Optimaliu darbo salygu sudarymas

TURINYS
ĮŽANGA 4
1. DARBO SĄLYGAS ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI 5
2. SANITARINĖS HIGIENINĖS DARBO SĄLYGOS 7
2.1 Patalpų mikroklimatas 7
2.2 Būsto ekologija, cheminiai veiksniai 7
2.3 Virpesiai 11
2.4 Apšvietimas 12
2.5 Triukšmas 13
2.6 Darbo patalpų apšildymas 15
2.7 Šviežio oro privalumai ir jo atnaujinimas (ventiliacija) 15
2.8 Oro drėgnumas 16
3. PSICHOFIZIOLOGINIAI, EMOCINIAI VEIKSNIAI 18
4. DARBO IR POILSIO LAIKAS 21
4.1 Darbo laikas 21
4.2 Poilsio laikas 22
4.3 Jaunų asmenų apsaugos reglamentavimas 22
4.4 Slenkantis darbo grafikas 23
4.5 Sutrumpinta darbo savaitė 24
4.6 Laisvas darbo grafikas 25
5. NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE. DARBO SAUGA 25
6. DARBOVIEČIŲ IR JŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA 28
6.1 Gamybinės buities reikalavimai 29
6.2 Technologiniai (gamybiniai) reikalavimai 30
6.3 Techniniai reikalavimai 32
6.4 Priešgaisriniai reikalavimai 33
7. DARBO ĮRENGINIAI 35
7.1 Minimalūs reikalavimai mobiliesiems darbo įrenginiams 36
7.2 Bendrosios atsargos priemonės visiems darbo įrenginiams 38
8. SOCIALINIS DRAUDIMAS 40
IŠVADOS 43
SANTRAUKA 44
NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 45
1 PRIEDAS 48
2 PRIEDAS 56
3 PRIEDAS 57
4 PRIEDAS 60
5 PRIEDAS 61ĮŽANGA
Nepertraukiamai kuriantis naujoms įmonėms, ar plečiant veiklą senoms kompanijoms, didėja ir darbo viietų skaičius. O sudaromos darbo sąlygos tampa pagrindiniu kriterijumi vertinant darbo sudėtingumą, sunkumą, mokant atitinkamus atlyginimus, ir tuo labiau renkantis darbą, profesiją.
Tad optimalių darbo sąlygų sudarymas yra bene pagrindinis uždavinys darbdaviui, kad darbo našumas būtų maksimalus, ir vienas iš svarbiausių interesų darbuotojui, kad galėtų normaliai, nekenkdamas savo sveikatai, dirbti.
Optimalių darbo sąlygų sudarymas yra neatsiejama darbo organizavimo dalis. Taigi, šiame darbe pamėginsime detaliai paanalizuoti veiksnius, lemiančius darbo sąlygas, peržvelgti reikalavimus tiek darbovietės patalpoms, tiek darbo laiko planavimui, kad būtų suudaromos optimalios darbo sąlygos. Jų būtinumą pabrėšime išvardindami pasekmes tiek darbuotojo sveikatai, tiek darbo našumui, jei nebūtų laikomasi darbo sąlygų reikalavimų. Nebus pamirštos ir prevencinės priemonės, kurių pagalba galima išvengti neigiamų padarinių ir pagerinti darbo sąlygas, jei kažkokių problemų vis dė

ėlto kyla. Be to, aptarsime socialinio draudimo niuansus, svarbius tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, kompensuojant neoptimalių darbo sąlygų pasekoje atsiradusius neigiamus padarinius dirbančiojo sveikatai.
Darbas parašytas referatiniu, aprašomuoju būdu. Daugiausia remtasi antriniais duomenimis, tačiau bus pateikta ir pirminių šaltinių pavyzdžių.1. DARBO SĄLYGAS ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI
Darbo sąlygos — tai aplinka, kurioje vyksta darbas, paties darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, turintis tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.
Jas formuoja pats gamybos darbo pobūdis, darbo priemonės, darbo objektai, technologiniai procesai, sanitariniai higieniniai ir estetiniai darbo veiksniai, socialiniai psichologiniai veiksniai. Tad visus darbo sąlygų veiksnius, kurie būna kenksmingi ir, veikdami ilgesnį laiką darbuotojo organizmą, žaloja sveikatą ir gali būti bendros ar profesinės ligos priežastis, galima suskirstyti į keturias grupes (1 pav.):
1 pav. Darbo sąlygų veiksnių rūšys [442]

Psichofiziologiniai veiksniai — tai dirbančiojo fizinis apkrovimas, didelė nervinė ir psichinė įtampa, įtempta analizatorių veikla, hipodinamija, monotinija, priverstinė, dažnai nepatogi kūno padėtis darbo metu, tam tikrų organų bei sistemų (nervų, sąnarių, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių) įtampa, neracionalus darbo ir poilsio režimas, per ilga darbo dienos trukmė. Juos betarpiškai sąlygoja darbo procesas, jo turinys.
Sanitarinės higieninės darbo sąlygos (fizikiniai veiksniai), susijusios su netinkamomis gamybinio mikroklimato sąlygomis (oro temperatūra, oro judėjimo greitis, infraraudonoji radiacija, oro švarumas/užterštumas nenuodingomis dulkėmis), padidėjes ir sumažėjęs atmosferos slėgis, elektromagnetinė, jo

onizuojanti ir ultravioletinė radiacija, triukšmas, virpesiai (vibracija), ultragarsas, infragarsas, per mažas apšvietimas, šiuo metu gerai ištirtos. Jos sudaro išorinę darbo zonos aplinką, priklauso nuo naudojamų darbo įrankių ir objektų, nuo technologinių procesų, yra normuojamos ir kiekybiškai įvertinamos. Jų neigiamą įtaką galima mažinti naudojant įvairias apsaugos priemones.
Estetinės darbo sąlygos — tai darbo aplinkos ir darbo procesų estetinio organizavimo charakteristikos. Ši veiksnių grupė atskleidžia, kokie gamybos ir darbo proceso elementai gali sukelti estetinį poveikį ir kokiais vienetais tai galima išmatuoti. Šiuo metu ne visi estetiniai elementai išreiškiami kiekybiškai, nors yra pavyzdžių, kai darbo sąlygų atskirų elementų estetinis lygis nustatomas ekspertinio vertinimo metodais.
Socialinės psichologinės darbo sąlygos apibūdina kolektyvo narių tarpusavio santykius, jo psichologinį klimatą. Sociologų sukaupti duomenys rodo, kad socialinė aplinka, kurioje žmogus dirba, turi didelę reikšmę jo darbingumui, požiūriui į darbą, darbo rezultatams, jo socialiniam vystymuisi.2. SANITARINĖS HIGIENINĖS DARBO SĄLYGOS
2.1 Patalpų mikroklimatas
Gamybinį mikroklimatą sudaro gamybinių patalpų oro temperatūra, drėgnumas, oro judėjimo greitis, atmosferos slėgis[5]. Visų jų kompleksinis veikimas ir formuoja mūsų šiluminę savijautą patalpose, kurią galime vertinti kaip šildančią, šaldančią ar komfortinę. Kai mikroklimatas neatitinka žmogaus fiziologinių reikalavimų, sumažėja organizmo atsparumas įvairioms ligoms: gripui, bronchitui, anginai ir kt.
Kai kurių autorių rekomenduojamos darbo patalpų sąlygos atsispindi lentelėje Nr.1:
1 lentelė. Rekomenduojamos darbo patalpų sąlygos.
1. Patalpų atvirumas Santykis į kiek dalių sienelėmis tu
uri būti padalinta bendra patalpa;
2. Patalpų tankumas Patalpų dalis, vidutiniškai tenkanti vienam darbuotojui;
3. Darbo vietos tankumas Kaip tankiai darbuotojų vietos yra išdėstytos viena šalia kitos;
4. Patalpų struktūrinis (architektinis) priimtinumas Sienų, ribojančių darbuotojų darbo vietą skaičius;
5. Patalpų tamsumas Patalpų apšvietimo laipsnis ir sienų spalva.2.2 Būsto ekologija, cheminiai veiksniai
Žinotina, kad infekcinės, lėtinės ir aplinkos faktorių sukeltos ligos yra žymiai dažnesnės tiems individams, kurie gyvena ir dirba perpildytose, mažai vėdinamose, neatitinkančiuose higieninių reikalavimų patalpose. Tokiose sąlygose žmogaus organizmą veikia eilė kenksmingų faktorių: buitinis triukšmas, netinkamas apšvietimas ir ventiliacija, mikroskopiniai vabzdžiai ir graužikai, bei daugybė orą teršiančių medžiagų.
Patalpų orą teršiančios medžiagos yra labai stabilūs teršalai, jos nelengvai pašalinamos iš aplinkos. Kartais šių teršalų koncentracija yra viršijama 200 – 500 %. Kadangi didelė laiko dalis yra praleidžiama patalpose, tai gali sąlygoti nemažą riziką žmonių bei visuomenės sveikatai. Rizikos laipsnis priklauso nuo pastatų tipo, ventiliacinės sistemos, teršalų šaltinių, sudėties bei cheminių savybių. Dažniausi nusiskundimai yra akių, nosies ir ryklės gleivinių dirginimas, padidintas nuovargis, dusulys, silpnumas, galvos skausmai, pykinimas, padidintas nervinis dirglumas. Kaip efektus, sąlygotus ilgalaikio poveikio, minimi: galimas nervų sistemos pažeidimas bei onkologinių susirgimų vystymasis.
Daugiau kaip 1300 medžiagų ir junginių gali žaloti darbuotojų sveikatą, ir sukelti profesines ligas.
Profesinė liga – tai darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. Į šią sąvoką įeina ir profesiniai apsinuodijimai, profesinėmis laikomos taip pat ligos ko
omplikacijos, liekamieji požymiai ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių sukelti atokieji padariniai. Profesinė liga gali būti nustatyta darbuotojui, dirbančiam ar jau nedirbančiam kenksmingomis darbo sąlygomis. Profesinių ligų klasifikavimas pagal pasireiškimo laiką ir požymius[33]:
• lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių per tam tikrą darbo laiką;
• ūmi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis ūminiu poveikiu.
Pateikiame pagrindinių žalingų veiksnių sąrašą [46]:
Cheminės medžiagos:
Šalutiniai akmens anglies distiliavimo produktai;
Alavas ir jo junginiai;
Aldehidai;
Alkilariloksidų halogeniniai dariniai;
Alkilarilsulfonatų halogeniniai dariniai;
Alkoholiai;
Alkoholių halogeniniai dariniai;
Amoniakas;
Angliavandeniliai (alifatiniai, alicikliniai, aromatiniai);
Angliavandenilių aminojungmiai ir nitrojunginiai;
Angliavandeniliu aminojunginiu ha-logeniniai darfniai;
Angliavandenilių halogeniniai dariniai;
Anglies disulfidas;
Anglies monoksidas;
Anglies oksichloridas;
Antracenas ir jo dariniai;
Arsenas ir jo junginiai;
Azoto oksidai;
Baris ir jo junginiai;
Berilis ir jo junginiai;
Bitumas, degutas, dervos, parafinas, suodžiai;
Boranai;
Chinonai;
Chromas ir jo jungmiai;
Ciano vandenilio rūgštis, cianidai, izocianatai;
Cinkas ir jo junginiai;
Esteriai;
Eteriai;
Fosforas ir jo junginiai;
Gyvsidabris ir jo junginiai;
Glikoliai ir ju junginiai;
Halogenai ir ju junginiai;
Heterocikliniai junginiai;
Hidrazinas ir jo junginiai;
Kadmis ir jo junginiai;
Karbazolis ir jo dariniai;
Ketonai;
Kobaltas ir jo junginiai;
Magnis ir jo junginiai;
Manganas ir jo junginiai;
Mineralinės ir kitos alyvos;
Nikelis ir jo junginiai;
Nitrilai;
Rūgštys;
Ozonas;
Pesticidai;
Platinos junginiai;
Selenas ir jo junginiai;
Sidabro junginiai;
Sieros junginiai;
Stibis ir jo junginiai;
Šarmai;
Švinas ir jo junginiai;
Talis ir jo junginiai;
Tantalas ir jo junginiai;
Terpenai;
Tioalkoholiai;
Tioeteriai;
Tiofenoliai ir ju halogeniniai dariniai;
Titanas ir jo junginiai;
Vanadis ir jo junginiai;
Varis ir jo junginiai;
Kitos mokslo pripažintos toksinės, alergizuojančios, dirginančios ar kancerogeninės cheminės medžiagos, nenurodytos kituose skyriuose;
Dulkės (aerozoliai):
Anglies dulkės;
Asbesto dulkės;
Augalinės kilmės dulkės;
Gyvulinės kilmės dulkės;
Medienos dulkės;
Metalu dul.kės;
Mineralinės kilmės dulkės;
Silicio dioksido dulkės;
Silikatų dulkės;
Sintetinės kilmės dulkės;
Suodžių, deguto, dervos, bitumo, antraceno ir jo darinių, mineralinių ir kitų alyvų dulkės (aerozoliai);
Biologiniai veiksniai (bakterijos, parazitai ir kt.)
Amebiazės sukėlėjai;
Bruceliozės sukėlėjai;
Grybelinių ligų sukėlėjai;
Rozenbacho erizipeloido sukėlėjai;
Stabligės sukėlėjai.
Kenksmingi gamybos veiksniai atsižvelgiant į jų intensyvumą ir veikimo trukmę, gali sukelti tam tikras profesines ligas ir profesinius apsinuodijimus, taip pat sumažinti organizmo atsparumą kitoms ligoms ir neabejotinai skatina neprofesinės patologijos atsiradimą. Pavyzdžiui, daugumos psichosomatinių ligų (hipertonijos, stenokardijos, miokardo infarkto, opaligės ir kt.) pagrindinės priežastys nėra profesinės, tačiau jų išsivystymą neabejotinai įtakoja nervinė ir psichinė įtampa, pervargimas, nuolatinis stresas. Šie žalingi veiksniai būdingi daugeliui profesijų.2.3 Virpesiai
Virpesiai (vibracija) ir triukšmas yra tos pačios prigimties, skiriasi tik jų psichofiziologinis suvokimas. Virpesiai suvokiami lytėjimo, o triukšmas — klausos organais.
Vibracija – tai mechaniniai kietųjų kūnų svyravimai infragarsiniu ir garsiniu dažniu. Vibracija gali būti bendrinė ir vietinė. Bendrinė vibracija plinta per kojas ar dubenį aukštyn stovint ar sėdint ant vibruojančio pagrindo, veikia visą organizmą. Dažniausiai bendrinės vibracijos yra veikiami mechanizatoriai, žmonės, dirbantys ant vibracinės platformos (betono, gelžbetonio gamyklose). Vietinė vibracija dažniausiai plinta per rankas dirbant su vibruojančiu instrumentu (pneumatiniu kūju). Vibracija neigiamai veikia centrinę nervų sistemą, sutrikdo pusiausvyrą, koordinaciją. 51-250Hz dažnio virpesiai sukelia vibracinę ligą, kuri pasireiškia smulkiųjų kraujagyslių spazmais. Dėl to sutrinka audinių aprūpinimas krauju, deguonimi, maistu ir maisto medžiagomis. Rankos dažnai būna pabalę, šaltos. Vibracija sukelia kaulų bei sąnarių pažeidimus.
Profilaktika (pasauga). Asmenys, dirbantys tokiomis sąlygomis, turi griežtai laikytis darbo rėžimo (daryti pertraukėles). Po darbo rekomenduojamos fizioterapijos procedūros, gerinančios kraujotaką (mankšta, pirtis, trynimai). Naudojamos ir individualios apsaugos priemonės – storos guminės pirštinės ir speciali avalynė (storas guminis padas padarytas iš daug sluoksnių įvairaus porėtumo gumos). Paprasčiausias ir efektyviausias būdas virpesiams susilpninti yra spyruoklinės atramos ir platformos, ant kurių tvirtinami vibruojantys įrengimai.2.4 Apšvietimas
Apšvietimas yra esminis darbo sąlygų veiksnys. Žinoma, kad apie 80 – 90% operatyviosios informacijos, reikalingos darbui, žmogus gauna akimis. Nepakankamas darbo vietų apšviestumas yra viena iš pagrindinių nuovargio priežasčių. Apšviestumas matuojamas liuksais (lux). Dirbtinio apšvietimo šaltiniai yra kaitinamosios ir liuminiscencinės lempos. Pastarosios ekonomiškesnės ir higieniškesnės. Jų šviesa panaši į natūralią dienos šviesą.
Apšvietimas skirstomas į bendrą ir vietinį. Šių apšvietimo rūšių derinys sudaro mišrųjį apšvietimą.
Moksliniai tyrimai nustatė standartines apšvietimo normas įvairių darbų atlikimui. Jų pavyzdžiai gali būti [6]:
• Tikslus mechaninis darbas — 1500 lux;
• Šviesių drabužių siuvimas — 300 lux;
• Tamsių drabužių siuvimas — 700 lux;
• Metalo darbai — 200lux.
Minimalus bet kokios darbo vietos apšvietimo standartas yra 150 lux[6]. Liuksas yra standartinės žvakės vieno metro atstumu reikiama šviesa. Taigi, apšvietimo laipsnis gali būti nesunkiai įvertintas būtinais tam tikrai darbo aplinkai šviesmetriais, tinkamo apšvietimo darbo patalpose įrengimas nėra sudėtingas ar brangus. Vis dėlto, nepaisant darbo vietos, apšvietimo intensyvumo, svarbu yra laikytis tam tikrų taisyklių:
a) Apšvietimas turi būti tiksliai numatytas tam tikrai užduočiai atlikti;
b) Per didelis apšvietimo skirtumas tarp vietos, kur yra atliekamas darbas ir išorinės darbo aplinkos, didina akių nuovargį;
c) Per stipri, akinanti šviesa arba atspindys nuo paviršių gali sukelti diskomfortą arba silpną regėjimą;
d) Nešvarūs langai, sienos gali mažinti apšvietimo intensyvumą, todėl jie turi būti reguliariai valomi;
e) Tam tikra įvairovė vizualinėje darbuotojo aplinkoje turi būti pasiekta nudažant darbo patalpos sienas skirtingomis spalvomis.2.5 Triukšmas
Triukšmas – dirbtinai sukelti įvairaus stiprumo ir dažnio garsai, kurie trukdo dirbti poilsiauti ir kenkia sveikatai.

