tinklapiu kurimo priemones

[Type text]

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS BAKALAURO STUDIJOS

TINKLAPIŲ KŪRIMO PRIEMONĖS

REFERATAS

Turinys

1.Įvadas 3

2.Tinklapio projekto paruošimas 4

3.Tinklapių architektūros Ypatumai 5

4.įrankiai ir tinklapių kūrimo programos 7

Tinklapis 7

Tekstiniai redaktoriai 7

Kūrimo įrankiai 8

Populiariausi kūrimo įrankiai 9

Allaire HomeSite 4.0 9

Site Spinner V2 10

Adobe GoLive 10

Internetinių puslapių kūrimas naudojant „Joomla!“ 11

5.HTML kalba 12

Pagrindinės elementų grupės 12

6.Tinklapių redagavimas ir kūrimas,panaudojant Microsoft FrontPage 14

Tuščios naujos *.htm bylos sukūrimas 15

*.htm bylos redagavimas 15

Elektroninio pašto adreso įdėjimas *.htm byloje 16

Žymės (skirtuko) *.htm byloje įdėjimas 17

Nuorodos į žymę *.htm byloje įdėjimas 17

Nuorodos *.htm byloje redagavimas 177

Nuorodos *.htm byloje panaikinimas 18

Žymės *.htm byloje panaikinimas 18

Bylos ištrynimas 18

7.Išvados 19

8. Šaltiniai 20

Įvadas

Kasdien milijonai žmonių dirba internete: naršo, ieško informacijos, naudojasi elektroniniu paštu, dalyvauja naujienų grupėse. Internetas sukūrė ir pakeitė įvairiausias gyvenimo sritis. Pasaulyje patrauklus komunikacijos tinklas suteikia galimybes pasikeisti informacija ir idėjomis, peržengianti įprastinio gyvenimo ribas. Interneto pagalba įveikiami geografiniai nuotoliai ir laiko skirtumai, trukdantys komunikacijai. Taigi internetas tampa globalizacijos simboliu. Internetiniai tinklapiai yra vis labiau pritaikoma ir populiarėjanti architektūra įvairiems programiniams uždaviniams. Privalumai – įvairiarūšės kliento platformos, minimalios kliento reesursų sąnaudos, galimybė operuoti labai paskirstytose sitemose, tiek įmonės, tiek ir visame internete.

Nesustabdomas interneto plėtimasis ir jo komercinės galimybės tuo pačiu stiprina tinklapių skaičių bei kokybę, tuo labiau ankstyva tokių pritaikymų sėkmė komercinei visuomenei davė stimulą visose srityse prieiti prie ti

inklinės architektūros. Savaime suprantama, kad tinklapiai tampa vis sudėtingesni ir juos valdyti vis sunkiau. [5]
Pav. 1 „Internetas“

Tinklapio projekto paruošimas

Svarbi gero projekto prielaida yra jo projekto paruošimas. Visų pirma projekte reikėtų :

Nustatyto pagrindinių dokumentų, kurie sudarys tinklapį, skaičių. Tai tekstiniai ASC II tipo failai.

Numatyti, kaip šie failai bus susieti tarupsavyje, kaip bus naudojamos nuorodos, pereiti iš vienos vietos į kitą.

Nustatyti puslapių apipavidalimo ir pateikimo formas.

Parinkri oiptimalią informaciją tituliniam puslapiui.

Dėl paprastumo ir palyginus ilgos istorijos ASCII koduotė gerai palaikoma įvairių programų, platformų bei sistemų. Pagrindinis jos trūkumas – įvairioms kalboms specifinių simbolių nebuvimas. Dėl šios priežasties ASCII netinka lietuvių kalba rašytiems dokumentams ar kitiems tekstams. Tačiau net ir dabar neretai patariama failų bei aplankų vardams, kompiuterių programų kintamiesiems, HTML parametrams bei kitais panašiais atvejais nauudoti tik ASCII simbolius, taip apsisaugant nuo iškraipymų skaitant duomenis su vien ASCII palaikančia programine įranga.[2]

Tinklapių architektūros Ypatumai

Norint sukurti informacijos sistemą internete, reikia išmanyti ne tik garfinio dizaino, bet ir duomenų bazių projektavimo, modeliavimo klausimus. Jei pateikta informacija yra prastai struktūrizuota, atsiranda problemos: pasikartojimai, kurie vargina vartotoją; prieštaravimai, kurie suteikia vartotojui nepasitikėjimą visa sistema; nepilnumas – neveikiančios nuorodos, informacijos nebuvimas jai skirtoje vietoje; neaktualumas – organizacijos informacija keičiasi gana greitai, ir jei ji nėra nuolat atnaujinama, tai sukelia vartotojui nepasitikėjimą informacija.

