Marketingo splinkos tyrimas

TURINYS

Įvadas
UAB „Baltpark“ veiklos ir informacijos šaltinių apžvalga

1. UAB „Baltpark“ marketingo aplinka
1.1 Įmonės rinkos segmentavimas
1.2 Įmonės makroaplinka
1.3 Įmonės mikroaplinka
1.4 Įmonės prekė

1.5 Kaina

1.6 Paskirstymas

2. UAB „Baltpark“ marketingo aplinkos tyrimas

2.1 UAB „Baltpark“ rinkos segmantavimo tyrimas

2.2 Makroaplinkos tyrimas

2.3 Mikroaplinkos tyrimas

2.4 Prekės tyrimas

2.5 Kainos tyrimas

2.6 paskirstymo tyrimas
Išvados ir pasiūlymai

Literatūros sąrašas

Priedas

ĮVADAS

Temos aktualumas.
Marketingo tikslas, funkcijos ir strategija. Norint surasti ir pritraukti klientus, įtikinti juos pirkti prekes ar paslaugas, reikia suplanuoti ir suderinti daugelį marketingo priemonių veiksmų. Šie veiksmai turi būti nukreipti į vartotojų elgesį. Pagrindiniu marketingo specialisto įrankiu turi tapti marketingo programa, derinanti skkirtingus marketingo priemonių veiksmus.
► Marketingo tikslas – surasti vartotojus ir įtikinti juos pirkti ir naudoti prekę ar įsigyti ją, norint parduoti.
Marketingo priemonėmis paprastai siekiama tokių tikslų:
 maksimalaus vartojimo;
 maksimalaus poreikių tenkinimo;
 plačiausio asortimento;
 maksimalios gyvenimo kokybės.
Teigiama, kad įgyvendinti organizacijos tikslus galima tik išsiaiškinus tikslinių rinkų vartotojų poreikius bei norus ir suteikiant vartotojui pasitenkinimą efektingiau ir veiksmingiau negu tai daro konkurentai. Orientacijos idėja ta, kad įmonei naudingiau ne daug parduoti vieną kartą, bet siekti gerų ilgalaikių ir kuo pastovesnių rezultatų. Taigi nėra prasmės keisti klientus poo kiekvieno pardavimo. Geriau būtų juos “pririšti”, padaryti nuolatiniais, t.y. lojaliais. Tyrimo objektas – viešbučių tinklas UAB „Baltpark”. Tyrimo tikslas – apžvelgti įmonės marketingo aplinkos teorinius aspektus ir pritaikyti juos praktinėje įmonės analizėje. Darbo uždaviniai:
1. išanalizuoti įmonės veiklą ir tikslus;
2. išanalizuoti įmonės rinkos se

egmentavimą;
3. išnagrinėti įmonės mikro – makro aplinką;
4. išanalizuoti prekę, kainą bei paskirstymą;
5. apibūdinti marketingo aplinką ir galimybes patobulinti ją

UAB „Baltpark“ veiklos ir informacijos šaltinių apžvalga

“BALTPARK” – tai naujai statomų ir talpių viešbučių tinklas Baltijos regiono šalyse, kuriuose svečiai ras :

