Maironis – lietuvių poetas, siekęs savo darbais ir eilėraščiais neleisti užmigti žmonių tautiškumui.Toks ir yra eilėraštis „Vilnius prieš aušrą“ Pirmasis posmas skyla į dvi dalis. Pirmoji dalis – pirmosios keturios eilutės – aprašomas miegantis Vilnius. Antroji dalis – nuo penktos eilutės iki posmo pabaigos – Vilniaus klausiama, kur dingo jo galybė, kur skamba garsai apie didingąjį Vilnių. Pirmajame posme lyrinis subjektas – tarsi skristų virš miesto, žvelgia į jį iš aukštai. Lyrinis subjektas pradžioje kalba apie miestą kitam asmeniui. Jį supažindina su kažkada buvusiu galingu ir garsiu miestu. Lyrinis subjektas kalba pakiliai, jausmingai. Pirmosiose eilutėse yra apibūdinams Vilniaus miesto širdis. Ant kalno stovėjo galinga Vilniaus pilis. Pirmojo posmo šaukiamieji sakiniai rodo lyrinio subjekto susijaudinimą, susižavėjimą Vilniumi, dar esančiu nakties gniaužtuose. Pirmasis šaukiamasis sakinys pabrėžia: Tai Vilniaus rūmai.Pirmoji posmo dalis baigiama miegančio miesto metafora. Poeto nusakytoje būklėje slypi galimybė miestui vėl pakilti iš pelenų ir vėl skleisti garsą pasaulyje. Antrojo posmo pirmuoju sakiniu poetas tarsi pasako, kad Lietuvai ir Vilniui ne greit išauš rytas. Lyrinis subjektas antrame posme išsako lietuvių viltį tapti nepriklausomiems. Eilėraščio žmogus supranta, kokias paslaptis slepia tie žilos praeities liudytojai: Norėtum brangią išvysti pilį, Kur garsūs amžiai užmigę tyli.Po ilgos ir gilios nakties išaušta rytas. Taip ir poetas trečiajame posme persikelia į kitą laiką. Rytas atneša viltį, kad ir Lietuvai išauš rytas, kai taps nepriklausoma. Lyrinio subjekto adresatas trečiajame posme yra žmogus, sujaudintas didingos praeities. Retoriniai klausimai atskleidžia niūrią nuotaiką, prislėgtą būseną. Poetas eilėraščio pabaigoje tiesiog susieja gamtos ir istorinį laiką tuo norėdamas pasakyti, kad žmonės neturėtų prarasti vilties, nes Lietuva išsivaduos iš priespaudos ir vėl atgims kaip atgimsta diena po ilgos ir tamsios nakties.
Maironis daug nusipelnęs Lietuvai žmogus. Rašydamas eilėraščius jis teikė žmonėms viltį, kurią labai stiprino ir istorinės aplinkybės.