Kaip ir apšvietimas, triukšmo intensyvumas gali būti įvertintas ir tokio įvertinimo mato vienetas yra decibelai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad decibelų skalė yra logaritminė, tai yra triukšmui padidėjus X vienetų, triukšmo intensyvumas padidėja X kartų vienetų, bet ne X plius vienetų. Pavyzdžiui, triukšmo padidėjimas nuo 70 iki 80 decibelų reiškia, kad triukšmas tampa ne dešimt vienetų, bet dešimt kartų stipresnis. Hidraulinio preso sukeltas triukšmas (maždaug 130 decibelų viename kvadratiniame metre) yra 10 000 000 000 000 kartų stipresnis negu silpniausias garsas, kurį vidutinę klausą turintis darbuotojas gali girdėti. Gamybos patalpose triukšmas neturėtų būti didesnis kaip 85 dB (decibelai).
Galima išskirti šiuos pagrindinius neigiamus padarinius, kuriuos darbo aplinkoje sukelia triukšmas[7]:
a) APKURTIMAS. Bloga apsauga nuo stipraus ir ilgai trunkančio triukšmo daugeliui darbuotojų gali sąlygoti apkurtimą. Todėl yra svarbu, kad įmonėje, kurioje darbuotojų darbo sąlygos yra triukšmingos (triukšmo intensyvumas siekia 80 ir daugiau decibelų), būtų reguliariai tikrinama klausa;
b) DARBO EFEKTYVUMAS. Tyrimai parodė, kad monotoniškas darbas, kuris nereikalauja intelektualinių pastangų, triukšmingose sąlygose mažiau vargina darbuotoją. Tuo tarpu darbe, kuris reikalauja budrumo, susikaupimo, triukšmas mažina darbo efektyvumą ir didina klaidų skaičių.
c) SUSIERZINIMAS. Darbuotojai gali priprasti prie tam tikro triukšmo lygio darbo aplinkoje, tačiau jie turės nusiskundimų, jeigu triukšmas bus atsitiktinis, aiškiai nebūtinas, nelauktas ir nepateisinamas.
d) TRUKDYMAS BENDRAUTI. Jei triukšmas darbo aplinkoje yra per didelis, jis gali trukdyti darbuotojų bendravimui.
e) CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS PAŽEIDIMAS. Dėl to dažnai skauda galvą, blogėja atmintis, greičiau pavargstama.
f) KENKIA ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMAI. Pulsas iš pradžių dažnėja, vėliau ilgą laiką dirbant triukšmingomis sąlygomis – retėja, o kraujo spaudimas – didėja.Žmonėms turintiems padidėjusį kraujo spaudimą, negalima dirbti triukšme.
g) VEIKIA VIRŠKINIMO TRAKTĄ. Triukšmas gali sukelti padidėjusį skrandžio rūgštingumą bei nervines opas.
Apsauga nuo triukšmo: triukšmingos patalpos turi būti įrengiamos apatiniuose pastato aukštuose, rūsiuose, pusrūsiuose. Taip pat triukšmas darbo aplinkoje gali būti sumažintas izoliuojant darbo kambarius, sumontuojant triukšmą sugeriančias sienas, grindis, lubas bei kitus paviršius. Įrengimai, sukeliantys triukšmą, statomi ant specialių paaukštinimų ( gumos, oro pagalvių), kad sumažinti triukšmą ir vibraciją. Patalpų sienos išklojamos medžiagomis sugeriančiomis triukšmą (natūralus veltinis, kiliminės dangos, sintetinis silalporas). Taip pat triukšmą gerai sugeria oro tarpai sienose. Asmeninei apsaugai nuo triukšmo naudojamos ausinės ir ausų kamšteliai. Ausinės mažina triukšmą 20 – 25 dB. Tačiau jų ilgai dėvėti negalima, nes jos spaudžia galvą. Ausų kamšteliai triukšmą mažina 10 – 15 dB, bet ilgai juos dėvint deformuojamas ausies būgnelis (dėl slėgio sumažėjimo tarp būgnelio ir ausies kamštelio). Todėl kas dvi valandas ausinės keičiamos ausų kamšteliais, ir atvirkščiai[7].
Kaip darbuotojų apsauga nuo triukšmo reglamentuojama Lietuvos Respublikos įstatymais, plačiau galima sužinoti priede Nr.1.2.6 Darbo patalpų apšildymas
Šiuo aspektu yra svarbūs keli veiksniai: temperatūra, drėgmė ir oro judėjimas, kurie gali įtakoti darbo efektyvumą ir patogumą.
Efektyvi temperatūra rodo žmogaus šiluminę savijautą, veikiant visų aplinkos oro meteorologinių faktorių kompleksui. Meteorologiniai faktoriai, veikdami kartu bei įvairiomis tarpusavio kombinacijomis, gali sukelti žmogui skirtingą arba vienodą šiluminį efektą, kuris pasireiškia tam tikra šilumine savijauta – malonu – nemalonu, šalta – šilta, vėsu – tvanku, karšta ir pan.
Gamybinio pobūdžio patalpose palankiausia oro temperatūra yra laikoma 10oC[3]. Didžioji dalis darbuotojų patogiai jaučiasi diapazone nuo 15 oC iki 20oC. Sunkūs darbai gamybinėse patalpose yra atliekami intervale nuo 12oC iki 15 oC. Administracinėse patalpose patogios darbo sąlygos yra nuo 19 oC iki 23 oC temperatūroje[4]. Nors sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo – nerekomenduojama aukštesnė nei 23oC temperatūra, nes tokiose patalpose esančius žmones pradeda varginti galvos skausmai, mažėja darbingumas, blogėja savijauta. Šiluminei savijautai didelę reikšmę turi oro drėgmė, kuri turėtų būti tarp 40-60% santykinės drėgmės (plačiau apie tai parašysime vėliau).2.7 Šviežio oro privalumai ir jo atnaujinimas (ventiliacija)
Kyla klausimas: kam reikalinga patalpų ventiliacija, ar ji būtina? Oras, esantis gyvenamosiose ir biuro patalpose, sunaudojamas veikiant įvairiems faktoriams priklausomai nuo patalpų paskirties. Anglies dvideginio koncentracija didėja dėl gyventojų kvėpavimo, dujų ir kito kuro deginimo. Lakios medžiagos, garuojančios nuo grindų dangos (kilimų, parketo ir t..), dažų, lakų ir kitų sintetinių gaminių paviršiaus, gali būti kenksmingos ir net nuodingos. Ore gali būti radioaktyvių izotopų, pvz. radono dujų, kurios prasiskverbia iš dirvos per namo fundamento nesandarumus arba išsiskiria iš statybinių medžiagų. Vartotas oras praranda gryno oro privalumus, tampa kenksmingas ar net pavojingas gyventojams, net pastatų konstrukcijai ir jo įrangai. Per didelis oro drėgnumas skatina sunkiai pašalinamų grybelių augimą, be to grybeliai išskiria sveikatai kenksmingas medžiagas. Vandens absorbcija į pastato konstrukcijos elementus gali įtakoti jų savybių kitimą, greitą nusidėvėjimą. Degant dujoms ar kitam kurui ore, kuriame mažai deguonies, susidaro labai nuodingas anglies monoksidas. Todėl reikia užtikrinti pastovų oro cirkuliavimą.
Oro judėjimas yra būtinas patalpose, nes jeigu mes nejaučiame kad ir nežymaus oro judėjimo ar slėgio skirtumo į mūsų audinius, jaučiame tvanką, blogėja savijauta ir darbingumas. Oro judėjimo greitis patalpose turėtų būti iki 0,3 m/s, tai sąlygoja mus supančio oro kaitą ir galimybę kvėpuoti švaresniu nei iškvėptas oru.
Oro kaita padeda pašalinti iš patalpų įvairius teršalus, antropodujas, dulkes ir mikroorganizmus. Todėl gyvenamose patalpose oras turėtų keistis ne mažiau 3 kartų per valandą. Kadangi mūsų pastatai nėra hermetiški, oras dėl temperatūrų bei slėgių skirtumo sienose bei per visus įmanomus plyšius natūraliai keičiasi 1 kartą per valandą. Todėl naudojant ortakius, viršulangius ir kitas priemones padidinti oro kaitą patalpose nėra sudėtinga.
Tam, kad žmogus gerai jaustųsi ir kvėpuotų grynu oru, jam reikia apie 50 m3 oro per valandą [44]. Įvertinant, jog vyksta natūrali oro kaita bent 1 kartą per valandą, šis oro kubas, t.y. optimalus oro kiekis žmogui išbūti 1 valandą patalpoje, yra 25 m3. Pagal šį rodiklį yra apskaičiuojami dirbtinės ventiliacijos pajėgumai patalpose atsižvelgiant į gyventojų skaičių jose.
Taigi oro judėjimas gali būti pagerintas panaudojant ventiliatorius arba oro kondicionavimo sistemą.2.8 Oro drėgnumas
Drėgmė patalpose yra vienas iš faktorių, veikiančių žmogaus šiluminę savijautą. Esant drėgnam orui, susidaro geresnės sąlygos šilumos atidavimui, todėl žmogaus organizmas labiau atšąla ir žmogus jaučia šaltį, nors patalpos temperatūra yra palyginti aukšta. Sudrėkę drabužiai ir patalynė blogai apsaugo nuo šalčio. Sudrėkusių sienų laidumas šilumai yra žymiai didesnis, jų temperatūra žemesnė, todėl tarp žmogaus kūno ir sienų susidaro didesnis temperatūros skirtumas, dėl ko padidėja šilumos atidavimas ir kūnas labai atšąla. Kūno atšalimas gali paaštrinti sąnarių ligas, reumatą, kvėpavimo sistemos ligas bei peršalimus. Drėgnoje aplinkoje geriau išsilaiko mikroorganizmai ir virusai, todėl yra geros sąlygos infekcijai plisti. Sudrėkus sienoms, jose pradeda veistis pelėsiniai grybeliai, kurie skleidžia nemalonų kvapą, palieka tamsias dėmes ant sienų, lubų ar apmušalų, gali alergizuoti organizmą. Ypač jautrūs šiuo atžvilgiu yra vaikai. Kovoti su grybeliais yra labai sunku, dažnai tenka pašalinti visas grybelių paliestas sienų ar lubų dalis, naudoti dezinfekcines medžiagas, kurios vėl gi neigiamai veikia sveikatą.
Esant mažesnei oro drėgmei šilumos atidavimas laidumu žymiai sumažėja, todėl ir oro temperatūra gali būti kiek žemesnė. Tačiau intensyviau garuojant drėgmei nuo kūno paviršiaus, atsiranda odos ir gleivinių džiūvimo jausmas. Džiūnant kvėpavimo takų gleivinėms, jos praranda savo barjerines savybes ir ilgainiui gali nebeapsaugoti nuo ore esančių mikroorganizmų poveikio. Tokią situaciją gali sukelti patalpose esantis didelis šildymo elementų paviršius arba oro šildymas kaloriferiais ir įpūtimas per ventiliacijos kanalus į patalpas. Oro drėgmės padidinimui gali būti naudojami keraminiai vandens garinimo indai tarp radiatorių sekcijų. Normalizuoti oro drėgmę geriausiai padeda patalpose auginami augalai bei kambarinės gėlės.

Kad suprastumėme ir tinkamai įvertintume higieninių-sanitarinių darbo sąlygų svarbą ir dabartinę padėtį Lietuvos įmonėse, pateikiame statistinę lentelę, atspindinčią 2000m. patikrintų Lietuvos apskričių įmonių darbo higieninius įvertinimus. (Priedas Nr. 2), bei Kauno miesto higieninio darbo vietų įvertinimo analizę 2000m., atliktą visuomenės sveikatos saugos skyriaus inžinieriaus Edmundo Genio (Priedas Nr. 3). Be to, pateikiame 1994 m. patvirtintą higieninę darbo sąlygų klasifikaciją (Priedas Nr. 5), kur detaliau išdėstytos normos ir reikalavimai.3. PSICHOFIZIOLOGINIAI, EMOCINIAI VEIKSNIAI
Nuovargis. Nuovargis yra fiziologinis, laikinasis darbingumo ir organizmo funkcinių galimybių sumažėjimas po sunkaus ar įtempto darbo. Nuovargis yra sudėtingas fiziologinis procesas, kuris apima visas organizmo sistemas, bet daugiausia centrinę nervų sistemą. Ilgas, sunkus ir įtemtas darbas mažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, blogėja bendra savijauta, dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti, žmogus subjektyviai jaučiasi pavargęs. Pavargus mažėja raumenų jėga ir jų ištvermė, blogėja judesių koordinacija ir tikslumas, judesiai tampa vangesni, jaučiamas nedidelis raumenų skausmas. Mažėja regos, klausos, lytėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, pablogėja regos, klausos sensomotorinių reakcijų greitis. Gerai pailsėjus, nuovargis praeina, atsistato savijauta ir darbingumas.