Šveicarišką vadybos modelį:Darbuotojai išties draugiški ir galintys suteikti informaciją įvairiais rūpimais klausimais, jie nuolat apmokomi ir skatinami. Vakarietiškus svetingumo standartus :
Viešbutyje – ypatinga švara ir tvarka. Svečių komfortui ir saugumui skiriamas ypatingas dėmesys, daug įrangos atvežta iš Vakarų Europol ir JAV. Prieinamas kambarių kainas :Mes atsisakėme daugumai svečių nereikalingų brangių paslaugų (pav. saunos, baseinų), todėl kainos tapo visiškai prieinamos keliautojams taupantiems pinigus. “BALTPARK” – tai dviejų žodžių “BALTijos PARKai” trumpinimas, pastaruoju vardu veikia ir UAB. Vienas iš “BALTPARK” viešbučių, patogioje Ukmergės gatvėje Vilniuje pastatytas ir atidarytas 2001 m. birželio mėėnesį. Antrasis “BALTPARK” viešbutis Klaipėdoje, Minijos g. ir Baltijos pr. sankryžoje, atidarytas 2004 m. gegužės mėnesį. “BALTPARK” – tai ne tik naujas ir modernus viešbutis, patogi vieta ir šaunūs darbuotojai. Tai kur kas daugiau. Yra šimtai detalių, kurios nekrenta į akį, bet sukuria tai, kas vadinama tikruoju komfortu. Rašydama kursinį naudojausi įmonės internete teikiama informaciją apie įmonės veiklą, atliekamas paslaugas, darbuotojus ir kt. Kursiniame darbe yra naudojamas tikrasis įmonės pavadinimas. Darant metodologinę dalį rėmiausi labai įvairia literatūra, tiek dėstytojos konspektais, tiek interneto puslapiu ww

ww.std.lt, tiek S. Urbonavičiaus knyga “Marketingo pagrindai”.

1. ĮMONĖS MARKETINGO KOMPLEKSAS

1.1 SEGMENTAVIMAS
Rinkas sudaro pirkėjai, kurie tarpusavyje skiriasi vienu ar keliais požymiais. Jie gali turėti skirtingus norus, pajams, gyventi skirtingose vietose, turėti nevienodus pirkimo įpročius ir patirtį. Segmentuodamos rinką, bendrovės padalija didžiules, įvairių vartotojų turinčias rinkas į mažus segmentus, kurių unikalius poreikius galima daug veiksmingiau patenkinti tik jiems skirtomis prekėmis bei paslaugomis.
► Rinkos segmentavimas – rinkoje esančių tiksliai apibrėžtų vartotojų grupių, besiskirstančių savo poreikiais, charakteristikomis ar elgsena, nustatymas, kurių aptarnavimui gali prireikti tam tikrų prekių ar marketingo kompleksų.
Rinkos segmentavimas pagal geografinius segmentus
Rinkos skaidymas į skirtingus geografinius vienetus pagal tautas, valstybes, regionus kraštus, miestus arba rajonus. Įmonė turi pasirinkti vieną ar kelias geografines vietoves arba gali aptarnauti jas visas, tačiau atsižvelgdama į skirtingų vietovių vartotojų poreikius ir pageidavimus.
Geografinio principo kintamieji:
• regionas;
• apskritis (pagal dydį);
• miestas (pagal gyventojų skaičių);
• gyventojų tankumas;
• klimatas.
Rinkos segmentavimas pagal demografinį kriterijų
Tai rinkos dalijimas į grupes, remiantis demografiniais kriterijais, tokiais kaip žmonių amžius, lytis, šeimos dydis, šeimos gyvenimo ciklo etapas, pajamos, veiklos pobūdis, išsilavinimas, religija, rasė bei tautybė. Šis rinkos segmentavimo būdas populiarus todėl, kad vartotojų poreikiai, norai bei prekės vartojimo intensyvumas glaudžiai susiję su demografiniais veiksniais. Be to, demografinius kriterijus yra kur kas lengviau išmatuoti nei kitus segmentavimui naudojamus kintamuosius. Nors rinkų segmentai pirmiausia nustatomi pagal kitus požiūrius – pavyzdžiui, pagal va

artotojų tipus ar elgseną, norint nustatyti tikslinės rinkos dydį bei efektyviai ją pasiekti, reikia žinoti ir demografinius parametrus.
Demografinio principo kintamieji: amžius (metais), lytis, šeimos dydis, šeimos gyvavimo ciklo etapai, pajamų lygis, užsiėmimo pobūdis, išsilavinimas, religija, rasė, tautybė.
Rinkos segmentavimas pagal psichografinį kriterijų
Tai pirkėjų skirstymas į įvairias grupes pagal jų socialinę klasę, gyvenimo būdą arba asmenines savybes. Tai pačiai demografinei grupei priklausantys žmonės gali labai skirtis savo psichografinėmis savybėmis.
Psichografinio principo kintamieji:
• visuomenės klasė;
• gyvenimo būdas;
• asmenybės tipas.

