organizacijos tikslai

TURINYS

ĮVADAS 3
1. TIKLSŲ FORMULAVIMO PRINCIPAI 4
2. KAIP KELIAMI TIKSLAI 5
Centralizuotas planavimas 5
Decentralizuotas planavimas 5
Centralizuoto ir decentralizuoto planavimo derinys 5
Grupinis planavimas 6
3. KLAUSIMAI FORMULUOJANT TIKSLUS 6
4. PAGRINDINIAI TIKSLŲ VERTINIMO KRITERIJAI 7
5. TIKSLŲ LYGIAI 8
6. TIKSLŲ TIPAI 8
7. TIKSLO SUSKAIDYMO PROCESAS 10
8. TRUMPALAIKIŲ PLANŲ SUDARYMAS 10
9. ORGANIZACIJOS UŽDAVINIAI 11
IŠVADOS 13
LITERATŪRA 14ĮVADAS
Darbo tikslas: apžvelgti organizacijos tikslus, uždavinius, jų parinkimo būdus.
Uždaviniai: išanalizuoti tikslų formulavimo principus, kaip keliami tikslai, nustatyti tikslų vertinimo kriterijus, tipus, lygius, išskirti organizacijos uždavinius.
Starteginio planavimo procesas prasideda išsamia padėties analize, kuri leidžia organizacijai nustatyti jos pranašumus, trūkumus, galimybes, grėsmes ir kompetencijas. Tolesnis etapas – numatyti konkrečius tikslus ir išmatuojamus uždavinius, aiškiai apibrėžiančius konkrečius organizacijos siekiamus rezultatus. Kaai tikslai aiškiai suformuluoti, sudaromas veiklos planas, kad būtų aišku, kaip suformuluotieji tikslai bus pasiekti.
Tikslai apibrėžiami kaip kiekybiškai išreikšti rezultatai, kurie turi būti pasiekti per nurodytą laikotarpį. Tikslai naudingi dėl trijų pagrindinių priežasčių. Pirma, jie aiškiai išdėsto, kas ir kada turi būti pasiekta. Antra, kai tikslai iškelti, jie tampa veiklos vertinimo matais. Trečia, logiški tikslai naudingi kaip darbuotojų motyvatorius.
Tikslai pertvarko misijos formuluotės bendrąsias nuostatas į tiksliau apibrėžtus įsipareigojimus, kurie nurodo, kas turi būti padaryta ir kada turi būti tikslas pasiektas.
Organizacijos tiikslai priimami misijos ir aukščiausios grandies vadovų vertybių ir tikslų pagrindu.1. TIKLSŲ FORMULAVIMO PRINCIPAI
Tikslai turi tenkinti penkis reikalavimus:
1. Tikslas turi būti susijęs su viena konkrečia užduotimi.
2. Tikslas turi būti susijęs su rezultatu, o ne su vykdoma veikla.
3. Tikslas turi būti išmatuojamas.
4. Turi būti ti

iksliai apibrėžtas tikslo siekimo terminas.
5. Tikslas turi būti pakankamai didelis, bet pasiekiamas.
Tikslų išreiškimas rezultatais, o ne veiksniais, akceptuoja norimus rezultatus, o ne veiksmus, kurių imtąsi tikslams pasiekti. Tikslų išreiškimas rezultatais stiprina motyvaciją, nes tučtuojau aišku, kas turi būti padaryta, ir kada rezultatai laukiami.
Tikslai turi būti ir išmatuojami. Tikslus, kurie negali būti išmatuoti, sunku pasiekti. Jei rezultatas artimas planuotam tikslui, tai tikslas gali skatinti organizaciją didinti pastangas. Jei organizacijos veiklos lygis daug žemesnis už būtiną tikslui pasiekti, tai ji žino, kad arba reikia kelti savo veiklos lygį, arba mažinti planinius lūkesčius. Tikslai neturi būti grindžiami ilgesingu mąstymu; jie turi būti pagrįsti mąstymu, pritaikytu prie organizacijos sugebėjimų.
