TURINYS
ĮVADAS ……………………………………………………………………………………………………………………… 31. Globalizacijos poveikis įmonių veiklai ………………………………………………………………….. 42. Auganti informacijos, kaip įmonių ūkinės veiklos ištekliaus, reikšmė ……………………….. 73. Internetas ir įmonių veikla ……………………………………………………………………………………. 11IŠVADOS …………………………………………………………………………………………………………………… 16LITERATŪRA …………………………………………………………………………………………………………….. 18ĮVADASBendro valstybės ekonomikos vystymosi rezultatas yra rinkos augimas, todėl ir įmonės turi didinti savo veiklos mastą, būti novatoriškos, nes priešingu atveju praras pozicijas ir sunyks. Vis didesnių rinkų siekimas tampa įmonių konkurenciniu pagrindu. Įmonė yra atvira sistema, priklausanti nuo ją supančios išorės aplinkos – darbo ir materialinių išteklių, socialinių veiksnių, prekių ar paslaugų rinkos ir t.t. Išorės aplinkos poveikis ypač išauga šiandien globalizacijos sąlygomis ir daro vis didesnę įtaką įmonių veiklai.Aukštas konkurencingumas, dinamiškai kintanti rinka, joje vykstantys globaliniai perskirstymai ir struktūriniai poslinkiai, sparti technologijų pažanga, mažėjantis pelnas, riboti ištekliai, struktūrinis nedarbas šiandien yra svarbiausi ekonomikos ir verslo bruožai. Įmonės veiklos rezultatai globalioje erdvėje, jos situacija labai daug priklauso nuo gebėjimo suvokti ir įvertinti savo galimybes. Pasaulyje vykstantys dinamiški pokyčiai iš esmės keičia ne tik verslo ir ūkinės, bet ir komercinės bei finansinės veiklos principus. Naują reikšmę įgyja ir verslo informacija kaip valdymo procesų pagrindas. Siekiant strateginių, taktinių ir operatyvinių verslo tikslų vienovės, būtina turėti patikimą informaciją, pakankamai adekvačiai atspindinčią valdymo objekto būklę, išteklius, rezervus ir perspektyvas, rinkos aplinką. Informacinių technologijų naudojimas tampa neatsiejama visuomeninių, valstybinių struktūrų, mokslo institucijų ir, žinoma, įmonių veiklos dalimi. Informacinės technologijos padeda greitai rasti informaciją, pasklidusią po visą pasaulį, analizuoti situacijas, numatyti tendencijas, leidžia sumažinti laiko ciklus, naujus produktus pateikti greičiau nei dirbant tradiciniais metodais, sudaro galimybes lanksčiau prisitaikyti prie vartotojų reikalavimų, kaupti jų pastabas ir pageidavimus, padeda prekybos tinklo organizavime ir kita. Pagrindinis pokyčių variklis – elektroninio verslo modifikacijos ir, visų pirma, elektroninio verslo perkėlimas nuo verslo vartotojui (B2C) į aukštesnį lygmenį (B2B).
Darbo tikslas – apžvelgti globalizacijos iššūkius verslui ir interneto reikšmę įmonių globaliems ryšiams.1. Globalizacijos poveikis įmonių veiklaiKai kalbama apie globalizaciją, vieni pabrėžia tarpvalstybinės gamybos, prekių bei paslaugų mobilumo veiksnius ir jų sąlygotą globalinę rinką. Kiti pirmiausia mato rezultatą ir ateities potencialą didžiuliame informacinių technologijų progrese, dar kiti iki šiol globalizaciją vertina socialinės ir kultūrinės raidos aspektu. Rinkos ekonomikos išplitimas pasaulyje ir su tuo susijusi technologijų pažanga sukūrė sąlygas plėtotis nuolatiniams tarpusavio ryšiams tarp pasaulio valstybių. Todėl globalizacija visų pirma suvokiama kaip visų šiuolaikinio socialinio gyvenimo sričių tarpusavio ryšių plėtotė, gilėjimas ir greitėjimas pasauliniu mastu, t.y. kaip pasaulinis bendrų gamybos, technologijos, vadybos šablonų socialinių struktūrų, politinių organizacijų, kultūrų ir vertybių panašėjimo procesas, kuris veda bendrų supranacionalinių institucijų ir galiausiai – bendros visuomenės link.Globalizacijos procesai daro milžinišką įtaką visoms gyvenimo sritims, veikloms ir procesams. Globalizacija, suvokiama