Organizacija, vadovas ir sėkmingas valdymas

Turinys

Įvadas 31. Organizacija, vadovas ir sėkmingas valdymas 42. Strateginis planavimas 63. Strategijos įgyvendinimo planai 10Išvados 14Literatūra 15ĮvadasVadyba – valdymas, vadovavimas socialinėms grupėms, įmonėms. įvairaustipo organizacijoms, įmonėms, įstaigoms, mokykloms ir 1.1. Vadybos mokslopraktika labai sena. Rašytiniai dokumentai egzistuoja apie 6 tūkstančiusmetu, o mokyklos – jaunos, susiformavusios šio amžiaus pradžioje. Studijųobjektas yra socialines sistemos žmones. Vieningo apibrėžimo nėra. Įvairusautoriai vadyba apibudina skirtingai. Labiausiai paplitęs ir pripažintasapibudinimas -vadyba yra mokslas apie planavimo organizavimo, motyvavimo irkontroles funkcijas socialinėse organizacijose. Organizacija – ,tai grupe žmonių, kuriu veikla sąmoningaikoordinuojama stengiantis pasiekti užsibrėžia tikslą, ir kuria sudaro 2 ardaugiau žmonių. Organizacija turi bendra tikslą; visi organizacijos nariaidrauge dirba siekiant šio tikslo. Vadybos tikslas yra organizuoti darbątaip. kad numatytus įgyvendinus ir iškilusius uždavinius išsprendustaikiai, per trumpa laika su mažiausiomis sąnaudomis. Pagrindines vadybos kategorijos yra jos funkcijos, metodai ir gamybosarba paslaugu valdymo operacijų sistema, sistemos sudarymas irfunkcionavimas. Svarbi veiklos kryptis funkcionuojant rinkos sąlygomis yravisuotines kokybes problema. Visuotines kokybes kategorija reiškia, kadvisose srityse darbas atliekamas laiku ir kokybiškai. Pagrindiniai vadybosmetodai yra palyginimas, analize, sinteze, matematiniai metodai ir kt. I.Organizacija, vadovas ir sėkmingas valdymas

1. Organizacijos, valdymo ir vadovu darbo apibudinimas – pagrindiniu koncepcijų samprata2. Formalios, neformalios ir sudėtingos organizacijos, jų tipai.Organizacijų priklausomybe

nuo aplinkos.

1. Horizontalus ir vertikalus darbo pasidalijimas. Valdymo būtinybę, esme,vaidmuo ir

funkcijos, žemutines, vidutines ir aukščiausios grandies vadovai.Menedžeris ir verslininkas.

Verslininkas vadovo vaidmenyje.2. Organizacijos sėkmės komponentai: efektyvumas, ekonomiškumas ir našumas.Nėra

“vieninteliu teisingu” atsakymu vadyboje. Situacinis, integralinis vadybospobūdis. Nesėkmingos vadovu karjeros priežastys.

Organizacijos veikia visuose trijuose sektoriuose – gavybos, gamybosir aptarnavimo. Jų priklausomybe įvairi. Jos gali būti valstybines,

akcines, privačios, individualios ir kt. Vadovo darbas ir pats valdymoprocesas priklauso nuo organizacijos dydžio, gaminamos produkcijos aratliekamu paslaugu pobūdžio, dirbančiųjų kolektyvo, žmonių išsilavinimo,kultūros lygio ir kitu veiksniu. Vadovo darbas visur labai įvairus ir sunkunusakyti jo bendrus bruožus ir skirtumus. Vadovu darbui bendra tai, kad jųveiksmai visuomet yra trumpalaikiai, įvairialypiai, skirtingi irfragmentiški. Jų nebūna visiškai vienodu. Be to kiekvienas vadovas atliekasavo vaidmenį savaip. Tas darbas priklauso nuo jo budo bruožu, sugebėjimobendrauti, kvalifikacijos ir pan. Galima paminėti tokius svarbius vadovo darbo barus:

1. Organizacijos vyriausias vadovas yra simboline figūra, atstovaujanti

organizacija kitur, pasirašo sutartis ir pan. 1. Tikrasis organizacijos vadovas yra jos lyderis. 2. Vadovas yra jungianti grandis pasitarimuose, pasitarimuose,

susirašinėjimuose ir 1.1. 2. Vadovas – informacijos ieškotojas. 3. Informacijos platintojas – perduoda informacija kam reikia ir kur reikia, bei

stengiasi, kad informacija nepaplistu kam nereikia. 4. Vadovas vaidina svarbu vaidmenį rengiant ir įgyvendinant sprendimus,

vystant verslą. 3. Gamybos ar paslaugu organizatorius. 4. Dispečeris. 9. Išteklių paskirstytojas

10.Diplomatas. Visi vaidmenys tampriai susieti ir sudaro vieninga vadovo darbovisuma, jo turini. Juo organizacija didesne, tuo vadybos darbu daugiau,todėl jie paskirstomi, išskirian…t atskirus lygius, darant horizontalu irvertikalu darbu pasidalijimą.