Veiksmingi tikslai yra pakankamai dideli, bet realistiški. Pakankamai dideli tikslai būtini orientuotoms į plėtrą organizacijoms ir žmonėms. Jiie naudingi organizacijai kaip įrankis iki galo panaudoti jos potencialą, nes pasitelkia talentus ir skatina darbuotojus dirbti iš visų jėgų.
Keliant gana didelius, bet priimtinus tikslus, privalu atsižvelgti į tai:
1. Kokius veiklos lygius realiai leis šaka ir konkurencinės sąlygos?
2. Kokį finansinės veiklos lygį organizacijai reikia pasiekti, kad pakaktų finansinių išteklių strategijai vykdyti ir kitiems reikalingiems žingsniams žengti?
3. Koks veiklos lygis organizacijai yra pasiekiamas, stengiantis iš visų jėgų?
Keliant pakankamai didelius, bet pasiekiamus tikslus vadovybė turi palyginti veiklą, galimą esamomis išorės sąlygomis, su veikla, kurią jų organizacija ga
ali pasiekti. Iš esmės tai yra tikslų kėlimo ir strategijos derinimo procesas.2. KAIP KELIAMI TIKSLAI
Yra daug skirtingų požiūrių į tikslo kėlimo procesą. Yra keturi skirtingi požiūriai: centralizuotas planavimas, decentralizuotas planavimas, centralizuoto ir decentralizuotoplanavimo derinys ir grupinis planavimas.Centralizuotas planavimas
Centralizuotas planavimas tinkamas tiek labai centralizuotoms, tiek ir decentralizuotoms organizacijoms. Centralizuotoje įmonėje centralizuoto planavimo tikslus kelia aukščiausioji valdymo grandis. Padalinių planų sudarymas ribotas. Decentralizuotoje įmonėje aukščiausias vadovas nurodo organizacijos padaliniams gaires ir reikalauja planų. Padaliniai sudaro planus ir grąžina juos aukščiausiajai valdymo grandžiai svarstyti. Jei planai pasirodo esą tinkami, jie priimami. Jei aukščiausioji valdymo grandis mano, kad reikia ką nors keisti, planai grąžinami į padalinį, ir procesas kartojamas.Decentralizuotas planavimas
Čia aukščiausioji valdymo grandis prašo padalinių pateikti informaciją apie pastebėtas galimybes, grėsmes, tikslus ir šių tikslų siekimo strategijas, informaciją apie pardavimus, pajamas, kapitalo poreikius, darbuotojus ir t.t. Aukščiausioji valdymo grandis parengia nurodymus, pagrįstus iš padalinių gauta informacija. Organizacijos padaliniams pateikiami nurodymai, kartu reikalaujant planų. Padaliniai padaro planus ir grąžina juos aukščiausiajai valdymo grandžiai svarstyti. Jei planai pasirodo esą tinkami, jie priimami. Jei aukščiausioji valdymo grandis mano, kad reikia ką nors keisti, planai grąžinami į padalinį, ir procesas kartojamas.Centralizuoto ir decentralizuoto planavimo derinys
Tai sujungimas aukščiausiosios valdymo grandies, padalinių vadovų ir personalo. Šis būdas taikomas didelėse decentralizuotose organizacijose. Aukščiausioji valdymo gr
randis pateikia padaliniams plačias nuorodas, leidžiančias gana didelį lankstumą padaliniams, sudarantiems savo planus. Paprastai aukščiausioji valdymo grandis ir padalinių vadovai renkasi kartu, kad nustatytų pagrindinius tiklsus ar strategijas, ypač jei padalinio vadovo darbas bus vertinamas pagal šiuos matus. Šis požiūris užtikrina nenutrūkstamą aukščiausiosios valdymo grandies ir padalinio personalo dialogą ir palengvina strategijos ketinimą ir derinimą.Grupinis planavimas
Laikantis šio požiūrio, aukščiausias vadovas ir svarbiausių padalinių vadovai reguliariai susitinka organizacijos problemoms spręsti. Ši grupė tampa organizacijos strateginio planavimo komotetu.
