Mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas

TURINYS

ĮVADAS 3I skyrius. MOKESTINIAI GINČAI 51.1. Mokestinių ginčų proceso sąvoka ir turinys 51.2. Mokestinių ginčų samprata 51.3. Mokestiniai ginčai kaip teisinis procesas 71.4. Mokestiniai ginčai kaip administracinis procesas 8II skyrius. MOKESTINIŲ GINČŲ PROCESO RIBOS 9III skyrius. MOKESTINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO PROCESO STADIJOS 103.1. Mokestinių ginčų nagrinėjimas centrinio mokesčio administratoriaus įstaigoje 123.2. Mokestinių ginčų nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje 153.3. Mokestinio ginčo proceso atnaujinimas 173.4. Apskundimas teismui 19IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 21Literatūra 24SANTRAUKA 25ĮVADASJau daugiau kaip dešimtmetis, kai Lietuva žengia demokratinių procesų keliu. Tobulėja valstybės valdymo formos, visuomenė tampa vis atviresne, kuriasi naujos teisinės institucijos bei organizacijos. Ilgą laiką Lietuvoje nebuvo institucijų, ginančių žmogų nuo administracinės valdžios savivalės. Viena pirmųjų teisinių institucijų, padedančių ginti žmonių teises bei tikrinti administracijos veiksmų teisėtumą, buvo 1995 m. įkurta Seimo kontrolierių įstaiga. Vėliau, 1999 m. buvo įsteigti specializuoti administraciniai teismai bei administracinių ginčų komisijos. Tokiu būdu buvo kuriamas naujas mechanizmas, leidžiantis administracijos veiksmų teisėtumo kontrolės pagalba padidinti asmens teisių saugumą, sudarantis galimybę neteisminėmis priemonėmis ginti netinkamais administracijos veiksmais pažeistas asmenų teises. Prievolė mokėti mokesčius daro esminį poveikį mokesčių mokėtojų turtiniams santykiams, riboja jų nuosavybės teisę ir t.t. Siekiant sukurti darnią, šiuolaikinę, socialinį teisingumą atitinkančią mokesčių sistemą ne mažiau svarbu užtikrinti teisingą ir vienodą mokesčių įstatymų taikymą visiems mokesčių mokėtojams, jų teisių apsaugą, įgyvendinti teisingumą mokesčių srityje. Plačiąja prasme mokesčių mokėtojų teisės yra ginamos naudojant įvairias valstybės nustatytas teisines, ekonomines, ideologines ir kitokias priemones. Siaurąja prasme mokesčių mokėtojų teisių apsauga užtikrinama nagrinėjant mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno. Skirtingai nuo kitų teisės sričių, mokesčių teisėje yra nustatyta mokesčių mokėtojo kaltės prezumpcija. Įstatymo nuostata teigia, kad savo nekaltumą turi įrodyti mokesčių mokėtojas. Civilizuotos teisės sistema reikalauja iš mokesčių administratorių įrodyti mokesčių mokėtojo kaltę ir tik tuomet jam taikyti sankcijas. Mokesčių mokėtojo kaltės prezumpcija privalo būti pakeista į visose teisės srityse taikomą nekaltumo prezumpciją.