Taip pat akt

tualios ir informacijos panaudojimo problemos: puslapis turi turėti tikslą, informacija turi būti skirta kokiai nors apibrėžtai vartotojų grupei, navigacijos sistema aiški ir nenukreipianti į nesusijusius puslapius.

Nauja pastarųjų metų programinės įrangos plėtros kryptis, dažnai vadinama e-komercija (elektronine komercija), remiasi interneto naudojimu. E-komercijos sistemos suteikia vartotojams ir prekiautojams tokias galimybes, kaip įvairios finansinės transakcijos, tiekimo grandžių inegracija, dinamiškas informacijos turinys ir pan. – visa tai veikia internete. Šios sistemos privalo turėti patikimas, lanksčias, lengvai plečiamas architektūras, suprojektuotas taip, kad galėtų atlaikyti dideles, sunkiai numatomas apkrovas. Internetinių tinklapių projektavime reiktų atsižvelgti į grafinio dizaino svarbą. Puslapių vaizdas ir įspūdis, kurį patiria vartotojas yra labai svarbūs veiksniai e-komercijos sėkmei. Efektyvios tinklapio sąsajos kūrimas, be parogramuotojų įtraukia ir rinkotyros, grafikos dizainerių specialistus. Neapibrėžti vartotojai, dažnai mažai ar visai neapmokyti kaip elgtis su sistema, nepakantūs prastai sąsajai, mažai spartai. Būtina tenkinti tokius reikalavimus kaip:

sąsaja turi būti intuityvi, nereikalaujanti apmokymų ir vadovų;

sistema neturi būti jautri skirtingoms platformoms ir vaizdavimo technologijoms, pvz.: skirtingos naršyklės, tik tekstinis informacijos vaizdavimas;

sistema turi būti jautri saugumo klausimu, nes ji yra atvira visam pasauliui;

vartotojas dažnai neturi informacijos apie tinklapį. Tinklapis turi būti nesunkiai pasiekiamas, randamas per paieškos sistema.

sunkiai numatomas apkrovimas, reikalaujantis lankstumo ir plečiamumo.

nepriklausoma programinė įranga, nes praktiškai nėra vartotojo kompiuterio konfigūracijos kontrolės.[1]

Tinklapiai turi labai didelį pri

ivalumą, palyginti su vietinėmis informacijos sistemomis, – tai jų dinamiška prigimtis. Tinklapiai po išleidimo gali būti nuolat kontroliuojami ir atnaujinami.

Vartotojas sąveikaja su tinklapiu per naršyklę – tai programa dirbanti kliento kompiuteryje. Ji jungiasi prie serverio per tinklą ir prašo informacijos puslapio iš tinklapio. Kai prašymas įvykdomas, ryšys nutraukiamas. Kiekvienam prašymui užmezgamas naujas ryšys su serveriu. Naršyklė žino kaip bendaruti su serveriu (per HTTP) ir kaip pavaizduoti iš serverio gautą informaciją. Esant skirtingų gamintojų naršyklėms, ta pati serverio informacija gali būti vaizduojama kažkiek skirtingai. Dauguma informacijos puslapių turi savyje daug nuorodų į kitus puslapius, dažnai ir kituose serveriuose, su kuriais naršyklė nedelsdama gali užmegsti ryšį.[1]

Pav. 2 “E-komercija” įrankiai ir tinklapių kūrimo programos Tinklapis

Tai interneto puslapių, nuotraukų, video ir kitų detalių rinkinys, patalpintas viename ar daugiau serverių, pasiakiamų per internetą. Tinklapiai tai dokumentai, dažniausiai parašyti (x)HTML kalba, kurie pasiekiami HTTP protokolu, šiam perduodant informaciją iš serverio į vartotojo naršyklę.

Tekstiniai redaktoriai

Tekstiniai redaktoriai pažįsta daugelį standartinių HTML komandų (tags) ir automatiškai įterpia jas nurodytoje HTML teksto vietoje. Rezultatą galima pamatyti, išsikvietus įprastą tinklo naršyklę (Explorer, Netscape, Opera ar kitą). Šiuo atveju iš pat pradžių reikia žinoti HTML kalbą ir turėti pakankamai lakią vaizduotę. Priešingu atveju daug laiko bus prarandama “šokinėjant” iš HTML redaktoriaus į peržiūros programą tam, kad pamatyti, kaip atro

odys kuriamas puslapis lankytojui, po to – vėl atgal, kad ką nors pataisyti. Pirmieji kūrybiniai bandymai su tekstiniais redaktoriais pareikalaus iš pradedančiųjų gana daug laiko. Bet toks būdas leidžia dirbti lanksčiau, nes tekstiniai HTML redaktoriai tik padeda, o ne nurodinėja, ir tai – didelis privalumas, ypač daugiau patyrusiems WWW kūrėjams. Pradedančiųjų autorių puslapiai, rašyti “rankomis”, dažniausiai būna gana paprasti ir kuklūs, be ypatingų įmantrybių, bet užtat vienodai gerai matomi visomis WWW peržiūros priemonėmis.

