Organizacijos galima reakcija į aplinkos pokyčius

58 0

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Buhalterinės apskaitos katedra

ORGANIZACIJOS GALIMA REAKCIJA Į APLINKOS POKYČIUS

Vadybos projektinis darbas

BUHALTERINĖ APSKAITA (BA16B grupė)

STUDENTĖS cc

DĖSTYTOJA Doc.dr. Aušra LIUČVAITIENĖ

Vilnius

TURINYS

ĮVADAS 4

1. GAMYBOS TEORINĖ ANALIZĖ 5

1.1. Gamybos apibrėžimas ir raida 5

1.2. Gamybos proceso ypatumai 7

1.3 Gamybos svarba gamybinėje įmonėje 8

2. UAB“SALDŽIOS SVAJOS” GAMYBOS PADALINIO ANALIZĖ 10

3. GAMYBOS VEIKSNIAI VEIKIANTIS GAMYBOS PROCESĄ 12

4. SITUACIJOS ANALIZĖ 17

IŠVADOS 19

LITERATŪRA 20

ĮVADAS

Šiuolaikinės įmonės, dirbančios labai dinamiškoje ir konkurencingoje pasaulio ir Europos Sąjungos rinkoje, muolat susiduria su daugybe iššūkių ir problemų. Įmonės vadovybė turi nuolat stebėti tiek vidaus, tiek išorės aplinką, siekdama nustatyti rizikos veiksnius, keliančius pavvojų įmonės veiklai. Dabartiniame ekonomikos raidos etape įmonėms svarbiausia problema tampa įsitvirtinimas konkurencingoje rinkoje, todėl neištyrus vidaus ir išorės rizikos veiksniu, neįmanoma sėkmingai išspręsti šios problemos.

Kiekviena norinti sėkmingai gyvuoti organizacija turi visų pirma pažinti savo aplinką ir daryti jai įtaką. Tačiau įtaka daroma ne tik organizacijai, bet ir joje dirbantiems žmonėms. Kiekvieno žmogaus elgesys priklauso nuo aplinkybių, todėl aplinka jo elgesiui daro didesnį poveikį už asmens savybes. Todėl nepakanka surinkti žmonių su darbui reikalingais bruožais, dar reikia ir sudaryti aplinką, kurri šiuos bruožus palaikytų ir stiprintų. Juos supanti aplinka gali būti vidinė ir išorinė. Vidinė aplinka labiau lemia tai, kas vyksta organizacijos vidaus gyvenime, o išorinė – tai, kas už organizacijos ribų.

Darbo objektas: UAB „Saldžios svajos” gamybos padalinys.

Darbo tikslas: nustatyti organizacijos gamybos padalinio “Sa

aldžios svajos” mikro ir makro aplinkos veiksniu poveikį ir galima reakciją.

Darbo uždaviniai:

1. Gamybos teorinis pagrindimas

2. Pateikti UAB „Saldžios svajos“ gamybos padalinio analizė.

2. Išnagrinėti įmonės veiklos gamybos veiksnius veikiančius gamybos procesą.

3. Atlikti situacijos analizė.

Tyrimo metodai:

1. Mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė;

2. Grafinis vaizdavimas;

3. Išvadų formulavimas.

1. GAMYBOS TEORINĖ ANALIZĖ

Gamyba – tikslinga žmogaus veikla, kurianti prekes ir teikianti paslaugas naudojant reikiamus materialinius išteklius bei žmogaus darbą.

1.1. Gamybos apibrėžimas ir raida

Gamybos proceso metu sukuriami nauji produktai, perdirbamos medžiagos ar žaliavos, keičiama turimų produktų kokybė.

Produktų gamybai reikia:

1. Gamtinių išteklių;

2. Kapitalo;

3. Darbo.

Visa, kas sukurta gamtos ir žmogaus, ir naudojama prekėms gaminti bei paslaugoms teikti, vadinama gamtiniais ištekliais. Gamtiniai ištekliai yra dviejų rūšių: neišsenkamieji – kurių egzistavimas nepriklauso nuo panaudojimo ūkinėje veikloje žmonių poreikiams tenkinti, pvz., vandens paskirstymas, vėjo energija ir pan. ir išsenkamieji ištekliai – kurie naudojami ekonominėje veikloje ir senka.