2pav. Paros darbingumo fiziologinė kreivė [46]
Saikingas, neintensyvus fizinis darbas gerina bei treniruoja visas organizmo fiziologines funkcijas, medžiagų bei energijos apykaitą ir stiprina sveikatą. Jei darbas sunkus, ilgai trunka, esti didelė nervinė-emocinė įtampa, nesilaikoma racionalaus darbo ir poilsio rėžimo, nuovargio reiškiniai akumuliuojasi. Tokiu atveju susidaro kokybiškai nauja funkcinė arba patologinė organizmo būklė, kuri vadinama pervargimu. Pervargstama pamažu ilgą laiką didėjant organizmo funkciniams pakitimams. Pervargimui būdinga ryškesnis darbingumo ir darbo našumo mažėjimas. Daugiausia nukenčia centrinė nervų sistema: skauda galvą, juntamas bendrasis silpnumas, blogėja atmintis, sutrinka miegas, netenkama apetito, sumažėja organizmo atsparumas įvairiems kenksmingiems aplinkos veiksniams. Pervargimas dažnai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus – gali padidėti arterinis kraujospūdis, sutrikti širdies dirglumo ir laidumo funkcijos ir kt. Kad pervargimas praeitų, reikia ilgesnio poilsio, neretai – atitinkamo gydymo bei reabilitacinių priemonių.
Persitempimas. Persitempimas [46] – tai ūmiai atsirandantis patologinis reiškinys, kai žmogus atlieka labai sunkų darbą, neatitinkantį organizmo jėgų ir jo funkcinių galimybių. Taip dažnai atsitinka per sportines varžybas ir kitomis ekstremaliomis situacijomis – sutelkus fizines, psichines ir valios pastangas, kurių dėka atliekamas organizmo treniruotumo ir jo galimybių neatitinkantis darbas. Persitempimas pasireiškia dideliu bendruoju silpnumu, pykinimu, cianoze, sutrinka širdies ritmas, skauda širdies plote. Persitempęs žmogus gali netekti sąmonės, net mirti. Gali prasidėti širdies dilatacija, atsirasti negrįžtamųjų širdies ir kraujagyslių bei kitų sistemų pakitimų. Persitempus būtina neatidėliotina medicinos pagalba.
Nuovargio profilaktika. Didžiausią įtaką nuovargiui atsirasti ir jo dydžiui turi darbo organizavimas, higienos bei ergonominės darbo sąlygos. Sunkų fizinį darbą svarbu mechanizuoti, o gamybos procesus – automatizuoti, įrengti nuotolinį valdymą. Tai mažina darbo sunkumą ir jo trukmę sveikatai kenksmingomis sąlygomis. Didelės įtakos turi darbuotojų treniruotumas konkrečiam darbui, t.y. jie nedaro nereikalingų, o tik racionalius ir tikslingus judesius, dirba ritmiškai, operacijas atlieka tiksliai, mažiausiomis pastangomis, tarsi automatiškai. Kūno padėtis darbo metu turi būti patogi, darbo vietos įrengimas turi atitikti ergonomikos reikalavimus: sėdėti reikia dirbti pritaikytame krėsle, kuris turi atlošą nugarai, atramą kojoms, alkūnėms, reguliuojamą aukštį ir kt. Darbo objektas, priemonės ir įrankiai turi būti pasiekiami. Didelis darbo intensyvumas didina nuovargį ir mažina darbo kokybę. Daugumos profesijų darbuotojų darbo dienos trukmė neturi būti ilgesnė kaip 8 darbo valandos, o per savaitę – 40 valandų. Per darbo dieną ir savaitę svarbu tiksliai laikytis darbo ir poilsio režimo bei racionalios jų kaitos principų. Norint sumažinti nervinę ir emocinę įtampą ir pervargimo profilaktikai svarbu racionalus aktyvus poilsis: sportas, turizmas, teatrų, parodų lankymas, darbas sode, išvykos į gamtą, žvejyba ir kt. Svarbu turėti mėgstamų užsiėmimų. Rekomenduotina .perprasti ir naudoti autotreningo principus. Dirbant svarbu daryti reguliarias pertraukas, atlikti fizinius pratimus, atsipalaiduoti poilsio arba specialiai įrengtose relaksacijos patalpose. Nustatyta, kad fizinė veikla ar fizinis darbas, derinamas su gilaus kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimais, ne tik mažina nervinę ir emocinę įtampą, bet ir šalina streso sukeltus neurohumoralinius reguliacijos sutrikimus.
Emociniai veiksniai – darbo motyvacija, domėjimasis atliekamu darbu, jo prasmingumas, pasitenkinimas, iniciatyva ir kt. gali sumažinti subjektyvų nuovargio pojūtį, tačiau tik laikinai. Monotoniškumas taip pat didina nuovargį. Norint jo išvengti, rekomenduojama periodiškai kaitalioti darbo ritmą, darbo užduotis, keisti konvejerio juostos judėjimo greitį, mokyti darbuotojus artimų profesijų, darbo metu pasitelkti pašalinius dirgiklius, pvz., muziką, dainavimą, daryti trumpas pertraukas. Didelės įtakos nuovargio profilaktikai turi higienos ir ergonomikos sąlygos. Svarbu kiek galima sumažinti kenksmingų gamybos veiksnių poveikį – nepalankų mikroklimatą, triukšmą, vibraciją, spinduliavimą, dulkių, cheminių medžiagų koncentraciją, įrengti tinkamą vėdinimą, apšvietimą, sukurti estetines darbo aplinkos sąlygas. Nuovargio profilaktikai gali būti rekomenduojamos tam tikros fiziologinės procedūros. Tai vandens procedūros, masažas, gamybinė mankšta, elektrinis raumenų stimuliavimas, biologiškai aktyvių taškų masažas ir kt. Kartais taikomi skonio dirgikliai, vartojami vitaminizuoti ir mineralizuoti gėrimai. Nuovargio profilaktikai galima saikingai išgerti arbatos ar kavos.4. DARBO IR POILSIO LAIKAS
4.1 Darbo laikas
Darbo laikas – laikas, kai darbuotojas privalo atlikti savo darbines funkcijas.
Poilsio laikas – kiekvienas laiko tarpas, kuris nėra darbo laikas (švenčių dienos, kasmetinės atostogos, savaitės poilsio laikas, paros poilsio laikas, pertraukos pailsėti ir pavalgyti laikas).
Darbo laikas naktį (nakties darbo laikas) – laikas nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Darbas naktį – darbas nakties darbo laiku. Naktinės pamainos darbuotojas – nakties darbo laiku dirba mažiausiai 3 savo kasdienio darbo laiko valandas.
Darbas pamainomis – pastovaus ar nepastovaus pobūdžio darbas, kai darbuotojas paskiriamas į tą pačią darbo vietą, kad atliktų savo kasdieninį darbą skirtingu paros ar savaitės laiku pagal pamainų keitimo tvarką, nurodytą kalendoriniame grafike. Pamaininis darbuotojas – darbuotojas, dirbantis pamainomis.
Pagal įstatyminius ir norminius aktus, normali darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 darbo valandų per savaitę (per 7 dienų laikotarpį). Vidutinis maksimalus darbo laikas kartu su viršvalandžiais 7 dienų laikotarpiu neturi viršyti 48 valandų.
Darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą (24 valandų laikotarpį), išskyrus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose numatytus atvejus.
Išimtiniais atvejais tam tikrų kategorijų (gydymo, socialinės globos, vaikų auklėjimo įstaigų bei energetikos ir ryšių specializuotų tarnybų, taip pat avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kt.) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas per parą gali būti daugiau kaip 12 val. Tokiu atveju vidutinis savaitės darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Darbų, kuriems taikomi šie darbo ir poilsio režimai, sąrašą tvirtina Vyriausybė.
Darbo dienų skaičius per savaitę, darbo pradžios, pabaigos, pertraukos nustatomos įmonės darbo grafikuose, kurie tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
Priklausomai nuo įmonės veiklos ypatumų, darbuotojų kategorijos, gali būti taikoma: sutrumpintas darbo laikas; suminė darbo laiko apskaita; darbas naktį; ne visas darbo laikas; budėjimas įmonėje arba namuose; viršvalandinis darbas.4.2 Poilsio laikas
Darbuotojų darbingumui ir sveikatai atgauti nustatomos šios poilsio rūšys:
1. pertrauka pailsėti ir pavalgyti (į darbo laiką neįskaitoma) privalo būti suteikiama ne vėliau kaip po 4 valandų nuo darbo pradžios; trukmė – ne trumpesnė kaip pusės valandos ir ne ilgesnė kaip 2 valandų;
2. papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos laiku; atsižvelgiant į teisės aktus;
3. paros poilsis; darbuotojo poilsio laikas per parą negali būti trumpesnis kaip 11 valandų iš eilės; draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės; jauniems asmenims turi būti suteikiamos ne mažiau, kaip 2 poilsio dienos paeiliui per savaitę; įmonėms, kurios sekmadienį ar Švenčių dienų įstatymo nustatytų švenčių dienomis negali nutraukti darbo dėl to, kad privalo teikti paslaugas gyventojams (parduotuvės, transporto įmonės, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato savivaldybių institucijos;
4. savaitės poilsis; darbuotojo savaitės nepertraukiamo poilsio laikas kiekvieną savaitę privalo būti ne trumpesnis kaip 35 valandos.
Be to, darbuotojams turi būti suteikiamos kasmetinės mokamos atostogos.4.3 Jaunų asmenų apsaugos reglamentavimas
Darbdaviai privalo užtikrinti jauno asmens amžių atitinkančias darbo sąlygas. Jaunam asmeniui darbdavio suteikiamas darbas privalo būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fiziniam ir protiniam vystymuisi, nepakenkti mokymuisi. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai jaunų asmenų darbui privalo būti taikomi nepaisant to, ar su jaunu asmeniu sudaryta terminuota, ar neterminuota darbo sutartis. Vaikas (moksleivis) iki 16 metų gali dirbti lengvus darbus vieno iš tėvų arba kito vaiką auginančio asmens ir darbdavio rašytiniu susitarimu, jeigu vaikas pageidauja ir yra gydytojo pažyma apie vaiko sveikatą bei gydytojo leidimas. Vaikams (moksleiviams) iki 16 metų leidžiamų dirbti lengvų darbų sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Apmaudu konstatuoti, bet dažnai įstatymų ir reikalavimų darbo ir poilsio trukmei nepaisoma. Tai rodo ir matyt neveltui internete publikuojamas darbo inspekcijos kreipimasis į darbdavius ir darbuotojus. Kaip tai atrodo, mes pateikiame prieduose (Priedas Nr. 4).
Panagrinėkime pagrindinius darbo grafikų variantus, pagal kuriuos varijuoja darbuotojų darbo ir poilsio laikas.4.4 Slenkantis darbo grafikas
Priklausomai nuo darbo pobūdžio, įvairių darbuotojų darbo laikas skiriasi. Policijos darbuotojai, gaisrininkai, telefono operatorės dirba 24 valandas per parą. Daugelyje gamybos įmonių darbo procesas reikalauja nuolatinės priežiūros ir nepertraukiamumo, todėl jas prižiūrintys darbuotojai yra priversti dirbti nestandartiniu grafiku. JAV beveik 25 procentai visų darbuotojų dirba netradiciniu grafiku.
Jeigu darbo pobūdis reikalauja nepertraukiamo darbo, darbo procesas dažniausiai yra organizuojamas pamainomis, tai yra, pritaikomas slenkantis darbo grafikas. Dažniausiai 24 darbo valandos yra suskirstomos į tris aštuonių darbo valandų pamainas arba darbuotojas dirba nepertraukiamai po 24 valandas, bet, pavyzdžiui, kas tris dienas. Tačiau būna ir išimčių. Pvz.: Vilniuje esančio „Olympic Casino“ darbuotojai dirba slenkančiu grafiku po 11 – 12 valandų neskaitant laisvai pasirenkamų darbo viršvalandžių, o pamainų laikas būna labai įvairus tiek paros (tai 3 kart dieną, tai naktį, ar pusiau), tiek savaitei tenkančių išeiginių (3-4 išeiginės) atžvilgiu .
Tyrimai parodė, kad slenkančiu darbo grafiku dirbantys darbuotojai patiria fiziologinių ir sociologinių adaptavimosi problemų. Fiziologinės problemos atsiranda todėl, kad yra sutrukdomas miego, valgymo ir darbo ritmas. Dažniausiai darbuotojai skundžiasi miego trūkumu, nuovargiu, apetito praradimu, irzlumu. Meers, Maasen ir Verhaagen nustatė, kad slenkančiu darbo grafiku dirbančio darbuotojo sveikata pablogėja per pirmus šešis mėnesius. Šis pablogėjimas dar labiau išryškėja po keturių metų.
Kadangi didžioji dauguma žmonių dirba dieną ir miega naktį, slenkančiu grafiku dirbantys darbuotojai taip pat turi ir socialinių problemų. Jie dažnai turi sunkumų su vaikais, vedybiniuose santykiuose ir poilsyje. Dunham daro įdomią išvadą, kad didžioji dalis slenkančio darbo grafiko sukeltų socialinių problemų būtų išspręsta, jei kuo daugiau darbuotojų dirbtų tokiu darbo grafiku — visuomenė tada turėtų prisitaikyti pakeisdama televizijos programų, restoranų, poilsio, verslo įmonių (bankų, parduotuvių, benzino kolonėlių ir pan.) darbo laiką. Tačiau fiziologines problemas išspręsti yra sunkiau.4.5 Sutrumpinta darbo savaitė
Įprastai daugelyje įmonių darbuotojai dirba penkias dienas per savaitę po aštuonias valandas į dieną, tai yra, keturiasdešimt valandų per savaitę. Tačiau per paskutinius penkiolika metų dalis įmonių pakeitė darbo dienų skaičių ir pradėjo taikyti keturių dienų per savaitę po dešimt valandų per dieną darbo grafiką (kaip minėjome, panašiai yra „Olympic Casino“, jei neskaitytume slenkančio grafiko paros meto atžvilgiu). Šis darbo grafikas yra žinomas kaip „4/40“.
Keturių dienų per savaitę grafikas turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Jis yra naudingas todėl, kad darbuotojai turi tris laisvas dienas per savaitę, kurias gali paskirti poilsiui, šeimai, susirasti papildomą darbą ar panašiai, tuo tarpu įmonei sumažėja valdymo išlaidos. Tačiau tokio darbo grafiko trūkumas — darbuotojų nuovargis, mažesnis darbo produktyvumas, didesnė nelaimingų atsitikimų tikimybė.
Iki šiol yra atlikta nedidelis skaičius tyrimų, leidžiančių įvertinti „4/40“ darbo grafiko efektyvumą, be to, atlikti tyrimai rodė skirtingas išvadas. Kaip parodė Nord ir Costigan bei Goodale ir Aagaard tyrimai, 80 procentų darbuotojų buvo patenkinti tokiu darbo grafiku, vis dėl to šio darbo grafiko trūkumas — padidėjęs darbuotojų nuovargis darbo dienos pabaigoje ir darbo laiko suderinimas su šeima. Dunham ir Hawk pastebėjo, kad „4/40“ darbo grafiką labiau paremia jauni darbuotojai dirbantys žemesnio lygio darbą, gaunantys mažesnes darbo pajamas bei mažiau patenkinti darbu, nes mažesnis darbo dienų skaičius atitraukia juos nuo negatyvių darbo aspektų. Fottler tyrinėjo miesto ligoninės darbuotojų reakciją į „4/40“ sistemą ir pastebėjo, kad šios sistemos vertinimai tiesiogiai priklauso nuo to, kaip naujas darbo laikas pakeitė darbuotojų statusą ir atsakomybę. Praėjus trylikai mėnesių po „4/40“ sistemos įvedimo Ivancevich pastebėjo padidėjusį darbuotojų produktyvumą, darbuotojų kaip komandos darbo sustiprėjimą. Tačiau po dvidešimt keturių mėnesių darbo rezultatų skirtumas tarp „4/40“ darbo grafiko sistemų išnyko.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad darbo grafiko pasirinkimas priklauso nuo įmonės darbo pobūdžio bei įvairių įmonės vidinių veiksnių. Goodale ir Aagaard nuomone, jei darbuotojai dirba grupėse, ir vadovas turi būti prieinamas visomis darbo valandomis, „4/40“ darbo grafiko pritaikymas įmonėje nėra įmanomas.
Kadangi nėra atlikta pakankamai tyrimų, kurie leistų prieiti prie vieningos išvados dėl „4/40“ darbo grafiko efektyvumo, negalima tiksliai įvertinti šios sistemos privalumų ir trūkumų. Įmonės, kurios per greitai pereina prie „4/40“ darbo garfiko, susiduria su įvairiomis netikėtomis problemomis. Tačiau netgi tuo atveju, kai naujas darbo grafikas nepadidina darbo produktyvumo, jis yra svarbus, jeigu padeda padidinti darbuotojų pasitenkinimą darbu, sumažina pravaikštų skaičių bei darbuotojų kaitos lygį.4.6 Laisvas darbo grafikas
Nors dar vienos darbo laiko modifikacijos — laisvo darbo grafiko koncepcija yra dar palyginti nauja, kaip rodo Nollen ir Martin tyrimai, nuo 1970 metų maždaug 23 procentai privataus sektoriaus įmonių JAV pritaikė laisvą darbo grafiką. Pagrindinis šio pakeitimo tikslas — šalia tradicinio darbo grafiko suteikti darbuotojams laisvo darbo grafiko alternatyvą. Dažniausiai ši sistema yra organizuojama taip, kad tam tikram intervale visi darbuotojai privalo būti darbe (pvz., nuo 10 val. Iki 15 val.), tačiau jiems suteikiama galimybė laisvai pasirinkti atvykimo į darbą ir išvykimo laiką. Tuo būdu darbuotojai gali geriau derinti asmeninių reikalų tvarkymo laiką, poilsį, papildomo darbo laiką, išspręsti atvykimo į darbą problemas, netgi sumažinti stresą darbe, be to, išnyksta darbuotojų vėlavimo problema. Tačiau laisvas darbo grafikas gali ardyti įmonės kaip komandos darbą.5. NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE. DARBO SAUGA
Viena iš pagrindinių įmonės vadovybės, psichologų, inžinierių užduočių yra užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas. Tačiau, nepaisant to, kad yra imamasi griežtų priemonių prižiūrint darbuotojų saugumą darbo metu, nelaimingi atsitikimai darbe kelia didelį rūpestį.
Nelaimingi atsitikimai klasifikuojami taip[37]:
• pagal pasekmes: lengvi, sunkūs ir mirtini;
• pagal nukentėjusiųjų skaičių: pavieniai (vienas darbuotojas) ir grupiniai (daugiau negu vienas);
• pagal ryšį su darbu: susiję su darbu; nelaimingi atsitikimai darbe ir nesusiję su darbu.
Pagrindinės nelaimingų atsitikimų darbe priežastys yra nesaugios darbo sąlygos ir nesaugūs veiksmai darbe. Nesaugios darbo sąlygos — tai netinkamai suprojektuota, surinkta darbo įranga, rizikingos fizinės situacijos (pavyzdžiui, ledas oro uosto pakilimo take arba ant grindų palietas vanduo), nusidėvėję ar sugadinti įrengimai. Nesaugūs veiksmai darbe — tai įrenginių naudojimas ne pagal paskirtį, nesilaikant saugos taisyklių (pavyzdžiui, bėgimas su aštriu daiktu, statybose nenaudojami šalmai bei kita). 1980 m. D.Remear pateikė nelaimingų atsitikimų darbe priežasčių – pasekmių sekos planą (3 pav.):

3 pav. Nelaimingų atsitikimų darbe priežasčių-pasekmių seka.