Naudojantis vizualinėmis (WYSIWYG) WWW kūrimo programomis atkrenta būtinybė žinoti HTML kalbos struktūrą ir komandas, galima greičiau gauti norimą rezultatą ir mikliai sukurti gana sudėtingus tinklapius, bet dizaineris lieka daugiau  pririštas prie programos, kuri kartais pernelyg daug prirašo, kartais kažką savavališkai surikiuoja ar ištaiso.  Naujosios WWW puslapių kūrimo programos stengiasi išvengti minėtų trūkumų: WYSIWYG redaktoriai siekia suteikti autoriams vis daugiau lankstumo ir kūrybinės laisvės, o tekstiniai redaktoriai įgyja daugiau darbą palengvinančių ir automatizuojančių funkcijų.

Norint sukurti internetinį tinklapį, reiktų turėti tam skirtas programas.

Adobe Photoshop CS2 arba CS3 – pagrindinė ir populiariausia grafikos kūrimo programa. Leidžianti kurti realistinius piešinius ir redaguoti įvairius vaizdus.

Macromedia Flash MX – tai dviejų pakopų sistema, turinti galimybę sukurti dialoginį interneto turinį, sujungiant tekstą, animaciją, vaizdą ir garsą, panaudojant programavimo elementus.

Macromedia Dreamweaver MX – tai profesionali programa, skirta kurti, bei

redaguoti įvairaus tipo tinklapius.

Įrankis, skirtas kurti interaktyvaus turinio projektus tinkle, panaudojant vektorinę Macromedia Fireworks 8 – grafiką ir interaktyvią animaciją. Sudėtyje turi unikalius instrumentus projektuoti grafinius efektus, judančią animaciją, tekstą, video ir vaizdus mobiliems įrenginiams.

AAA Logo – logotipų kūrimo programa.

Šriftai, Ikonos ir Mygtukai – stilingi dalykėliai, kurių prireiks kuriant svetainę. Šriftai – panaudokite dizaino kūrime. Ikonos – tinka įvairiems meniu punktams pabrėžti. Mygtukai – naudojami meniu juostoje.

Nemokamos:

HTML-Kit (http://www.chami.com/html-kit/)

Netscape Composer (sudėtinė naršyklės Netscape Comunicator dalis);

Mozilla Composer (sudėtinė naršyklės Mozilla dalis);

WebDwarf (http://www.virtualmechanics.com/products/dwarf);

Tarantula (http://nostrumindia.com);

Sothink HTML Editor 2.5 (http://www.sothink.com).

Mokamos HTML dokumentų rengyklės:

MS FrontPage (~$155);

Adobe GoLive CS(~$400);

Macromedia Dreamweaver MX (~$400);

HomeSite 5.0 (~$100);

CuteSite Builder 4.0 (~$70) ir kt. [3]

Kūrimo įrankiai

Amaya, KompoZer, PageBreeze – tai nemokomos atvirojo kodo WYSIWYG tinklapių kūrimo programos. Svetainėse su galimybėmis redaguoti tekstinę informaciją paprastai diegiamas WYSIWYG teksto redaktorius. WYSIWYG (what you see is what you get – ką matai, tą ir gauni) redaktorius skirtas redaguoti html formato tekstą neturint jokių html žinių. Juo naudodamiesi, Jūs galite redaguoti savo interneto puslapius taip, kaip redaguojate MS Word dokumentus. Šio redaktoriaus privalumai:

Galite naudoti visas svarbiausias teksto formatavimo funkcijas – keisti šrifto dydžius, stilius, spalvas, teksto lygiavimą ir t.t.

Galima įkelti jau suformatuotą tekstą iš MS Word, išlaikant jo formatavimą.

Galite įkelti lenteles, paveikslėlius, nuorodas į kitus interneto puslapius.

Daug naudingų papildomų funkcijų – galimybės peržiūrėti tekstą prieš jį išsaugant, rasti teksto fragmentą, spausdinti, pažymėti viską, grįžti atgal ir t.t.

Redaktoriuje galima rodyti tuos teksto stilius, kurie yra naudojami svetainės dizaino šablone.

Galima rodyti tik reikalingas funkcijas ir mygtukus; mygtukų juostą galima pagal nutylėjimą sutraukti.

Redaktoriaus mygtukų paaiškinimų kalba atitinka Jūsų kompiuterio kalbos nustatymus.

Palaikomos pagrindindinės klavišų kombinacijos, pvz. Ctrl+b – paryškintas šriftas, Ctrl+i – italika ir t.t.

Pažengę vartotojai gali redaguoti teksto html kodą.

