TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………….31. DABARTINIŲ LIETUVOS MOKESČIŲ ATSIRADIMO ISTORIJA………………41.1. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės mokesčiai………………………………………………………41.2. Rusijos imperijos ir kaizerinės Vokietijos okupacijų meto mokesčiai…………………………….51.3. Tarpukario nepriklausomos Lietuvos mokesčiai……………………………………………………..61.4. Lietuvos Sovietų Sąjungos sudėtyje mokesčiai……………………………………………………….61.5. Dabartinė mokesčių sistema………………………………………………………………………………72. MOKESČIŲ SISTEMOS ANALIZĖ IR PAGRINDINIŲ MOKESČIŲ TIPŲ LIETUVOJE APTARIMAS…………………………………………………………………………….82.1. Mokesčių sistemos analizė……………………………………………………………………………….82.1.1 Mokesčių teorijos, tikslai ir funkcijos………………………………………………………………..92.1.2. Mokesčių nustatymo metodai………………………………………………………………………..102.1.3. Mokesčio ėmimo būdai……………………………………………………………………………….102.1.4. Mokesčių poveikis valstybinei sistemai bei atskiriems žmonėms………………………………112.2. Pagrindinių mokesčių tipų Lietuvoje aptarimas……………………………………………………..112.2.1. Pridėtinės vertės mokestis…………………………………………………………………………….122.2.2. Akcizas…………………………………………………………………………………………………..122.2.3. Gyventojų pajamų mokestis………………………………………………………………………….132.2.4. Pelno mokestis………………………………………………………………………………………….132.2.5. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis…………………………………………….142.2.6. Žemės mokestis…………………………………………………………………………………………142.2.7. Socialinio draudimo mokestis………………………………………………………………………..14IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………….15LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………..16PRIEDAS Mokesčio loginė sistema………………………………………………………………………17ĮVADASTema: Mokesčiai Temos aktualumas: Tema aktuali, nes kiekvienas susiduriame su mokesčių sistema, todėl turime žinoti, kodėl jie reikalingi, kokia jų prasmė. Tikriausiai ne vienam kyla klausimas, kada atsirado mokesčiai, kodėl turime juos mokėti valstybei, kokie jų tikslai bei funkcijos, poveikis žmonėms- mokesčių mokėtojams. Visa tai bus paaiškinta darbe. Tikslas: Mokesčių funkcijos nustatymas, pagrindinių jų tipų apibūdinimas, poveikis valstybinei sistemai.Uždaviniai: Siekiant numatyto tikslo, keliami šie uždaviniai:• Trumpai susipažinti su Lietuvos mokesčių sistemos atsiradimo istorija, • aptarti pagrindinius mokesčių tipus Lietuvoje, • nustatyti jų funkcijas, • ištirti jų poveikį valstybinei sistemai bei atskiriems žmonėms, • paaiškinti jų nustatymo metodus, ėmimo būdus. Darbo objektas: Mokesčių sistema Lietuvoje.Tyrimo metodai: Teorinės literatūros analizė- padeda išspręsti pasirinktus uždavinius.Lyginamoji analizė- padeda tiksliau išanalizuoti ir palyginti turimus duomenis.Darbinės sąvokos: Mokestis , mokesčio tarifas, objektas, subjektas, šaltinis.Naudota literatūra- naudota mokslinė literatūra, statistiniai duomenys, internetinė medžiaga.Darbo struktūros paaiškinimas: Darbas susideda iš dviejų dalių: teorinės ir analitinės(ją sudaro du poskyriai). Teorinėje dalyje aptariama dabartinių mokesčių atsiradimo istorija, jų formavimosi etapai. Pirmame analitinės dalies poskyryje aptariamos mokesčių teorijos, jų tikslai ir funkcijos, aiškinami mokesčio nustatymo metodai, jo ėmimo būdai, aptariamas poveikis valstybinei sistemai bei atskiriems žmonėms. Antrame- aptariami pagrindiniai mokesčių tipai Lietuvoje, paaiškinama, kas yra mokestis, jo objektas, subjektas, šaltinis, tarifas.
Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, dvi dalys, išvados, priedas. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 17 puslapių, įskaitant 2 paveikslus. Taip pat pateikiamas 1 priedas. Panaudotos literatūros sąrašą sudaro 10 šaltinių.1. DABARTINIŲ LIETUVOS MOKESČIŲ ATSIRADIMO ISTORIJARinkliavomis ir mokesčiais mūsų krašte labiau pradėta domėtis XIIIa., kai formavosi Lietuvos valstybė. Vientisos mokesčių sistemos tada nebuvo. Seniausi (XIV a.) mokesčiai Lietuvoje buvo natūriniai: žagrė, padūmė, pagalvė, sidabrinė (valstiečių ir miestiečių mokesčiai karo reikalams). Miestuose buvo imami tokie mokesčiai, kaip sveriamos prekės, manufaktūros mokestis ir kiti. Dabartiniai mokesčiai – tai ilgų istorinių, ekonominių, politinių ir socialinių pokyčių rezultatas. Lietuvos mokesčių sistemos raidoje galima išskirti šiuos pagrindinius etapus:1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokesčiai;2. Rusijos imperijos ir kaizerinės Vokietijos okupacijų meto mokesčiai;3. Tarpukario nepriklausomos Lietuvos mokesčiai;4. Lietuvos Sovietų Sąjungos sudėtyje mokesčiai;5. Dabartinė mokesčių sistema.1.1 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokesčiai
LDK veikusius mokesčius galima apibūdinti keliais bendrais bruožais: Visų pirma, iki XVI a. visos pajamos iš dvarų suplaukdavo natūralijomis.(žemės ūkio produktais) Vėliau natūraliniai mokesčiai buvo pradėti keisti piniginiais, nes:• Produktus buvo sunku paversti pinigais;• Pagyvėjo javų eksportas;• Kitur įsivyravo prekiniai- piniginiai santykiai;• Pinigų poreikių padidėjimas prasidėjus karams su Maskva.Žinoma, piniginius mokesčius buvo sunkiau mokėti, kadangi norint gauti tam tikrą sumą pinigų reikėjo parduoti produktus, juos paversti preke. Tai skatino piniginių- prekinių santykių plėtrą.Kitas svarbus LDK mokesčių bruožas- mokesčių privilegijos ir lengvatos šalies feodalams, kurie nuolatinių mokesčių nemokėjo.Trečiasis tuometinės mokesčių sistemos bruožas- netolygus mokesčių naštos paskirstymas, didesni mokesčiai valstiečiams, miestiečiams, pirkliams. Ypač tai buvo žymu iki XVI a. Vidurio (t.y. iki valakų reformos). Mokesčių suvienodinimo procese atskiriems mokėtojams ypač nusipelnė Vytautas Didysis. Jis stengėsi nustatyti mokesčius ir prievoles, atsižvelgdamas į mokėtojų turimą turtą ir gaunamą pelną.
Ketvirtas bruožas – didelė LDK mokesčių įvairovė: žagrinės, padūmės, pagalvės, žemės, verslo, pelno, svaigalų, dešimtinės, kaladžių, sidabrinė, kvartos karo, hibernos(žemės mokestis dvarams), propinacijos (už alkoholį) mokesčiai, kontribucijos, muitai, nuo XVIII a. pr.- deklaracija.Vertinant buvusius mokesčius LDK, galima teigti, kad tuo metu nebuvo vieningos mokesčių sistemos. O ir esami mokesčiai ne nuolatiniai: juos paskirdavo seimas vieniems ar keleriems metams.1.2 Rusijos imperijos ir kaizerinės Vokietijos okupacijų meto mokesčiai
1795 m. prie Rusijos imperijos prijungus beveik visą Lietuvą buvo įvedama rusiškai mokesčių sistemai analogiška apmokestinimo tvarka. Apmokestinamuoju vienetu tapo vyriškos lyties gyventojas, iš kurio buvo imamas pagrindinis tiesioginis mokestis – pagalvės (jis buvo nuolat didintas).Mokesčių sistema buvo keičiama po 1861m (baudžiavos panaikinimo), įvedant valstybinius ir vienetinius mokesčius. Buvę baudžiauninkai turėjo mokėti išpirkos mokestį už įgytą laisvę ir žemę (Muravjovas sumažino žemės išperkamuosius mokesčius). Palaipsniui atsisakyta pagalvės mokesčio, o nuo 1875 m. įvedamas valstybinis žemės mokestis.Buvo ir daugiau mokesčių. Tai- tiesioginiai (nekilnojamojo turto, verslo, piniginių kapitalo pajamų)ir netiesioginiai (tabako, cukraus, naftos produktų, degtukų ir šovinių tūtelių, fiskaliniai- monopoliniai mokesčiai, muitai bei rinkliavos).