Mokesčių administravimo įstatymas mokesčių administratoriams suteikia labai dideles teises. Mokesčių administratoriui leidžiama areštuoti mokesčių mokėtojo turtą be teismo sprendimo. Tokia baudžiamoji priemonė sudaro sąlygas privesti įmonę prie bankroto, mokesčių administratoriams neteisėtais tikslais panaudoti suteiktus įgaliojimus ar jų rankomis susidoroti su konkurentais. Teisė areštuoti žmogaus ar įmonės turtą gali būti suteikta tik teismui. Mokesčių administratoriui turėtų būti suteikta teisė vykdyti turto areštą tik turint teismo leidimą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, yra išskiriamos dvi ginčų tarp mokesčio mokėtojų ir mokesčių administratoriaus kategorijos, t.y. mokestiniai ginčai, kuriems nagrinėti nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka ir visi kiti ginčai dėl mokesčio administratoriaus (jo pareigūno) veiksmų ar neveikimo. Pagrindinę ginčų dalį sudaro mokestiniai ginčai. Šiuos ginčus nagrinėja centrinis mokesčio administratorius, Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teismas, t.y. Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio darbo tikslas – išanalizuoti ginčo nagrinėjimo proceso stadijas, nustatyti mokestinių ginčų privalumus bei trūkumus. Siekiant šio tikslo, buvo sprendžiami tokie uždaviniai:išnagrinėti mokestinių ginčų proceso sampratos esmę, turinį;išnagrinėti mokestinius ginčus kaip teisinį bei administracinį procesą;aptarti mokestinių ginčų nagrinėjimo proceso stadijas, bei nustatyti proceso ribas;pateikti išvadas bei pasiūlymus. Tyrimo objektas – mokestiniai ginčai. Tyrimo dalykas – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Pirmame skyriuje aptarėme mokestinių ginčų proceso sąvoka, bei sampratą, mokestinius ginčus kaip teisinį bei administracinį procesą. Antrame skyriuje apžvelgėme mokestinių ginčų proceso ribas. Trečiame skyriuje aptarėme mokestinių ginčų stadijas, t.y. išnagrinėjome mokestiniu…s ginčus centrinio mokesčio administratoriaus įstaigoje, Mokestinių ginčų komisijoje, aptarėme mokestinio ginčo proceso atnaujinimą bei apskundimą teismui. Darbo pabaigoje pateikėme išvadas bei pasiūlymus.I skyrius. MOKESTINIAI GINČAI
1.1. Mokestinių ginčų proceso sąvoka ir turinysVienas svarbiausių tikslų bet kurioje modernioje visuomenėje yra ryšių tarp valdžios institucijų ir verslo atstovų plėtojimas. Valdžios sprendimai veikia verslo aplinką, valstybinės institucijos specifinėmis formomis reguliuoja dauguma verslo krypčių ir šakų. Integruojantis Europos politiniams ir ekonominiams procesams į Lietuvą, vyksta greiti pokyčiai viešųjų institucijų administracinių struktūrų veikloje, iš naujo įvertinami tikslai, formuojami prioritetai, turintys modernizuoti mokesčių sistemą kaip teoriją. Šiuo metu pagrindinis įstatymas, reguliuojamtis mokestinius – teisinius santykius, yra Mokesčių administravimo įstatymas, nustatantis mokesčių samratą, apskaičiavimą ir mokėjimą. Mokesčių administravimo įstatymas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. nustatė mokestinių ginčų sąvoką: Mokestiniai ginčai – ginčai tarp mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno dėl mokesčio mokėtojo (mokesti išskaičiuojančio asmens) patikrinimo akto, mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo). Teisinė mokesčių bazė ypač dažnai keičiama, pildoma, o papildyta išlieka paini ir nekonkreti. Mokesčių įstatymuose bene daugiausia spragų ir netobulumo. Mokesčių įstatymai neturėtų suteikti galimybių taikyti skirtingas teisės normas, atsižvelgiant į mokesčių mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar statusą. Taip pat mokesčiai turi užtikrinti