MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO PROBLEMOS

TURINYS

Įvadas 3
I. Mokesčio administravimo įstatyme problemos 4
1.1. Sąlygos, lemiančios pažeidinėjimus mokesčio mokėjimo 4
1.2. Mokesčių naujo administravimo projekte pastebėtinos problemos 5
II. Mokesčių administravimą sunkinanti priemonė – progresyvinis mokestis 8
Išvados 10
Naudota literatūra 11

ĮVADAS
Lietuvai tapus ES nare patys mokesčių įstatymai tampa itin komplikuoti, be „vertėjo“ juos sunku teisingai suprasti. Antra, naujasis Mokesčių administravimo įstatymas mokesčių mokėtojui taip pat žada nedaug gero. Itin kelia nerimą mokesčių administratoriui suteikiami dideli įgaliojimai, o mokesčių mokėtojui – apsunkintos galimybės apsiginti. Ir nors gerų poslinkių šiame projekte esama, Mokesčių administravimo įstatyme prioritetas suteikiamas mokesčių administratoriams. Šis įstatymas išliks itin svarbus, nees mažėjant galimybei konkuruoti mokesčiais, valstybės pradeda konkuruoti jų administravimu. Žinant, kad administravimas nėra harmonizuojamas, labai svarbu šioje srityje taikyti mokesčių mokėtojui „draugiškas“ taisykles. Tad mokesčių administravimas yra sritis, kurioje galima ir dar reikės daug nuveikti.

Tikslas: Išanalizuoti Mokesčių administravimo problemas
Uždaviniai:
1.Atskleisti mokesčių administravime pasitaikančias klaidas;

1.1. Pateikti sąlygas, lemsiančias pažeidinėjimus;

1.2 Pateikti LLRI išvadas, pateiktas dėl naujo mokesčių administravimo projekto;
2. Atskleisti mokesčių administravimą sunkinančias priemones;
3. Pateikti išvadas

I. MOKESČIO ADMINISTRAVIMO KLAIDOS

Dar geros palankios sąlygos nuslėpti mokesčius yra palankios personalinėms įmonėms bei uždarosioms akcinėms bendrovėms. Pagal Finansų ministerijos nuurodymus individualios įmonės gali vesti supaprastintą buhalteriją. Leidžiama plačiai vykdyti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Jos neprivalo pateikti savo balanso, o tik pajamų deklaraciją, kurioje daug kas neužfiksuojama. Daug mažų įmonių verčiasi komercija, jų prekių apyvarta milijoninė, kartais didesnė už valstybinių pramonės įm

monių. Nepaisant to, kad jos naudojasi lengvatomis, dažnai nuslepia dalį pelno, kurią gauna dalį pelno, iš komercijos grynaisiais pinigais.

Taip pat galima paminėti kad įmonės vengdamos mokesčių, darbuotojų atlyginimus dokumentuose pateikia ne visai tokius kokius gauna į rankas. Ir pasak autorius, P. Naviko, jam nesinori tikėti, kad pagal tokius mažus rodomus atlyginimus žmonės sutinka dirbti. Tai ir daro prielaidą, teigti, kad vengiami mokesčiai, kad būtų kuo mažiau išskaityta pajamų mokesčio. Taip pat tai aktualu ir įmonei, nes ji turi mokėti 33 proc. socialinio draudimo dydžio įmoką į socialinio draudimo fondą( Sodrai). Taigi darbuotojas tikisi iš to mažesnio pajamų mokesčio, o darbdavys įmokos Sodrai.
Tai buvo daroma iki reformos, tas dar vyrauja ir 2004m,nes Lietuva darbo pajamas apmokestina sąlyginai aukštais pajamų mokesčio ir
socialinio draudimo įmokų taarifais, tuo tarpu mokestinių pajamų santykis su BVP yra vienas
žemiausių Europoje. Taip yra todėl, kad aukštas darbo pajamų apmokestinimo lygis paskatina
darbdavius ir darbuotojus susitarti slėpti oficialias pajamas ir išmokėti atlyginimą
„vokeliuose“.