Rinkos segmentavimas pagal vartotojų elgseną
Tai rinkos skaidymas į pirkėjų grupes pagal jų informuotumą apie prekę, požiūrį į ją, prekės naudojimą arba atsiliepimus apie prekę. Daugelis marketingo specialistų mano, kad segmentuoti rinką reikia pradėti būtent nuo vartotojų elgsenos kriterijų.
Elgsenos principo kintamieji:
• prekių vartojimo stilius;
• ieškomi privalumai;
• vartotojo statusas;
• vartojimo intensyvumas;
• pripratimo lygis;
• pasirengimo priimti prekę lygis;
• požiūris į prekę.
Įvertinant specifinius gamybinės paskirties produkcijos rinkos segmentavimo požymius, galimi tokie jos segmentavimo variantai:
• pagal pirkėjo reikšmingumą, kuris gali būti išreiškiamas darbuotojų skaičiumi ar gamybinės veiklos apimtimi;
• pagal pirkėjų veiklos specifikos bendrumą, pvz., organizacijos, kurių veikos tikslas nėra pelno gavimas;
• pagal priklausomybę atitinkamiems pramonės sektoriams.
Taip atliekant segmentavimą, neretai atsižvelgiama tik į kitos gamybinės paskirties produkcijos gamintojus.
Yra bendri rinkos segmentavimo reikalavimai, būtent:
• turi būti laiduojamas prieinamas ir patikimas duomenų rinkimas atskirame rinkos segmente (imtis turi būti teoriškai pagrįsta), siekiant išvengti klaidingų sprendimų;
• turi būti nustatytos ki
iek galima apibrėžtos ribos tarp segmentų, nes kitaip gauti duomenys gali neatitikti tikrovės.
Reikia atsižvelgti į tai, kad kitas žingsnis bus segmento, į kurį bus nukreipta firmos veikla ir (arba) marketingo kompleksas, pasirinkimas – taigi turi būti suteikta galimybė daryti sprendimus dėl konkretaus marketingo komplekso.
Ir pagaliau reikia nepamiršti to, kad įdėtos į segmentavimą lėšos turi atsipirkti.
1.2. MAKROAPLINKA

Ekonominė aplinka
Ekonominė aplinka- tai dar viena specifinių ir už firmą stipresnių jėgų veikimo sritis. Tos jėgos atspindi ekonominę padėtį, ekonomikos lygį. Nuo viso to priklauso šalies vartotojų ir partnerių turtingumas bei interesai, pagal tai tenka derinti marketingo veiklos būdus ir formas.
Svarbiausia ekonomikoje-pažinti keletą pagrindinių jos reiškinių ir dėsningumų:
ekonomikos vystymosi cikliškumas,
infliacija,
nedarbas:laikinis nedarbas,struktūrinis nedarbas,ciklinis nedarbas.
Ekonominę aplinką apibūdina tokie rodikliai:
• Šalies bendras vidaus produktas;
• Pirkėjų pajamos;
• Kaupimo lygis;
• Prekių kainų lygis;
• Kredito gavimo galimybė
Socialinė – kultūrinė aplinka
Bet kurie marketingo veiksmai vykdomi tam tikroje visuomenėje. Ją charakterizuoja nemažai parametrų, sudarančių demografinę -kultūrinę aplinką:
demografiniai parametrai. Jų tyrimas leidia suskirstyti potencialius pirkėjus į grupes pagal lytį, amių, šeimos sudėtį.
kultūrinės charakteristikos.
Marketingo sričiai yra svarbus vaikų gimstamumas, žmonių judėjimas iš kaimų į miestus ir atvirkščiai. Dėl šių prieasčių plečiasi arba siaurėja rinka.
Marketingo specialistai prekių vartotojais dažnai laiko ne pavienius žmones, bet šeimas. Iš tikrųjų šeima- tai lyg visapusis vartotojas, kuriam reikia visiems jos nariams būtinų dalykų. Todėl svarbu suprasti, kas vyksta šeimose, kaip keičiasi jų dydis, sudėtis ir pajamos, dirba visi suaugę šeimos nariai ar tik vienas šeimos narys, kokios šeimos dominuoja.
Analizuojant kultūrinę aplinką, išsiaiškinama tiek verslo srityje, tiek ir šiaip gyvenime vyraujančios tradicijos ir taisyklės.