Vokietijos okupacijos laikotarpiu (1915-1918 m) buvo kuriama tokia sistema, kad atitiktų tarptautinės teisės normas ir būtų įprasta vokiečių finansininkams. Buvo nustatyti tokie mokesčiai: žemės, nuomos arba nuomos vertės bei pirklių, pramonininkų ir laisvų profesijų žmonių už žemės sklypus, prekybos bei pramonės verslo mokestis, atgaivintas pagalvės mokestis. Taip pat svarbūs buvo fiskaliniai monopoliniai mokesčiai (degtinės, tabako, degtukų, cukraus, druskos ir kt.). Papildomai Lietuvai buvo įvestas žyminis mokestis, turgaus rinkliava, kelionės leidimų… rinkliavos, kontribucijos, baudos, rekvizicijos, be to, tuo metu cirkuliavo Rusijos, Vokietijos pinigai, ostmarkes, padarę daug žalos Lietuvos ekonomikai.
1.3 Tarpukario nepriklausomos Lietuvos mokesčiai
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį galima būtų padalinti į du etapus: iki nacionalinės valiutos lito įvedimo ir po lito įvedimo. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį galima būtų padalinti į du etapus: iki nacionalinės valiutos lito įvedimo ir po lito įvedimo.1919 m. Sausio 23 d. Priimtas mokesčių įstatymas ir pradėta kurti mokesčių sistema. Ministrių Kabineto įsakymu įvesti mokesčiai, kurie buvo renkami carinės Rusijos laikais: žemės, nekilnojamojo turto miestuose, pagrindinis prekybos ir pramonės įstaigų, paprastasis žyminis.1922 m. Spalio 1 d. Lietuvoje įvesta nacionalinė valiuta – litas. Jo įvedimas bei vykstantis ekonomikos augimas apsprendė ir tvirtesnį finansų pagrindą. 1923-1939 m. Lietuvos Respublikos pajamos padidėjo nuo 166 iki 362 mln. Lt (daugiau nei 2 kartus). To meto Lietuvoje buvo tokie tiesioginiai mokesčiai: Valstybinis žemės, nekilnojamojo turto, išperkamasis, nekilnojamojo turto prikimo – pardavimo, verslo, pridedamasis valstybinis prekybos ir pramonės įstaigų, amato, kredito, prekybos ir pramonės įstaigų bendrųjų pajamų, pramonės, kredito ir amato pelno, kapitalo pelno, prekybos, draudžiamo turto mokesčiai. Nuo 1932 m. įvedamas asmeninis– darbo pajamų mokestis.Ir netiesioginiai mokesčiai:Akcizai (apmokestinami alkoholiniais gėrimais, tabakas, mielės, arbata, cukrus), muitai ( importo, eksporto, agrariniai apsaugos), žyminis (imamas už turto savininko pasikeitimo aktus bei įvairius sandorius), vekselinis žyminis mokestis, taip pat teismo, plentų ir vieškelių, uostų ir vandens kelių, mokslapinigių, patentų , kitos rinkliavos.Iš to galima daryti išvadą, kad to meto Lietuvoje nemaža mokesčių našta krito ant gyventojų pečių ir ji nuolatos didėjo.
1.4 Lietuvos Sovietų Sąjungos sudėtyje mokesčiai
1940 m. Lietuvoje įvesta sovietinė mokesčių sistema, kurios pagrindinis bruožas – sunkių mokesčių panaikinimas, mažesnių įvedimas, lengvatų taikymas darbo žmonėms, jų atleidimas nuo tam tikrų mokesčių. Lietuva vėl neturėjo savarankiškos mokesčių sistemos.Gyventojai mokėjo pajamų, žemės mokesčius ( padidintas 1940m), buvo ir papildomų sovietinių mokesčių, surenkamų iš gyventojų paskolų pavidalu.
