TURINYS
ĮVADAS 51. NAUJO PRODUKTO VADYBA 61.1 Produktas 61.2 Naujas produktas 71.3 Naujo produkto vadyba ir marketingas 101.4 Prekės įvedimas į rinką 161.4.1 Rinkos samprata 161.4.2 Įvedimas į rinką 171.4.3 Įmonės aplinka 181.4.4 Situacijos analizė 202. PREKĖS „INFOSTENDAS“ ĮVEDIMAS Į RINKĄ 222.1 Įvedimo į rinką projektas 222.2 TIRIAMOJI DALIS 272.2.1 Stuacijos apibūdinimas 272.2.2 SWOT analizė 272.2.3 Vartotojų tyrimas 282.2.4 Konkurentai 332.2.5 Reklaminių nešiklių tyrimas ir pasirinkimas 342.2.6 Įvedimo į rinką projekto tikslai ir vadybininkų funkcijos 372.2.7 Projekto kontrolė ir priežiūra 382.2.8 Prekės „Infostendas“ įvedimo į rinką kaštai 383. IŠVADOS IR SIŪLYMAI 39SANTRAUKA UŽSIENIO KALBA 40LITERATŪRA ir kiti šaltiniai 41PRIEDAI 42ĮVADASTemos aktualumas. Pastebima, jog pastaruoju metu įvairios Lietuvosįmonės vis daugiau dėmesio skiria vadybai ir marketingui. Dabartinėmisrinkos sąlygomis, kai konkurencija ypač didelė, kiekviena firma stengiasiinformuoti potencialius klientus apie siūlomą prekę, skatinti jos pirkimą.Apskritai visi su reklama susiję veiksmai pradedami įvedant prekę į rinką.Savo baigiamajame darbe, aš analizuosiu veiksnius susijusius su naujosprekės įvedimu į rinką, kaip vieną svarbiausių verslo vadybos problemų. Tyrimo objektas – leidybinė kompanija „Reklamos inovacijų grupė“ ir josprekė „Infostendas“. Darbo tikslas – parengti įmonės „Reklamos inovacijų grupė“ prekės„Infostendas“ įvedimo į rinką projektą. Kitaip tariant – įvesti prekę„Infostendas“ į rinką. Problema – kokie turi būti priimti sprendimai, kad įvedus prekę į rinkąbūtų užtikrinta jos paklausa. Kad efektyviai ją išspręsčiau, iškėliau šiuos uždavinius: atrinkti literatūrą, susijusią su darbo tema bei ją išanalizuoti; atlikti tyrimus, padėsiančius įvertinti padėtį ir turinčius įtakospriimant svarbiausius vadybos sprendimus; įvertinti padėtį ir parinkti optimaliausius problemos sprendimovariantus. Pirmoje darbo dalyje aprašau su baigiamojo darbo tema susijusiąteoriją, kurios žinios būtinos atliekant prekės įvedimo į rinką darbus. Tiriamojoje dalyje atlieku įvairius, mano nuomone svarbiausius tyrimus:SWOT analizę, vartotojų tyrimus, konkurentų analizę, marketingomakroaplinkos analizę, reklamos nešiklių analizę, rizikos analizę. Į tyrimųrezultatus atsižvelgiu rengdamas išvadas ir siūlymus. Jie išdėstytitrečiojoje diplominio darbo dalyje. Profesinės kompetencijos: □ Gebėti spręsti konkrečius verslo vadybos klausimus; □ Gebėti analizuoti, susisteminti ir vertinti tyrimų duomenis; □ Gebėti įvertinti esamą įmonės veiklą; □ Gebėti įvertinti gamybos kaštus; □ Gebėti kaupti, susisteminti ir apibendrinti informaciją; □ Gebėti organizuoti paslaugos pardavimą. 1. NAUJO PRODUKTO SAMPRATA 1.1 ProduktasSiaurąja prasme, produktas – tai materialių fizinių savybių, surinktų įatpažįstamą formą, rinkinys. Produkto savybės, apeliuojančios į vartotojomotyvaciją ar pirkimo modelį, šiame apibrėžime neturi jokios reikšmės.[1,p.9] Šis apibūdinimas yra pernelyg ribotas, kad vartotojai nori pirkti nepačius produktus, o problemų sprendimą [1, p.9] (pavyzdžiui, prekeiviuireikia ne reklamos, o prekybos pagyvėjimo). Norint pakankamai išvystyti šiąnuostatą, produkto sąvoką galima išskleisti lyg skėtį, kuris apimtųmaterialias prekes, paslaugas, vietas, žmones ir idėjas[1, p.9] Produkto savybės – tai tos fizinės savybės, su kuriomis produktovartotojai sieja potencialų poreikių patenkinimą. Produkto privalumaicharakterizuoja pagrindinį produktą, nes nuo jų priklauso, ar vartotojaspirks produktą. Įmonė turi paversti pageidaujamus produkto privalumus į jo savybes.Produkto savybes apibrėžia apčiuopiamas produktas. Produkto savybės – tai ne tik fizinės charakteristikos, bet irįpakavimas, ir markės pavadinimas. Produkto apipavidalinimas kartais būnasvarbesnis už jo tūrinį. Dar viena svarbi produkto savybė – produkto dizainas tokie produktaikaip automobiliai, elektronika, kiti pramoniniai produktai, reikalaujaatitinkamo matomų dizaino elementų. Jie gali būti tokie svarbūs vartotojui,kaip ir mechaninės produkto charakteristikos. Trečiasis produkto elementas – tai paslaugos po pardavimo. Pirkėjaidaug produktų perka kreditan. Kartais į produkto kainą įeina pristatymas,sumontavimas, garantijos ir aptarnavimas. Produktas, turintis paslaugas popardavimo, badinamas papildytu produktu. Papildytas produktas itin svarbuspramoniniame marketinge, nes dauguma pramoninių produktų reikalaujaaptarnavimo po pardavimo. Visi produktai skirstomi į dvi stambias grupes – vartojimo produktas irpramoninius produktus. Vartojimo produktai – tai produktai, skirti naudoti vartotojamsasmeniniame namų ūkyje ir ne verslo tikslais. Pramoniniai produktai, kartais dar vadinami verslo produktais, yranaudojami kitų produktų sukūrimui ar suteikiant paslaugas versle. Vartojimo produktų yra labai daug tad vienos klasės jiems neužtenka.Taigi, vartojimo produktus galima suskirstyti į patogiai įsigyjamus,pasirenkamus ir specialius produktus. Kartais dar išskiriamas neieškomųproduktų pogrupis. Patogiai įsigyjami produktai – tai produktai apie kuriuos vartotojasžino dar prieš ketindamas pirkti ir kuriuos perkant daromos minimaliospastangos. Daugumai pirkėjų tai – dantų pasta, kasdieniniai maistoproduktai, nebrangūs saldainiai ir pan. Patogiai įsigyjami produktai galibūti kasdieniniai (perkami nuolat, jų atsargos pildomos), impulso(neplanuotas pirkinys), katastrofiniai (iškilus netikėtai būtinybei). Pasirenkami produktai – tai produktai, kurių kaina kokybė ir stiliųpirkėjai lygina keliose parduotuvėse dar prieš įsigydami. Pavyzdžiui,moteriški drabužiai, baldai, buitinė technika, automobiliai – yrapasirenkami produktai. Specialūs produktai – tai produktai kuriems įsi gyti vartotojassunaudoja daug laiko ir pastangų, tačiau pirkdamas jis tiksliai žino ko jamreikia. Čia ypač svarbus prekinis ženklas. Specialius produktus galimasuskirstyti į didelio lojalumo (produktai, kuriems labai ištikimas) irretai perkamus produktus (ilgai naudojami ir brangūs daiktai). Neieškomų produktų pogrupis yra labai menkas, kadangi jis nėraadekvatus trims aptartoms kategorijoms. Yra dvi neieškomų produktų rūšys: • Nauji produktai, apie kurios vartotojas dar negirdėjo, • Produktai, kurių šio metu nenori. Tam tikroje sferoje vyksta mainai produktais. Pirkėjai juos perka, opardavėjai – parduoda. Ši sfera, abstrakčiai vadinama rinka, gali būtiįvairiai skirstoma. Plačiai paplitęs rinkos skirstymo … metodas pagalsuvartojimo būdą. Šiuo požiūriu rinką galimą suskirstyti į vartotojišką irpramoninę rinkas. Vartotojiška rinka – tai rinka kurios siūlomas prekes bei paslaugasgalutiniai pirkėjai įsigyja savo asmeniniam vartojimui. Pramoninė rinka – tai rinka kurioje veikiančios įmonės – pardavėjossavo prekes ir paslaugas siūlo kitoms įmonėms, verslui, o ne vartotojams.Pramoninis marketingas dažnai vadinamas verslo marketingu. Kadangi jisveiki su pardavimais vykdomais vienos firmos kitai firmai. Reklamos inovacijų grupė neabejotinai veiklą vykdo pramonėje rinkoje,nes mano baigiamajame darbe aprašomas produktas „Infostendas“ yra skirtastik verslui. 1.2 Naujas produktasKas yra naujas produktas apibrėžti sudėtinga. Tačiau šis klausimas yrastrategiškai svarbus, kadangi naujas produktas, greičiausiai buvo griežčiauvystytas ir bandytas, negu produktas, kuris yra paprasčiausia esamoprodukto modifikacija. Vieniems rinkos dalyviams naujas produktas gali būti visiškatechnologinė inovacija naujoje rinkoje, pavyzdžiui, savo laiku –kompiuteris ar mikrobangų krosnelė. Kitiems rinkos dalyviams naujas produktas gali būti tiesiog jauegzistuojantis produktas, patobulintas kažkokiu būdu, pavyzdžiui naujaslūpų dažų atspalvis ar indų ploviklis su citrinos kvapu. Netgi „aš taip pat“ („me too“) produktas, t.y. nuo konkurentųnukopijuotas sėkmingas produktas, yra naujas produktas imituojančiaiįmonei. Marketingo koncepcija produktą apibrėžia kaip kompleksą apčiuopiamų irneapčiuopimų savybių. Jeigu nors vien iš šių savybių pasikeičia, galima