Labai mažose organizacijose paprastai taikomas centralizuotas planavimas, bet daugumoje organizacijų derinamas centralizuotas ir decentralizuotas planavimas arba pasirenkamas grupinis planavimas. Mažose organizacijose ir didesnių korporacijų strateginiuose verslo vienetuose tikslo kėlimo procesas dažnai yra visos grupės pastangos.
Grynas centralizuotas tikslo kėlimo požiūris netinka didesnėms įvairiašakėms organizacijoms. Pirmiausia, organizacijos vadovybė neturi pakankamai žinių apie visas organizacijos sritis, kad galėtų iškelti realistiškus tikslus. Antra, padalinių vadovai įsižeistų, gavę tikslus ir neturėdami galimybės įvertinti ir aptarti jų vykdymą. Todėl didesnėse organizacijose derinami aukščiausios valdymo grandies ir padalinių vadovų požiūriai.3. KLAUSIMAI FORMULUOJANT TIKSLUS
Norėdami nustatyti tikslus, vadovai turi apsvarstyti daugelį problemų. Tarp svarstytinų problemų yra šios:
1. Kokie pagrindiniai organizacijos misijos formuluotės aspektai?
2. Kokios svarbiausios problemos veiks šaką ateinančių vienerių ar dvejų metų laikotarpiu?
3. Kokios šakai aktualios vidaus ir tarptautinės problemos – ekonominės, politinės, demografinės, technologinės ar mokslinės –
galėtų kilti per ateinančius kelerius metus?
4. Ar kuri nors šių tendencijų labai paveiks organizacijos vartotojus? Kaip?
5. Kurios problemos organizacijos vartotojams aktualiausios šiuo metu?
6. Kokį įvaizdį organizacija nori sukurti?4. PAGRINDINIAI TIKSLŲ VERTINIMO KRITERIJAI
Tikslai turi būti tinkami, išmatuojami laiku, pasiekiami, priimtini, lankstūs, skatinantys ir suprantami; vadovybė turi būti įsipareigojusi jų siekti, juos nustatant turi dalyvauti žmonės, tikslų jų skaičių reikia riboti, ir jie turi būti tarpusavyje susiję.

Tinkamumas. Kiekvienas tikslas turi skatinti organizaciją vykdyti jos misiją. Tikslas, kuris prie to neprisideda, yra neproduktyvus.
Išmatuojamumas. Tikslai visuomet turi nurodyti, kas turi būti atlikta konkrečiais terminais ir kada tai įvyks. Tik tada, kai tikslai numatyti konkrečiai nurodytiems laikotarpiams, jų siekimas gali būti deramai įvertintas.
Pasiekiamumas. Tikslai turi būti pasiekiami. Pasiekiamumas reiškia, kad ir į vidines, ir į išorines jėgas yra atsižvelgta, ir, deramai vykdant planus, tai, ko tikimasi, bus atlikta numatytu laiku.
Priimtinumas. Tikslai pasiekiami tik tada, jei jie yra priimtini organizacijos žmonėms. Jei tikslas nesusietas su vertybių sistema, geriausiu atveju jis nebus pasiektas, o blogiausiu – bus atmestas.
Lankstumas. Tikslas turi būti aiškus ir kryptingas, tačiau turi būti galimybė jį keisti nenumatytų atsitiktinumų atvejais.
Motyvavimas. Tikslai, kurių žmonės nesupranta, nėra skatinantys; bet neskatina ir lengvai pasiekiami tikslai. Truputėlį aukštesni už galimus pasiekti, tikslai turi skatinamąją galią. Konkretūs tikslai gerina veiklą, sudėtingi tikslai (jeigu jie priimtini) – labiau skatina veiklą, negu lengvi.