Nuo 1944 – 1945 m. Lietuvos finansai vėl pateko į Sovietų Sąjungos finansų sistemą. Lietuvos biudžetą sudarė apyvartos, gamybinių fondų ir darbo išteklių, valstybinių įmonių ir organizacijų pelno mokesčiai, laisvojo pelno likučių įmokos, kolūkių pajamų mokestis.Gyventojai, be pajamų bei žemės ūkio mokesčio, mokėjo viengungių, vienišų, mažašeimių piliečių, transporto priemonių savininkų mokesčius. (ŠAPOKA. Lietuvos istorija. Kaunas: Mokslas, 1989.); (http://www.tingiu.lt/upload/index.php?dlid=1663)1.5. Dabartinė mokesčių sistemaAtkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo sukurta Lietuvos mokesčių sistema. Ji apima 14 tiesioginių ir 3 netiesioginius mokesčius, imamus į nacionalinį biudžetą. Pagal įplaukų į šalies biudžetą dydį, svarbiausi tiesioginiai mokesčiai yra fizinių asmenų pajamų, asmens pelno ir nekilnojamo turto. Tačiau daugiausia nacionalinio biudžeto pajamų gaunama iš netiesioginių mokesčių – pridėtinės vertės, akcizų bei muitų Pagal įstatymus, vieni mokesčiai priskirti valstybės biudžeto, o kiti – savivaldybių biudžetų pajamoms. Į savivaldybių biudžetų pajamas įskaitomos valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo telkinių nuomos, žemės mokesčio, nekilnojamo turto, prekyviečių ir kitos įplaukos.Pajamų valstybė taip pat gauna iš socialinio draudimo įmokų, grantų (negrąžinamai gautos pajamos, parama iš kitų valstybių), paskolų, nemokestinių biudžeto pajamų (pardavus valstybines paslaugas, prekes, valstybės turtą). Nediskutuotinai galima teigti, kad mokesčiai yra didžiausia ir svarbiausia valstybės pajamų dalis, vystantis Lietuvos valstybei, keitėsi jos mokesčiai, jų dydis bei ėmimo tvarka, tačiau mokesčių poreikis niekad neišnyko. (ŠAPOKA. Lietuvos istorija. Kaunas: Mokslas, 1989.); (http://www.tingiu.lt/upload/index.php?dlid=1663)2. MOKESČIŲ SISTEMOS ANALIZĖ IR PAGRINDINIŲ MOKESČIŲ TIPŲ LIETUVOJE APTARIMASKas yra mokesčiai?- tai įvairūs privalomo pobūdžio mokėjimai į valstybės biudžetą. Juos moka pavieniai asmenys, įmonės, kiti ekonominiai subjektai, esantys šalies teritorijoje. Mokesčiai- sandorio tarp valstybės ir piliečio išraiškos forma, kuriuo valstybė įsipareigoja piliečiams suteikti tam tikras paslaugas, o pilietis- prisidėti prie visuotinio valstybės išteklių, reikalingų jos funkcijoms atlikti, mobilizavimo. Mokesčiai- mūsų gyvenimo dalis, todėl kiekvienas turime suvokti jų loginę sistemą (PRIEDAS 19p.), esmę, tikslus bei funkcijas.2.1. Mokesčių sistemos analizėŠiame poskyryje bus aptariamos mokesčių teorijos, jų tikslai ir funkcijos, aiškinami mokesčio nustatymo metodai, jo ėmimo būdai, aptariamas poveikis valstybinei sistemai bei atskiriems žmonėms.2.1.1. Mokesčių teorijos, tikslai ir funkcijos
Mokesčiai, valstybinė mokesčių sistema, jos „teisingumas“ ir kiti su mokesčiais susiję klausimai kėlė ir tebekelia gausybę karštų politikų, ekonomistų, socialinių darbuotojų, filosofų diskusijų. Šiuo metu žinomiausios yra trys mokesčių teorijos, kurios geriausiai atspindi gana daug pažiūrų į mokesčių tikslus ir funkcijas. (Gineitienė,Z.; Korsakaitė, D.; Kučinskienė, M.; Tamulevičius, J., 2003, p.185). Mokesčiai – tai kaina už valstybės teikiamas paslaugas. Pirmieji šios teorijos šalininkai buvo A.Smitas ir D.Rikardas. Šiame amžiuje šią teoriją plėtojo Dž.Bjukanenas ir Dž.Hiksas. Valstybė įgyvendina savo politiką atsižvelgdama į visų gyventojų interesus, o už tai jai priklauso tam tikras atlygis, kurį ir sudaro renkami mokesčiai. (http://www.fmmc.lt/lit/world/paskaita7-3.htm)Mokesčiai