Greta formaliu įvairaus lygio vadovu, vadovaujančiu atskiru padaliniudarbui būna ir neformalus lyderiai, grupes ir organizacijos. Neformaliasgrupes sudaryti skatina draugai, giminystes ryšiai. pasipriešinimaspokyčiams, savisauga, noras išlaikyti darbo vieta ir panašiai. Visos organizacijos darbo sėkmė visada priklauso nuo aplinkos: vidinesir išorines. Vidine aplinka – tai technologija, bendradarbiai, žemesni,aukštesni ir lygus valdininkai. Nuo jų susiklausymo, susitarimo, sugebėjimobendrai dirbti siekiant tikslo priklauso organizacijos sėkmė ir ateitis.Galima išskirti išorine aplinka: energija, žaliavos, medžiagų tiekėjai,transportas.medicininis ir buitinis aptarnavimas, prekyba ir t.t. Jei ši infrastruktūra

veikia optimaliai, dirbantieji neturi problemų, tai atsiliepia bendriemsorganizacijos darbo rezultatams.

Organizacijos veiklos rezultatai labai priklauso nuo organizacinesvaldymo strukūros. atskiru padaliniu tarnybų organizavimo, pavaldiniuskaičiaus, valdymo struktūros, vadovu darbo stiliaus, elgesio ir pan.Visais atvejais, kokia struktūra bebūtų, iškyla jos valdymo būtinybė,valdymo funkcijos ir metodai. Kad darbas butu efektyvus yra atliekamasdarbo pasidalijimas -horizontalus: cechai, skyriai, barai, darbo vietos irvertikalus, pagal pavaldumą: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai,cechu viršininkai, meistrai, darbu vykdytojai ir atlikėjai. Kadorganizacija optimaliai veiktu būtina, kad visuose lygiuose atitinkamuosepadaliniuose, atitinkami žmonės gerai žinotų savo vietą, darbą, vaidmenį iratliekamas funkcijas.

Organizacijos sėkmės komponentai yra efektyvumas, naudingumas,pelningumas, šie rodikliai apibudina santyki gautu iš gamybos pajamų su josorganizavimui išleistu lėšų dydžiu. Efektyvumas yra santykinis rodiklis.Absoliutus rodiklis yra efektas. Tai yra konkreti pinigu suma. grynasispelnas, kuris panaudojamas tolesniu tikslu įgyvendinimui. Kitas sėkmės rodiklis – našumas. Tai pagaminamu gaminiu kiekis perlaiko vienetą. Našumo rodiklis susietas su kokybe. Niekada nebūnavieninteliu teisingu sprendimu vadyboje. Visais atvejais yra skirtingossituacijos, vadovai, sprendimai, kuriu niekas negali pakartoti. Viskaspriklauso nuo situacijos. 2.Strateginis planavimasPlanavimo rūšys ir jų apibudinimas. Strateginio planavimo esme. funkcijos ir

privalumai.Strateginio planavimo procesas: ištekliu paskirstymas, prisitaikymas prieaplinkos,

vidine koordinacija ir strateginis įžvalgumas.Strateginio planavimo funkcijos: misijos pasirinkimas, aplinkos įvertinimasir analize,

organizacijos stipriųjų ir silpnųjų savybių vadybinis patikrinimas –marketingas, finansai, gamyba,

darbo ištekliai ir kultūra, strateginiu alternatyvu analize, strategijospasirinkimas, strateginio plano

įgyvendinimo kontrole, strategijos įvertinimas, strategijos ir struktūrosatitikimo patikrinimas,

vadovu komandos sudarymas. 4. Tarptautines veiklos planavimas.