Populiariausi kūrimo įrankiai Allaire HomeSite 4.0

Labai universalus ir turintis daug galimybių. Programa labiau orientuota į patyrusį tinklalapių kūrėją. Galimybės apima visus HTML variantus, WML, VTML, CFML, WIZLM, SMIL (Synchronized Multimedia Integration Language) žymes, bei papildomas “Internet Explorer” ir “Netscape Navigator” galimybes. Šis redaktorius nėra susietas su kokia nors naršykle, sukurtas puslapis gana vienodai matomas tiek “Internet Explorer”, tiek ir “Netscape Navigator” naršyklėse. Vartotojo sąsaja iš pirmo žvilgsnio atrodo perkrauta įvariais mygtukais. Bet išsamiau susipažinę su šiuo produktu, pastebėsite, kad sąsaja logiška, todėl dirbti su “Home Site” tikrai labai malonu. Pagrindinį darbinį programos plotą užima du skyriai. Kiekvienas jų gali persijungti į kitus langus. Pirmame skyriuje galite staigiai peržiūrinėti html failus, matyti kuriamo projekto failus bei atvaizduoti projekto failus grafine logine schema, sinchronizuoti failus su Web serveriu, įjungti pagalbą. Reikia pažymėti, kad “Home Site” turi tiesiog puikų HTML kalbos vadovėlį su gera paieška. Yra ne tik paaiškinama, kaip kokia žymė veikia, pateikiami pavyzdžiai. Yra priemonė, pavadinta “Tag Inspector”. Šis inspektorius giminingas vizualių programavimo aplinkų (pvz., Delphi) inspektoriams. Pvz., pažymėję html tekste žymę, galite matyti ir keisti visus tos žymės atributus. Tai labai praverčia html naujokui, kuris nežino visų atributų. Na, o kitame skyriuje, kaip ir “Front Page”, yra trys persiklojantys langai, kuriuose irgi galite dirbti vizualiai, redaguoti html tekstą bei peržiūrėti dokumentą lyg naršyklėje. “Home Site” taip pat puikiai “draugauja” su lietuvių kalba. Ne tik nedarko lietuviškų raidžių, bet ir turi patogią metažymių generavimo programėlę, į kurią galima įrašyti lietuviško kodavimo eilutes. “Home Site” turi html kodo, nuorodų tikrinimo funkcijas. Taigi galite pasitikrinti, ar nepadarėte klaidų. Yra programėlė, skirta stilių lentelės sukūrimui. Puikiai galima dirbti su įvariais skriptais, lengvai integruosite į puslapį ActiveX, Java. [4]

Site Spinner V2

Tai įrankis, priklausantis WYSIWYG įrankiams. Juo kuriant puslapius, HTML kalbos visiškai nebūtina nors kiek žinoti – viskas pasiekiama ir valdoma pelės pagalba. Be to, nereikia jokios specialios paveiksliukų tvarkymo programos – tiesiog darbiniame lange galima keisti paveiksliuko dydį ar kitas savybes (properties). Be to, nebūtina ir jokia piešimo programa – yra galimybė kurti fonus, šešėlius, įvairias formas.

Dar vienas dalykas, kuriuo pasižymi Site Spinner įrankis – nereikia FTP programinės įrangos: galimas tiesioginis puslapio publikavimas savo web host’e. Visi paveikslėliai taipogi gali būti įkelti automatiškai. Be to, šis įrankis turi daug kokybiškų šablonų, kad būtų lengviau sukurti puslapį. Yra galimybės kurti mouse-over efektus, tikrinti rašybą savo sukurtuose puslapiuose ir t.t. Parsisiųsti nemokamą bandomąją versiją bei rasti išsamesnės informacijos apie Site Spinner v2 galite čia.

Adobe GoLive

Šis įrankis yra iš gausios Adobe įrankių šeimos, skirtas specialiai Web puslapių dizainui. Palaiko XML kalbos formatą. Šiuo įrankiu galima lengvai atidaryti, modifikuoti ir įterpti Adobe Photoshop, Illustrator ir Adobe Portable Document Format (PDF) failus. Naudojant XML, galimas teksto ir paveiksliukų perkėlimas iš Adobe InDesign į GoLive. Pasirinkti tinkamiausią spalvą galima su įprastuoju Adobe ColorEngine. Pagerintas PDF failų kūrimas, peržiūra, nuorodų į juos įterpimas tiesiogiai per GoLive aplinką. Galima rinktis iš 58 šablonų, ypač tinkamų kurti paveikslų galerijoms, elektroninei leidybai, Web pagrįstoms formoms, verslo ir e-komercijos puslapiams. Dar viena iš galimybių – vizualiųjų CSS kūrimas. Pirmo ir antro lygio tikroviškų vizualiųjų CSS kūrimas ir peržiūra suteikia realaus laiko stiliaus atvaizdavimą ir grįžtamąjį ryšį (real-time style rendering and feedback). Sintaksiškas kodo užbaigimas leidžia lengvai ir greitai dirbti su žymėmis, atributais ir metodais, pagrįstais sintaksinių blokų, kaip PHP, JavaScript, CSS, SVG ir SMIL. Be viso to, yra galimybė kurti ir modeliuoti XML kalba naudojant Layout, Source ir Outline redaktorius, kartu su korektiškumo patikrinimu. Išsamiau apie Adobe GoLive rasite kompanijos Adobe puslapyje. Ten pat galite parsisiųsti nemokamą bandomąją versiją.

