naujovių įdiegimo efektai

1. INOVACIJOS IR JŲ REIKŠMĖ

Vienintelė veikla, sujungianti savyje kūrybą, mokslą ir verslininkystę – inovacinė veikla.

Inovacinė veikla yra ekonomikos intensyvinimo pagrindas, mokslinės techninės pažangos spartinimo, socialinės ir kultūrinės visuomenės plėtros sąlyga. (Melnikas ir kiti, 2000, p.8)

Inovacinė veikla yra traktuojama kaip kryptingas inovacijų formavimas ir įgyvendinimas. Tačiau, kalbant apie inovacijas, visų pirma reiktų atskirti sąvokas inovacija ir naujovė.

Naujovė – fundamentalių, taikomųjų tyrimų rezultatas, siekiant pagerinti tam tikros veiklos efektyvumą. Naujovės gali būti:
 atradimai ir išradimai;
 patentai ir prekiniai ženklai;
 racionalūs pasiūlymai;
 naujų ar potencialių procesų dokumentai;
 organizacinės, gamybinės ar kitokios struktūros;
 know &##8211; how;
 moksliniai principai ir požiūriai;
 dokumentai (standartai, rekomendacijos, metodikos, instrukcijos ir t.t.);
 marketingo ir kitų rūšių fundamentalūs tyrimai.

Naujovės gali būti kuriamos tiek asmeniniam naudojimui, tiek ir pardavimui. Naujovės gali būti kuriamos bet kuriai problemai išspręsti bet kurioje techninio sprendimo gyvavimo ciklo stadijoje. jis gali būti pirktas arba sukurtas pačių, skirtas kaupimui, pardavimui ar diegimui į firmos produkcijos gamybą, tai yra pavertimui į inovacijos formą.

Inovacija – galutinis naujovės diegimo rezultatas. Šio diegimo tikslas – pagerinti objekto valdymą, gauti ekonominį, socialinį, ekologinį, mokslo – techninį ar kitokį efektą. Neteisinga į inovacijos teerminą įtraukti inovacijos ruošimą, jos kūrimą, įdiegimą ir difuziją. Šie etapai yra inovacinės veiklos kaip proceso etapai. Šio proceso rezultatas ir gali būti naujovė arba inovacija.

Inovacija negali būti parduota. Parduodamos gali būti tik naujovės, kad paversti jas inovacijomis vartojimo sferoje. (F

Fatchudinov, 2000, p.17-18)

Inovacija iš esmės yra pažangi naujovė, orientuota į seno pakeitimą nauju. Inovacija gali būti laikoma idėja, veikla ar koks nors materialus objektas, kuris yra naujas žmonėms, jų grupei ar organizacijai, kuri jį įgyvendina ar naudoja. (Melnikas ir kiti, 2000, p.6)

Apibūdinant inovacijas, dažniausiai joms yra suteikiamos tokios svarbiausios reikšmės:
1) sėkmingas naujovių kūrimas, taikymas ir naudojimas;
2) produktų asortimento bei jų rinkų atnaujinimas ir praplėtimas;
3) naujų gamybos, tiekimo ir platinimo metodų įtvirtinimas;
4) vadybos, darbo organizavimo, darbo sąlygų keitimas;
5) naujų paslaugų rūšių kūrimas ir tiekimas vartotojams.

Be to, galima išskirti konkrečią ir abstrakčią inovacijos reikšmes. Konkreti – naujas techninis sprendimas, abstrakti – procesas, derinantis kūrybiškumą, technologiją, naujo techninio sprendimo marketingą.

Apibūdinant inovacijas, reikia aptarti žymių mokslininkų, ekonomistų požiūrį į inovacijas.

Pagal profesorių P. Kulviecą, inovacija apskritai reiškia kompleksinį kūrimą, vystymą, visuotinį paplitimą ir efektyvų naujovių naudojimą įvvairiose veiklos sferose. (Valentinavičius, 1997, p.11)

Amerikiečių mokslininkas W. R. Maclaurinas inovacijas glaudžiai sieja su išradimais: “kai išradimas yra komercializuotas taip, kad produktas arba pradėtas gaminti, arba pagerintas, jis tampa inovacija”. (ten pat, p.12)

Anot J. Schumpeterio, inovacijos yra daugiau nei technologinis reiškinys. Koks bebūtų technologinis atradimas, jis nebus laikomas inovacija, jei nebus ekonomikos ar grynojo pelno didėjimo. Tam, kad inovacijas vykdanti įmonė galėtų sukurti grynąjį pelną, inovacija turėtų sukurti ir išlaikyti tam tikrą unikalų pranašumą, palyginus su konkurentais. (ten pat, p.12)

Be minėtų au
utorių ir daugybė kitų žymių mokslininkų inovacijas sieja su naujumu ir ekonominio efektyvumo didėjimu.