Strateginio planavimo prasme yra vadovybes daromu veiksmu ir sprendimuvisuma, padedanti organizacijai įgyvendinti ilgalaikius tikslus.Strateginis planavimas – įrankis valdymo sprendimams priimti, naujovėmsįdiegti ir pokyčiams realizuoti. Strateginio planavimo procese išskiriamos

4 pagrindines strategines veiklos rūšys: 1) ištekliu paskirstymas; 2)prisitaikymas prie aplinkos: 3) vidine koordinacija; 4) strateginisįžvalgumas. Išteklių paskirstymo procesas apima ribotu ištekliu naftos ir josproduktu, pažangių technologijų, kompetentingo, mokančio dirbti personalopaskirstymą. Prisitaikymas prie aplinkos aprėpia visus strateginio pobūdžioveiksmus, kurie gerina organizacijos santykius su aplinka. Vidinekoordinacija atspindi organizacijos stipriąsias ir silpnąsias savybes irleidžia pasiekti efektyvaus vidiniu operacijų vyksmo, kokybiško darbo,gaminiu ir 1.1. Strateginis įžvalgumas -sisteminis mastymas, įgyvendinamasformuojant personalą, sugebanti mokytis iš praeityje sukauptų strateginiųsprendimų, pažangios patirties ir klaidu. Esmingiausios valdymo funkcijos,kurių dėka strateginiai veiksmai tampa realiai įgyvendinami, yra šios: 1) misijos pasirinkimo ir tikslų suformulavimas; 2) aplinkos įvertinimas ir analize; 3) organizacijos stipriųjų ir silpnųjų vietų vadybinis patikrinimas; 4) strateginiu alternatyvu analize ir strategijos pasirinkimas; 5) strateginio plano realizavimas; 6) strateginio plano įgyvendinimo kontrole; 7) strateginio plano įvertinimas; 8) strateginio plano ir organizacijos struktūros patikrinimas; 9) vadovu komandos sudarymas.

Žodis strategija* kilo iš graikų kalbos strategas ir reiškia generolomenas. Turi karine kilme. Strategija padėjo išspręsti daugeli kariniu irciviliniu problemų. Organizacijos strategija sudaro detalus, išsamus,kompleksinis planas pasirinktiems tikslams ir misijai įgyvendinti. Būtinaprisiminti, kad strategija vysto aukščiausią valdžia, o jos realizavimeturi būti numatytas visu valdymo lygiu dalyvavimas, remiantis Lietuvosinteresais. Strateginio plano kūrimas – sistemingas ir kruopštuspasiruošimas ateičiai, todėl būtina sutelkti dėmesį esminiams klausimamsspręsti, misijai ir tikslams pasirinkti bei sprendimams priimti irrealizuoti. Tikslu pasirinkimas irgi yra ilgas ir sudėtingas darbas.Tikslai turi būti neprieštaraujantys, apibendrinti, daugiapakopiai.perspektyvus ir orientuoti laiko atžvilgiu. Pats svarbiausias organizacijostikslas, išreiškiantis jos gyvavimo prasme, vadinamas misija. Visi kititikslai tarnauja misijai atlikti. Misija apibudina ir organizacijosstatusu, numato tikslu įgyvendinimo kelius, principus ir žmones.Pasirinkdama misija organizacija turi atidžiai stebėti aplinka ir nuolat

atsižvelgti i 2 klausimus: 1) kas yra organizacijos klientai;

2) kokius klientu poreikius ji tenkina. Klientu gali būti žmogus arba organizacija. Pabrėžiant misijos svarbabūtina įvertinti vadovu savybes, nes vertybes orientuoja vadovus priimtibūtinus sprendimus, kurie nulemia jų pobūdį, turini ir dvasia. Išskiriami 6vertybių orientyrai…, kurie taikomi valdymo sprendimams priimti: 1) teoriniai – tiesa, žinojimas, racionalus mastymas, mokėjimas ir 1.1. 2) ekonominiai – turto kaupimas, nauda, efektyvumas, kokybe, praktiškumas. 3) politiniai – valdymo menas, valdžia, jos sprendimu pripažinimas ir kt. 4) socialiniai – geri žmonių tarpusavio santykiai; 5) estetiniai – menine harmonija, tobula forma, patogus dizainas ir kt. 6) religiniai orientyrai – santarve su pasauliu, visata. Kad pasirinkti tikslai galėtų būti sėkmingai įgyvendinti jiems būtinitokie bruožai: konkretumas, realumas, orientacija laike, savitarpiopalaikymas, aplinkos įvertinimas ir analize.

Tik nustačiusi savo tikslus ir pasirinkusi misija organizacija pradedastrategijos planavimo diagnostikos etapą. Pirmasis žingsnis – aplinkostyrinėjimas: 3) pokyčių, turinčių įtakos strategijos įgyvendinimui, įvertinimas; 4) veiksnių, keliančių grėsmę strategijos įgyvendinimui, įvertinimas; 3) kelių, suteikiančių didesnes galimybes strategijos įgyvendinimui, atradimas.