sakyti, kad atsirado naujas produktas. Tarptautiniame marketinge seni produktai vėl tampa naujais, kai jiepasiūlomi vartotojam mažiau išvystytose šalyse. Pavyzdžiui, pasaulyje yradaug vietų kur televizorius yra naujas produktas. Taigi, visiškai suprantama, kad terminas „naujas“ yra reliatyvus.Naujumo reikšmė priklauso nuo to, ar mes esame įmonės vadovai, arvartotojai. Naujas produktas įmonės vadovo požiūriu. Įmonių vadovai gali suklasifikuoti naujus produktus pagal dvidimensijas: naujumas įmonei ir naujumas rinkai. Šioje naujo produkto kategorijų matricoje yra išskirtos tokios naujoprodukto kategorijos: • Naujas produktas pasauliui: nauji produktai, kurie sukuria visiškai naują rinką. • Nauja produkto linija: nauji produktai, kurie papildo ar išplečia egzistuojančius produktus • Priedai prie esamu produktų: nauji produktai, kurių atskiros savybės yra pagerintos ar pataisytos, pakeičiantys egzistuojančius produktus. • Esamų produktų siūlymas naujoms rinkoms: egzistuojantys produktai, kurie siūlomi naujoms rinkoms ir naujiems rinkos segmentams. • Nauja kaina: nauji produktai, kurie turi tas pačias savybes, tačiau žemesnę kainą. Naujas produktas vartotojo požiūriu. Nauji produktai vartotojo ar rinkos požiūriu, priklausomai nuo jųnaujumo, gali būti klasifikuojami į tris tipus: • Pertraukianti inovacija, • Dinamiškai pertraukianti inovacija, • Nepertraukianti inovacija. Pertraukianti inovacija – tai pionieriški produktai, kurie yra tokienauji, kad joks ankstesnis produktas iki jų atsiradimo neatliko analogiškofunkcijos. Jų visiškas naujumas reikalauja ir naujo vartotojo modelio.Pavyzdžiui, vaizdo grotuvas savo laiku buvo pertraukianti inovacija. Dinamiškai pertraukianti inovacija – tarpinis naujo produktoapibrėžimas, kada produktas yra pagerinamas, atliekami pakeitimai esamuoseproduktuose. Šie pakeitimai ir pagerinimai nesmarkiai pakeičia pirkimo irvartojimo modelį. Pavyzdžiui, elektra varomas automobilis yra dinamiškaipertraukianti inovacija. Šio atveju pasikeis tik vartotojo pirkimo irvartojimo įpročiai, tačiau visa vairavimo procedūra ar kelių eismotaisyklės liks tos pačios. Nepertraukianti inovacija – yra nežymūs, ne itin reikšmingi produktopasikeitimai, imituojantys produktai. „COCA-COLA light“ gali būtinepertraukianti inovacija. Gamintojai siekia gerinti produktus, kadangitoks nedidelis pagerinimas, kaip mažiau druskos ar kalorijų, didina įmonėskonkurencinį pranašumą. Prie nepertraukiančios inovacijos galima priskirtiir stiliaus, mados ar susižavėjimo pasikeitimus. „Infostendas“ yra naujas produktas dvejopa prasme – tai naujasproduktas ir įmonei, ir rinkai. Rinkos atžvilgiu, „Infostendo“ naujumas tainauja produkto linija, nes „Infostendas“ papildė jau e…samų žurnalų gretas.Savo charakteristika, rinkos segmentu bei pateikimu galutiniam vartotoju –tai yra naujas produktas rinkai. 1.3 Naujo produkto vadyba ir marketingasMarketingas – tai vientisa įmonės ir jos partnerių gamybinės irkomercinės veiklos valdymo filosofija, strategija ir taktika, padedantitenkinti tam tikrus konkrečių vartotojų poreikius. Tokia marketingo samprata sąlygoja tai, kad, imantis vienokio arkitokio verslo, būtina gauti atsakymus į šiuos principinius klausimus: kamreikalinga prekė; kokius poreikius ji turi tenkinti ir kokios tamreikalingos savybės; kiek ir kada šios prekės reikia. Atsakymus į šiuosklausimus reiktų gauti iki idėjos įgyvendinimo pradžios. Norint gauti pakankamai patikimus atsakymus, svarbu surinkti nemažai irgana svarbios informacijos, turėti žinių iš daugelio sričių, atliktiįvairiapusiškus rinkos tyrimus, išanalizuoti vartotojų poreikius, įvertintikonkurenciją, susipažinti su kainodara ir kainomis, išnagrinėti realizavimosąlygas, apgalvoti reklamą ir ištirti dar daug kitų vidaus ir išorėsveiksnių. Be to, reikia žinoti ne tik esamą padėtį, bet ir raidostendencijas, numatyti ateitį, o tai dažniausiai yra kur kas sudėtingiau. Irpagaliau sunkiausiai apčiuopiamas ir realizuojamas marketingo uždavinys –kryptingas orientavimasis į rinką, vartotojų poreikių, naudingų gamintojui,skatinimas ir netgi naujų poreikių formavimas. Visi šie dalykai ypač susijęir su kitais mokslais. Tarkime, marketinge, be specifinių jo metodų,taikomi ir kitų mokslų (ekonomikos, statistikos, sociologijos,psichologijos ir kt.) principai bei metodai. Rimtesni marketingo tyrimainegali būti atlikti be kompiuterinės technikos, be to, sprendimai turi būtigrindžiami teisiniais norminiais aktais. Apkritai literatūroje galima surasti išskirtas dvi marketingointerpretacijas. Pirmoji byloja, kad marketingas suvokiamas kaip verslo ar įmonės,kurios veikla turi būti orientuota į pirkėjų poreikių tenkinimą,„egzistavimo būdo“ filosofija. Tai reiškia, jog, jei įmonė nesukurs irnepateiks pirkėjo pageidaujamos prekės, tai padarys konkurentai. Visgi čianereiktų pamiršti, kad marketingas dažniausiai tarnauja verslininkųpajamoms didinti. Juk įmonės egzistuoja ne tam, kad kurtų ir pardavinėtųprekes, o tam, kad pasiektų savo tikslų, kurių svarbiausias yra užsidirbtipinigų. Lemiamą vaidmenį pelnui gauti atlieka marketingas. Antroji interpretacija sako, kad „marketingo“ terminas vartojamasinstrumentine prasme. Šiuo atveju jis suprantama kaip veiklos metodų irpriemonių visuma, kurie įgalina tirti vartotojų poreikius ir paklausą,formuoti anksčiau neatskleistus poreikius, sėkmingai skatinti pirkti tamtikras gėrybes ir paslaugas ir pardavinėti jas pirkėjo pageidaujamojevietoje ir laiku.Marketingo rūšys
|Marketingo rūšys |Principinė sąlyga |Siekiamas tikslas ||Konversinis |Negatyvi pažiūra į prekę|Skatinti paklausą ||Skatinantis |Nėra paklausos |Skatinti paklausą ||Palaikantis |Pasiūla lygi paklausai |Išlaikyti tokią pat || | |paklausą ||Plėtojantis |Yra potencialių |Išplėsti rinką || |vartotojų | ||Sinchroninis |Ne tolygi paklausa |Subalansuoti pasiūlą ir || | |paklausą ||Remarketingas |Mažėjanti paklausa |Padidinti paklausą arba || | |sustabdyti jos mažėjimą ||Demarketingas |Paklausa didesnė už |Sumažinti paklausą || |pasiūlą | ||Antimarketingas |Kenksmingi vartojimo |Likviduoti paklausą || |padariniai | |
„Infostendo“ įvedimui į rinką taikau plėtoja…nčią marketingo rūšį, nesšis produktas turi nemažai potencialių klientų. Tikslas yra išplėsti„Infostendo“ rinką ir pateikti šį produktą rinkai taip, kad būtų užtikrintajo paklausa.
Pagal objektą literatūroje išskiriamos tokios marketingo rūšys [7,135]: • plataus vartojimo prekių; • gamybinės paskirties prekių; • paslaugų; • idėjų.
Marketingo kompleksas
Marketingo kompleksas – tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų irsprendimų, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiektiįmonės marketingo tikslus. Marketingo kompleksą sudaro: • prekė (paslauga) (jai priskiriami sprendimai ir veiksmai, susiję su prekės kūrimu, jos gamyba, įpakavimu, pavadinimu, garantijomis ir kt.); • kaina (ji apima sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekės kainos nustatymu, jos keitimu, nuolaidų, teikiamų pirkėjams bei apmokėjimo sąlygų taikymu); • paskirstymas (jam priskiriami sprendimai ir veiksmai, kuriais pasirenkami prekės pateikimo vartotojams keliai, organizuojamas fizinis prekės judėjimas iš gamybos įmonės pas vartotoją); • rėmimas (tai sprendimai ir veiksmai, kuriais siekiama vartotojus informuoti apie prekes ir paskatinti tas prekes pirkti).
Reklamos reikšmė įvedant prekę į rinką
Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškos informacijos apie prekes,paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai, siekiant užsakovonumatytų tikslų. Reklamos rūšys: • spausdinta reklama (periodiniai leidiniai, neperiodiniai leidiniai); • transliacinė reklama (televizija, radijas, švieslentės); • tiesioginė reklama (paštas, kitos ryšių priemonės); • viešoji (išorinė) reklama (transporto priemonės, stacionarūs įrenginiai); • reklama pardavimo vietose (vitrinos, interjeras);
• specialioji reklama (reklaminiai suvenyrai); • demonstracinė reklama (kino, vaizdo ir kompiuterinė reklama).Reklamos efektyvumą daugiau lemia ne jai išleistų pinigų suma, o joskūrybinė koncepcija, kuri įkūnijama reklaminėje žinutėje. Joje turi būtipateikiama svarbiausia informacija, kuri įmonė turi perduoti reklamosauditorijai. Reklamos žinutę sudaro dvi dalys. Pirmoji – tai informacija, kuriąžodžiais, vaizdais ar garsais norima perduoti auditorijai. Antroji –žinutės sukeliamas bendras įspūdis kiekvienam auditorijos dalyviui. Sukūrus reklaminę žinutę, reikia parinkti jos perdavimo tikslineiauditorijai priemones, t. y. reklamos nešiklius. Šį pasirinkimą lemia daugveiksnių. Svarbiausi yra: • auditorijos teikiama pirmenybė tam tikram reklamos nešikliui; • reklamuojamos prekės tipas; • reklaminės žinutės pobūdis; • reklamos kaina; • konkretaus nešiklio pasirinkimo galimybė ir kt.Vadybos požiūriu labai svarbu kokybiškai suplanuoti reklamos kampaniją, kadkiekvienas reklamai išleistas litas duotų maksimalų efektą.