kaip procesų interaktyvus vyksmas ir sparti sisteminė integracija, tapo įmanoma tik šiuolaikinių komunikacinių technologijų dėka. Vienas esminių globalizacijos padarinių – globali ekonomika, pagrįsta ekonominių veiksnių ir rinkų globalia sąveika.Nacionaliniai pokyčiai kiekvienai įmonei yra gyvenimo konstanta, kurią reikia besąlygiškai priimti norint užimti tam tikrą poziciją šiandienos verslo aplinkoje. Tokios rinkos sąlygos sukėlė didelius pokyčius organizacijų kūrybinėje, gamybinėje, paskirstymo ir organizacinėje veikloje. Tuo pačiu metu pakito ir pagrindiniai verslo principai. Tai, kas buvo naudinga žemesnio išsivystymo lygio visuomenei masinės gamybos laikais, naujomis sąlygomis pelno ir sėkmingos veiklos jau negarantuoja. Iš esmės keičiasi tradiciniai ekonomikos pagrindai bei jais paremti verslo organizavimo metodai. Atsiranda galimybės kurti naujas organizacines formas, kurių funkcionavimas tradicinėje ekonominėje terpėje būtų neefektyvus arba visai neįmanomas.Globalizacijos ir rinkų internacionalizavimo procesai išreiškia naujas šiuolaikinės visuomenės raidos galimybes, grindžiamas vis labiau spartėjančia mokslo ir technologijų pažanga bei visuotinių informacinių ir ekonominių mainų didėjimu, naujų vertybių ir prioritetų įgyvendinimu, taip pat naujas orientacijas, padedančias suvokti globalines ekonomines erdves kaip atviras ir harmoningai besivystančias sistemas, imlias naujovėms bei gerinančias socialinio gyvenimo kokybę. Globalizacijos ir rinkų internacionalizavimo procesai yra labai sudėtingi ir gali būti vertinami kaip vienas svarbiausių ir reikšmingiausių šiuolaikinio ekonomikos ir vadybos mokslo objektų. Todėl suprantama, kad šie procesai įvairiais požiūriais nagrinėjami daugelio autoritetingiausių pasaulio mokslininkų darbuose. Iš jų ypač pažymėtini M.Amstrong, R.Calori, P.Dicken, S.D.Hunt, M.Poter, P.Rosenzweig ir kitų darbai, kuriuose pateikiami teoriniai globalizacijos bei rinkų internacionalizavimo procesų modeliai ir apibendrinimai, parodomi šiuose procesuose pasireiškiantys prieštaravimai bei atskleidžiami esminiai veiksniai, darantys įtaką ekonominės raidos efektyvumui.Bet kurios šalies ekonomikos konkurencingumą rodo vis labiau didėjantis nacionalinės ekonomikos efektyvumas, pasireiškiantis nacionalinės ekonomikos atvirumo ir jos integravimosi į tarptautines ir globalias ekonomines erdves sąlygomis. Apie nacionalinės ekonomikos konkurencingumą galima spręsti tik iš jos efektyvumo, pasireiškiančio atvirose tarptautinėse ir globaliose rinkose.Informacinė visuomenė tapatinama su žinių visuomene ir traktuojama kaip postindustrinės visuomenės rūšis. Informacinėje visuomenėje informacinio produkto gamyba turi lyderio pozicijas materialių vertybių gamybos atžvilgiu. Tolimesnis informacinės visuomenės išsivystymas – postmodernistinė visuomenė su pagrindiniu bruožu – pliuralizmu informacijos gamyboje. Ši visuomenė siejama su virtualia ekonomika, pagrįsta laiko ekonomijos dėsniu bei interaktyvia ūkine veikla. Todėl …naujosios ekonomikos sąvoka dažnai sutapatinama su virtualia ekonomika.Šaltinis: Craig, Douglas ir Flaherty (2000)
1 pav. Tinklo įtaka: Interneto lankytojai 1000-čiui gyventojų
Iš 1 pav. matyti interneto paplitimas teritoriniu požiūriu ir pagal gyventojų skaičių 1991 metais interneto pritaikymas elektroniniam verslui buvo beveik nežinomas – tuomet interneto vartotojų pasaulyje buvo mažiau nei 3 mln. 1999 m. tinklo vartotojų skaičius pagausėjo iki 250 mln. Ir apie ketvirtis jų pirko interneto tinkle. Visų internete sudarytų sandorių vertė siekė apie 110 mln. JAV dol. (Coppel, 2000).
