MARKETINGO TYRIMAS EUROTAXI

MARKETINGO TOBULINIMAS PLĖTOJANT UAB ,,EUROTAKSI” VERSLĄ
TURINYS..............................5
ĮVADAS..............................6
PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ SĄRAŠAS..............................8
1.TEORINIAI MARKETINGO SAMPRATOS ASPEKTAI......................9
1.1.Marketingo samprata ir reikšmė..............................9
1.2. Marketingo strategijos planavimo, formavimo bei valdymo procesai.............10
1.3. Marketingo koncepcijos..............................17
1.4. Marketingo tikslai, uždaviniai ir funkcijos...........................19
1.5.Marketingo tipai..............................20
1.6.Marketingo aplinkos analizės..............................22
1.7. Marketingo padalinys įmonėje..............................25
2. UAB ,, EUROTAKSI ” VERSLO VIDINĖS IR IŠORINĖS MARKETINGO VEIKLOS TYRIMAS ..............................30
2.1. Įmonės analizė..............................30
2.1.2. Kainodaros analizė ..............................
2.1.3. Rėmimo analizė ..............................
2.1.4. Konkurentų analizė..............................35
2.1.5. Vartotojų tyrimas..............................
3. MARKETINGO TOBULINIMAS PLĖTOJANT UAB ,,EUROTAKSI” VERSLĄ VERTINIMAS..............................49
3.1 Rėmimo tobulinimas ..............................49
3.2. Kainodaros tobulinimas..............................50
3.3. Paskirstymo tobulinimas..............................51
3.4. Marketingo pastangų kontrolė..............................52
IŠVADOS..............................54
LITERATŪROS ŠALTINIAI..............................55
PRIEDAI..............................56ĮVADAS
Taksi paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje daug ir kasmet jų skaičius tik didėja. Tačiau ne visos įmonės yra pajėgios išsilaikyti rinkoje. Kur nesėkmės prriežastis? Jos reikėtų ieškoti įmonės marketinge. Pakankamai neištirta rinka, neįvertintos įmonės galimybės gali virsti įmonės nesėkme.
Norėdamos vystyti ilgalaikę sėkmingą veiklą organizacijos privalo labai aiškiai žinoti savo veiklos tikslą, teisingai jausti pagrindinę raidos kryptį. Todėl vadovai privalo suprasti marketingo esmę, mokėti valdyti marketingą, sugebėti parengti kokybiškus marketingo planus, kuriuos būtų nesunku adaptuoti keičiantis situacijoms bei aplinkybėms.
Daugelis žmonių net nenujausdami dalyvauja marketinge ir patiria jo poveikį kaip prekių ir paslaugų pirkėjai bei vartotojai ar visuomeninio gyvenimo dalyviai: jie sprendžia, ką ir kuur pirkti, už ką balsuoti, kur ir kaip atostogauti ir pan.
Mano darbe analizuojama taksi paslaugomis užsiimanti įmonė ,, Eurotaksi“. Įmonė užsiima taksi paslaugomis, taip pat teikia vairuotojo paslaugas, kai parvaromas kliento automobilis. Kaip jau minėjau, taksi paslaugos ganėtinai populiari paslauga. Li

ietuvoje yra nemažai įmonių užsiimančių šia veikla, tai konkurencija didelė. Kad išlikti rinkoje reikia tobulinti įmonės marketingą. kiekvienai įmonei labai svarbu tiksliai suformuluoti marketingo planą, planuoti, pasirinkti ir kontroliuoti bei koreguoti visą įmonės veiklą, kad ji ne tik neneštų nuostolių, bet ir būtų efektyvi bei pelninga.
Darbo problema- marketingo tobulinimas plėtojant ,,Eurotaksi” verslą;
Darbo objektas- ,,Eurotaksi” verslo marketingas tobulinimas;
Darbo tikslas- marketingo tobulinimas plėtojant ,,Eurotaksi” verslą.
Darbo uždaviniai:
1.Apibrėžti sąvoką „marketingas“, apibrėžti kokie yra marketingo tikslai, uždaviniai ir funkcijos, apibrėžti, koks turi būti marketingo padalinys įmonėje.
2. Atlikti įmonės analizę, bei vartotojų apklausą;
3. Aptarti vartotojų tyrimo rezultatus ir marketingo veiklos vertinimą.
Darbo tyrimo metodai:
Atlikti įmonės vidinio ir išorinio marketingo tyrimą;
Atlikti vartotojų tyrimą;
Tyrimo (darbo) struktūra
Darbo struktūra: Pirmojoje darbo dalyje aprašysime teoriškai marketingo sampratą ir jos reikšmę. Aptarsime marketingo tikslus, uždavinius irr jų reikšmę. Išanalizuosim marketingo aplinką. Taip pat aptarsime marketingo padalinio reikšmę įmonėje. Antroje darbo dalyje atliksim vidinės ir išorinės marketingo veiklos tyrimą. Sužinosime apie įmonę, bei jos veiklą. Išanalizuosim kainodarą, atliksim rinkodaros analizę. Taip pat išanalizuosime įmonės konkurentus, bei atliksime vartotojų tyrimą. Trečioje darbo dalyje aptarsime vartotojų tyrimo rezultatus ir marketingo tobulinimą plėtojant verslą vertinimusPROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ SĄRAŠAS
Veiklos sritys Profesinės kompetencijos
1. Įmonės kūrimas 1.1. Gebėti įvertinti verslo aplinką ir savo galimybes.
1.2. Gebėti suprasti verslą kaip sistemą
2. Rinkos tyrimas 2.1. Mokėti naudotis informacijos šaltiniais
2.2. Gebėti analizuoti, susisteminti ir ve
ertinti tyrimų duomenis
2.3. Gebėti priimti sprendimus
3. Įmonės (padalinio) veiklos planavimas 3.1. Gebėti įvertinti esamą įmonės (padalinio) veiklą
3.2. Mokėti parengti įmonės (padalinio) veiklos plėtros marketingą ir taktiką
4. Įmonės (padalinio) veiklos orga¬nizavimas pagal verslo pobūdį 4.1. Gebėti organizuoti nenutrūkstamą darbo procesą verslo įmonėje ar jos padaliniuose
4.2. Gebėti užtikrinti veiklos kokybę1.TEORINIAI MARKETINGO SAMPRATOS ASPEKTAI
1.1. Marketingo samprata ir reikšmė
Marketingas – kryptinga veikla, siekiant sukurti, plėsti ir išsaugoti naudingus mainus su tiksliniais klientais analizė, planavimas, įgyvendinimas ir kontrolė, besiekiant organizacijos tikslų.
Marketingas – nusako būdus, kaip elgtis kai kuriuose paklausos svyravimo situacijose. Marketingo vadybos uždavinys ne tik surasti paklausą bei ją padidinti, bet ir ją pakeisti, o kartais net ir sumažinti. Dažnai tokiose situacijose susikerta organizacijos, klientų ir visuomenės interesai. Nuo marketingo koncepcijos, kurios laikosi organizacijos, dažnai priklauso elgsenos įtakai su klientais ir pirkėjais.
Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S. Ir kiti, (2000) išskiria tokius „marketingo“ sąvokos apibrėžimus:
„Marketingas – tai poreikių išsiaiškinimo ir jų tenkinimui reikalingų sprendimų priėmimo bei įgyvendinimo procesas, padedantis siekti žmogaus ar organizacijos tikslų.“
„Marketingas remiasi nuostata, kad verslo įkūrimas ir veikla turėtų prasidėti nuo poreikių išsiaiškinimo ir tik juos tenkinant būtų siekiama verslo tikslų.“Dar keletas autorių nuomonių ir pasisakymu apie marketingą.
Marketingas – tai verslo veikla, nukreipianti prekių ar paslaugu srautą vartotojui ar naudotojui, tai sako T.C. Kinnearas, K.L. Bernhardtas.
,,Marketingas – tai verslo veiklos sistema, apimanti norus tenkinančiu gaminiu kū
ūrimą, kainų
nustatymą, rėmimą ir paskirstymą tikslinėse rinkose, norint pasiekti organizacijos tikslu“, taip mano J.W.Stanton, J.M.Etzel, J.B. Walker.
,,Marketingas – tai vadybos procesas, kuriuo būdu yra išsiaiškinamos, numatomos ir efektyviai bei pelningai patenkinamos pirkėju reikmės“, (T.Cannon).
Virvilaitė (1997) marketingą apibrėžia taip:
„Marketingą galima aiškinti ir kaip ekonominį procesą, ir kaip valdymo funkciją, ir kaip gamybinės – ūkinės veiklos koncepciją.“
„Įmonės požiūriu marketingą galima apibūdinti kaip gamybinės – ūkinės ir komercinės veiklos valdymo kompleksinę sistemą, kuri nukreipta į konkretaus vartotojų segmento poreikių patenkinimą. Čia išreikštas vienas svarbiausių marketingo principų – gamybos „adresatas“, t.y. gamyba tiksliai nustatytai tam tikrai vartotojų grupei.“
„Tarptautinis marketingas – tai produkcijos kūrimo, gamybos ( ar paslaugų teikimo ), pardavimo bei rinkos organizavimo ir valdymo sistema, nukreipta į konkretaus vartotojų segmento poreikių tenkinimą, įmonei veikiant užsienio rinkose“(Kuvykaitė, 1998).
“Marketingas yra prekių kūrimo, pasiūlos ir mainų socialinis ir valdymo procesas, orientuotas į pavienių asmenų ar jų grupių poreikių patenkinimą”(Kuvykaitė, 2001).
Marketingas – tai socialinis ir valdymo procesas, kuomet asmenys ir jų grupes įgyja tai, ko
reikia jų norams ir poreikiams tenkinti, kurdami, siūlydami ir laisvanoriškai mainydami
turinčias verte prekes bei paslaugas su kitais. (Ph.Kotleris).
Iškyla klausimas tai kokį marketingo apibrėžimą tinkamiausias norint įkurti įmonėje marketingo dalinį?

Išanalizavęs visus pateiktus apibrėžimus priėjau išvados, kad pats tinkamiausias apibrėžimas būtų Virvilaitės (1997) pateiktas apibrėžimas: “marketingą galima apibūdinti kaip gamybinės – ūkinės ir komercinės veiklos valdymo kompleksinę sistemą, kuri nu
ukreipta į konkretaus vartotojų segmento poreikių patenkinimą“. Šiame apibrėžime yra išreikštas vienas svarbiausių ir esminių dalykų – gamybos „adresatas“, t.y. gamyba tiksliai nustatytai tam tikrai vartotojų grupei.“1.2. Marketingo strategijos planavimo, formavimo bei valdymo procesai
Įmonės strateginis planavimas nusako įmonės tikslų bei galimybių ir jos kintamų marketingo galimybių suderinimo bei palaikymo procesas. Strateginis planavimas remiasi įmonės iškeltomis misijomis bei tikslais, tinkamos veiklos parinkimu bei suderintomis funkcinėmis strategijomis.
Rengiant įmonės strateginį planą, mano manymu būtina apibrėžti šias sąvokas:
 visuomenė – tai vyriausybė, akcijų savininkai, įmonės darbuotojai ir vartotojai,
 valdymo kultūra – tai įmonės darbuotojų kvalifikacija, jo tobulinimo ir augimo galimybės,
 išteklių potencialas – tai galimybė apsirūpinti materialiniais, darbo ir finansiniais ištekliais,
 konkurencija – tai esami ir būsimi įmonės konkurentai, kuriuos reikia stebėti ir su jais konkuruoti, kad išliktum rinkoje,
 dabartinė strategija – tai strategija, kurią įmonė naudoja dabar, šiandien, norėdama pasiekti savo tikslus ir atlikti savo misiją,
 įmonės veikla praeityje – tai įmonės privalumai ir trūkumai, palyginant su konkurentais bei galimybės tuos trukumus pašalinti,
 ekonomikos šakos dinamiškumas – tai ekonomikos šakos raidos ir kitimo tendencijos,
 įmonės credo – tai įmonės šūkis ar pozicija, kuria vadovaujantis plečiama įmonės veikla , jos misija.
Įmonės strategija priklauso nuo to, kokie yra tos įmonės tikslai, kaip jie numato siekti tų tikslų. Išskiriami du strategijų lygiai: įmonės ir atskirų prekių rinkos. Nustačius tikslus parenkama veiksmų seka, kartais vadinama veiksmų politika.