Paslaugų marketingo samprata
Tradicinį paslaugų marketingo kompleksą sudaro keturi elementai:produktas (product), vieta (place), rėmimas (promotion) ir kaina (price).Šis kompleksas išplečiamas papildomais trim elementais: žmonėmis (people),fizine išraiška (physical expression), procesas (process).|Tradic|Produktas: |Vieta: |Rėmimas: |Kaina: ||inis | | | | ||market| | | | ||ingo | | | | ||komple| | | | ||ksas | | | | ||(4P) | | | | || |Fiziniai |Kanalo tipas |Asmeninis |Lankstumas || … |produkto |Prieinamumas |pardavimas |Kainų lygis || |bruožai; |Tarpininkai |Reklama |Apmokėjimo || |Kokybės lygis |Parduotuvių |Pardavimų |terminai || |Aksesuarai |vieta |skatinimas |Diferenciacija || |Įpakavimas |Transportavimas |Ryšiai su |Nuolaidos || |Garantijos |Sandėliavimas |visuomene |lengvatos || |Produkto linija |Kanalų valdymas | | || |Prekės ženklas | | | ||Išplės|Žmonės: |Fizinė išraiška:|Procesas: | ||tinis | | | | ||market| | | | ||ingo | | | | ||komple| | | | ||ksas | | | | ||(+3P) | | | | || |Darbuotojai: |Aptarnavimo |*Veiksmų | || |Atranka |vietos dizainas |srautas: | || |Apmokymas |Įranga |Standartizuotas | || |Motyvavimas |Iškaba |Pritaikytas | || |Atlygis |Darbuotojų |individualiam | || |Komandinis |apranga |vartotojui | || |darbas |Kiti fizinę |*Žingsnelių | || |Vartotojai: |išraišką |skaičius: | || |Švietimas |turintys |Paprastas | || |ugdymas |daiktai: |Sudėtingas | || | |Verslo kortelės |*Vartotojo | || | |Ataskaitos |įtraukimas | |
Elementas „Žmonės“ yra visi žmoniškieji faktoriai, kurie atlieka tamtikrą vaidmenį paslaugos suteikime ir dėl to įtakoja pirkėjo suvokimą,daugiausiai tai firmos personalas, pats vartotojas ir kiti jį supantysvartotojai paslaugos suteikimo aplinkoje. Elementas „Fizinė išraiška“ yra aplinka, kurioje paslauga suteikiama,kur susitinka klientas ir paslaugos suteikėjas, ir visi fizinę išraiškąturintys komponentai, kurie palengvina paslaugos suteikimą ar komunikacijąjos suteikimo metu. Elementas „Procesas“ yra visos procedūros, mechanizmai, veiksmųsrautas, kuris atsiranda suteikiant paslaugą – paslaugos suteikimo iroperacinės sistemos. Prekės paprastai pasižymi tokiomis savybėmis: Paieškos savybės – prekės atributai, kuriuos vartotojas gali nustatytiprieš juos įsigydamas (spalva, kvapas, dizainas, atitikimas, svoris irkt.). Patirties savybės – prekės atributai, kuriuos vartotojas gali nustatytitik įsigijęs prekę ir ją išbandęs (skonis, patogumas vartoti/naudoti). Kalbant apie paslaugas reikėtų išskirti dar vieną savybių grupę, –pasitikėjimo savybes – tokias charakteristikas, kurias vartotojas galisunkiai įvertinti net ir po to, kai jis pasinaudoja paslauga, kas itinsvarbu inovacijų vadyboje.
|Dauguma prekių |Dauguma paslaugų |
Lengvai įvertinamos Sunkiai įvertinamos
Svarbūs paslaugos ypatumai yra tai, kad vartotojai, ieškodami sprendimosavo problemai ir rinkdamiesi paslaugos tiekėją, kur kas labiau vadovaujasiasmeniniais informacijos šaltiniais, t.y. draugų, pažįstamų ir ekspertųrekomendacijomis, nei prekių atveju. Rizika, kurią jie suvokia kaip galimądėl netinkamo tiekėjo pasirinkimo, yra kur kas didesnė nei prekių atvejudėl neapčiuopiamos paslaugų prigimties, dėl to, kad paslaugas sunk…ustandartizuoti, paslaugoms labai retai suteikiamos garantijos. Visuotinai priimto paslaugos apibrėžimo nėra. Kiekvienas ekonominėje armarketingo literatūroje pateiktas apibrėžimas vienaip ar kitaip yraribotas, nes visada atsiranda veiklos rūšių, kurios visuotinaipripažįstamos paslaugomis, tačiau į vieno ar kito autoriaus siūlomąapibrėžimą netelpa. Dažniausiai apibrėžimuose akcentuojamos šios paslaugųsavybės: • neapčiuopiamumas; nekaupiamumas; neatskiriamumas; heterogeniškumas (nevienodumas). Paslaugą galima apibrėžti remiantis kiekviena iš šių savybių,pavyzdžiui: Paslauga – tai prekė, kuri pasižymi daugiausia neapčiuopiamomissavybėmis. Neapčiuopiamų savybių turi daugelis prekių, tačiau prekę galimalaikyti paslauga tik tuomet, kai šios savybės ima vyrauti. Tai, pavyzdžiui,automobilio ar buto remontas, kompiuterinės sistemos įdiegimas arturistinės kelionės organizavimas. Tai yra paslaugos, nors joms tenkanemažai materialaus turinio. Taip pat yra paslaugų, kuriose tiesiogiaidalyvauja materialūs, apčiuopiami klientui priklausantys daiktai(pavyzdžiui, valyklos paslaugos), arba paslaugos teikiamos turint klientuipriklausantį daiktą, bet pridedant nemažą kiekį naujų medžiagų arsudedamųjų dalių (tai daiktų remonto paslaugos). Paslauga – tai prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiumetu. Daugelis paslaugų teikiamos ir vartojamos vienu metu(transportavimas, mokymas). Akivaizdu, kad jų negalima kaupti – iš ankstopagaminus, vėliau parduoti. Paslauga – tai prekė, kurios gamyboje dalyvauja jos vartotojas(klientas). Kadangi paslaugų gamyba ir vartojimas glaudžiai susiję, labaisvarbi sąlyga – kliento dalyvavimas ją teikiant. Tarkime, keleivių vežimopaslaugų negalima teikti be keleivių, prekybinių – be pirkėjo, gydymo – bepacientų ir pan. Ši paslaugų savybė kelia nemažai reikalavimų personalui,jo kvalifikacijai, ypatingai darbuotojų, kurie bendrauja su klientu. Juknuo pardavėjo, padavėjo, kirpėjo, gydytojo ir t.t. profesionalumo labaipriklauso, ar klientas vėl apsilankys. Paslauga – tai prekė, kurios turinys ir kokybė priklauso nuo paslaugostiekėjo, jos vartotojo (kliento) ir kitų aplinkybių. Heterogeniškumas(nevienodumas) atsiranda dėl to, kad paslauga yra jos tiekėjo ir klientosąveikos rezultatas. Paslauga vienam klientui nėra visiškai tokia pat kaipkitam jau vien dėl skirtingų santykių, susiklostančių tarp paslaugosteikėjo ir kliento. Netgi toje pačioje įmonėje dirbantys specialistaiskiriasi savo patirtimi, žiniomis, sugebėjimais ir dar daugeliu kitųsavybių. Be to, paslaugos kokybę lemia daugelis veiksnių, susijusių supaslaugos teikimo vieta, laiku ir t.t. Kiekvienas klientas, išsirinkdamas konkretų paslaugos teikėją, žino,kokį paslaugos lygį jis nori gauti bei kokį jį privalo gauti kaip minimalų.Taip išskiriami du lygiai: adekvatus ir pageidaujamas. Tarkime, restoranear kitoje maitinimo įstaigoje klientas tikisi nuvalyto stalo. Taiapibūdinama kaip adekvati paslauga. Be abejo, klientas žino, jog dažnaipaslauga pranoksta adekvatų lygį ir yra geresnė (tarkime, ne tik bus švarusstalas, bet ir greitas bei malonus aptarnavimas), o tai jau vadinamapageidaujama paslauga. Tarpas tarp adekvataus ir pageidaujamo paslaugoslygio vadinamas tolerancijos zona. Svarbu žinoti, jog bet koks paslaugos lygis žemiau adekvataus sukelsklientų nepasitenkinimą ir pasipiktinimą, o paslaugos lygis viršpageidaujamos paslaugos sukels didelį pasitenkinimą ir net nustebimą. Apskritai tolerancijos zona yra labai lanksti priklausomai nuo daugeliodalykų: paslaugos sferos, konkretaus paslaugos tiekėjo tam tikroje sferoje,paslaugos dimensijų, vartotojo aplinkybių, asmenybės ir patirties. Gali…būti ir taip, kad adekvati paslauga yra lygi norimai, tuomet tolerancijoszona yra nulis. Faktoriai, įtakojantys paslaugų vartotojų lūkesčius:
• ilgalaikiai paslaugos stiprintojai (individualūs stabilūs faktoriai, sąlygojantys padidintą individo jautrumą į paslaugas): kitų asmenų įtakoti lūkesčiai, asmeninė paslaugos filosofija; • asmeniniai poreikiai: fiziniai, socialiniai, psichologiniai, funkcijiniai. Adekvačios paslaugos lūkesčių šaltiniai: • tarpiniai paslaugos stiprintojai (laikini trumpalaikiai individualūs faktoriai, kurių įtakojamas asmuo geriau suvokia paslaugos poreikį); • suvokiamos paslaugos alternatyvos; • supratimas apie savo rolę paslaugoje; • situaciniai faktoriai; • nuspėjama paslauga; Reikia skirti lūkesčius konkrečiu paslaugos suteikimo momentu irlūkesčius kalbant apie visą paslaugų sferą apskritai. Pageidaujamos ir nuspėjamos paslaugos šaltiniai: • tiesioginiai pažadai, gauti asmeninės ir neasmeninės komunikacijos priemonėmis; • pažįstamų rekomendacijos; • praeities patirtis. 1.4 Prekės įvedimas į rinką 1.4.1 Rinkos samprataVadybos ir marketingo požiūriu rinka apibrėžiama taip: Rinka – tai visuma esamų ir potencialių pirkėjų, siekiančių patenkintisavo poreikius pakeičiant ką nors vertinga su prekę siūlančiaispardavėjais. Priklausomai nuo to, kas perka prekes ir kokiam tikslui, marketingeskiriami penki rinkos tipai: Vartojimo prekių rinka. Jos vartotojai – pavieniai asmenys ar šeimos,perkančios prekes asmeniniam naudojimui. Gamybinės paskirties prekių rinka, kurios vartotojai – įmonės,perkančios prekes gamybiniam vartojimui. Prekybininkų – tarpininkų rinkos vartotojai – asmenys arba firmos,perkančios prekes perparduoti. Valstybinė rinka. Čia vartotojai yra valstybinės įstaigos irorganizacijos, perkančios prekes, kad užtikrintų savo funkcionavimą. Tarptautinė rinka. Ji gali apimti visus minėtuosius rinkos tipus, jeipirkimo ir pardavimo operacijos atliekamos už šalies ribų. „Infostendas“ daugiau būtų priskiriamas prekybininkų – tarpininkųrinkos vartotojams, nes ši prekė yra skirta juridiniam vartotojui ar kitaiptariant firmoms. Rinkos segmentavimas – tai rinkos skaidymas į dalis, kuriose vienodaiar panašiai reaguojama į marketingo veiksmus. Jis atliekamas, todėl, kadgalima būtų pasirinkti tą vartotojo grupę, kuri jai yra patraukliausia irnaudingiausia. Rinkos segmentavimas yra efektyvus, kai rinkos segmentailengvai identifikuojami, segmente galima nustatyti vartotojųcharakteristikas, segmentas yra pakankamai didelis ir pelningas, kadpateisintų jo poreikių tenkinimą, segmentas lengvai pasiekiamas rėmimo irprekių paskirstymo veiksmais. Prieš segmentuojant rinką reikia atrinkti požymius, pagal kuriuos taibus daroma. Literatūroje išskiriami šie rinkos požymiai: geografinis,demografinis, psichografinis ir vartotojų elgsena. Atlikus segmentavimą pagal įvairius požymius, nustatoma tikslinė rinka(vartotojų grupė, turinti panašių poreikių, į kuriuos orientuodamasi įmonėkuria marketingo kompleksą). Prekės gyvavimo ciklas – tai laikotarpis nuo jos atsiradimo ikiišnykimo. Literatūroje dažniausiai išskiriamos keturios gyvavimo ciklo stadijos: • įvedimas; • augimas – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas sparčiai didėja; • branda – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas stabilizuojasi ir ima po truputį mažėti; • smukimas – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas nuolat mažėja. 