Internetinių puslapių kūrimas naudojant „Joomla!“

„Joomla!“ tai atviro kodo turinio valdymo sistema (toliau JTVS), skirta nuotoliniu būdu valdyti bei kurti tinklapius. Kadangi JTVS yra atviro kodo, kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie jos kūrimo. JTVS naudoja php programavimo kalbą bei MySql duomenų bazių valdymo sistemą. Pagrindinis JTVS privalumas išskiriantis ją iš kitų yra tas, jog kadangi ji yra nemokama ir prie jos kūrimo ir tobulinimo prisideda vis daugiau ir daugiau žmonių, jos galimybės yra labai didelės. Kadangi JTVS kiekvieną dieną yra sukuriama naujų modulių ir komponentų bei juos kurti gali bet kas, labai didelis dėmesys yra skirtas saugumui. Neseniai pasirodžiusioje atnaujintoje „Joomla!“ versijoje atsirado SSL kodavimo palaikymas. JTVS pradžioje vadinosi „Mambo“, tačiau vėliau atsiskyrė į dvi TVS: „Mambo“ ir „Joomla!“. „Mambo“ liko mokama, o „Joomla!“ pasuko atvirojo kodo keliu. Todėl dalis „Mambo“ turinio valdymo sistemos modulių ir komponentų tinka „Joomlai“ ir atvirkščiai. Beveik visų turinio valdymo sistemų privalumas yra tas, kad puslapį administruoti galima iš bet kurio kompiuterio, turinčio interneto prieigą. Tinklapį galima netik administruoti pridėti naują informaciją ir t.t. bet ir nuotoliniu būdu keisti jo kodą. Dar vienas labai didelis privalumas yra tas, jog turbūt tik naudojantis „Joomla!“, „Mambo“ ar panašia turinio baldymo sistema, lengviausiai ir greičiausiai galima sukurti profesionaliai atrodantį tinklapį su tiek daug funkcijų.

HTML kalba

HTML kalba parengti tinklalapiai yra paprasti teksto failai, kuriuose specialiomis žymėmis (tags) aprašomos naršyklių languose rodomo teksto savybės bei įvairių objektų (interaktyvių elementų, grafikos, vaizdo bei garso įrašų, tekstų iš kitų šaltinių ir kitų) įterpimas. Galite pažiūrėti naršyklės lange pasirinkę komandas View>Document Source.

Pagrindinis HTML kalbos vienetas yra elementas. Kaip ir XML, HTML elementas turi vardą ir gali turėti bet kokį skaičių atributų. Elemento viduje gali būti tekstas bei kiti elementai. Tiek tekstas, tiek ir dukteriniai elementai paprastai gali kartotis ir sekti bet kuria tvarka.

Elemento atributai turi vardą ir reikšmę. Jei galimi atributai nenurodomi, paprastai galioja sutartos nutylėjimo taisyklės. Pavyzdžiui, HTML fragmentas neraudona<font color=”red”><b> r</b> raudona</font> neraudona turi du elementus. Vienas jų (font) perjungia rodomo teksto spalvą į raudoną. Šio elemento viduje esantis antrasis elementas (b), perjungiantis šriftą į paryškintą. Pirmasis elementas turi vieną atributą (color) su reikšme red. Antrasis elementas atributų neturi.

HTML kode atributų reikšmes rekomenduojama apgaubti kabutėmis, nors HTML 4.01 standartas to nereikalauja.Istoriškai galioja taisyklė, jog nemažai HTML elementų gali būti numanomi ir juos nebūtina įtraukti į HTML dokumentą. Pavyzdžiui, visada egzistuoja visą dokumentą apimantis elementas < html> . </html>. Tačiau teisingai parašyta naršyklė teisingai parodys ir taip neapgaubtą tekstą, nes html elementas yra numanomas.

Daugeliu atvejų HTML taip pat nebūtina aiškiai nurodyti elemento pabaigą. Pavyzdžiui, tinkamai parašyta naršyklė privalo vienodai atvaizduotiirpati nuspėdama, kur baigiasi lentelės stulpeliai. Visas nuspėjimo taisyklių rinkinys pats yra parašytas specifine kalba (SGML). Su HTML dirbantis kodas arba tiesiogiai naudoja SGML dokumentą arba yra bent dalinai jo pagrindu automatiškai sugeneruotas. Visgi šiuo metu siūloma numanomus elementus aiškiai įrašyti. Šiuolaikinės naršyklės taip pat automatiškai ištaiso nemažai klaidų, teisingai atvaizduodamos dokumentą.