Apibūdinant inovacinius procesus ir konkrečias inovacijas, kartais turimi galvoje tik nauji techniniai sprendimai ir naujos paslaugos. Tokia inovacijų samprata būtų per siaura. Žinoma, didelė dalis inovacijų yra sėkmingai pritaikyti išradimai, sukūrę naujus produktus ar paslaugas. Bet dažnai produktai tobulinami ar pritaikomi naujiems poreikiams tenkinti, jiems randamos naujos rinkos. taigi nauji darbo metodai ir naujos rinkos taip pat yra inovacijos.

Reikia pabrėžti, kad svarbiausias kiekvienos veiklos, taip pat ir inovacinės, subjektas yra žmogus. Veiklos procese žmogus su kiekvienu daiktu sąveikauja ne kaip svetimo poreikio ar tikslo reiškėjas, o atsižvelgdamas į to daikto prigimtį ir ypatybes. Jis išmoksta valdyti daiktą, padaro jį savo veiklos matu ir objektu, kartu tenkindamas savo ir visuomenės poreikius. Poreikiai yra savotiškas veiklos katalizatorius, nes žmogus, juos tenkindamas, daro atradimus, kuria kokybiškai naujas materialines ir dvasines vertybes. (Melnikas ir kiti, 2000, p.7)

Be abejo, inovacijos neatsirado iš niekur, naujos idėjos atsiranda iš senų patikimų tiesų. Ir nors iš tiesų inovacija – tai 99 proc. seniai žinomų tiesų ir tik 1 proc. naujovių, tas 1 proc. yra labai svarbus vystantis visuomenei ir ekonomikai. Būtent dėka inovacijų, inovacinės veiklos mokslo žinios, senos žinios transformuojamos į naujoves, kurios pakeičia visuomenę, jos gyvenimą.

Todėl inovacinę veiklą reikia laikyti produktyviąja žm
monių veikla. Šios veiklos tikslas yra tenkinti savo ir visos visuomenės poreikius.

Apibendrinant galima teigti, inovacijos dažniausiai yra siejamos su ekonominio efekto laukimu, su naujovių diegimu, su visuomenės vystymųsi ir tobulėjimu. Tačiau be ekonominio efekto yra galimi ir kiti efektai. Ir investicijų skyrimas naujovių kūrimui – tik pusė darbo. Svarbiausia – įdiegti naujovę, paversti naujovę inovacija, tai yra baigti inovacinę veiklą ir gauti teigiamą rezultatą. Po to reikia pratęsti inovacijos difuziją (platinimą) ir laukti galimų efektų.

2. NAUJOVIŲ ĮDIEGIMO EFEKTAI

Inovacijų diegimas žymų pozityvių faktorių augimą. Šie faktoriai gali padidinti gamintojų konkurencingumą, išvesti šalį į naują ekonominės, socialinės-kultūrinės ir netgi psichologinės plėtros lygį.

Naujovių diegimas gali ir turi vykti visose verslo srityse. Didžiausios įmonės, koncernai turėtų būti pagrindiniai investitoriai inovacijų srityje, Tačiau ne mažiau svarbu sutelkti dėmesį ir į vidutinį bei smulkųjį verslą dėl tos priežasties, kad produkcijos gamyboje vyksta diversifikacija ir nuolatinė dinaminė technologijų kaita. Ir tik pastovi inovacinė veikla šioje srityje leidžia išvengti kliūčių ekonominėje plėtroje.

Akivaizdu, kad kiekvienas, diegdamas naujovę, laukia ir tikisi tam tikro efekto, rezultato.

Vadovai, priimdami strateginius sprendimus, ne visada yra pakankamai aprūpinti informacija, ne visada gali prognozuoti naujovės įdiegimo efektyvumą, ir yra priversti pasikliauti savo intuicija.

Dėl to, kad mokslinių tyrimų, išradimų rezultatai virstų inovacijomis, duotų realią naudą ir tam tikrą efektą, įdiegimo procesą būtina kr

ruopščiai organizuoti. Reikia:
• atlikti rinkos padėties analizę;
• organizuoti ir atlikti naujų technologijų ekspertizę, ruošti rekomendacijas jų įdiegimui;
• koordinuoti mokslinių tyrimų veiklą;
• analizuoti MTBKD veiklos efektyvumą.