1.4.2 Įvedimas į rinkąĮvedimas – tai gyvavimo ciklo stadija, kai naujai pasirodžiusios prekėspardavimas po truputį didėja. Šioje stadijoje vartotojai dar mažai žino apie prekę, nes ji dar yranauja, todėl nesusiklostę ir jos vartojimo įpročiai. Todėl šioje stadijojeitin didelę reikšmę įgauna tinkamas vadybos priemonių parinkimas irpanaudojimas įgalinantis sutrumpinti įvedimo į rinką laiką ir sumažinti tamskirtas išlaidas. Dauguma pirkimų – bandomieji. Naują prekę perka arbanauja paslauga naudojasi tik tie vartotojai, kurie mėgsta naujoves. Taipadarę ir įvertinę paskleidžia informaciją aplinkiniams. Jeigu įvertinimasteigiamas, atsiranda vis daugiau vartotojų, siejančių išbandyti naujovę, otaip pamažu ima didėti pardavimų mastas. Įvedant prekę į rinką, nors ir didėja pardavimai, įmonė pelno paprastaidar negauna, nes turi daug išlaidų. Daug lėšų skiriama rėmimui, ypačreklamai. Tuo siekiama geriau informuoti vartotojus apie naują prekę. 1.4.3 Įmonės aplinkaSocialinė aplinkaLietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 2003 m.gruodžio mėn. Lietuvos Respublikoje buvo registruota per 67‘000 ūkiosubjektų. Tai reiškia, kad mūsų leidinį turi pamatyti apie 44,8%organizacijų. Socialinės aplinkos analizė. Lietuvoje mažas natūralusis prieaugis, dauguma organizacijų keliasi įdidmiesčius. Reklama neturi pernelyg kirstis su nusistovėjusiomis vertybėmis irtradicijomis. (Lietuvos visuomenė senėja, pensininkų skaičius išaugo 1,1%), kita vertus, Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, vyko vertybiųperkainojimas. Didelė dalis žmonių pirmenybę teikia konkuruojančiomsvertybėms – darbinei karjerai, materialiam apsirūpinimui, saviraiškai irįsitvirtinimui gyvenime. Tai nulemia jų, kaip vartotojų, poreikių struktūrąir elgseną rinkoje. Reklama neturi piktinti tikinčiųjų.
Ekonominė aplinka
Lietuvos ekonomika auga ir stiprėja. Didėja namų ūkių pajamos, mažėjanedarbo lygis, nors pastarojo mažėjimas, galbūt susijęs su darbo jėgosmažėjimu. Situacija Lietuvoje jau nebe tokia kritiška kaip buvo tik atkūrusnepriklausomybę. Vystosi privatus verslas. Didėja užsienio investicijosLietuvoje. Nors JAV dolerio kursas smuko, bet Lietuvai tai jokių ryškiųpasekmių neturėjo.
Teisinė – politinė aplinka Galima teigti, kad teisinę politinę projekto aplinką sudaro keletasįstatymų. Pirmiausia tai Reklamos ir Konkurencijos įstatymai. LR Reklamos įstatymo tikslas – gerinti vartotojų informavimą apieprekes ir paslaugas, ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningoskonkurencijos laisvę bei sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti. Šisįstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklossubjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikojeteisinius pagrindus.
Gamtinė aplinka
Lietuvos gamtinei aplinkai būdingos pasaulinės tendencijos: • Gamtinių išteklių stoka; • Energetinių išteklių kainų svyravimas; • Aplinkos taršos didėjimas. Aplinkos tarša Lietuvoje pastaraisiais metais gerokai sumažėjo Padidėjodėmesys ekologinėms problemoms ir aplinkosaugai. Atkūrus nepriklausomybębuvo įsteigtas Aplinkos apsaugos departamentas, 1994 metais reorganizuotasį ministeriją. Ji turi teritorinių inspekcijų tinklą, prie jos veikiaAplinkos apsaugos ir gamtos išteklių taryba.
Mokslinė – technologinė aplinka
Pasaulio mokslo ir technikos pasiekimai vis dažniau pritaikomi irLietuvos ūkyje. Daugėja įmonių, įdiegusių naujas, pažangias technologijas.Tačiau dar daugeliui įmonių būdingas techninis atsilikimas, naudojamospasenusios, neefektyvios technologijos.
Mikroaplinka: • Tiekėjai – tai firmos ar asmenys, aprūpinantys gamintojus ir konkurentus reikiamais materialiniais ištekliais. • Tarpininkai; • Pirkėjai – svarbiausias aplinkos veiksnys. Jie gali būti įvairūs. Jų poreikiai – pradinis visos marketingo veiklos momentas. • Konkurentai. Juos reikia nuolat stebėti ir analizuoti. Tai pakankamai sudėtinga, nes ne visą informaciją apie juos galima gauti. • Kontaktinės auditorijos. Bet kuri grupė, kuri rodo realų ir potencialų susidomėjimą ir daro poveikį įmonės tikslų realizavimui.
Makroaplinka: • Demografinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos elementas, apimantis gyventojų skaičiaus ir jų sudėties poveikį marketingui. • Socialinė kultūrinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos elementas, ugdantis visuomenės charakteristikų poveikį marketingui. • Technologinė aplinka. • Ekonominė aplinka. Bendra ekonomikos padėtis yra visų marketingo veiksmų pagrindas. • Politinė teisinė aplinka. Ji apima visuomenės politinių struktūrų veiksmus, teisės aktus ir jų interpretavimą, kurie vienaip ar kitaip liečia firmos veiklą. • Fizinė …aplinka – tai gamtos turtai arba materialiniai ištekliai.Aplinkos ištyrimas ir supratimas leis labiau pagrįstai planuoti būsimo
produkto įvedimo į rinką strategiją ir taktiką. 1.4.4 Situacijos analizėSituacijos analize siekiama apibūdinti įmonės būklę, jos istoriją,vystymąsi, siūlomas paslaugas, vartotojus, dalį rinkoje, konkurentabilumą,aptarnaujamas rinkas, rinkos tyrimą, įmonės veiklos privalumus ir trūkumus. Perspektyvų tyrimas – tai įmonės savybių ir susiklosčiusių aplinkybiųtyrimas siekiant nustatyti tas, kurios yra palankios ar nepalankiosnumatytam tikslui pasiekti. Įmonės tikslai – tai išmatuojamais kokybiniais ir kiekybiniaisrodikliais nusakytos užduotys, kurias numatoma įvykdyti per numatytą laiką. Dažnai literatūroje perspektyvų tyrimas vadinamas SWOT analize(strengths – privalumai, weaknesses – trūkumai, opportunities – galimybės,threats – įvairi grėsmė). Ši procedūra labai plačiai naudojama priešpradedant bet kokius planavimo veiksmus. Jos esmė – peržiūrėti žinomusįmonės veiklos ar aplinkos faktus, vertinant juos tam tikrų tikslųatžvilgiu Savo pasirinktoje rinkoje įmonė labai retai būna vienintelė. Paprastaitų pačių pirkėjų poreikiais rūpinasi bei stengiasi juos patenkinti ir kitosįmonės, todėl tarp įmonių nuolat vyksta varžybos – konkurencija. Konkurentai – tai rinkos dalyviai, potencialiems pirkėjams siūlantystapačius arba panašius poreikius tenkinančias prekes. Konkurentų veiksmai įmonės veiklai gali turėti labai ryškių padarinių,todėl priimant vadybos bei marketingo sprendimus būtina informacija apieesamą ir laukiamą konkurencinę situaciją, esamus bei laukiamus konkurentųketinimus ir elgseną. Susipažinus su konkurentų strategijomis, jųstipriosiomis bei silpnosiomis pusėmis, išaiškėja įmonės galimybės,reagavimo į konkurentų veiksmus priemonės. Beje, prieš priimant kiekvienąsvarbesnį marketingo sprendimą, reikia numatyti konkurentų atsakomuosiusveiksmus. Konkurencijai didelės reikšmės turi rinkos struktūra. Paprastaiišskiriami tokie keturi rinkos struktūrų tipai: Grynoji konkurencija (kai rinkoje yra daug smulkių pardavėjų,parduodančių panašias prekes, todėl kiekvienas iš jų neturi galimybiųdaryti įtakos rinkai. Pirkėjų irgi yra daug, jie perka nedidelį prekiųkiekį ir todėl kiekvienas iš jų taip pat turi nedaug įtakos rinkai). Kiekviena įmonė siekia išskirti savo prekes iš kitų. Tada atsirandamonopolinė konkurencija. Jai būdinga, kad rinkoje yra daug pardavėjų,siūlančių panašias, tačiau pirkėjo požiūriu ne identiškas prekes. Šiuoatveju kiekvienos įmonės tikslas yra sukurti pirkėjui įvaizdį, kad josprekės išsiskiria iš kitų savo ypatingomis savybėmis, yra kažkuo savitos,unikalios. Išsivysčiusiose šalyse vyraujanti rinkos struktūra yra oligopolija,kurioje veikia kelios stambios įmonės ir kiek viena iš jų kontroliuojadidelę rinkos dalį. Monopolija yra visiška grynosios konkurencijos priešingybė. Joje yratik vienas pardavėjas, pateikiantis rinkai prekes, iš esmės neturinčiasartimų pakaitalų. Įvedinėjant naują prekę į rinką reikia atlikti konkurencijos analizę: 1. Išsiaiškinti bendros konkurencijos situaciją nagrinėjamoje rinkoje. 2. Nustatyti savo padėtį ir galimybes rinkoje. 3. Identifikuoti ir įvertinti svarbiausius konkurentus. 4. Ištirti įmonės ir konkurentų stipriąsias ir silpnąsias puses.Reklamos inovacijų grupė – tai įmonė, kuri veikia grynosioskonkurencijos sąlygomis. Tačiau išlikimui rinkoje pasirinkta autoriniųidėjų kryptis, kada kiekvienas projektas yra autorinis ir skirtingas nuokitų įmonių. 2. PREKĖS „INFOSTENDAS“ ĮVEDIMAS Į RINKĄ 2.1 Įvedimo į rinką projektasProjektas – tai laikina veikla, orientuota sukurti unikalų produktą.