biudžeto pajamas, taip pat įstatymai turi būti aiškūs irneprieštarauti vieni kitiems. Be to, visi anksčiau išleisti, patvirtinti ir galiojantys teisės aktai turėtų būti susisteminti, kad nebūtų išvengta spragų ir prieštaravimų. Rengiamų įstatymų ir juos pildančiųjų aktų projektai turi būti prieinami visiems. Ūkio subjektams per įvairias visuomenines organizacijas arba kitu būdu turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su rengiamais jų pakeitimais ir pareikšti savo nuomonę ar kitaip prisidėti prie rengimo. Tai užtikrintų mokesčių sumokėjimą laiku, būtų išvengta nereikalingų mokestinių ginčų. Įstatymas turėtų būti trumpas, aiškus, kad jį galėtų lengvai suprasti ir nenusimanantys žmonės. 1.2. Mokestinių ginčų samprata
Siekiant sudaryti daugiau galimybių mokesčių mokėtojui ginti savo teises ir teisėtus interesus, supaprastinti mokestinių ginčų nagrinėjimą ir pan. iš esmės buvo pertvarkyti Mokesčių administravimo įstatymo straipsniai, reguliuojantys mokestinių ginčų sprendimą (įsigaliojo nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.): apibrėžta mokestinių ginčų sąvoka; atsisakyta vienos ikiteisminių ginčų nagrinėjimo instancijos – vietos mokesčio administratoriaus; didesnės teisės suteiktos mokesčio mokėtojui ginant savo teises; kai sprendimas skundžiamas Mokestinių ginčų komisijai, po to – teismui, sustabdomas ne tik ginčijamų baudų bei delspinigių išieškojimo, bet ir mokesčių išieškojimo procedūros ir t.t. Mokesčių administravimo įstatymas suteikia teisę mokesčių mokėtojui užginčyti kiekvieną mokesčio administratoriaus veiksmą dėl jo ir šio veiksmo pasekmes. Tokiais atvejais kyla mokestinis ginčas. Taigi Mokesčių administravimo įstatymas aiškiai apibrėžia mokestinių ginčų objektą – tai ginčai dėl patikrinimo akto nustatomosios dalies išvadų, taip pat dėl mokesčio grąžinimo (įskaitymo). Vadovaujantis šia sąvoka galima teigti, kad mokestiniam ginčui kilti būtinos šios sąlygos:mokesčio administratorius turi atlikti mokesčio mokėtojo patikrinimą,surašyti patikrinimo aktą,įstatymo nustatyta tvarka įteikti mokesčio mokėtojui, kurį mokesčio mokėtojas apskundžia. Mokestinis ginčas yra reiškinys, kurį galima apibūdinti kaip tam tikrų interesų tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus susikirtimą. Visuomeninį teisinį elementą šis reiškinys įgauna tada, kai yra išreiškiamas įstatymais nustatyta forma. Mokestinis ginčas kaip ypatingas teisinis santykis formuojasi, kai nesutarimas perduodamas nagrinėti įgaliotai institucijai nustatyta procesine tvarka. Kol mokesčio mokėtojas nesikreipia su prašymu išnagrinėti ginčą iš esmės, galima kalbėti tik apie atitinkamą jo nepasitenkinimą mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno veiksmais, jų padariniais. Mokestiniai ginčai už proceso ribų neegzistuoja, jie atsiranda ir rutuliojasi tik neperžengiant tam tikro proceso ribų.
Reglamentuojant mokestinių ginčų nagrinėjimą svarbus mokestinių ginčų sąvokos klausimas, kurio Mokesčių administravimo įstatymas iki 200I m, rugsėjo 1 d, nebuvo įtvirtinęs. Tai sukeldavo kai kurių problemų apibrėžiant mokestinių ginčų objektą, Tačiau praktikoje, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo X skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis mokestinių ginčų nagrinėjimą, buvo laikomasi nuostatos, kad mokestiniais ginčais laikomi ginčai, kylantys tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus, jo pareigūno, dėl mokėtojo atžvilgiu priimtų sprendimų, kurie gali būti įforminti patikrinimo aktu ar kita nustatyta tvarka patvirtinta forma. Mokestinius ginčus galima nagrinėti iš teisės