Politinė – teisinė aplinka
Bet kokia veikla civilizuotoje visuomenėje vyksta tam tikruose platesniuose ar siauresniuose rėmuose, kurie tarsi nusako “žaidimo taisykles”. Jų nežinojimas arba nepaisymas dažniausiai gresia veiklos žlugimu.
Svarbu žinoti, kas yra draudžiama, o kas yra leidžiama ir netgi skatinama bei remiama. Šios informacijos reikia ieškoti valstybės institucijų skelbiamuose įstatymuose, potvarkiuose, nutarimuose ir t.t. Išmanyti visus jų niuansus sunku ir ne visuomet būtina. Tačiau kiekviena firma marketingo veikloje susiduria su tris sritis reguliuojančiais dokumentais ir juos turi žinoti. Tai:
• firmų steigimo, vidinės veiklos ir likvidavimo reguliavimas.
• firmų santykių su partneriais ir klientais reguliavimas.
• atskirų marketingo sričių reguliavimas.
Svarbūs ir teisiniai dalykai, apibrėžiantys santykius su nuolatiniais ir laikinais darbuotojais, agentais ir atstovais. Nemaža marketingo problemų kyla dėl neapgalvoto ar netinkamai įregistruoto firmos vardo.
Didelę įtaką marketingui daro ir mokesčių tvarka. Kai kurie mokesčiai kainą veikia tiesiogiai, kiti- per bendrą firmos finansinę būklę.
Santykius su partneriais reguliuoja įstatymai, numatantys ūkinių sutarčių sudarymo tvarką, reglamentuojantys arbitražo, teismų ir ekonominės policijos veiklos būdus. Tarptautinėje veikloje kartais galima vadovautis vienos iš šalių arba tarptautinių organizacijų numatyta ginčų sprendimo tvarka.
Santykius su klientais reguliuoja vartotojų teisių įstatymai arba vartotojų teises ginančių įtakingų organizacijų sprendimai.
Atskiras marketingo sritis reguliuojantys įstatymai ir potvarkiai svarbūs kasdienėje marketingo veikloje. Kai kurie iš jų apima gana plačią sferą:
reklamos įstatymas, autorinių teisių priežiūra, prekių vardų vartojimas, architektūriniai reikalavimai, gamtos apsaugą reguliuojantys įstatymai, krovinių pervežimų reglamentavimas, muitų ir licenzijų tvarka, sanitariniai prekių pardavimo vietų reikalavimai.