Laikina reiškia, kad projektui nustatomas tikslus pradžios ir pabaigosmomentas. Terminas „unikalumas“ atsispindi projekto (prekės ar paslaugos)naujume. Projektas gali būti unikalus net ir tuo atveju, jei tai, kasdaroma dabar, jau buvo atlikta daug kartų prieš tai, tačiau skiriasiprojekto savininkas, dizainas, vieta, kontaktai ir kt.
Projekto valdymo samprata:
Projektų valdymas – tai profesionali veikla (profesionalus pokyčiųvaldymas), grindžiama šiuolaikinėmis vadybos mokslo žiniomis, patirtimi,metodais, priemonėmis bei technologijomis ir orientuota į aukštų rezultatųpasiekimą.
Projekto savybės
Kiekvienas projektas paprastai pasižymi šiomis savybėmis: Aiškūs ir tuo pat metu įvairūs tikslai. Projektas rengiamas siekiantkažkokio tikslaus rezultato, kurio nenustačius iki projektinėje stadijojesėkmingo projekto atlikimo negalime tikėtis. Pasikeitimai. Tai vienas pagrindinių projekto bruožų, kadangi pačiuprojektu siekiamas rezultatas turi pakeisti aplinką, kurioje projektas yraįgyvendinamas. Laiko apribojimas. Tai projekto savybė, kuri pabrėžiama beveik visuosepateikiamuose projekto apibrėžimuose. Ši savybė reiškia, kad kiekvienasprojektas turi nustatytą projekto pradžios ir pabaigos momentus, kurieapriboja jo atlikimą. Unikalumas. Šis bruožas būdingas ne atskiroms projekto dalims(procesams), bet visam projektui, kaip visumai. Reikiamų išteklių apribojimai. Kiekviename projekte naudojami įvairūsištekliai: finansiniai, materialiniai, darbo jėga ir t.t. Visa taiglaudžiai susiję su biudžetu. Kompleksiškumas ir atsiribojimas. Kompleksiškumas pasižymi kompleksiniuvisų vidinių ir išorinių faktorių, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiančiųprojektą, įvertinimu. Tuo pat metu kiekvienas projektas yra orientuotas tamtikroje veiklos sferoje ir turi būti atsiribojęs nuo kitų projektų ar kitosveiklos. Šis požymis leidžia vertinti projektą kaip atskirą, vientisą,kompleksišką sistemą su atskiromis charakteristikomis. Specifinė projekto organizacija. Dažnai projekto įgyvendinimolaikotarpiu reikia sukurti specifinę organizacinę struktūrą, visaisatvejais reikia skirti projekto vadovą.
Projekto dalyviai:
Pagrindinis projekto dalyvių struktūrinis vienetas yra projekto komanda– speciali savarankiška ir nesavarankiška projekto dalyvių grupė, kurisudaroma projekto realizavimo laikotarpiui, vėliau – išformuojama. Užsakovas – tai būsimasis projekto rezultatų valdytojas ir naudotojas.Užsakovu gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Šiuo, „Infostendo“,atveju užsakovo nėra, nes projektas sudarytas pačios projekto komandos. Investitorius – tai subjektas, skiriantis lėšas projektui. Kai kuriaisatvejais investitorius ir užsakovas yra vienas ir tas pats asmuo. Projektinę – sąmatinę dokumentaciją parengia specializuotos projektinėsorganizacijos, vadinamos projektuotojais. Projekto materialinį – techninį aprūpinimą vykdo organizacijos –tiekėjai. Šiuo atveju – tai spaustuvė, pašto tarnyba, popieriaus gamykla. Rangovas – tai juridinis asmuo, atsakingas už kontrakte numatytų darbųįvykdymą. Konsultantas – tai firmos ir specialistai, kurie kontraktų pagrindukviečiami teikti konsultacines paslaugas projekto dalyviams jo realizavimoklausimais. Projekto vadovas – tai asmuo, kuriam užsakovas deleguoja įgaliojimusvadovauti projekto darbams, tame tarpe planavimo, kontrolės ir projektodalyvių veiklos koordinavimo procesams. Projekto komanda – tai specifinė projekto vykdymo laikotarpiui sudarytaprojekto atlikėjų grupė, kuriai vadovauja projekto vadovas. Bankas vykdo projekto finansavimą. Bankas turi nepertraukiamaiaprūpinti piniginėmis lėšomis. Mano aprašomu atveju finansavimą vykdo patiįmonė t.y. Reklamos inovacijų grupė –… projekto komandos sudarytoja. Licenzorius – tai juridinis ar fizinis asmuo, suteikiantis teisępanaudoti projekte būtiniausius mokslo ir technikos pasiekimus.
Valdymo procesai
Valdymo procesus galima suskirstyti į penkias grupes: • iniciavimas; • planavimas; • vykdymas; • kontrolė; • užbaigimas.
Projekto iniciacija:
Iniciacija – tai gyvavimo pradžios momentas. Bet kuris projektaspraeina projekto idėjos formavimo, atrankos ir projekto iniciavimo etapus.Prieš parenkant projekto idėją, firmos vadovybė turi parengti organizacijos
plėtros/vystymo strategiją, išreikštą jos ilgalaikiais (strateginiais)tikslais ir trumpalaikiais (taktiniais) uždaviniais, kurie bendrai paėmusatspindi firmos veiklos filosofiją ir politiką. Kaip jau minėjau, projekto iniciacija yra formalus projekto pradžiospripažinimas. Prieš pradedant svarbius planavimo darbus reikia ne tikiškelti tikslus, bet ir ištirti rinką, kitaip tariant atlikti situacijosanalizę.Projekto planavimas
Planavimas projekte – tai nepertraukiamas procesas, kuriuo siekiamasurasti geriausią veiksmų eigą, atitinkančią projekto aplinkojesusidariusią situaciją, numatyti reikiamus išteklius, sudaryti biudžetą.Šis procesas apima visą projekto eigą nuo iniciavimo iki užbaigimo. Projektų valdymo metodikoje išskiriami aštuoni planavimo objektai:projekto turinys, vertė, laikas, kokybė, žmoniškieji ištekliai, ryšiai,rizika, aprūpinimas ir kontaktai. Prie pagrindinių projekto planavimo uždavinių priskiriami: Projekto turinio planavimas – projekto tikslo formulavimas, rezultatoplanavimas, pagrindinių dalių nustatymas. Projekto struktūrizavimas – projekto išskaidymas iki elementariųlengvai valdomų dalių. Kalendorinis planavimas – tai darbų sąrašo sudarymas, darbų eiliškumoir tarpusavio priklausomybės nustatymas, atlikimo trukmės, darbo pradžiosir pabaigos momento nustatymas, gairių plano sudarymas, projekto grafikosudarymas, atsakomybės paskirstymas. Projekto biudžeto sudarymas. Projekto vertės planavimas yra būtinas,norint užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą pagal planuojamą biudžetą.
Lygiagrečiai su šiais projekto planavimo uždaviniais atliekamipagalbiniai projekto planavimo uždaviniai: Kokybės planavimas – projekto rezultatams nustatomi projekto kokybėsstandartai ir būdai juos pasiekti. Organizacijos planavimas – nustatomi ir dokumentaliai patvirtinamidalyvių vaidmenys, jų atsakomybė ir atsiskaitomybės santykiai. Personalo parinkimo procesas – projekto darbų atlikimui reikiamųdarbuotojų parinkimas. Ryšių planavimas – nustatomi projekto dalyviams reikiami bendravimoryšiai: kaip, kam, kada ir kokia informacija turi būti pateikta. Rizikos nustatymas – rizikos faktorių, galinčių paveikti projektoįgyvendinimo eigą, nustatymas. Rizikos įvertinimas – nustatomas galimas rizikos faktoriaus poveikisprojektui. Atsakomųjų veiksmų nustatymas – galimam rizikos faktoriaus poveikiuisumažinti ar pašalinti nukreiptų veiksmų planas. Aprūpinimo ir kontraktų planavimas – planuojama, kas ir kokiu momentuturi būti pristatoma.