1.1. SĄLYGOS, LEMIANČIOS PAŽEIDINĖJIMUS

Kadangi visame pasaulyje yra visaip tobulinami būdai, kaip nuslėpti mokesčius, manoma , kad Lietuva ne išimtis. Tačiau valstybė ir mokesčių institucijos taip pat tobulina būdus, kaip suprasti ir užkamšyti plyšius pro kuriuos išbyra valstybės biudžeto pinigai.
1Fizinių asmenų laikino jos įstatymo Ir Baudžiamojo kodekso pakeitimai sąlygojo papildomų la

angų atsiradimą
2.Pagal galiojančius įstatymus, jie leidžia mažoms įmonėms vesti supaprastintą buhalteriją.
3.Par mažos baudos už nuslėptą pelną
4. Bankai ne pasiteirauja apie sąskaitų turėjimo kiekį( o tai reiškia, kad personalinė įmonė gali turėti kelias sąskaitas, kelias atsiskaitomąsias skirtinguose bankuose.
5. Taip pat bankai vykdo apmokėjimus iš paskolintų sąskaitų( jei bankas suteikia kreditą kokiai nors įmonei, jis turėtų pervesti tą sumą į kliento atsiskaitomąją sąskaitą. Dabar yra taip kad paskolinė sąskaita yra naudojama kaip atsiskaitomoji. Kai klientas sugrąžina bankui kreditą, ta sąskaita uždaroma ir dingsta.( neaišku, pasiteirauti ar taip yra)
6.Iš tokios sąskaitos galima vykdyti šešėlinė komercija, gauti pajamų, kurių beveik neįmanoma aptikti ir apmokestinti.
Jeigu įmonės turėtų tik vieną atsiskaitomąją sąskaitą ir visus mokėjimus atliktų tik iš vienos, mokesčių administratoriui būtų lengviau kontroliuoti tikrą padėtį.
7. Suteikimas ilgalaikės be procentinės paskolos, nuo kurios taip pat nemokami procentai( įmonės kurios išduoda be procentines paskolas, verčiasi šešėline veikla, slepia pinigus, mokesčius. Juk pati logika sako, kad skolinti keleriems metams pinigus, neimant palūkanų, yra absurdas. Bet mokesčių inspektoriui prielaidų neužtenka, o įrodymų tokiais atvejais surasti sunku.
8. Daug pajamų dar nuslepiam užsienio bankuose.
Tačiau kiekvienas autorius, ar atitinkanti institucija pateikia savas išvadas ir jos daug kuo sutampa bei skiriasi. Todėl kokias problemas mokesčių administravimo naujo įstatymo pateikė Lietuvos rinkos institutas bus atskleista sekančioje darbo dalyje.

1.2. MOKESČIŲ NAUJO AD

DMINISTRAVIMO PROJEKTE PASTEBĖTINOS PROBLEMOS

Pasak LLRI, Jei Mokesčių administravimo pataisos būtų priimtos, mokesčių mokėtojai negalėtų būti tikri, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais jie teisingai sumokėjo mokesčius. Tuo įsitikintų tik tuomet, kai mokesčių mokėtoją (ar mokestį išskaičiuojantį asmenį) patikrintų mokesčių administratorius. Šiomis pataisomis mokesčių administratorius būtų iškeltas virš įstatymo. Piktnaudžiavimo sąvoka jam leistų nepaisyti galiojančių įstatymų, o mokesčio bazę nustatinėti vadovaujantis savo asmeniniu supratimu apie „tikrąją ekonominę prasmę“, „mokestinę naudą“. Kuomet prievolė apskaičiuoti mokesčius yra nustatyta pačiam mokesčių mokėtojui, jis turi turėti aiškias ir tikslias taisykles, kuriomis vadovaudamasis tą mokestį apskaičiuotų. Tačiau pastaruoju metu priimant naujuosius įstatymus ar pakeitimus einama kitu keliu. Stengiamasi įstatymuose nustatyti kuo daugiau subjektyvių vertinamųjų kriterijų, kurie suteiktų mokesčių administratoriui diskretiško sprendimo teisę.
Pradžioje darbo buvo pateikta autoriaus Naviko esamos situacijos padėtis, kai jis analizavo mokesčių problemas dar iki reformos laikų ,kuomet mokesčių administratorius turėdavo ypač daug problemų su mokesčių mokėtojais, įžvelgusiais įstatyme spragas, lemsiančias vengti mokesčių. Tačiau analizuojant pateiktą nuomonę galima teigti, kad dar esamos mokesčių nuostatos taip pat pavojingos mokesčių mokėtojams ir po reformos.
Nuostatos yra itin pavojingos mokesčių mokėtojams, nes atima bet kokią galimybę mokėti mokesčius vadovaujantis įstatymais. Kuomet įstatymai nesaugo mokesčio mokėtojo, jis ieškos būdų apsisaugoti kitaip. Itin išaugs paskatos korupcijai, kyšininkavimui, neteisėtiems pareigūnų veiksmams, šantažui, ga