yra ekonomikos stabilizavimo priemonė. Pirmas tokį požiūrį į mokesčius savo knygoje “Bendroji užimtumo, procento ir pinigų teorija” (1936 m.) išdėstė Dž.Keinsas. Kaip žinoma, jis propagavo aktyvų valstybės dalyvavimą ekonomikoje, pabrėždamas rinkos mechanizmo netobulumą. Siekdama visuomeninės paklausos ir pasiūlos pusiausvyros, valstybė gali veikti taikydama atitinkamą valstybės pajamų/mokesčių politiką. Po Antrojo pasaulinio karo neokeinsininkai (atstovai – E.Domaras, A.Hansenas, K.Klarkas, F.Peru ir kiti) ir neoklasikai (M.Fridmanas, Dž. Mydas, R.Solou ir kiti) tęsė diskusiją apie valstybės mokesčių politikos pritaikymą ir efektą. Nors šių dvejų teorijų skirtingos principinės “šaknys”, požiūris į valstybės vaidmenį ekonomikoje yra artimas ir gana racionalus Tai patvirtina ir dabartiniu metu populiarus ekonomistų argumentas, kad valstybės kišimasis į ekonomiką turi būti gerai apgalvotas, pamatuotas ir suderintas atsižvelgiant į rinkos dėsnius. Šiuolaikinės ekonomikos reguliavimo teorijos (pvz., P.Samuelsonas, A.Masgreivas ir kiti) remiasi mišria ekonomika ir reikalauja nacionalinių pajamų paskirstymą derinti su optimaliais privačiaisiais ir valstybiniais interesais ilgalaikėje perspektyvoje. Šiam tikslui turėtų būti skirta ir nuosaiki valstybės išlaidų bei mokesčių politika. (http://www.fmmc.lt/lit/world/paskaita7-3.htm)
Mokesčiai – tai pajamų išlyginimo priemonė. Šios teorijos šalininkai (Ž.Furasje, S.Kuznecas, R.Tiboldas ir kiti) įrodinėja, kad per mokesčius nacionalinės pajamos turi būti perskirstomos ir nukreipiamos – iš turtingųjų neturtingiesiems. Pagrindinį vaidmenį čia turėtų atlikti tiesioginiai mokesčiai (pajamų, turto) pritaikius progresyvinius tarifus, o verslo mokesčiai turi mažėti, kad nebūtų slopinama iniciatyva ir stabdoma gamybos plėtra. (http://www.fmmc.lt/lit/world/paskaita7-3.htm), (Gineitienė,Z.; Korsakaitė, D.; Kučinskienė, M.; Tamulevičius, J., 2003, p.185-186).Trumpai apžvelgus mokesčių teorijas, galima teigti, kad yra trys mokesčių funkcijos:• Fiskalinė- nacionalinio biudžeto pajamos iš esmės formuojamos per šalies mokesčių sistemą. • Reguliavimo- mokesčių mokėtojų lėšos, sukauptos nacionaliniame biudžete, perskirstomos subsidijų, paramos ir kitų pervedimų forma gyventojams, ūkio subjektams, ekonominės veiklos sferoms, regionams. (pvz. Lietuvoje mokestinės įplaukos sudaro apie 95 proc. nacionalinio biudžeto pajamų).• Perskirstymo- valstybė per mokesčių sistemą (įvesdama naujus mokesčius, keisdama tarifus ar/ir apmokestinimo taisykles, suteikdama mokesčių lengvatas ir t.t.) reguliuoja išteklių pasiskirstymą ekonomikoje, skatina ar stabdo tam tikrą ekonominę veikla bei veikia makroekonominius procesus (augimą, infliacija, užimtumą). (http://www.fmmc.lt/lit/world/paskaita7-3.htm),
Anot Guodos Steponavičienės, mokesčių tikslas- surinkti į biudžetą ir perskirstyti kaip skirstytojams atrodo teisinga– išdalyti subsidijomis (pvz., žemės ūkiui), įvairiomis išmokomis (p…vz., pensijomis), pašalpomis, socialinėmis programomis (pvz., narkotikų prevencijos) bei vadinamosiomis viešosiomis gėrybėmis (keliais, švietimo paslaugomis ir pan.). (http://www.lrinka.lt/Straipsn/Esproj.phtml)2.1.2. Mokesčių nustatymo metodaiMokesčių nustatymo metodai priklauso nuo mokesčių ypatumų, administravimo galimybių. Todėl yra trys pagrindiniai metodai:• Prie pajamų šaltinio, apmokestinant pajamas jų susidarymo ar gavimo vietoje, pvz, gyventojų pajamų mokestis nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio.