Pagal autorių J. Andriuščenka marketingo planavimo ciklas būtų toks:
 strateginių marketingo planų rengimas;
 taktinių planų sudarymas strategijoms įgyvendinti;
 taktinių planų vykdymas;
 rezultatų kontrolė;
 rezultatų panaudojimas, rengiant naują strateginį ir taktinį marketingo planą. (J. Andriuščenka, 2003, p.4-7)
Marketingo strateginio planavimo etapai atliekami tokia tvarka: suformuluojami strateginiai įmonės tikslai ir uždaviniai, atliekama situacijos analizė, siekiant atskleisti stipriąsias ir silpnąsias įmonės veiklos puses, išskiriamos atitinkamos marketingo strategijos kiekvienai veiklos sričiai .
Kiekviena rinkos šaka naudoja sau priskirtą strateginį planavimą. Jis suprantamas kaip laiko tarpsnis, per kurį galima pakankamai tiksliai tikėtis, kurie veiksniai ir veiksmai, įtraukti į planą, jo planavimo ir įgyvendinimo etape nepakis. Tipinį gamybos planą gali būtų sudaryti ilgam laikui (iki10metų), vidutinio laiko (2-3metai) ir trumpalaikį arba metinį planą realizacijos planavimui. Metinis planas įvertina esamas kainas, gamybos išlaidas ir duomenis naujai planuojamo produkto gamybai pradėti. Trumpalaikis planas daugiau dėmesio skiria rinkos galimybėms tirti, rinkos segmentų pasirinkimui ir resursų paskirstymui. Ilgalaikis planas analizuoja pagrindinius faktorius bei trendus, kurie gali paveikti rinką ateityje, o taip pat ir gamybos galimybes, būtinas ateities tikslams pasiekti. Visi trys planai turi priklausyti vienas nuo kito ir turi būti kaip vienas kito pratęsimas.
Planavimo procesas turi leisti daryti pakeitimus vien pagal tai, kaip konkurentai papildo ar palieka rinką, klientai klesti ar atvirkščiai mažina savo veiklą, o taip pat įvertinti kitus bazinių faktorių pasikeitimus. Egzistuoja labai svarbi priežastis lemianti kontrolinės patikros būtinumą: įsitikinti, kad daugelis prielaidų, kurios buvo įtrauktos į planą, išlieka tokios pat svarbos. Todėl būtina daryti kontrolinius patikrinimus, nes jūsų geriausiai parinktas variantas gali pasikeisti, o tada prireiks iš naujo įvertinti pasikeitusius tikslus, strategiją ir realizacijos taktiką. Taip pat labai svarbu nuolatos tikrinti ir vertinti paties plano įtaką į rinką. Ir svarbiausia, jei įmonė yra stambus rinkos dalyvis: jos veikla ir sėkmė gali iššaukti pasikeitimus rinkoje, kurie gali pridaryti problemų. (Advertising Age; 10/23/95, p.209)
Penki žingsniai link gerai dokumentuotos strategijos:
1. Nustatyti, ko reikalauti iš konkrečios srities – rinkos nišos, unikalaus gaminio ir t. t.
2. Paaiš.kinti pasirinktos srities konkurencinius panašumus.
3. Pristatyti sugalvotą strategiją.
4. Apibūdinti savo tikslus.
5. Nustatyti galimus atlygius.(Mc Grow-Hill. 2005,p.101)
Kriterijai, kuriais remiantis galima įvertinti savo strategiją:
1. Įplaukos iš investuoto kapitalo.
2. Investicijų praradimo rizika.
3. Nuosavybė ir kontrolė (ko reikėtų atsisakyti?).
4. Augimo potencialas.
5. Darbo ir uždarbio stabilumas.
6. Prestižas.
7. Socialinė atsakomybė. (Mc Grow-Hill. 2005, p.107)
Strateginio planavimo esmė – vadovybės daromų veiksmų ir sprendimų visuma padedanti pramonės įmonei įgyvendinti ilgalaikius planus.
Pasak Peter Loranž, strateginis planavimas – tai įrankis valdymo sprendimams priimti, naujovėms įdiegti ir pokyčiams realizuoti. Strateginio planavimo procesas išskiria keturias pagrindines strateginės veiklos rūšis: išteklių paskirstymą, prisitaikymą prie aplinkos, vidinę koordinaciją strateginį įžvalgumą.
Išteklių paskirstymo procesas apima ribotų pramonės įmonių resursų paskirstymą tokių kaip fondai, deficitiniai valdymo talentai ir technologiniai įgūdžiai. Prisitaikymas prie aplinkos aprėpia visus strateginio pobūdžio veiksmus, kurie gerina pramonės įmonės santykius su aplinka. Pramonės įmonei reikės prisitaikyti tiek prie palankių, tiek prie pavojingų sąlygų, išsiaiškinti atitinkamus variantus ir efektyviai panaudoti juos naujoms galimybėms realizuoti, palaikant glaudžius ryšius su vyriausybe ir visuomene.
Vidinė koordinacija aprėpia strateginės veiklos koordinaciją, kad atsispindėtų stipriosios ir silpnosios pramonės įmonės pusės. Tai padeda pramonės įmonei efektyviai vykdyti vidines operacijas.
Strateginis įžvalgumas numato sisteminio vadybininkų mąstymo, formuojant pramonės įmonę, kuri gali tobulintis remiantis ankstesniais strateginiais sprendimais. Gebėjimas mokytis iš patirties pramonės įmonei suteikia galimybę prognozuoti ateitį, suformuoti ir įgyvendinti efektyviąsias strategijas.(Ekonomika ir vadyba, p.246)
Strategija yra svarbi ir trumpam, ir ilgesniam laikotarpiui. Ji turi padėti kuo greičiau pasiekti tikslą. (Mc Grow-Hill. 2005, p.102)
Bendrovės marketingo strategijos formavimą lemia makroaplinka ir mikroaplinka, taip pat pačios bendrovės vidinės struktūros, kultūros, darbuotojai, gamybinės bei finansinės galimybės
(Gudonavičienė R., Bučiūnienė I. 2003, p. 68).
R. Jucevičius marketingo strategiją įvardina kaip verslo vieneto pastangos savęs fokusavimą geriau nei tai daro konkurentai, pasitelkdami savo pranašumą sėkmingiau tenkinant vartotojų poreikius pagal esamas aplinkybes (1998. Monografija, p. 250)
l pav. Pagrindiniai įtakos centrai, lemiantys veiklos sėkmę: organizacija, vartotojai ir konkurentai.
1 pav. Marketingo strategijas lemiantys veiksniai

Šaltinis: Jucevičius, R. Strateginis organizacijos vystymas: 1998. Monografija, p. 250.

Strategija- tai kaip praėjusių veiklos tipų paaiškinimas taip pat ir vadovavimasis būsimos veiklos iniciatyvoms ir planuojamoms programoms įdiegti. Akcentuojamas turi būti bendras vadovavimas, nes geros strategijos nėra aprašymai, įvertinantys visus galimus atsitiktinumus ir nenumatytus nutikimus plano detalizacijose: turbulencinė rinka tiesiog yra nenusakoma, ir bet kokie bandymai iš anksto surikiuoti tinkamai visus apsprendžiamus veiksmus dažniausiai baigiasi nesėkmėmis. Pirmiausia iš strategijos reikalaujama jos krypties tinkamo išreiškimo, kuri toliau tarnaus kaip pagrindinis tikslas, pagal kurį bus formuojama visa organizacijos funkcinė veikla. Strategijos formavimo pagrindas- tai strategijos krypties pasirinkimo tinkamumas, kuri parodo, kaip turėtų transformuotis pavienės užduotys, realizuojančios vadybininkų sumanymus konkretiems veiksmams įgyvendinti. Kad pati strategija būtų maksimaliai tinkama, jos pagrindas turi apimti šiuos veiksnius:
• Veiklos apibūdinimą, kuriame aprašoma planuojamos užimti rinkos dalis, įvertinus vartotojų poreikius, kuriuos reikės patenkinti, technologijas, kurios reikalingos tiems .poreikiams įgyvendinti bei tikslinius rinkos segmentus, kuriuos tikimės aptarnauti. Veiklos rūšių įvairumas priskiriamas vertės grandinei, o taip pat ir kanalai, kurių dėka planuojama užtikrinti priėjimą prie veiklos sferos;
• Strateginis nukreipimas, kuris lemia, kokiu būdu veiklą planuojama užkariauti ir išlaikyti konkurencinį pranašumą, ir investicijų tipo bei srauto įvairovės, reikiamos šiai strategijai įgyvendinti;
• Tikslai, kurių pagalba tikimasi ateityje pasiekti planuojamų rezultatų.
Aukščiausio lygio uždaviniai turi būti bendri ir paskaičiuoti ilgiems laikotarpiams. Strategijos pagrindas neturi keistis kasmet, jei tik labai stipriai nepakito aplinkybės ir nereikės atsisakyti pagrindinių prielaidų, kurių pagrindu ši strategija buvo formuojama.
Žemesnio lygio uždaviniai turi lemti specifinio lygio sprendimus, susijusius su laiko, finansiniais bei energetiniais resursais, tiesiogiai galinčiais daryti įtaką strategijos įgyvendinimo krypčiai. Tačiau tai veiksminga tik tuomet, kai daugelis strategijos elementų sustiprina vienas kitą, o ne vienas kitam prieštarauja.
Žemiausio lygio taktinio planavimo uždaviniai apima biudžeto bei trumpalaikių tikslų formavimą.(Andriuščenka J. 2003, p. 56).
Strategijos formavimo procesas dažnai atrodo kaip rungtynės tarp įmonės ir aplinkos. Prieš pradėdama formuoti strategiją, įmonės vadovybė turi atsakyti į klausimą, kas mes esame šiandien ir kaip įsivaizduojame savo ateityje t.y. suformuoti įmonės misiją, kuri apimtų ilgalaikius verslo siekius. Praktikoje tai reiškia, kad ji apibendrina aukštesniųjų vadovų troškimus. Kadangi aplinka nuolat keičiasi, todėl visuomet atsiranda naujų kliūčių, stabdančių įmonės verslo pažangą (Advertising Age 10/23/95; p.68)
Viena iš svarbesnių rengėjų funkcijų- kaupti ir analizuoti klientų informaciją kaip svarbų įmonės aktyvą ir investuoti kapitalą į jos augimą, nes gerai žinant klientų vertybes galima tiksliau numatyti marketingo tikslų įgyvendinimą.(Advertising Age; 10/23/95, Vol. 66 Issue 43 p. 29).
Strategijos formavimo proceso tikslas – nuolat nagrinėti įmonės veiklą tiek dabarties, tiek ateities požiūriu ir numatyti strategines permainas, kad įmonė galėtų sėkmingai plėtoti savo veiklą ir žengti į įsivaizduojamą ateitį.
Strateginis mąstymas teikia įmonei daug pranašumų. Vienas svarbiausių yra tai, kad formuojant strategiją, analizuojama įmonės konkurencinė prigimtis. Strategijos formavimo procesas leidžia vadovui analitiškiau mąstyti apie įmonę, jos aplinką ir įvairias naudingo veikimo galimybes. Kadangi įmonė vis geriau pažįsta išorinę aplinką, savo trūkumus bei pranašumus, jos galimybės veiksmingai keisti strategiją, yra daug didesnės.
Antras svarbus strategijos formavimo pranašumas tas, kad nustato įmonės ribas ir nurodo formalią jos kryptį. Tai padeda savininkams, vadovams ir darbuotojams sutelkti dėmesį į konkrečius tikslus ir aktyviai jų siekti.
Trečias svarbus strategijos pranašumas tas, kad vadovas gali imituoti ateitį popieriuje. Tai nebrangus metodas, padedantis vadovui ieškoti geresnių sprendimų, įžvelgiant ateities galimybes ir grėsmes. Įmonė gali panaudoti permainas kaip konkurencingumo didinimo priemonę, ir parengti prisitaikymo prie kintamos aplinkos alternatyvas.
Įmonės vadovybė turi parinkti tinkamą strategiją, suformuluodama pagrindinį konkurencinio pranašumo įgijimo principą – per žemesnę kainą, koncentraciją į vieną sritį, diversifikaciją. ar šių strateginių alternatyvų derinimą. Paprastai iš strateginių alternatyvų reikia pasirinkti vieną ar kelias, kurių įgyvendinimas garantuoja didžiausią sėkmę. Kalbant apie alternatyvų pasirinkimą, reikia atsižvelgti į nevaldomus veiksnius, nes jie yra strategijos įgyvendinimo pagrindinė dalis, turi įtakos galutiniam rezultatui. Pavyzdžiui, vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos sprendimui, yra vyriausybės, leidžiami norminiai aktai. Įmonės vadovai negali to tiesiogiai kontroliuoti, tačiau tai gana svarbūs dalykai ir reikia į juos atsižvelgti. Naudojant įvairius prognoz.ės metodus, galima nustatyti, kuri iš kelių pasirinktų alternatyvų yra geriausia.
Toliau reikia numatyti strategijų įgyvendinimo taktiką: tokie veiklos akcentai: kaina, lankstumas, novatoriškumas ir kt. padeda įgyti konkurencinį pranašumą. Jeigu strategija buvo suformuluota netinkamai, tai praktiniai realizavimo veiksmai gali kompensuoti strategijos klaidas. Ir atvirkščiai, blogai realizuojant gerą strategiją, galima gauti nepageidaujamų rezultatų. Dėl to galima teigti, jog tai, ką įmonė realiai daro, yra ne mažiau svarbu, negu tai, ką planuoja daryti Be to, sunku įvertinti strategijos kokybę nepradėjus praktiškai jos realizuoti (Ekonomika ir vadyba-2000 ,p.58).
Svarbiausi strateginio valdymo principai išskiriami pagal esamą organizacijos veiklos pobūdį, finansavimo šaltinius, organizacijos priklausomybę , jos dydžio bei diversifikacijos.
Strategijos esmę sudaro jos tikslinės orientacijos parinkimas, įgyvendinimui naudojami veiksmai ir priemonės, perspektyvinis laikotarpis, dažniausiai siejamas su vidutinės tėkmės (3-7metai) perspektyviniu laikotarpiu, išteklių potencialai, lemiantys organizacijos stiprybes ir silpnybes, išorinės aplinkos įvertinimas, per organizacijos galimybes ir grėsmes, bei pridėtinės vertės kūrimą organizacijoje siekiant kuo didesnio konkurencinio pranašumo. Visi šie veiksniai lemia strategijos efektyvumą .
Svarbiausias elementas strateginiame valdyme yra jo analizė, įvertinanti organizacijos mikro bei makroaplinkas su vyraujančiomis galimybėmis bei grėsmėmis. Čia apsprendžiama, kad organizacijos sėkmė daugiausia priklauso nuo organizacijos gebėjimo įsisavinti atsiradusias galimybes, tuo pat metu išvengdama kylančių grėsmių. Labai svarbus valdymo žingsnis yra strategijos kūrimas, apimantis organizacijos strategijos tikslinės orientacijos tinkamą pasirinkimą, teisingą alternatyvų parengimą jas įvertinant ir galutinių strateginių sprendimų alternatyvų analizę ir parinkimą. Toliau galima strategiją įgyvendinti, parengiant konkrečias užduotis vykdytojams, paskirstant resursus bei suplanuojant biudžetą ir parengiant apskaitos ir kontrolės procedūras procesų vykdymui.(Ekonomika ir vadyba-1998, p.11-13)
Įmonė, apibrėždama veiklos sritį turi atsižvelgti į tris dimensijas:
• Vartotojų grupę, į kurias ji orientuojasi;
• Vartotojų poreikius, kuriuos ji siekia patenkinti;
• Technologiją šiam tikslui pasiekti.
Firma, planuodama savo veiklos sritis ir produktus, turi numatyti potencialias klientų grupes, į kurias ji galėtų orientuotis, vartotojų poreikius, kurie siejasi su jau tenkinamais poreikiais bei alternatyvias technologijas, kurias. įmonė galėtų panaudoti šių poreikių patenkinimui.
Kadangi vartotojų sprendimams didelę įtaką turi firmos reputacija, svarbu įvertinti reklaminės – informacinės veiklos poveikį firmos įvaizdžiui ir reputacijai, tam, kad būtų galima teisingai pasirinkti komunikavimo kanalus, metodus, priimti sprendimus.(Dubinas V. 1993,p.38-40)
Strategija nepasako pardavimo ir rinkodaros vadovui, ką daryti ar kam parduoti. Bet ji nurodo gaires, kurios, esant tinkamam grįžtamajam ryšiui ir priežiūrai, leidžia sėkmingai dirbti.(Mc Grow-Hill. 2005, p.102)1.3. Marketingo koncepcijos
Marketingo koncepcija – tai verslo orientacija į vartotojų poreikių tenkinimą siekiant firmos tikslų. Marketingo koncepcija apima nemažai lokalių koncepcijų, kuriomis remiantis valdomos įmonės, firmos ir vykdomas jų marketingas. Žinoma jos atsižvelgia į savo galimybes: gamybines, finansines, technologines. Taip yra akcentuojamas sisteminis požiūris į marketingo apimamas problemas. Siekiant pabrėžti, kuo gi skiriasi marketingas nuo kitų orientacijų, organizuojant ir valdant gamybinę ir komercinę veiklą, tikslinga pažvelgti į penkias galimas orientacijas ( Žvirblis A. 2000, p. 172).
Išskiriamos šios orientacijos: gamybos tobulinimo orientacija, prekės tobulinimo orientacija, pardavimų intensyvumo orientacija, marketingo koncepcija, socialinio-etinio marketingo koncepcija.
Pirmos trys koncepcijos, nepaisant jų gyvybiškumo ir neginčytumo jų ryšio su marketingu, vis dėlto turi lokalų pobūdį. Nei prekės tobulinimo orientacija, nei pardavimų intensyvinimo orientacija, kaip ir gamybos tobulinimo orientacija, įskaitant jos išplėtimą, darbo našumo didinimą, modernizuojant technologijas, negarantuoja gamintojo ir vartotojo interesų suderinamumo. Pastarosios dvi koncepcijos atsirado iš principo nauja vartotojų poreikių tenkinimo orientacija ir ji, įgyvendinant firmos misiją bei siekiant firmos tikslų, tapo dominuojančia. Siekiant padidinti ar bent jau gauti norimo firmos pelno didėjimo, pardavimo apimčių didinimas nėra vienintelė išeitis, o pirkėjų poreikius patenkinti irgi galima daugeliu būdų. Marketingo koncepcijoje dominuoja principas: analizuojant rinką, surasti vartotojo nepatenkintus poreikius ir pasistengti juos patenkinti. O maksimalus pelnas (ar kitas firmos tikslas) turi būti pasiektas maksimaliai tenkinant vartotojų poreikius.