Aplinkos analizė – įrankis, su kuriuo strateginio plano rengėjai kontroliuoja veiksnius,suteikiančius didesnes galimybes arba parodančius kylančia grėsmę.Kokybiškai atlikta analize duoda svarbius duomenis strateginiam planavimuiir perspėja apie gresiančius pavojus. Siekiant įvertinti tuos pavojusorganizacija privalo nuolat atsižvelgti i 3 pagrindinius klausimus: 1) kur ji dabar yra; 2) kur ji turėtų būti ateityje; 3) ką reikėtų daryti, kad organizacija persikeltu iš ten, kur ji yra i ten, kur turėtų būti.

Aplinkos analizes procese išskiriami 7 galimybių ir pavoju veiksniai: 1) ekonominiai; 2) politiniai; 3) rinkos; 4) technologiniai; 5) tarptautiniai; 6) konkurenciniai; 7) socialiniai. ^ Ekonominiai – esama ir prognozuojama ekonomikos būklę, kuri galidaryti įtaką organizacijos tikslams. Tai infliacija, užimtumo lygis,mokesčiai, valiutos stabilumas, eksporto importo balansas ir kt. Valstybineorganizacija dalyvauja politiniame gyvenime. Todėl vyriausybe nuolat

kontroliuoja savivaldybių dokumentus, tarifus, prekybos sutartis, mokesčiusir kitus dalykinius verslo klausimus. Todėl valstybine organizacija įdėmiaiseka vyriausybes politine veikla ir žiūri, kokią tai turi reikšme rinkai.Rinkos aplinkos analize apima daugeli tu, kurie gali nulemti str. planosėkmę arba nesėkmę (gyventoju pajamos, perkamoji galia, konkurencija irkt.). Dėl technologiniu aplinkos pokyčių org. gali atsidurti beviltiškojepralaimėjusiojo padėtyje. Technika ir technologija daro įtaka sprendimuipriimti, siekiant įgyvendinti pasirinktus tikslus. Organizaciniam darbuididelę įtaką daro tarptautiniai veiksniai ir dauguma jų susiję sutarptautine rinka (vienose šalyse perka žaliavas, kitose realizuoja ir1.1.). Kurdama savo strategija, organizacija siekia sustiprinti vidausrinka ir laukia vyriausybes paramos. Veikiama aplinkos, organizacija negali sau leisti ignoruoti konkurentureakcijos. Analizuojant konkurentus, jų veikla, siekiama atsakyti iklausimus: 1) kokie konkurentu veiksmu motyvai? 2) Ką dabar veikia konkurentas? 3) ką jis žada daryti ateityje? Nagrinėjant konkurentus, būtina analizuoti ne tik savo, bet ir jųtikslus, įvertinant konkurentu strategija, jų stipriąsias ir silpnąsiassavybes bei, kuo remiantis imtis veiksmu, veiksmingu priemonių konkurentopadėčiai susilpninti. Socialinius veiksnius apibudina kintančios visuomenes lūkesčiai,dorove, žmonių tarpusavio santykiai, konkurencija, nusikalstamumas ir t.t. Pastarieji du paminėti veiksniai gali būti pačių sunkiausių problemųpriežastimi. Strategijos planavime didelis dėmesys skiriamas išoriniamskliūtims, pavojams ir galimybėms, nes nuo išoriniu pavoju ir kliūčių niekasneapdraustas….

Vadybinis patikrinimas yra procesas, įrankis, kurio pagalba nustatomosvidines problemos. Todėl strategijos planavimo metu tikrinamos tokiosfunkcijos: marketingas, finansai, gamyba, personalas, vadybos kultūrą irkt. Nagrinėjant marketingo strategija, kreipiamas dėmesys i rinkos talpa,konkurentu sugebėjimus, gamybos ar paslaugu įvairove, demografinestatistika, aptarnavimo sektoriaus kokybe, reklamos pelną ir 1.1. Finansai, buhalterine apskaita, organizacijos finansines veiklosanalize turi padidinti strategijos planavimo efektyvumą, padėti išaiškinti

