dėl patikrinimo akto nustatomosios dalies išvadų, taip pat dėl mokesčio grąžinimo (įskaitymo). Vadovaujantis šia sąvoka galima teigti, kad mokestiniam ginčui kilti būtinos šios sąlygos:
mokesčio administratorius turi atlikti mokesčio mokėtojo patikrinimą,
surašyti patikrinimo aktą,
įstatymo nustatyta tvarka įteikti mokesčio mokėtojui, kurį mokesčio mokėtojas apskundžia.

Mokestinis ginčas yra reiškinys, kurį galima apibūdinti kaip tam tikrų interesų tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus susikirtimą. Visuomeninį teisinį elementą šis reiškinys įgauna tada, kai yra išreiškiamas įstatymais nustatyta forma. Mokestinis ginčas kaip ypatingas teisinis santykis formuojasi, kai nesutarimas perduodamas nagrinėti įgaliotai institucijai nustatyta procesine tvarka. Kol mokesčio mokėtojas nesikreipia su prašymu išnagrinėti ginčą iš esmės, galima kalbėti tik apie atitinkamą jo nepasitenkinimą mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno veiksmais, jų padariniais. Mokestiniai ginčai už proceso ribų neegzistuoja, jie atsiranda ir rutuliojasi tik neperžengiant tam tikro proceso ribų.

Reglamentuojant mokestinių ginčų nagrinėjimą svarbus mokestinių ginčų sąvokos klausimas, kurio Mokesčių administravimo įstatymas iki 200I m, rugsėjo 1 d, nebuvo įtvirtinęs. Tai sukeldavo kai kurių problemų apibrėžiant mokestinių ginčų objektą, Tačiau praktikoje, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo X skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis mokestinių ginčų nagrinėjimą, buvo laikomasi nuostatos, kad mokestiniais ginčais laikomi ginčai, kylantys tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus, jo pareigūno, dėl mokėtojo atžvilgiu priimtų sprendimų, kurie gali būti įforminti patikrinimo aktu ar kita nustatyta tvarka patvirtinta forma.

Mokestinius ginčus galima nagrinėti iš teisės pozicijos. Mokesčio mokėtojo nevykdymas mokestinių pareigų iššaukia administracinės ar baudžiamosios ir ekonominių sankcijų taikymą.

Kai atskirų asmenų, šiuo atveju mokesčio administratoriaus ir mokesčių mokėtojo interesų suderinti nepavyksta, kitaip tariant, kai mokestinės teisės įgyvendinamos nevykdant atitinkamų mokestinių pareigų, įvyksta atskirų subjektų interesų susipriešinimas, kurį sąlyginai galėtume laikyti mokestiniu ginču.

Ginčas gali būti vertinamas kaip leistino teisėto elgesio forma. Mokestinis ginčas šiuoo atveju būtų įstatymiška, teisinė priemonė, naudojama tiek privačių, tiek valdinius įgalinimus turinčių asmenų savo teisių įgyvendinimui ar pareigų įvykdymui, kurias tam tikrais veiksmais ar sprendimais trukdo realizuoti privatūs asmenys ar valstybinių institucijų atstovai.

Ginčas – tai ne teisinių idėjų priešprieša tam tikrame psichologiniame fone, o apsikeitimas pretenzijomis ir prieštaravimais, turinčiais juridinę reikšmę, pareikštais ir grindžiamais procesinemis normomis.

Ginčas – tai nėra idėjinis – psichologinis teisinio konflikto komponentas, o pats konfliktas, teisinio konflikto tipas. Ginčas – tai būtina jugtis tarp materialinių ir. jas atitinkančių procesinių teisių. Ginčas – teisinė konflikto išraiškos forma, apimanti ginčo dalyvių teises ir pareigas.1.3. Mokestiniai ginčai kaip teisinis procesas
Mokestinių ginčų, kaip procesinio reiškinio, pavadinimas Lietuvoje pradėtas vartoti 1995 metais, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, kurio X skyrius reglamentuoja mokestinius ginčus ir bylinėjimąsi.

Praktikoje mokestiniai ginčai pasireiškia kaip tam tikra konkrečių subjektų veikla ir turi būti analizuojama kaip dinamiškas procesas. Reikėtų akcentuoti tokias svarbias mokestinių ginčų proceso problemas, kaip bendros ir išsamios šio reiškinio sąvokos nebuvimas, kitų su mokestiniais ginčais susijusių sąvokų kilmė, įvairovė ir neapibrėžtumas, mokestinių ginčų proceso vieta administraciniame proecese ir mokesčių administravime.

Mokestinių ginčų procesas – sudėtinga ir kompleksinė struktūra, susidedanti iš kelių vidinių dalių, šio proceso metu sąvaikauja mokestinius ginčus nagrinėjantis pareigūnas ir mokėtojas.

Teisinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad procesas – tai ne šiaip sau bet kuri veikla, o išimtinai juridinė, tuo norint pabrėžti teisinę proceso prigimtį, jo teisinio reglamentavimo būtinumą. Požiūris į procesą priklauso nuo bendrojo teisinio proceso supratimo.

Suprantant jį plačiąja prasme, bet kokia teisinė veikla gali būti atliekama tik procesine forma, kuri savo ruožtu reikalauja procesinių veiksmų fiksavimo atitinkamuose teisės aktuose, oficialiuose dokumentuose. Teisinis procesas siaurąja prasme suprantamas kaip išimtinai teisminis, bylų nagrinėjimo teisme procesas.