Tam, kad vyktų gamybos procesas taip pat reikalingas kapitalas. Kapitalas – tai lėšos, naudojamos įmonės fondams ir jos veiklai finansuoti. Šis gamybos veiksnys, kartu su darbu, yra vienas svarbiausių proceso veiksnių. Nuo jo priklauso gamybos aprūpinimas gamybai reikalingoms priemonėmis, žaliavomis, medžiagomis ir kt. Neturint gamybos priemonių, neįmanomas šis procesas.

Kapitalą galima išskirti į tris grupes:

1. Daiktinį;

2. Piniginį;

3. Socialinį.

Daiktinis kapitalas – tai įdėtas į pagrindinius fondus (pagrindinis kapitalas) ir į apyvartines lėšas (apyvartinis kapitalas). Nuo investicijų į pagrindinius fondus priklauso gamybos techninis lygis, efektyvumas, gaminamų gaminių ar teikiamų paslaugų kokybė ir

kt.

Piniginis kapitalas – tai finansavimo lėšos daiktinio kapitalo formavimo pakopa.

Socialinis kapitalas – žmonių socialiniams poreikiams tenkinti skirta lėšų visuma.

Svarbu pabrėžti , kad kapitalo, kaip gamybos veiksnio, efektyvumas gamyboje priklauso nuo jo investavimo tikslingumo ir pagrįstumo. Investicijos – tai piniginio kapitalo pavertimas į daiktinį kapitalą. Jas galima skirstyti į pagrindines ir į investicijas į atsargą.

Pagrindinės investicijos – tai investicijos į pagrindinius fondus, o į atsargas – apyvartinės lėšos. Investicijos į gamybą leidžia pagaminti daugiau prekių, suteikti paslaugų ir kelti žmonių gerovę, padidina socialines garantijas. Tai investicijos yra ekonomikos augimo indikatorius.

Dar vienas gamybos procesui reikalingas veiksnys yra darbas. Darbas – pirmoji ir svarbiausioji žmonijos egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga. Nei gamybos veiksnys nei kapitalas, nei žemė be darbo yra neveiksmingi.

Darbas klasifikuojamas:

pagal poreikį: fizinis, protinis, kūrybinis;

pagal išsilavinimo lygį: nekvalifikuotas, kvalifikuotas, aukštos kvalifikacijos;

pagal hierarchiją: vadovaujantis, vykdomasis;

pagal teisinę būklę: savarankiškas, nesavarankiškas ir t.t.

Visuomeniniu požiūriu darbas yra sąmoninga fizinė arba protinė veikla, kai dirbantysis siekia tiesiogiai ar netiesiogiai patenkina savo poreikius. Darbo specifiką šiuo požiūri galima nusakyti keturiais aspektais.

Darbo kognityvus aspektas.

Darbo voliuntaristinis aspektas.

Darbo emocinis aspektas.

Darbo socialinis aspektas.

1.2. Gamybos proceso ypatumai

Tam, kad vyktų gamybos procesas yra reikalingos trys sudedamosios dalys: darbas, darbo priemonės ir darbo objektai. Įmonė, kuri užsiima gamyba turi turėti pakankamai darbo jėgos, gamybines patalpas, reikalingiausius technologinius įrenginius, medžiagų ir kt. Nors ir turint šias visas gamybos proceso sudedamąsias dalis – g

gamybos procesas neįvyks. Kad įvyktų pilnas gamybos procesas reikalinga organizacinė veikla. Gamybos proceso organizavimas-tai priemonių ,racionaliai derinančių dalinius gamybos procesus su darbo priemonių ir darbo objektų naudojimu, sistema. Ji apima visus įmonės veiklos etapus ir visas veiklos sritis. Mažos ir vidutinės įmonės turi savus gamybos proceso organizavimo ypatumus: dėl mažų gamybos apimčių, riboto gamybinio pajėgumo, kapitalinių įdėjimų, darbo organizavimo ypatumų ir kt. Į tai reikia atsižvelgti organizuojant pagrindinius, pagalbinius ir patarnavimo procesus. Pagrindiniai procesai-tai procesai, kurių metu keičiamos įvairios darbo objektų savybės: formos, matmenys, fizinės bei cheminės savybės ir kt. Pagrindinių procesų galutinis rezultatas gatavi gaminiai, patarnavimai. Pagrindiniai gamybos procesai susideda iš trijų fazių: paruošimo, apdirbimo ir surinkimo.

Paruošimo fazė – iš medžiagų gaminami ruošiniai, o iš jų – detalės.

Apdirbimo fazė – gaminamos detalės.

Surinkimo fazė – ši fazė skirti surinkti gaminius, juos išbandyti, apdaila ir kt.