Virtuali realybė – elektronikos dėka sukurtas dirbtinis pasaulis, kurio vartotojai interaktyviai susijungę. Virtualioje tikrovėje egzistuoja virtualios organizacijos, kurios naudoja informacines technologijas klientų integracijai ir vidiniam organizacijos valdymui. Tai įvairių, pelno siekiančių veiklų – elektroninės prekybos, teleserviso, telemedicinos, nuotolinio mokymo, teledarbo, on-line – bankininkystės ir kitų, vykdymas elektroninių tinklų aplinkoje. Vyraujančią vietą užima internetas, bet vis daugiau e-verslo transakcijų atliekama per mobiliuosius skaitmeninio ryšio prietaisus. Įmonės, organizuojančios verslą elektroninėje terpėje interneto technologijų pagrindu, kuria pridėtinę vertę nesuprantamais būdais, jei bandytume juos įvertinti iš tradicinio verslo arba net elektroninės komercijos pozicijų. Paprastai tokios įmonės jungiasi su stambiomis pramonės ir paslaugų bendrovėmis. Tikėtina šių procesų pasekmė – korporatyvinės vertės augimas, kurią taip pat sudėtinga įvertinti remiantis klasikiniais verslo organizavimo principais. Iš esmės dabartinis laikotarpis gana paradoksalus: formuojasi naujos informacinės rinkos, kuriose veikia savi dėsniai, tačiau dauguma tradicinių verslo organizavimo principų taip pat dar veikia, ir, ko gero, išliks dar pakankamai ilgai.Pagrindinis įmonių verslo strategijos klausimas – kaip mes galime efektyviau konkuruoti rinkoje? Gamybos lygiu strategija gali būti nukreipta į mažiausius gamybos kaštus; organizacijos lygiu – tai gali būti savo produkcijos ar paslaugų diferencijavimas; verslo lygiu strategija gali būti – pakeisti konkurencinę rinką prisijungiant prie pasaulinės rinkos arba siaurinti rinką orientuojantis į mažas nišas, kurias nepakankamai gerai aptarnauja konkurentai. Eidama į globalinę rinką organizacija gali generuoti didelių mastų ekonomiją. Eidama į nišų rinkas organizacija gali sutelkti dėmesį į didelio pelningumo produktus bei paslaugas, kurių negalima gauti niekur kitur.Įmonės turi konkurencinį pranašumą, jei teikia daugiau naudos klientui arba jei teikia tokią pačią naudą klientui mažesne kaina. Informacinės sistemos gali turėti strateginį poveikį tuomet, jei įmonė pradėjo tiekti produktus ar paslaugas klientams tokia pačia kaip konkurentų kaina tik su didesne nauda. Naudinga veikla, kuri prideda didžiausią vertę produktams ir paslaugoms, priklauso nuo kiekvienos įmonės savybių. Verslininkai turi stengtis tobulinti strategines informacines sistemas, kurios prideda didžiausią vertę įmonei.Spartėjant globalizacijos procesams, šiandien daugelis įmonių, remdamosi tradiciniais vadybos ir konkuravimo metodais, tampa ypatingai pažeidžiamos tuomet, kai jos susiduria su įmonėmis, įvaldžiusiomis naująsias kompetencijas, būtinas elektroninėje terpėje. Čia būtina suvokti, kad kompanijos, veikiančios elektroninėje terpėje, aktyviai veržiasi į tradicinių verslų rinkas bei perima atskiras pridėtinės vertės kūrimo grandinėlės dalis.2. Auganti informacijos, kaip įmonių ūkinės veiklos ištekliaus, reikšmėGlobalizacijos poveikyje įmonės, norėdamos išsilaikyti rinkoje, priverstos nuolat keistis, transformuotis, prisitaikyti prie aplinkos. Todėl šiandien informacija yra vienoje gretoje su kitais įmonės ūkinės veiklos ištekliais ir galima sakyti, kad užima ypatingą vietą, nes visi kiti ištekliai gali būti reguliuojami ir valdomi tik per informaciją. Ši informacija turi būti pakankama, tikra, tiksli, operatyvi, nes tai apsprendžia ūkinės veiklos sėkmę ir rezultatus.Įmonėms tampa svarbu ne tik atsirinkti būtiną informaciją, bet ir greitai bei efektyviai ją pritaikyti. Svarbu tampa atpažinti ir suvokti konkrečią besikeičiančios aplinkos situaciją, surasti savo silpnąsias ir stipriąsias veiklos vietas. Kompiuterinės technikos naudojimas pagrįstas naujausiomis informacinėmis technologijomis, garantuoja greitą ir patikimą valdymo personalo aprūpinimą reikiama jo veiklai informacija, o dar svarbiau – užtikrina aktyvią žmonių ir kompiuterių sąveiką, jų dialogą ieškant reikiamų sprendimų ir atsakymų į juos dominančius klausimus. Tam naudojami ne tik kompiuteriai, turintys talpius atminties įrenginius ir greitus procesorius, bet ir jų tinklai, leidžiantys iš kiekvieno darbuotojo darbo vietos tiesiogiai kreiptis į įvairiose vietose, netgi kitose šalyse esamas duomenų bazes, operatyviai gauti reikiamą informaciją, keistis pranešimais.Informacija kartu su finansais, medžiagomis, mašinomis bei įrenginiais, personalu bei vadybos priemonėmis priklauso šešioms pagrindinėms