Galima išskirti mokestinių ginčų, kaip teisinio proceso, požymius:
tai sąmoninga ir tikslinga veikla;
šią veiklą realizuoja valdinius įgalinimus turintys subjektai;
ši veikla yra nukreipta į tam tikro teisinio rezultato pasiekimą, sprendžiant individualias, konkrečias bylas;
ši veikla įtvirtinta atitinkamuose dokumentuose: tarpiniai ir galutiniai proceso rezultatai įtvirtinami atitinkamuose procesiniuose dokumentuose;
ši veikla detalizuojama reglamentuojamose teisės normose.1.4. Mokestiniai ginčai kaip administracinis procesas
Norint apibrėžti mokestinių ginčų proceso sąvoką, būtina paanalizuoti administracinį procesą, nes šis procesas realizuoja ne tik administracinės atsakomybės institutą, bet jo reguliatyvinių normų pagrindas koncentruojasi ir daugelyje viešąjai teisei priskiriamų finansų ir mokesčių teisės aktų.

„Administracinės teisės žodynas“ plačiąja prasme administracinį procesą apibūdina kaip visumą vienas paskui kitą einančių veiksmų, sureguliuotų teisinėmis normomis, užtikrinančiomis vykdomosios valdžios organų veiklą, priimant ir realizuojant administracines normas. Siaurąja prasme – įstatymu sureguliuotą, administracinę – procesinę įgaliotų subjektų veiklą, nagrinėjant administracinius – teisinius ginčus ir administracinių teisės pažeidimų bylas.

Administracinis procesas reiškia įvairių rūšių procesinių veiksmų visumą, nustatančių individualių bylų, kylančių valstybinio valdymo srityje, nagrinėjimo tvarką, taip pat vykdomosios valdžios organų sprendimų priėmimo ne ginčo būdu tvarka. Administracinį procesą reikėtų suvokti plačiąja prasme. Kalbama apie administracinę procedūrinę veiklą, kurią sudaro valstybinį valdymą reglamentuojančių teisės aktų parengimas, valdymo veiklos reglamentavimas, leidimų teisėna, licenzijavimas, t.y. administracinis procesas sukuria administracines procedūras.

Mokestiniai ginčai – viena iš mokesčių administravimo įgyvendinimo formų, vykdomosios – tvarkomosios veiklos rūšis, realizuojama per administracines procedūras.

Šiuolaikinis tarptautinių žodžių žodynas administravimą prilygina valdymui, vadovavimui, o administraciją apibūdina kaip aparatą, institucijas, visumą asmenų, realizuojančių valdymo funkcijas.

Mokesčių administravimo įstatymas mokesčių administravimą apibrėžia kaip mokesčio administratoriaus teisių ir pareigų bei mokesčio mokėtojo teisių bei pareigų įgyvendinimą, mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą ir išieškojimą, atsakomybės už netinkamą mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą taikymą, mokesčio paskirstymą, informacijos mokesčių mokėtojams teikimą.

Mokestinių ginčų procesas – administracinėmis, mokestinėmis, procesinėmis normomis sureguliuota valstybės įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, realizuojant mokesčių teisės normas. Mokesčių teisės realizavimas ir sudaro mokesčių administravimą.II skyrius. MOKESTINIŲ GINČŲ PROCESO RIBOS
Svarbi, procesams būdinga ypatybė – stadijų kaita. Mokestinių ginčų procesas taip pat ne išimtinai yra stadijiškas – cikliškas reiškinys.

Stadija kaip proceso vidinė strūktūrinė dalis savo turiniu ir apimtimi yra bene reikšmingiausia ir didžiausia proceso dalis, nes savyje jungia smulkesnes dalis – etapus. Literatūroje stadija aiškinama kaip visuma ar grupė kokių nors reiškinių, darbų, sudarančių užbaigtą išvystymo raidos ratą per tam tikrą laiko tarpą arba konkrečią pradžią ir pabaigą turintis vyksmas.

Mokestinių ginčų proceso pagrindines procesines stadijas reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo X skyrius, kuriame mokestinių procesų atskiros dalys įvardintos etapais, nors atskirų procesinių veiksmų visumą sudaro užbaigtą raidos ratą per tam tikrą laiko tarpą, t.y. turi konkrečią pradžią ir pabaigą, bei atskiri procesiniai veiksmai vyksta atskiruose institucijose ir struktūriškai yra didesnės apimties teisiniai reiškiniai nei etapai.

Kiekvieną procesą sudaro keturių lygių stuktūra: veiksmai, etapai, stadijos, bendrasis procesas.

Pirmoji mokestinių ginčų proceso stadija vyksta vietos mokesčių administratoriaus lygyje. Būtina proceso pradžios ir stadijų kaitos sąlyga – oficialus dokumentas, kurio turinį sudaro informacija, sąlygojanti atitinkamus mokesčių administratoriaus veiksmus, t.y. ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo stadija prasideda, kai vietos mokesčių administratoriaus pareigūnas, atlikęs patikrinimą mokesčių mokėtojui ar mokestį išskaičiuojančiam asmeniui surašo patikrinimo aktą, su kurio turinių pilnai ar dalinai mokesčių mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo nesutinka, tai išreikšdamas raštiška skundo forma.

Mokėtojo prieštaravimai privalo būti išreikšti dokumentu – rašytiniu skundu, pasirašytu mokesčių mokėtojo.

Mokestinio ginčo pabaiga priklauso nuo mokesčių mokėtojo, padavusio skundą santykio su centrinio mokesčių administratoriuas priimtu sprendimu.

Kai centrinis mokesčių administratorius priima sprendimą vietos mokesčių administratoriui atlikti papildomą patikrinimą ir priimti naują sprendimą, neaiškus apskundimo objektas ir proceso ribos.

Mokestinius ginčus taip pat nagrinėja Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Toliau mokestinis ginčas nagrinėjamas Apygardos teisme.

Nors mokestinius ginčus reglamentuojantys įstatymai nenumato, tačiau galimi atvejai, kai mokestinių – teisinių santykių dalyviu mokesčių mokėtojas nustoja būti dėl mirties.

Mokestinio ginčo proceso pradžia – mokesčių mokėtojo rašytinio skundo, atitinkančio įstatyme keliamus reikalavimus pateikiams ir registravimas vietos mokesčių administratoriaus kanceliarijoje.