Mokslinė – technologinė aplinka
Mokslo ir technikos raida, jos lygis, rezultatų pritaikymas yra svarbus marketingo požiūriu. Technologinės aplinkos poveikis marketingui reiškiasi:
• sukuriant naujas prekes ir paslaugas,
• tobulinant jau esamas,
• sukuriant naujas medžiagas ir technologiją,
• naujų šakų susikūrimu.
Aukščiau išvystyto mokslo šalių eiliniai vartotojai yra labiau techniškai išprusę, pajėgesni perprasti ir vartoti techniškai sudėtingesnes prekes. Be to , vienų sudėtingų prekių vartojimo patirtį jie nesunkiai pritaiko giminiškiems ar panašiai valdomiems daiktams.
Nors daugelis mokslinių tyrimų atliekama slaptai, tyrimų raida ir bendros fundamentalių mokslų vystymosi tendencijos prognozuojamos, žinomos. Todėl firmoms svarbu sekti mokslo ir technikos vystymosi kryptis ir laiku pritaikyti mokslo ir technikos pažangos rezultatus.
Gamtinė aplinka
Pastaruoju metu, kai gamtosauga tapo didžiule problema visoms pasaulio valstybėms, gamyboje būtina paisyti naujausių ekologijos reikalavimų. Tad ir marketingo makroaplinkoje gali būti išskirta gamtinė aplinka.
► Gamtinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis klimato sąlygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.
Įmonių vadovai ir specialistai turi atsižvelgti į didėjantį visuomenės ekologinį išprusimą ir marketingo gamtinės aplinkos kitimą. Reikia atkreipti dėmesį į tris pavojų keliančias, tačiau ir tam tikrų galimybių teikiančias tendencijas:
• Gamtinių išteklių stoka. Žemės gamtinius išteklius galima suskirstyti į tris grupes: neišsenkamus ( oras ir vanduo), ribotus neatsigaminančius (nafta, akmens anglis ir kitos naudingos iškasenos), ribotus atsigaminančius ( mediena ir maisto produktai).
• Energetinių išteklių kainų svyravimas.
• Aplinkos taršos didėjimas.

1.3. MIKROAPLINKA
Prieš įveikiant kokią kliūtį, logiška pasverti savo galimybes, nustatyti bei įvertinti savo teigiamybes ir trūkumus. Laikui bėgant, reikia pastoviai stebėti ir analizuoti firmos veiklą, nes padétis keičiasi. Visa ši procedūra gali būti vadinama monitoringu, auditu arba paprasčiausiai savo firmos privalūmų ir trūkumų išsiaiškinimus.
Skirtingos įmonės ir organizacijos turi daug panašių veiklos sričių ir tai sudaro jų mikroaplinką. Įmonės vadovai savo sprendimais gali stengtis paveikti šią aplinką, ieškodami savo firmos privalumų bei trūkumų. Mikroaplinkos komponentai:
• finansinė padėtis,
• personalas,
• patalpos, įregimai, technologijos,
• ryšiai su partneriais,
• ryšiai su vartotojais.
Įmonės vyriausieji finansininkai pastoviai turi stebėti, analizuoti bei išvadas pateikti firmos vadovams apie firmos finansinę būklę. Pagrindiniai rodikliai, charakterizuojantys ją yra:
• produkcijos savikaina,
• įmonės pelnas,
• prekių apyvarta,
• apyvartinės lėšos ir jų apyvartumas,
• ilgalaikių investicijų panaudojimas,
• firmos finansų struktūra.
Labai svarbūs veiksniai yra geri firmos darbuotojai, tinkamai įrengtos patalpos, naujausi įrengimai ir technologija.
Dar viena svarbi sritis- firmos ryšiai su partneriais. Svarbiausios jų grupės yra tiekėjai, pirkėjai ir papildomas paslaugas teikiančios organizacijos. Papildomas paslaugas teikiančios organizacijos yra labai įvairios: transporto įmonės, draudimo įstaigos, bankai, reklamos agentūros, konsultacinės firmos. Santykiuose su partneriais taip pat išryškėja privalumai bei trūkumai, kuriuos firma turi nepamiršti analizuoti.
Visą tai įvertinus, galima kurti ateities planus.
Pirkėjai, partneriai ir konkurentai sudaro įmonės marketingo mikroaplinką.
Įmonė turi tirti savo mikroaplinką ir, atsižvelgdama į jos situaciją bei joje vykstančius procesus, priimti ir įgyvendinti marketingo sprendimus.
Pirkėjai, dažnai esantys ir prekės vartotojai, daro didžiausią įtaką marketingui. Jie lemia marketingo tikslus, jo strateginius ir taktinius sprendimus, netiesiogiai formuoja marketingo kompleksą.
Pirkėjus galima skirstyti į penkias grupes:
• Privatūs namų ūkiai
• Gamintojai
• Perpardavėjai
• Valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos
• Užsienio pirkėjai.