Tik taip organizuojant ir ruošiant naujovės įdiegimą, galima tikėtis palankaus efekto. (www.medvestnik.ru/Gazeta/2002/27/p05-02.html)

Медынский (1999, p.8) teigia, kad inovacinio proceso efektyvumą galima nustatyti po jo įdiegimo, nes tik po naujovės pasirodymo rinkoje tampa aišku, patenkina ji naują rinkos poreikį ar ne.

Galima teigti, kad naujovių diegimo laukiami ir gaunami efektai, kaip ir firmos veiklos efektyvumas dažniausiai išreiškiamas ekonominiais ir finansiniais rodikliais. Rinkos sąlygomis negali būti vienodos šių rodiklių sistemos. Kiekvienas investitorius pats savarankiškai šią sistemą nusistato, remdamasis inovacinio projekto ypatingumu, specialistų profesionaliais patarimais ir įvairiais kitais faktoriais.

Tačiau jis labai lengvai negali šių rodiklių interpretuoti, kadangi rodiklių sistemai yra keliami tokie bendri reikalavimai:
1) rodikliai turi būti formuojami su perspektyvomis 3-5 metams į priekį;
2) rodikliai turi apimti procesus visose produkto gyvavimo ciklo stadijose;
3) rodikliai turi remtis konkrečios rinkos konkrečių prekių už konkretų laikotarpį konkurenciniais sugebėjimais;
4) svarbiausi rodikliai turi būti išreikšti absoliučiais dydžiais;
5) rodikliai turi atspindėti visus finansinius veiklos aspektus. (Fatchudinov, 2000, p.546)

Reikia pastebėti, kad naujovių diegimas nėra vien tik sietinas su ekonominiu efektu.

Naujovių įdiegimas įmonei gali suteikti šiuos efektus:
 ekonominį efektą;
 mokslinį – techninį efektą;
 socialinį efektą;
 ekologinį efektą.

Ekonominis efektas pasireiškia:
1) pelnu iš licencinės veiklos;
2) pelnu iš know – how, išradimų, patentų diegimo;
3) produkcijos pardavimo apimčių padidėjimas;
4) gamybinių pajėgumų išnaudojimo pagerėjimas;
5) investicijų atsipirkimo laiko sutrumpėjimas;
6) kapitalo augimo laiko sutrumpėjimas;
7) išteklių panaudojimo pagerėjimas.

Taipogi reikia pabrėžti, kad ekonominis efektas inovacinei organizacijai iš esmės gali būti dvejopas: ekonominis efektas iš inovacijų įgyvendinimo įmonėje ir ekonominis efektas iš pačių sukurtų ar pirktų naujovių pardavimo. (Fatchudinov, 2000, p.547)

Pagal ekonomikos mokslų daktarę A. Kovaliovą (www.neweconomic.com/2_kovaleva_3.htm) naujovių diegimo mokslo – techninį efektą taip pat galima suskirstyti į atskirus smulkesnius efektus ar rezultatus:
• naujų mokslinių reiškinių atradimas;
• jų plėtros dėsningumas;
• galimybė juos panaudoti šalies ūkyje.

Šie nauji moksliniai reiškiniai, išradimai matuojami informacijos kiekiu mokslinėse ataskaitose, disertacijose, atradimų, išradimų patentais, mokslo – techniniais leidiniais.

Fatchudinov (2000, p.547) išskiria šiuos mokslo – techninius efektus:
 užregistruotų autorinių liudijimų skaičius;
 naujų informacinių technologijų lyginamojo svorio padidėjimas;
 naujų progresyvių technologinių procesų lyginamojo svorio didėjimas;
 gamybos automatizacijos koeficiento padidėjimas;
 gamybos organizacinio lygio padidėjimas;
 publikacijų didėjimas;
 inovatyvios organizacijos ir jos prekių rinkoje konkurencingumo padidėjimas.

Prie socialinių efektų, gautų diegiant naujoves, galima priskirti:
o darbuotojų skaičiaus padidėjimas inovatyvios organizacijose;
o darbuotojų fiziologinių poreikių patenkinimo laipsnio padidėjimas;
o darbuotojų saugumo laipsnio padidėjimas;
o socialinių ir dvasinių poreikių patenkinimo laipsnio padidėjimas;
o darbo vietų didėjimas;
o darbuotojų kvalifikacijos augimas;
o darbo ir poilsio sąlygų gerėjimas;
o darbuotojų ir jų šeimos narių gyvenimo trukmės pailgėjimas.