Mokestinio ginčo pabaiga:
kai centrinio mokesčio administratoriaus priimtas sprendimas tenkina mokesčių mokėtojo skunde išdėstytus reikalavimus, arba jų netenkina, tačiau mokesčių mokėtojas nenori ar negali tęsti tolesnės mokesčių administratoriuas sprendimo apskundimo procedūros;
kai Mokestinių ginčų komisijos ar Apygardos teismo priimtas sprendimas tenkina mokesčių mokėtojo skunde išdėstytus reikalavimus, arba jų netenkina, tačiau mokesčių mokėtojas nenori ar negali tęsti tolesnės mokesčių administratoriaus sprendimo apskundimo procedūros;
kai mokestinis ginčas išnagrinėjamas ir priimamas sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme;
kai skundą pateikęs mokesčių mokėtojas miršta, likviduojamas ar reorganizuojamas ir nėra teisinio pagrindo teisių perėmimo instituto įgyvendinimui;
mokesčio mokėtojo skundą atšaukus.III skyrius. MOKESTINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO PROCESO STADIJOS
Mokesčių administravimo įstatymo 54 straipsnis numato, kad mokesčio mokėtojas gali ginčyti kiekvieną mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno veiksmą dėl jo ir šio veiksmo pasekmes.
Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčio administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas. Mokestinių ginčų komisiją steigia, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis finansų arba teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių ar įmonių teisės srityje.
Kiti ginčai tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kiekviename mokestinio ginčo nagrinėjimo etape mokesčio mokėtojas turi teisę būti išklausytas.
Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu mokesčio administratorius turi stengtis, kad tarp jo ir mokesčio mokėtojo būtų pasiektas abipusis sutarimas vienodai taikyti mokesčio įstatymą. Dėl mokesčių teisės aktų turinio kilę neaiškumai turi būti aiškinami mokesčio mokėtojo naudai.
Mokestiniai ginčai tarp mokesčio administratoriaus ir mokestį išskaičiuojančio asmens nagrinėjami tokia pat tvarka kaip ir mokestiniai ginčai tarp mokesčio administratoriaus ir mokesčio mokėtojo.
Mokesčio mokėtojas ar jo atstovas privalo pranešti mokestinį ginčą nagrinėjančiam centriniam mokesčio administratoriui apie savo adreso pasikeitimą šio ginčo proceso metu. Nesant tokio pranešimo, centrinio mokesčio administratoriaus sprendimas bei kita informacija siunčiama paskutiniu centriniam mokesčio administratoriui žinomu adresu ir laikoma įteikta, nors mokesčio mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs.
Mokesčio mokėtojui, praleidusiam įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis mokesčio administratorius arba Mokestinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis, šis terminas centrinio mokesčio administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas ir nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka.
Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio mokesčio administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo atmetamas pareiškimas dėl termino atnaujinimo, gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Centrinis mokesčio administratorius arba Mokestinių ginčų komisija gali nuspręsti skundo ar jo dalies nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar kitos valstybinės institucijos. Skundo ar jo dalies nagrinėjimas sustabdomas, iki centrinis mokesčio administratorius arba Mokestinių ginčų komisija sužinos, kad teismas ar kita valstybės institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

Priėmus sprendimą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, sustabdomas ginčijamų ir iki šio sprendimo priėmimo dienos dar neišieškotų ar nepadengtų mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymu mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimas, taip pat mokesčio mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymas minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčio mokėtojo prašymu). Tačiau šis sustabdymas nėra kliūtis paskirti bet kokią

Aiškus mokestinių ginčų apibrėžtumas būtinas dėl to, kad mokestiniams ginčams privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo stadija. Priklausomai, ar ginčas bus laikomas mokestiniu, jį nagrinės skirtingos institucijos. Nesant aiškių atribojimo kriterijų iškyla jų žinybingumo problema, o tai gali užtęsti ginčų nagrinėjimo procesą.

Mokestinių ginčų nagrinėjimas skirstomas į dvi sudėtines dalis:
ikiteisminis mokes.tinių ginčų nagrinėjimas, atliekamas centrinio mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos;
teisminis mokestinių ginčų nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme.3.1. Mokestinių ginčų nagrinėjimas centrinio mokesčio administratoriaus įstaigoje
Mokesčių administravimo įstatymo 56 straipsnis numato, kad centrinis mokesčio administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčio mokėtojo (mokesti išskaičiuojančio asmens ir vietos mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno. Skundą centriniam mokesčio administratoriui mokesčio mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo paduoda per vietos mokesčio administratorių, kuris gautą skundą ir jam nagrinėti reikalingą medžiagą per 3 darbo dienas nusiunčia centriniam mokesčio administratoriui.

Pažymėtina, kad minėtas įstatymas įtvirtina reikalavimus, kurių mokesčio mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo laikytis paduodamas skundą, skundo padavimo sukeltas pasekmes, taip pat centrinio mokesčio administratoriaus pareigas ir veiksmus, kuriuos jis turi atlikti gavęs skundą:
nustatyti skundo padavimo forma ir terminai. Skundas pateikiamas raštu per 20 dienų po to, kai mokesčio mokėtojui ar mokestį išskaičiuojančiam asmeniui buvo įteiktas mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o jei šis sprendimas buvo išsiųstas registruotu laišku – terminas pradedamas skaičiuoti penktąją darbo dieną po išsiuntimo.
nustatyti būtini skundui rekvizitai: jame turi būti nurodyta mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) vardas, pavardė (pavadinimas), adresas; skundžiamas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, jo surašymo data, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinantys įrodymai; yra skundo pareiškėjo reikalavimas; prie skundo yra pridėti dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo reikalavimą, ir skundas yra pasirašytas.