• Pagal pajamų deklaraciją, apmokestinamos mokesčio mokėtojo pajamos pagal mokesčio mokėtojo oficialų pareiškimą apie per ataskaitinį laikotarpį gautas apmokestinamąsias pajamas. (pvz. pajamų deklaracija, kurioje nurodomos per ataskaitinį laikotarpį gautos pajamos);• Pagal kadastro duomenis, mokestis nustatomas pagal tam tikrais principais suklasifikuotų mokesčio objektų tipą. (http://www.fmmc.lt/lit/world/paskaita7-3.htm)2.1.3. Mokesčio ėmimo būdaiVisi mokesčiai gali būti priskirti vienai iš dviejų grupių pagal mokesčio ėmimo būdą:• Tiesioginiai mokesčiai- mokesčiai, kuriuos moka fiziniai ir juridiniai asmenys tiesiogiai iš savo pajamų.• Netiesioginiai mokesčiai- tokie mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekės ir paslaugos, vartotojams jas įsigyjant ir vartojant.1pav. Mokesčiai pagal ėmimo būdąŠaltinis: sukurta autoriaus pagal (http://www.lrinka.lt/Pranesim/oreilly.ppt);(http://klf.lls.lt/modules.php?op=modload&name=News&file=article&sid=36)2.1.4. Mokesčių poveikis valstybinei sistemai bei atskiriems žmonėms„Nediskutuotinai galima teigti, kad mokesčiai yra didžiausia ir svarbiausia valstybės pajamų dalis.“(Gineitienė,Z.; Korsakaitė, D.; Kučinskienė, M.; Tamulevičius, J., 2003, p.185). Jie turi neabejotiną įtaką valstybinei sistemai (Mokesčiai sudaro apie 95% nacionalinio biudžeto pajamų).
2pav. LR nacionalinio biudžeto struktūra 2002mŠaltinis: Gineitienė, Z; Korsakaitė, D; Kučinskienė, m; Tamulevičius, J. Verslas, 2003, p. 184.
„Kone pusę savo uždirbtos gerovės vidutiniškai kiekvienas mūsų atiduodame kitiems.“ (http://www.lrinka.lt/Pranesim/SadmRuta.phtml). Anot Rūtos Vanagienės, „mokesčiai ne tik finansiškai skriaudžia žmones. Labai ir labai didelė yra mokesčių žala moralei, žmogaus dvasinei sveikatai. Daug mokesčių, didelė mokesčių našta, sudėtingos mokesčių taisyklės didina nesaugumo jausmą, sąlygoja socialinių problemų atsiradimą ir gilėjimą.2.2. Pagrindinių mokesčių tipų Lietuvoje aptarimas„Mokestis- tai Mokesčių administravimo įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti ( LR mokesčių administravimo įstatymas, 1995)“ (Gineitienė,Z.; Korsakaitė, D.; Kučinskienė, M.; Tamulevičius, J., 2003, p.184).
Lietuvos respublikoje mokesčių skaičių, tarifus, mokesčių subjektus ir objektus reglamentuoja LR mokesčių administravimo įstatymas bei atskirų mokesčių įstatymai. (Gineitienė,Z.; Korsakaitė, D.; Kučinskienė, M.; Tamulevičius, J., 2003, p.192). Mokesčio subjektas- mokesčio mokėtojas, įstatymu įpareigotas mokėti mokestį, gali būti juridinis ar fizinis asmuo.Mokesčio objektas- įstatymais apmokestintos prekės ir paslaugos, įvairių rūšių fizinių ir juridinių asmenų pajamos, turtas, tam tikros veiklos rūšys, teisė naudotis ribotais ištekliais, finansinių operacijų rezultatai.Mokesčio šaltinis- tai mokesčio subjekto pajamos, iš kurių mokamas mokestis.Mokesčio tarifas- mokesčio dydis už kiekvieną apmokestinimo objekto vienetą. (Gineitienė,Z.; Korsakaitė, D.; Kučinskienė, M.; Tamulevičius, J., 2003, p.186-187).Mokesčių tipų Lietuvoje yra daug, aptarsiu keletą svarbiausių:2.2.1. Pridėtinės vertės mokestis„Šis įstatymas nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu.“ (Lietuvos Respublika., 2002, p.64)Šio mokesčio mokėtojai- galutiniai vartotojai-tie, kurie įsigyja prekes ir paslaugas. (jų apmokestinamąją vertę sudaro pakavimo, transportavimo, draudimo, tarpininkavimo ir kitos išlaidos).PVM tarifų yra keletas, tai priklauso nuo to, kokios prekės yra apmokestinamos:Pvz. 0% tarifas- taikomas eksportuotoms prekėms, paslaugoms, tarptautiniam keleivių, krovinių vežimui ir kt.5%- maršrutinio keleivinio transporto paslaugoms Susisiekimo ministerijos ir vietos savivaldos institucijų nustatytais maršrutais.9%- už gyventojams teikiamą šilumos energiją, biokurui, pagamintam iš LR kilmės biomasės.18%- visoms kitoms prekėms ir paslaugoms.PVM neapmokestinama sveikatos priežiūros paslaugos, vaistai, švietimo, studijų paslaugos, draudimo, banko paslaugos, vertybinių popierių apyvarta, azartiniai lošimai, laidojimo paslaugos, leidinių spausdinimas, gyvenamųjų namų statybos, kultūros paminklų restauravimo darbai ir kt.2.2.2. AkcizasTai- „prekybos mokestis, nustatomas kaip prekių ir paslaugų dalis“ (Gineitienė,Z.; Korsakaitė, D.; Kučinskienė, M.; Tamulevičius, J., 2003, p.206).