verslo ir gamybos išteklių rūšims. Informacija yra labai svarbi verslui, nes visi kiti ištekliai gali būti reguliuojami ir valdomi informacija. Nuo to, ar pakanka informacijos, nuo jos tikslumo, operatyvumo labai priklauso bet kokios veiklos sėkmė ir ypač verslo rezultatai. Bet koks išorinių sąlygų pasikeitimas gali lemti rizikos padidėjimą arba būti palanki galimybė pradėti verslą (surasti nišą rinkoje), jį išplėsti ir modifikuoti pereinant į geresnę padėtį konkurentų atžvilgiu. Globalioje erdvėje įmonėms labai svarbu atpažinti ir suvokti konkrečią besikeičiančios savo prekių ar paslaugų rinkos situaciją (Zhensein, Hong, Cheng). Iš esmės kyla du strateginiai klausimai: kaip įvertinti išorinius pasikeitimus ir kaip identifikuoti savo verslo privalumus ir trūkumus didėjančios rizikos arba palankių galimybių akivaizdoje. Šiems klausimams spręsti reikia verslo ir jo aplinkos kaip sistemos analizės, kartu reikia ir adekvačios informacijos apie verslą ir išorinę aplinką.Todėl šiandien daugiausia investuojama į informaciją, informacines technologijas, e.komerciją, programinę įrangą, ženklus, patentus, teises, tyrimus ir inovacijas, vartotojų poreikių tenkinimus, vartotojišką bazę, kurios pagrindą sudaro žinios. Atsiranda naujo tipo organizacijos, suteikiančios žmonėms naujus vaidmenis bei naujas valdymo, darbo pasidalijimo, informacijos perdavimo, darbuotojų mokymo, profesinio augimo, atlyginimo už darbą ir įgaliojimų formas. Galimybės konkuruoti su kitomis pasaulio šalimis vis labiau priklauso nuo šalies piliečių gebėjimo efektyviai panaudoti informaciją. Informacinių technologijų taikymas suteikia potencialias galimybes šiems procesams realizuoti ir spartinti.Tradiciniai ekonomikos pagrindai bei jais paremti verslo organizavimo metodai iš esmės keičiasi. Ši revoliucija sukelia naują ekonomikos ir gerovės augimo bangą, keisdama ne tik verslo struktūrą, bet ir politiką bei tarptautinius santykius. Anot Means, Schneider (2001), ryškėja naujos verslo ir ekonomikos vystymosi tendencijos, kurių anksčiau negalėjome įsivaizduoti. Šiuos pokyčius galima išnaudoti didinant ūkio subjektų ir valstybių gerovę. Tai reiškia, kad įmonės ir valstybės transformuojasi. Galima teigti, jog nedalyvaujantieji pokyčiuose ilgainiui išnyks iš pasaulio ekonomikos žemėlapio.2 pav. rodo tradicinio (įprasto) verslo bruožų trūkumus, lyginant su elektroniniu verslu. Kaip matom, tai uždara sistema, tuo tarpu internetas atviras visada, ir srautai juda laisvai ir visur, kur yra internetas. Elektroninio v…erslo atveju tiek produktas, tiek informacija juda sinchroniškai. Tradicinėje verslo grandinėje paprastai būna nuo vieno iki keleto tarpininkų – perpardavėjų. Tokiu būdu galutiniam vartotojui prekės kaina stipriai išauga, kadangi tarpininkas siekia gauti pelną.Sparti informacijos technologijų ir telekomunikacijų (ITT) plėtra keičia pačią verslo filosofiją, atsiranda naujų verslo rūšių ar ištisų verslo šakų, susijusių su ITT priemonių gamyba, programų kūrimu ir pan. naujos galimybės verslo bei eksporto plėtrai atsiveria ir tradicinėse verslo srityse. Vis daugiau įmonių elektroninį paštą naudoja kaip kasdieninę komunikacijos priemonę, internetas tampa įprasta informacijos paieškos ir sklaidos priemone, kuriami įmonių tinklapiai (svetainės), internetu vis dažniau naudojamasi tiriant vartotojų nuomonę, reklamuojant prekes ar paslaugas (Verslo Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje vadovas, 2002). Elektroninis verslas ir elektroninė komercija vienas iš reikšmingiausių informacinės technologijos raidos rezultatų. E.verslas apima finansines ir komercines sutartis, vykstančias elektroninėje terpėje, įskaitant elektroninį pasikeitimą duomenimis (electronic data interchange – EDI, angl.), elektroninius fondų pervedimus (electronic funds transfer – EFT, angl.) ir operacijas, susijusias su kreditinėmis debetinėmis banko kortelėmis (Wernerfelt, 1984; Davis and Botkin, 1991). Reikia sutikti su Craig (2000), jog „elektroninis verslas“ ir „elektroninė komercija“ iš esmės skiriasi. E.komercija yra e.verslo dalis. Tai procesų ir veiksmų rinkinys, leidžiantis vartotojui įsigyti paslaugas ar prekes iš jų tiekėjo, naudojant programas ir tinklus susitarimams vykdyti. E.verslas gali apimti ne vien pirkimą ir pardavimą. Pavyzdžiui, elektroninis verslas gali apimti produkto kūrimą, gamybą, dizainą, taip pat savitarną, aptarnavimą po pardavimo, užklausas ir analizę, kurios leidžia pirkėjui analizuoti ir modifikuoti pirkimo procesą.