Jo pagrindiniai teiginiai yra tokie:
1. Darbų prižiūrėtojo darbo saugos programa ir darbuotojų fizinės bei protinės sąlygos yra pagrindiniai nesaugių veiksmų ir sąlygų darbe šaltiniai.
2. Ne visi nesaugūs veiksmai bei darbo sąlygos darbe sąlygoja nelaimingus atsitikimus, tačiau visi nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta būtent dėl šių dviejų priežasčių dažnai veikiančių drauge.
3. Visi nelaimingi atsitikimai darbe sąlygoja gamybos pertrūkį, nuostolius, gedimus.
4. Dalis avarijų pasibaigia sužeidimais, kita, mažesnė jų dalis, yra fatališki.
Darbo priemonės, įrengimai gali būti daugeliu atvejų sukonstruotos taip, kad užtikrintų saugumą darbe[39]. Tačiau didžioji dalis nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl pačių darbuotojų saugos taisyklių darbe nesilaikymo. Kokios yra šios tendencijos priežastys?
Bird teigia, kad pagal A.Maslow teoriją, daugelio žmonių saugumo poreikiai yra antriniai palyginus su kitais veiksniais: noras sutaupyti laiko, jėgų, patogumo jausmas, dėmesio stoka, nepriklausomybės siekimas dažnai priverčia nepaisyti saugos darbe taisyklių.6. DARBOVIEČIŲ IR JŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA
Darbuotojų sauga ir sveikata labai priklauso nuo darboviečių tinkamo įrengimo bei naudojamų darbo įrenginių. Mūsų valstybėje, siekiančioje tapti Europos Sąjungos nare, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimas ir tolesnis darbo sąlygų darbovietėse gerinimas yra vienas iš svarbiausių uždavinių.
Darboviečių įrengimo ir darbo įrenginių reikalavimai analizuojami Europos Sąjungos direktyvose: 89/391/EEC [17]; 89/654/EEC [18]; 92/57/EEC [19]; 89/655/EEC [23], 92/91/EEC; 92/104/EEC. Jie liečiami ir 77/576/EEC, 92/58/EEC, 90/679/EEC, 90/394/EEC, 90/270/EEC ir kitose direktyvose.
Remiantis jomis, o ypač [18], [19], [19] direktyvomis, LR Socialinės apsaugos ir darbo bei Aplinkos ministerijos paruošė ir savo įsakymais patvirtino “Darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus” [1], “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatus” [2] ir “Darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus” [12, 13], o LR Seimas priėmė Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą [14].

Darbovietė – darbo vietų įmonės statiniuose (patalpose) ir bet kurių kitų vietų įmonės teritorijoje, kur darbuotojai gali būti savo darbo metu. Įmonės teritorija – įmonei priklausantis nuosavybės teise arba įmonės įstatymų nustatyta tvarka valdomas ar nuomojamas žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plotas su nustatytomis ribomis.

Darbovietės gali būti: steigiamos naujai ir esamos; nuolatinio, laikino ir sezoninio darbo; patalpose, laukuose ar staybvietėse. Darbovietėse atliekami darbai gali būti: nepavojingi ir pavojingi; rankiniai ir mechanizuoti; pusiau ar visiškai automatizuoti; lengvi; vidutiniško sunkumo ir sunkūs; daug ar mažai protinės įtampos reikalaujantys; pavieniai ir grupiniai, dieniniai ir naktiniai ir kiti darbai. Nuo darbų charakterio, apimties, mechanizavimo lygio, sezoniškumo ir kitų darbo charakteristikų priklauso reikalavimai darbovietėms ir jose esančioms darbo vietoms.
Europos Sąjungos direktyvose darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nurodytus darboviečių reikalavimus galima suskirstyti į 7 grupes. (4.1 pav.) Čia neįtraukti aplinkos ir civilinės saugos bei kiti specifiniai atskirų ūkio šakų reikalavimai.

Higieniniai reikalavimai
Gamybinės buities reikalavimai
Technologiniai (gamybiniai) reikalavimai
Techniniai reikalavimai
Priešgaisriniai reikalavimai
4 pav. Darbovietėms keliamų reikalavimų rūšys[45]

Higieninius reikalavimus darboviečių patalpose daugmaž aptarėme anksčiau, tad pereisime prie gamybinės buities reikalavimų.6.1 Gamybinės buities reikalavimai
Gamybinės buities patalpos – tai patalpos, skirtos darbuotojų asmens higienai, fiziologinėms reikmėms, poilsiui ir sveikatos priežiūrai. Pagrindinės šių patalpų grupės nurodytos 4.2 paveiksle.

5 pav. Gamybinės buities patalpos[45]

Darbovietėse, kur dėvima specialieji drabužiai, turi būti įrengiami persirengimo kambariai su sėdimomis vietomis ir spintelės drabužiams laikyti. Kai dirbama ypatingomis sąlygomis, spintelės turi būti atskiros darbo ir kasdieniniams drabužiams. Poilsio patalpos (zonos) įrengiamos ten, kur tai reikalinga darbuotojų saugai ir sveikatai, o dušinės, kur to reikalauja darbo pobūdis ar sveikatos sumetimai. Jei dušai nebūtini, turi būti pakankamai prausimosi vietų (jeigu reikia – su šiltu vandeniu). Darbovietėse turi būti pakankamai geriamo vandens, pirmosios pagalbos priemonių, įrengti tualetai bei kitos gamybinės buities patalpos.6.2 Technologiniai (gamybiniai) reikalavimai
Darboviečių technologinių (gamybinių) reikalavimų apimtį galima pavaizduoti 3.3 pav. pateikta schema. Tie reikalavimai apima keturias stambias grupes: pavojingus bei nepavojingus darbus, darbo vietų bei judėjimo pavojų prevenciją ir nėščiųjų bei maitinančiųjų motinų ir neįgaliųjų asmenų darbo ir sveikatos apsaugą.
Atliekant labai pavojingus darbus (pvz., darbai arti aukštos įtampos laidų, darbai naudojant sprogiąsias medžiagas, surenkamų sunkių elementų montavimas ir išardymas ir kt.) darbo vietose darbuotojai neturi būti veikiami darbo aplinkos kenksmingų veiksnių (triukšmo, dujų, garų, dulkių ir kt.).
Pagal 90/394/EEC direktyvą priėjimas prie zonų, kuriose dirbama su kancerogeninėmis medžiagomis, gali būti tik tiems darbuotojams, kuriuose tai verčia daryti pareigos. Žmonės ir gyvūnai, kurie gali būti užsikrėtę 3 ir 4 grupės biologinėmis medžiagomis, pagal 90/679/EEC direktyvą turi būti izoliuoti priemonėmis, kurios iki minimumo sumažintų infekcijos pavojų.
Direktyvų keliami reikalavimai įvairiems statybos darbams praktiškai nesiskiria nuo bendrųjų darbų saugos reikalavimų statybose.
Nėščioms moterims ir maitinančioms motinoms turi būti sudarytos sąlygos pailsėti gulomis.
Darbo patalpos turi būti pakankamo ploto ir erdvės. Darbo vietos lauke turi būti įrengtos taip, kad darbininkai kuo labiau būtų apsaugoti nuo atšiauraus oro, kritulių, triukšmo, dujų, garų, dulkių, kad, kilus pavojui, galėtų greitai palikti savo darbo vietą arba sulaukti greitos pagalbos.

6 pav. Technologinių (gamybinių) reikalavimų struktūros schema.[45]6.3 Techniniai reikalavimai
Techniniai darboviečių įrengimo reikalavimai pagal 89/654/EEC ir 92/57/EEC direktyvas apima energijos paskirstymo, elektros įrenginių ir instaliacijos, kėlimo mechanizmų, transporto priemonių ir transportavimo įrenginių, žemės darbų ir kitų mašinų bei įrenginių reikalavimus. Šie klausimai plačiau nagrinėjami mašinų saugos, darbo įrenginių ir kitose direktyvose, todėl čia apsiribosime tik kitomis svarbesnėmis nuostatomis (žr. 2 lentelę):

2 lentelė. Kai kurie techniniai darboviečių įrengimo reikalavimai.[1]
Reikalavimų grupė Reikalavimai
1.Energijos paskirstymo įrenginiai (EPĮ) 1.1. EPĮ neturi kelti gaisro ir sprogimo pavojaus, o darbuotojui turi būti apsaugoti nuo kontakto ar nutrenkimo pavojų.
1.2. Jei transporto priemonės važinėja po laidais, reikia įrengti įspėjamuosius ženklus ir kabančius ekranus.
2.Elektros instaliacija (EI) 2.1. Tas pats, kaip 1.1.
2.2. Apsaugos priemonės turi atitikti elektros įtampą, išorės sąlygas ir asmenų kompetenciją.
3.Kėlimo įrenginiai ir mechanizmai (KĮM) 3.1. KĮM turi būti: tinkamai suprojektuoti, pagaminti ir tvirti naudoti; tinkamai sumontuoti, naudojami, kontroliuojami; aptarnaujami kvalifikuotų darbininkų.
3.2. Ant KĮM turi būti nurodyta keliamoji galia.
Panašūs reikalavimai, kaip ir KĮM, keliami transporto priemonėms, žemės ūkio mašinoms, transportavimo įrenginiams bei kitoms mašinoms.6.4 Priešgaisriniai reikalavimai
89/654/EEC ir 92/57/EEC direktyvose atkreiptas dėmesys į: darbo vietų aprūpinimą gaisrų aptikimo priemonėmis; įranga gaisrui gesinti bei saugos ženklais (3 lentelė).
Detalūs priešgaisriniai reikalavimai darbovietėms mūsų respublikoje keliami Vidaus reikalų ministerijos paruoštuose „Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių“[10], „Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos“ [11] bei kituose dokumentuose.

3 lentelė. Priešgaisriniai reikalavimai [11]
Reikalavimų objektas Reikalavimai
Darbo vietos patalpose • Turi būti aprūpintos gaisro detektoriais bei aliarmo sistemomis ir tinkama įranga gaisrui gesinti.
Įranga gaisrui gesinti (ĮGG) • Neautomatinė ĮGG turi būti lengvai pasiekiama ir paprasta naudoti.
• ĮGG, o taip pat gaisro pranešimo ir aliarmo įrenginiai, turi būti reguliariai tikrinami ir gerai prižiūrimi.
• ĮGG turi būti pažymėta saugos ženklais pagal 77/5761 EEC.
Saugos ženklai • Ženklai turi būti išdėstyti atitinkamuose punktuose ir pagaminti laikantis standarto.7. DARBO ĮRENGINIAI
Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbininkų saugai ir sveikatai.

Darbo įrenginys (darbo priemonė) – bet kuri mašina, įrenginys, aparatas, prietaisas, įrankis ar įrengimai, naudojami darbui5.
Darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys[41]. Ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė. Darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus[13].
Potencialiai pavojingi įrenginiai (toliau – įrenginiai)[14] – darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrengimai, įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant kyla pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga įstatymo nustatyta priežiūra. Įrenginiams priskiriami jų valdymo, signaliniai, blokavimo ir saugos įtaisai, kontroliniai matavimo prietaisai .