Skundą gavęs centrinis mokesčio administratorius privalo patikrinti, ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus ir ar nepraleistas skundo padavimo terminas. Nustatęs, kad skundas neatitinka įstatymų reikalavimų, centrinis mokesčio administratorius priima sprendimą ir nustato skundą padavusiam mokesčio mokėtojui 15 dienų terminą trūkumams pašalinti. Jei trūkumai per šį terminą pašalinami, skundas nagrinėjamas ir laikomas paduotu šių reikalavimų pašalinimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčio mokėtojui. Pažymėtina, kad klaidingas ar kitoks skundo pavadinimas nėra trūkumas, dėl kurio skundas būtų nenagrinėjamas.

Mokesčio mokėtojui praleidus skundo padavimo terminą, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas. Tačiau Mokesčių administravimo įstatymo 54 straipsnio 8 dalis numato, kad mokesčio mokėtojui, praleidusiam įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis mokesčio administratorius ar Mokestinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis, šis terminas jų sprendimu gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino paduodamas centriniam mokesčio administratoriui arba Mokestinių ginčų komisijai, priklausomai nuo to, kieno kompetencijai priklauso sprendimo dėl skundo priėmimas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti paduodamas skundas, kurio padavimo terminas praleistas. Padavus pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo tiek centrinis mokesčio administratorius, tiek Mokestinių ginčų komisija gali atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti skundą nagrinėti bendra tvarka arba termino neatnaujinti ir skundą grąžinti mokesčio mokėtojui.

Antruoju atveju toks jų sprendimas gali būti apskųstas administraciniam teismui administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka.

Kai mokesčio mokėtojo skundas atitinka įstatymo reikalavimus arba pašalinti jo trūkumai, pateiktas nustatytais terminais arba atnaujintas praleistas terminas, jis laikomas paduotu ir pradedamas mokesčio mokėtojo skundo nagrinėjimo procesas.

Skundo padavimas centriniam mokesčio administratoriui sustabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių, kitų įmokų išieškojimą, bet nėra kliūtis paskirti ar pagrindas panaikinti kurią nors mokesčių ir kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei valstybės pinigų fondus išieškojimo priemonę, numatytą Mokesčių. administravimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7, 13, 17 punktuose.

Centrinis mokesčio administratorius mokesčių mokėtojų skundus nagrinėja ir sprendimus priima vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo X skyriaus nuostatomis. Jų taikymą detalizuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 1999 05 27 d. įsakymu Nr. 113 patvirtinta Centriniam mokesčio administratoriui pateikiamų mokesčių mokėtojų skundų, susijusių su centrinio ir vietos mokesčio administratoriaus pareigūnų veiksmais, registravimo, priėmimo nagrinėti, nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei jų išsiuntimo tvarka. Nustatytos funkcijos, kurias mokesčių mokėtojų mokestinių skundų nagrinėjimo proceso metu atlieka Valstybinės mokesčių inspekcijos kanceliarija, viršininko pavaduotojas, kuruojantis Apeliacijų skyrių, šio skyriaus darbuotojas ir pan.

Mokesčių administravimo įstatymas numato, kad kiekviename mokestinio ginčo nagrinėjimo etape mokesčio mokėtojas turi teisę būti išklausytas. Tai reiškia, kad mokesčio mokėtojas turi teisę pateikti naujus įrodymus, dokumentus, pagrindžiančius skunde išdėstytus reikalavimus, teikti paaiškinimus raštu. Nagrinėjant mokestinį ginčą mokesčio administratorius turi stengtis, kad tarp jo ir mokesčio mokėtojo būtų pasiektas abipusis susitarimas vienodai taikyti mokesčio įstatymą. Dėl mokesčių teisės aktų kilę neaiškumai turi būti aiškinami mokesčio mokėtojo naudai. Mokesčio mokėtojas centriniam mokesčio administratoriui privalo pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius vietos mokesčio administratoriaus sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą..

Centrinis mokesčio administratorius sprendimą dėl skundo turi. priimti per 30 dienų nuo jo gavimo. Jeigu skundas yra sudėtingas, reikalaujantis papildomo tyrimo, šis terminas centrinio mokesčio administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas iki 60 dienų, apie tai raštu pranešant skundą padavusiam asmeniui.

Pažymėtina ir tai, kad centrinis mokesčio administratorius gali nuspręsti skundo ar jo dalies nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas bent iš dalies priklauso nuo tam tikro fakto buvimo ir jo buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar kitos valstybės institucijos. Nagrinėjimas sustabdomas iki centrinis mokesčio administratorius sužinos, ar teismas, kita valstybės institucija nustatė tokio fakto buvimą, nebuvimą.

Centrinis mokesčio administratorius išnagrinėjęs skundą pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų:
tvirtina vietos mokesčio administratoriaus sprendimą, kurį mokesčio mokėtojas skundžia;
panaikina vietos mokesčio administratoriaus sprendimą;
iš dalies patvirtina arba panaikina vietos mokesčio administratoriaus sprendimą;
atlikti papildomą patikrinimą ir priimti naują sprendimą (papildomas patikrinimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo jį atlikti priėmimo dienos);
visiškai ar iš dalies pakeičia vietos mokesčio administratoriaus sprendimą, kurį mokesčio mokėtojas skundžia.

Centrinis mokesčio administratorius apie priimtą sprendimą nedelsdamas informuoja mokesčio mokėtoją, nurodydamas sprendimo priėmimo pagrindus ir išaiškindamas mokesčio mokėtojo teisę jį apskųsti.