esamas ir galinčias susidaryti ateityje silpnąsias vietas, dėl kuriu galiiškilti grėsmę. Gamyba arba paslaugos yra organizacijos gyvavimo prielaida,prasme, todėl nuolatos analizuojama padėtis šiose sferose. Tam tiksluiieškoma atsakymu i tokius klausimus: l)ar organizacija galės gaminti arba teikti paslaugas žemesnėmiskainomis nei konkurentai? 2) ar turi organizacija alternatyvius tiekėjus? 3) ar gali organizacija aptarnauti tas rinkas, kuriu negali aptarnauti konkurentai? 4) ar turi organizacija efektyvia gamybos ar paslaugu kokybes kontroles sistema? Bet kokia technine ar technologine naujove be žmogaus, kvalifikuotospecialisto nieko nereiškia, todėl, siekiant įgyvendinti savo strategija,organizacija moko žmones . vysto jų galimybes, nes maksimali grėsmėateičiai – silpnas personalas, o stiprus personalas reikalauja ir aukštosvaldymo kultūros. Norint, kad butu įvertinti dirbančiųjų lūkesčiai,tikslinga visus darbuotojus įtraukti i vadybine veikla, parodyti visiemstas vietas, kurioms reikia skirti skubu dėmesį, ir tas vietas, kurios galižlugti. Subalansavus vidaus jėgas, silpnas vietas, kliūtis ir gresiančiuspavojus, rengiamos strategines alternatyvos.

Bet kuri organizacija gali pasirinkti 4 pagrindines strateginesalternatyvas: ribotą augimą, augimą, mažinimą ir visu minėtų alternatyvųderinį. Ribotas augimas yra strategine alternatyva, kuria naudojasi daugumaorganizacijų. Jai būdingas tikslu nustatymas remiantis tuo, kas jaupasiekta, t.y. atsižvelgiant į esamą padėtį. Riboto augimo strategijataikoma ten. kur nusistovėjusį gamybos technologiją ar paslaugos, irorganizacija patenkinta savo padėtimi. Augimo strategija įgyvendinapadidintus ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Ji dažniausiai pasirenkamair taikoma sparčiai besivystančiose šakose, kur kinta technologija, gaminiunomenklatūra ir asortimentas. Mažinimo strategija yra paskutinio šansostrategija. Tai siekimas optimaliai perorientuoti gamyba

ar paslaugas. Mažinimo strategija baigiasi organizacijos likvidavimu arbaatsisakymu to, kas nebereikalinga, ir esamu pajėgumu perorientavimu.Mažinimo strategija taikoma kai organizacijos darbo rodikliai blogėja,

ekonomika yra stagnacijos būklėje, kai reikia gelbėti organizacija. Visos 3minėtos strategijos derina tas organizacijas, kurios dirba tose srityse iršakose bei apima gamyba ar paslaugas arba kelias gamybos ir paslaugu šakas.Visais atvejais, organizacija, išsamiai apsvarsčiusi galimas alternatyvas,pasirenka ta, kuri gali labiausiai užtikrinti jos ilgalaiki būvį, efektyvugyvavimą, o kad vadovai galėtų teisingai pasirinkti strategija, jie privaloturėti aišku ir visu palaikoma ateities vaizdą. Strateginis pasirinkimasturi būti aiškus ir ne dviprasmiškas. Jis turi įvertinti esama rizika,vyriausybes politika, požiūrį į verslą bei verslininkus bei kitusveiksnius, šiandien Lietuvoje visi verslai susieti su tarptautine rinka, irtai įgauna papildomą riziką todėl organizacijos vadovai privalo analizuotine tik vidaus galimybes bei pavojus, bet ir analogiškai elgtis atžvilgiu tųšalių, su kuriomis susieta veikla…. 3.Strategijos įgyvendinimo planai•Strategijos plano realizavimas. Strateginio plano realizavimotaktika, politika, procedūros, taisykles ir kontrole. •Planavimo ir kontroles tarpusavio ryšys. Biudžetas, jo sudarymo etapai ir rodikliai. •Tikslinis valdymas ir jo kompleksinis pobūdis. Tikslu parengimas,veiksmu planavimas, tikslinio valdymo patikrinimas ir įvertinimas,tikslinio valdymo koregavimas ir kontrole. •Strateginio plano ir strategijos įvertinimas. Kiekybiniai irkokybiniai įvertinimo kriterijai. Strategijos ir organizacijos struktūrosatitikimo patikrinimas. Strategijos įgyvendinimo vadovu komandos sudarymas.