Akcizais yra apmokestinamos šios prekės:• Etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;• Apdorotas tabakas;• Kuras.Jų apmokestinimo tarifas labai įvairus. Pvz. etilo alkoholio- 3200lt., o alaus- 7lt.Minėtas įstatymas nustato ir kitus akcizų objektus šalyje gaminamoms ir į ją importuojamoms prekėms, kurioms taikomas akcizas. Tai- kava, šokoladas, bižuterija, prabangūs lengvieji automobiliai, tepalai, cukrus ir kt.2.2.3. Gyventojų pajamų mokestis„Šis įstatymas nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką, taikomas LR teritorijoje.“ (Lietuvos Respublika., 2002, p.154)Mokesčio mokėtojai yra pajamų gavę asmenys, o mokesčio objektas- gyventojo gautos pajamos.Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai.15% tarifas taikomas pajamoms iš paskirstyto pelno, dividendams, jūrininkų, sportininkų, atlikėjų pajamoms, gautoms už tiesioginę jų veiklą, pajamoms iš turto nuomos, pardavimo, pensijų išmokoms, honorarams, išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartį ir kt.33% tarifas- kitoms pajamoms. (Gineitienė,Z.; Korsakaitė, D.; Kučinskienė, M.; Tamulevičius, J., 2003, p.194); (Lietuvos Respublika., 2002, p.162)2.2.4. Pelno mokestis„Pelno mokesčio mokėtojai yra visi juridiniai asmenys, įregistruoti LR teisės aktų nustatyta tvarka“ (Gineitienė,Z.; Korsakaitė, D.; Kučinskienė, M.; Tamulevičius, J., 2003, p.195). Šio mokesčio objektas- apmokestinamosios pajamos.Mokesčio tarifas LR mokesčio mokėtojui- 15%. Yra skiriamas ir specifinis apmokestinimas, pvz., žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių įmonių juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas 10%, taip pat riboto darbingumo asmenims pelno mokesčio tarifas gali būti sumažintas net iki 100%. (Gineitienė,Z.; Korsakaitė, D.; Kučinskienė, M.; Tamulevičius, J., 2003, p.196).2.2.5. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis„Mokesčio objektas yra LR teritorijoje juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, išskyrus žemę, orlaivius ir laivus.“ (Gineitienė,Z.; Korsakaitė, D.; Kučinskienė, M.; Tamulevičius, J., 2003, p.197).„Metinis mokesčio tarifas- 1procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės.“ (Lietuvos Respublika., 2002, p.209)Numatytos lengvatos- (nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama) kapinių ir laidojimo paslaugoms naudojami pastatai, invalidų draugijų naudojamas, žemės ūkio pramonei priklausantis, laisvųjų ekonominių zonų nekilnojamasis turtas, nepriimti naudoti statiniai ir kt.2.2.6. Žemės mokestis
„Šio mokesčio objektas yra privati žemė, o mokesčio mokėtojai- privačios žemės savininkai.“ (Lietuvos Respublika., 2002, p.212)Mokesčio tarifas metams- 1.5% žemės vertės (be medynų vertės).