Pagal Lietuvoje priimtų Nuostatų pakeitimus , darbdavys privalo įsigyti ir (arba) naudoti darbo įrenginius, kurie:
• atitinka visus jiems taikomų Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų reikalavimus;
• šių nuostatų nustatytus minimalius reikalavimus, kai Lietuvos Respublikos norminiai aktai jiems netaikomi arba taikomi iš dalies;
• darbo įrenginius, kurie įmonėse jau yra įsigyti ir naudojami iki šių nuostatų įsigaliojimo, darbdavys ne vėliau kaip per 4 metus po nuostatų priėmimo privalo patobulinti taip, kad atitiktų šių nuostatų nurodytus minimalius reikalavimus.
Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė, atitinkanti a) arba b) punktų reikalavimus[13].
Darbdavys užtikrina, kad tais atvejais, kai potencialiai pavojingų darbo įrenginių sauga priklauso nuo instaliavimo sąlygų, šie įrenginiai būtų patikrinti po instaliavimo pradedant pirmą kartą naudoti darbui bei patikrinti juos sumontavus naujoje vietoje ar vietovėje, kad būtų įsitikinta, jog įrenginiai instaliuoti teisingai ir veikia tinkamai. Nurodytą privalomąjį įrenginių tikrinimą, vadovaudamosi potencialiai pavojingų darbo įrenginių priežiūros norminiais teisės aktais, vykdo įstatymais ar kitais teisės aktais įgaliotos įrenginių techninių patikrinimų įstaigos .7.1 Minimalūs reikalavimai mobiliesiems darbo įrenginiams
Darbo įrenginys, kuriuo važiuoja darbuotojai, turi būti įrengtas taip, kad darbuotojams kelionės metu nekiltų pavojus. Turi būti imtasi priemonių, kad darbuotojai nebūtų užkabinti ar įtraukti mobilaus darbo įrenginio ratų ar vikšrų. Siekiant išvengti mobiliojo darbo įrenginio pavaros, jo dalių užsikirtimo ir (arba) ko nors buksyruojamo užstrigimo ypatingo pavojaus, toks darbo įrenginys privalo būti suprojektuotas ir aprūpintas reikiamais įtaisais, kurie neleistų užsiblokuoti pavaroms. Jei tokio užsikirtimo negalima išvengti, turi būti imtasi visų įmanomų priemonių, kad darbuotojai išvengtų tokio užsikirtimo nepalankių pasekmių. Kai pavaros velenai, teikiantys energiją mobiliojo darbo įrenginio dalims, gali užsiteršti ar būti sugadinti jiems velkantis žeme, tuomet privalo būti numatyta tokių dalių fiksavimo galimybė. Mobilus darbo įrenginys, kuriuo važiuoja darbuotojai, privalo būti sukonstruotas įvertinus realias jo naudojimo sąlygas taip, kad būtų kiek įmanoma sumažintas pavojus, jei darbo įrenginys apvirstų. Toks įrenginys privalo turėti:
• apsauginę konstrukciją, galinčią užtikrinti, kad įrenginys nepakryps daugiau nei ketvirčiu apsisukimo (daugiau kaip 90 laipsnių kampu) arba
• konstrukciją, garantuojančią pakankamą erdvę darbo įrenginiu važiuojantiems darbuotojams, jeigu pakrypimas būtų didesnis negu ketvirtis apsisukimo, arba
• kitą atitinkamą saugos įtaisą.
Šios apsauginės konstrukcijos gali būti sudėtinė darbo įrenginio dalis. Šių apsauginių konstrukcijų nereikia, kai darbo įrenginiai stabilizuojami darbo metu arba kai jo konstrukcija neleidžia įrenginiui virsti. Kai yra rizika, kad darbo įrenginiu važiuojantys darbuotojai, įrenginiui apvirtus, gali iškristi ar gali būti įrenginio dalių prispausti prie žemės, darbo įrenginiu važiuojančių darbuotojų apsaugai nuo tokio pavojaus turi būti įrengti specialūs darbuotojus sulaikantys įtaisai. Autokrautuvas su šakiniu griebtuvu, kuriuo važiuoja vienas ar daugiau darbuotojų, privalo būti pritaikytas arba įrengtas taip, kad ribotų jo galimybę apvirsti ar sumažintų galimus pavojus, jei autokrautuvas apvirstų, pavyzdžiui, sumontuojant:
• aptvarą vairuotojui arba
• konstrukciją, apsaugančią, kad autokrautuvas nevirstų, arba
• konstrukciją, užtikrinančią, kad autokrautuvui apvirtus tarp žemės paviršiaus ir autokrautuvo liktų pakankamai erdvės, kad nebūtų prispausti juo važiavusieji darbuotojai, arba
• konstrukcijas, kurios sulaikytų darbuotojus vairuotojo kėdėje ir neleistų jų prispausti autokrautuvo dalims, jeigu jis apvirstų.
Savaeigis darbo įrenginys, kuris judėdamas gali kelti pavojų dirbantiesiems, privalo atitikti tokias sąlygas:
• įrenginys privalo turėti priemones, kurios apsaugotų nuo neleistino jo paleidimo, taip pat priemones, neleidžiančias įrenginiui savaime pajudėti iš vietos;
• turėti tinkamus įtaisus, kurie palengvintų galimo susidūrimo padarinius, tuo pačiu metu judant daugiau negu vienam darbo įrenginiui, taip pat ir judantiems tais pačiais bėgiais;
• turi būti įrengti įrenginio stabdžių ir sulaikymo įtaisai. Kai tai reikalinga darbuotojų saugai užtikrinti įrenginio darbo zonoje, privalo būti įrengtos lengvai pasiekiamos valdymo ar automatinės valdymo sistemos avarinės priemonės įrenginiui sustabdyti ir sulaikyti, jei sugestų pagrindiniai įrenginio valdymo įtaisai;
• kai vairuotojo regos laukas nepakankamas ir neatitinka saugos reikalavimų, privalo būti sumontuoti atitinkami pagalbiniai įtaisai, gerinantys matomumą;
• darbo įrenginys, kuriuo dirbama tamsiu paros metu ar neapšviestose vietose, turi būti aprūpintas atliekamam darbui tinkamomis apšvietimo priemonėmis, pakankamomis užtikrinti darbuotojų saugą;
• darbo įrenginys, kuris arba pats kelia gaisro pavojų, arba juo transportuojama tai, kas gali sukelti pavojų darbuotojams, privalo būti aprūpintas tinkamomis gaisrinėmis priemonėmis, jeigu tokių priemonių nėra pakankamai arti darbo vietos;
• distancinio valdymo įrenginys privalo sustoti automatiškai, kai tik įrenginys palieka kontroliuojamą zo.ną;
• distancinio valdymo darbo įrenginys, kuris normaliomis sąlygomis kelia susidūrimo ar prispaudimo pavojų, privalo turėti amortizuojančius įrenginius apsaugai nuo šio pavojaus, nebent įrenginyje būtų kiti tinkami esamos rizikos kontrolės įtaisai.7.2 Bendrosios atsargos priemonės visiems darbo įrenginiams
Darbo įrenginiai turi būti sumontuoti, išdėstyti ir naudojami taip, kad sumažintų riziką darbo įrenginių naudotojams ar kitiems darbuotojams. Darbo įrenginiai privalo būti montuojami ar išmontuojami saugiai, atsižvelgiant į privalomas gamintojo pateiktų instrukcijų nuorodas. Darbo įrenginiai, į kuriuos jų naudojimo metu galima žaibo iškrova, privalo būti apsaugoti nuo jos poveikio specialiais įtaisais ar kitomis priemonėmis.
Savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius. Jeigu darbo įrenginiai juda darbo zonoje, privalo būti parengtos eismo taisyklės ir jų laikomasi. Turi būti imtasi priemonių, draudžiančių darbuotojams vaikščioti savaeigių įrenginių veikimo zonoje. Jeigu darbui atlikti reikia, kad savaeigių įrenginių veikimo zonoje vaikščiotų darbuotojai, privaloma imtis tinkamų priemonių apsaugoti juos, kad įrenginiai nesužalotų. Mašininiais vairuojamais mobiliais darbo įrenginiais darbuotojus vežti leidžiama tik tada, kai tam yra sudarytos saugios sąlygos. Jeigu važiavimo metu bus dirbama, privalo būti nustatytas tinkamas greitis. Mobilieji darbo įrenginiai su vidaus degimo varikliu negali būti naudojami darbo zonose esančiose patalpose, nebent yra garantuojamas pakankamas oro kiekis, nekeliantis pavojaus darbininkų saugai ir sveikatai.
Darbo įrenginiai, kurie yra mobilūs ar gali būti išmontuojami ir kurie yra suprojektuoti kelti krovinius, jų naudojimo metu privaloma užtikrinti įrenginio stabilumą, atsižvelgiant į būsimas sąlygas bei grunto charakterį. Žmonės gali būti keliami tik šiam tikslui skirtais darbo įrenginiais ir priemonėmis. Išskirtinais atvejais darbo įrenginiai, kurie nėra specialiai skirti žmonėms kelti, gali būti naudojami žmonėms kelti, jeigu bus imtasi tinkamų veiksmų, kurie numato atitinkamą kontrolę ir užtikrina darbuotojų saugą. Krovinių negalima kelti virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai. Tuo atveju, kai krovinių negalima perkelti kitu, privalo būti nustatomi ir taikomi atitinkami saugūs veikimo būdai. Kėlimo reikmenys (keičiami krovinių kabinimo įtaisai) parenkami atsižvelgiant į keliamų krovinių paskirtį, užkabinimo vietas, pritvirtinimo įrangą, užkabinimo būdą, atmosferines sąlygas ir pan.8. SOCIALINIS DRAUDIMAS
Be abejo, kad darbuotojas neliktų “nuskriaustas”, kai dėl darbdavio kaltės ar kitų veiksnių, lėmusių neoptimalias, nesaugias ir netinkamas darbo sąlygas, kurių pasekoje dirbantysis patiria žalą, reikia šnekėti apie socialinį draudimą.
Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas ir kiti įstatymai. Jeigu nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamas dėl darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlygina darbdavys. Minėtų išlaidų apmokėjimo ir žalos atlyginimo sumos turi būti ne mažesnės, negu nustatyta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Darbdaviai privalo drausti darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu[49]. Savarankiškai dirbantys asmenys nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu gali draustis savanoriškai[48].
Draudiminiai įvykiai. Draudiminiai įvykiai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ištirti ir pripažinti nelaimingi atsitikimai darbe ir susirgimai profesinėmis ligomis:
1. dirbant pagal darbo sutartį, atliekant viešojo administravimo funkcijas arba gaunant atlyginimą už darbą, taip pat nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo laiku rengiant arba tvarkant darbo vietą ar darbo vietoje atliekant kitus su darbo procesu susijusius veiksmus, pertraukos pailsėti ir pavalgyti (pietų pertraukos), taip pat papildomų ar specialių pertraukų metu darbuotojui esant darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;
2. vykstant į darbą ar iš darbo, taip pat kai asmuo vyksta darbo laiku darbdavio interesais;
3. dirbant kitą darbdavio pavestą darbą;
4. nelaimingi atsitikimai ir susirgimai profesinėmis ligomis apdraustiesiems atliekant teisės aktų nustatytas pareigas ar darbdavio pavedimu vykdant visuomenines pareigas, susijusias su tos įmonės veikla, kai už tai mokamas darbo užmokestis.
Nelaimingo atsitikimo ar susirgimo profesine liga priskyrimo draudiminiam įvykiui įrodymas yra:
• nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą patvirtinantys tyrimo aktai;
• teismo nuosprendžiai, sprendimai;
• darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatų ir darbo sąlygų higieninio įvertinimo dokumentai[37];
• Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada;
• atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada;
• kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba apie mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.
Nedraudiminiai įvykiai. Nedraudiminiai įvykiai yra tokie:
• nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu;
• nukentėjusysis darė tyčinį nusikaltimą;
• nukentėjusysis savavališkai (be draudėjo žinios) atliko darbą ne draudėjo naudai;
• nukentėjusysis sąmoningai siekė, jog įvyktų nelaimingas atsitikimas;
• dėl bendro susirgimo.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų rūšys:
1. ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpa;
2. netekto darbingumo vienkartinė ar periodinė kompensacija.
Apdraustajam žuvus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama laidojimo pašalpa. Įstatymų nustatyta tvarka šiuo atveju gali būti mokama periodinė draudimo išmoka.
Sąlygos, kurioms esant, ligos pašalpa nemokama. Ligos pašalpa nemokama, nustačius, kad:
1. įvykis yra nedraudiminis;
2. asmuo ar atitinkamos įstaigos pateikė neteisingus ar suklastotus, arba nepateikė reikiamų dokumentų.
Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, ligos pašalpa gali būti n.eskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas.
Tai žinotina tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.IŠVADOS
1. Tinkamų darbo sąlygų užtikrinimas darbuotojams yra svarbus personalo politikos veiksnys, nes jos sąlygoja daugelį darbuotojų reakcijų: jų darbo efektyvumą, rezultatų kokybę, pasitenkinimą darbu, be to, tiesiogiai veikia darbuotojų fizinę, emocinę ir intelektualinę sveikatą;
2. Darbo sąlygų optimizavimas remiasi į tam tikrus darbo aplinkos, darbo vietos, darbo įrenginių, darbo laiko planavimo ir kt. reikalavimus, reglamentuotus Lietuvos respublikos įstatymais, ir Europos sąjungos nustatytais standartais;
3. Darbdavys, siekdamas sudaryti optimalias darbo sąlygas, privalo atsižvelgti ne tik į darbo pobūdį, veiksnius, įtakojančius darbo sudėtingumą, bet ir į darbuotojo asmenines savybes ir poreikius (amžius, fizinė būklė ir pan.);
4. Kad dėl neoptimalių ir nesaugių darbo sąlygų poveikio įvykusių nelaimingų atsitikimų padariniai būtų tinkamai kompensuojami nukentėjusiems, darbdaviai privalo drausti darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, arba pats darbuotojas savanoriškai gali apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu;
5. Dar prieš atsirandant neigiamiems netinkamų darbo sąlygų aspektams, jie turi būti numatomi, ir imamasi prevencinių profilaktinių priemonių, kad darbo sąlygos būtų optimizuotos. Todėl reikia nuolat stebėti darbo organizavimo pakitimus, įtakotus darbo pobūdžio, aplinkos, technologinių ar darbuotojų sveikatos (pvz. nėštumas) pasikeitimų.SANTRAUKA
Nustatyta, kad darbo sąlygas įtakoja psichofiziologiniai, estetiniai, socialiniai psichologiniai ir sanitariniai higieniniai veiksniai.
Prie sanitarinių-higieninių veiksnių priskiriami: gamybinis mikroklimatas, virpesiai, apšvietimas, radiacija, triukšmas, darbo patalpų apšildymas, ventiliacija, cheminiai veiksniai (būsto ekologija), oro drėgnumas ir judėjimas.
Visiems šiems veiksniams yra nustatytos normos ir reikalavimai, kurių nepaisant nebus sudarytos optimalios darbo sąlygos. Taip pat to priežastimi gali tapti netinkamas darboviečių įrengimas ir darbo įrenginių eksploatavimas, ko pasekoje gali įvykti nelaimingi atsitikimai darbe. Todėl būtina sudaryti darbo saugos programą, ir išsamiai su ja supažindinti darbuotojus, nes didžioji dalis nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl pačių darbuotojų saugos taisyklių darbe nesilaikymo.
Darbuotojų sauga ir sveikata labai priklauso nuo darboviečių tinkamo įrengimo bei naudojamų darbo įrenginių.
Darbo įrenginiai turi būti sumontuoti, išdėstyti ir naudojami taip, kad sumažintų riziką darbo įrenginių naudotojams ar kitiems darbuotojams. Darbo įrenginiai privalo būti montuojami ar išmontuojami saugiai, atsižvelgiant į privalomas gamintojo pateiktų instrukcijų nuorodas.
Nelaimingų atsitikimų darbe rezultatams likviduoti yra būtinas socialinis draudimas. Taip pat darbo sąlygų optimizavimui yra būtina atsižvelgti į darbo ir poilsio laiko planavimą, parenkant darbo pobūdžiui ir darbuotojo sveikatai pozityvų darbo grafiką, taip pat atitinkantį įstatymų ir standartų keliamus reikalavimus.NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1. Darboviečių įrengimo bendrieji NUOSTATAI. Valstybės žinios,1998, Nr.44-1224.
2. Darboviečių įrengimo statybvietėse NUOSTATAI. Valstybės žinios,1999, Nr.7-155.
3. STR 2.09.02:1998. Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas. Valstybės žinios, 1999, Nr. 13-1333.
4. HN 69-2003. Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka. Darbo higiena -Valst.darbo inspekcija, 2003, -269 p.
5. HN 42:1999. Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas. Valstybės žinios, 1999, Nr.5-121.
6. HN 98:2000. Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai. Valstybės žinios, 2000, Nr. 44-1278.
7. HN 33-2001. Akustinis triukšmas.leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje.Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai -V.: LR sveikatos apsaugos m-ja, 2001.-8 p.
8. HN 73-2001. Pagrindinės radiacinės saugos normos – V.: LR sveikatos apsaugos m-ja, 2001.- 44 p.
9. HN 70-1997. Gamybinės buities patalpos. Darbo higiena. – V.:Valst.darbo inspekcija, 1999.-269 p.
10. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės (BPST-01-97). Valstybės žinios, 1999, Nr,102-2577 ir Valstybės žinios, 1999, Nr.67-2170.
11. Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika. RSN 138-92*. – V.: Liet. Resp. statybos ir urbanistikos m-ja. Valstybės žinios, 2000, Nr. 104-3298.
12. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji NUOSTATAI. – Valstybės žinios, 2000, Nr.3-88.
13. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. rugpjūčio 31 d. Į S A K Y M A S Nr. 77 “Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų..”. – Valstybės žinios, 2000, Nr. 76-2303
14. LR Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros ĮSTATYMAS. Valstybės žinios, 2000, Nr. 89-2742.
15. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos ĮSTATYMAS. Valstybės žinios, 2000, Nr. 96-2968.
16. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos ĮSTATYMAS. Valstybės žinios, 2000, Nr.95-2963
17. Council Directive of 12 June 1989 on the introduction of measures to encourage improvements in the safety and health of workers at work (89/391/EEC) // Official Journal L’1989 Nr.183-1.
18. Corrigendum to Council Directive 89/654/EEC of 30 November 1989 concerning the minimum safety and health requirements for the workplace (first individual directive within the meaning of article 16 (1) of directive 89/391/EEC) (Official Journal of the European Communities no L 393 of 30 December 1989) // Official Journal L’1989 Nr.393-1.
19. Council Directive 92/57/EEC of 24 June 1992 on the implementation of minimum safety and health requirements at temporary or mobile constructions sites (eighth individual Directive within the meaning of Article 16 (1) of Directive 89/391/EEC) // Official Journal L’1992 Nr.245-6.