Pardavimo tarpininkai – tai ekonominiu ir juridiniu atžvilgiu savarankiški

ūkio subjektai, savo vardu ir rizika perkantys prekes, kad jas parduotų. Konkurentai – tai rinkos dalyviai, siūlantys potencialiems pirkėjams tuos pačius ar panašius poreikius tenkinančias prekes .
Konkurencija tarp įmonių iš esmės pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių. Skiriamos tokios tarp prekių vykstančios konkurencijos rūšys: visuotinė (totalinė), vertikalioji ir horizontalioji.
► Visuotinė konkurencija – tai visų rinkoje siūlomų prekių varžymasis dėl pirkėjų joms įsigyti skiriamų piniginių lėšų.
► Vertikalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjų poreikius tenkinančių skirtingų prekių rūšių.
►Horizontalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių vienos rūšies prekių.
Konkurencijos pobūdžiui, jos situacijai didelę reikšmę turi rinkos struktūra.
Paprastai skiriami tokie keturi rinkos struktūrų tipai:
grynoji konkurencija, monopolinė konkurencija, oligopolija, monopolija.

1.4. PREKĖ

Produktas (prekė) yra visa tai, ką galima pasiūlyti rinkai atkreipti dėmesį, įsigyti, naudoti ar vartoti ir kas gali patenkinti norą arba poreikį. Produktai nėra vien materialios prekės. Plačiąja prasme produktai – tai materialūs objektai, paslaugos, asmenys, vietovės, organizacijos, idėjos ar šių dalykų deriniai.
► Prekė – materialių ir nematerialių savybių rinkinys, apimantis įpakavimą, spalvą, kainą, kokybę, firmos ženklą, taip pat teikiamas paslaugas bei pardavėjo reputaciją.
Prekės turi daug įvairių savybių, kurias galima suskirstyti į tris lygmenis:
• pirminė prekė;
• apčiuopiama prekė;
• išplėstinė prekė.
Pirminė prekė – tai pačios pagrindinės prekės savybės, atspindinčios prekės paskirtį. Pvz., svarbiausia šampūno paskirtis – išplauti plaukus, lemputės – skleisti šviesą ir t.t. Tačiau beveik neįmanoma rasti prekės, kuri turėtų tik pačią esmę. Drauge atsiranda tam tikrų apčiuopiamų savybių, kurios priskiriamos antrajam prekės lygmeniui – apčiuopiamai prekei. Ji apima prekės formą lemiančias savybes, pakuotę, ženklą ir kt. Trečiajam lygmeniui – išplėstinei prekei – priskiriamos savybės kurių vizualiai pastebėti neįmanoma, tačiau kaip tik jos dažnai nulemia prekės savitumą ir išskirtinumą. Būtent jomis (įvaizdžiu, garantijomis ir pan.) pirkėjai dažnai pagrindžia savo pasirinkimą pirkti vieną ar kitą iš konkuruojančių prekių.
Marketingo uždavinys – pasiekti, kad vartotojai atkreiptų dėmesį į firmos vardą, prekės ženklą, o toliau – kad jį atpažintų tarp kitų ir suvoktų jį , kaip identifikuojantį geras prekes (lyg ir gerą jų kokybę). Pagaliau pasiekti, kad vartotojai teiktų pirmenybę šioms prekėms tarp konkurentų ir galu gale – kad “medžiotų” prekes su šiuo prekės ženklu.
Paslaugos – tai produktai, kuriuos sudaro siūloma pirkti veikla, nauda ar pasitenkinimas ir kurie iš esmės yra nematerialūs bei negali tapti nuosavybe. Paslaugų pavyzdžiai yra bankininkystė, viešbučiai, plaukų kirpimas, namų remontas ir pan.
Paslaugų išskirtinumą lemia tai, kad dažniausiai tai nėra apčiuopiami ir matomi daiktai, jų negalima sandėliuoti ir išdėstyti lentynose ar ant prekystalių.
► Paslauga – tai savarankiškos daiktinės formos neturinti prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu metu.
Visoms paslaugoms būdingos savybės, skiriančios paslaugas nuo materialių prekių:
• neapčiuopiamumas (paslaugos negalima demonstruoti, saugoti);
• neatskiriamumas (paslauga neatsiejama nuo šaltinio);
• kokybės nepastovumas (jis priklauso nuo to, kas paslaugą teikia, kur, kokiomis sąlygomis);
• neišsaugomumas (paslaugų kaupti, saugoti ar sandėliuoti neįmanoma);
• nuosavybės teisė (paslaugos nuosavybės negalima perduoti ar perkelti).
Nors prekė gali turėti įvairių paslaugos, daiktinės prekės ar jų junginio savybių, verslininkas turi galvoti apie prekę kaip apie vieningą savybių visumą ir pirmiausiai apie tai, kaip, kokius ir kokių gyventojų grupių norus bei poreikius ši prekė skirta tenkinti.
Prekių asortimentas
Prekių asortimentas, kurį iš dalies sąlygoja gamybinės ir techninės įmonės galimybės, suprantamas, kaip visų, skirtų parduoti prekių (jų grupių) visuma. Prekių linija – visuma giminingų prekių, kurias įmonė parduoda. Asortimentas charakterizuojamas gilumu (gilus asortimentas), platumu (platus), sugretinamumu (harmoniškumu) ir sodrumu.
► Prekių asortimentas – tai visų prekių ir prekių grupių, kurias parduoda įmonė, rinkinys.
► Prekių linija – tai panašios paskirties prekių rinkinys.
► Prekių asortimento plotis – tai prekių linijų skaičius.
► Prekių asortimento gylis – tai prekių liniją sudarančių modifikacijų skaičius.
Kiekviena įmonė stengiasi tobulinti savo prekių asortimentą. Koks jis turi būti – tai priklauso nuo įmonės tikslų, pasirinktos vartotojų grupės bei aplinkos sąlygų.
Asortimento formavimo politika gali remtis skirtingais išeities požymiais:
• pagal medžiagų ar gaminių kilmę (odos, kailių parduotuvės);
• pagal pirkėjų grupes (vaikiškų prekių);
• pagal kainų lygį (pigių prekių);
• pagal panaudojimo paskirtį (namų apyvokos prekės).
Pasirinkus asortimento tobulinimo kryptį, dažniausiai įmonė sutelkia savo pastangas į atskirų prekės vienetų kūrimą ar tobulinimą.