Tačiau verta kurti teisingus dokumentus nes Interneto robotai paprastai daug jautresni klaidoms ir puslapis gali būti prastai ar klaidingai indeksuojamas Interneto paieškos sistemose.

Pagrindinės elementų grupės

HTML kalbos žymėjimo elementai skirstomi:

Struktūriniai

Šie apibrėžia teksto paskirtį.

< h2>Žymėjimo elementai.

Naršyklei nurodo, kad tai yra antro lygio antraštė (angl.header). Standartinė išvaizda gali būti pakeista naudojant stilius (CSS).

Prezentaciniai

Šie nurodo, kaip rodyti tekstą.

< b> paryškintas.

Atvaizduos žodį paryškintai. XHTML linkstama atsisakyti šio tipo elementų, jų vietoje naudojant CSS.

Hipertekstiniai

Sukuria nuorodas tarp dokumentų ar jų dalių.

<a href=”http://www.vgtu/”>Vikipedija</a>.

Sukurs nuorodą į VGTU puslapį.

Kiti

<img src=”/image.gif”>.

Įkels paveikslėlį pavadinimu “image.gif”.

Tinklapių redagavimas ir kūrimas,panaudojant Microsoft FrontPage

Paleidžiame įdiegtą kompiuteryje FrontPage programą.

Tinklapio darbinės aplinkos ir darbinio katalogo sukūrimas

Vykdome File->New->Page or Web. Dešinėje ekrano pusėje esančiame sąraše New Page or Web pasirenkame Empty Web, nurodome savo kompiuteryje kelią ir darbinio katalogo pavadinimą, kuriame laikysime sukurtas ir redaguojamas bylas. Pvz.: C:\TIK (TIK – Jūsų darbinio katalogo vardas).

PASTABA: kitą kartą, kai vėl atversite FrontPage programos langą, ekrane gausite būtent šį darbinį katalogą, su bylomis, kurios jame yra.

Gautos padalinio tinklapio *.htm bylos patalpinimas į darbinį katalogą

Nukopijuojame gautą bylą į darbinį katalogą. Tačiau FrontPage lange katalogų sąraše (Folder List) jos nesimato. Tam, kad šią bylą matytume ir galėtume atverti redagavimui galime: ant bet kurio katalogo ar bylos katalogų sąraše paspausti pelę ir po to paspausti įrankį Refresh (atnaujinti) standartinėje įrankių juostoje; užverti FrontPage programos langą ir po to vėl atverti.

Gautos padalinio tinklapio *.htm bylos atvėrimas

Du kartus paspaudžiame pelę ant bylos piktogramos. Dešinėje pamatysime atvertos bylos turinį normaliu žiūrėjimo režimu.

PASTABOS: *.htm bylos daugiausia redaguojamos Normal (normaliame) bylų žiūrėjimo ir redagavimo režime (žr. lango apačioje). Šiame režime galime patikrinti, kaip veikia nuorodos į kai kurias kitas bylas ar į žymes (žr. toliau) *.htm bylose. Tam reikia laikant paspaustą klavišą <Ctrl> paspausti pelę ant nuorodos.

*.htm bylos peržiūrėjimas, kaip ji atrodys žiūrint su Internet Explorer naršykle

Paspaudžiame Preview (peržiūra). Grįžtame į normalų bylos žiūrėjimo ir redagavimo režimą paspausdami Normal.

PASTABA: peržiūros režime gali kai kurios nuorodos neveikti. Todėl perkėlus suredaguotą bylą iš darbinio katalogo į LTU interneto serverį būtina patikrinti, ar tinkamai veikia visos redaguotos ar naujai sukurtos nuorodos.

*.htm bylos peržiūrėjimas, kaip ji atrodys žiūrint su Netscape naršykle

Vykdome komandą: File->Preview in Browser, pasirenkame Netscape Navigator ir norimą vaizduoklio (monitoriaus) rezoliuciją (pavyzdžiui, 800×600), paspaudžiame Preview.

PASTABOS:

1) Su Netscape naršykle galima pažiūrėti, kaip atrodys bylos vaizdas tik išsaugojus visus padarytus pakeitimus, tam galima padėti “varnelę” Preview in Browser lange ties Automatically save page (automatiškai išsaugoti bylą).

2) Kuriant tinklapius rekomenduojama orientuotis į ne mažesnę, negu 800×600 vaizduoklio rezoliuciją.

*.htm bylos peržiūrėjimas ir redagavimas HTML režime (pradedantiems nerekomenduojama)

Paspaudžiame HTML. Grįžtame į normalų bylos žiūrėjimo ir redagavimo režimą paspausdami Normal.