Galimi ir ekologiniai naujovių diegimo efektai. Tai:
 kenksmingų medžiagų išmetimo į atmosferą, vandenį bei dirvožemį mažėjimas;
 gamybinių atliekų mažėjimas;
 gamybos ergonomiškumo didėjimas;
 gaminamos produkcijos ekologiškumo didėjimas;
 gaminamos produkcijos ergonomiškumo (triukšmo, vibracijos laipsnio ir t.t.) gerėjimas;
 baudų už ekologijos įstatymų ir kitų normatyvinių aktų nesilaikymą sumažėjimas. (Fatchudinov, 2000, p.548)
A. Kovaliova (www.neweconomic.com/2_kovaleva_3.htm) prie ekologinių efektų dar priskiria ir gamtinių resursų išnaudojimo gerėjimą. Ji be minėtų pagrindinių efektų dar išskiria:
 politinį efektą (šalies ekonominės nepriklausomybės ir gynybinių pajėgumų sustiprinimas);
 materialinį – daiktinį efektą (naujos rūšies produktų, naujų technologijų, naujų rūšių žaliavų ir energijos, naujų gamybos organizacinių formų, valdymo ir darbo formų sukūrimas).

Taipogi galima išskirti ir psichologinį naujovių įdiegimo efektą. Šis efektas pasireiškia tiek visuomenėje, tiek ir pačioje įmonėje, kurioje diegiama naujovė (jei ji diegiama pačioje įmonėje). Diegiant naujovę įmonėje, psichologinis efektas gali pasireikšti prieš jos diegimą ir po jo. Taip yra dėl tos priežasties, kad tiek visuomenėje, tiek ir įmonėje (nes įmonės darbuotojai taip pat yra tos visuomenės nariai) ne visi yra novatoriški ir siekia priimti naujoves. Įmonės darbuotojai labiausiai bijo, kad įdiegtos naujovės jiems gali pakenkti. Tai pasireiškia baime dėl nepakankamos kvalifikacijos, dėl kitų darbuotojų konkurencijos, dėl darbo praradimo baimės ir dėl įvairių kitų priežasčių ir faktorių. Todėl prieš diegdama naujoves, įmonės vadovybė turi įveikti darbuotojų psichologinį barjerą. Tai paprastai daroma supažindinant su naujovių privalumais, informuojant darbuotojus apie naujoves, užtikrinant darbuotojams saugumą ir kitas jų teises ir t.t.

Be abejo, darbuotojus reikia kiek galima daugiau įtraukti į naujovių diegimą. Taip jie pasijus labiau saugūs ir artimiau susipažins su naujovių ypatybėmis.

Atsižvelgiant į darbuotojų charakterius ir asmenines savybes, galima išskirti (www.i-u.ru/biblio/arhiv/articles/strebel_upr_tehn_inovacii/default.asp):
 reformatorius;
 antireformatorius;
 stebėtojus;
 konservatorius.

Reformatoriai aktyviai rodo iniciatyvumą, priima pokyčius. Pokyčiuose jie įžvelgia perspektyvią plėtros galimybę.

Antireformatoriai į pokyčius taip pat reaguoja aktyviai, tačiau neigiamai. Naujovės ir pokyčiai jiems – grėsmė jų užimamam statusui. Jie visų pirmiausia stengiasi išlaikyti savo pareiginius ir valdžios įgaliojimus.

Stebėtojai yra pasyviausi darbuotojai. Juos išjudina tik poreikis kaip nors susieti su tuo, kas vyksta ir poreikis stebėti visą procesą.

Konservatoriai visų pirma linkę rūpintis savo saugumu. Todėl jie stengiasi išlaikyti pusiausvyrą ir kovoja dėl to, kad viskas pasiliktų po seno ir pokyčių būtų išvengta.

Prieš pradėdami naujoves, įmonės vadovai atitinkamai turėtų atsižvelgti į darbuotojų nusistatymą inovacijų klausimu ir stengtis tą jų poziciją pakeisti naudinga įmonei linkme.