Strategijos planas įgauna prasme tik tuomet, kai jis realizuojamas,įgyvendinamas, turi finansavimą. Organizacijos tikslai nustato, ką ji noripasiekti ir kada ji nori gauti geidžiamą rezultatą. Paprastai organizacijosstrategijos planuose tikslu pasiekimo metodas apibudinamas apskritai,bendrąja prasme, o vykdytojams paliekama veiksmu laisve. Vykdytojas galipasirinkti tokius veiksmus, kad tikslai butu lengviau pasiekiami arba kadjie nebūtų pasiekti. Norėdama išvengti neigiamu pokyčių įgyvendinanttikslus, organizacija parengia vykdytojams konkrečius nurodymus,kontroliuoja jų darbą ir koreguoja jį. Pagrindine idėja yra padaryti darbąvykdytojams visiškai aišku, suprantama ir palankiai nuteikti visus

vykdytojus laiku ir iš pirmo karto kokybiškai atlikti darbą. Dėl toorganizacijos vadovybe nuolat kuria protinga taktika, išmintinga politikair aiškias procedūras bei taisykles. Taktika vadinami trumpalaikiaitikslai, kurie derinasi su ilgalaikiais strateginiais ir palengvina jųpasiekimą. Taktiką dažniausiai numato vidutines grandies vadovybe irtrumpesniam laikotarpiui negu strategiją. Strateginiai rezultatai negalibūti pasiekti per kelis metus, o taktiniai rezultatai pasireiškia greičiau. Sudarius strateginius ir taktinius planus, organizacija rengiapapildomus orientyrus, kad išvengtu dezinformacijos ir neteisingo planųaiškinimo. Tam tikslui numatoma išmintinga toliaregiška politika –esmingiausių veiksmų ir sprendimų priėmimo būdas, kuris palengvinaįgyvendinti užsibrėžtus ilgalaikius tikslus. Organizacijos politika nustatoaukščiausioji vadovybė ir ilgam laikui. Oganizacijos politiką galimaapibudinti kaip įstatymų kodeksą, kuris nurodo kaip veikti, koordinuotikitu veiksmus atliekant savo misija. Politika apsaugo vadovybe nuotrumparegių sprendimų priėmimo. Kai sėkmingam vadovavimui vienos politikos nepakanka, vadovybeparengia reikalingas procedūras. Sudarant procedūras, naudojamas praeitiespatyrimas (tiek pažangus, tiek klaidos) priimant sprendimus ateičiai.Dažnai priimant sprendimus organizacijos valdymo situacija kartojasi. Dėlekonomiškumo šiam tikslui naudojami standartiniai sprendimai, t.y.aprašymas veiksmu, kuriu reikia imtis konkrečioje situacijoje. Tie veiksmaivadinami procedūromis. Procesai yra standartiniai, programuoti sprendimai,kurie apsaugo vykdytojus nuo dviračio išradinėjimo. Kai planu įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo tikslaus užduotiesįvykdymo, organizacijos vadovybe gali atsisakyti pasirinkimo laisves. Pvz.:atsakinguose postuose į darbą priimami tik kvalifikuoti žmonės, ištvermingiir kt. Dažnai būna tokių situacijų, kai samdyti bet kokių žmonių negalima.Visa tai numato taisykles, kurios tiksliai apibrėžia, kas būtinai turi būtipadaryta organizacijoje, joje susidarius specifinėms situacijoms. Taisyklesskiriasi nuo procedūrų tuo, kad sprendžia konkrečiai apibrėžtą klausimą.Procedūros nustatomos situacijom, kai atliekami keli nuoseklus, tarpusavyje

susieti veiksmai arba darbai.

Strateginių planų įgyvendinimui naudojama visa eile metodu, planavimoir kontroles procesams suderinti. Plačiausiai naudojami du metodai:biudžetas ir tikslinis valdymas. Viena…s pagrindinių organizacijos uždaviniųyra kuo efektyvesnis išteklių panaudojimas. Kontrolė padeda

reguliuoti išteklius, efektyviau juos naudojant, ir greičiau pasiektiužsibrėžtą tikslą. To siekiant, planuose detalizuojami ištekliai pagalrūšis, tikslus ir laiką. Pats geriausias būdas tai padaryti , t.y.geriausiai paskirstyti išteklius ir efektyviai juos panaudoti, yrabiudžetas. Biudžetas yra pagrindinis planų įgyvendinimo elementas.Labiausiai paplitę piniginiai matai biudžetui sudaryti yra litas ir JAVdoleris. Piniginis matas naudojamas tam, kad nuolat žinotume savo galimybes-kiek turime pinigų ir ką galime padaryti. Organizacijos biudžetassudaromas etapais. Paprastai išskiriami 4 etapai: 2. Aukščiausioji vadovybė paskelbia bendruosius tikslus. 3. Atskiri padaliniai rengia sąmatas metams ar kitam laikotarpiui. 4. Aukščiausioji vadovybė analizuoja, tikrina ir taiso šias sąmatas, bei pateikia

pasiūlymus biudžetui sudaryti. 5. Žemesnio rango vadovai reaguoja i aukščiausios vadovybes pataisymus,

patikslina savo išteklius, galimybes ir koreguoja planus. Čia darbai jau paskirstyti

konkretiems vykdytojams (žmonėms, skyriams), nurodant jų tikslus ir

kontrolinius rodiklius.