Mokesčio mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčio administratoriaus sprendimu, turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos apskųsti jį Mokestinių ginčų komisijai. Per nustatytą terminą neapskundus sprendimo, privalo jį vykdyti ginčo šalys, taip pat su ginču susiję asmenys.3.2. Mokestinių ginčų nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje
Mokestinių ginčų komisija yra antroji ikiteisminio mokestinių ginčų nagrinėjimo institucija, įsteigta prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurios vienintelė funkcija – nagrinėti mokestinius ginčus ir priimti atitinkamus sprendimus. Svarbiausias Mokestinių ginčų komisijos uždavinys yra operatyviai, objektyviai išnagrinėti ginčą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Mokestinių ginčų nagrinėjimą Mokestinių ginčų komisijoje reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo X skyrius, taip pat 1998 m. gruodžio 3 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1396 “Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo” bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Darbo reglamentas, Komisijos pirmininko patvirtintas 2000 metų vasario 3 d. įsakymu.
Pažymėtina, kad Mokestinių ginčų komisija kaip speciali mokestinių ginčų nagrinėjimo institucija savo procesine veikla ir pagal jos nariams keliamus reikalavimus yra panaši į specializuotą teismą.

Mokestinių ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis finansų arba teisės, ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių ar įmonių teisės srityje. Komisijos narius skiria Vyriausybė penkerių metų laikotarpiui.

Mokestinių ginčų komisija pagal Mokesčių administravimo įstatymo 56 straipsnį nagrinėja tuos mokestinius ginčus, kuriuos išnagrinėjo centrinis mokesčio administratorius, taip pat mokestinius ginčus, kilusius tarp mokesčio. mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus, kai jis per minėto įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo, bei mokestinius ginčus, kilusius tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir centrinio mokesčio administratoriaus.

Skundas Mokestinių ginčų komisijai per centrinį mokesčio administratorių pateikiamas per 20 dienų nuo centrinio mokesčio administratoriaus sprendimo gavimo dienos arba per 20 dienų nuo termino sprendimui priimti pasibaigimo dienos. Centrinis mokesčio administratorius per 3 darbo dienas parengia ginčo bylą ir ją perduoda Mokestinių ginčų komisijai. Mokesčio mokėtojas ir mokesčio administratorius turi teisę Mokestinių ginčų komisijoje susipažinti su byloje esančia medžiaga.

Mokestinių ginčų komisija nagrinėja skundus tik dėl to vietos mokesčio administratoriaus sprendimo, kuris prieš tai buvo apskųstas centriniam mokesčio administratoriui.

Paduodant Mokestinių ginčų komisijai skundą, jam keliami tie patys reikalavimai, kaip ir skundui, paduodamam centriniam mokesčio administratoriui. Mokestinių ginčų komisija taip pat naudojasi teise atnaujinti skundo padavimo terminą, sustabdyti skundo ar jo dalies nagrinėjimą. Kai sprendimas skundžiamas Mokestinių ginčų komisijai ir po to teismui, sustabdomos ginčijamų mokesčių, baudų, delspinigių ir kitų įmokų išieškojimo procedūros.

Pažymėtina, kad anksčiau minėti Mokestinių ginčų komisijos veiklą reglamentuojantys poįstatyminiai aktai, skirtingai negu ginčų nagrinėjimo centrinio mokesčio administratoriaus institucijoje atveju, gana išsamiai reglamentuoja ginčų nagrinėjimo procesą, žymiai detaliau apibrėžia ginčo šalių procesines teises, numato galimybę nušalinti komisijos narius ir t.t.

Ginčas nagrinėjamas Komisijos posėdyje. Ginčo šalims apie tai turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos posėdžio datos. Mokesčio mokėtojas ar jo atstovas nagrinėjimo metu gali pateikti savo paaiškinimus. Komisijos posėdžio metu rašomas protokolas. Sprendimai priimami Komisijos narių balsų dauguma per 60 dienų nuo skundo gavimo dienos. Komisija priima vieną iš šių sprendimų: tvirtina mokesčio administratoriaus sprendimą; panaikina mokesčio administratoriaus sprendimą; iš dalies patvirtina ar panaikina mokesčio administratoriaus sprendimą; visiškai ar iš dalies pakeičia mokesčio administratoriaus sprendimą, kuri mokesčio mokėtojas skundžia.

Apie priimtą spr.endimą Mokestinių ginčų komisija nedelsdama raštu informuoja mokesčio mokėtoją ir centrini mokesčio administratorių.

Mokestinių ginčų nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje yra paskutinė ikiteisminio šių ginčų nagrinėjimo pakopa. Ją užbaigus ir priėmus sprendimą ginčas gali pasibaigti, o priimtas ir ginčo šalių ne apskųstas sprendimas privalo būti vykdomas jų, taip pat su ginču susijusių asmenų. Įstatymo nustatyta tvarka apskundus Mokestinių ginčų komisijos sprendimą teismui, prasideda teisminis mokestinių ginčų nagrinėjimo pakopa. Ją užbaigus ir priėmus sprendimą ginčas gali pasibaigti, o priimtas ir ginčo šalių ne apskųstas sprendimas privalo būti vykdomas jų, taip pat su ginču susijusių asmenų. Įstatymo nustatyta tvarka apskundus Mokestinių ginčų komisijos sprendimą teismui, prasideda teisminis mokestinių ginčų nagrinėjimas.

Mokesčių administravimo įstatymo 58 straipsnis numato, kad mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo), nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę jos sprendimą apskųsti teismui. Tokia teise nuo 200I m. rugsėjo 1 d., nors ir ribotai, naudojasi centrinis mokesčio administratorius. Jis turi teisę apskųsti teismui Mokestinių ginčų komisijos sprendimą tik tuo atveju, jei jis ir Komisija spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu) skirtingai aiškino įstatymo ar kito teisės akto nuostatas.

Skundą teismui mokesčio mokėtojas turi paduoti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo gavimo dienos. Tais atvejais, kai Mokestinių ginčų komisija mokestinio skundo neišnagrinėja per nustatytą laiką (60 dienų), skundas gali būti paduotas administraciniam teismui per du mėnesius nuo tos dienos, kai turėjo būti priimtas sprendimas. Tačiau tai bus skundas ne dėl mokestinio ginčo, o dėl pažeistos teisės.