alimybei mokesčio administratoriaus rankomis susidoroti su konkurentais.
Stiprinama priešprieša tarp mokesčių mokėtojų ir administratorių
Siūlomi Mokesčių administravimo pakeitimai tik dar labiau pagilins esamą mokesčių administratorių ir mokesčių mokėtojų priešpriešą, užprogramuos konfliktą. Lietuvoje mokesčių administravimo tradicija yra dar jauna, nėra susiformavusi tokia mokesčių administravimo kultūra, kuri leistų protingai ir sąžiningai taikyti vertinamąsias nuostatas. Teigiama, kad priimtos įstatymo pataisos padės puoselėti naujas mokesčių administravimo tradicijas, kels mokesčių administratorių kvalifikaciją ir panašiai. Šis argumentas yra neįtikinamas ir netinkamas. Ir dabar mokesčių administratoriai gali skųsti mokesčių mokėtoją teismui. Būtent tam reikia geros kvalifikacijos, patirties, įgūdžių, ekonominio išmanymo, logikos. Tuo tarpu nustatinėti apmokestinimo bazę, prisidengiant siūloma piktnaudžiavimo sąvoka, nesilaikant įstatymų, būnant viršesniu už juos, didelių įgūdžių nereikia. Jei mokesčių administratoriai dabar nesiryžta savo teisumą įrodinėti teisme, kaip galima tikėtis, kad jie protingai ir teisingai taikys naująsias projekto nuostatas. Jei teisė taikyti naująsias nuostatas bus suteikta tik keliems administratoriams, kaip tuomet reiktų traktuoti šio mokesčio administratoriaus skyrimą vykdyti patikrinimą – kaip užsakymą surasti tokio pobūdžio pažeidimus?
LLRI siūlo keisti kitas Mokesčio administravimo įstatymo nuostatas .
Vadovaujantis galiojančiu Mokesčių administravimo įstatymu, teisė aiškinti įstatymus suteikta pačiam mokesčių administratoriui – Mokesčių inspekcijai. Tokia tvarka primena žaidimą į vienus vartus – pats aiškinu, pats taikau. Ir nors teigiama, kad mokesčių mokėtojai neprivalo laikytis mokesčių inspekcijos išaiškinimų, vis dėlto itin dažnai šie komentarai tampa teisės aktu, jais vadovaujasi ir teismai, nagrinėdami mokestinius ginčus. Siekiant išvengti tokio, švelniai tariant, interesų konflikto, visų pirma būtina įstatymų aiškinimo ir komentavimo teisę perduoti bent į aukštesnį valdymo lygmenį – Finansų ministeriją.
Teikiamas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektas, kaip beje ir nemažai kitų, primena stručio politiką, kuomet užsimerkiama prieš tikrąsias problemos priežastis, o pasitenkinama pasekmių maskavimu. Juk mokesčių planavimo ištakos yra ne mokesčio mokėtojo „pikta nauda“, o įstatymo leidėjo valia. Juk mokesčių planavimo galimybė atsiranda dėl valdžios noro mokesčių pagalba reguliuoti ekonomiką. Siekiant verslą pakreipti vienokia ar kitokia linkme, mokesčių įstatymuose nustatomi skirtingi mokesčių tarifai, išimtys, lengvatos ar diskriminacinės nuostatos. Būtent tai ir sukuria prielaidas pasinaudoti įstatymų suteiktomis galimybėmis. Jei būtų norima iš esmės išspręsti mokesčių mažinimo problemą, visos įstatymo leidėjo pastangos turėtų būti nukreiptos išimčių, lengvatų naikinimo ir bendrosios mokesčių naštos mažinimo linkme.
