Mobiliojo ryšio kompanijos išorinės aplinkos analizė

Turinys

Įvadas 3
Socialiniai kintamieji 4
Ekonominiai kintamieji 5
Politiniai kintamieji 6
Technologiniai kintamieji 6
Gamtiniai kintamieji 7
Išvados 8
Pavyzdžiai 9Įvadas
Išorinė aplinka – tai visi elementai esantys už organizacijos ribų, kurie yra svarbūs organizacijos veiklai. Ir netiesioginio poveikio elementai. Organizacija iš aplinkos ima išteklius (žaliavas, pinigus, darbo jėgą energiją), perdirba juos į gaminius ar paslaugas ir siunčia atgal į išorinę aplinką kaip rezultatus.
Netiesioginio poveikio elementai – išorinės aplinkos elementai, darantys poveikį klimatui, kuriame veikia organizacijos; tiesioginio poveikio organizacijai jie nedaro.
Išorinės aplinkos netiesioginio poveikio komponentai daro įtaką organizacijoms dviem būdais. Pirmiausia tam tikros jėgos gali priversti sudaryti grupę, kuri vėliau taampa įtaką darančiais asmenimis. Netiesioginio poveikio elementai sukuria klimatą: greitai besikeičianti technologija, ekonomikos augimas arba nuosmukis, pažiūrų į darbą pokyčiai. Tame klimate organizacija gyvuoja ir jei tenka į jį reaguoti. Pavyzdžiui, šiuolaikinė kompiuterių technologija laidžia gauti, kaupti, koordinuoti ir perduoti daugybę informacijos apie individus. Verslo firmos panaudoja šią technologiją informacijai apie potencialių pirkėjų kreditus saugoti, kaupti, apdoroti ir keistis. Individai, kuriems nerimą kelia piktnaudžiavimas šiais duomenimis, gali sukurti specialių interesų grupę, siekiančių savanoriškų pokyčių firmos veiklos praktikoje
Fahey ir Narayanan sugrupavo šias sudėtingas sąąveikas į keturių plačių veiksmų grupes, kurios veikia organizaciją ir į kurias vadovai turi atsižvelgti. Tai socialiniai, ekonominiai, politiniai ir technologiniai kintamieji.Socialiniai kintamieji
Jie skirstomi į tris kategorijas: demografija, gyvenimo stilius ir socialinės vertybės. Demografiniai ir gyvenimo stiliaus pokyčiai veikia organizacijos darbo jėgos pasiūlos ir