Prekių klasifikavimas
Tradiciškai prekės skirstomos pagal jų apčiuopiamumą, pirkimą, vartojimą ar naudojimą.
Marketingo specialistai paprastai rūpestingai klasifikuoja šias prekes:
• kasdienės paklausos prekės;
• pasirenkamos prekės;
• ypatingos prekės;
• pasyvios paklausos prekės;
• nepageidautinos paklausos prekės.
► Kasdienės paklausos prekės – tai dažnai perkamos prekės, kurias vartotojas siekia įsigyti kuo patogiau, sugaišdamas kuo mažiau laiko.
► Pasirenkamos prekės – tai nedažnai perkamos ir atidžiai pasirenkamos prekės.
Šios prekės gali būti tapačios arba netapačios.
Tapačias prekes pirkėjas suvokia kaip būtinas, perka daug nesigilindamas į jų kokybę ar modifikacijas. Svarbiausia – kaina.
Netapačiomis prekėmis yra laikomos tos, kurias pirkėjas vertina kaip skirtingas ir pirmiausia tyrinėja jų savybes, kokybę ir tinkamumą. Šiuo atveju kokybė, estetinis vaizdas yra svarbiau už kainą (medicinos, buto remonto paslaugos).
► Ypatingo prekės – tai specialius vartotojo poreikius tenkinančios retai perkamos prekės.
Ypatingos prekės tenkina pirkėjo individualų skonį. Pavyzdžiui, automobilis, būstas, meno vertybės ir pan.
► Pasyvios paklausos prekės – tokios, apie kurias vartotojas dar mažai žino ir kurių dar nepageidauja pirkti.
► Nepageidaujamos paklausos prekės – tai tokios, kurių vartotojas nenori, tačiau kartais negali be jų apsieiti. Pavyzdžiui, apendicito operacija, danties gydymas ir pan.