20. Council Directive 93/104/EC of 23 November 1993 concerning certain aspects of the organization of working time // Official Journal L’1993 Nr.307-18.
21. Council Directive 94/33/EC of 22 June 1994 on the protection of young people at work // Official Journal L’1994 Nr.216-12.
22. Council Directive 92/85/EEC of 19 October 1992 on the introduction of measures to encourage improvements in the safety and health at work of pregnant workers and workers who have recently given birth or are breastfeeding (tenth individual Directive within the meaning of Article 16 (1) of Directive 89/391/EEC) // Official Journal L’1992 Nr.348-1.
23. Council Directive 89/655/EEC of 30 November 1989 concerning the minimum safety and health requirements for the use of work equipment by workers at work (second individual Directive within the meaning of Article 16 (1) of Directive 89/391/EEC) // Official Journal L’1989 Nr.393-13.
Council Directive 95/63/EC of 5 December 1995 amending Directive 89/655/EEC concerning the minimum safety and health requirements for the use of work equipment by workers at work (second individual Directive within the meaning of Article 16 (1) of Directive 89/391/EEC) // Official Journal L’1995 Nr.335-28.
24. LR Darbo sutarties ĮSTATYMAS. (ir jo keitiniai). – http://www.vdi.lt (žr. Teisės aktai – Sutartys.).
25. LR Darbo ginčų nagrinėjimo ĮSTATYMAS. Valstybės žinios, 2000, Nr. 56-1640.
26. LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo ĮSTATYMAS. Valstybės žinios, 1999, Nr. 110-3207).
27. LR Atostogų ĮSTATYMAS (ir jo keitiniai). – http://www3.lrs.lt/DPaieska.html (raktinis žodis – atostogų).
28. LR Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros ĮSTATYMAS. Valstybės žinios, 2000, Nr. 89-2742.
29. Įmonių saugos darbe tarnybų pavyzdiniai nuostatai. Valstybės žinios, 1994, Nr. 53-1004. – (Numatoma parengti Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatus, atnaujinant ir jungiant [11] ir [12] paminėtus).
30. Įmonių darbo medicinos tarnybų nuostatai. Valstybės žinios, 1995, Nr.49-1221).
31. Įmonės saugos darbe komiteto pavyzdiniai nuostatai. Valstybės žinios, 1994, Nr.69-1319. – (Numatoma parengti Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosius nuostatus).
32. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos NUOSTATAI. Valstybės žinios, 1999, Nr. 21-591.
33. Profesinių ligų priežasčių tyrimo REGLAMENTAS. Valstybės žinios, 1999, Nr. 57-1883.
34. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų NUOSTATAI. Valstybės žinios, 2000, Nr. 38-1065.
35. Dėl privalomo sveikatos mokymo. Valstybės žinios, 2000, Nr.66-1996.
36. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų NUOSTATAI. Valstybės žinios, 2001, Nr. 1-284.
37. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos NUOSTATAI. Valstybės žinios, 2001, Nr. 53-1881.
38. Dėl sunkių traumų klasifikacinių požymių. Valstybės žinios, 2001, Nr. 64-2377.
39. Dėl darbų saugos mokymo organizavimo. Valstybės žinios, 1997, Nr. 71-1822.
40. Įmonės darbų saugos instrukcijų rengimo, tvirtinimo ir apskaitos taisyklės. Valstybės žinios, 1995, Nr.69-1669.
41. Dėl saugos ir sveikatos darbe teisės aktų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, rengimo plano patvirtinimo ir kai kurių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios. Valstybės žinios, 2001, Nr. 35-1196;
42. Genys Edmundas. Darbo vietų higieninio įvertinimo analizė Kauno mieste.-www.kvsc.lt/06_archyvas/darb_atask_apzv/darbo_vietu_ivert.htm, [Žiūrėta 2004.10.01];
43. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Teisinė informacija.- www.sam.lt/lt/sam/teisine-informacija/ta-pilnas, [Žiūrėta 2004. 10.15];
44. UAB VALKOR ENTERPRISES. Patalpų šildymo oru, vėdinimo, vėsinimo, mikroklimato sukūrimo sistemos.- www.valkor.lt/index.php?lng.lt&pagl_id=/7, [Žiūrėta 2004.10.15];
45. Šarlauskas A. Phare Access programos Lietuvai projektas Nr. ZZ9914.Lt.030.07.- www.lzua.lt/dstl/html/phare/sem1/cont1.html, [Žiūrėta 2004.10.10];
46. Kauno medicinos universitetas. Darbo sąlygos.- http://info.kmu.lt/sveikas/aplinka/darbo_s.htm, [Žiūrėta 2004.10.01];
47. Valstybinė darbo inspekcija. Kreipimasis.- http://www.vdi.lt/ataskaita%202000/PR-4%20H.htm, [Žiūrėta 2004.10.05].
48. UAB DK BALTIC POLIS. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės Nr.029.-2002.08.02.-6 p.;
49. UAB DK BALTIC POLIS. Įmonės atsakomybės, darbuotojui žuvus darbe, draudimo taisyklės Nr. 008.- 2003.03.20.- 5 p.

1. PRIEDAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖS
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S

1999 m. rugsėjo 20 d. Nr. 70/403
Vilnius

DĖL DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO TRIUKŠMO POVEIKIO
DARBE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr.1049 “Dėl nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programos patvirtinimo” (Žin., 1996, Nr.86-2049; 1997, Nr. 84-2104):
1. T v i r t i n a m e Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatus (pridedama).
2. Pavedame Valstybiniam visuomenės sveikatos centrui iki 2000 m. liepos 1 d. organizuoti Lietuvos higienos normos HN 33-93 patikrinimą ir suderinimą su 1986 m. gegužės 12 dienos Tarybos Direktyva 86/188/EEC “Dėl darbuotojų apsaugos nuo .rizikos, susijusios su triukšmo poveikiu darbe”.
3. Pavedame Valstybinei darbo inspekcijai kontroliuoti Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatų vykdymą.
4. Pavedame šio įsakymo įgyvendinimą kontroliuoti socialinės apsaugos ir darbo viceministrui R.Kaireliui ir sveikatos apsaugos viceministrui V.Kriauzai.
5. Nustatome, kad Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ IRENA DEGUTIENĖ

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMUNDAS ALEKNA
______________

PATVIRTINTA
socialinės apsaugos ir darbo ministrės
ir sveikatos apsaugos ministro
1999 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 70/403

DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO
TRIUKŠMO POVEIKIO DARBE NUOSTATAI

I.BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatų (toliau – nuostatų) paskirtis – nustatyti darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbo vietoje reikalavimus, numatyti prevencines priemones tokiam poveikiui atsirasti ir jam sumažinti, kad būtų užtikrinama darbuotojų sveikata ir sauga darbe.
2. Šie nuostatai taikomi visoms Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, ūkinėms bendrijoms, žemės ūkio bendrovėms, ūkininkams, kooperatinėms organizacijoms ir kitiems subjektams (toliau – įmonėms), kuriose darbo santykiai turi būti grindžiami Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu, kitais darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, ir jų darbuotojams (tarp jų ir veikiamiems jonizuojančios spinduliuotės), kurių darbo vietose triukšmo poveikio dydis viršija arba gali viršyti 85 dB(A).
Šie nuostatai netaikomi jūrų ir oro transporto darbuotojams – personalui, dirbančiam laivuose ir orlaiviuose.
3. Šie nuostatai neapriboja įmonių teisės priimti ar taikyti griežtesnius reikalavimus, užtikrinančius didesnę darbuotojų saugą nuo triukšmo poveikio, leidžiančius sumažinti triukšmo lygį darbo vietose ar triukšmo šaltinio skleidžiamo triukšmo lygį.
4. Šie nuostatai parengti vadovaujantis Europos Bendrijos Tarybos 1986 m. gegužės 12 d. direktyva 86/188 EEC “Dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su triukšmo poveikiu darbe”.

II. NUOSTATŲ SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI

5. Šiuose nuostatuose vartojami terminai:
5.1. triukšmo poveikio dydis darbuotojui per dieną, dB(A) – ekvivalentinis (vidutinis) triukšmo slėgio lygio dydis, veikiantis darbuotoją darbo vietoje per darbo dieną, nustatomas pagal formulę:

(1)

kur:

(2)
– triukšmo poveikio trukmė per darbo dieną;
– darbo dienos trukmė (8h);
– atskaitos slėgio vertė 20 Pa;
– “A” charakteristikos pagrindu išmatuotas momentinis garso slėgis ore (Pa) esant atmosferiniam oro slėgiui, veikiantis darbo metu darbo vietoje esantį darbuotoją. Matavimai atliekami darbuotojo ausų lygyje, mikrofoną tvirtinant taip, kad darbuotojo poveikis akustiniam laukui būtų minimalus. Įvertinant triukšmo poveikio dydį darbuotojui, neatsižvelgiama į ausų asmeninių apsauginių priemonių naudojimą;
5.2. vidutinis dienos triukšmo poveikio dydis per savaitę , dB(A) – per darbo savaitę darbuotoją veikusio triukšmo poveikio dydžio vidurkis, kuris apskaičiuojamas naudojant formulę:

(3)
čia:
N – darbo dienų skaičius savaitėje;

– i -tosios dienos triukšmo poveikio dydis.
Ši formulė naudojama ne tik vidutiniam dienos triukšmo poveikio dydžiui per savaitę apskaičiuoti, bet ir tais atvejais, kai darbo dienos metu išskiriami keli skirtingi triukšmo lygiai ir reikia nustatyti dienos triukšmo poveikio dydį. Paskaičiavimo pavyzdžiai pateikti 4 priede.
6. Šiuose nuostatuose sąvokos garso slėgis, garso slėgio lygis, impulsinis triukšmas, didžiausias (maksimalus) triukšmo lygis, ekvivalentinis garso slėgio lygis, koreguotas pagal A dažninę charakteristiką, turi tokią pat prasmę kaip ir LST ISO1996-1: 1993. Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas, 1-oji dalis. Pagrindiniai dydžiai ir metodik.os, Lietuvos higienos norma HN 33-1993. Akustinis triukšmas.
7. Kitos šių nuostatų sąvokos sauga darbe, darbuotojas, darbdavys, darbo vieta, darbo aplinka turi tokią pat prasmę kaip ir Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme (Žin., 1993, Nr.55 – 1064 ; 1994, Nr.88 – 1669 ; 1996, Nr.50 – 1195 ; 1997, Nr.67 – 1658, Nr.117 – 3001).

III. TRIUKŠMO MATAVIMAS IR POVEIKIO DYDŽIO ĮVERTINIMAS

8. Triukšmo lygis darbo vietoje turi būti nustatytas atliekant kontrolinius matavimus. Jeigu kontrolinių matavimų rezultatai leidžia daryti prielaidą apie galimą 85dB(A) triukšmo poveikio dydžio viršijimą (momentinis triukšmo lygis daugiau kaip 80 dB(A)), tokiais atvejais turi būti nustatytas triukšmo pobūdis, išmatuotas triukšmo lygis ir atliktas triukšmo poveikio dydžio įvertinimas, kad būtų išaiškintos darbo vietos ir darbuotojai, kuriems taikytini šių nuostatų reikalavimai.
9. Darbdaviai yra atsakingi už triukšmo lygio matavimo ir triukšmo poveikio dydžio įvertinimo planavimą ir periodinį (Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės norminiais aktais nustatyta tvarka) atlikimą.
Matavimai turi užtikrinti triukšmo poveikio dydžio darbuotojui per dieną įvertinimą.
Matavimo priemonės ir matavimo metodai turi atitikti matuotino triukšmo pobūdį, poveikio trukmę, aplinkos veiksnių poveikį.
Matavimo priemonės ir matavimo metodai turi užtikrinti 5.1, 5.2 punktuose nurodytų parametrų įvertinimą, kad būtų vienareikšmiškai daromos išvados apie 85 dB(A) triukšmo poveikio dydžio per dieną viršijimą/neviršijimą.
10. Triukšmo poveikio dydis darbuotojui nustatomas per 8h darbo dieną. Tiksliausiai triukšmo poveikio dydis nustatomas aprūpinant darbuotojus individualiais integruojančiais triukšmo matuokliais. Galimas ir priimtinas triukšmo poveikio dydžio įvertinimas darbuotojo darbo vietoje.
Nustačius triukšmo impulsinį pobūdį, privalu išmatuoti ir įvertinti šio triukšmo poveikio dydį.
11. Darbuotojams ir/arba jų atstovams turi būti sudaryta galimybė dalyvauti 8 punkte minimuose matavimuose. Iškilus pagrįstoms abejonėms dėl triukšmo lygio matavimo ir poveikio dydžio įvertinimo ar įvykus esminiams pasikeitimams technologiniame procese ar darbo vietose, matavimai turi būti kartojami.
12. Matavimo duomenys ir įvertinimo rezultatai, gauti vykdant 8 punktą, fiksuojami ir saugomi Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatų nustatyta tvarka (Žin., 1998, Nr.95-2641).
13. Sveikatą tikrinantys gydytojai, Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, taip pat darbuotojai (jų atstovai) turi būti supažindinami su triukšmo matavimo ir poveikio dydžio įvertinimo rezultatais.

IV. REIKALAVIMAI DARBDAVIAMS

14. Esant tikimybei, kad triukšmo poveikio dydis darbuotojui per dieną gali viršyti 85 dB(A) ar didžiausias momentinis garso slėgis gali būti didesnis negu 200 Pa, darbdaviai privalo:
14.1. informuoti darbuotojus (jų atstovus) apie tokias darbo vietas ir reikalavimus dirbant jose dėl:
-galimos darbuotojų klausos pakenkimo rizikos dėl triukšmo poveikio;
-priemonių, kurios taikomos triukšmo poveikiui sumažinti darbo vietose;
-darbų saugos reikalavimų laikymosi svarbos;
-ausų asmeninių apsauginių priemonių (toliau – ausų AAP) naudojimo ir klausos tikrinimų svarbos;
14.2. sudaryti galimybę darbuotojams (jų atstovams) susipažinti su triukšmo matavimo ir poveikio dydžio įvertinimo rezultatais, paaiškinant tokių rezultatų svarbą;
14.3. supažindinti darbuotojus su aprūpinimo ausų AAP tvarka, reikalavimais ir rekomendacijomis dėl jų naudojimo.
15. Jei triukšmo poveikio dydis darbuotojui per dieną viršija 90 dB(A) ar didžiausias momentinis garso slėgis viršija 200 Pa, darbdaviai privalo užtikrinti:
15.1. kad būtų išaiškintos 15 punkte nurodytą triukšmo poveikio dydžio viršijimą sąlygojančios priežastys ir būtų numatyta techninių ir darbo organizavimo priemonių programa triukšmo poveikiui darbuotojams sumažinti;
15.2. kad darbuotojai (jų atstovai) būtų informuojami apie įvertintus triukšmo poveikio dydžius ir numatytas priemones triukšmo poveikiui .sumažinti;
15.3. kad darbo vietos, minimos 15 punkte, būtų pažymėtos atitinkamais ženklais (parodytais 3 priede) ir būtų apribotas įėjimas į tokias vietas.
16. Darbdaviai yra atsakingi už triukšmo poveikio darbuotojams sumažinimą, ypač už triukšmo šaltinio skleidžiamą triukšmą, atsižvelgiant į technikos raidą ir triukšmo kontrolės priemones.
17. Naujų įmonių projektavimas, statyba ir įrengimas (veikiančių įmonių gamybinių įrengimų pertvarka, išplėtimas, perkėlimas, technologinio proceso, naudojamų medžiagų pakeitimas) turi būti vykdomas taip, kad būtų užtikrinamas triukšmo poveikio dydis darbuotojui per dieną, ne didesnis kaip 85 dB(A).