r vartotojų sudėtį, jų išsidėstymą ir lūkesčius. Socialinės vertybės sudaro visų kitų socialinių, politinių, technologinių bei ekonominių pokyčių pagrindą ir lemia pasirinkimus, kuriuos žmonės daro savo gyvenime.
Demografija – tai žmonių amžius ir lytis, jų užsiėmimai ir išsilavinimas, šeimos dydis, šeimos pajamos ir pan. Ši aplinka pasako kokia visuomenė suinteresuota naudotis tam tikros įmonės teikiamomis paslaugomis. Gan svarbus yra vartotojų amžius. Skirtingų amžių žmonės turi skirtingus poreikius, kitaip supranta vienos ar kitos paslaugos naudą, galimybes. Pavyzdžiui, mobiliojo ryšio paslaugomis daugiau naudojasi jaunesni bei veiklesni žmonės. Daugelis pensinio amžiaus žmonės pripažįsta šios mobilios paslaugos teikiamą naudą.
Profesinis išsilavinimas taip pat yra svarbus aspektas šioje srityje. Labiau išsilavinęs, užimantis aukštas pareigas žmogus, pasirengęs mokėti daugiau už mobiliojo ryšio paslaugas, tačiau jis ir reiklaus geeresnės ryšio kokybės ar didesnių paslaugos galimybių, todėl svarbu patenkinti tokių klientų poreikius nes jie pasirengę mokėti daugiau negu kiti klientai.
Įmonės paslaugų vartotojai yra įvairūs žmonės, tiek pagal amžių, tiek pagal savo išsilavinimą ar profesiją. Pagal atliktą apklausą daugiausiai mobiliojo ryšio vartotojų yra tarp 31-45 metų žmonių, tačiau skirtumas yra labai nežymus, kas rodo, kad mobilusis ryšis populiarus tarp įvairaus amžiaus žmonių. Pagal profesija daugiausiai apklaustųjų buvo darbininkai bei verslininkai, kas parodo, kad mobilusis ryšys tampa nebe prabanga, kuria gali naudotis ti
ik verslininkai, bet mūsų visų kasdieninė vartojimo priemonė.
Taip pat būtina savo paslaugas pritaikyti tiek jauniems, tiek vyresniems žmonėms, tiek šeimoms, tiek gyvenantiems vieniems. Mobiliojo ryšio kompanijos nuolat siūlo naujas savo planus, kuriuos žmonės gali pasirinkti pagal savo interesus. Pasirinkę sau tinkamą planą, žmogus su tam tikrais asmenimis naudojasi ryšio paslaugomis mažesniais tarifais. Tokie planai labai palankiai vertinami tarp mobiliojo ryšio vartotojų, todėl būtina parinkti planus, kurie atitiktų įvairių žmonių norus bei poreikius.
Gyvenimo stilius. Taip pat derėtų atsižvelgti į gyvenimo stiliaus skirtumus. Miesto ir kaimo gyventojų poreikiai skiriasi, todėl svarbu žinoti gyventojų pasiskirstymą tarp miesto ir kaimo, migracijos dydį bei kryptį. Mobiliojo ryšio kompanija „TELE2“ savo paslaugas pradėjo teikti didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nes ten potencialių klientų skaičius buvo didžiausias. Naudotis „TELE2“ paslaugomis atokiame Lietuvos kampelyje nėra labai patogu dėl ryšio kokybės. Atsižvelgiant į tai, kad „TELE2“ paslaugų kainos yra žemiausios, kaimo gyventojui būtų geriausia rinktis šios bendrovės teikiamas paslaugas, tačiau ne visada jis gali tai daryti dėl ryšio kokybės stokos.
Socialinės vertybės. Jos pakeitė mūsų vertinimus apie naujos technologijos kainas ir naudą bei padidino vartotojų socialinius bei ekonominius poreikius. Vartotojai pripažino mobiliojo ryšio paslaugų teikiamą naudą ir netgi pradėjo reikalauti geresnės kokybės. Taip pat ir mažesnių kainų.Ekonominiai kintamieji
Laikoma, kad ekonominiai veiksniai yra svarbiausias išorinės ap
plinkos komponentas, nes turi tiesioginę įtaką verslo būklei ir namų ūkio pajamoms. Verslo vystymąsi sąlygoja valstybės valdymo organų vykdoma mokesčių ir pinigų masės, kapitalo judėjimo, investicinės aplinkos, kreditų teikimo ir palūkanų normos politika. Ekonominę aplinką taip pat sąlygoja ir paklausos-pasiūlos, konkurencijos, kainodaros ir kiti ekonominiai veiksniai.
Ekonominiai veiksniai yra matuojami tokių rodiklių pagalba:
◦ bendro produkto kitimo tendencijos;
◦ nedarbo ir infliacijos lygis;
◦ palūkanų ir pelno normos;
◦ vartotojų (namų ūkio ir korporacijų) pajamos ir turtas;
◦ šalies mokėjimų balanso būklė;
◦ valiutų kursų svyravimai.
Bendrosios ekonominės sąlygos ir kryptis yra lemiamos organizacijos sėkmei. Algos, tiekėjų ir konkurentų nustatytos kainos ir vyriausybės fiskalinė politika turi įtakos ir gamybos ir paslaugų kaštams, ir rinkos sąlygoms, kuriomis parduodami produktai ar teikiamos paslaugos. Kiekvienas jų yra ekonominis kintamasis.
Tradiciniai ekonominiai rodikliai įvertina nacionalines pajamas ir nacionalinį produktą, kainas, atlyginimus, darbo našumą, užimtumą, vyriausybės veiklą ir tarptautinius sandorius (žr. pavyzdį 1). Visi šie veiksniai laikui bėgant kinta, ir vadovai turi skirti daugiau savo organizacijų laiko ir išteklių, kad galėtų numatyti ekonomiką ir galimus pokyčius.
Mobiliojo ryšio įmonėms svarbus veiksnys yra pirkėjų pajamos, kurios apsprendžia, kiek klientas pasiruošęs išleisti mobiliojo ryšio paslaugoms. Šiuo metu vidutiniškas gyventojo atlyginimas yra apie 400Lt. Jei gyventojų pajamos padidėtų, tai galbūt rinkoje būtų galima išsilaikyti ir su aukštesnėmis kainomis negu tai yra dabar. Šiuo metu, pa
agal atliktą tyrimą aiškiai matyti, kad klientui svarbiausia yra teikiamų paslaugų kaina. Kuo ji žemesnė, tuo labiau klientas suinteresuotas naudotis šiomis paslaugomis.Politiniai kintamieji
Kokią poziciją pasirinks vyriausybės tos kompanijos, su kuria turi reikalų, vadovų atžvilgiu: griežtą ar atlaidžią? Ar bus griežtai verčiama laikytis antimonopolinių įstatų, ar jie bus ignoruojami? Ar vyriausybė slopins, ar skatins vadovų veiksmų laisvę? Visi šie klausimai – politiniai kintamieji, o atsakymas į juos labai priklauso nuo politinių procesų ir politinio klimato. Politinis procesas apima konkurenciją tarp skirtingų interesų grupių, kurių kiekviena siekia pastumti į priekį savo vertybes ir savo tikslus.