Suprantamumas. Tikslai turi būti suformuluoti paprastai. Vadovai turi deramai pasirūpinti, užtikrinti, kad kiekvienas aiškiai suprastų organizacijos tikslus ir tiksliai žinotų, ką organizacija mėgina pasiekti.
Įsipareigojimas. Iškėlus tikslus, turi atsirasti įsipareigojimas daryti tai, kas būtina, kad jie būtų pasiekti.
Žmonių dalyvavimas. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai atsakingieji už tikslų siekimą įtraukiami dar juos numatant. Dalyvaujantieji keliant tikslus yra labiau suinteresuoti jų siekti, negu tie, kurie neprisideda. Jie jaučiasi dalininkais, ir kartu jaučia didesnę atsakomybę už startegijų vydymą.
Suderinamumas. Organizacijos ir jos padalinių tikslai turi būti glaudžiai susiję. Padalinio tikslai turi būti suderinti tarpusavyje ir su visos organizacijos tikslais.5. TIKSLŲ LYGIAI
Tikslai yra kelių skirtingų lygių. Du pagrindiniai lygiai – tai: organizacijos tikslai ir funkciniai tikslai. Organizacijos tikslai yra susiję su konkrečia funkcine verslo sritimi (reklama, gamyba, pardavimais, personalu).
Organizacijos tikslai keliami pirmiausia. Jie misijos formuluotę paverčia konkrečiais išmatuojamais tikslais. Jau iškelti organizacijos tikslai perduodami visiems padaliniams ir tarnyboms.
Kiekvienas funkcinis padalinys peržiūri organizacijos tikslus ir sprendžia, kaip jis gali palengvinti šių uždavinių vykdymą. Nustatęs savo vaidmenį, siekiant organizacijos tikslų, kiekvienas padalinys iškelia savo tikslus. Funkciniai tikslai padeda kiekvienam darbuotojui suprasti, kaip jo darbas prisideda prie organizacijos sėkmės. Kai funkciniai tikslai nustatyti, aukščiausioji vadovybė juos peržiūri, kad užtikrintų, jog funkciniai tikslai integruoti organizacijos mastu, ir nukreipia organizaciją veiksmingai ir našiai siekti organizacijos tikslų.
Svarbu, kad funkciniai tikslai papildytų vienas kitą, nes organizacija negali būti veiksminga, jei jos padaliniai veikia atskirai. Pavyzdžiui, marketingo skyrius neturi viršyti organizacijos užsakymų priėmimo pajėgumų, nes tai mažintų bendrą organizacijos veiksmingumą. Suvokimas, jog įmonė turi galimybę padidinti pelningumą, gali skatinti ją keisti gamybos apimtį, kad patenkintų vartotojų paklausą.
Strateginiai tikslai nustatomi kiekvienam organizaciniam vienetui (padaliniui, tarnybai, brigadai).6. TIKSLŲ TIPAI
Organizacija turi iškelti keleto tipų tikslus: ilgalaikius tikslus, vidutinio laikotarpio ir trumpalaikius tikslus.
Ilgalaikiai tikslai nustatomi pirmiausia. Jie apima kelerių metų ar net kelių dešimtmečių laikotarpius. Ilgalaikiai tikslai nustatomi siekiant parodyti, kokių rezultatų laukiama per organizacijos ilgiausią planuojamą laikotarpį. Ilgalaikiai tikslai yra platesni ir mažiau konkretūs, negu kitų tipų tikslai. Jie verčia vadovybę priimti einamuosius sprendimus, atsižvelgiant į tai, kaip tie sprendimai veiks tolesnę organizacijos veiklą.