Socialinio marketingo koncepcijoje dominuoja principas, kad gamintojo ar pardavėjo interesai derintųsi ne tik su vartotojų, bet ir su visuomenės interesais. Iš to mes galime sužinoti ir marketingo tikslą – laiduoti pelningą verslininkystę, orientuojantis į prekių konkurencingumo didinimą bei gamybos tobulinimą, taip pat ir į atitinkamą pardavimų intensyvinimą, kartu užtikrinant konkretaus vartotojo poreikių tenkinimą, atsižvelgiant į visos visuomenės interesus.
Virvilaitė (1997) pateikia tokius Ph. Kolerio siūlomas svarbiausias marketingo koncepcijas:
1. Gamybos.

2. Prekės.
3. Pardavimo.
4. Marketingo
5. Socialinio etinio marketingo.
Gamybos koncepcija – tai tokia įmonės valdymo orientacija, kai teigiama, jog vartotojai yra palankūs prekėms, kurios plačiai paplitusios, nebrangios, ir todėl reikia stengtis tobulinti jų gamybą ir pateikimą. JAV šią koncepciją pradėjo naudotis tada, kai H.Fordas patobulino masinės gamybos procesą, įgalinusį didinti gamybos apimtį, o kartu mažinti gamybos kaštus ir prekės kainą.

Prekės koncepcija – tai tokia įmonės valdymo orientacija, kai tariama, jog vartotojai bus palankūs išskirtinių savybių prekei. Laikydamasi šios koncepcijos įmonė turi nuolatos prekę tobulinti. Čia svarbu „neįsimylėti“ savo prekės tiek, kad būtų pamiršti vartotojų poreikiai.
Pardavimo koncepcija – tai tokia įmonės valdymo orientacija, kai tariama, jog vartotojai pirks prekes tik tada, kai įmonė deramai rūpinsis prekės pardavimu ir rėmimu. Ši koncepcija tinka menkos paklausos prekėms, tokioms kaip žodynai, enciklopedijos, gyvybės draudimas, laidojimo vieta ir kt.

Socialinio marketingo koncepcija – tai įmonės valdymo orientacija tenkinti vartotojų poreikius, atitinkančius visuomenės interesus. Šios koncepcijos tikslas – garantuoti ilgalaikę kiekvieno vartotojo ir visos visuomenės gerovę. Priimant marketingo sprendimus, reikia įvertinti vartotojo poreikius, įmonės bei visuomenės interesus.
Marketingas nuo idėjos gimimo iki mirties:
1) idėjos gimimas;
2) idėjos vystymas;
3) idėjos planavimas ( ruošiamasi idėjos materializavimui);
4) bandinių gamyba;
5) testavimas rinkoje;
6) testavimo rezultatų įvertinimas;
7) gamybos planavimas;
8) gamybos paruošimas;
9) reklaminė kampanija.;
10) gamyba;
11) realizacija (išėjimas į rinką);
12) tobulinimas;
13) eliminavimas (iš rinkos).
Marketingo koncepcija (marketing concept) teigia, kad organizacijos tikslai gali būti įgyvendinti tik išsiaiškinus tikslinių vartotojų poreikius ir suteikiant vartotojui pasitenkinimą efektingesnį ir veiksmingesnį nei tai gali padaryti konkurentai. Pardavimo ir marketingo koncepcijos dažnai painiojamos. Šios teorijos pagrindas yra gamyba, čia visas dėmesys yra skiriamas bendrovės produktams ir skatina atkakliai pardavinėti bei reklamuoti, kad būtų įvykdyti pelningi prekybos sandoriai. Šios teorijos keliamas tikslas yra palenkti arba užkariauti vartotoją – įgyvendinti trumpalaikius prekybos sandorius beveik nekreipiant dėmesio į tai, kas ar kodėl perka. Ir priešingai, marketingo teorija vadovaujasi iš išorės į vidų nukreipta perspektyva. Jos išeities taškas yra gerai apibrėžta rinka, čia dėmesys yra sutelktas į vartotojo poreikius, koordinuojama visa marketingo veikla, daranti jiems poveikį, o pelno siekiama, sukuriant ilgalaikius ryšius su vartotojais, pagrįstus abipuse nauda ir vartotojo pasitenkinimu. Pagal Marketingo koncepciją pabrėžia būtiniausia dalyką tai yra pardavimo ir pelno sąlyga – dėmesys klientui ir vertės jam sukūrimas.
Žinoma, kad marketingo koncepciją tai reagavimas į vartotojo poreikius ir pageidavimus, bei akivaizdžius poreikius. Firmos, bendrovės, kurios savo veiklą remiasi tik vartotojo interesais, tiria esamus klientus, norėdami sužinoti, ko jie pageidauja, pasisemtų naujų idėjų apie produktus bei paslaugas ir išbandytų siūlomų gaminių patobulinimus. Toks marketingas, kuris remiasi paprastai esti sėkmingas tada, kai yra akivaizdus poreikis ir kai vartotojai žino, ko jie iš tiesų nori. Tačiau labai dažnai vartotojai nežino, ko jie nori, jie abejoja, svarsto. Tokiomis situacijomis reikalingas vartotojo interesais grindžiamas marketingas, kai vartotojo poreikius būtina suprasti geriau už patį vartotoją ir sukurti gaminius bei paslaugas, kurie dabar ir ateityje tenkintų esamus bei užslėptus poreikius.
Marketingo tikslas yra ne maksimizuoti kliento pasitenkinimą, o pelningai patenkinti kliento poreikius. Tad marketingo specialistai privalo pasiekti labai subtilią pusiausvyrą tarp didesnės vartotojams sukurtos vertės ir bendrovės pelno.1.4.Marketingo tikslai, uždaviniai ir funkcijos
“Marketingo tikslai – tai išmatuojamais kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais nusakytos marketingo srities užduotys, kurias numatoma įvykdyti per tam tikrą laikotarpį” (Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S. ir kiti, 2000).
Virvilaitė (1997) labai konkrečiai pateikia tokius marketingo tikslus, uždavinius ir funkcijas:

Marketingo tikslai:
• Maksimalus vartojimas.
• Maksimalus poreikių tenkinimas.
• Maksimalus prekių ir paslaugų pasiūlos užtikrinimas.
• Maksimali gyvenimo kokybė.
Marketingo uždaviniai:
• Poreikių analizė ir rinkos tyrimas.
• Įmonės gaminamos produkcijos atitikimas rinkos struktūrą.
• Poveikis vartotojui, formuojant jo poreikių struktūrą.
Marketingo funkcijos:
• Išorinė aplinkos analizė; vartotojų poreikių tyrimai; marketingo tyrimai.
• Prekių, atitinkančių vartotojų poreikius, sukūrimas, ir gamyba.
• Prekių pateikimas vartotojui.
• Rėmimo organizavimas.
• Marketingo planavimas ir kontrolė.
Įmonių vadovai privalo žinoti, kad „nepaisant to, kad funkcijos konkrečios, kiekviena jų gali būti įgyvendinama skirtingais veiksmais ir būdais. Dažnai išvardytųjų marketingo funkcijų parinkimas įgyvendinti yra siejamas su galimybėmis naudotis esama informacija, parengtais tyrimo būdais bei marketingo tyrimo organizacijų paslaugomis. Pirmenybė vienai arba kitai marketingo funkcijai ar uždaviniams teikiama priklausomai nuo to, kokiu aspektu, kryptimi numatoma keisti marketingo tikslo“ (Virvilaitė,1997).1.5. Marketingo tipai
Bet kokiai įmonė užsiimanti prekių ar paslaugų teikimu yra rinkos dalis. Todėl įmonėsi privalo žinoti rinkoje vykstančius procesus. „Marketingas glaudžiai susijęs su rinkoje vykstančiu mainų procesu, kuris savo ruoštu remiasi paklausa. Todėl marketingo uždavinys yra paveikti paklausą taip, kad ji padėtų įmonei pasiekti tikslus. Kadangi rinkos situacija nuolat kinta, kinta ir paklausa. Keičiantis paklausai, turi keistis ir marketingo pobūdis. Priklausomai nuo rinkos situacijos, skiriamas aštuonių tipų marketingas“ (Virvilaitė, 1997). Išskirti aštuonios situacijos, charakterizuojančios paklausos būklę. Kiekvieną situaciją atitinka marketingo tipas ir šios situacijos valdymo uždavinys:
1. Konversinis marketingas. Tai susiję su negatyvia paklausa. Negatyvioji paklausa – tai tokia situacija, kai visa rinka arba didžioji jos dalis siūlomąją prekę, paslaugą atmeta. Konversinis marketingas susijęs su neigiama rinkos paklausa. Neigiama paklausa – neretas atvejis rinkoje (vegetarai išreiškia neigiamą paklausą mėsai; kai kurios sezoninės prekės gali turėti neigiamą paklausą ir t. t.). marketingo valdymo uždavinys – sudaryti tokias sąlygas, kad šioms prekėms atsirastų paklausa, o perspektyvoje paklausa išaugtų iki prekių pasiūlos lygio. Šį uždavinį sprendžia konversinis marketingas.
2. Skatinamasis marketingas. Susijęs su paklausos nebuvimu. Paklausos nebuvimas – tai tokia situacija, kai visa rinka ar jos dalis nesidomi preke. Kai kurios prekės ir paslaugos gali neturėti paklausos dėl tokių sąlygų, kurias galima suskirstyti į tris grupes. Pirma – kai prekės yra praradę vartojamąją vertę (pvz., senoviniai apyvokos daiktai). Antra –prekės turi vartojamąją vertę, bet tik ne šioje rinkoje (pvz., valtys ten, kur nėra vandens telkinių). Trečia – prekės neturi paklausos todėl, kad rinka neparuošta jų pasirodymui (pvz., suvenyrai, kuriuos pirkėjai perka tik parduotuvėse; kai kurios retos daržovės neturi paklausos dėl informacijos ir reklamos stokos
3. Plėtojantis marketingas. Susijęs su potencialia paklausa. Potenciali paklausa – tai tokia situacija, kai pirkėjai pirktų prekę, tenkinančią atsiradusį poreikį, bet tuo metu prekių nėra.
4. Remarketingas. Susijęs su mažėjančia paklausa. Mažėjanti paklausa – tai tokia situacija, kai tam tikru metu prekių perkama mažiau negu anksčiau. Visoms prekėms būdinga, priklausomai nuo laikotarpio, paklausos sumažėjimas. Mažėjanti paklausa reikalauja pagyvinimo, t. y. sukurti naują prekių gyvybinį ciklą. Remarketingo uždavinys – ieškoti galimybių suderinti prekių pasiūlą su potencialia rinka.
5. Sinchromarketingas. Tai susiję su varijuojančia paklausa. Varijuojanti paklausa – tai tokia situacija, kai pati prekė perkama skirtingais laiko tarpais. Svyruojanti paklausa – tokia būklė, kai paklausos struktūra charakterizuojama sezoniniais ir kitais svyravimais. Pvz., miesto transporto apkrovimas svyruoja paros laike, kurortinės vietovės charakterizuojamos ryškiu sezoniniu apkrovimu.
Sinchromarketingo uždavinys – reguliuoti svyruojančią paklausą. Tai gali būti pasiekiama įvairiais būdais.
6. Palaikantis marketingas. Susijęs su pilnąja paklausa. Pilnoji paklausa – tai tokia situacija, kai pasiūla visiškai atitinka paklausą. Tai visų palankiausia situacija. Optimaliausia rinkos būklė, kai paklausa pilnai atitinka pasiūlą. Palaikančiojo marketingo uždavinys – ir toliau palaikyti tokią rinkos būklę. Tai gali būti pasiekiama sistemingai tiriant paklausą, vykdant teisingą kainų politiką, reguliuojant prekių pasiūlos kiekius, analizuojant savo gamybos sąnaudas
7. Demarketingas. Jis susijęs su pertekline paklausa. Perteklinė paklausa – tai tokia situacija, kai paklausa didesnė už pasiūlą, kurios padidinti nėra galimybių. Perteklinė paklausa dažniausiai susijusi su kai kurių prekių ar paslaugų populiarumu (dėl mados, ekstremalių sąlygų). artais prekių arba paslaugų paklausa žymiai viršija pasiūlą. Tai gali būti tada, kai paklausa didesnė už gamybos galimybes arba prekių išteklius.
Paklausos mažinimo uždavinį spren.džia demarketingas. Tai atliekama įvairiais būdais: didinant prekių arba paslaugų kainas, mažiau skatinant pardavimą.
8. Stabdantis marketingas. Susijęs su iracionalia paklausa. Kai kurių prekių ar paslaugų paklausa gali būti iracionali visuomenės požiūriu.1.6.Marketingo aplinkos analizės
Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S. ir kiti teigia:
„Bet kokia įmonė veikia tam tikroje nuolat kintančioje aplinkoje. Norėdama sėkmingai dirbti , ji turi nuolat stebėti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti, prie jų prisitaikyti“. „Įmonės marketingo veiklos centre yra vartotojas. Jo poreikiams tenkinti skiriamos visos įmonės pastangos. Jos įgyvendinamos remiantis tam tikrais sprendimais ir veiksmais, kurie susiję su vartotojui pagaminta preke (angl. product), jos kaina (angl. price ), paskirstymu ( angl. place ) ir rėmimu ( angl.promotion ). Šios keturios sprendimų ir veiksmų grupės sudaro vadinamąjį marketingo kompleksą ( angl. 4 P‘s Marketing Mix ) (Pranulis V., ir kiti, 2000).
Konkrečiau kiekvieną marketingo komplekso elementą Pranulis V. ir kiti knygoje apibūdina taip:
„Marketingo komplekso elementui prekė priskiriami sprendimai ir veiksmai, susiję su prekės kūrimu, jos gamyba, įpakavimu, pavadinimu, garantijomis ir kt.
Marketingo komplekso elementas kaina apima sprendimus ir veiksmus susijusius su prekės kainos nustatymu, jos keitimu, nuolaidų pirkėjams bei mokėjimo sąlygų taikymu.
Marketingo komplekso elementui paskirstymas priskiriami sprendimai ir veiksmai, kuriais pasirenkami prekės pateikimo vartotojams keliai, organizuojamas fizinis prekės judėjimas iš gamybos įmonės pas vartotoją.
Marketingo komplekso elementas rėmimas – tai sprendimai ir veiksmai, kuriais siekiama pirkėjus informuoti apie prekes ir paskatinti juos tas prekes pirkti.“
„Visa veikla, susijusi su marketingo komplekso įgyvendinimu, vyksta tam tikroje aplinkoje, vadinamoje marketingo aplinka. Marketingo aplinka – tai visuma už įmonės ribų veikiančių jėgų, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams“ (Pranulis V., ir kiti, 2000).
„Marketingo aplinka – tai visuma jėgų, kurios veikia už įmonės ribų, bet turi įtaką marketingo galimybėms ( Virvilaitė, 1997).
Ši marketingo aplinka dar gali būti:
„Makroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos. Mikroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurios veikia įmonės marketingo sprendimus, tačiau kurioms ji gali daryti tam tikrą įtaką“(Pranulis ir kiti, 2000).
Mikroaplinkai įtaką daro makroaplinka.
„Dažniausiai skiriami ir nagrinėjami tokie makroaplinkos komponentai”(Virvilaitė, 1997):
• Gamtos aplinka.
• Politinė – teisinė aplinka.
• Ekonominė aplinka.
• Konkurencinė aplinka.
• Technologinė aplinka.
• Socialinė – kultūrinė aplinka.

Virvilaitė (1997) šias aplinkas apibūdina taip:
„Gamtos aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų gamtinių išteklių poveikį marketingui.“
„Politinė – teisinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų juridinių aktų poveikį marketingui. Visus juridinius aktus, į kuriuos marketingo sistema atsižvelgia, galima suskirstyti į tris grupes“:
• Aktai, apibrėžiantys konkurencijos sąlygas. Tai – antimonopoliniai įstatymai, atskirų ekonomikos šakų veiklą reguliuojantys aktai bei draudžiamus konkurencijos būdus apibrėžiantys įstatymai.
• Aktai, reguliuojantys konkurentų veiksmus. Tai aktai, reguliuojantys prekybos taisykles bei kainų mechanizmą.
• Aktai, reguliuojantys atskirus marketingo veiksmus. Tai aktai, reguliuojantys reklamos taisykles, įpakavimo reikalavimus bei prekių kokybę.
„Ekonominė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis ekonominę veiklą ir kintantis pagal tam tikrus dėsnius. Ekonominė aplinka veikia marketingą per gyventojų perkamosios galios svyravimus. Perkamoji galia priklauso nuo“:
• Pajamų lygio.
• Kainų lygio.
• Kaupimo lygio.
• Kredito gavimo lygio.
„Konkurencinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų galimų tipų konkurencijos poveikį marketingui. Skiriami trys konkurencijos tipai: rūšinė, funkcinė ir komercinė. Rūšinė konkurencija – tai konkurencija tarp tos pačios rūšies prekių, tenkinančių tą patį .poreikį ir jų gamintojų. Funkcinė konkurencija – tai konkurencija tarp skirtingų rūšių prekių, tenkinančių tą patį poreikį. Komercinė konkurencija – tai konkurencija tarp visų rūšių prekių, pardavėjų, siekiančių patraukti kuo daugiau vartotojų.“
„Technologinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis mokslo žinių poveikį marketingui. Technologinės aplinkos poveikis marketingui reiškiasi“:
• Naujų prekių ar paslaugų kūrimu.
• Esamų prekių tobulinimu.
• Naujų medžiagų ir technologijų kūrimu.
• Naujų ekonomikos šakų kūrimu ar kitų žlugimu.
„Socialinė – kultūrinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, atspindintis visuomenės charakteristikų poveikį marketingui.“
Kiekvienos įmonės vadovas privalo žinoti ir nagrinėti šias aplinkas todėl, kad „nesiremdamos tinkama aplinkos analize, įmonės gali pažeisti socialinius ir kultūrinius reikalavimus ir prarasti pirmumą konkurencinėje kovoje. Užsienio šalių įmonių praktika rodo, kad įmonės, nuolatos nesekančios aplinkos pasikeitimų, sunkiai prisitaiko prie kintančių rinkos situacijų (Virvilaitė, 1997).1.7. Marketingo padalinys įmonėje
”Vieną iš svarbiausių priežasčių, lemiančių marketingo padalinio vaidmenį, galima būtų pavadinti firmos „ideologija“ arba jos vadovų mąstymo būdu“ (Urbonavičius, 1995).
„Marketingo veiklos rezultatai priklauso nuo daugelio įmonės atžvilgiu išorinių ir vidinių veiksnių: aplinkos sąlygų, konkurentų veiksmų, įmonės konkurencinių pranašumų, personalo ir t.t. Gana reikšmingą vietą tarp jų užima vadinamieji įmonės organizaciniai privalumai. Kai kurios sėkmingai už kitas prisitaiko prie rinkos reikalavimų ir pasiekia geresnių rezultatų vien dėl to, kad yra sukūrusios tinkamesnę organizacinę struktūrą. Organizacinė struktūra – tai tarpusavyje sąveikaujančių, bet skirtingas funkcijas atliekančių įmonės sudedamųjų dalių visuma“ (Pranulis ir kiti, 2000).
„Kiekviena įmonė yra savita, taigi ir jos organizacinė struktūra atspindi tiktai jos specifiką. Tačiau yra nusistovėję keletas tipinių šios srities sprendimų ir jų pagrindu kuriamų organizacinių struktūrų.“ Anot Pranulio V. ir kitų, (2000) žinomiausios iš jų yra šios:
• Funkcinė.
• Prekinė.
• Rinkos.
• Mišri.
Funkcinė struktūra pagrįsta teiginiu, kad kiekvienas specialistas ar jų grupė (padalinys) atlieka tik tam tikrą specializuotą funkciją. Marketingo padalinys paprastai atlieka tokias funkcijas:
• Marketingo tyrimų.
• Marketingo planavimo.
• Prekių paskirstymo organizavimo ir pardavimo.
• Reklamos.
• Prekių asortimento valdymo.
• Vartotojų aptarnavimo.
• Pardavimo rėmimo ir kt.
Vienas iš galimų funkcinės struktūros variantų parodytas 1 paveikslėlyje.

1 pav. Marketingo padalinio funkcinė struktūra
Šaltinis: Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. 1999. Marketingas. Vilnius. Eugrimas p.405
Pagrindinė prekinės struktūros idėja – visais prekės ar jų grupės reikalais rūpinasi vienas asmuo (kai reikia – su grupe pagalbininkų). Šis specialistas pajėgia tinkamai įsigilinti į visus prekės savitumus, jis nuolat stebi jos pardavimą, jos rinkos ir vartotojų elgsenos pokyčius. Taip atsiranda galimybė įgyvendinti savitą kiekvienos prekės marketingo strategiją. Marketingo padalinio prekinė struktūra pavaizduota 2 paveikslėlyje.