Šiuo mokesčiu neapmokestinama bendrojo naudojimo keliai, miško žemė, taip pat nuo jo atleidžiami invalidai, pensininkai, nepilnamečiai vaikai.2.2.7. Socialinio draudimo mokestisSocialinio draudimo mokesčio mokėtojai- tai įmonės, samdančios darbuotojus, samdomieji darbuotojai, individualių įmonių savininkai, nuomininkai, patentus įsigiję asmenys ir kt. Mokesčio objektas- pajamos iš darbo santykių ir verslo. (Lietuvos Respublika., 2002, p.217); (Gineitienė,Z.; Korsakaitė, D.; Kučinskienė, M.; Tamulevičius, J., 2003, p.211).Mokesčio tarifai labai įvairūs. Pvz. jis atitinkamai kinta nuo 1% iki 50%.IŠVADOS1) Besiformuojant Lietuvos valstybei, mokesčiai iš gyventojų jau buvo renkami.2) Lietuvoje mokesčių yra daug ir įvairiausių rūšių. „Didelė jų našta, sudėtingosmokesčių taisyklės didina nesaugumo jausmą, sąlygoja socialinių problemų atsiradimą ir gilėjimą.“ (http://www.lrinka.lt/Pranesim/SadmRuta.phtml).3) Didžiausias mokesčių krūvis tenka darbo užmokesčiui, kadangi jis pakliūna į kelių mokesčių bazę. Būtent todėl paprastus žmones mokesčių našta spaudžia sunkiausiai, nėra būdų jai palengvinti. Dėl mokesčių numetimo galimybės pastangos kaip nors tą mokesčių naštą paskirstyti yra bergždžios. Mokesčius visuomet galiausiai sumoka žmonės – pirkėjai, vartotojai. (http://www.lrinka.lt/Pranesim/SadmRuta.phtml). 4) „Mokesčiai ne tik finansiškai skriaudžia žmones. Labai ir labai didelė yra mokesčių žala moralei, žmogaus dvasinei sveikatai. Daug mokesčių, didelė mokesčių našta, sudėtingos mokesčių taisyklės didina nesaugumo jausmą, sąlygoja socialinių problemų atsiradimą ir gilėjimą.“ (http://www.lrinka.lt/Pranesim/SadmRuta.phtml).5) Minimalus mokesčių skaičius, maksimalus jų taikymo tikslumas, nedidelė mokesčių našta gali geriausiai prisidėti prie socialinės žmonių savijautos ir socialinio saugumo didinimo, o taip pat socialinių problemų prevencijos. Neutrali ir lengvai administruojama mokesčių sistema geriau užtikrintų įplaukas, sumažindama jų poreikį. (http://www.lrinka.lt/Pranesim/SadmRuta.phtml).LITERATŪRA1) GINEITIENĖ, KORSAKAITĖ, KUČINSKIENĖ, TAMULEVIČIUS. Verslas. Vilnius: Rosma, 2003. 269 p. ISBN 9986-00-325-32) ŠAPOKA. Lietuvos istorija. Kaunas: Mokslas, 1989. 687p. ISBN 5-420-00631-63) LIETUVOS RESPUBLIKA. Pagrindiniai mokesčiai. Vilnius: Mūsų saulužė, 2002. 408p. ISBN 9955-517-10-74) STEPONAVIČIENĖ, Guoda. (2003) Europos „projektai“ [interaktyvus]. Lrinka.lt, [žiūrėta lapkričio 24d.]. Prieiga per internetą: 5) STANKAITIENĖ, Anna; STARKEVIČIUTĖ, Margarita; STEVEN, Tabor R. (2000) Mokesčių funkcijos ir savybės [interaktyvus]. Fmmc.lt, [žiūrėta lapkričio 27d.]. Prieiga per internetą: 6) JASKELEVIČIUS, Kęstutis. (2002) Kas nudirs kailį „Baltijos tigrui“? [interaktyvus]. Klf.lls.lt, [žiūrėta lapkričio 27d.]. Prieiga per internetą: 7) O‘REILLY, Toby. Mokesčių derinimas ir konkurencija mokesčių srityje [interaktyvus]. Lrinka.lt, [žiūrėta lapkričio 30d.] Prieiga per internetą: 8) VAINIENĖ, Rūta. (1999) Lietuvos socialinės politikos kokybės, struktūros ir dinamikos įvertinimas [interaktyvus]. Lrinka.lt, [žiūrėta lapkričio 30d.]. Prieiga per internetą: 9) Mokesčių sistema Lietuvoje [interaktyvus]. Tingiu.lt, [žiūrėta lapkričio 24d.]. Prieiga per internetą: http://www.tingiu.lt/upload/index.php?dlid=166310) Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Dabartinių mokesčių trūkumai [interaktyvus]. Lrinka.lt, [žiūrėta gruodžio 2d.]. Prieiga per internetą: PRIEDASŠaltinis: Gineitienė, Z; Korsakaitė, D; Kučinskienė, m; Tamulevičius, J. Verslas, 2003, p. 188.