Norminių aktų hierarchija

Įvadas

Teisė, atlikdama savo socialinę paskirtį, nustato visuomeninių santykių dalyvių bendras elgesio taisykles, kurios vadinasi teisės normomis, apibrėžiančiomis leistinas, nurodančias ir leistinas ribas. Norminiai aktai arba norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti valstybės institucijų ar visuomeninių organizacijų sprendimai, kuriuose yra teisės normos. Tai teisėkūros aktai, nustatantys arba panaikinantys teisės normas. Kitas apibrėžimas, tai aktai nustatantys ir įvedantys teisės normas, pakeičiantys arba panaikinantys bendrojo pobūdžio taisykles. Šiame darbe bus trumpai aptarta norminių aktų hierarchija ir palyginta keletos mokslininkų, profesorių nuomonės šia tema.

Norminių aktų hierarchija konstitucijaĮstatymai konstituciniai įstatymai kodeksai įstatymai nutarimaiPoįstatyminiai aktai įsakymai sprendimai

Adresiniai aktai įstatai nuostatai statutai įstataiAtskirų subjektų aktai nuostatai statutai reglamentas

Atskirų padalinių aktai nuostatai reglamentai

Atskirų pareigybių aktai

Stasys Vansevičius „Valstybės ir teisės teorija“ Vilnius 2000m 117-120psl. „Norminiai aktai skirstomi į valstybės institucijų norminius teisės aktus ir visuomeninių organizacijų norminius aktus, išleidžiamus valstybės sankcija. Juose išreiškiama valstybės valia. Juos pažeidus, taikomos baudžiamosios, civilinės, administracinės teisės ir kitokios teisinės poveikio priemonės. Teisės aktai skirstomi į norminius ir nenorminius teisės aktus, taip pat į individualius aktus. Ir norminiai ir individualūs aktai yra teisiniai. Su jais susiję atitinkami teisiniai padariniai, tačiau tarp jų esama ir principinio skirtumo. Į norminius teisės aktus teisės normų pavidalu įeina bendrieji nurodymai, jie numatyti taikyti daug kartų, o individualūs aktai neturi teisės normų ir juose esantys nurodymai – individualaus pobūdžio.  Norminiai aktai adresuoti neapibrėžtam juridinių ir fizinių asmenų ratui, o individualūs leidžiami konkretiems asmenims konkrečia progą. Norminis teisės aktas apima platų visuomeninių santykių ratą, o individualūs aktai – tik griežtai apribotus santykius.