Oseley ir Young (2000) akcentuoja, kad yra trys veiksniai, apibūdinantys pasirengimą e-komercijai:– įstatymu apibrėžtos taisyklės;– vieninga transnacionalinė verslo linija;– atitinkama materialinė infrastruktūra.Įstatyminiai reglamentavimai būtini, nes, pvz., 1997 m. ES studijos atskleidė, kad daugiau nei 60 bilijonų eurų europiečiai kasmet netenka e-versle dėl to, kad čia itin aktyviai reiškiasi internetiniai nusikaltėliai. Be to, tarp pirkėjų ir pardavėjų yra dažnai prieštaraujanti informacija ir tai gali stabdyti efektyvų daugelio sandėrių vykdymą. Problema yra ir tai, kad šalys žymiai skiriasi internetinio ryšio infrastruktūra ir finansine infrastruktūra. Tai trukdo vienodiems susitarimams, kaip, tarkim, kreditinių kortelių naudojimas.3 pav. parodyta, kaip e-verslas vystosi nuo vidaus iki globalios orientacijos.Pasaulio ekonomikoje vykstanti rinkų liberalizacija aštrina konkurencinius procesus. Vis labiau didėja informacijos įtaka rinkos dalyvių priimamų sprendimų efektyvumui. Galimybės konkuruoti su kitomis pasaulio šalimis vis labiau priklauso nuo šalies piliečių gebėjimo efektyviai panaudoti informaciją. Informacinių technologijų taikymas suteikia potencialias galimybes šiems procesams realizuoti ir spartinti. Valstybių sienos ir skirtingos technologijos neturi trukdyti pažangai plisti pasaulio mastu. Svarbiausią vietą užima standartizacija ir unifikacija. Būtina spręsti asmens duomenų ir duomenų bazių teisinę apsaugą, kovoti su žmogaus teisių pažeidimais. Atsiranda ir papildomi rizikos faktoriai, nes naujos technologijos gali būti panaudotos ir nusikalstamai veiklai. Atsiranda naujos rūšies nusikaltimai – informacijos vagystės, falsifikavimas, neteisėtas duomenų panaudojimas, apgaulingi veiksmai siekiant neteisėtai pasipelnyti, privataus gyvenimo teisių pažeidimai. Kuo daugiau plėtojama informacinė struktūra, tuo svarbiau yra užtikrinti viešai neskelbiamos, bet įvairiose informacinėse sistemose naudojamos informacijos apsaugą….3. Internetas ir įmonių veiklaGlobalizaciją suprantant eilinio vartotojo požiūriu, tai tėra terminas, rodantis judėjimą į pasaulinę visuomenę. Šį procesą lemia kompiuteriai ir internetas, pagreitindamas ir supaprastindamas informacijos perdavimą dideliais atstumais.Globalizacijos ekonomikos pokyčių poveikyje internetas ir elektroninė veikla yra pagrindas įmonėms išlikti konkurencinėje kovoje. Tos įmonės, kurios laiku įdiegs e-komerciją, turės pranašumą prieš konkurentus. Pagaliau, tai ir langas į naujas rinkas.
Elektroninė komercija sudaro sąlygas įmonei įgyti pagrindinius keturis konkurencinius pranašumus:1. Sumažinti produkto kaštus galutiniam vartotojui, išvengus prekybinių tarpininkų – tai leidžia padidinti įmonės pelną.2. Sumažinti bendruosius kaštus, sutaupius laiko, atliekant pirkimo, tiekimo ir logistikos operacijas.3. Patobulinti informacijos rinkimą ir apdorojimą – tai sudaro sąlygas tobulinti tiekimo grandinės valdymą.4. Išplėsti rinkas ir atrasti naujas rinkas mažesniais kaštais, surenkant ir apdorojant informaciją apie egzistuojančių ir potencialių vartotojų poreikius – tai sudaro galimybę geriau pažinti vartotojus ir atitinkamai tobulinti produktus.Elektroninės komercijos plėtra paskatino elektroninės rinkos atsiradimą. Elektroninė prekyba susijusi su informacijos srautais, todėl dauguma firmų jungiasi į strategines sąjungas (arba „elektronines hierarchijas“) kartu su logistikos įmonėmis. Pastarosios valdo fizinius prekių srautus, kurie yra mainų, vykstančių elektroninėje terpėje tarp pirkėjo ir pardavėjo, pasekmė (Lewis, 2001).Kiti autoriai (Coppel, 2000; Ah-Wong, 2001; Heffes, 2001) elektroninę komerciją apibrėžia gan abstrakčiai, tačiau jų įvardyti šios sąvokos bruožai gali būti logiškai tarpusavyje susieti. Pavyzdžiui, anot Coppel (2000), elektroninė komercija – tai prekyba internete prekėmis ir paslaugomis, kurios gali būti pristatomos fiziškai (offline) arba jos gali būti „suskaitmenintos“ ir pristatomos interneto