Naujojo Mokesčio administravimo įstatymo projekto analizę ir išvadas pirmą kartą LLRI pateikė 2003 metų rudenį teisės aktą parengusiai Finansų ministerijai. Tuo metu į projektą buvo įtraukti keli instituto pasiūlymai. Projekto rengėjai patikslino projekto nuostatą, pagal kurią mokesčių teisės aktų neaiškumai ir prieštaravimai bus aiškinami mokesčio mokėtojo naudai besąlygiškai ir be išlygų; detalizavo projekto teiginius, kurie turėtų užtikrinti teisingumo ir visuotinio privalomumo principų įgyvendinimą; taip pat buvo patikslintos įstatymo formuluotės dėl turinio viršenybės prieš formą, dėl Mokesčių administravimo įstatymu administruojamų mokesčio sąrašo, dėl mokestinio patikrinimo rūšių ir mokestinio patikrinimo trukmės. Deja, esminiai projekto trūkumai liko, todėl institutas pakartotinai pateikė išvadas dėl įstatymo projekto.
Toliau pateikiamos LLRI išvados dėl Mokesčių administravimo įstatymo projekto ne visos, o tik kas liečia mokesčių administravimą.
Dėl mokesčius administruojančių institucijų (16 straipsnis)
Projekto 16 straipsnyje nustatyti atskirų institucijų įgaliojimai administruojant mokesčius. Praktiškai įgyvendinant šį atsakomybių padalijimą, kuris taikomas ir dabar, mokesčių mokėtojams iškyla įvairios administracinės kliūtys. Pavyzdžiui, norint pateikti aplinkos teršimo mokesčio deklaraciją tenka apsilankyti Aplinkos ministerijoje, kurioje uždedamas spaudas, o vėliau deklaraciją teikti Mokesčių inspekcijai; mokesčių mokėtojas stumdomas tarp dviejų institucijų ir su abejomis turi spręsti skirtingas problemas. Siekiant supaprastinti mokesčių mokėtojų santykius su mokesčius administruojančiomis institucijomis tikslinga nustatyti, kad tik viena įgaliota institucija administruoja konkretų mokestį (o ne „taip pat“), o valstybinių institucijų tarpusavio santykius reglamentuoti darbo tvarka, neįpainiojant į tai mokesčių mokėtojų ir neperkeliant jiems atsakomybės.
Dėl VMI uždavinių (19 straipsnis)
19 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad VMI uždavinys yra dalyvauti įgyvendinant mokesčių administravimo politiką. Tikslinga VMI uždavinius apriboti tik mokesčių administravimą reglamentuojančių teisės aktų vykdymu. Jei mokesčių administravimo politika būtų įteisinta dokumente (teisės akte), tuomet siūloma formuluotė apimtų ir šio uždavinio siekimą. Tuo tarpu teisės akte neįtvirtinta politika gali virsti „žiauriomis akcijomis“, „vajais“, atskirų asmenų įgeidžių tenkinimu ir kitais praktikoje buvusiais neigiamais reiškiniais, kuriems tikslinga užkirsti kelią, bet ne įteisinti.
Dėl mokesčių administratoriaus teisių (33 straipsnis)
33 straipsnyje iš senojo įstatymo perimtos mokesčių administratoriaus teisės pažeidžia naujai diegiamą partnerystės principą ir todėl jas reikėtų naikinti. Ypač 7 ir 13 punktus, kuriuose mokesčių administratoriui suteikiama teisė „duoti nurodymus“, kurias privaloma vykdyti. Tikslinga modifikuoti mokesčių administratoriaus pareigas, atsižvelgiant į naujai jam suteikiamą partnerio vaidmenį.
Išnagrinėjus į tyrimų institucijos pateiktas problemas bei pasiūlymus galima teigti, kad dar Lietuvoje mokesčių administravimas nėra tinkamai sureguliuotas, jame iškyla nemažai sunkumų tiek mokesčių administratoriui tiek mokesčių mokėtojui.

II. MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMĄ SUNKINANTI PRIEMONĖ- PROGRESYVINIS MOKESTIS

Progresiniai mokesčiai buvo sugalvoti norint „teisingiau“ paskirstyti mokesčių naštą ir surinkti daugiau pajamų į biudžetą valstybės išlaidoms finansuoti. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad turtingieji gyventojai mokės didesnius mokesčius nei neturtingesni. Tikima, kad būtent šiuo būdu įgyvendinamas solidarumo ir socialinio teisingumo principas.
Kita vertus, progresinė pajamų mokesčio sistema turi daugybę trūkumų:
1. Progresinis mokestis mažina žmonių darbinį aktyvumą ir motyvacijas dirbti. Toks mokestis yra tarsi bausmė už iniciatyvą, darbą ir sėkmę.
2. Diskriminuojami aukštos kvalifikacijos didesnes pajamas gaunantys darbuotojai.
3. Aukšti mokesčiai dideles pajamas gaunantiems asmenims, kurie paprastai yra aukštos kvalifikacijos, skatina juos dairytis į aplinkines šalis ir persikelti gyventi ir dirbti į mažesnių mokesčių šalis.
4. Mokesčių progresyvumas skatina mokesčių vengimą, kai mokesčiai nemokami apskritai arba ieškoma būdų, kaip sumažinti mokesčio naštą. Pavyzdžiui, esant mažesniam pelno mokesčio tarifui, galima išmokėti dividendus ir iš jų atsiskaityti su darbuotojais, taip kartu su pajamų mokesčiu išvengiant ir socialinio draudimo įmokų.
5. Dėl sumažėjusių motyvacijų dirbti, padidėjusio mokesčių vengimo ir kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimo, mažėja biudžeto įplaukos tiek iš gyventojų pajamų mokesčio, tiek iš kitų mokesčių.
6. Sudėtingai ir brangiai administruojamas. Papildomus kaštus patiria mokestį išskaičiuojančios įmonės ir mokesčių administratoriai.
7. Dėl infliacijos augant darbo užmokesčiui, kone visi pajamų gavėjai gauna tokio dydžio pajamas, kurios apmokestinamos maksimaliu tarifu. Reikia iš anksto numatyti pajamų laiptelių indeksavimą, o tai dar labiau apsunkina šio mokesčio administravimą. Jei tai nedaroma, tuomet šis mokestis tampa proporciniu, o skirtingų tarifų taikymas praranda savo prasmę.
8. Maskuoja tikrąją mokesčių naštą. Kai daug mokesčių, daug išimčių arba mokestis turi kelis tarifus, paslepiama tikroji mokesčių našta – nebeaišku kas kiek moka.
9. Iškreipia mokesčių teisingumo principą. Juk jei valstybė teikia paslaugas, jos turi kiekvienam mokesčių mokėtojui kainuoti vienodai ar bent jau proporcingai. Juk nuėję į parduotuvę, už prekes parduotuvėse ir paslaugas visi mokame tą pačią kainą.
Taigi galima teigti, kad progresinė mokesčio sistema nėra adekvati priemonė keliamam tikslui pasiekti ir tuo pačiu ji sąlygoja daugybę problemų.
Sitpriai kintančioje tarptautinėje aplinkoje, laisvėjant prekybai tarp šalių ir didėjant darbo mobilumui, šalims tenka konkuruoti apmokestinant darbo pajamų. Aukšti darbo jėgos kaštai yra viena rimčiausių kliūčių steigtis naujiems verslams ir didėti užimtumui, o nuo to priklauso ir darbo užmokesčio, ir pensijų dydis.
Iš tikrųjų poreikis nustatyti aukštus mokesčius kyla dėl vyriausybių nenoro ir nesugebėjimo atsispirti siauriems politiniams interesams ir racionalizuoti valstybės išteklių naudojimą.
Neapmokestinamo minimumo taikymo „už“ ir „prieš“
Visos Europos šalys taiko neapmokestinamąjį pajamų minimumą, t.y. sumą, kuri neįskaitoma į apmokestinamųjų pajamų bazę. Bendra tendencija – didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Neapmokestinamojo minimumo paskirtis – socialinė – sumažinti mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Viena vertus, tokia socialinės politikos priemonė yra gera tuo, kad lėšos nėra perskirstomos per biudžetą, o tai padidina jų naudojimo efektyvumą. Kita vertus, tokia socialinės politikos priemonė turi esminių trūkumų. Pirma, parama nėra orientuota, kadangi taikoma bet kokias pajamas gaunantiems asmenims. Antra, neapmokestinamojo minimumo taikymas iš esmės apsunkina ir pabrangina mokesčių apskaitą ir administravimą.
Neapmokestinamojo minimumo didinimas mažina mokesčių naštą, ir tai yra teigiamas dalykas. Tačiau reikia pažymėti, kad mokesčio tarifo mažinimas yra tinkamesnis sprendimas. Neapmokestinamojo minimumo didinimas daro tiesioginę neigiamą įtaką biudžeto pajamoms. Tuo tarpu mokesčio tarifo sumažinimas, viena vertus, sumažina vieno mokesčio mokėtojo