pozicijos. Mokesčio mokėtojo nevykdymas mokestinių pareigų iššaukia administracinės ar baudžiamosios ir ekonominių sankcijų taikymą. Kai atskirų asmenų, šiuo atveju mokesčio administratoriaus ir mokesčių mokėtojo interesų suderinti nepavyksta, kitaip tariant, kai mokestinės teisės įgyvendinamos nevykdant atitinkamų mokestinių pareigų, įvyksta atskirų subjektų interesų susipriešinimas, kurį sąlyginai galėtume laikyti mokestiniu ginču. Ginčas gali būti vertinamas kaip leistino teisėto elgesio forma. Mokestinis ginčas šiuoo atveju būtų įstatymiška, teisinė priemonė, naudojama tiek privačių, tiek valdinius įgalinimus turinčių asmenų savo teisių įgyvendinimui ar pareigų įvykdymui, kurias tam tikrais veiksmais ar sprendimais trukdo realizuoti privatūs asmenys ar valstybinių institucijų atstovai. Ginčas – tai ne teisinių idėjų priešprieša tam tikrame psichologiniame fone, o apsikeitimas pretenzijomis ir prieštaravimais, turinčiais juridinę reikšmę, pareikštais ir grindžiamais procesinemis normomis. Ginčas – tai nėra idėjinis – psichologinis teisinio konflikto komponentas, o pats konfliktas, teisinio konflikto tipas. Ginčas – tai būtina jugtis tarp materialinių ir… jas atitinkančių procesinių teisių. Ginčas – teisinė konflikto išraiškos forma, apimanti ginčo dalyvių teises ir pareigas.1.3. Mokestiniai ginčai kaip teisinis procesas
Mokestinių ginčų, kaip procesinio reiškinio, pavadinimas Lietuvoje pradėtas vartoti 1995 metais, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, kurio X skyrius reglamentuoja mokestinius ginčus ir bylinėjimąsi. Praktikoje mokestiniai ginčai pasireiškia kaip tam tikra konkrečių subjektų veikla ir turi būti analizuojama kaip dinamiškas procesas. Reikėtų akcentuoti tokias svarbias mokestinių ginčų proceso problemas, kaip bendros ir išsamios šio reiškinio sąvokos nebuvimas, kitų su mokestiniais ginčais susijusių sąvokų kilmė, įvairovė ir neapibrėžtumas, mokestinių ginčų proceso vieta administraciniame proecese ir mokesčių administravime. Mokestinių ginčų procesas – sudėtinga ir kompleksinė struktūra, susidedanti iš kelių vidinių dalių, šio proceso metu sąvaikauja mokestinius ginčus nagrinėjantis pareigūnas ir mokėtojas. Teisinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad procesas – tai ne šiaip sau bet kuri veikla, o išimtinai juridinė, tuo norint pabrėžti teisinę proceso prigimtį, jo teisinio reglamentavimo būtinumą. Požiūris į procesą priklauso nuo bendrojo teisinio proceso supratimo. Suprantant jį plačiąja prasme, bet kokia teisinė veikla gali būti atliekama tik procesine forma, kuri savo ruožtu reikalauja procesinių veiksmų fiksavimo atitinkamuose teisės aktuose, oficialiuose dokumentuose. Teisinis procesas siaurąja prasme suprantamas kaip išimtinai teisminis, bylų nagrinėjimo teisme procesas. Galima išskirti mokestinių ginčų, kaip teisinio proceso, požymius:tai sąmoninga ir tikslinga veikla;šią veiklą realizuoja valdinius įgalinimus turintys subjektai;ši veikla yra nukreipta į tam tikro teisinio rezultato pasiekimą, sprendžiant individualias, konkrečias bylas;ši veikla įtvirtinta atitinkamuose dokumentuose: tarpiniai ir galutiniai proceso rezultatai įtvirtinami atitinkamuose procesiniuose dokumentuose;ši veikla detalizuojama reglamentuojamose teisės normose.1.4. Mokestiniai ginčai kaip administracinis procesasNorint apibrėžti mokestinių ginčų proceso sąvoką, būtina paanalizuoti administracinį procesą, nes šis procesas realizuoja ne tik administracinės atsakomybės institutą, bet jo reguliatyvinių normų pagrindas koncentruojasi ir daugelyje viešąjai teisei priskiriamų finansų ir mokesčių teisės aktų.