tinklu (online). Ah-Wong (2001) elektroninę komerciją apibūdina kaip metodą arba kanalą, kurį galima panaudoti elektroniniame versle reklamai, pirkimui, pardavimui, paskirstymui, informavimui ir pristatymui prekių ir paslaugų tiek vietiniams, tiek globaliems pirkėjams ir rinkoms. Pasak Heffes (2001) elektroninė komercija apibrėžiama kaip interneto panaudojimas įmonės kuriamos vertės didinimui įmonės verslo proceso pagrindiniams dalyviams (tiekėjams, darbuotojams, vartotojams, akcininkams ir kt.). Internetas – globalinis komunikacijos mechanizmas. Vertės didinimas čia suprantamas kaip kaštų mažinimas ir paslaugos (produkto) kokybės tobulinimas.Kaip taisyklė, įmonės, pradedančios internetines operacijas, linkusios turėti pilnai centralizuotą tinklą. Tada, kai jos ima daugiau suvokti vietinius poreikius, jos linkusios turėti eilę vietinių tinklų. Tai gali vesti į prieštaravimus, kovojant kiekvienai jų dėl išdėstymo. To pasėkoje efektas dėl interneto panaudojimo gaunasi nežymus. Tai skatina sekančiame etape turėti pusiau centralizuotus tinklapius. (4 pav.)
Elektroninio verslo vystymasis įtakojo naujų verslo organizavimo būdų atsiradimą. Naujos elektroninės prekybos organizavimo formos pamažu pritaikomos beveik visuose pramonės sektoriuose ir apima tiek verslo organizacijų tarpusavio santykius, tiek organizacijų santykius su vartotojais ir viešosiomis įstaigomis.P.Timmers (1998), nagrinėdamas verslo modelio sąvoką, ją apibrėžia kaip:– produktų, paslaugų ir informacijos srautų architektūrą, apimančią įvairių verslo dalyvių ir jų vaidmenų nustatymą;– potencialios naudos verslo dalyviams nustatymą;– pajamų šaltinių nustatymą.Pats verslo modelis neparodo, kaip jo naudojimas prisidės prie kompanijos verslo misijos įgyvendinimo. Reikia žinoti kompanijos marketingo strategiją, kad būtų galima įvertinti komercinį modelio pagrįstumą ir atsakyti į klausimus, kaip sukuriamas konkurentinis pranašumas, kas yra pozicionavimas, kas yra marketingo kompleksas, kurios produkto-rinkos strategijos kompanija laikosi.Vyk…sta rinkų globalizavimo procesas, auga konkurencija, vartotojai vis labiau individualizuoja savo poreikius ir kt. Visa tai skatina įmones, siekiančias išlikti konkurencinėje kovoje, ieškoti naujų sprendimų, padedančių įgyti konkurencinį pranašumą. Vykstant pasaulio transformacijai iš industrinio į informacinį, vis didesnę įtaką rinkai daro vartotojų poreikių individualizavimas. Tai savo ruožtu veikia ir organizacijas. Tiriant organizacijas, reikia atsižvelgti į tai, kad visi pokyčiai yra reakcija į išorinės aplinkos pokyčius:– technologijų, kurias naudojant projektuojami, gaminami ir platinami produktai ar paslaugos (tarp jų ir informacinių technologijų) pokyčiai;– rinkos pokyčiai, kuriuos lėmė naujos gyvenimo vertybės ir normos bei visuomenės kultūros raida;– sutrumpėjęs produkto gyvavimo ciklas ir specializacijos tendencijos;– tarptautinės prekybos santykių pokyčiai, formuojantys globalias paklausos ir pasiūlos rinkas.Įvertinus šiuolaikinių informacinių technologijų įtaką, pasaulines tendencijas, rinkos reikalavimus, vartotojų elgseną, vidinius organizacijos elementus ir jų tarpusavio sąveiką, yra galimas organizacijos pertvarkos proceso modelis.5 pav. įmonės tikslai formuojami atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, rinkos reikalavimus, vartotojų elgseną, informacines technologijas ir globalizaciją. Įmonės, siekdamos išlaikyti konkurencinį pranašumą ir išlikti rinkoje, turi sugebėti greitai ir efektyviai reaguoti į paklausos pokyčius, pertvarkyti savo veiklą net kardinaliais metodais. Svarbiu įmonės efektyvios veiklos momentu lieka personalas, jo gebėjimas naujoviškai mąstyti ir prisitaikyti prie dinamiškai kintančių labai individualizuotų vartotojų poreikių, gebėjimas dirbti naujomis sąlygomis. Kuriami valdymo mechanizmai turi aktyvinti personalo veiklą, įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesą, motyvuoti juos aktyviam interneto naudojimui.