Vykdymas ir kontrolė:
Siekiant efektyviai valdyti projektą, būtina žinoti realią joįgyvendinimo situaciją ir tuo remiantis priimti atitinkamus sprendimus dėltolimesnių veiksmų. Projekto įgyvendinimo kontrolės etapai: • projekto įgyvendinimo lygio/stadijos nustatymas; • nukrypimo nuo plano analizė; • reguliuojančių sprendimų parengimas/priėmimas. Projekto pabaiga ir uždarymas: Galutinė projekto stadija apima šiuos etapus: • planuotos projekto veiklos įgyvendinimą; • planuotų rezultatų pasiekimą; • tolimesnio projekto finansavimo nutraukimą; • projekto rezultatų panaudojimą. Projekto uždarymo… fazės trukmė dažniausiai siekia apie 12% bendroprojekto gyvavimo ciklo. Projekto pabaigimas – tai sutartų įsipareigojimų tarp užsakovo irrangovo įvykdymo užbaigimas bei visuma specifinių organizacinių –administracinių veiksmų. Projekto pabaigimas vyksta aštuoniais etapais: I etapas – užsakovo bei rangovo finansinių atsiskaitymų tikrinimas; II etapas – dokumentacijos tikrinimas. Žiūrima, ar projektodokumentacija atitinka reikiamas normas, standartus bei technines sąlygas;ar išpildyti kokybiniai bei kiekybiniai reikalavimai. III etapas – neįvykdytų įsipareigojimų išaiškinimas. IV etapas – neįvykdytų įsipareigojimų įvykdymas (geranoriškas arbataikant kontrakte numatytas baudos priemones). V etapas – garantinis aptarnavimas; VI etapas – galutiniai atsiskaitymas; VII etapas – galutinės (finansinės, baigiamosios) ataskaitosparengimas. VIII etapas – demobilizacija. Ji apima šiuos veiksmus: darbo komandosorganizacinės struktūros išformavimas, esamos įrangos/turto/techninės irkitos medžiagos grąžinimas.
BRAND’O TEORINIS ASPEKTAS
Brand’as – tai specifinis vardas, simbolis ar dizainas, kuriame yratokia kombinacija sudedamųjų, kurią pardavėjas naudoja išskiriant konkrečiąprekę (Peter Boyle, 1989m.). Šis apibrėžimas labai panašus į tą, kurį pasiūlė Amerikos marketologųasociacija, o jį pakoregavo Ph. Kotler 1994 m. Sėkmingas brand’as – tai visuma sudedamųjų produkto dalių, kuriospatenkina funkcionaliuosius pirkėjo poreikius, taip pat pirkėjo naudą,skatindamas pirkėjui jaustis labai patenkintam. Sėkmingas brand’as surištassu įtikinimo formavimu pirkėjui, kad šis brand’as yra geresnės kokybės neianalogiškas konkurentų. Ph. Kotler pabrėžia, kad labai svarbu fokusuoti į pasitikėjimo santykiųformavimą, aprašydamas sėkmingą brand’ą pirmiausia kaip pardavėjo pažaduspateikti savo pirkėjams konkretų kokybės, naudos ir paslaugų ženklą.
2. 2 TIRIAMOJI DALIS
2.2.1 Situacijos apibūdinimas
Vilniuje, „Šiaurės miestelyje“ besiplečiančiame verslo mikrorajone,atidaryta „Reklamos inovacijų grupės“ būstinė, į kurią investicijos siekėapie 30 tūkst. litų. „Reklamos inovacijų grupės“ pagrindinis projektas – „Infostendas“mėnesinis žurnalas su specifika „verslas – verslui“ (priedas nr. 1).Papildomi projektai, tai taip pat mėnesiniai žurnalai, leidžiami vienupavadinimu „Reklamos stendas“. Tai žurnalai skirti privatiems vartotojamsgyvenantiems skirtinguose Vilniaus miesto mikrorajonuose. 2.2.2 SWOT analizėAnalizuojant rinką labai tinka atlikti įmonės SWOT analizę (strengths –privalumai, weaknesses – trūkumai, opportunities – galimybės, threats –įvairi grėsmė). PRIVALUMAI: „Reklamos inovacijų grupė“ pristato naują, neturinčiotipinio analogo Lietuvoje, leidinį „Infostendas“. VEIKLOS ORIENTACIJA:Leidinys yra skirtas įmonėms. Jo specifika yra „verslas verslui“.Planuojamas leisti kartą į mėnesį ir apkeliautų 30000 tūkstančių Lietuvosįmonių. Kainos ypatingai konkurencingos rinkoje. Prieinamos net mažomsįmonėms. PERSONALAS: Prie projekto darbuotojų nėra daug, dirba tik 5darbuotojai, todėl nėra didelės išlaidos darbuotojų išlaikymui, betdarbuotojai yra savo srities žinovai, todėl iš jų tikimasi susilauktididelio darbo našumo. Tai projekto vadovas, kuriam deleguoti įgaliojimaivadovauti projekto darbams, tame tarpe planavimo, kontrolės ir projektodalyvių veiklos koordinavimo procesams. Pardavimų vadybininkams – vadovaujaprojektų vadovas, jiems skirtas sunkiausias vaidmuo – klientų pritraukimas. TRŪKUMAI: nesusistemintas darbas: dar nėra aiškus klientūros segmentas,sunku prognozuoti, kiek, kokiu laiku ir kokių klientų galima tikėtis. Dėlto galima padaryti nemažai klaidų, rengiant darbo grafikus ir pan. GALIMYBĖS: įsitvirtinti rinkoje, plėstis, didinti apyvartą. GRĖSMĖS: MAŽAS ŽINOMUMAS: dėl reklamos stokos ir vardo nežinomumo galibūti mažai klientų. 2.2.3 Vartotojų tyrimasLabiausiai žinomi keturi marketingo tyrimo metodai: • Apklausa. • Stebėjimas. • Eksperimentiniai tyrimai. • Kokybės tyrimas. [6, p.58] Apklausa – bene labiausiai paplitęs marketingo tyrimo metodas.Apklausa, tai metodas apklausiant respondentus asmeniškai, telefonu armišriu būdu. Yra keletas apklausos tipų: asmeninė, apklausa namuose,telefonu, netiesioginė apklausa, kurios metu respondentas nebendraujatiesiogiai. Savo tyrime aš pasirinkau tiesioginę apklausą, t.y. apklausa telefonu. Telefoninės apklausos privalumai: • Užtikrina pakankamą atrankos dydį. • Galimybė apklausėjui instruktuoti respondentus (iškilus būtinumui, pvz., nesuvokiant klausimo esmės). • Galimybė apklausėjui kontroliuoti situaciją: sekti atsakymo į klausimus eigą, gauti papildomą informaciją. • Pagal respondentų reakciją, preliminariai spręsti apie problemos reikšmingumą. Metodo trūkumai: • Respondentui pasiskambinus, jis nevisada gali einamu metu atsakinėti į klausimus. • Pasiskambinus į norimą apklausti kompaniją, nevisada galima surasti kompetentingą respondentą, o kompetentingo respondento (pvz. direktoriaus) įgaliotas asmuo nevisada gali išsamiai atsakyti į užduodamus klausimus. • Respondentai būgštauja, kad jų asmenybė bus identifikuota, todėl jų
atsakymų patikimumas kartais nežinomas. [6, p.81]Investavus pinigus ir išleidus pirmąjį žurnalo „Infostendas“ numerį,buvo atliktas tyrimas. Tyrimui buvo pasirinkta 500 įvairaus dydžio, įvairių finansiniųrodiklių, įvairios veiklos pobūdžio įmonės. Tyrimo užduotys: • Nustatyti kokį populiarumą gali turėti šis produktas perspektyvoje. • Kokia veikla užsiimančios įmonės labiau domėsis produktu. • Ar produkto kaina nėra per didelė potencialiems užsakovams? • Kokios minimalios apimties turėtų būti leidinys, kad neprarastų patrauklumo. • Koks turėtu būti periodiškumas, kad neįgrįstų galutiniam vartotojui.
Visų pirma pasiskambinus į įmonę, buvo ieškoma kompetentingorespondento. Skirtingose įmonėse buvo bendraujama su skirtingų pareigųrespondentais.
Rezultatai pateikti paveikslėlyje Nr. 1. [pic] Pav. Nr. 1 „Respondentų pareigos“
Iš pateiktos diagramos matyti, kad dažniausiai įmonėje viską spendžiajos vadovas t.y. direktorius. Kitose įstaigose, kuriose yra daugiau dėmesioir lėšų skiriama personalui, teko susidurti su marketingo vadybininko armarketingo direktoriaus pareigybe. Šias pareigas užimantis asmuodažniausiai savo nuožiūra analizuojas gautus pasiūlymus, bei planuojaįmonės reklamos biudžetą, bet galutinį sprendimą priima vis tiek pasitaręssu įmonės vadovu ar jo pareigas eiti įgaliotu asmeniu. Administratorius,tai asmuo kuris yra tik tarpininkas tarp pasiūlymus teikiančio asmens irįmonės vadovo, todėl bet kokiu atveju kada prasideda pasiūlymo svarstymasar derybos visada sueinama į tiesioginį kontaktą su įmonės vadovu.Direktoriaus pavaduotojas – tai tas pats įmonės vadovas, kuris beveiklygiai tiek pat įgalus spręsti kaip ir generalinis vadovas. Sekretorius –pasiūlymo teikėjo atžvilgiu, atlieka tokias pat funkcijas kaip iradministratorius, tik įmonė viduje jo pareiginės instrukcijos yra kitokios.
Atliekant apklausą buvo pasirinkta keturiolika veiklos sričių, kuriosdaugiausiai aptarnauja įmones arba yra glaudžiai susijusios su juridiniuvartotoju. Pasirinktos veiklos sritys išdėstytos paveikslėlyje.
Pav. Nr. 2 „Apklaustų įmonių veiklos rūšys“
Iš pateikto paveikslėlio matyti, kad tarp pasirinktų veiklos sričiųišskirtinai dominuoja draudimo paslaugas teikiančios bendrovės. JųLietuvoje yra net 605 įskaitant padalinius ir filialus. [10, p.282] Kitųpasirinktų įmonių yra atitinkamai mažiau. Mažiausiai apklaustų įmonių – tairyšio paslaugas teikiančios bendrov…ės. Tai pagrindinės, mobiliojo, fiksuotoryšio bei interneto paslaugas, teikiančios bendrovės – UAB „Omnitel“. UAB„Tele2“, UAB „Bite GSM“, AB „Lietuvos telekomas“, UAB. „Eurocom“.Pateikus visą informaciją apie produktą buvo užduotas klausimas: ar domintųgalimybė patekti į žurnalo puslapius su savo pateikiama informacija. Pagalveiklos sritis ir tų sričių suinteresuotumą pateikiamas paveikslėlis. [pic] Pav. Nr. 3 „Galimos paklausos rodikliai“ Iš šios diagramos galima daryti išvadą, kad tarp pasirinktų šių veiklossričių šio produkto paklausa gana didelė. Todėl ir tarp apklausojenedalyvavusių veiklos sričių atstovų, reikia manyti, kad paklausa taip patneturėtų atsilikti. Kadangi, tokio pobūdžio žurnalas kol kas yravienintelis rinkoje, ryšium su tuo, potencialių užsakovų dėmesys šiamproduktu yra stebėtinai didelis. Į klausimą ar kainą Jums yra priimtina, respondentų atsakymai pateiktipaveikslėlyje.