2. Grynoji dabartinio kapitalo vertę Lt arba $ yra skirtumas tarpdabartines grynųjų pinigų vertės ir nustatytosios, esant perskaičiavimoprocentui tokiam, kuri organizacija laiko normaliu, bei investuotokapitalo.

GDVK=[C, C2(l+t)”2+ Cn(l+t)”n] -1, čia: G – grynųjų pinigu srautas; t – perskaičiavimo procentas (diskontavimo); I – investuotas kapitalas; C – kas lieka organizacijos kasoje grynais pinigais; C = (grynasis pelnas) + (rezervines atsargos )+ (amortizaciniai atskaitymai); Metinis grynųjų pinigų srautas = (metines pajamos) – (metines išlaidos); n – metu skaičius.

Jei šis skirtumas didesnis už 0, kapitalas yra rentabilus. Reikiatiksliai nustatyti investicijų gyvavimo trukmę metais n ir metines pajamasbei išlaidas, sužadintas tu investicijų. Dabar grynųjų pinigų srautas

dažniausiai naudojamas praktikoje ir yra svarbiausias elementas, nustatantorganizacijos finansinę padėtį. Jų reikalauja bankai sudarant versloplanus, imant paskolas. 2. Vidutinis rentabilumo procentas yra toks, kuriam esant būnapusiausvyra tarp investuoto kapitalo I ir bendros grynųjų pinigu sumos C:

C, + C2(l+t)”2+ …+ Cn(l+t)”n = I. Jeigu pvz.: t yra didesnis u? minimalu organizacijos rentabilumoprocentą, tai investuotas kapitalas rentabilus.

4. Lėšų apsimokėjimo taškas – dalis išlaidų bet kuriame versle, kuriosyra iš dalies pastovios arba fiksuotos.

[pic]pelnasnuostoliai

čia:V – sąlyginai kintama dalis;F – fiksuota dalis;F +V = Px,P – gaminio pardavimo kaina;X – parduotų gaminių skaičius. 5. Investuoto kapitalo apsimokėjimo laikas nustatomas dalijantinvestuotą kapitalą iš

grynųjų metinių įplaukų.6. Paprastasis rentabilumas nustatomas procentais dalijant grynąjį pelnąplius palūkanas iš

investuoto kapitalo ir dauginant iš 100%. 7. Perskaičiuotas grynųjų pinigų srautas CD=Co+ C, (1+i)1 + C2(l+i)2+ …+ Cn(l+i)n čia i – perskaičiavimo koeficientas.

Tikslinto valdymo esme – biudžeto sudarymo tęsinys, efektyvi jopanaudojimo kontrole. Tikslinis valdymas yra procesas, apimantis keturistarpusavyje susietus etapus: 2. trumpu ir aiškiu formuluočių tikslams parinkimas; 3. realių planų jiems pasiekti sudarymas; 4. sisteminga darbo kontrolė ir pasiektų rezultatų paskaičiavimas ir įverti…nimas; 4.organizacijos veiklos koregavimas, siekiant užsibrėžtų tikslų, o tokių tikslų parengimas yra pirmasis tikslinio valdymo etapas. Kiekvienas organizacijos narys turi žinoti ir teisingai suprasti savo bei organizacijos tikslus. Antrasis tikslinio valdymo etapas – realiu veiksniu planavimas.Planuojant, vertinamos organizacijos galimybes, atsižvelgiant į iškilusiasproblemas , ir tuo užtikrinamas numatytas kalendorinis darbų planas.Siekiant šių darbų kokybiško atlikimo, iš pirmo karto palaikomi geritarpusavio santykiai, reikiama panaikinti baimę, dėl klaidų ir pan. Trečias etapas – tikslinio valdymo rezultatų parinkimas irįvertinimas. Nustatomas tikslu pasiekimo lygis, nagrinėjamos kliūtys beiskatinimai už gerą darbą.

Ketvirtajame etape atliekamas tikslinio valdymo koregavimas beikontrolė. Po to nustatoma, kad tikslai nebuvo pasiekti, ir vadovybeįsitikinusi, kad ji teisingai nurodė priežastis, sprendžia, kokiųkoreguojančių priemonių reikia imtis, nukrypimams pašalinti. Jei nustatoma,kad užsibrėžti tikslai buvo per sunkūs, nebūtina iškart mažinti darboapimties, nesėkmes priežastis gali būti kitur: struktūroje, technologijoje,medžiagų kokybėje ir pan. Tikslinio valdymo koregavimas yra labai subtilusdalykas, todėl, priimant galutini sprendimą, būtina išsami analizė, tiksliimprovizacija ir kruopštus pasiruošimas ateičiai.

Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad strateginio planoįgyvendinimas yra paprastas dalykas, todėl būtina nuolat vertinti atliktusdarbus ir juos koreguoti bei ieškoti naujovių, geresnių būdų darbamsatlikti. Organizacijos strategija nuolat vertinama, lyginant darborezultatus su užsibrėžtais tikslais. Vertinimo procesas naudojamas kaipgrįžtamojo ryšio mechanizmas strategijai koreguoti. Strategijos tikrinimasturi būti atliekamas sistemingai, pastoviai ir apimti visus valdymo lygius.Vertinant organizacijos strateginį planavimą, reikia atsakyti i tokiusklausimus: 1) ar strategija derinasi su vidaus galimybėmis? 2) ar strategija neviršija leistino rizikos laipsnio? 3) ar turima pakankamai išteklių? 4) ar strategija atsižvelgia i išores pavojus ir galimybes? 5) ar numatyti geriausi darbu atlikimo budai, ir ar galima juos dar patobulinti?

Vertinimo procese naudojami kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai.Kiekybiniams priskiriami: 1) rinkos talpa; 2) personalo kaita; 3)pravaikštos; 4) prarastos dėl streiku darbo dienos; 5) akcijų kursas; 6)dividendų norma; 7) grynasis pelnas; 8) darbuotoju pasitenkinimas ir t.t.Kokybiniai kriterijai yra šie: 1) sugebėjimas įtraukti kvalifikuotąpersonalą; 2) pavojų skaičiaus sumažinimas; 3) rinkos pažinimas; 4)darbuotojų pasitenkinimas darbo sąlygomis; 5) pasitaikiusių galimybiųišnaudojimas ir t.t. Rimčiausia įtaką strategijos vertinimui daro laikoveiksnys, čia turima omenyje klimatines sąlygos, galimybę dirbti,aprūpinimas ir kt. Strategijos vertinimui įtakos turi skaičiavimų ir

matavimų tikslumas. Vadovai visada gali pataisyti, pagražinti savo darborezultatus. Teisingas darbų vertinimas yra labai aktualus ir dažnai sunkiaipasiekiamas.

IŠVADOS

Modernios organizacijos, o taip pat metodologinių strateginio valdymoaspektų analizė leidžia teigti, jog šiuo metu žinomos ir taikomosstrateginio valdymo teorijos ir koncepcijos nepajėgia paaiškinti, kaipsukurti tokią organizaciją, kuri žinių visuomenėje galėtų būti laikomamodernia. Tai lemia pati strateginio valdymo esmė, organizacijoje priimamussprendimus orientuojanti daugiau į …jos aplinkoje vykstančių pasikeitimųvaldymą. Strateginio valdymo paskirtis – numatyti organizacijos veikloskryptis ir tikslus, atspindinčius jos aplinkoje vykstančius procesus,sukurti organizacijos strateginius resursus ar numatyti apsirūpinimo jaisbūdus ir parengti bei realizuoti strategiją, geriausiai įvertinančiąveiklos aplinkybes bei šiuos resursus. Tilčiau, kaip matyti iš moderniosorganizacijos ypatumų, jos elgseną ne mažiau lemia bendra organizacijossocialinės sistemos kokybė, nes būtent pastaroji ir apsprendžia, kokieprocesai vyraus organizacijoje ir kokias galimybes turės joje dirbantysdarbuotojai realizuoti savo potencialą. Monografijos pirmojoje dalyjeatlikta strateginio valdymo metodologinių aspektų analizė išryškinoakivaizdžią tendenciją, jog organizacijų strategijos turi būti lanksčios,leidžiančios operatyviai reaguoti į aplinkoje vykstančius pakitimus. Kitaiptariant, net ir stambių organizacijų strategijos panašėja į mažųantreprenerinių firmų strategijas. Taigi, antrepreneriškumas tampa esminiubet kurios strategiškai valdomos organizacijos bruožu.

14 Literatūra1 .Barczyk C. Casimir. Visuotinė kokybės vadyba. Vilnius, 1999 255p. 2.Jankauskas A. Visuotinė kokybės vadyba. Kaunas 2001 3.B. Neverauskas irkiti. Kaunas 19982. Stoner James A.F ir kiti. Vadyba Kaunas 19993. Jucevičius R. Strateginis organizacijų vystymas. Vilnius 1998