Vidutinio laikotarpio tikslai nustatomi po to, kai nustatyti ilgalaikiai tikslai. Jie apima laikotarpius nuo vienerių iki penkerių metų. Tai ilgalaikių tikslų dalis, kuri gali būti nuosekliai pasiekiama per trumpą laikotarpį. Pavyzdžiui, jei planuojamasis laikotarpis yra ketveri metai ir ilgalaikis tikslas yra padidinti pardavimų apimtį 40 proc., tai vidutinio laikotarpio tikslas – padidinti pardavimų apimtį po 10 proc. kasmet.
Trumpalaikiai tikslai iškeliami tik po to, kai nustatyti ir ilgalaikiai , ir vidutinio laikotarpio tikslai. Trumpalaikiai tikslai yra labai konkretūs, išmatuojami ir pasiekiami. Jie nurodo greitį, kuriuo organizacijai reikia judėti pirmyn numatytu kursu, ir siekiamą veiklos kokybę. Jie gali apimti veiksmus, kuriuos reikia baigti per keletą dienų, savaičių ar mėnesių. Šie tikslai gali dažnai keistis. Kuo specifiškesnės užduotys, tuo dažniau jos kinta. Trumpalaikiai tikslai teikia konkretų pagrindą įvertinti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikių tikslų siekimą.
Pirmųjų metų pabaigoje trumpalaikis planas gali būti neįvykdytas, tada sudaromas naujas trumpalaikis planas. Atitinkamai keičiamas tarpinis ir ilgalaikis planas. Jei tikslai turi tapti informacijos, įpareigojimo ir kontrolės priemone, jie visada turi būti užrašomi.

Pavyzdys. Organizacijos tikslai:
• Skatinti demokratiškos, atviros, klestinčios visuomenės formavimąsi Lietuvoje.
• Plėtoti Lietuvos ir JAV nevyriausybinių, mokslo, kultūros ir verslo organizacijų ryšius ir partnerystę.
• Padaryti prieinamais Lietuvai labdaros bei profesinius JAV išteklius.
• Skatinti privatųjį sektorių, remti Lietuvos demokratinius procesus ir padėti siekti socialinės gerovės.
• Plėtoti Baltijos šalių bendradarbiavimą įgyvendinant demokratinius ir socialinius projektus, keičiantis patirtimi ir profesiniais ištekliais.
• Rengti ir vykdyti išsamią socialinės aplinkos analize pagrįstus, šalies poreikius atitinkančius, paramos ir labdaros projektus.7. TIKSLO SUSKAIDYMO PROCESAS
Skaidant tikslus, dideli tikslai padalijami į daugybę pakopinių tiklsų. Tikslo skaidymo procesas vienodas visų lygių tikslams. Jis apima tris etapus.
1. Ilgalaikių tikslų išvardijimas.
2. Ilgalaikių tiklsų išskaidymas ir suformulavimas kaip vidutinio laikotarpio tikslų.
3. Vidutinio laikotarpio tikslų išskaidymas ir suformulavimas kaip trumpalaikių tiklsų.
Šio proceso metu tikslai susmulkinami į nedideles įvykdomas darbų grupes.8. TRUMPALAIKIŲ PLANŲ SUDARYMAS
Kai tikslai nustatyti, turi būti sudaromi veiklos planai nurodant, kaip tikslai bus pasiekiami. Veiklos plane nurodytos konkrečios užduotys, kurios turi būti įvykdytos, siekiant kiekvieno trumpalaikio tiklso.

Trumpalaikių planų sadarymo etapai yra septyni.
1 etapas: dar kartą suformuluoti tikslą konkrečiais, į rezultatus orientuotais terminais.
2 etapas: apsvarstyti kliūtis, kurios gali kliudyti siekti planuojamo tiklso. Reikia atsižvelgti tris kliūčių tipus:
• Neįveikiamos kliūtys. Jos yra tokios didžiulės, kad aišku, jog tikslas niekad nebus pasiektas.