Didelės reikšmės organizacijai turi tai, kaip verslo atžvilgiu nusiteikusi valstybės administracija, parlamentas, teismai, savivaldybės. Šios nuotaikos atsiliepia vyriausybėje ir pasireiškia mokesčių dydžiu ar jų lengvatomis, didesniais ar mažesniais muitais, reikalavimais samdos praktikai.
Visa įmonės veikla turi būti vykdoma pagal numatytus teisės aktus, normas. Nuo 2003 m. sausio 1 dienos Lietuvoje pradėjo veikti naujas Telekomunikacijų įstatymas, kurio pagrindinis tikslas užtikrinti, kad tarp ryšio tiekėjų būtų sąžininga konkurencija ir teisiškai patvirtinta veikla.Technologiniai kintamieji
Technologiniai laimėjimai apima fundamentalių mokslo šakų, tokių kaip fizikos, laimėjimus, procesų ir medžiagų tobulinimą. Technologijos lygis visuomenėje ar tam tikroje pramonės šakoje plačiu mastu lemia, kokie produktai bus gaminami ir kokios paslaugos bus teikiamos, kokia įranga bus naudojama ir kaip operacijos bus valdomos.
Kiekviena šiuolaikinė prekė yra tam tikrų mokslo žinių pritaikymo praktikoje rezultatas. Todėl mokslinių tyrimų raida ir jų rezultatų taikymo galimybės yra svarbus momentas. Technologijos tobulinimas potencialiai yra labai svarbus ne tik dėl įtakos naujų produktų vystymui ir veiklos efektyvumui, bet taip pat ir dėl savo vaidmens kontroliuojant ir standartizuojant paslaugų kokybę.
Technologijų vystymasis pasaulyje yra ypač spartus ir šio vystymosi rezultatai jaučiami visose veiklos sferose. Turbūt nedaug yra įmonių, kurios nesinaudotų kompiuterine technika, ryšio priemonėmis ir pan. Tačiau nors Lietuvos Vyriausybė skelbia informacinės visuomenės vystymą, iki šiol stringa daug įstatymų, galinčių paskatinti šį vystymąsi.
Technologinės aplinkos poveikis daugiausia pasireiškia naujų prekių kūrimu ir jau sukurtų prekių tobulinimu, dėl ko atsiranda nauji poreikiai. Sukūrus naujus gamybos metodus bei naujas medžiagas, mažėja prekių gamybos savikaina. Tai leidžia mažinti prekės kainą arba sutaupytas lėšas. Mokslo ir technikos pažanga turėjo įtakos ir atsiskaitymo už pirktas prekes ir paslaugas operacijoms. Atsirado galimybė greitai atlikti pinigines operacijas tarp labai toli viena nuo kitos esančių įmonių ar bankų, atsiskaityti už pirktas prekes naudojantis mokėjimo kortelėmis. Įdiegus prekių kodavimą ir šiuolaikinius kasos aparatus, parduotuvėse labai suprastėjo atsiskaitymas už pirktas prekes ir informacijos apie prekių realizaciją, atsargų ir pan. Kaupimo bei apdorojimo procesai. Kita naujovė – paplitus kompiuteriams ir kitai elektroninei technikai, atsirado vadinamoji elektroninė prekyba – pagal televizoriaus arba asmeninio kompiuterio ekrane pateiktą vaizdinę ir kita informaciją susipažinti su prekėmis ir jų užsisakyti.
Mobiliąsias paslaugas teikianti įmonė, norėdama likti konkurencinga mobiliojo ryšio operatore, turi naudoti naujausias mobiliojo ryšio tiekimo technologijas. Visos turimos mokslinės žinios turėtų būti kuo plačiau naudojamos praktikoje. Ji turėtų stengtis pirma įgyvendinti vienas ar kitas technines naujoves, kad galėtų būti žingsniu priekyje savo konkurentų.Gamtiniai kintamieji
Gamtinė aplinka – apima klimato sąlygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.
Ši aplinka susijusi su gamtos ištekliais klimato sąlygomis. Ši aplinka didelės įtakos nedaro mobiliojo ryšio paslaugų įmonės marketingo sprendimams. Gal svarbesnis aspektas būtų klimato sąlygos, kurios gali vienaip ar kitaip paveikti ryšio kokybę, bet šis veiksnys nelabai yra priklausomas nuo pačios įmonės.
Pavyzdžiui, didelė „TELE2“ įmonės problema, kuri persekioja ją nuo jos veiklos pradžios Lietuvoje, tai paslaugų kokybė. Pagal atliktą apklausą, joje dalyvavę žmonės „TELE2“ paslaugų kokybę įvertino patenkinamai arba blogai. Tai didelė problema, kuri neleidžia įmonei siekti savo strateginių tikslų, bei trukdo tapti jai vienvaldžiai lyderiai tarp mobiliojo ryšio operatorių Lietuvoje. Žmonės, kurių pajamos neviršija 500 Lt. per mėnesi, renkasi „TELE2“ mobiliojo ryšio paslaugas dėl jų mažos kainos. Tačiau tie, kurių pajamos yra didesnės negu 1000 ar 2000 Lt. per mėnesį renkasi paslaugas tų mobiliojo ryšio operatorių, kurių nors kaina ir didesnė, tačiau paslaugų kokybė geresnė. Pagerinus ryšio kokybę bei išlaikius esamas kainas, „TELE2“ lengvai taptų vienvaldžiu lyderiu Lietuvoje.Išvados
Kiekvienos organizacijos veiklos rezultatai priklauso nuo organizaciją veikiančios aplinkos. Todėl, vystydama vienokią ar kitokią veiklą, organizacija privalo kuo adekvačiau suvokti išorinę ir vidinę aplinką. Kadangi aplinka nėra pastovi, keičiasi, organizacija turi stengtis ne tik analizuoti esamą aplinką, bet ir numatyti galimus jos pokyčius.
Vadovai stebi netiesioginio poveikio aplinką dėl ankstyvų įspėjamųjų ženklų apie pasikeitimus, kurie vėliau darys įtaką jų organizacijų veiklai. Pavyzdžiui, akylas vadovas, pastebėjęs bendrųjų vartotojų išlaidų mažėjimo tendencijas, užuot laukęs, kol sumažės pardavimo apimtys, susiaurins prabangos prekių gamybą. Užuominos, prognozės, statistika, paskalos – bet kas gali įspėti vadovą apie tendenciją, kurią derėtų stebėti. Taikydami statistinio prognozavimo metodus, vadovai gali numatyti socialinių, ekonominių, politinių ir technologinių kintamųjų pokyčius ir taip parengti alternatyvius ateities planus.
Mobiliąsias paslaugas teikianti įmonė, norėdama likti konkurencinga mobiliojo ryšio operatore, turi naudoti naujausias mobiliojo ryšio tiekimo technologijas. Visos turimos mokslinės žinios turėtų būti kuo plačiau naudojamos praktikoje. Ji turėtų stengtis pirma įgyvendinti vienas ar kitas technines naujoves, kad galėtų būti žingsniu priekyje savo konkurentų.