2 pav. Marketingo padalinio prekinė struktūra
Šaltinis: Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. 1999. Marketingas. Vilnius: Eugrimas, p.406
Pagal teritorijas kuriama organizacinė struktūra efektyvi tuomet, kai tos teritorijos yra didelės ir pardavimą sunku organizuoti iš vieno centro. Be to, neretai skiriasi kiekvienos iš jų vartotojų ypatumai, konkurencinė aplinka, nuotolis nuo įmonės centrinės būstinės bei prekių sandėlių. Marketingo padalinio struktūra pagal teritorines rinkas pavaizduota 3 paveikslėlyje.

3 pav. Marketingo padalinio struktūra pagal teritorines rinkas
Šaltinis: Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. 1999. Marketingas. Vilnius: Eugrimas, p. 407.
Pagal vartotojų grupes organizacinė struktūra formuojama tuomet, kai įmonė aptarnauja keletą labai skirtingų rinkos segmentų toje pačioje teritorijoje. Marketingo padalinio struktūra pagal vartotojų grupes pavaizduota 4 paveikslėlyje.

4 pav. Marketingo padalinio struktūra pagal vartotojų grupes.
Šaltinis: Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. 1999. Marketingas. Vilnius: Eugrimas, p. 408
Nesunku pastebėti, kad beveik visos organizacinės struktūros nėra visiškai gryno pavidalo: specifiniai kiekvienos struktūros elementai susipina tarpusavyje ir ypač – su funkcinės struktūros bruožais. Tačiau neretai specialiai kuriamos mišrios, keliems tikslams iš karto pritaikytos struktūros. Žinomiausia iš jų yra matricinė struktūra, kurioje derinamos prekių ir rinkų vadybininkų funkcijos. Matricinės struktūros esmė yra ta, kad personalas tampa pavaldus iš karto dviem vadybininkams. Susidaro lanksti ir profesionali struktūra, tačiau valdyti tokią yra nelengva. Marketingo padalinio matricinė struktūra pavaizduota 5 paveikslėlyje.

Rinkos A Rinko.s B Rinkos C Rinkos D

Vadybininkas Vadybininkas Vadybininkas Vadybininkas

5 pav. Marketingo padalinio matricinė struktūra
Šaltinis: Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. 1999. Marketingas. Vilnius: Eugrimas, p. 409
Išvardintos organizacinės struktūros yra tipiškiausios, tačiau ne vienintelės. Kiekviena įmonė reaguoja į aplinkos pokyčius, stengiasi kuo efektyviau pasiekti savo tikslus, todėl tobulina ir organizacines struktūras. Įvertinus visas aukščiau pateiktas marketingo struktūras, priimtiniausia išskirčiau marketingo padalinio prekinę struktūrą. Prekinė struktūra patraukli keliais atžvilgiais:
1. Ji gerai tinka tuomet, kai prekės skirtingos ir jas parduodant reikia prisitaikyti prie šių skirtumų.
2. Ji pravarti ir tuomet, kai skirtingoms prekėms nevienodai „sekasi“ rinkoje. Marketingo padalinio prekinė struktūra pavaizduota 2 paveikslėlyje.2. UAB ,, EUROTAKSI ” VERSLO VIDINĖS IR IŠORINĖS MARKETINGO VEIKLOS TYRIMAS
2.1. Įmonės analizė
UAB „Eurotaksi paslaugos ir Ko“ sėkmingai, kokybiškai teikia transporto paslaugas. Nuo pat įmonės įkūrimo didžiausią dėmesį skiria atliekamų darbų kokybei bei klientų aptarnavimo kultūrai. Todėl galiu teigti, kad jie yra geriausi savo darbe. Šiuo metu įmonė savo taksi parke turi techniškai tvarkingų ir prižiūrėtų taksi, krovinių pervežimo bei techninės pagalbos automobilių.
Įmonė įkurta ir įregistruota 2005-05-23. Registre įrašyta, kad tai UAB įmonė. Priklausanti vienam asmeniui. Įmonė įsikūrusi Giedraičių gatvėje, Vilniaus mieste. Įmonės savininkas ir direktorius Vytautas Čivinskas. Įmonėje dirba apie trisdešimt darbuotojų.
UAB ,,Eurotaksi“ teikia – transporto paslaugos. Tai keleivių pervežimas, sutikimas oro uoste, geležinkelio, autobusų stotyse. Įmonė tai pat teikia vairuotojo paslaugos – tai automobilio parvairavimas ar transportavimas, mašinos buksyravimas, krovinių pervežimas. UAB,, Eurotaksi“ galima sudaryti ilgalaikes ir trumpalaikes sutartis, kurias pasirašius taikomos lanksčios nuolaidos.
Jei vis dėlto keleiviui pasirodytų, kad kelionės kaina per didelė, patikrinę ir nustatę apgaulę, vairuotoją griežtai baudžiame, o keleiviui kompensuojame permoką.2.1.2. Kainodaros analizė
Galutinį kainos lygį lemia konkurencija, kuri gali priversti įmonę sumažinti nustatytą pradinę kainą arba ją padidinti. Nustatydama kainą, įmonė pirmiausia turi pasirinkti kainodaros tikslą, įvertinti prekių paklausą ir kaštus, atlikti konkurentų prekių kainų analizę. Kiekvienoje veikloje viena iš marketingo veiklos sričių yra kainodara. Paslaugų kaina turi garantuoti pelną. Dažniausiai kainodaros tikslai yra tokie: – išgyvenimas – pelno maksimizavimas – pardavimo apimties didinimas – konkurencinio pariteto išlaikymas – kokybės lyderio pozicijų užėmimas Marketingo komplekso elementui paskirstymas priskiriami sprendimai ir veiksmai, kuriais pasirenkami paslaugos pateikimo vartotojams keliai. Marketingo srityje įprasta sakyti, kad paslauga vartotojo link juda kokiu nors paskirstymo kanalu. Jį sudaro visos tarp gamintojo ir vartotojo įsiterpiančios firmos ar net svarbūs pavieniai asmenys – tarpininkai.
Įmonė pagrindinė veikla keleivių pervežimas, sutikimas oro uoste, geležinkelio, autobusų stotyse ,taip pat jie atlieka vairuotojo paslaugas gali parvaryti automobilį saugiai į jūsų namus, ar klientui į reikiamą vietą.
Kadangi tai yra vienas iš pagrindinių įmonės teikiamų paslaugų, kuris tiesiogiai yra susijęs su stambiais nekintančiais kaštais, tokiais kaip transporto nusidėvėjimas. Vadinasi, esamų pardavimų sumažėjimas ar „žemų kainų politika“ būtų labai pavojinga. Taksi paslaugos yra ganėtinai paklausi paslauga, ją naudojasi kas antras žmogus, ir tie kurie neturi savo transporto priemonės.

Visų pirma, didelis dėmesys kreipiamas į paslaugos kokybę. Negana to, yra daug priežasčių, trukdančių pakeisti savo transporto parką. Viena iš jų yra jau investuoti kaštai, tai yra išlaidos, kurias įmonėsi vadovas patyrė, sumokėdamas už automobilius. Taip pat nepageidautinas veiksnys, siekiant ilgalaikių tikslų toje rinkoje, – kainos kėlimas, pažeidžiantis nusistovėjusi kainų lygį, nes pakelti kainą yra labai sudėtinga.
Kiekvienas kliento užsakymas yra skaičiuojamas atskirai, naudojant gamybinės savikainos skaičiavimo programas, pridedant antkainį. Praktikoje šis būdas naudojamas tuomet, kai viena prekė arba darbas yra laikomas atskirų išlaidų vienetu, t.y. individualioje arba paslaugos pagal užsakymą gamyboje. Šiai dienai gamybinės savikainos skaičiavimo programa yra neatskiriama kainodaros dalis. Trumpai apžvelgsiu skaičiavimo principus.
Nustatydama savo paslaugų lanksčias kainas, UAB “Eurotaksi” siekia:
– būtinai padengti kaštus;
– gauti pakankamą pelną;
– įsitvirtinti taksi paslaugų rinkoje.
Be to, kainos lygį padeda išsiaiškinti ir konkurentai, atsižvelgiama į jų kainas kuri gali priversti sumažinti arba padidinti iš pradžių nustatytą paslaugų kainą, tai padeda konkuruoti rinkoje. UAB “Eurotaksi” randa tinkamiausią variantą tarp pirkėjo norimos mokėti kainos, kaštų, pelno ir konkurencijos.
Taigi, įmonės kainodaros metodo esmė – orientacija į situaciją rinkoje ir vartotoją, siekiant įsitvirtinti taksi paslaugų rinkoje.
Galutinę paslaugų pardavimo kainą UAB “Eurotaksi” nustatys tokiu būdu:
1. Minimalią pardavimo kainą lems kaštai. Jie bus apatine kainos riba.
2. Visi ilgalaikiai investiciniai kaštai (tarp jų ir kreditai) turės atsipirkti per iš anksto nustatytą kuo trumpesnį laiką.
3. UAB “Eurotaksi” įvertins, kaip į preliminariai nustatytą kainą gali sureaguoti konkurentai, tarpininkai, kreditoriai, Vyriausybės institucijos.
4. Nediktuos savo kainų lygio, nenorėdamas iššaukti neigiamos vartotojų bei konkurentų reakcijos. Iš pat pradžių nustatys žemesnę kainą, negu konkurentų (tai leis padaryti žemi kaštai). Vėliau orientuosis į rinkos kainų lygį: keis savo paslaugų kainas, remdamasis tuo, kaip ir kodėl pakeitė savo kainas konkurentai.
6. Nustatys savo paslaugų kainą, lygindamas juos su analogiškomis konkurentų paslaugomis.
7. Reaguodamas į konkurentų veiksmus, skirtumus paklausos elastingumuose, gamybos kaštų mažėjimą, UAB “Eurotaksi” taikys klientams tam tikras nuolaidas.

8. Kaina bus aktyviu komerciniu instr.umentu, padedančiu įvertinti paslaugų paklausą (t.y. įvertinti tai, kiek pirkėjai gali ir nori užmokėti už siūlomas paslaugas), kaštus bei konkurenciją rinkoje. Šiuotmetu įmonės kainininkas yra:
1 lentelė
Pavadinimas Kaina
Vieno kilometro kaina mieste dieną 1,45 lt.
Vieno kilometro kaina mieste naktį 1,45 lt.
Taksi iškvietimas telefonu 0,00 lt
Vienkartinis įsėdimo mokestis 2,50 lt.
Už prastovą 1min 0,50 ct.
2.1.2. lent. UAB,, Eurotaksi“ kainoraštis
Važiuojant mažiau kaip 2 km – iškvietimo mokestis iki 2,00 lt, minimali vieno važiavimo suma -5,00 Lt. Tai pat važiuojant didesniais atstumais kaina galima susitarti kiekvienam klientui individualiai.
Taip pat įmonė šiuo metu taiko nuolaidų sistemos savo klientams, kaip jau ir minėjau galima susitarti dėl kilometro kainos individualiai su vairuotoju.
UAB ,, Eurotaksi” taiko naujoves – ilgalaikių sutarčių su įmonėmis sudarymą. Tai labai patogu, nes atsiskaitoma ne iš karto, o mėnesiui pasibaigus. Tuo tarpu už kelionę įmonės darbuotojai arba svečiai atsiskaito transporto talonėliais. Mėnesio pabaigoje šie talonėliai sumuojami ir išrašoma viena PVM sąskaita – faktūra.2.1.3. Rėmimo analizė
Šiandien versle nebeužtenka vien tik sukurti naują paslaugą, nustatyti kainą ir siekti jo prieinamumo vartotojams. Kiekviena įmonė ar bendrovė turi spręsti komunikacinius uždavinius, siekiant skatinti bendravimą su vartotojais, stengtis perduoti informaciją apie įmonę, pas;laugas ir tuo pačiu – kurti teigiamą įmonės įvaizdį.
„Rėmimu užmezgamas ryšys tarp firmos (informacijos siuntėjo) ir vartotojų ( informacijos
priėmėjų). Šio ryšio tikslas – pasiekti, kad vartotojai reaguotų į pateikiamą informaciją. Būdingiausia atsakomosios reakcijos forma – firmos prekių pirkimas. Siekiant šios pageidaujamos reakcijos, didelės reikšmės turi ne tik perduodamos informacijos turinys, bet ir jos perdavimo būdas bei pateikta forma, laikas”.( M. Kriaučionienė, R.Urbanskienė, R.Vaitkienė, 2006 ,18 p.)
Šiam tikslui pasiekti naudojami penki pagrindiniai būdai:
• reklama – kaip objektas yra informacija, skirta paveikti potencialius pirkėjus (vartotojus, tikslinę grupę) atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekės ar paslaugos pirkimu ir vartojimu;
• pardavimų rėmimas – trumpalaikės priemonės, skatinančios produkto ar paslaugos vartojimą ar išbandymą;