V. ASMENINĖS APSAUGINĖS PRIEMONĖS

18. Jei triukšmo poveikio dydis darbuotojui per dieną viršija 90 dB(A) ar didžiausias momentinis garso slėgis didesnis nei 200 Pa, turi būti naudojamos ausų AAP.
19. Jei triukšmo poveikio dydis darbuotojui per dieną viršija ar gali viršyti 85 dB(A), darbdaviai privalo aprūpinti darbuotojus ausų AAP.
20. Darbdaviai aprūpina darbuotojus pakankamu kiekiu ausų AAP, kurios turi būti pritaikytos konkrečiam darbuotojui bei jo darbo sąlygoms ir parenkamos vadovaujantis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatais (Žin.,1998, Nr. 43-1188). Ausų AAP laikomos tinkamomis, jei jas teisingai naudojant darbuotojų klausos pažeidimo tikimybė tampa mažesnė.
21. Jei ausų AAP naudojimas gali būti nelaimingo atsitikimo priežastis, tokia nelaimingo atsitikimo galimybė turi būti sumažinta visomis priimtinomis priemonėmis.

VI. DARBUOTOJŲ KLAUSOS TIKRINIMAS

22. Jei darbo vietoje nepavyksta užtikrinti mažesnio negu 85 dB(A) triukšmo poveikio dydžio darbuotojui per dieną, darbdaviai privalo sudaryti sąlygas darbuotojui pasitikrinti klausą. Darbuotojų klausos tikrinimas turi būti atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Gydytojo sprendimu darbuotojai gali būti nukreipiami pas specialistą.
23. Klausos tikrinimo tikslas – nustatyti klausos pažeidimus, atsiradusius dėl triukšmo poveikio, ir numatyti priemones klausai išsaugoti.
24. Darbuotojų klausos tikrinimo rezultatai saugomi Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Darbuotojai supažindinami su klausos tikrinimo rezultatais.
25. Darbdaviai privalo vykdyti darbuotojų klausą tikrinusių sveikatos priežiūros įstaigų rekomendacijas dėl ausų AAP ar kitų prevencinių priemonių taikymo.

VII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI

26. Jei tikėtina, kad dėl naujų darbe naudojamų darbo priemonių (prietaiso, mašinos, aparato, medžiagos) darbuotojai, naudojantys jas pagal paskirtį 8 darbo valandas, patirs triukšmo poveikį didesnį nei 85 dB(A) ar didžiausias momentinis garso slėgis viršys 200 Pa, turi būti atliktas triukšmo lygio matavimas ir triukšmo poveikio dydžio įvertinimas, darbuotojai privalo būti supažindinami su darbo sąlygų pasikeitimu ir aprūpinami ausų AAP.
27. Tose darbo vietose, kur triukšmo poveikis darbuotojams darbo dienomis skirtingas ir tikėtina, kad gali būti dienų, kai viršijama 90 dB(A), darbdaviai turi užtikrinti vidutinį dienos triukšmo poveikio dydį, per savaitę neviršijantį 85 dB(A).
28. Susidarius išimtinėms sąlygoms, kai nėra galimybės aprūpinti darbuotojus ausų AAP pagal šių nuostatų 20 punkto reikalavimus, o techninėmis ar darbo organizavimo priemonėmis neįmanoma pasiekti, kad triukšmo poveikis darbuotojui būtų mažesnis negu 90 dB(A), galimas laikinas kitų AAP, užtikrinančių didžiausią ausų apsaugą, naudojimas.
29. Vykdantiems specialias operacijas darbuotojams (ekstremalios sąlygos, avarijos, stichinės nelaimės, gelbėjimo darbai) laikinai gali būti netaikomas šių nuostatų 18 punkto reikalavimų vykdymas, jeigu tai susiję su bendros rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai padidėjimu, kurios neįmanoma pašalinti bet kuriomis kitomis priemonėmis.
30. 28 punkte minimi laikini nukrypimai nuo šių nuostatų reikalavimų (jų terminai, sąlygos) privalomai derinami su Valstybine darbo inspekcija ir pateisinami tik tada, kai sumažėja bendra rizika darbuotojų saugai ir sveikatai, ir. turi būti atšaukiami, kai tik įmanoma tai padaryti.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31. Triukšmo matavimas, triukšmo poveikio dydžio darbuotojui per dieną įvertinimas, darbuotojų klausos tikrinimas turi atitikti šių nuostatų reikalavimus.
32. Nurodymai dėl triukšmo matavimo ir darbuotojų klausos tikrinimo pateikti pirmame ir antrame prieduose.
33. Ginčai dėl šių nuostatų taikymo ar jų pažeidimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymais numatyta tvarka.
34. Asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, pagal pažeidimo pobūdį bei padarinius atsako Lietuvos Respublikos įstatymais numatyta tvarka.
35. Norminių dokumentų sąrašas pateiktas 5 priede.
______________

TRIUKŠMO POVEIKIO DYDŽIO ĮVERTINIMO NURODYMAI

1.Šių nuostatų (1) formule išreikšto triukšmo poveikio dydžio matavimas ir skaičiavimas:
1.1. triukšmo poveikio dydis matuojamas tiesiogiai – integruojančiais triukšmo matuokliais (triukšmo dozimetrais),
1.2. triukšmo poveikio dydis apskaičiuojamas remiantis ekvivalentinio garso slėgio lygio ir poveikio trukmės matavimais;
1.3. matavimai atliekami pritvirtinant prie darbuotojo individualius triukšmo matuoklius arba darbuotojo darbo vietoje;
1.4. matavimų vieta ir trukmė turi būti pakankama, kad būtų užfiksuotas triukšmo poveikio dydis darbuotojui darbo dienos metu.
2. Matavimo prietaisai:
2.1. prietaisai, naudojami triukšmo lygio (poveikio dydžio) matavimams, privalo būti įteisinti Lietuvos Respublikoje ir sugraduoti (kalibruoti) akredituotoje kalibravimo laboratorijoje;
2.2. prieš pradedant matavimus ir juos užbaigus privalomai atliekamas matavimo prietaisų patikrinimas pagal prietaisų eksploatavimo dokumentų reikalavimus. Jei patikrinimo rezultatai parodo, kad viršijamos leidžiamos matavimo prietaisų paklaidų ribos, matavimo rezultatai anuliuojami ir matavimas darbo vietoje kartojamas;
2.3. integruojantys triukšmo matuokliai (dozimetrai) turi atitikti LST IEC 804 “Integruojantys garso slėgio matuokliai” standarto reikalavimus (P klasė);
2.4. jei triukšmo poveikis nustatomas 1.2 metodu, triukšmo matuokliai turi atitikti LST IEC 651 “Garso lygio matuokliai” standartą (0;1 tikslumo klasės);
2.5. matavimo prietaisai turi turėti pradinę laiko konstantą  100s, kad būtų užtikrinami didžiausio momentinio garso slėgio matavimai.
3. Triukšmo lygio matavimai:
3.1. matavimo vietos parenkamos remiantis LST ISO 1996-1: 1993 “Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas, 1-oji dalis. Pagrindiniai dydžiai ir metodikos” standarto reikalavimais;
3.2. matavimo metu mikrofonai išdėstomi darbuotojo ausų lygyje (pageidautinas atstumas nuo darbuotojo galvos 0,1 m);
3.3. matavimai atliekami įjungus “A” dažninę charakteristiką ir “S” ar “F” dinaminį režimą;
3.4. trumpalaikiai matavimai su įprastiniais garso matuokliais , atitinkančiais LST IEC 651 standartą , užtikrina patenkinamą matavimų tikslumą darbo vietų (darbuotojų ) atžvilgiu, kai darbo vietos yra veikiamos nuolatinio 3,1 punkte nurodytu standartu apibrėžto plačiajuosčio triukšmo;
3.5. netiesiogiai triukšmo poveikio dydis įvertinamas apskaičiuojant , kai yra žinomas poveikio laikas ir, remiantis LST ISO 1996-1: 1993, apibrėžti garso slėgio lygių intervalai;
3.6. triukšmo lygio (poveikio dydžio) matavimų tikslumas priklauso nuo matavimo metodo ir matavimo priemonių tikslumo klasės, kartotiniai matavimai turi būti atliekami naudojant tikslesnius matavimo metodus ir aukštesnės tikslumo klasės garso lygio matuoklius;
3.7. jei triukšmo lygiai darbo vietose kinta plačiose ribose ar jie yra nereguliarūs , triukšmo poveikio dydis tiksliausiai yra nustatomas matavimus atliekant visą darbo dieną (pamainą ) ir naudojant integruojančius garso lygio matuoklius, atitinkančius LST IEC 804 standartą.
______________

REIKALAVIMAI DARBUOTOJŲ KLAUSAI TIKRINTI

1. Darbuotojų klausos patikrinimą turi atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
2. Pradinis patikrinimas atliekamas prieš sudarant darbo sutartį.
3. Pradinio medicininio patikrinimo metu įvertinami .Asmens sveikatos istorijos (forma 025/A) duomenys ir atliekama otoskopija ir audiometrinis tyrimas.
4. Profilaktinių patikrinimų apimtis ir periodiškumas priklausomai nuo darbo sąlygų nustatomi Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta tvarka.
5.Kiekvieno patikrinimo metu turi būti atliekama otoskopija ir audiometrinis tyrimas, įskaitant gryno tono oro pralaidumo slenkstinę audiometriją.
6. Darbuotojų klausos tikrinimą atlieka atitinkamą kvalifikaciją turintys gydytojai.
______________

ĮSPĖJANTYS ŽENKLAI

Dėmesio
LST ISO 3864 B.3.1

Būti (dirbti) su ausų apsauginėmis priemonėmis

LST ISO 3864 B.2.5
______________

TRIUKŠMO POVEIKIO DYDŽIO ĮVERTINIMO PAVYZDŽIAI

1. Šių nuostatų formulės (1) antrojo nario reikšmių lentelė, priklausomai nuo poveikio laiko .
1 lentelė

12 11 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0,5

1,8 1,4 1,0 0,5 0 -0,6 -1,2 -2 -3 -4,3 -6 -9 -12

2. 1 pavyzdys: darbo vietoje triukšmo lygis kinta 77-81 dB(A) ribose. Remiantis LST ISO, 1996-1: 1993, toks triukšmas priskiriamas nuolatinio triukšmo kategorijai ir dB(A). Triukšmo poveikio dydis per darbo dieną paskaičiuojamas, pasinaudojant 1 lentelės duomenimis.

1.1. 8h =79+0=79 dB(A)

1.2. 10h =79+1=80 dB(A)

1.3. 6h =79-1,2=77,8 dB(A)

3. 2 pavyzdys: darbo vietoje integruojančiu triukšmo matuokliu išmatuotas per laiko intervalus:

=88dB(A),

=76dB(A),

=70dB(A)

Panaudodami (3) nuostatų formulę ir 1 lentelę, gauname:

Triukšmo poveikio dydis darbuotojui per darbo dieną bus:

=82,5+0=82,5 dB(A)

4. 3 pavyzdys: darbuotoją veikiantis triukšmo poveikio dydis per savaitės dienas:

=78; 92; 90; 82; 82.

Vidutinis dienos triukšmo poveikio dydis per savaitę bus:

______________

2. PRIEDAS [46]

Patikrintų įmonių darbo higieninio įvertinimo rezultatai 2000 m.

Apskritys Iš viso darbo vietų Iš viso darbuotojų Higieniškai įvertintos darbo vietos ir darbuotojų jose

Įvertinta darbo vietų Dirba darbuotojų jose normalios darbo sąlygos kenksmingos darbo sąlygos labai kenksmingos darbo sąlygos neatestuotinos

darbo vietų sk. Darbuotojų sk. darbo vietų sk. Darbuo-tojų

sk. darbo vietų sk. Darbuo-tojų sk. darbo vietų sk. Darbuo-
tojų sk.
Alytaus 1721 2454 891 1404 814 1287 77 117 – – – –
Kauno 15066 20267 3954 5349 3678 5002 274 343 2 4 – –
Klaipėdos 1504 5559 1287 5340 1055 4572 173 611 5 11 54 146
Marijampolės 1020 1272 539 646 481 586 32 34 1 1 25 25
Panevėžio 2129 3076 1412 2287 1336 2095 76 192 – – – –
Šiaulių 1252 1549 493 597 479 573 10 17 – – 4 7
Tauragės 1298 1496 161 245 142 224 19 24 – – – –
Telšių 1397 1902 327 677 234 530 53 107 40 40 – –
Utenos 806 1270 741 1201 477 768 264 433 – – – –
Vilniaus 2787 4822 962 1698 803 1323 151 367 – – 8 8
Iš viso: 28980 43667 10767 19447 9499 16960 1129 2245 48 56 91 186
Proc. 100 100 88,2 87,0 10,5 11,0 0,5 0,3 0,8 0,9

3. PRIEDAS [42]
DARBO VIETŲ HIGIENINIO ĮVERTINIMO ANALIZĖ KAUNO MIESTE
Įvadas
Žmonių saugos įstatyme nurodoma, kad darbdaviai privalo garantuoti darbo sąlygų įvertinimą darbo vietose. Turi būti pildomas kiekvienos darbo vietos darbo sąlygų būklės pasas. Juo remiantis darbuotojams nustatomos kompensacijos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis.
Darbo vietų higieninis įvertinimas atliekamas jau nuo 1994 m. LR vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau iki šiol nėra metodikos analizuoti higieninio darbo vietų įvertinimo rezultatus. Šiuo metu Valstybinis visuomenės sveikatos centras bei Higienos instituto darbo medicinos centras tik surenka duomenis apie tai, kiek įvertinta darbo vietų ir kuriose darbo vietose nustatytos normalios, kenksmingos ir labai kenksmingos darbo sąlygos. Mūsų nuomone, reikia išsamesnės šio darbo analizės, nes vien Kauno apskrit.yje 1995-1998 m. buvo higieniškai įvertintos 10 549, 1999 m. – 4 289, Kaune 1999 m. – 3 175 darbo vietos, 2000 m. Kauno visuomenės sveikatos centras įvertino 3 086 darbo vietas.
Darbo tikslas
Nustatyti, kokios kenksmingų veiksnių grupės ar veiksniai dažniausiai neatitinka higienos normoms ir yra kenksmingų darbo sąlygų priežastis.
Metodika
Išanalizavome 2000 m. darbo vietų higieninio įvertinimo Kauno mieste ir rajone duomenis.
Buvo vertintos 3 086 darbo vietos ir nustatyti kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, kurie viršijo higienos normas. Kenksmingumo dydžiai buvo nustatyti pagal kenksmingų veiksnių grupes ir veiksnius.
Rezultatai
Atlikus higieninį įvertinimą, 13 proc. darbo vietų nustatytos kenksmingos darbo sąlygos. Darbo vietų higieninio įvertinimo 2000 metų pagrindinių kenksmingų profesinių veiksnių analizė parodė, kad įvertintose darbo vietose dažniausiai higienos normas viršija fizikiniai (49,1 proc.), psichofiziologiniai (37,25 proc.) ir cheminiai (13,65 proc.) veiksniai.

Tarp fizikinių ir cheminių veiksnių grupių vyrauja triukšmas (44,12 proc.), apšvietimas (10,79 proc.), mikroklimatas (10,56 proc.), bendroji vibracija (8,08 proc.). Dalies objektų šiluminė aplinka neatitinka higienos normų, nes darbo vietos šaltuoju periodu visai nešildomos arba šildomos tam tikrą pamainos laiką. Tarp cheminių kenksmingų profesinių veiksnių (21,89 proc.) vyravo dulkės (13,72 proc.).
Kenksmingų psichofiziologinių veiksnių grupėje dažniausiai higienos reikalavimų neatitiko darbo poza (65,44 proc.), keliamas svoris (8,5 proc.), pasilenkimai (5,03 proc.), regėjimo įtampa (8,82 proc.). Likusieji psichofiziologiniai veiksniai – dinaminis darbas, pasilenkimas su kroviniu, judėjimo atstumas darbo aplinkoje, stereotipiniai plaštakos ir pirštų judesiai, dėmesio koncentravimas sudarė 0,59 – 3,47 proc.