Egzistuoja ir tam tikros psichologinės sąlygos naujovių diegimui:
1) iš visų inovacinės veiklos dalyvių reikalaujama veiksmų darnos, kiek įmanoma efektyvesnės komunikacijos;
2) reikalaujama nuoseklaus pasiruošimo ir profesionalių inovacinio projekto vykdytojų;
3) naujovės įdiegimo efektai labai priklauso nuo naujovės organizatoriaus profesionalumo. (gpntb.ru/win/ntb/ntb2002/10/f10_01.htm)

Galima teigti, kad įvairių minėtų psichologinių barjerų įveikimas yra svarbi sąlyga sėkmingam naujovių įdiegimui ir naudingų rezultatų, efektų pasiekimui.

Fatchudinov (2000, p.547) teigia, kad visi naujovių įdiegimo efektai – tai potencialūs ekonominiai efektai. Pavyzdžiui, paruoštas aukščiausio lygio išradimas inovatyviai įmonei gali duoti ekonominį efektą arba po jo pardavimo, arba po išradimo pagrindu pagaminto techninio sprendimo realizacijos. Arba, pavyzdžiui, toks efektas, kaip darbuotojo ir jo šeimos fiziologinių poreikių patenkinimo lygio didėjimas sutaupys laiko, skirto ligoms, padidins darbo našumą, darbinių resursų reprodukcijos kiekį ir t.t. Tai iš karto neduoda ekonominio efekto. Kenksmingų medžiagų išskyrimo į atmosferą, vandenį ar dirvožemį sumažėjimas išsaugo ekosistemą, padidina žmonių gyvenimo trukmę ir t.t. Šio efekto negalima iš karto paversti pelnu.

Galima daryti išvadą, kad naujovių diegimo, pardavimo ekonominis efektas gali būti potencialus arba faktiškas, tai yra realus, o mokslo – techninis, socialinis, ekologinis bei kiti galimi efektai gali būti tik potencialios (laukiamos) ekonominio efekto formos.

3. EKONOMINIO EFEKTYVUMO RODIKLIAI

Kaip pavyko išsiaiškinti praeitame skyriuje, naujovių įdiegimas suteikia įvairių efektų. Tačiau visi šie efektai vėliau ar anksčiau, vienokia ar kitokia forma virsta ekonominiu efektu. Todėl ekonominį efektą ir yra tikslingiausia plačiau išanalizuoti. Kaip ekonominis efektas pasireiškia visuomenėje ir organizacijoje, buvo galima suvokti iš anksčiau pateiktų efektų ir gaunamų naujovių diegimo rezultatų apibūdinimo.

Šiame skyriuje truputį plačiau reikėtų išanalizuoti, kokį ekonominį efektą gauna organizacija, vykdydama inovacinius projektus ir kaip tai atsiliepia organizacijos efektyvumui. (know-how.narod.ru/ras.htm)

Įdiegus naujovę ar įgyvendinus tam tikrą inovacinį, novatorišką projektą, ekonominis efektas gali pasireikšti palaipsniui ir duoti teigiamų rezultatų ilgą laikotarpį. Spręsti, ar tam tikras projektas efektyvus, leidžia tam tikri apibendrinantys ir specialūs rodikliai.

Prie apibendrinančių rodiklių galima priskirti:
 šalies ūkio ekonominį efektyvumą;
 grynąsias pajamas;
 projekto atsipirkimo laiką;
 pelningumo, rentabilumo, kapitalinių įdėjimų efektyvumo indeksą.

Apibendrinantys rodikliai taip pat gali būti:
 kokybės rodiklis;
 konkurencinga kaina;
 importo apimtys;
 eksporto apimtys.

Inovaciniams projektams įvertinti gali būti naudojami ir kiti rodikliai: įplaukos iš intelektinės nuosavybės realizavimo, know – how ir panašiai.

Specialūs rodikliai priklauso nuo projekto specifikos. Tai gali būti rodikliai, apibūdinantys produkto (naujovės) produktyvumą, transportabilumą, ilgaamžiškumą, paskirtį ir t.t.

Apibendrinantys rodikliai skaičiuojami visam naujovės kūrimo ir naudojimo (įgyvendinimo) laikotarpiui.

Ekonominio efektyvumo apskaičiavimui gali būti naudojamas absoliutaus ir lyginamojo efektyvumo metodas. Kai naudojamas absoliutaus efektyvumo metodas, reikia pilnai apskaičiuoti laukiamus rezultatus iš naujovės diegimo (darbų apimtys, kainos ir t.t.), sąnaudų naujovių diegimui apskaičiavimas. Šis metodas taikomas, kai naujovės diegimui, jos įgyvendinimui reikia rekonstruoti gamybą arba statyti naujus gamybinius objektus.