Pirma instancija, nagrinėjanti skundus dėl Mokestinių ginčų komisijos priimtų sprendimų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka yra Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jo sprendimas apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kiti mokesčio administratoriaus ar jo pareigūnų veiksmai (neveikimas) dėl mokesčių, kitų privalomųjų mokėjimų (nepatenkančių įmokestinių ginčų kategoriją) pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį gali būti skundžiami pasirinktinai: Mokestinių ginčų komisijai arba tiesiogiai Administraciniam teismui.3.3. Mokestinio ginčo proceso atnaujinimas
Mokesčių administravimo įstatymo 571 straipsnis numato: mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčio administratoriaus, centrinio mokesčio administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Procesas gali būti atnaujinamas, kai yra šie pagrindai:
naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčio mokėtojui bylos nagrinėjimo metu;
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos asmenų veikos nagrinėjant šią bylą;
panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą;
jeigu mokesčio mokėtojas buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas atstovo pagal įstatymą;
jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Mokestinių ginčų komisija;
jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą;
panaikinamas kaip neteisėtas aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas šis sprendimas;
kai būtina užtikrinti vienodos mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikos formavimą.

Prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti mokesčio mokėtojas. Prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas centriniam mokesčio administratoriui, kai jo arba vietos mokesčio administratoriaus sprendimas mokestinio ginčo byloje buvo galutinis, arba Mokestinių ginčų komisijai, kai galutinį sprendimą mokestinio ginčo byloje priėmė ši institucija. Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip penkeri metai.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma:
mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos pavadinimas;
mokesčio mokėtojo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė);
sprendimą priėmusios mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos pavadinimas;
nustatytu terminu neapskųsto mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas;
proceso atnaujinimo motyvai;
aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų skaičiavimas;
prašymo esmė;
prašymo surašymo vieta, data, mokesčio mokėtojo parašas.

Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai, taip pat nustatytu terminu neapskųsto mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo nuorašas.

Tais atvejais, kai centrinis mokesčio administratorius ar Mokestinių ginčų komisija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai paduoti prašymą arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija sprendimu atsisako atnaujinti procesą. Toks sprendimas yra neskundžiamas.

Jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, centrinis mokesčio administratorius arba Mokestinių ginčų komisija priima sprendimą dėl proceso atnaujinimo. Atnaujinus procesą, ginčo nagrinėjimas iš naujo vyksta sprendimą dėl proceso at.naujinimo priėmusioje institucijoje pagal šiame skyriuje nustatytas taisykles.3.4. Apskundimas teismui
Mokesčių administravimo įstatymo 58 straipsnis numato, kad mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo), nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę Mokestinių ginčų komisijos sprendimą apskųsti teismui. Centrinis mokesčio administratorius turi teisę apskųsti teismui Mokestinių ginčų komisijos sprendimą tik tuo atveju, jei centrinis mokesčio administratorius ir Mokestinių ginčų komisija spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu) skirtingai interpretavo įstatymo ar kito teisės akto nuostatas.
Skundą teismui mokesčio mokėtojas turi paduoti ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos sprendimo gavimo dienos. Skundai dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Centrinis mokesčio administratorius Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą teismui, taip pat teismo priimtą sprendimą aukštesnės instancijos teismui skundžia atsižvelgdamas į finansų ministro patvirtintus sprendimų mokestiniuose ginčuose apskundimo ekonominio tikslingumo kriterijus.

Kiek ginčų teismuose laimi mokesčių mokėtojai, o kiek mokesčių administratoriai?

Per 2003 metus į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 160 mokesčių mokėtojų. Dauguma jų, t.y. 144 mokesčių mokėtojai, kreipėsi į teismą mokestinių ginčų bylose, kitais atvejais buvo skundžiami mokesčių administratoriaus veiksmai (neveikimas). Įskaitant bylas, vykstančias nuo ankstesnių metų, per 2003 metus buvo išnagrinėtos 245 bylos dėl pateiktų mokesčių mokėtojų skundų (įskaitant skundus dėl mokesčių administratoriaus veiksmų). Praktika rodo, kad ikiteisminiai mokestinių ginčų sprendimai gana retai keičiami, t.y. 88 proc. atvejų mokesčių mokėtojų skundai atmetami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš viso išnagrinėjo 152 bylas dėl mokėtojų skundų (įskaitant prasidėjusias ankstesniais metais) ir 80 proc. bylų mokesčių mokėtojų skundai buvo atmesti. Iš esmės tokie rezultatai yra nulemti ne tik tam tikros parengiamosios stadijos, kuri vyksta centrinio mokesčių administratoriaus įstaigoje ir Mokestinių ginčų komisijoje, bet ir tų aplinkybių, kad įrodymų, papildomų dokumentų vertinimas objektyviai įmanomas būtent šiose stadijose, nes pats Mokesčių administravimo įstatymas numato, kad visi įrodymai, kuriais yra grindžiamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimo neteisėtumas, turi būti pateikiami centriniam mokesčių administratoriui, o kai įrodymai ar papildomi dokumentai atsiranda kitose mokestinių ginčų bylos nagrinėjimo stadijose, ne tik mokesčių administratorius, bet ir teismai suabejoja šių dokumentų tikrumu.

Bylinėjimosi teisme rezultatai rodo ikiteisminių mokestinių ginčų nagrinėjimo institucijų darbo kokybę.

Kokia tvarka keliamos mokesčių bylos? Kiek laiko jos užsitęsia?

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, yra išskiriamos dvi ginčų tarp mokesčio mokėtojų ir mokesčių administratoriaus kategorijos, t.y. mokestiniai ginčai, kuriems nagrinėti nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka ir visi kiti ginčai dėl mokesčio administratoriaus (jo pareigūno) veiksmų ar neveikimo. Mokestiniai ginčai įstatyme apibrėžiami kaip ginčai tarp mokesčio mokėtojo (arba mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno dėl mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) patikrinimo akto, mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo). Kitų ginčų kategorijai priskiriami visi kiti ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčio mokėtojo, dėl mokesčio administratoriaus (jo pareigūno) veiksmų ar neveikimo, tame tarpe ginčai dėl išieškojimo veiksmų, turto arešto aktų ar pan., kuriems netaikoma privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka, jie sprendžiami tiesiogiai atitinkamos apygardos administraciniame teisme. Šių problemų sprendimas turi būti itin operatyvus, todėl mūsų nuomone, tiesioginis kreipimasis į administracinį teismą padeda greičiau spręsti iškilusias problemas.