PAVYZDYS 1
TRADICINIAI EKONOMIKOS RODIKLIAI
 NACIONALINĖS PAJAMOS IR NACIONALINIS PRODUKTAS
Bendrasis (visuminis) nacionalinis produktas
Asmeninės pajamos
Disponuojamos/turimos asmeninės pajamos
Asmeninio vartojimo išlaidos
Mažmeninis pardavimas
 SANTAUPOS
Asmeninės santaupos
Verslo santaupos
 INVESTAVIMAS
Pramonės investicijos
Investicijų išlaidos
Naujos įrangos užsakymai
Investavimas į atsargas
Gyvenamojo fondo projektas
 KAINOS, ATLYGINIMAI IR NAŠUMAS
Infliacijos lygis
Plataus vartojimo prekių kainų (indekso) kitimas
Gamintojo kainų (indekso) kitimas

Žaliavų kainų (indekso) kitimas
Vidutinis valandinis uždarbis
Valandinis išdarbis verslo sektoriuje
 DARBO JĖGA IR UŽIMTUMO LYGIS
Darbuotojų sudėtis pagal amžių, lytį ir klasę
Nedarbo lygis
 VYRIAUSYBĖS VEIKLA
Federalinis perteklius/deficitas
Išlaidų pasiskirstymas pagal tipą
Valstybinis prekių ir paslaugų pirkimas
Valstijų ir vietinės išlaidos
Gynybos išlaidos
Pinigų masės pokyčiai
 TARPTAUTINIAI SANDORIAI
Valiutos keitimo kursai
Eksporto pasiskirstymas pagal rūšį
Importo pasiskirstymas pagal rūšį
Prekybos balansas
Prekyba
Prekės ir Paslaugos
Investicijos užsienyje

Naudotos literatūros sąrašas
1. Gineitienė Z., Korsakaitė D., Kučinskienė M., Tamuliavičius J. Verslas. (2003). Vilnius.
2. Zakarevičius P. Vadyba: genezė, dabartis, tendencijos. (1998). Kaunas.
3. Neverauskas B., Rastenis J. Vadybos pagrindai. (2000). Kaunas.
4. Leonienė B. (1998). Verslo Pradmenys. Kaunas.
5. http://www.straipsniai.lt
6. http://www.tingiu.lt

Leave a Comment