„Administracinės teisės žodynas“ plačiąja prasme administracinį procesą apibūdina kaip visumą vienas paskui kitą einančių veiksmų, sureguliuotų teisinėmis normomis, užtikrinančiomis vykdomosios valdžios organų veiklą, priimant ir realizuojant administracines normas. Siaurąja prasme – įstatymu sureguliuotą, administracinę – procesinę įgaliotų subjektų veiklą, nagrinėjant administracinius – teisinius ginčus ir administracinių teisės pažeidimų bylas. Administracinis procesas reiškia įvairių rūšių procesinių veiksmų visumą, nustatančių individualių bylų, kylančių valstybinio valdymo srityje, nagrinėjimo tvarką, taip pat vykdomosios valdžios organų sprendimų priėmimo ne ginčo būdu tvarka. Administracinį procesą reikėtų suvokti plačiąja prasme. Kalbama apie administracinę procedūrinę veiklą, kurią sudaro valstybinį valdymą reglamentuojančių teisės aktų parengimas, valdymo veiklos reglamentavimas, leidimų teisėna, licenzijavimas, t.y. administracinis procesas sukuria administracines procedūras. Mokestiniai ginčai – viena iš mokesčių administravimo įgyvendinimo formų, vykdomosios – tvarkomosios veiklos rūšis, realizuojama per administracines procedūras. Šiuolaikinis tarptautinių žodžių žodynas administravimą prilygina valdymui, vadovavimui, o administraciją apibūdina kaip aparatą, institucijas, visumą asmenų, realizuojančių valdymo funkcijas. Mokesčių administravimo įstatymas mokesčių administravimą apibrėžia kaip mokesčio administratoriaus teisių ir pareigų bei mokesčio mokėtojo teisių bei pareigų įgyvendinimą, mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą ir išieškojimą, atsakomybės už netinkamą mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą taikymą, mokesčio paskirstymą, informacijos mokesčių mokėtojams teikimą. Mokestinių ginčų procesas – administracinėmis, mokestinėmis, procesinėmis normomis sureguliuota valstybės įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, realizuojant mokesčių teisės normas. Mokesčių teisės realizavimas ir sudaro mokesčių administravimą.II skyrius. MOKESTINIŲ GINČŲ PROCESO RIBOSSvarbi, procesams būdinga ypatybė – stadijų kaita. Mokestinių ginčų procesas taip pat ne išimtinai yra stadijiškas – cikliškas reiškinys. Stadija kaip proceso vidinė strūktūrinė dalis savo turiniu ir apimtimi yra bene reikšmingiausia ir didžiausia proceso dalis, nes savyje jungia smulkesnes dalis – etapus. Literatūroje stadija aiškinama kaip visuma ar grupė kokių nors reiškinių, darbų, sudarančių užbaigtą išvystymo raidos ratą per tam tikrą laiko tarpą arba konkrečią pradžią ir pabaigą turintis vyksmas.
Mokestinių ginčų proceso pagrindines procesines stadijas reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo X skyrius, kuriame mokestinių procesų atskiros dalys įvardintos etapais, nors atskirų procesinių veiksmų visumą sudaro užbaigtą raidos ratą per tam tikrą laiko tarpą, t.y. turi konkrečią pradžią ir pabaigą, bei atskiri procesiniai veiksmai vyksta atskiruose institucijose ir struktūriškai yra didesnės apimties teisiniai reiškiniai nei etapai. Kiekvieną procesą sudaro keturių lygių stuktūra: veiksmai, etapai, stadijos, bendrasis procesas. Pirmoji mokestinių ginčų proceso stadija vyksta vietos mokesčių administratoriaus lygyje. Būtina proceso pradžios ir stadijų kaitos sąlyga – oficialus dokumentas, kurio turinį sudaro informacija, sąlygojanti atitinkamus mokesčių administratoriaus veiksmus, t.y. ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo stadija prasideda, kai vietos mokesčių administratoriaus pareigūnas, atlikęs patikrinimą mokesčių mokėtojui ar mokestį išskaičiuojančiam asmeniui surašo patikrinimo aktą, su kurio turinių pilnai ar dalinai mokesčių mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo nesutinka, tai išreikšdamas raštiška skundo forma.
Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2517 žodžiai iš 8202 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
Turite atrakinimo kodą?