 Individualaus akto galiojimas baigiasi, kai baigiasi konkretus visuomeninis santykis (įvykdoma sutartis). Norminis aktas galioja, neatsižvelgiant į tai, yra akte numatyti konkretūs visuomeniniai santykiai ar ne. Ta pati valstybės institucija tuo pačiu klausimu gali išleisti norminį ir individualų aktus. Norminiai aktai skiriasi nuo teisės normų aiškinimo aktų. Norminio akto tikslas nustatyti ar pakeisti teisės normų turinį, o teisės normų aiškinimo tikslas – išaiškinti norminių aktų turinio prasmę, anksčiau išleistų normų galiojimo ribas. Norminiai aktai teisės sistemoje nustatyti ir išdėstyti hierarchijos tvarka, t.y. pagal priklausomybę. Žemiausi yra vietos valdžios ir valdymo institucijų aktai, o aukščiausi – įstatymai, statutai, išleidžiami aukščiausių valstybės institucijų. Šie aktai, įstatymai, palyginti su visais kitais aktais, yra aukščiausios teisinės galios. Visi kiti aktai turi griežtai atitikti įstatymus, yra išleidžiami jų pagrindu ir jiems vykdyti. Šis reikalavimas taikomas ir vyriausybės aktams, tarp kitų įstatymus papildančių aktų esančių aukščiausios teisinės galios. Norminių teisės aktų hierarchija svarbi siekiant normalizuoti teisėkūrą ir teisės taikymą, padeda kurti teisėtumo konstitucingumo režimą. P. Čiočys :Teisės pagrindai“ Vilnius 2000; 24-26psl; 30-32psl. Sprendžiant konkrečius teisinius klausimus, dažnai tenka ieškoti reikiamo akto, kuriame galima rasti reikalingą teisės normą. Vienintelė teisės normų būvimo vieta teisės literatūroje laikoma teisės šaltiniu arba teisės forma. Teisės istorijoje žinomi tokie pagrindiniai teisės šaltiniai: teisės paprotys, teisinis precedentas, norminės sutartys ir norminis teisės aktas. Norminis teisės aktas – tai valstybės kompetetingų organų ar jų įgaliotų institucijų oficialus rašytinis aktas – dokumentas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisės normas. Kadangi norminis teisės aktas Lietuvoje yra svarbiausias teisės šaltinis, panagrinėsime požymius, skiriančius jį nuo kitų teisės šaltinių:
 Norminius teisės aktus priima tik kompetentingos teisėkūros institucijos tiksliai apibrėžta procedūrine tvarka; Kiekvienas teisės aktas turi tikslų pavadinimą, liudijantį jį priėmusį organą, kas leidžia apibrėžti akto teisinė galią; Teisės aktas nuo kitų šaltinių skiriasi tikslumu ir teisės normų turinio apibrėžtumu; Teisės aktas yra visuotinai privalomo pobūdžio, numatantis galimybę panaudoti valstybės prievartą; Teisės aktai skelbiami ir įsigalioja ypatinga tvarka; Visi norminiai teisės aktai sudaro sistemą, kurioje kiekvienas iš jų užima tam tikrą vietą. Pagal teisinę galią visi norminiai teisės aktai skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius aktus. Tam, kad teisės normos būtų tinkamai įgyvendinamos, būtina tiksliai apibrėžti norminių aktų galiojimo ribas laiko, erdvės atžvilgiu ir asmenų kategorijai, kuriems jos taikomos. Norminio teisės akto galiojimas laiko atžvilgiu paprastai prasideda ne nuo jo priėmimo, bet nuo oficialaus paskelbimo momento, jeigu pačiame akte nenumatyta kitaip. Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai ir kiti teisės aktai, Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai jie pasirašyti Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro paskelbiami „Valstybės žiniose“. Tie Vyriausybės nutarimai, kuriuose nėra nustatomos , keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisinės normos, taip pat Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, nors jie ir vėliau paskelbiami. Visuose šiuose aktuose gali būti nustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data arba numatyta kita įsigaliojimo tvarka. Išimtinais atvejais Respublikos Prezidento dekretas dėl karo ar nepaprastosios padėties įvedimo įsigalioja po jo paskelbimo per visuomenės informavimo priemones. Konstitucinio Teismo aktai įsigalioja nuo oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ arba specialiame Seimo leidinyje arba respublikiniuose laikraščiuose per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).
Norminio akto galiojimas pasibaigia kai:1) Baigiasi akto galiojimo nustatytas laikas;2) Kompetetingas valstybės organas tiesiog jį panaikina;3) Išleidžiamas norminis aktas, kurio normos kitaip reguliuoja tuos pačius visuomeninius santykius. Dažnai kompetetingas valstybės organas pakeičia, papildo ar panaikina ne visą teisės aktą, bet atskirus jų straipsnius, dalis, punktus ir t.t. Paprastai įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai atgalinės galios neturi, tačiau ir ši įstatymo negrįžtamumo taisyklė turi išimtis. Norminiai aktai įgauna atgalinę galią tuo atveju, jei tai atitinka visuomenės interesus, ką kiekvienu konkrečiu atveju nustato įstatymų leidėjas, t.y. jo normos taikomos faktams, kurie atsirado iki to akto įsigaliojimo. Atgal galioja norminiai aktai, kai:1) Apie tai nurodyta pačiame akte;2) Jų normos panaikina ar sušvelnina baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už anksčiau padarytus teisės pažeidimus;3) Konkretina anksčiau išleistus norminius teisės aktus. Kiekvienas norminis aktas galioja tam tikroje erdvėje, kurią riboja tos tam tikra teisėkūros organų apibrėžta teritorija. Savivaldos institucijų aktai galioja tam tikrame administracinio teritorinio padalijimo vienete ir pan. Paprastai norminiai teisės aktai galioja visiems piliečiams, kurie yra tų aktų galiojimo erdvėje, tarp jų ir asmenims be pilietybės ir užsieniečiams. Beje, užsieniečiai ir asmenys be pilietybės negali būti tam tikrų teisinių santykių subjektai (neturi rinkimų teisės, negali dirbti valstybės tarnyboje ir t.t.). Tik diplomatinį imunitetą turintiems užsieniečiams negalioja baudžiamieji ir administraciniai įstatymai. Norminiai aktai gali būti taikomi ne tik visiems be išimties tos valstybės gyventojams, bet tik tam tikrai asmenų kategorijai (kariams, valstybės tarnautojams, geležinkelių transporto darbuotojams, invalidams ir kt.). Paprastai tai galima suvokti iš akto pavadinimo ir jo turinio.