E-verslas – tai e-komercija plius verslo inteligencija, ryšių su vartotojais valdymas, tiekimo grandinės valdymas ir įmonės išteklių planavimas. E-komercijoje naudojamos skaitmeninės technologijos, t.y. visa, kas susiję su prekių ir paslaugų įsigijimu arba pardavimu. Kitaip tariant, e-komercija apima paskirstymo kanalus. E-komercija ir e-verslas dažnai persipina, tačiau e-komercija yra tik vienas e-verslo elementų. Kiti keturi terminai susiję su keturiais svarbiausiais verslo procesais, kurie yra būtini kuriant, palaikant ir plėtojant e-verslą. Šiuo atveju verslo žvalgyba (business intelligence) – įvardinama kaip pirminės ir antrinės informacijos rinkimas apie konkurentus, rinkas, vartotojus, technologijas ir kt. Ryšių su vartotojais valdymas (RVV) (customer relationship management) – tai ryšių su vartotojais – pavieniais žmonėmis bei organizacijomis – užmezgimas ir palaikymas, atitinkamų strategijų kūrimas bei įgyvendinimas, siekiant, kad vartotojai būtų patenkinti ir pačia įmone, ir jos produktais. E-versle ryšių su vartotojais palaikymui ir valdymui naudojami skaitmeniniai procesai bei integracinės sistemos, apjungiančios kiekvienos sąveikos su vartotoju metu gautą informaciją į bendrą verslo informacinę sistemą. Tiekimo grandinės valdymas (supply chain management) – paskirstymo kanalų valdymas, siekiant, kad prekių tiekimo sistema veiktų kuo efektyviau. Apibendrintai šie procesai vadinami integruota logistika. Įmonės išteklių valdymas (enterprise resource management) – tai į įmonę orientuotų operacijų valdymas, kontroliuojant reikiamų žaliavų, produktų ir pan. įsigijimą, užsakymą, priėmimą, asortimentą ir inventorių.Internetas iš esmės keičia tradicinį komercijos modelį. Paprastai įmonės kuria tai, ką gali parduoti, kad ir kas tai bebūtų – gaminiai, paslaugos ar informacija. Pardavimo veiklą jos grindžia keturiais pagrindiniais marketingo elementais – preke, kaina, vieta, rėmimu. Internete prekyba įgyja strateginį pobūdį. Jei dauguma įmonių vertina savo prekę kaip paklausos patenkinimo priemonę, tai internete preke tampa visas pardavimo ciklas (rinkos įsisavini…mas, paklausos kūrimas, jos patenkinimas, klientų aptarnavimas bei vartotojų išlaikymas). Įmonės jau dabar yra, ir ateityje bus priverstos imtis novatoriškų veiklos būdų bei keistis vien tam, kad neatsiliktų rinkoje nuolat stiprėjančios konkurencijos sąlygomis.IŠVADOSVerslo aplinka pasaulyje dėl globalizacijos nuolat kinta. Auga konkurencija, stiprėja tarptautinis ekonominis bendradarbiavimas, vystosi technologijos, keičiasi visuomenės prioritetai, požiūriai bei valstybės. Esminis šiuolaikinio gyvenimo požymis – vis spartesni globalizacijos ir rinkų internacionalizavimo procesai, skatinantys kokybiškai naujos aplinkos, lemiančios visą tolesnę socialinę ekonominę raidą, formavimąsi.Šiandien informacija yra vienoje gretoje su kitais įmonės ūkinės veiklos ištekliais ir galima sakyti, kad užima ypatingą vietą, nes visi kiti ištekliai gali būti reguliuojami ir valdomi tik per informaciją. Ši informacija turi būti pakankama, tikra, tiksli, operatyvi, nes tai apsprendžia ūkinės veiklos sėkmę ir rezultatus.Globalioje ekonomikoje informacinių technologijų poveikis yra dvejopas. Iš vienos pusės, informacinių technologijų dėka įmonės ir organizacijos savo veiklą unifikuoja pagal pasaulinius standartus, iš kitos pusės – informacinės technologijos padeda joms išsiskirti ir įgyti konkurencinį pranašumą. Šiuolaikinės kompanijos privalo įvertinti ne tik interneto bei informacinių technologijų vystymosi teikiamas galimybes, bet ir jų potencialią grėsmę. Daugelis pažangių kompanijų efektyvios interneto strategijos sukūrimą laiko būtina sąlyga verslo plėtrai. Tačiau net ir detali bei gerai apgalvota verslo plėtros internete strategija neužtikrina verslo sėkmės, jei ji neatsižvelgia į faktą, kad šiuolaikinį verslą vis labiau įtakoja į informaciją orientuota aplinka.Globalizacijos poveikyje nuolat besivystančios elektroninės rinkos bei jų dinamika, verslo aplinkos kompleksiškumas bei neapibrėžtumas skatina