IŠVADOS

1.Daug žmonių kurie dirba privačiose įmonėse už oficialiai nefiksuojamą atlyginimą, nesupranta, kad , sutikdami gauti dalį atlyginimo nelegaliai, jie tuo pačiu atsisako dalies pensijos, nes darbdavys įneša mažesnę dalį į jo pensijos ir kitų socialinių garantijų fondą.
1.2.Mokesčių sistemą reikia tobulinti užkamšant landas įstatymuose;
a) sureglamentuoti apskaitą
b) Reikia daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų
c) Optimizuoti ekonomines sankcijas už mokesčių slėpimą.
1.3.Naujų įstatymų pakeitimuose dar vyrauja subjektyvus vertinimo kriterijus suteikiantis administratoriaus diskretiško sprendimo teisę
Siūlytinos ( IXP-3196) mokesčio administravimo įstatymo pakeitimo nuostatos, siekiant išvengti mokestinių ginčų, bei mokesčio mažinimo problemos turėtų būti sprendžiamos įstatymų leidėjų pastangomis, kurios būtų nukreiptos į išimčių, lengvatų naikinimo ir bendrosios mokesčių naštos mažinimo linkme.
LLRI pakartotino tyrimo išvados teigia kad mokesčių mokėtojai dar suiduria su administravimo kliūtimis.To išvengimo priemonė- kiad viena įgaliota institucija administruotų konkretų mokestį
Įtvirtinus teisės aktu mokesčių administravimo politiką, VMI uždaviniai apsiribotų tik mokesčių administravimą reglamentuojančiu teisės aktų vykdymu.
2. Progresinės pajamų mokesčio sistemos įvedimas įvedus du ar daugiau mokesčio tarifus ir
tokiu būdu sumažinus mažų ir vidutinių pajamų apmokestinimą būtų neracionalus. Nors
tiesioginė pajamų mokesčio našta ir sumažėtų, tačiau progresinė sistema turėtų daug neigiamų
pasekmių. Progresinės sistemos įvedimas padidintų mokesčių apskaitos ir administravimo
kaštus, padidintų netiesioginę mokesčio naštą, paskatintų aukštas pajamas gaunančius žmones
slėpti savo pajamas arba „paimti“ uždirbtas pajamas kitomis formomis, sumažintų biudžeto
įplaukas.

Naudota literatūra:

1. http://www/lrinka.lt;
2. J. Stačiokas, J.Rimas „Teorija ir praktika“ Kaunas 2002;
3. http://www.vmi.lt.

Leave a Comment