Alfonsas Vaišvila „Teisės teorija“ Vilnius 2000m 244-260psl

„Teisės aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos“. Pagrindinės teisės aktų rūšys yra tokios:1) Bendrųjų teisės normų aktas – tai kompetetingų valstybės institucijų (teisėkūros subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui;2) Individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę. Tai dažniausiai teisės normų taikymo aktai;3) Interpretuotų teisės normų aktai, kuriuos priima teisės normą aiškinanti institucija. Teisės taikymo aktai (teismo sprendimas ar nuosprendis), formuluodami vienkartinį paliepimą, kartu formuluoja individualią teisės normą, kuri bendrosios teisės normos pagrindu nustato konkretiems asmenims konkrečias teises ir pareigas. Pagrindiniai norminių teisės aktų požymiai: skirtumai nuo individualių teisės taikymo aktų.1. Norminius teisės aktus leidžia tik tam tikrus įgaliojimus turinčios valstybės institucijos (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, ministerijos ir kt.) ir kai kurie tam įgaliojimus turintys pareigūnai, tuo tarpu individualius teisės taikymo aktus leidžia visos valstybės institucijos, firmos, pavieniai pareigūnai.2. Norminis teisės aktas neturi konkrečiai įvardyto adresato, nes dažniausiai formuluoja bendrąją taisyklę. Jame nenurodoma, kokiam konkrečiam atvejui ar institucijai skiriama teisės norma. Tuo tarpu teisės taikymo aktai skiriami konkretiems subjektams.3. Norminių teisės aktų suformuluoti nurodymai išreiškia valstybės valią, o individualūs teisės taikymo aktai – ir pavienių piliečių subjektyvią valią.4. Norminiai teisės aktai turi griežtai apibrėžtą dokumento formą (įstatymas, nutarimas, potvarkis) ir tuo skiriasi nuo teisės taikymo aktų formos (sprendimas, nuosprendis, nutartis, testamentas).5. Norminiai teisės aktai skirti reguliuoti tipiškiausius, visuotinius santykius, o teisės taikymo aktai – konkrečius gyvenimo atvejus, situacijas.
6. Norminis teisės aktas yra nuolatinis paliepimas, o teisės taikymo aktas – vienkartinis paliepimas.7. Norminio teisės akto išleidimo procedūra sudėtinga, tuo tarpu teisės taikymo aktų priėmimo ir įsigaliojimo tvarka paprastesnė, operatyvesnė. Norminių teisės aktų rūšys. Visi norminiai teisės aktai funkcionuoja kaip vientisa sistema, kuriai būdingi tokie požymiai: suderinamumas, abipusė sąveika, hierarchiškumas, specializacija ir diferenciacija pagal teisės šakas. Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų sistemą nustato Konstitucija ir ši sistema apima aukščiausios valdžios ir savivaldos institucijų, tautos valios tiesioginės išraiškos norminius aktus, taip pat ratifikuotas tarptautines sutartis. Norminiai teisės aktai klasifikuojami atsižvelgiant į konstitucinį valdžios padalijimą. Todėl pagrindinis jų klasifikavimo pagrindas – teisės akto juridinė galia, kuri priklauso nuo tą normą išleidusio teisėkūros subjekto kompetencijos. Pagal bendrųjų teisės normų juridinę galią visi tokių normų aktai yra skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius aktus. Norminių teisės aktų galiojimo laikasGaliojimo pradžia gali būti suprantama kaip teisės normos įsigaliojimas:a) Nuo akto priėmimo momento;b) Nuo akto patvirtinimo dienos; įstaigų, įmonių norminiai teisės aktai pradeda galioti nuo to momento, kai juos patvirtina įmonės, įstaigos, firmos vadovas;c) Nuo akto paskelbimo dienos (įstatymai);d) Kitą dieną po paskelbimo „Valstybės žiniose“ (poįstatyminiai aktai);e) Nuo teisės akto faktinio gavimo dienos. Akto galiojimo pradžia laikomas jo įregistravimo gavėjo kanceliarijos knygose momentas. Šiaip dažniausiai įsigalioja ministerijų instrukcijos, nurodymai, paaiškinimai, informaciniai laiškai. Tokie dokumentai siunčiami registruotu paštu, o svarbesni su specialiu kurjeriu.f) Nuo datos nurodytos pačiame akte;g) Atsiradus tam tikroms aplinkybėms (kilus karui, katastrofai, potvyniui).

Norminių teisės aktų galiojimas baigiasi kai:a) Baigiasi akto galiojimo laikas, jeigu jis buvo nurodytas pačiame norminiame teisės akte;

b) Kompetetinga valstybės institucija kitu teisės aktu tiesiogiai panaikina norminį teisės aktą;c) Išleidžiamas naujas norminis teisės aktas, kurio normos kitaip reguliuoja tuos pačius visuomeninius santykius;d) Konstitucinis Teismas nutarimu pripažįsta įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai. Toks įstatymas netenka juridinės galios ir netaikomas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos. Įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais: kai panaikina veikos baudžiamumą ir sušvelnina bausmę.