• Didelės kliūtys. Tai tos, kurios gali būti įveikiamos didelėmis pastangomis ir verčia planuotoją susitelkti daugiau į kliūčių įveikimą, negu į planuoto tikslo siekimą. Kliūtis įveikus, dėmesys gali grįžti į pradinį planuotą tikslą. Kliūčių įveikimas ilgai trunka, bet didina tikimybę, kad tikslas bus įveiktas.
• Nedidelės kliūtys. Tai tos, kurias galima aplenkti.
3 etapas: apibrėžti veiklos užduotis. Veiklos užduotys yra konkrečios užduotys, būtinos trumpalaikiams tikslams pasiekti. Tai galutinis tikslų suskaidymas į mažesnius (pakopinius) vienetus. Tai svarbiausi ir konkrečiausiai apibrėžti veiksmai. Kai kurie uždaviniai gali atkreipti dėmesį tik į kliūčių šalinimą.
4 etapas: padaryti užduočių loginio eiliškumo sąrašą.
5 etapas: nustatyti kiekvienos užduoties baigimo terminus.
6 etapas: sukurti grįžtamojo ryšio metodą, kuriuo įvertinsite, ar užduotis įvykdyta, ar judama į priekį pagal planą.
7 etapas: įrašyti į sąrašą, kas atliks kiekvieną užduotį.

1 pav. Trumpalikio plano sudarymo schema9. ORGANIZACIJOS UŽDAVINIAI
Tikslai, ypač stambių organizacijų, gali būti įvairūs. Bendrai suformuotus organizacijos tikslus reikia pateikti konkrečių uždavinių formoje, nurodant, laukiamus rezultatus. Organizacijos tikslus ir uždavinius galima priskirti prie 4 organizacijos veiklos sričių:

2 pav. Organizacijos uždaviniai ir rodikliai
Pagal Mescon ir kt. organizacijos tikslai yra šie: pelningumas; rinka; našumas; produktas; finansiniai ištekliai; gamybiniai pajėgumai, pastatai ir konstrukcijos; tyrimai ir inovacijos; žmonių ištekliai; socialinė atsakomybė.IŠVADOS
1. Veiksmingi tikslai yra pakankamai dideli, bet realistiški. Pakankamai dideli tikslai būtini orientuotoms į plėtrą organizacijoms ir žmonėms. Jie naudingi organizacijai kaip įrankis iki galo panaudoti jos potencialą, nes pasitelkia talentus ir skatina darbuotojus dirbti iš visų jėgų.
2. Tikslai turi būti tinkami, išmatuojami laiku, pasiekiami, priimtini, lankstūs, skatinantys ir suprantami; vadovybė turi būti įsipareigojusi jų siekti, juos nustatant turi dalyvauti žmonės, tikslų jų skaičių reikia riboti, ir jie turi būti tarpusavyje susiję.
3. Tikslai yra kelių skirtingų lygių. Du pagrindiniai lygiai – tai: organizacijos tikslai ir funkciniai tikslai. Organizacijos tikslai yra susiję su konkrečia funkcine verslo sritimi (reklama, gamyba, pardavimais, personalu). Funkciniai tikslai padeda kiekvienam darbuotojui suprasti, kaip jo darbas prisideda prie organizacijos sėkmės.
4. Organizacija turi iškelti keleto tipų tikslus: ilgalaikius tikslus, vidutinio laikotarpio ir trumpalaikius tikslus.
5. Tikslai, ypač stambių organizacijų, gali būti įvairūs. Bendrai suformuotus organizacijos tikslus reikia pateikti konkrečių uždavinių formoje, nurodant, laukiamus rezultatus.LITERATŪRA
1. Ginta Teresė Palubinskas, – Strateginio planavimo procesas. – Kaunas: Technologija, 1997.
2. Transporto įmonių strateginis planavimas, organizacijos uždaviniai -http://www.klvtk.lt/galery/tf_saruno/6_tema.doc
3. Robertas Jucevičius, – Strateginis organizacijų vystymas. – Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1998.
4. Tikslų pavyzdys – http://www.lusi.lt/apie_lusi.htm

Leave a Comment