UAB “Eurotaksi” savo produkciją reklamuos, panaudodama įvairius reklaminius bukletėlius ir pan.
Be to, paslaugos bus reklamuojamos parduodant jas individualiai klientams.
• ryšiai su visuomene – tai veikla , kuria siekiama visuomenėje ar tam tikrose jos grupėse suformuoti teigiamą įmonės įvaizdį ir sukurti pasitikėjimo ir supratimo atmosferą. Didelį įnašą į įmonės paslaugų skatinimą įneša įmonės vairuotojai, nes jie akis į akį susitinka su vartotoju, daug priklauso nuo vairuotojo elgsenos.
• asmeninis pardavimas – tiesioginis susitikimas su vienu ar keletu potencialių pirkėjų, siekiant atsakyti į pirkėjui rūpimus klausimus ir paskatinti jį priimti galutinį sprendimą pirkti produktą.
Asmeninis paslaugos pardavimas įmonėje naudojamas nuolat. Tai yra vienas pagrindinių paslaugos pardavimo vadybininko prioritetinių darbų. Visi vairuotojai yra aprūpinti jiems skirtais automobiliais, turi mobiliuosius telefonus. Todėl potencialių pirkėjų ar esamų klientų lankymas, atsakymas į jiems kylančius klausimus ir paskatinimas priimti galutinį sprendimą yra kasdienybė;
• tiesioginis marketingas – laiškų, faksų, elektroninio pašto ir kitų ne asmeninių tiesioginio bendravimo priemonių naudojimas, informuojant potencialius klientus. Įmonė savo automobiliuose teikia lankstinukas, kuriuose viskas aprašyta kainos, telefonų numeriai.
Rėmimo biudžeto sudarymo principas įmonėje UAB ,, Eurotaksi“ yra paremtas konkrečiais marketingo tikslais bei programomis ir tvirtinamas įmonės vadovybės.2.1.4.Konkurentų analizė
Konkurentų veiklos stebėjimo svarbumą lemia tai, kad šis veiksnys tam tikru aspektu parodo įmonės veiklą. Todėl ir būtina surinkti bei išanalizuoti informaciją apie tai, kas yra įmonės konkurentai, kokias paslaugos jie siūlo, kokias lengvatas, nuolaidas ir kitas paskatas naudoja, koks jų aptarnaujamų klientų mastas. Pagal galimybes, reikia analizuoti konkurentus tais aspektais, kurie atitinka įmonės veiklos kryptingumą.
Konkurentų veiklos analizė – savo ir konkurentų veiklos pranašumų ir trūkumų atskleidimas, savo padėties rinkoje nustatymas (pozicionavimas) ir įmonės konkurencingumo gerinimas.
Atlikus rinkos tyrimą ir įvardinus taksi paslaugų teikiančias rinkoje pirmaujančias įmones, galima išskirti tris pagrindinius UAB „Eurotaksi“ konkurentus, tai: UAB ,,Romerta”, UAB,, Romnida”, UAB „Edangė”.
UAB ,,Romerta” – stambiausias ir pavojingiausias iš visų konkurentų, kadangi labiausiai specializavosi taksi paslaugų srityje. Jų siūlomos kainos mažos, be to jie siūlo vis naujesnių nuolaidų, tuo skatindami vartotojus naudotis jų įmonėsi teikiamomis paslaugomis. UAB “Romerta” teikia taksi paslaugas nuo 1996 m. Tai viena seniausių sostinės taksi bendrovių. Joje tik Mercedes Benz markės automobiliai – geros būklės, talpūs ir patogūs. Automobilių parkas atnaujinamas kasmet.
Esant reikalui, įmonei talkina kitos Sostinės taksi vežėjų asociacijai “SOSVETA” priklausančios bendrovės, tokios kaip UAB “Romerta plius”, UAB “Romnida”, UAB „Martonas“ir kt. Jų vairuotojus su automobiliais priimame pagal griežtą atranką – automobiliai turi būti dideli, patogūs ir geros būklės, o vairuotojai – puikiai pasirengę aptarnauti keleivius.
UAB “Romerta” – viena iš nedaugelio taksi firmų Vilniaus mieste, kuri turi savo remonto bazę. Todėl mūsų automobiliai yra gerai prižiūrimi ir dažnai keičiami. Siekdami sąžiningo aptarnavimo, nuolat tikriname mūsų keleivius aptarnaujančius automobilius, tad galime garantuoti, kad juose nėra įmontuota jokių kelionės kainą didinančių prietaisų.
Turėdami nemažą automobilių kiekį, turi galimybę aptarnauti didelį kiekį keleivių ir greitai atvykti į užsakymą. Sudarome sutartis su įmonėmis dėl taksi paslaugų teikimo. Jų siūlomi paslaugos įkainiai nėra dideli, o dėl sąžiningo aptarnavimo gali būti net žymiai mažesni nei kitų įmonių tik deklaruojami, o ne faktiški paslaugos įkainiai. Jei vis dėlto keleiviui pasirodytų, kad kelionės kaina per didelė, patikrinę ir nustatę apgaulę, vairuotoją griežtai baudžiame, o keleiviui kompensuojame permoką.

Jie įsikūrę Garsioji g. 9, Vilniuje Tai ganėtinai palanki vieta klientų atžvilgiu. Jų kainoraštis:
2 lentelė

Pavadinimas Kaina
Vienkartinis mokestis už įsėdimą 2.00 Lt
Nuvažiuoto kelio 1km 1.49 Lt
1km užmiestyje 2.49 Lt
1km mikroautobusu 2.49 Lt
5 min. prastova 3.00 Lt
Taksi iškvietimas nemokamai

2.1.4.lent. kaina nurodyta su PVM
UAB ,,Romnida“ – konkurentas, kuris nėra labia įsitvirtinęs rinkoje, bet jis esant reikalui padeda mūsų pagrindiniam konkurentui, jie tarpusavyje bendradarbiauja. Įmonė nėra linkusi siūlyti itin žemas kainas.
UAB „Martonas“ -taksi paslaugas teikti pradėjo 1999 m. sausio mėnesį. 2000 m. kovo 3 d. buvo įregistruota atskira taksi paslaugas teikianti bendrovė „Martono taksi“. Jei pradžioje klientus aptarnavo tik apie 20 bendrovės automobilių, tai šiuo metu UAB „Martono taksi“ automobilių parką sudaro jau virš 100 tvarkingų taksi automobilių. Jie turi savo autoservisą, jų automobiliai visada tvarkingi ir švarūs, prieš kiekvieną pamainą tikrinami. Vairuotojams griežtai draudžiama rūkyti automobilyje. Bendrovės darbuotojai bene vieninteliai Vilniuje dėvi vienodas uniformas.

Įmonės UAB “Eurotaksi” stiprių ir silpnų pusių apibūdinimas, lyginant su konkurentais, pateikiamas lentelėje (žr. 2 lentelę.).

3 .lentelė
UAB „ Eurotaksi “ stipriosios ir silpnosios pusės
Stipriosios pusės Silpnosios pusės
• Seniausia ir todėl žinomiausia įmonė Lietuvoje
• Komandinis darbas
• Paslaugų gausa
• Klientų pasitikėjimas
• Orientacija į kokybę
• Efektyviausias aptarnavimas
• Aukšta paslaugų kokybė
• Įmonė turi pakankamai apyvartinių lėšų autotransporto tinklo plėtimui
• Lietuvos rinkos klientų ir partnerių pagarba, pripažinimas už aukštą paslaugų, kokybę, užsakymų atlikimo greitį • Nepakankamas transporto kiekis
• Dideli fiksuoti kaštai
• Neefektyviai išnaudojami maršrutai
• Sunkumai dėl klientų įsiskolinimo planuojant įmonės finansus
• Reklamos stoka
• Nėra vieningos nuolaidų sistemos
• Žemesnis lyginant su konkurentais autoparkas

Antroje lentelėje matyti, kad pagrindinis įmonės trūkumas – nepakankamas autotransporto skaičius ir didelė fiksuotų kaštų dalis. Galimas problemos sprendimo būdas butų – didinti transporto skaičių ir bendradarbiauti su kitomis taksi paslaugos teikiančiomis įmonėmis, taip kaip tai daro įmonėsi pagrindinis konkurentas. Tokiu atžvilgiu padidėtų vartotojų skaičius ir įmonė galėtų drąsiai konkuruoti rinkoje.
Remiantis 20% taisykle, kuri teigia, kad kiekvienas paslaugos pardavimo apimčių padvigubinimas, sumažina paslaugos savikainą dėl santykinai mažesnės fiksuotų kaštų dalies, tenkančios paslaugos vienetui, siekiant padidinti įmonės produktų konkurencingumą vidaus rinkoje.2.1.5.Vartotojų tyrimas
Sėkmingą taksi paslaugų veiklą lemia gebėjimas orientuotis atitinkamų vartotojų ir klientų paslaugų poreikius ir lūkesčius. Atlikome vartotojų anketinę apklausą norėdami išsiaiškinti Kaip vertina taksi paslaugos, kada jomis naudojasi, ar turi įtakos įmonėsi pavadinimas ir jų automobiliai.
Respondentams buvo pateiktas klausimynas, kuriuo remiantis galima išsamiau sužinoti kokią vietą gyvenime užima taksi paslaugos.

Rinkos tyrimui ir vartotojų poreikiams išsiaiškinti buvo apklausta 100 respondentų, kurių amžius vyrauja nuo 18 m iki 60 m. ir daugiau. Jiems buvo pateikta devyniolika klausimų.
Neatsižvelgus į užsakovų nuomonę, galima imtis klaidingų veiksmų, o išleisti pinigai ir laikas bus tik beprasmė investicija.
Vartotojų apklausa. Siekiant išsiaiškinti taksi paslaugų paklausa ir būtinumą. Kaip renkasi vartotojai taksi paslaugas nuo ko tai priklauso, šiam tyrimui paruošiau anketą, kuri buvo pateikta taksi klientams (žr.1priedą psl.).
Anketos tikslas – išsiaiškinti vartotojų nuomonei apie taksi įmonių veiklą Lietuvoje, iškylančias problemas , teikiamas paslaugas ir jų kokybę.
Nėra nepataisomų dalykų, kaip ir netobulintinų veiklų. Todėl su anketos pagalba išsiaiškinus, kaip vartotojai vertina taksi paslaugos ir pasistengsime ištaisyti klaidas, su kuriomis susiduria įmonėsi klientai.
Pirmuoju anketos klausimu buvo norima išsiaiškinti vartotojų amžių. Atsakymus pateikiau grafike 2.1.5.1. pav.

2.1.5.1. pav. Apklaustų respondentų amžius
Tyrimo rezultatai rodo, kad amžius mažai ką lemia, bet didesnė respondentų dalis, kuri domisi naudojasi taksi teikiamomis paslaugomis yra nuo 35 iki 44 metų. Taip pat nemažiau, taksi paslaugomis domisi ir kiti išvardyti respondentai. Tai sunku spręsti ar amžius yra koks lemiantis faktorius.
Savo respondentams uždaviau klausimą: kaip dažnai naudojasi taksi paslaugomis. Tai atsispindi žemiau pateiktas 2.1.5.2. pav.

2.1.5.2. pav. Taksi paslaugų naudojimosi dažnumas
Kaip matyti iš 2.1.5.2. pav. diagramos respondentai net 65 proc. atsakė, kad naudojasi taksi paslaugomis du kartus per savaitę, taksi paslaugos jiems būtinos užima svarbią vietą jų gyvenime ir kasdienybėje, 20 proc. Atsakė, kad 2-5 kartus per mėnesį. Kiti vartotojai atsakė, kad kartą į mėnesį ir net rečiau, tai galiu drąsiai teikti, kad taksi paslauga yra paklausi ir būtina.
Respondentams uždaviau klausimą kiek laiko jiems tenka laukti taksi automobilio dauguma jų net 65 proc. atsakė, kad iki min.10 žinoma yra ir kitų variantų yra ir tokių klientų, kuriems teko laukti ir ilgiau, bet jie supranta, kad mieste spūstys ir kt. dalykai. Dėl to jie nepyksta, bet kai taksi vėluoja jau valandą, tai tokie klientai norėtų, kad taksi įmonė informuotu juos, kad taksi vėliuos. Grafikas pačioje 2.1.5.3. pav.

2.1.5.3. pav. Laukimo laikas
Norėdamas išsiaiškint, kokiu paros metu dažniausiai naudojasi respondentai taksi paslaugomis, paaiškėjo, kad dauguma taksi paslaugomis naudojasi ryte nuo 6.00 iki 11.00. Tai toks laikas kai dauguma respondentų vyksta į darbus arba iš jų. Grafikas 2.1.5.4. pav.

2.1.5.4. pav. Paslaugų naudojimosi laikas
Atlikus apklausą paaiškėjo, kokias paslaugas labiausiai vertina ir renkasi klientai, tai parvykimas namo arba nuvykimas į norimą vietą tokia paslauga naudojasi net 65 proc. apklaustų respondentų.