Tačiau pagrindinę ginčų dalį sudaro visgi mokestiniai ginčai. Šiu.os ginčus nagrinėja centrinis mokesčio administratorius, Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teismas, t.y. Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Mokesčio mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos sprendimu, turi teisę jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Ginčo šalims nesutikus su minėtojo teismo sprendimu, per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo jis gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurio priimtas sprendimas yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.

Bylos užsitęsia labai įvairiai. Vidutiniškai byla abiejų instancijų teismuose gali būti išnagrinėjama per 4-5 mėnesius. Tačiau teisme yra nemažai bylų, kurių nagrinėjimas yra sustabdytas dar 2000, 2001 metais, dėl to, kad mokesčių mokėtojams yra iškeltos baudžiamosios bylos ir laukiama jų rezultatų, taip pat laukiant Konstitucinio teismo sprendimų. Neretai aukštesnės instancijos teismas bylą grąžina žemesnės instancijos teismui ar mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Toks ginčas gali tęstis daugiau nei metus ar daugiau.

Mokesčių administravimo įstatymas nustato nepagrįsto dydžio baudas už piktybinį mokesčių nemokėjimą. Piktybinis mokesčių nemokėjimas apibrėžtas labai plačiai ir aptakiai, taigi leidžia už bet kokią klaidą ar menkiausią darbuotojo prasižengimą taikyti baudas nuo apyvartos. Kaip rodo praktika, šios baudos visiškai nepasiteisino: įmonėms jos reiškia bankrotą, biudžetui – neatgautiną nepriemoką. Baudas nuo apyvartos būtina panaikinti, o baudos dydį sieti su nusižengimo – padarytos žalos biudžetui – dydžiu.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Mokestiniai ginčai – ginčai tarp mokesčio mokėtojo (arba mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno dėl mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) patikrinimo akto, mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo).

Mokestinių ginčų procesas – mokestinėmis procesinėmis teisės normomis sureguliuota valstybės įgaliotų institucijų veikla, nagrinėjant mokestinių ginčų bylas, kylančias tarp mokesčių mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ar jo atstovo ir mokesčių administratoriaus mokesčių administravimo srityje: dėl mokesčio apskaičiavimo, sumokėjimo ar išieškojimo, mokestinių nepriemokų ar permokų, dėl sankcijos taikymo ar skyrimo už mokestinių prievolių nevykdymą ar pažeidimus, informacijos teikimo mokesčių mokėtojams, srityse.

Mokesčio administravimas – mokesčio administratoriaus teisių ir pareigų bei mokesčio mokėtojo teisių ir pareigų įgyvendinimas, mokesčio apskaičiavimas, sumokėjimas ir išieškojimas, atsakomybės už netinkamą mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą taikymas, mokesčio paskirstymas, informacijos mokesčių mokėtojams teikimas.

Mokestį išskaičiuojantis asmuo – asmuo, kuriam mokesčio įstatymo nustatyta prievolė išskaičiuoti iš mokesčio mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus.

Mokesčių mokėtojas – fizinis asmuo, fizinių asmenų grupė ar sąjunga, juridinis, ar kitas pavienis asmuo, neturintis juridinio asmens teisių, tačiau kuriam pagal mokesčio įstatymą nustatyta prievolė mokėti mokesčius ar(ir) rinkliavas, bei esantis šalies teritorijoje.