Pav. Nr.4 „Kainos dydžio tyrimo diagrama“
Analizuojant šią diagramą galimą spręsti, kad įmonės kainodarospolitika nėra sutrikusi ir kaina yra nustatyta atsižvelgiant į visuskriterijus. Į klausimą kaip manote kokios apimties (puslapiais) turėtų būti tokiopobūdžio leidinys, kad išliktų populiarus? Respondentų atsakymai pateiktipaveikslėlyje.
[pic] Pav. Nr.5 „Optimalios leidinio apimties (puslapiais) tyrimo diagrama“
Iš diagramoje pavaizduotų (mėlynai) galimų leidinio apimties variantųir respondentų skaičiaus (raudonai) kreivių susikirtimo taško, galimadaryti išvadą, kad optimali leidinio apimtis turėtų būti 48 puslapiai.Žinoma, kiekvienas vartotojas norėtų gauti kuo storesnį ir spalvingesnįžurnalą, todėl reikia labai pasistengti, kad darbų eiga neatsiliktų nuoatliktų tyrimų. Į klausimą koks turėtų būti leidinio periodiškumas neveik 60 nuošimčiųrespondentų atsakė, kad leidinys turėtų išeiti kartą per mėnesį, likusiejineturėjo nuomonės. 2.2.4 KonkurentaiBene pats didžiausias ir svarbiausias „Reklamos inovacijų grupės“konkurentas – BĮ UAB „Verslo Žinios“. Klientams siūlomas analogiškas leidinys, kuris taip pat yra platinamasvisos Lietuvos teritorijoje, bet tik jų pačių prenumeratoriams. Bet „VersloŽinių“ siūlomos reklamos įkainiai yra dvigubai, o už prestižinius puslapiusnet trigubai didesni. Be to, jų leidinio tiražas yra aštuoni tūkstančiaiaštuoni šimtai egzempliorių. Svarbi firmos veiklos sritis yra žurnalistika, kuri plėtojama jauseptynis metus. Kiti mažesni konkurentai, kurie teikia panašias paslaugas: UAB „Miesto vitrina“ – reklaminis laikraštis „Miesto vitrina“ UAB „Semjonovs ir parneriai“ – reklaminis laikraštis „Reklama plius“ UAB „Taupyklė“ – reklaminis leidinys „Taupyklė“ UAB „Ava1“ – žurnalai „Eating and Drinking“, „Renginiai ir naujienos“ VŠĮ „Baltijos komunikacijos grupė“ – „Events in Lithuania“ Bet mes negalime skaityti jų tiesioginiais konkurentais, nes jųleidybos, leidinio pristatymo bei pateikimo galutiniam vartotojui principasyra visiškai kitoks. Iš visų išvardintų kompanijų, nei viena, mūsų nuomone, negalėtų sumumis konkuruoti, nes palyginti su jų leidžiamais produktais, „Infostendo“yra labai aukšti leidybiniai kaštai. O jie yra aukšti, todėl, kad tai yraspecifinio pobūdžio žurnalas skirtas įmonių vadovams, todėl į taiatsižvelgiant leidinys spausdinamas ant prestižinio popieriaus, dedamas įpolipropileninius vokus ir VĮ „Lietuvos pašto“ pagalba yra pristatomasLietuvos didmiesčių įmonėms. O šios įmonės leidžia žurnalus bei laikraščius, kurie yra skirtigyventojams ir yra platinami į pašto dėžutes. Tarp šių įmonių yra didelėkonkurencija, o kaip žinome konkurencija mažina kainas. Mažindamireklaminių plotų kainas užsakovams, taupoma, siekiant neprarasti pelno,spaudos kokybe. Bet kuris galutinis vartotojas gaudamas nekokybiškąproduktą visada yra nepatenkintas. Todėl yra nemenkas pasipiktinimas, kadayra „prišiukšlinama“ pašto dėžutė. Be to, kada šių leidėjų yra daug, jienuolatos vienas po kito, keturis – penkis kartus į mėnesį, „prikemša“ paštodėžutes. To visiškai negalima pasakyti apie mūsų produktą. Jį vadovai gauna tikkartą į mėnesį ir labai solidžiai pateiktą.
2.2.5 Reklaminių nešiklių tyrimas ir parinkimas
1. Televizija Privalumai: Tai viena iš masiškiausių, galingiausių reklamos nešiklių.Čia pagrindinis reklaminio poveikio veiksnys yra vaizdas. Gyvas pašnekesioformos tekstas leidžia pateikti daugiau informacijos negu spausdintas.Didelį poveikį daro muzikinis fonas. Beje, reklama televizijoje pasiekiadidelę ir įvairią auditoriją. Trūkumai: Televizija – viena brangiausių reklamos nešiklių. Be to,žmogus gali pats pasirinkti, kokią reklaminę žinutę nori žiūrėti.
2. Radijas Privalumai: Paprastai radijo reklama kartojama daug kartų, kadpotencialus vartotojas geriau ją įsimintų. Per radiją yra daugiau galimybiųpasiekti skirtingas vartotojų grupes įvairiu laiku ir įvairiose vietose.Radijo reklama pagaminama per trumpą laiką, o jos turinį galima operatyviaikeisti. Tokia reklama yra pigesnė nei per televiziją.
Trūkumai: Per radiją negalima parodyti prekės, panaudoti spalvos,judesio ir pan.3. Viešoji (išorinė) reklama. Ant transporto priemonių Privalumai: Tai plačiausiai praktikoje pritaikoma reklama. Naudojamostokios transporto priemonės kaip troleibusai, autobusai, taksi, konkrečiųįmonių automobiliai. Reklamai paprastai naudojama spalvota lipni juosta. Šireklamos rūšis nėra labai brangi, gerai matoma, o tai reiškia, kadefektyvi. Be to, prieinama vartotojams 16- 18 valandų per parą. Transportopriemonės nuolat važinėja po miestą, todėl ją mato įvairūs žmonės. Trūkumai: Žmonėms lieka mažai laiko įsisavinti informaciją
4. Stacionarios reklamos priemonės. Švieslentės. Privalumai: Ši santykinai pigi reklamos rūšis reklaminę …žinutę galipaskleisti plačiai auditorijai, o jų efektyvumas priklauso nuo sugebėjimopatraukti vartotojų dėmesį. Paprastai šios reklamos priemonės įrengiamosmatomoje vietoje, kai kada naudojamos tik tam tikruose renginiuose. Trūkumai: Žmonėms gali įgristi ilgą laiką matoma tokia pati informacijastende.
5. Reklama internete. Viena šiai dienai didžiausių ir lankomiausių interneto svetainių taiinterneto vartai „Delfi“ (www.delfi.lt). Priedas Nr.6 Privalumai: ši ne itin brangi reklamos priemonė yra gana plačiaipaplitusi, todėl didelė tikimybė, kad potencialūs užsakovai pamatys šiąreklamą ir būtinai užsuks į svetainę www.infostendas.lt. Trūkumai: per neilgą laikotarpį šis reklamos būdas spėjo atsibostidaugeliui interneto lankytojų, todėl didelė tikimybė, kad internetolankytojai stengsis kiek galima labiau išvengti susidūrimo su internetoreklama.
6. Periodinė spaudas (Laikraščiai) Privalumai: Laikraštis gali pasiekti iki 65% miesto gyventojų.skaitydamas reklaminius skelbimus laikraščiuose, skaitytojas turi daugiaulaiko apgalvoti pasiūlymą negu žiūrint reklamą per televiziją ar klausantper radiją. Laikraščiuose reklamos davėjas gali pateikti skaitytojui planą,parodantį,. kaip pasiekti firmą, kitų parduotuvių adresus, pardavimosąlygas. Laikraščiai labai elastingi – skelbimas pasirodys spaudoje per 1-3dienas nuo užsakymo. Tai yra pigiau ir paprasčiau. Trūkumai: Vartotojai dažnai ignoruoja reklamą laikraščiuose. Laikraščiųskaitytojai – brandūs žmonės, kurie rečiau keičia prisirišimą prie prekių.Kartais laikraščių spausdinimo kokybė yra žema, dėl to gali visiškaiišnykti kai kurie reklaminio skelbimo ypatumai. Skelbimas konkuruos sudaugeliu kitų skelbimų.
Apsvarsčius visus tinkamiausius nešiklius buvo nuspręsta, reklamuotisspecialios laidos metu (TV3 Vakaro žinių rubrikoje – Verslo žinios)Reklamoje bus populiarinamas tik projekto vardas ir jo logotipas. Taip pat suplanuotas reklaminis baneris interneto vartuose „Delfi“. Pasirinkta ir reklama periodinėje spaudoje – verslo dienraštis „Versložinios“. Jų pasiūlymas pateiktas priede Nr. 5. Pasirinkta ir viešoji reklama. Kadangi reklama orientuota į ūkiosubjektus, nuspręsta sukurti savo interneto svetainę, taip ji pasieks ganadidelę potencialių klientų auditoriją. Potencialūs klientai jau žinodamiprojekto vardą, nesunkiai galės surasti reikiamą informaciją internete(priedas nr. 3).
Yra dvi reklamos TV3 žinių laidose galimybės:
• Reklaminis reportažas žinių metu tarp sporto naujienų,orų prognozės ir verslo . 1 minutės reportažas (gamyba ir transliacija) žiniose 18:45 kainuoja 7.200 Lt+PVM, o vakaro žiniose – 6.000 Lt+PVM. Reklaminių klipų transliavimas žinių metu tarp sporto naujienų ir orųprognozės. Šiose pozicijose transliuojami reklaminiai klipai turi būti netrumpesni nei 20 sekundžių. Reklamai žinių metu taikomas 50% antkainis.Žinių laidos metu galima transliuoti ne daugiau kaip du reklaminiusreportažus arba du reklaminius klipus.
Portale „Delfi“ pasirinktas dinaminis baneris 180×150 mm. Jis bustalpinamas verslo naujienų skiltyje ir jo dienos kaina – 480 Lt. Laikraštyje „Verslo žinios“ pasirinkta B2 formato (priedas nr.5)reklama kurios kaina – 600 Lt be pridėtinės vertės mokesčio.