Tuščios naujos *.htm bylos sukūrimas

Paspaudžiame standartinėje įrankių juostoje įrankį Create a new normal page (naujo puslapio sukūrimas).

Įvedame į tuščią bylą reikiamą informaciją.

Išsaugome bylą į Jūsų pasirinktą katalogą, panaudodami komandą File->Save As. (išsaugoti bylą.). Bylos tipas (Save as type) – Web pages.

*.htm bylos redagavimas

Atliekamas panašiai kaip ir su Word. Įrankiai ir komandos labai panašios.

PASTABA: LTU padalinių tinklapiuose būtina išlaikyti vieningą universitetui stilių: tinklapio fonas tik baltas; teksto šriftai, spalvos ir dydžiai turi būti tik tokie, kokie yra naudojami universiteto bendruosiuose tinklapiuose; nuorodų spalva ir stilius – kaip universiteto bendruosiuose tinklapiuose; bendras tinklapio apipavidalinimas – vienodas visiems to paties tipo LTU padaliniams.

Elektroninio pašto adreso įdėjimas *.htm byloje

Atitinkamoje bylos vietoje parašome elektroninio pašto adresą ir jo pabaigoje būtinai paspaudžiame tarpo klavišą – adresas pamėlynuoja, pasibraukia, tampa elektroninio pašto nuoroda (interneto naršyklėje užėjus su pele ant adreso, atsiranda “pirštas”).

Nuorodos į kitą kompiuterinę bylą įdėjimas *.htm byloje.

Atitinkamoje bylos vietoje parašome tekstą, kurį norime matyti kaip nuorodą, pavyzdžiui: programa – MS Word byla.

Pažymime šį tekstą.

Iškviečiame įrankį Insert Hyperlink iš standartinės įrankių juostos.

Address: eilutėje nurodome santykinį ar absoliutų internetinį tos bylos adresą.

Santykinis adresas į pakatalogyje pakatalogiovardas bylą bylosvardas.htm nurodomas taip:

pakatalogiovardas/bylosvardas.htm

Santykinis adresas į aukštesnio lygio kataloge esančią bylą bylosvardas.htm nurodomas taip:

../bylosvardas.htm

Santykinio adreso rankomis geriau nerašyti, o pasirinkti bylą, į kurią darome nuorodą, iš Insert Hyperlink lange esančio katalogų ir bylų sąrašo.

Absoliutus adresas į bylą bylosvardas.htm, nurodomas pilnai: http://www.ltu.lt/pakatalogiovardas/bylosvardas.htm

Pavyzdžiui, santykinis adresas: infdep/Program_1kpat.doc, reiškia, kad nurodome į bylą Program_1kpat.doc, kuri yra Jūsų darbinio katalogo pakatalogyje infdep.

Tas pats absoliutus adresas būtų: http://www.ltu.lt/fakultetai/5.3/infdep/Program_1kpat.

Target Frame. (freimas-taikinys) pasirenkame:

Page Default (none) – pagal nutylėjimą tinklapis, į kurį pateikta nuoroda, bus rodomas tame pačiame freime, kaip ir tas tinklapis, iš kurio yra pateikta nuoroda;

Whole Page (visas puslapis) – tinklapis, į kurį pateikta nuoroda, bus rodomas visame interneto naršyklės lange;

New Window (naujas langas) – tinklapis, į kurį pateikta nuoroda, bus rodomas atsirandančiame naujame papildomame tos pačios naršyklės lange. Naršyklės langas su tinklapiu, iš kurio pateikta nuoroda, išliks vartotojo kompiuteryje.

PASTABOS:

1) Santykines nuorodas dedame į LTU Jūsų padalinio darbiniame kataloge ir jo pakatalogiuose esančias bylas.

2) Target Frame (freimas-taikinys) pasirenkame Page Default (none) (pagal nutylėjimą) į LTU Jūsų padalinio darbiniame kataloge ir jo pakatalogiuose esančias *.htm bylas.

3) Target Frame (freimas-taikinys) pasirenkame Whole Page (visas puslapis) į LTU Jūsų padalinio darbiniame kataloge ir jo pakatalogiuose esančias *.doc, *.xls, *.ppt, dėstytojų asmeninių interneto svetainių ir kitas bylas.

Žymės (skirtuko) *.htm byloje įdėjimas

Didelėse *.htm bylose įdedamos žymės į tas vietas, į kurias galima būtų greitai “peršokti”, panaudojant nuorodas į konkrečių *.htm bylų konkrečias žymes.

Pažymime įvestą byloje tekstą, kurį norime priskirti žymei.

Vykdome komandas Insert->Bokmark. (įdėti žymę).