Šių fazių technologiniai procesai priklauso nuo gamybos pobūdžio ir paslaugų rūšies. Mažosiose ir vidutinėse įmonėse gali ir nebūti visų šių fazių. Tai priklauso nuo specializacijos lygio. Gamybos procesus reikėtų kooperuoti tarp įmonių tada sumažėtų gamybos išlaidos, padidėtų darbo našumas.

1.3 Gamybos svarba gamybinėje įmonėje

Gamybinės įmonės uždavinys yra kuo geriau panaudoti išteklius gaminant produktus. Tačiau reikia įvertinti, kad jie yra riboti. Todėl svarbiausia įmonės valdymo misija yra priimti geriausius sprendimus dėl turimų išteklių panaudojimo. Fak

ktiškai tai ir yra gamybinės įmonės valdymo esmė.

Kitaip tariant, kiekviena sistema gamybos įmonėje turi gebėti greitai reaguoti į rinkos poreikius, prisitaikyti prie pokyčių savo aplinkoje ir surasti rizikos bei pelno požiūriu optimalią vystymosi strategiją. Taigi gamybos įmonė turi optimaliai naudoti išteklius ir pasiekti nustatytą tikslą. Kad gamybos procesas vyktų nenutrūkstamai, be prastovų ir laiko nuostolių, kiekvieną darbo vietą ceche reikia aprūpinti reikiamomis medžiagomis, ruošiniais, įrankiais, prietaisais, suderinti ir sureguliuoti įrenginius, laiku juos taisyti ar remontuoti ir būtina apibrėžti kiekvieno darbuotojo darbą ir pareigas.

Gamybos proceso kontrolė yra realybės ir organizacijos taisyklių, normų, standartų palyginimas ir labai svarbi, sudėtinga, visuminė, nenutrūkstama valdymo proceso funkcija. Kadangi gamybos įmonės didelį dėmesį skiria gaminių kokybei, svarbų vaidmenį vaidina gamybos kontrolė. Gamybos proceso kontrolės sistemoje pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas: produkto gamybos išlaidoms, gamybos proceso grafiko sudarymui ir vykdymui. Gamybos įmonė turi gaminti tiek produktų, kiek jų reikia: jei produktų skaičius viršija paklausą, jie bus laikomi sandėliuose; o jei produktų pagaminta per mažai – paklausa lieka nepatenkinta.

Gamybos proceso kontrolės sistemos charakteristikos:

1. Kiekvienas gamybos proceso kontrolės sistemos elementas turi tikslą.

2. Gamybos proceso kontrolės sistema padeda įvairias žaliavas ir medžiagas paversti produktais ar paslaugomis, siekiant teigiamų rezultatų.

3. Gamybos proceso kontrolės sistema neveikia, jei yra atskirta nuo kitų organizacijos sistemų.

4. Gamybos proceso kontrolės sistema renka informaciją ir atsiliepimus apie veiklos rezultatus, siekiant nustatyti esamą padėtį, tai būtina, siekiant didinti sistemos veiksmingumą.

2. UAB“SALDŽIOS SVAJOS” GAMYBOS PADALINIO ANALIZĖ

Gamybos padalinys yra atsakingas už produkcijos pagaminimą laiku, saldainių bei pakuočių kokybę, naujas idėjas saldainių skoniams ar formoms keisti. Norėdami maksimaliai išnaudoti darbo jėgą bei kitus išteklius mes paskirstome padalinį pagal darbuotojo galimybes bei sugebėjimus. Mūsų darbuotojų atliekamos funkcijos: įsitikinti, kad visi naudojami prietaisai yra švarūs bei techniškai tvarkingi ir saugūs naudojimui. Taip pat, saldainių gaminimas bei jų pakavimas į ekologiškas pakuotes.

Kadangi mūsų įmonė domisi užsakovų atsiliepimais, mes nuolatos galime koreguoti produkcijos receptūrą atsižvelgiant į užsakovų pastabas ir norus. Tokiu būdu tobulėja ir mūsų komanda, ir gaminama produkcija bei jos pateikimas. Norint pasiekti bendro organizacijos užsibrėžto tikslo, gamybos padalinys taip pat turi savo strateginį tikslą: siekti pagaminti aukščiausios kokybės ekologiškų saldainių maksimaliai išnaudojant darbo jėgą.

Procesai turintis įtakos gamybos procesui:

Makroaplinkos elementai: politinė – teisinė įtaka, ekonominiai svyravimai, rinkos dydis.