TINKLELINIS PLANAVIMAS Šioje lentelėje parodytas numatomas reklamos grafikas| |3 savaitės iki įvedimo į rinką|| |pradžios || |21 |20 |19 |18 |17 |16 |15 ||TV3 vakaro žinios rubrika „Verslas“ |x | | | |x | | ||www.delfi.lt |x |x |x |x |x |x |x ||Verslo žinios |x | |x | |x | | ||2 savaitės iki įvedimo į rinką …|1 savaitė iki įvedimo į rinką ||pradžios |pradžios |
15 |16 |17 |18 |19 |20 |21 |22 |23 |24 |25 |26 |27 |28 |29 |30 |31 |32 |33 |34 |35 | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x | | | | | |x | | | | | | |x | | || | | |x | | | |Reklaminis klipas TV3 vakaro žinių rubrikoje „Verslas“, bus leidžiamas iš viso septynis kartus. Iš viso jo gamyba ir transliacijaatsieis keturiasdešimt du tūkstančius litų be pridėtinės vertės mokesčio. Interneto vartuose „Delfi“ reklaminis baneris laikomas buspenkiasdešimt šešias dienas. Šios reklamos išlaikymas „Reklamos inovacijųgrupei atsieis dvidešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimtlitų taip pat be PVM. Laikraštyje „Verslo žinios“ pasirinktas B2 formato maketas busleidžiamas dvylika kartų ir atsieis septynis tūkstančius du šimtus litų bepridėtinės vertės mokesčio. 2.2.6 Įvedimo į rinką projekto tikslai ir vadybininkų funkcijosPagrindinis šio projekto tikslas – įvesti naują produktą – žurnalą„Infostendas“ į rinką. Tai reiškia, jog siekiama: • supažindinti potencialius klientus su nauja preke –žurnalu „Infostendas“; • supažindinti potencialius klientus su „Infostendo“ ženklu; • skatinti potencialius klientus naudotis „Infostendo“ teikiamomis paslaugomis, taip didinant pardavimus; • tapti patrauklia preke rinkoje. Uždaviniai: • atlikti situacijos, vartotojų, rizikos analizes; • parinkti tinkamiausias įvedimo į rinką priemones; • formuoti teigiamą viešąją nuomonę.
Projekto vadovas: • atsako už projekto tikslų pasiekimą; • disponuoja įgaliojimais ir ištekliais; • analizuoja iškilusias problemas ir ieško sprendimo būdų; • analizuoja ir sprendžia iškilusius konfliktus; • organizuoja darbą; • planuoja projekto eigą; • užtikrina darbų atlikimą; • parenka darbų vykdytojus; • sudarinėja sutartis.
Vadovas: • remia projektą; • koordinuoja veiklą.
Darbų atlikėjai: • laiku ir kokybiškai atlieka sutartyje numatytus darbus; • atsako už darbų kokybę. 2.2.7 Projekto kontrolė ir priežiūraŠis projektas prižiūrimas ir kontroliuojamas: • stebint ir vertinant darbų vykdymą; • tikslinant ir smulkinant atskiras projekto dalis, numatytas plane; • prireikus keičiant, koreguojant, papildant ar išimant atskiras projekto dalis, numatytas plane; • analizuojant iškilusias problemas; • analizuojant nukrypimus nuo plano, nustatant galimas pasekmes ir imantis veiksmų padėčiai ištaisyti. 2.2.8 Prekės „Infostendas“ įvedimo į rinką kaštai1. Maketavimo darbai (paruošimas spaudai). Daugumą maketų pateikia užsakovai, bet juos reikia sutraukti į vieną, t.y. paruošti leidinį. Tai atlieka samdoma įmonė UAB „Akstis“. Maketavimo darbų kaina nuo 300 iki 800 Lt. Šiam kartui darbai kainavo 600 Lt. Be pridėtinės vertės mokesčio, iš viso 708 Lt. 2. Spausdinimo darbai. Spausdinimo darbus atlieka AB „Spauda“. Ši spaustuvė buvo pasirinkta dėl optimalaus kainos ir kokybės santykio. Vieno egzemplioriaus spausdinimo kaina buvo suderėta už 0,83 Lt. Šis leidinys „Infostendas“ leidžiamas 30 tūkst. tiražu, todėl visi spaudos darbai kainuoja 24 900 Lt. Be PVM. Iš viso: 29382 Lt. 3. Klientų paieška rūpinasi – projektų vadovas bei dvi pardavimų vadybininkės. Klientų paieškos forma – telemarketingas, t.y. klientų paieška telefonu. Telefono išlaidos – 1876 Lt. 4. Platinimo darbai – 8700 Lt. Platinimo darbus atlieka VĮ „Lietuvos paštas“. Vieno egzemplioriaus pristatymo kaina 0,29 Lt. Bet pagal LR
Pašto Įstatymą šiai paslaugai PVM yra netaikomas. 5. Vokai. Vieno voko kaina yra 0,15 Lt. 30 tūkst. egzempliorių kainuoja 4 500 Lt. Iš viso su PVM 5310 Lt. 6. Patalpų nuoma – 987,53 Lt. 7. Darbuotojų atlyginimai – 2936,78 Lt. VISO: 49900,31 Lt. Prekės „Infostendas“ parduodamų plotų įkainiai pateikiami priede Nr.4 3. IŠVADOS IR SIŪLYMAIApibendrindamas išsakytas mintis norėčiau pabrėžti, jog įvedimas įrinką – labai daug dėmesio reikalaujantis reiškinys. Tinkamai parengtas irvykdomas įvedimo į rinką projektas gali nulemti labai daug, o svarbiausia –paklausą. Pirmasis dalykas, kurį reikia atlikti įvedinėjant į rinką, – rinkosanalizė. Ji apima įvairius tyrimus. Svarbiausius iš jų aš atlikautiriamojoje darbo dalyje. Vienas svarbiausių mano siūlymų rengiant šį projektą – iš pradžiųreklamuoti ne pačią įmonę, o potencialius klientus supažindinti su projektovardu bei logotipu. Manau, jog šiuo atveju prekei „Infostendas“ geriausiai tinka tokiareklama: • reklama televizijoje (ypač Vakaro žinių rubrikoje „verslas“); • periodinėje spaudoje – dienraštyje „Verslo žinios“ • reklama internete • nuolaidų skatinimas (priedas nr. 2) • galiausiai sėkmingai įgyvendintas projektas irgi jau yra nepamainoma reklama. Be to, siūlau surengti pardavimus skatinančią akciją – tarkime, kadklientu nupirkus straipsnį ar reklaminį plotą žurnale, jo baneris(reklaminė antraštė su nuoroda į informaciją) [7.] žurnalo internetosvetainėje yra nemokamas.Atlikus apklausą, konkurentų analizę, įmonės SWOT analizę, apžvelgusreklamos nešiklių pagrindinius privalumus bei trūkumus, galima padarytisekančias išvadas: • Kompanijos „Reklamos inovacijų grupė“ organizacinė struktūra ir lanksti kainų politika leidžia užtikrinti gerą darbo efektyvumą, operatyvų ir kokybišką klientų aptarnavimą. • Pagrindinis įmonės projektas yra žurnalas „Infostendas“, kurio dėka įmonė gauna apie 70% pajamų. Tačiau šio projekto nepakanka, dėl to yra kuriami papildomi projektai. Apžvelgus ir išanalizavus „Reklamos inovacijų grupės“ veiklą galimisekantys sprendimai gerinti įmonės veiklą per ateinančius dvejus metus: • Darbas su kitais projektais. Ir toliau aktyviai plėsti ir įvairinti projektų asortimentą. • Internetas. Siekti savo interneto svetaine www.infostendas.lt padaryti kiek galima populiaresnę bei patrauklesnę, siekiant iš jos gauti pelną.
Santrauka užsienio kalba
Relevancy of the topic. It has been observed that recently variousLithuanian enterprises are paying ever more attention to marketing,especially advertising. Under the present market conditions wherecompetition is especially strong, each firm is striving to inform potentialcustomers about the products it offers and to stimulate its sales. Ingeneral, all advertising-related actions are begun by introducing a productinto the market. One of the most important conditions for a new enterpriseto operate successfully is a properly prepared project for introducing itinto the market. Project management has always been interesting for me, which isprecisely why I decided in writing my final paper to prepare a project. Subject of the study. The Reklamos Inovaciju Grupe (InnovationAdvertising Group) publishing company and its product, Infostendas. Purpose of the work. To prepare a project for the introduction into themarket of the Infostendas product of the Innovation Advertising Groupcompany. In other words, to introduce the product, Infostendas, into themarket. The Problem is how to do it. In order to more effectively solve it, Iset the following tasks: • to select literature connected with the topic of the work and analyse it; • to carry out research to help in evaluating the situation and making the advertising planning decisions for this product; • to evaluate the situation and select the optimal variants for the solution of the problem. From the tasks set, it is possible to see that my work consists ofthree parts: an analysis, research, and the project. In the analysis is…described the theory connected with the topic of the final paper, knowledgeof which theory is essential for performing such work. A good knowledge ofthe theory is the way to avoid many mistakes. In the research part, I performed various studies that in my opinionare the most important: a SWOT analysis, consumer research, a competitionanalysis, a marketing macro-environment analysis, an advertising mediaanalysis, and a risk analysis. I took the results of this research intoconsideration when I prepared the project itself, which is set forth in thethird part of the final paper, the project.
LITERATŪRA
1. Vileikienė B., Vijeikis J., Inovacijų vadyba, Vilnius: Rosma, 2000 ISBN 9986-00293-12. Kriaučiūnienė M., Urbanskienė R., Techniškai sudėtingo produkto marketinginis planavimas, Kaunas Technologija 1998 ISBN 9986-13-591-53. Dikčius V., Marketingo tyrimai, Vilnius Vilniaus vadybos kolegija ISBN 955-528-04-44. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R.. Marketingas. – Vilnius, 2000m. ISBN 955-9318-0-95. Kotler Ph., Armstrong G., Saunders J., Wong V., Rinkodaros principai. – Kaunas. Poligrafija ir informatika, 2003m. ISBN 9986-85-050-96. I. Luobikienė Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. – K., Technologija, 2000m. ISBN 9986-13-775-67. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. – Kaunas: Technologija. 2001m. ISBN 9986-13-575-38. www.google.lt9. www.delfi.lt10. www.vz.lt11. www.tv3.lt12. „Reklamos inovacijų grupė“13. UAB „Eniro Lietuva“ Visa Lietuva 2004, Vilnius 2003m. SL 1663, ISSN 1648-0678 PRIEDAI———————–Veiklos srities pavadinimas
Pasirinktų įmonių skaičius