Skirtingų ekonominių veiklos sričių darbuotojus veikė skirtingos kenksmingų veiksnių grupės. Kenksmingi fizikiniai ir psichofiziologiniai veiksniai nustatyti metalo apdirbimo, farmacijos pramonės įmonėse, gydymo įstaigose, medžio apdirbimo pramonės ir lengvosios pramonės įmonėse. Statybinių medžiagų ir energetikos pramonės įmonėse vyravo fizikiniai, psichofiziologiniai veiksniai, dulkės, chemijos pramonės įmonėse: cheminiai, fizikiniai, psichofiziologiniai darbo aplinkos veiksniai.
Išvados:
1. Darbo vietų higieninio įvertinimo rezultatai padeda įvertinti darbo aplinkos sukeliamą riziką darbuotojų sveikatai.
2. Darbo vietų higieninio įvertinimo dokumentai: matavimų protokolai, kortelės, teisiškai pagrindžia darbo sąlygų poveikį sveikatai, darbuotojui susirgus profesine liga.
3. Stengiantis Lietuvai integruotis į Europos Sąjungą, būtina įsisavinti naują rizikos darbo vietose įvertinimo metodiką atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas.
4. Darbo vietų higieninio įvertinimo analizės rezultatai padeda tiek darbdaviams, tiesiogiai atsakingiems už darbuotojų sveikas ir saugias darbo sąlygas, tiek profesinės sveikatos ir saugos specialistams bei valdžios institucijoms, planuojant profilaktikos priemones.
Summary:
The analysis of the hygienic evaluation of working places in Kaunas.
People security Law in Lithuanian Republic guarantees the evaluation of working conditions on the working places. The evaluation of working places according to the hygienic standards has been carried out from 1994. The data of the hygienic evaluation of the working places in Kaunas and its district in the all quarters of 2000 has been analysed. The analyses showed, that the main acting on the working places hazards are physical (49,1 %) and psychophysical (37,25 %), chemicals (13,65 % ). The results of the analysis must help with planning the prevention means.
Literatūra:
1. Guidance on risk assesment at work. Luxenbourg: Office for publications of the European Communities, 1996.
2. Ergonomic workplace analysis. Finish Institute of Occupational Health., 1989.
3. Darbo vietų higieninio įvertinimo metodiniai nurodymai. Higienos. institutas. Darbo medicinos centras. Vilnius,1997. Edmundas Genys – Visuomenės sveikatos saugos skyriaus inžinierius

4.PRIEDAS [47]
Valstybinė darbo inspekcija kreipiasi į darbdavius ir darbuotojus

Pastaruoju metu Valstybinė darbo inspekcija gauna daugiau skundų, kad turėdami nepilną etatą darbuotojai verčiami dirbti visą darbo dieną ar net dvylika valandų, o suminės darbo laiko apskaitos atveju – daugiau kaip dvylika valandų, tuo pažeidžiant Darbo kodeksą. Todėl darbo inspektoriai intensyviau tikrins, ar dirbama pagal nustatytą grafiką, ar laikomasi įstatymais nustatytos darbo laiko trukmės.

Įsidėmėkite esmines nuostatas:
ü Kasdieninė darbo trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų (galimos atskirų teisės aktų nustatytos išimtys).
ü Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.
ü Maksimalus darbo laikas, įskaitant Darbo kodekse numatytus išskirtinius atvejus, per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų.
ü Darbuotojų, dirbančių pagal dvi ir daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti).
ü Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą).

Raginame visus, patiriančius, kad pažeidžiamos jų darbo teisės ir garantijos, kad darbo sąlygos kelia pavojų gyvybei ar sveikatai, kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinius inspektavimo skyrius, kurie yra kiekvienoje apskrityje. Jie įpareigoti iš esmės nagrinėti tokius pranešimus ir apie tyrimo rezultatus informuoti darbo kolektyvus.
Jūsų anoniminių pranešimų taip pat išklausysime Darbo inspekcijos pasitikėjimo telefonu 8-5 2139750 ir patikrinsime informaciją. Tiksliai nurodykite įmonę, darbo vietas, laiką, kai, nusižengiant įstatymams, dirbami viršvalandžiai ar poilsio ir švenčių dienomis. Kuo informacija bus tikslesnė – tuo rezultatyvesnis tikrinimas, tuo greičiau bei tiksliau bus nustatytas pažeidimas ir pareikalauta ištaisyti padėtis.
Darbo inspekcija kviečia darbdavius darbą organizuoti taip, kad būtų išvengta neteisėtų ir dažnai nemokamų viršvalandžių, taip pat reiškia viltį, kad ir toliau patys darbuotojai kuo aktyviausiai prisidės išaiškinant atvejus, kai pažeidžiami Darbo kodekso ginami jų teisėti interesai. Tik kartu bendradarbiaudami galime kurti teise grįstus, visapusiai naudingus darbo santykius.

2003-12-05

5.PRIEDAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

1994 m. liepos 7 d. Nr. 255

Vilnius

DĖL HIGIENINĖS DARBO SĄLYGŲ KLASIFIKACIJOS PATVIRTINIMO

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. birželio
29 d. nutarimą Nr. 530, tvirtinu “Higieninę darbo sąlygų
klasifikaciją” (pridedama).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JURGIS BRĖDIKIS

_____________

Higieninė darbo sąlygų klasifikacija
+—-+——————+——————–+——————+
|Eil.| Veiksniai |Nekenksmingos darbo |Kenksmingos darbo |
|Nr. | | sąlygos | sąlygos |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
| | |Optimalios|Normalios|I laips-|II laips |
| | | | | nio | nio |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|1. |Kenksmingosios |30 proc. | | | |
| |cheminės medžiagos|DLK darbo | | | |
| |(dujos,garai,aero-|aplinkos | | | |
| |zoliai) | | | | |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
| | 1 klasės | – | .< DLK |1,1 -2 k| > 2 k |
| | | | | | |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
| | 2 klasės | – | < DLK |1,1 -3 k| > 3 k |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
| | 3-4 klasės | – | < DLK |1,1 -4 k| > 4 k |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
| |Kelių vienos kryp-| – | < 1 | 1,1-3 | > 3 |
| |ties poveikio che-| | | | |
| |minių medžiagų po-| | | | |
| |veikis | – | | | |
| | | | | | |
| +K/1+K/2+.K/n | | | | |
| |DLK1+DLK2+.DLKn | | | | |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|2. |Dulkės |30 proc. | < DLK | 1,1-4 k| > 4 k |
| | |DLK darbo | | | |
| | |aplinkoje | | | |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|3. |Bendroji ir vieti-| – | < DLK | < 3 db| > 3 db |
| |nė vibracija | | | | |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|4. |Triukšmas | 70 dBA | 10 db |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|5. |Elektros lauko | | | | |
| |įtampa | – | < DLL | 1,1-3 V| > 3 V |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|6. |Elektrostatinis | | | | |
| |laukas | – | < DLL |< 60kV/m| >60kV/m |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|7. |Elektromagnetinis | – | < DLL | < 2 k | > 2 k |
| |laukas | | | | |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|8. |Jonizuojančioji | | | | |
| |spinduliuotė | – |< DLL;DLD|>DLL;DLD|>DLL;DLD |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|9. |Patalpų mikrokli- | | | |>40 C |
| |matas (šiltu pe- | – | | |lauko sąl|
| |riodu-maksimalūs, | | | | <-20 C |
| |šaltu periodu-mi- | | | |lauko sąl|
| |nimalūs) | | | | |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|9.1 |Oro temperatūra: | | | | |
| |šiltu periodu | 18-25 C |< 4 C |<4,1-8 C| < 8 C |
| |šaltu periodu | 16-24 C |> 4 C |>4,1-8 C| > 8 C |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|9.2 |Oro judėjimo grei-| | | | |
| |tis, m/s | 0,1-0,3 |< 3 k | > 3 k | – |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|9.3 |Santykinė drėgmė |40-60 proc|<93 proc.|>93 proc| – |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|10. |Apšviestumas (proc| > LD | <10 |<10,1-50| <50,1 |
| |mažesnis už leis- | | | | |
| |tiną dydį) | | | | |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|11. |Biologiniai | | | | |
| |veiksniai: | | | | |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|11.1|Mikroorganizmai | | | | |
| |1 klasė | – |< DLK | 1,1-2k| > 2 k |
| |2 klasė . | – |< DLK | 1,1-3k| > 3 k |
| |3-4 klasė | – |< DLK | 1,1-5k| > 5 k |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|11.2|Baltyminiai | | | | |
| |preparatai | | | | |
| |1 klasė | – |< DLK | 1,1-3k | > 3 k |
| |2 klasė | – |< DLK | 1,1-5k | > 5 k |
| |3-4 klasė | – |< DLK | 1,1-10k| > 10 k |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|11.3|Natūralūs organiz-| | | | |
| |mo komponentai | | | | |
| |(amino rūgštys, | | | | |
| |vitaminai ir kt.) | | | | |
| |1 klasė | – |< DLK |1,1-5 k | > 5 k |
| |2 klasė | – |< DLK |1,1-7 k | > 7 k |
| |3-4 klasė | – |< DLK |1,1-10 k| > 10 k |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|12. |Darbo sunkumas | | | | |
+—-+——————+———-+———+——–+———+
|12.1|Dinaminis darbas | | | | |
+—-+-+—————-+———-+———+——–+———+
|12.1.1|Vienkartinio | | | | |
| |perkeliamo | | | | |
| |krovinio masė,kg| | | | |
| |vyrams | – | < 30 |31-35 | > 35 |
| |moterims | – | < 10 |11-15 | > 15 |
+——+—————-+———-+———+——–++——–+
|12.1.2|Per pamainą per-| | | | |
| |keliamo krovinio| | | | |
| |masė, t | | | | |
| |dirbant dalyvau-| | | | |
| |ja rankų, kojų, | | | | |
| |liemens raumenys| | | | |
| |vyrams | – | < 15,0 |15,1-18,0| > 18,0 |
| |moterims | – | < 4,0 |4,1-7,0 | > 7,0 |
| |dirbant dalyvau-| | | | |
| |ja pečių juostos| | | | |
| |raumenys | | | | |
| |vyrams | – | < 7,0 | 7,1-9,0 | > 9,0 |
| |moterims | – | < 2,0 | 2,1-3,5 | > 3,5 |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|12.1.3|Smulkūs stereo- | | | | |
| |tipiniai plašta-| | | | |
| |kos ir pirštų | | | | |
| |judesiai (skai- | | < 20 000| 20 001- |> 40 000|
| |čius per pamainą| – | |40 000 | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|12.2 |Ekonominiai ro- | | | | |
| |dikliai | | | | |
| |Pastovi darbo | | | | |
| |vieta | | | | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|12.2.1|Valdymo įrangos | | | | |
| |išdėstymas mo- | | | | |
| |torinio lauko | | | | |
| |pasiekimo zonų | | | | |
| |horizontalioje | | | | |
| |ir vertikalioje | | | | |
| |plokštumose | 1-2 zona | 3 zona |> 3 zoną | |
| | | | | | |.
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|12.2.2|Pastangų dydis, | | | | |
| |judinat valdymo | | | | |
| |įrangą, kg | < 4 | 4 – 8 | 9 -13 | > 13 |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|12.2.3|Darbo poza |laisva |nelaisva |privers- |privers-|
| | | |sėdint ar|tinė ne- |tinė ne-|
| | | |ba sto- |patogi. |patogi. |
| | | |vint. |Darbas |Darbas |
| | | |Darbas |ankštoje |susilen-|
| | | |pasilen- |apriboto-|kus |
| | | |kus |je erdvė-|> 30 kam|
| | | |< 30 kam-|je susi- |pu |
| | | |pu |lenkus |> 50 |
| | | |< 25 proc|< 30 kam-|proc. |
| | | |pamainos |pu 26-50 |pamainos|
| | | |laiko |proc. pa-|laiko |
| | | | |mainos |arba |
| | | | |laiko ar-|privers-|
| | | | |ba darbas|tinėje |
| | | | |priversti|pozoje |
| | | | |nėje po- |(ant ke-|
| | | | |zoje (ant|lių, pa-|
| | | | |kelių, pa|sistie- |
| | | | |sistiebus|bus, |
| | | | |prisiri- |prisiri-|
| | | | |šus dir- |šus dir-|
| | | | |žais ir |žais) |
| | | | |t.t.) |> 25 |
| | | | |< 25 proc|proc. |
| | | | |pamainos |pamainos|
| | | | |laiko. |laiko |
| | | | |Darbas | |
| | | | |plokštu- | |
| | | | |moje, | |
| | | | |aukštes- | |
| | | | |nėje kaip| |
| | | | |1,5 m. | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|12.2.4|Liemens palenki-| – |< 30 kam-|< 30 kam-|> 30 kam|
| |mas | |pu |pu 100- |pu |
| | | | 50-100 |300 kartų|> 100 |
| | | |kartų per|per pamai|kartų |
| | | |pamaainą |ną arba |per |
| | | | |> 30 kam-|pamainą |
| | | | |pu 50-100| |
| | | | |kartų per| |
| | | | |pamainą | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
| |Nepastovi darbo | | | | |
| | vieta | | | | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|12.2.5|Judėjimo atstu- | | | | |
| |mas (km) darbo | | | | |
| |aplinkoje | | | | |
| |(vaikščiojimai, | | | | |
| |susiję su techno| | | | |
| |loginiu procesu)| | | | |
| |vyrams |< 4 | 4,1 – 8 | 8,1 – 15| > 15 |
| |moterims |< 4 | 4,1 – 6 .| 6,1 – 12| > 12 |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|13. |Darbo įtampa | | | | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|13.1 |Dėmesys | | | | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|13.1.1|Vienu metu ste- |< 5 | < 10 | < 25 | > 25 |
| |bimų darbo pro- | | | | |
| |ceso objektų | | | | |
| |skaičius | | | | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|13.1.2|Koncentravimo | – | < 50 | 51 – 75 | > 75 |
| |trukmė (proc. | | | | |
| |pamainos laiko) | | | | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|13.1.3|Informacinių | < 175 |176 – 300| > 300 | – |
| |signalų skaičius| | | | |
| |per val. | | | | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|13.2. |Analizatoriai | | | | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|13.2.1|Regos (stebimo | > 5 | 5 – 1 | <1 – 0.5| < 0.5 |
| |objekto dydis, | | | | |
| |mm) | | | | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|13.2.2|Klausos (supran-| 100 – 90 | 89 – 70 | < 70 | – |
| |tamų žodžių ir | | | | |
| |signalų proc.) | | | | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|13.3. |Emocinė įtampa |Darbas pa-|Darbas |Darbas |Darbas |
| | |gal indi- |pagal nu-|esant |lydymas |
| | |vidualų |statytą |laiko |pavojų, |
| | |grafiką |grafiką |trukūmui |asmeni- |
| | | |su gali- |su padi- |nės ri- |
| | | |mybe jį |dinta |zikos |
| | | |koreguoti|atsako- |arba at-|
| | | |veiklos |mybe |sakomy- |
| | | |eigoje | |bės už |
| | | | | |kitų as-|
| | | | | |menų |
| | | | | |saugumą |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|13.4. |Intelektualinė |Paprastos |Sudėtin- |naujos | – |
| |įtampa |užduotys |gos už- |užduoties| |
| | |su viena |duotys su|sprendi- | |
| | |arba ke- |vienu ar-|mas | |
| | |letu al- |ba ke- | | |
| | |ternatyvių|liais al-| | |
| | |sprendimų |ternaty- | | |
| | | |viniais | | |
| | | |sprendi- | | |
| | | |mais | | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|13.5. |Monotonija | | | | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|13.5.1|Elementų skai- | > 10 |10 – 4 | 3 – 2 | – |
| |čius besikarto- | | | | |
| |jančioje opera- | | | | |
| |cijoje | | | | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|13.5.2|Besikartojančios|. > 100 |100 – 20 | 19 – 2 | – |
| |operacijos atli-| | | | |
| |kimo trukmė, s | | | | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|13.5.3|Darbo proceso | < 80 | 91 – 95 | > 95 | – |
| |pasyvaus ste- | | | | |
| |bėjimo trukmė | | | | |
| |(proc. nuo | | | | |
| |pamainos laiko) | | | | |
+——+—————-+———-+———+———+——–+
|13.6. |Darbo pamainos |Rytinė |Viena be |Naktinė |Dvi nak-|
| | | |naktinės | |tinės |
| | | | | |iš eilės|
+——+—————-+———-+———+———+——–+

Pastaba: Lentelės grafose:

DLK – didžiausia leistina koncentracija;

DLL – didžiausias leistinas lygis;

DLD – didžiausia leistina dozė;

(-) – nurodyti veiksniai nenormuojami.

Neįtraukti į klasifikaciją veiksniai vertinami atskira
tvarka.

Leave a Comment