Be abejo, būtų galima apibūdinti kiekvieną iš aukščiau išvardintų rodiklių, tačiau tai jau siejasi su kita tema (inovacinės plėtros vertinimo rodikliai).

Apibendrinant galima teigti, kad norint labai tiksliai ir realiai įvertinti, kokią ekonominę naudą atneš įdiegiama naujovė, ar jau atnešė įdiegta naujovė, reikia begalės daugiapakopių apibendrinančių ir specialių rodiklių skaičiavimo. Lyginant šiuos rodiklius su konkurentų naujovių rodikliais, ar nacionalinio ūkio bei tarptautiniais rodikliais ir yra realiai įvertinamas naujovės diegimo ekonominis efektas.

IŠVADOS

1) Naujovės (naujos prekės, paslaugos, įrengimai, technologijos, patentai, licenzijos, know – how ir t.t.) šiuolaikiniame pasaulyje tampa laibai svarbiu veiksniu ir įrankiu išsilaikyti konkurencinėje globalioje rinkoje, vystyti šalies nacionalinį ekonominį augimą, rūpintis visuomenės gerove, patenkinti nuolat augančius ir besikeičiančius gyventojų poreikius.
2) Nuo naujovės įdiegimo labai priklauso, ar sukurta naujovė taps sėkminga inovacija ir pasieks lauktų rezultatų bei duos atitinkamus efektus.
3) Naujovių įdiegimo efektų yra pakankamai daug. Be pagrindinių efektų (ekonominio, mokslo – techninio, socialinio bei ekologinio) galimi ir politinis, mokslinis, psichologinis bei kiti efektai.
4) Svarbiausia – įdiegti naujovę, paversti naujovę inovacija, tai yra baigti inovacinę veiklą ir gauti teigiamą rezultatą. Po to reikia pratęsti inovacijos difuziją (platinimą) ir laukti galimų efektų.
5) Galima teigti, kad naujovių diegimo laukiami ir gaunami efektai, kaip ir firmos veiklos efektyvumas dažniausiai išreiškiamas ekonominiais ir finansiniais rodikliais.
6) Visi naujovių įdiegimo efektai – tai potencialūs ekonominiai efektai. Šie efektai vėliau ar anksčiau, vienokia ar kitokia forma virsta ekonominiu efektu.
7) Įmonės lygiu labai svarbus yra psichologinis efektas, kurį patiria įmonės darbuotojai. Jis pasireiškia prieš diegiant naujovę ir po jos diegimo. Galima teigti, kad įvairių psichologinių barjerų, kuriuos sukuria darbuotojai, įveikimas yra svarbi sąlyga sėkmingam naujovių įdiegimui ir naudingų rezultatų, efektų pasiekimui.
8) Įdiegus naujovę ar įgyvendinus tam tikrą inovacinį projektą, ekonominis efektas gali pasireikšti palaipsniui ir duoti teigiamų rezultatų ilgą laikotarpį.
9) Lyginant inovacinės veiklos plėtros rodiklius su konkurentų naujovių rodikliais, ar nacionalinio ūkio bei tarptautiniais rodikliais ir yra realiai įvertinamas naujovės diegimo ekonominis efektas, atitinkamai kartu ir kiti efektai.
10) Verslininkams ir ekonomikos specialistams gaunamų efektų įvertinimas labai rūpi, nes tai yra labai svarbus veiksnys naujų sprendimų priėmimui ar esamos strategijos perorientavimui ir analizei. Nuodugniai įvertinę gautus efektus, jie gali imtis skatinti investicinį procesą, kuris savo ruožtu daro poveikį daugeliui šakų. Taigi į gamybą įtraukiami papildomi darbo ištekliai, didėja užmokestis, vartotojų paklausa ir kainos. Visa tai leidžia valstybei atrodyti konkurentabiliai aplinkinių valstybių atžvilgiu, kas pritraukia į šalį laisvą kapitalą.

LITERATŪRA

Melnikas, B., Jakubavičius, A., Strazdas, R. 2000. Inovacijų vadyba. Vilnius: Technika

Valentinavičius, S. 1997. Inovacinio proceso teoriniai principai. Vilnius

http://www.gpntb.ru/win/ntb/ntb2002/10/f10_01.htm

http://www.i-u.ru/biblio/arhiv/articles/strebel_upr_tehn_inovacii/default.asp

http://know-how.narod.ru/ras.htm

http://www.medvestnik.ru/Gazeta/2002/27/p05-02.html

http://www.neweconomic.com/2_kovaleva_3.htm

Leave a Comment