Atsidariusiame Bookmark (žymių) lange kompiuteris siūlo kuriamos žymės vardą tokį, koks yra pažymėtas byloje tekstas (Bookmark name:), ir parodo jau sukurtų šioje byloje kitų žymių pavadinimus (Other bookmarks on this page:). Jeigu žymės vardas yra mums tinkamas, spaudžiame OK, jei ne, pakeičiame ir spaudžiame OK. Žymės požymis normal režime – atitinkamas tekstas matosi pabrauktas punktyrine linija. PASTABA: Nerekomenduojami labai ilgi žymės vardai, nes, darant nuorodas į šias žymes, bus labai ilgi adresai Address eilutėje.

Nuorodos į žymę *.htm byloje įdėjimas

Atitinkamoje bylos vietoje parašome tekstą, kurį norime matyti kaip nuorodą. Pažymime šį tekstą; iškviečiame įrankį Insert Hyperlink iš standartinės įrankių juostos; pasirenkame bylą, į kurią norime padaryti nuorodą, ir paspaudžiame Bookmark.; atsiradusiame lange Select Place in Document (pasirinkite dokumente vietą) pasirenkame žymės, į kurią norime padaryti nuorodą, pavadinimą ir paspaudžiame OK; Insert Hyperlink lange paspaudžiame OK.

Nuorodos *.htm byloje redagavimas

Paspaudžiame dešinįjį pelės klavišą ant nuorodos, kurią norime redaguoti, ir pasirenkame Hyperlink Properties. (nuorodos savybės).

Atsiradusiame lange Edit Hyperlink (nuorodos redagavimas) padarome reikiamus pakeitimus ir paspaudžiame OK.

PASTABA: Jei nuoroda, kurią redaguojame, yra į žymę, tai pasirinkus Hyperlink Properties., kompiuteris siūlys redaguoti nuorodą į žymę toje pačioje byloje. Jei norime nurodyti į kitą bylą ar žymę kitoje byloje, turime paspausti Existing File or Web Page ir nurodyti bylą bei kitus nuorodos parametrus.

Nuorodos *.htm byloje panaikinimas

Paspaudžiame dešinįjį pelės klavišą ant tos nuorodos ir pasirenkame Hyperlink Properties. (nuorodos savybės).

Atsiradusiame lange Edit Hyperlink (nuorodos redagavimas) pasirenkame Remove Link (panaikinti nuorodą). Nuorodos tekstas *.htm byloje išliks, bet jis nebebus nuoroda.

Žymės *.htm byloje panaikinimas

Paspaudžiame dešinįjį pelės klavišą ant tos žymės, kurią norime panaikinti, ir pasirenkame Bookmark Properties. (žymės savybės).

Atsiradusiame lange Bookmark (žymė) paspaudžiame Clear (išvalyti). Žymės tekstas *.htm byloje išliks, bet jis nebebus žymė.

Bylos ištrynimas

Bylą ištriname:

Lentelė 1

Išvados

Iš esmės reikėtų neišradinėti rato kuriant puslapį – vargti nuodugniai ir kruopščiai rašant viską grynąja HTML, PHP ar kita tam skirta kalba – jeigu jau kiti yra atradę šį “ratą”, turiu omenyje WYSIWYG įrankius Web puslapių kūrimui, tai reikia jais ir naudotis, taupant savo laiką, jėgas ir pinigus. Savaime suprantama, kad susipažinti su bent viena puslapiams kurti naudojama kalba yra būtina, jeigu norima labiau gilintis į Web puslapių kūrimą, tačiau jeigu kuriama ne itin sudėtinga svetainė asmeniniams tikslams, visiškai pakanka pagal savo poreikius išsirinkti ir parsisiųsti vieną iš čia aptartų įrankių ir Web svetainės kūrimo procesas netaps katorgininko darbu. Galima tvirtinti, kad visiems atvejams geriausio įrankio nėra. Kiekvienoje situacijoje reikia rinktis tinkamesnį. Priklausomai nuo poreikio, galima nesudėtingą svetainę sukurti kad ir su Site Spinner – tam visiškai nereikia išmanyti HTML kalbos, o jei kuriamas sudėtingas projektas, kur bus numatytas duomenų bazės valdymas iš svetainės, tai savaime suprantama, kad tam bus patogu naudoti Macromedia Dreamweaver, Microsoft FrontPage ar kt. Kiekvienas pagal poreikius ir galimybes ras tinkamą įrankį – šiais laikais jų yra daug, skirtų tenkinti įvairiems Web puslapių kūrėjų poreikiams. [6]

Šaltiniai

1. http://tinklapiukurimas.wordpress.com/

2. http://imagination.lt/svetaines-sukurimo-pagrindai-t347.html

3. http://gedzis.net/zymos/programa/

4. http://proin.ktu.lt/~webdev/index.php/interneteka?date=2020-03-01

5. http://www.stanaitis.lt/demo-redactor.cfm

6. http://www.mch.mii.lt/vpumedziaga/html/index.html

[Type text]

Leave a Comment