2.1.5.5. pav. Paslaugų rūšys
Uždavus klausimą apie ,,Eurotaksi“ norėome išsiaiškinti ar tai žinoma taksi įmonė vartotojams. Į klausimą ar esate girdėję įmonę apie ,,Eurotaksi“ ar naudojotės jos paslaugomis. 55 procentai klientų yra girdėję ir netgi naudojosi, tos įmonėsi teikiamomis paslaugomis. 35 procentai sakė, kad nėra girdėję apie šią įmonę ir netgi papriekaištavo, kad gal ji per mažai reklamuojasi ir mažai teikia apie save duomenų. Tai žinoma paspirtis įmonei, reikia daugiau reklamos. Grafikas pateiktas žemiau 2.1.5.6. pav.

2.1.5.6. pav. ,,Eurotaksi“ paslaugų paklausa ir žinomumas

Ar naudojatės trumpaisiais taksi iškvietimo numeriais? 65 proc. atsakė, kad taip. Tai lengviausias i.r greičiausias taksi išsikvietimo būdas, be to lengva atsiminti trumpuosius numerius. Grafiškai pavaizduota 2.1.5.7. pav.

2.1.5.7. pav. Trumpų numerių naudojimas
Respondentų paklausėme kodėl važiuojate taksi? Pasirodo, kad 45 procentai apklaustųjų neturi savo nuosavo automobilio, kiti 20 procentų, todėl kad nemėgsta viešojo transporto. 19 procentų apmoka darbovietė, tai kodėl nepasinaudojus tokia proga. 5 procentai nesinaudoja taksi teikiamomis paslaugomis ir 11 procentų turi tam priežasčių, kurių mums neatskleidė. Grafikas 2.1.4.8.pav.

2.1.5.8.pav. Priežastys dėl kurių naudojamasi taksi paslaugomis

Ar esant patenkinti ,,Eurotaksi“ teikiamomis paslaugomis šį klausimą uždavėm tiems respondentams, kurie atsakė, kad naudojasi šios įmonės teikiamomis paslaugomis. Net 70 procentų atsakė, kad yra patenkinti taksi įmonės darbu, labai mandagūs vairuotojai. Paslaugi operatorė. Automobiliai švarūs, tvarkingi. Malonu naudotis šios įmonės taksi paslaugomis. Apie 20 procentų respondentų atsakė, kad jiems yra per brangios jų įmonės teikiamos paslaugos. Grafikas apačioje 2.1.5.9.pav.

2.1.5.9.pav.Ar patenkinti įmonės teikiamomis paslaugomis

Vienas labai korijožiškas klausimas, kurį uždavėm respondentams buvo ar pasitaikė, jog taksistas nežinojo kai nuvažiuoti į vietą? Pasirodo būna net 20 procentų yra su tuo susidūrę, bet jie sako, kad dėl to nepyksta, žinoma jei už nuklydimus ir vežimus per aplinkui reiktų mokėt, tada supyktų. O 80 procentų respondent net nustebo, nes net nebuvo šovusi tokia mintis, kad taksistas nežinotų kelio. Grafikas 2.1.5.10 pav.

2.1.5.10 pav. Taksisto nežinojimas kelio
Kaip jus vertinate ,,Eurotaksi” paslaugų kokybę pasirodo, kad ši įmonė teikia labai geros kokybės paslaugos. Greita ir pigu dauguma respondentų taip atsakė. Grafikas 2.1.5.11. pav.

2.1.5.11. pav. Įmonės paslaugų kokybė
Ar svarbu respondentas, kad taksi automobiliai būtų nauji? Dauguma atsakė, kad svarbu už tai net ir primokėtų, nes tada jie jaustųsi saugesni. Kitiems svarbu, bet už tai papildomai nemokėtu. Tretiems svarbu ne naujumas ,o automobilio techninis stovis. Kiti to nesureikšmina svarbu, kad vežtų. Grafikas 2.1.5.12. pav.

2.1.5.12. pav. Automobilio stovis
Norėdami išsiaiškint, kas klientus labiausiai erzina taksi teikimo paslaugoje. Išskyrėme net 13 klausimų, bet dauguma atsakymų buvo tokie:
• Taksi atvažiuoja vėliau nei buvo žadėta ;
• Nešvarus taksi automobilis;
• Taksi vairuotojas nekalba lietuviškai;
• Taksi automobilyje groja nepageidaujama muzika;
• Taksi vairuotojas nežino, kur važiuoti .
Tai pavaizdavau grafiškai 2.1.5.13.

2.1.5.13. Nepageidauji ir erzinantys elementai
Keliese dažniausiai važiuojate vienu taksi automobiliu? Daugiausia 45 procentai atsakė, kad nedaugiau kaip du. Trys, keturi jau rečiau. Penkiese retai, bet pasitaiko, tada įmonė siunčia miniveną. Grafikas 2.1.5.14. pav.

2.1.5.14. pav. Keliaujančių asmenų skaičius
Paprašėme apklausoje dalyvavusių respondentų įvertinti taksi paslaugas penkiabalėje sistemoje. Tai suvedus rezultatus ir juos suapvalinus klientai paslaugas įvertino nuo 3 iki 4 balų. Tai žinoma nėra labai gerai jei tai 3 balai, nėra ir taip blogai tobulėti ir pasitempti yra kur.
Respondentai išreiškė ir kitų pastabų apie taksi Lietuvoje. Jie labai nusivylę aptarnavimu daugumą taksi vairuotojų trūksta bendravimo kultūros, aprangos tvarkingumo.3. MARKETINGO TOBULINIMAS PLĖTOJANT UAB ,,EUROTAKSI” VERSLĄ VERTINIMAS
3.1 Rėmimo tobulinimas
Didelė dalis klientų apie jiems rūpimas paslaugos susižino savarankiškai. Kadangi siūlomų taksi paslaugų yra labai daug, klientui sunku susiorientuoti. UAB „Eurotaksi“ įmonės savininkas siūlo klientams sprendimų galimybes ir informuoti apie siūlomus paslaugas bei jų nuolaidas. Tai galima būtų vadinti tam tikra reklama.

Tinkamai parengta reklama gali duoti nemažai naudos įmonei ir reklamuojamam paslaugas. Visų pirma, reklama informuoja vartotoją apie paslaugos atsiradimą rinkoje. Į rinką įdiegus naują paslaugą, negalima apie ją neinformuoti visuomenės, tokiu atveju gali atsitikti taip, kad gera paslauga taip ir liks niekam nežinoma arba mažai vartojama.
UAB „Eurotaksi“ – turi siekti kaip įmanoma kokybiškiau informuoti vartotojus apie šiuo metu siūlomus bei ateityje planuojamus naujas paslaugas.
Šiuo metu pagrindinė įmonės reklama – įmonės, kaip patikimo partnerio, šūkis – „Važiuok saugiai ir pigiai !”. Atrodytų, kad visko lyg ir yra pakankamai, bet, susiduriant su potencialais klientais, vartotojais ir bendraujant su esamais klientais, pastebima, kad informacijos apie įmonės egzistavimą ir produktus galėtų būti ir daugiau. Yra jaučiamas didelis klientų susidomėjimas apie tai, kuri įmonė sugalvos naujovių ar taikys geresnes vežimo sąlygas.
Kadangi vartotojų poreikiai skiriasi, siūlyčiau labiau orientuotis į jų pateiktus pasiūlymus ar atsiliepimus. Pateiksiu, kad ir tokį pavyzdį: UAB „Eurotaksi“ savo iniciatyva galėtų organizuoti kokią akciją nors vienos dienos pvz., šiandien vežame už puse kainos, mano manymu, tai būtų gera reklama Ir paskata klientams dažniau naudotis įmonėsi teikiamomis paslaugomis. Tokios akcijos metu, būtų pritraukta nemažai klientų, kurie tos akcijos metu susipažintu su įmonėsi teikiama paslaugos, būtų informuota apie kainas. dėmesį, pritrauktų dizainerius ir dailininkus. Informuojant žiniasklaidą apie šį renginį, manau, būtų sulaukta didelio pasisekimo.
Taip pat manau, kad reikėtų daug geriau UAB „Eurotaksi“ paslaugų sąrašu supažindint Vilniaus priemiesčio gyventojus, kurie taip pat galėtų tapti įmonėsi nuolatiniais klientais. Gyventojų priemiesčiuose vis daugėja, ir jie tikrai galėtų padidinti įmonės paslaugų pardavimus.
Kadangi UAB „Eurotaksi“ klientai pakankamai dažnai naudojasi interneto paslaugomis, įmonė turėtų didelį dėmesį skirtį paslaugos reklamavimu per internetą. Noriu pateikti pavyzdį: su šiuolaikinėmis technologijomis siūlyčiau pateikti taksi paslaugos išankstinį užsakymą internetu.
Tai būtų vienintelis atvejis Lietuvoje. Reikėtų sukurti internetinę svetainę, kurioje klientas su jam suteiktu prisijungimo vardu ar slaptažodžiu įeitų į programą. Manau tai sutaupytų vartotojų pinigus, juk iškvietimas telefonu kainuoja. Manau, kad tai būtų naujovė, kuria noriai naudotųsi internetą turintys klientai.3.2. Kainodaros tobulinimas
Taksi paslaugų kainų nustatymas įmonėje UAB „ Eurotaksi“ yra kiekvienu atveju skirtingas ir išskirtinis. Kainas įmonėje, kuriomis parduoti paslaugos klientui, nustato įmonėsi savininkas, žinoma kainas diktuoja ir šalies Ekonomika, brangstant degalams brangsta ir taksi paslaugos. Įmonė turi savo kainininką
Taksi paslaugų rinkoje didžiausią kainos dalį sudaro automobilio kuro kaina ir automobilio eksploatacijos sąnaudos. Nuolatos yra vedamos derybos su automobilių servizais dėl žemesnių automobilio priežiūros ir remonto kainų. Žinant, kad rinkoje yra didesnė dalis paslaugos teikėjų, įmonės savininkui reikėtų kaip įmanoma greičiau stengtis surasti optimaliausia variantas, kuris tenkintu ir įmonės ir klientų interesus. Tai turėtu padėti, turėti konkurencinį pranašumą.
Taksi paslaugų kainodara priklauso nuo ekonomijos masto. UAB „Eurotaksi“ galėtų išsiskirti iš kitų įmonių, įvedus paslaugos kainynus. Taip būtų išskirti pačių paslaugų kainos ir numatomos nuolaidos. Tai galima padaryti, paruošti lankstinuku ir išdalyti ne tik savo esamiems klientams ir tiems , kurie važiavo su įmonėsi taksi, bet teikti ir gatvėse ar prekybos centruose. Vartotojams būtų labai paprasta, nes būtų nurodyti kainos ir numeri, netgi kuriose miesto vietose stove taksi automobiliai. Kainos būtų nurodytos nuo paslaugos pobūdžio.
Šiuotmetu įmonės kainininkas yra:
4 lentelė