Mokesčio mokėtojas ir mokesčio administratorius dėl paties mokesčio, kaip prievolės valstybei, pobūdžio turi skirtingas teises ir pareigas. Tačiau kiekvienam mokesčio mokėtojui yra suteikta teisė užginčyti ir skųsti kiekvieną mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno sprendimą laikantis įstatyme nustatytų terminų ir tvarkos.
Administracinių mokestinių santykių reguliavimo metodu, ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka siekiama užtikrinti, kad įstatymo nustatyti mokesčiai būtų sumokėti greitai ir laiku. Todėl būtina, kad mokesčių santykių subjektai savo teises ir pareigas vykdytų per įstatyme nustatytą kuo trumpesnį laiką. Tai skatina ir Mokesčių administravimo įstatyme nustatyti specialūs, palyginti trumpi skundo padavimo terminai. Kita vertus, jei mokesčio mokėtojas mano, kad ikiteisminėse mokestinių ginčų nagrinėjimo stadijose jam savo teisių nepavyko apginti, jis turi teisę kreiptis į teismą.
Pasibaigus ikiteisminiam mokestinių ginčų sprendimo procesui ir apskundus mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno sprendimą teismui, už mokesčių administravimą atsakingų institucijų (jų pareigūnų) ir mokesčio mokėtojų procesinė teisinė padėtis tampa vienoda. Šie mokestinių santykių subjektai tampa civilinio proceso šalimis, ir teismas nagrinėja bylą vadovaudamasis rungimosi ir bylos šalių lygybės principais.
Būtina numatyti specialisto ir eksperto dalyvavimą mokestinių ginčų procese. Jų dalyvavimas užtikrintų objektyvesnį mokestinio ginčo sprendimą, bei patį mokestinių ginčų procesą darytų efektyvesniu.
Mokesčių įstatymuose bene daugiausia spragų ir netobulumo. Bylinėjimosi teisme rezultatai rodo ikiteisminių mokestinių ginčų nagrinėjimo institucijų darbo kokybę.
Rengiamų įstatymų ir juos pildančiųjų aktų projektai turi būti prieinami visiems. Įstatymas turėtų būti trumpas, aiškus, kad jį galėtų lengvai suprasti ir nenusimanantys žmonės.
Mokesčių mokėtojų nenorą mokėti mokesčius lemia nepasitikėjimas valstybės vykdoma mokesčių mokėtojų apsauga, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į šių procesų tobulinimo ir stiprinimo aspektus.
Mokesčių administravimo tradicijos Lietuvoje yra menkos, trumpa mokesčių administravimo istorija nepasižymi administravimo kultūra ir yra lydima nuolatinės įtampos bei nedraugiškų mokesčių administratorių ir mokesčių mokėtojų santykių. Mokesčių administravimo kultūros formavimuisi kliudo neįgyvendinami mokesčių sistemos principai – mokesčių taisyklių tikslu.mas, mokesčių administravimo efektyvumas. Mokesčių administravimo įstatymas mokesčių administratoriams suteikia labai dideles teises. Mokesčių administratoriui leidžiama areštuoti mokesčių mokėtojo turtą be teismo sprendimo. Tokia baudžiamoji priemonė sudaro sąlygas privesti įmonę prie bankroto, mokesčių administratoriams neteisėtais tikslais panaudoti suteiktus įgaliojimus ar jų rankomis susidoroti su konkurentais. Teisė areštuoti žmogaus ar įmonės turtą gali būti suteikta tik teismui. Mokesčių administratoriui turėtų būti suteikta teisė vykdyti turto areštą tik turint teismo leidimą.
Pakeitus Mokesčių administravimo įstatymą 1998 metais, mokesčio mokėtojo galimybės įrodyti savo teisumą teisme dar labiau sumenko. Mokesčio mokėtojo kelias iki teismo buvo prailgintas – įsteigta vyriausybinė Mokestinių ginčų nagrinėjimo komisija, atstovaujanti mokesčių administratorių interesams. Jei mokesčių mokėtojas nori kreiptis į teismą, iki jo jis turi praeiti dar 3 vyriausybines instancijas: teritorinį mokesčių administratorių (mokesčių inspektorius kartais tikrina pats save), centrinį mokesčių administratorių bei mokestinių ginčų komisiją ir tik tuomet įgyjama teisė kreiptis į teismą. Tokia gausybė tarpinių institucijų nepagrįstai ištęsia bylos nagrinėjimo laiką, per kurį mokesčių mokėtojas patiria nuostolius, gaištama daug laiko ir patiriama daug sąnaudų nereikalingiems barjerams įveikti. Tikslinga panaikinti visas tarpines apeliacijų nagrinėjimo institucijas arba palikti vieną tarpinę instituciją – centrinį mokesčių administratorių.
Siūlytume pakeisti mokesčių administravimo įstatymą, įteisinant mokesčių mokėtojo nekaltumo prezumpciją, mokesčio administratoriaus teisę areštuoti mokesčio mokėtojo turtą, sutrumpinant mokesčio mokėtojo kelią iki teismo bei sudarant prielaidas formuotis mokesčių administravimo kultūrai.Literatūra
Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1992.
Lietuvos Respublikos Valstybės žinios. Oficialus leidinys.
Mokesčių žinios. 2003 04 14 Nr.15 (321).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (redakcijos, galiojusios laikotarpiu nuo 2001 01 01 metų iki 2003 05 01).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. 2000 m. rugsėjo19 d. Nr. VIII-1927.
S.Bagdonavičius. Mokesčių administravimo įstatymo komentaras; Mokestinių bylų praktikos apibendrinimas. Vilnius, Standartų spaustuvė, 1998.
E. Smalakienė. Mokestinių ginčų proceso teisinė analizė. Vilnius, 2002.
A. Marcijonas. B. Sudavičius. Mokesčių teisė. Vilnius, 2003.
www.vmi.lt/Aktualijos/Spauda/archyvas.htm
www.lrinka.lt/Projektai/Mokesciai.phtmlSANTRAUKA
Mokestiniai ginčai – ginčai tarp mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno dėl mokesčio mokėtojo (mokesti išskaičiuojančio asmens) patikrinimo akto, mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo).

Mokesčių administravimo įstatymas suteikia teisę mokesčių mokėtojui užginčyti kiekvieną mokesčio administratoriaus veiksmą dėl jo ir šio veiksmo pasekmes. Tokiais atvejais kyla mokestinis ginčas.

Mokestiniai ginčai, kaip teisinis procesas – tai sąmoninga ir tikslinga veikla, šią veiklą realizuoja valdinius įgalinimus turintys subjektai, ši veikla yra nukreipta į tam tikro teisinio rezultato pasiekimą, sprendžiant individualias, konkrečias bylas, ši veikla įtvirtinta atitinkamuose dokumentuose. Administracinis procesas reiškia įvairių rūšių procesinių veiksmų visumą, nustatančių individualių bylų, kylančių valstybinio valdymo srityje, nagrinėjimo tvarką. Kiekvieną procesą sudaro keturių lygių stuktūra: veiksmai, etapai, stadijos, bendrasis procesas.

Mokestinių ginčų nagrinėjimas skirstomas į dvi sudėtines dalis:
ikiteisminis mokestinių ginčų nagrinėjimas, atliekamas centrinio mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos;
teisminis mokestinių ginčų nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme.

MG nagrinėja centrinis mokesčių administratorius (toliau – CMA), mokestinių ginčų komisija, ir teismas. Skundas paduodamas per VMI, kuri per 3 d.d. visą medžiagą perduoda CMA. Mokestinių ginčų komisija (MGK) nagrinėja ginčus išnagrinėtus CMA, jei ši per nustatytą terminą nepriėmė jokio sprendimo. Į Vilniaus Apygardos teismas (VAT) su skundu gali kreiptis ir mokesčių mokėtojas ir CMA. CMA gali kreiptis tik tuomet, jei CMA ir MGK, spręsdami ginčą, skirtingai interpretavo įstatymą.

Leave a Comment