elektroninio verslo metodų bei modelių nuolatinę kaitą bei sudėtingėjamą, minimalių reikalavimų verslui augimą.Vienas būdingiausių šiandieninės ekonomikos bruožų – elektroninė komercija. Elektroninės komercijos uždavinys – pakeisti tradicinį prekybos mechanizmą, padarant jį lankstesnį ir kokybiškai turtingesnį, suteikiant rinkos dalyviams galimybę keistis informacija jiems patogioje vietoje, priimtinu laiku ir interaktyvioje aplinkoje. Internetas tapo naudingu, efektyviu, o daugeliu atvejų – tiesiog nepakeičiamu įrankiu įmonių veikloje.Elektroninis verslas ir elektroninė komercija – vienas iš reikšmingiausių informacinės technologijos raidos rezultatų. Spartus šiuolaikinių technologijų tobulėjimas, pokyčiai versle bei ekonominiuose procesuose lėmė elektroninio verslo modifikacijas, ir visų pirma, elektroninio verslo persikėlimą į B2B (busines to busines, verslas – verslui) lygmenį. Verslo procesų atžvilgiu elektroninė komercija apibūdinama kaip elektroninių tinklų naudojimas siekiant supaprastinti ir pagreitinti visus verslo procesų etapus: nuo produkto pateikimo iki pardavimo ir pristatymo.E-komercija apima į organizacijos išorę orientuotus procesus bei sąveikas su vartotojais, tiekėjais ir verslo partneriais, su kuriais įmonė susijusi atlikdama įvairias verslo funkcijas – parduodama prekes ar paslaugas, organizuodama marketingą, priimdama užsakymus, tvarkydama tiekimo sistemą, aptarnaudama vartotojus, įsigydama žaliavų bei kitų produktų. E-verslas apima ne tik e-komerciją, bet ir verslo vidinius procesus, gamybą, žaliavų ir komponentų valdymą, naujų produktų kūrimą ir tobulinimą, rizikos valdymą, finansų, žinių bei žmogiškųjų išteklių valdymą. Pagrindiniai e-verslo modelių strateginiai tikslai – didinti įmonių veiklos efektyvumą bei produktyvumą ir mažinti veiklos kaštus.Internetas ir elektroninė veikla yra pagrindas įmonėms išlikti konkurencinėje kovoje. Bendrovės, laiku suskubusios įdiegti e-komerciją, turės pranašumą prieš konkurentes, nes tai – langas į naujas rinkas. Lietuvos įmonės, kurios tikslingai ir efektyviai pasinaudos elektroninės komercijos galimybėmis, t.y. sumažins savo veiklos kaštus arba užsiims naujus rinkos segmentus, įgis konkurencinį pranašumą vidaus bei užsienio rinkose. Kuo daugiau bus tokių įmonių, tuo didesnis bus bendras šalies konkurencingumas.LITERATŪRA1. Cruz C.A. Accenture Institute for Strategių Change.2. Czerniavska F., Potter G. Bussines in a virtual world. Macmillan Bussines, 1998.3. Doole I., Lowe R., Philips Ch. International Marketing Strategy: Anglysis, Development and Implementation. UK: International Thomson Business Press, 1996.4. Flechter R., Bell J., McNaughton R. International e-Business Marketing. London: THOMSON Learning, 2004.5. Hamill J. The internet and international marketing // International Marketing Review, 1997. 14(5).6. Kastukienė A. E-verslo modeliai ir jų klasifikacija // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2002.22.7. Krištopaitytė I. Tarptautinio marketingo sprendimų aprūpinimas informacija // Ekonomika ir vadyba – 2000. kaunas: Technologija, 2001.8. Oxley J., Yeung Y. E-commerce readiness – institutional environment and international competitiveness. Proceedings of the eCommerce and Global Business Forum, 17-19 May 2000, Santa Cruz, CA: Acenture Institute for Strategic change.9. Paliulis N., Chlivickas E., Pabedinskaitė A. Valdymas ir informacija. Vilnius: Technika, 2004.10. Plumley D.J. Global eCommerce – The market, challanges and opportunities. Browne Global Solutions January, 17-19 May 2000, Santa Cruz, CA.11. Šiuolaikinis verslas: tobulinimo prioritetai. Vilnius: Technika, 2005.10.2912. Timmers P. Business models for electronic markets. Managing the Digital Enterprise, 1998 // http://digitalenterprise.org/models.html.13. Verslas ir e-verslas. Kaunas: Technologija, 2002.14. Zhao J.H., Du J. Electronics commerce and international business: A new test of internationalization theory, Proceedings of the eCommerce and Global Business Forum, 17-19 May 2000, Santa Cruz, CA.