Mikroaplinkos elementai: naujos technologijos, užsakymo skaičiai, tiekėjai, darbuotojų kaita.

Mikroekonomika – ekonomikos teorijos dalis, nagrinėjanti atskirų ūkio šakų ir rinkų funkcionavimą bei individualių ūkio subjektų (gamintojų ir vartotojų) elgseną rinkos ūkio sąlygomis. Ji tyrinėja išteklių ir pajamų paskirstymo problemas.

Pagrindinis mikroekonomikos tikslas – atskleisti rinkos veikimo mechanizmą ir nustatyti rinkos subjektų elgsenos pasekmes bei rezultatus įvairiose rinkose.

Makroaplinka – tai veiksniai ir jėgos, kurie veikia visų ekonomikos šakų ūkinius subjektus. Formaliai organizacijos išorinę aplinką galima nagrinėti plačiąja ir siaurąja reikšme. Plačiąja reikšme galima laikyti, kad organizacijos išorinei aplinkai priklauso visi jos išoriniai objektai, t. y. visas išorinis pasaulis. Tačiau toks pernelyg platus organizacijos išorinės aplinkos traktavimas būtų neproduktyvus. Siaurąja reikšme išorinę aplinką sudaro tie išoriniai objektai, kurie stipriai veikia organizacijos veiklą ir jos rezultatus. Šitoks išorinės aplinkos traktavimas lei-džia strateginėje analizėje atsiriboti nuo visų tų išorinių veiksnių, kurie arba apskritai neturi įtakos organizacijos veiklai, arba ta įtaka yra tiek nereikšminga, kad į ją galima neatsižvelgti.

3. GAMYBOS VEIKSNIAI VEIKIANTIS GAMYBOS PROCESĄ

Dažniausiai aplinka tiriama analizuojant ją sudarančius elementus. Kiekviena atskirai organizacija turi daugybę skirtingų ją įtakojančių veiksnių, todėl pirmiausia tikslinga juos suskirstyti pagal poveikio mastą. Organizacijos aplinka skirstoma į mikro ir makro aplinkas. Šių aplinkų elementus veikiančius gamybos procesą matome 1- ame paveikslėlyje (žr. 1 – a pav.).

1 pav. Mikro ir makro aplinka.

Pirmas iš mikroaplinkos elementų yra kompanijos darbuotojai. Tai pagrindinis kompanijos turtas, tačiau labai dažnai įmonės susiduria su darbuotojų kaitos problemomis, kas neigiamai gali paveikti gamybos procesą. Darbuotojų kaita gali būti savanoriška arba nesavanoriška, savanoriška – kai darbuotojas pats nusprendžia keisti darbo vietą dėl asmeninių priežaščių pavyzdžiui dėl sveikatos būklės, streso, nesavanoriška – kai žmogus yra atleidžiamas dėl žemo darbo našumo, drausmės pažeidimų, blogų darbo organizavimo ir apmokėjimo sąlygų ir pan. Tačiau ir savanoriška ir nesavanoriška kaita turi tokias pačias, neigiamas ir teigiamas pasekmes (žr. 1 – ą lentelę).

1 lentelė

Neigiami ir teigiami darbuotojų kaitos padariniai

Neigiami kaitos padariniai Teigiami kaitos padariniai
Darbuotojų atleidimo administravimas Geriau atliekamas darbas
Darbuotojų pakeitimo išlaidos specialistams ieškoti, atrankai ir mokymams Įsisenėjusio konflikto sprendimas
Negautos pajamos Karjeros galimybių sudarymas
Žala organizacijos veiklai Naujovės ir gerėsnis organizaijos gebėjimas prisitaikyti

Šaltinis: sudaryta darbo autorės pagal PEČIULIENĖ, L. Kiek iš tiesų kainuoja darbuotojų kaita. Vilnius, 2007. P. 53.

Kartais išėjus žmogui iš darbo įmonės vadovai galvoja, kad tai sutaupyti pinigai, nes nereikia mokėti atlyginimų, palikti darbai paskirstomi kitiems darbuotojams. Darbuotojai atlieka tuos patikėtus darbus, tačiau nekokybiškai, nes neturi patirties ir tam tikrų žinių darbui atlikti, sutrikdomas kasdienis darbo ritmas ir darbuotojai fiziškai nespėja atlikti savo darbo dėl didelio darbo krūvio. Be to, nukenčia darbo produktyvumas ir organizacija netenka dallies savo pajamų.