Pavadinimas Kaina
Vieno kilometro kaina mieste dieną 1,45 lt.
Vieno kilometro kaina mieste naktį 1,45 lt.
Taksi iškvietimas telefonu 0,00 lt
Vienkartinis įsėdimo mokestis 2,50 lt.
Už prastovą 1min 0,50 ct.
3.2.1 UAB,, Eurotaksi“ kainoraštis
Turint taksi paslaugų kainyną, patogu būtų ir jau esamiems klientams ir potencialiems vartotojams, norintiems pasinaudoti įmonėsi teikiamomis taksi paslaugomis. Taksi paslaugų kainodaroje taip pat didelės reikšmės turi kainos.
Nors kokybė yra ypač svarbi, bet klientams taip pat svarbu pigiau pasinaudoti teikiam paslauga, kad galėtų iš to gauti kuo daugiau naudos. Taksi paslaugos rinkoje neįmanoma pritaikyti standartinių kainynų, nes kiekvienas paslaugos pasinaudojimas yra individualus. Vis gi tobulinti yra ką, nes vieningos nuolaidų sistemos neturima.
Vartotojui labai svarbu pasinaudoti paslauga ir papildomai su kitais užsakymais gauti palankesnes kainas. Taikant nuolaidas ir tenkinant kiekvieno kliento pageidavimus, tai sąlyga kuri padės konkuruoti su kitomis įmonėmis, užsiimančiomis šiuo verslu.
Didžiausio dėmesio laukiama iš įmonių, nes su jais sudaromos sutartys, kuriose tariamasi dėl palankiausių kainų ir nuolaidų, nes taksi paslaugos kainų sumažėjimas jiems leis sutaupyti lėšų. Taip pat atitinkamą dėmesį siūlau skirti automobilių priežiūrai ir eksploatacijai.3.3. Paskirstymo tobulinimas
Paskirstymo kanalai – tai kelias, kuriuo paslaugos keliauja nuo paslaugos siūlytojo iki vartotojo. Paslaugos turi būti pateikiami klientams visada laiku ir kokybiškai.
Klientams labai svarbu gauti teikiamą paslaugą kaip įmanoma greičiau. Nors ir dirbant 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę to kartais neužtenka. Vienas pagrindinių trūkumų, siekiant teikti kuo įmanoma daugiau paslaugų, yra transporto srautai, automobilių gedimas, per mažas įmonėsi autoparkas. Dėl to lieka nepatenkinti klientai ir tai nesudaro konkurencinio pranašumo. Kur kas efektyviau būtų, jei įmonė turėtu pamaininių automobilių, kuriais galėtų naudotis sugedus vienam iš naudojamų automobilių, kol jis bus taisomas. Taip įmanoma būtų optimaliau planuoti paslaugos kiekius, darbus ir skubius klientų užsakymus.
Šiuo metu įmonės logistikos skyriuje yra apie penkiolika vairuotojai, teikiantys taksi paslaugas Vilniaus mieste ir rajonuose. Pastebima, kad vairuotojams darosi sunkiau laiku suteikti paslaugos ir laiku atvykti pas klientą. Manau, kad reikėtų priimti dar keletą vairuotoją.3.4. Marketingo pastangų kontrolė
Marketingo kontrolė yra susijusi su numatytų tikslų, strategijos ir operatyvinių priemonių kontrole, užbaigiant valdymo ciklą.
Tikslas – laiku atskleisti būtinumą peržiūrėti ir modifikuoti priimtus sprendimus, sudaryti galimybę panaudoti reikiamas koregavimo priemones iškilusioms problemoms. Skiriamos tokios kontrolės priemonės:
• įgyvendinimo kontrolė;
• rezultatų kontrolė;
• marketingo auditas.
Šiai dienai įmonėje UAB „Eurotaksi“ nėra itin aiškios įgyvendinimo kontrolės ar stebėjimo proceso, kiekviena paslaugos teikimo grupė ir kiekvienas vadybininkas pats stengiasi pastebėti esamus paslaugos nukrypimus ir atitinkamai stengtis juos koreguoti. Siūlyčiau sukurti tam tikrą stebėjimo funkciją, kurią galėtų atlikti paslugų teikimo grupės vadovas. Kuo toliau tuo daugiau pastebima, kad labai svarbu susikonkretinti savo darbo ar veiksmų planą. Dažnai būna, kad tiesiog dėl darbų gausos kai kurie pradėti darbai nėra baigiami arba jai ir baigiami, tai tiesiog nebūna įgyvendinti. Manau įvedus stebėjimo kontrolę ir kas pora savaičių rengti susitikimus su valdžia būtų tobulinamas paslaugos teikimas ir jos pardavimas. Patys pardavimo vadybininkai ir vadovybė matytų savaitinius planus, projektus ir kaip jiems sekasi juos įgyvendinti. Taip vadovybė matytų žmonių užimtumą ir darbų rezultatus.
Marketingo rezultatų kontrolė atliekama tada, kai jau atlikti veiksmai, susiję su paslaugos pardavimu. Šios kontrolės tikslas – nustatyti marketingo veiksmų efektyvumą. Jos metu faktiškai pasiekti rezultatai palyginami su planiniais, analizuojamos nukrypimų priežastys. Gauta informacija nurodo įmonei, ar reikia keisti marketingo koncepciją ir, jei reikia, kaip tai padaryti.
Bet, naudojant šį kontrolės būdą, iškyla problemų dėl marketingo priemonių sąveikos. Pavyzdžiui, kainų politikos sėkmė labai priklauso nuo su ja susietos reklamos panaudojimo, todėl sunku įvertinti, kaip marketingo rezultatai priklausė nuo kainų nustatymo ir kaip nuo kitų veiksnių. Šiai kontrolei siūlyčiau įvesti paslaugos pardavimo biudžetų planavimą pagal teikiamos paslaugos rūsį.
Paslaugos pardavimo biudžeto planavimą turėtų atlikti pardavimo grupės, tai yra pardavimo vadybininkai ir esant reikalui pardavimo asistentai. Įmonėje UAB „Eurotaksi“ paslaugų pardavimo rezultatai apžvelgiami mėnesio pabaigoje. Aš manau, jei kiekvienos pardavimo grupės asistentai ar kiti pardavimo žmonės kiekvieną savaitę po kelis kartus padarytų pardavimo biudžetą pagal paslaugą, tai galimą būtų pamatyti kokiai paslaugai iki suplanuoto biudžeto trūksta. Manau, kad tai suaktyvintų paslaugos pardavimo žmones daugiau reklamuoti ar ieškoti nauju klientų.
Marketingo kontrolė negali apsiriboti vien tik paslaugos pardavimo politika. Ji apima išsamią visos marketingo sistemos analizę – marketingo auditą. Jis apibrėžiamas plačią, sistemingą ir reguliarią marketingo prielaidų, tikslų, strategijų, priemonių ir marketingo planavimo kontrolės bei organizavimo reviziją.
Iš pateikto kontrolės apibūdinimo matyti, kad marketingo koncepcijos planavimui būdingi grįžtamieji ryšiai, anksčiau priimtų sprendimų koregavimas bei tikslinimas.
Rekomenduočiau kas metus atlikti darbo atlikimo vertinimus tiek su paslaugos pardavimo žmonėmis, tiek su marketingo darbuotojais. Tai leistų vadovybei suprati ar visi darbuotojai supranta įmonės strategiją, tikslus bei kitas įmonės UAB „Eurotaksi“ organizavimo revizijas.
UAB „Eurotaksi” turėtų geriau užtikrinti marketingo veiksmų kontrolę ir reaguoti į darbuotojų ir klientų pastabas dėl trūkumų.IŠVADOS
Marketingo veiklos elementų galima buvo pastebėti jau nuo senų laikų, kada turgaus
pardavėjai šauksmais piršdavo savo prekę, norėdami ją parduoti.
Marketingą naudoja ne tik verslo įmonės, bet ir politinės, visuomeninės, valstybinės
organizacijos. Vadinasi jis yra svarbus ne tik verslo įmonėms, siekiant geresnių veiklos rezultatų.
Bet kokios įmonės sėkmė priklauso nuo to, kaip yra tenkinami vartotojų poreikiai.
Reikia mokėti ne tik parduoti prekę, bet ir žinoti kaip ją parduoti. Tam tikslui pasitelkiamos marketingo žinios.
UAB „Eurotaksi“, teigdama taksi paslaugos Lietuvoje, kiekvienais metais stengiasi augti bei tobulėti. Atsižvelgdama į besikeičiančią aplinką, vartotojų norus ir poreikius, įmonė stengiasi išsaugoti aukštą aptarnavimo lygį, klientų pasitikėjimą, operatyvų informacijos patiekimą esamiems ir potencialiems vartotojams. Šiais būdais galima kurti palankų įmonės įvaizdį.
Nustatant kainas įmonėje UAB “Eurotaksi”, kompanijos tikslas buvo ir yra siekti paslaugos-kokybės lyderystės, tai leistų ilgam įsitvirtinti rinkoje bei klientų sąmonėje, kurtų geriausios kokybės už gerą kainą įvaizdį.
Rėmimo biudžeto sudarymo principas įmonėje UAB “Eurotaksi” yra paremtas konkrečiais marketingo tikslais bei programomis ir tvirtinamas įmonės vadovybės.
Kad įmonė galėtų siekti marketingo tikslų, ji turėtų įvesti marketingo padalinį, vykdyti marketingo strategiją.
Marketingo padalinys turėtų būti įkurtas ne tik UAB” Eurotaksi”, bet ir kitose įmonėse,
kurios siekia maksimalaus vartotojų poreikių tenkinimo.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Advertising Age; 10/23/95, Vol. 66 Issue 43
2. Andriuščenka J. (2003). Strateginė verslininkystė: konceptualus požiūris vadybos paradigmoje// Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai 26. Kaunas:VDU
3. Andriuščenka J.( 2003). Strateginis planavimas: problemos ir perspektyvos // Organizacijų
4. Dubinas V. (1993).Reklamos organizavimas rinkos sąlygomis. Vilnius: LII.
5. Ekonomika ir vadyba 1998: KTU
6. Ekonomika ir vadyba-2000. Aktualijos ir metodologija. KTU.
7. Ekonomika ir vadyba-2000. Aktualijos ir metodologija. KTU.
8. Jucevičius, R. Strateginis organizacijos vystymas: 1998. Monografija, p. 250.
9. Kotler, Ph., Armstrong, G. Marketing an Introduction. New Yersey: Prentice-Hall,
10. Kuvykaitė R. 1998. Tarptautinis marketingas. Kaunas: Technologija.
11. Kuvykaitė R. 2001. Gaminio marketingas. Kaunas: Technologija.
12. Mc Grow-Hill. (2005). Pozicionavimas, kova dėl pirkėjo. Kaunas: Smaltija
13. Mc Grow-Hill. (2005). Pozicionavimas, kova dėl pirkėjo. Kaunas: Smaltija
14. Pranulis V., Pajuodis A., S.Urbonavičius, R.Virvilaitė.2000. Marketingas. Vilnius: Eugrimas.
15. Urbonavičius S. 1995. Marketingas: apie sudėtingus dalykus paprastai. Vilnius: Pačiolis.
16. Urbonavičius S. 1995. Rinkos tyrimai vadyba: sisteminiai tyrimai,. Nr.28.
17. Virvilaitė R. 1997. Marketingas. Kaunas: Technologija.
18. Virvilaitė R. Marketingas. Kaunas, 1997
19. Žvirblis A. Modernusis marketingas: principai ir metodai. – V.: Žuma, 2000. –172p

1 priedas
,, Eurotaksi “ paslaugų tyrimas
Ši anketa skirta nustatyti kaip vertinamos taksi paslaugos ir koks vartotojų požiūris į ,,Eurotaksi” paslaugos.

Esate iš:

Vilniaus

Kauno

Klaipėdos

kitų miestų

Jūsų lytis

Vyras

Moteris

Jūsų amžius

Nuo 16 iki 24 metų

Nuo 25 iki 34 metų

Nuo 35 iki 44 metų

Nuo 45 iki 54 metų

Nuo 55 iki 64 metų

Virš 65 metų

Naudojatės taksi:

2+ kartų per savaitę

2-5 kartus per mėnesį

bent kartą per mėnesį

rečiau nei kartą per mėnesį

Kiek laiko vidutiniškai laukiate taksi?

Iki 10 min.

10 – 20 min.

20 – 30 min.

30 min. – 1 val.

Ilgiau nei 1 val.

Kuriuo paros metu dažniausia važiuojate taksi?

06:00 – 11:00

11:00 – 14:00

14:00 – 16:00

16:00 – 18:00

18:00 – 21:00

21:00 – 23:00

23:00 – 01:00

01:00 – 03:00

03:00 – 05:00

05:00 – 06:00

Kokios (-ių) taksi įmonės (-ių) paslaugomis dažniausiai naudojatės?

Pavykimas namo., arba nuvykimas į reikiama vietą

prekių ar krovinio pervežimas

Niekada vairuotojo teikiamomis paslaugomis, kai taksi įmonėsi vairuotojas saugiai parvairuoja jūsų automobilį.

Kokius prisimenate taksi iškvietimo numerius? Išvardinkite juos.

Ar esate girdėję įmonę apie ,,Eurotaksi“ naudojatės

Taip

Ne

Negirdėjau ir nesidomiu, nes nesinaudoju taksi paslaugomis

Ar naudojatės trumpaisiais taksi iškvietimo numeriais?

Visada

Visų pirma, jei neatvažiuoja, tada skambinate “ilgais” numeriais

Ir trumpais, ir ilgais numeriais vienodai dažnai

Niekada

Kodėl važiuojate taksi?

Neturiu automobilio

Nemėgstu viešojo transporto

Būnu išgėręs

Apmoka darbovietė

Kitos priežastys

Ar esant patenkinti ,,Eurotaksi“ teikiamomis paslaugomis

Taip

Ne, nes brangios jų paslaugos

Ar pasitaikė, jog taksistas nežinojo kai nuvažiuoti į vietą?

Pasitaikė

Nepasitaikė

Kaip jūs vertinate ,, Eurotaksi ” paslaugų kokybę

Labai geros kokybės paslaugos

Yra kur tobulėti ir pasistengti

Ar jums svarbu, kad taksi automobiliai būtų nauji?

Svarbu ir primokėčiau (virš 20 ct/km)

Svarbu ir primokėčiau (iki 20 ct/km)

Svarbu, tačiau neprimokėčiau

Nesvarbu naujumas, svarbu, kad būtų tvarkingi

Visiškai nesvarbu

Pažymėkite labiausiai erzinančius elementus važiuojant taksi?

Taksi vairuotojas nekalba lietuviškai

Nemandagus telefono operatorės aptarnavimas

Taksi vairuotojas nežino, kur važiuoti

Atvažiuojama morališkai pasenusiu automobiliu

Taksi vairuotojas važiuoja ne trumpiausiu maršrutu

Taksi automobilyje groja nepageidaujama muzika

Taksi automobilyje garsiai girdima vairuotojo racija

Nešvarus taksi automobilis

Negalima įlipti per galines duris už vairuotojo

Taksi vairuotojas netvarkingai apsirengęs

Vairuotojas bendrauja su keleiviais keleiviams nepageidaujant

Negalima atsiskaityti kortele

Taksi atvažiuoja vėliau nei buvo žadėta

Keliese dažniausiai važiuojate vienu taksi automobiliu?

ne daugiau nei dviese

3-4

penkiese ir daugiau

Kaip bendrai vertinate taksi paslaugų kokybę Lietuvoje? (nuo 1 iki 5 balų)

Leave a Comment