Organizacijos veikla priklauso nuo kompetetingų specialistų, kurios praradus sustoja daugelis organizacijos svarbių procesų, bei prarandamas žmogaus kapitalas – žinios, gėbėjimai, patirtis, kompetencijos. Kaita neigiamai veikia ir likusius darbuotojus, pasikeičia mąstymas likti toje organizacijoje, pradėda galvoti apie geresnias darbo vietas ir motyvacija likti susilpnėja. Kelių žmonių išėjimas iš darbo kartais sukelia papildoma kaita. Be to, ieškant naujų specialist yra reikalingas adaptacinis periodas, nes kai kurie žmonės nesugeba greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų.

Kalbant apie neigiamus kaitos padarinius, didelę darbuotojų kaita atneša organizacijai didelių nuostolių, tačiau išėjimas iš darbo yra susijęs ne tik su finansiniais nuostoliais, bet atsiranda ir kitų netiesioginių padarinių:

Sutrinka komandinis darbas, mažėja sutelkumas.

Daugėja vidinių grupės konfliktų, atsiranda daugiau nesusitarymų, kas gali paskatinti keisti darbo vietą ir kitus darbuotojus.

Tačiau darbuotojų kaita ne visada atneša neigiamų padarinių. Naujas darbuotojas dažniausiai yra labiau motyvuotas dirbti, jis gali turėti geresnių gėbėjimų, informacijos, naujų žinių, minčių, idėjų kurios pravers organizacijos veikloje ir padės greitai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Naujokas nors nelabai yra patyręs, tačiau nuo pirmų darbo dienų sugeba dirbti eektyviai, nes dažniausiai seni darbuotojai yra tingus.

Be to, išėjus žmogui iš kolektyvo išeina ir konfliktai. Kalba eina apie tuos darbuotojus, kurie ogranizacijoje buvo nepasitenkinimo ir pykčio šaltinių. Tad šį kaita organizacijai yra naudinga.

Kitas svarbus mikroaplinkos elementas, kuris daro didelę įtaką gamybos procesui tai naujos technologijos, kurios yra naudojamos naujiems produktams gaminti, gamybos procesams, paslaugoms sukurti, tai yra sėkmingo verslo kelias. Technologijų pobūdis ir mastai per pastaruosius metus sparčiai keičiasi, tad įmonei reikia greitai prisitaikyti prie naujovių, būti lanksčiai ir dinamiškai. Dėl aukšto konkurencingumo lygio rinkoje organizacija turi domėtis kiekviena naujove, rizikuoti investuoti į projektus, tam kad nepraleisti jokio reikšmingo technologijų šolio rinkoje.

Įmonėms yra ne tik svarbus naujų technologijų atradimai, tačiau ir jų diegimas, nes tai nėra paprastas procesas, visų pirmą tai susije su didele rizika, egzistuojančių gamybos procesų pertvartkymu. Norint degti naujas technologijas reikia įvertinti tam tikrus veiksnius pvz.

1. BVP augimą ir pasikeitimą

2. Produkcijos kaitą

3. Pramonės šakas

4. Darbo sąlygų pasikeitimus

5. Gamybos ciklą, kokybę

6. Sąnaudas

Naujų technologijų degimas gamybos srityje, padės sukūrti unikalų produktą ar esamus patobulinti. Kai produktai yra unikalūs, jie suteikia konkurencinį pranašumą ir sąlygoja didesnę verslo sėkmę. Taip pat naujos technologijos didina įmonės veiklos produktyvumą ir žaliavų, medžiagų, darbo išteklių kainas palyginant su atsiliekančių technologijų kainomis.

Neįdiegus naujas technologijas laikų įmonė rizikuoja prarasti konkurencinį pranašumą. Kuo greičiau įmonė vykdo inovacinę veiklą ir kuo didesnis yra konkurencijos lygis rinkoje, tuo greičiau kinta technologinių diegimo procesai organizacijoje. Kuo toliau įmonė bus atitrūkusi nuo technologijų vystymosi lygio, tuo sunkiau jai bus pasivyti.

Taigi motyvų diegti naujas technologijas yra labai daug, svarbiausi iš jų tai didinti įmonės konkurencingumą, produktyvumą, efektyvumą, nauji įrenginiai palengvina darbą, viskas vyksta sparčiau, per trumpą laiko tarpą galima pagaminti didelį produkcijos kiekį bei ištirti pagaminto gaminio kokybę. Verta analizuoti konkurentų sprendimus ir elgtis taip, kad būti pranašesniems už juos ir su kuo. . .

Join the Conversation

×
×