1.5.KAINA
Kainos samprata ir reikšmė
Prekės patenka vartotojui per mainų procesą. Santykis, kuriuo prekės mainomos viena į kitą, vadinamas kaina.
Tarpininkaujant kainai, vyksta prekių mainai. Todėl kaina yra pagrindinė viso prekinio ūkio reguliuotoja.
Paklausos ir pasiūlos dėsnis yra pagrindinis rinkos mainų, taip pat ir kainų dėsnis. Kainų mechanizmas padeda pasiūlą pritaikyti prie paklausos.

Kaina – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su kainų nustatymu ir keitimu.
Sprendimai dėl kainos efektyviausi tada, kai suderinami su kitais marketingo komplekso elementais (preke, paskirstymu ir rėmimu).
Kaina yra vienintelis marketingo komplekso elementas, kurio dėka gaunamos pajamos. Visi kiti elementai yra susiję su sąnaudomis. Kartu kaina yra pats lanksčiausias marketingo komplekso elementas, prireikus, ją galima greitai pakeisti.
Skiriama gamintojo kaina – tai kaina, kuria parduoda prekę jos gamintojas, ir paskutinė – tai kaina, kuria perka prekę galutinis vartotojas. Kartais vartojamas toks apibrėžimas, kaip vartojimo kaina, nustatoma priklausomai nuo visų išlaidų (gabenimo, montavimo, mokesčių, eksploatavimo, serviso, remonto), susijusių su prekės vartojimu ar naudojimu.
Dar galima skirti tokias kainas:
• Prestižinė kaina – kaina, pabrėžianti aukštą prekės (paslaugos) kokybę ir jos statusą;
• Priviliojimo kaina – pabrėžtinai maža kaina, nustatoma prekei, turint tikslą privilioti pirkėją į parduotuvę ir parduoti jam ne tik šią prekę, bet ir kitas brangesnes prekes;
• Dempingo kaina – prekių kaina užsienio rinkoje, mažesnė (20% ir daugiau) už vidaus rinkos kainą arba net mažesnė už gamybos išlaidas.

Kainos nustatymo metodai
Įvertinus paklausą, kaštus ir konkurentų prekių kainas, įmonė pasirenka vieną iš galimų kainos nustatymo metodų.
Apibendrinant įvairius literatūros šaltinius, galima išskirti šiuos dažniausiai naudojamus kainos nustatymo metodus:
orientuotą į kaštus, orientuotą į paklausą, orientuotą į konkurentus.
D. Deano naujos prekės kainos nustatymo metodas. Amerikiečių ekonomistas Deanas siūlo tokias naujų prekių kainų nustatymo alternatyvas:
• nustatyti palyginti didelę kainą;
• nustatyti mažą “prasiskverbimo” kainą.
Dideles kainas, jo nuomone, galima nustatyti toms prekėms, kurios, palyginti su kitomis prekėmis, atlieka kokybiškai naujas funkcijas. Mažos naujų prekių kainos nustatomos, kai norima prasiskverbti į masinę rinką per kuo trumpesnį laiką.
Diferencinis naujos prekės kainos nustatymo metodas. Metodą siūlo amerikiečių ekonomistas A. Oxenfeldas, jo logika tokia: iš daugybės prekių randama prekė – analogas, pagal kurį gali būti nustatyta naujos prekės kaina. Radus tokią prekę, reikia nustatyti kainos skirtumą (didesnė ar mažesnė). Kiekviena nauja prekė turi atitikti įprastinę prekių kategoriją, nes daugelis vartotojų apie prekės vertę ir kainą sprendžia lygindami su esamomis prekėmis.
S. Welsho naujos prekės kainos nustatymo metodas. Kainodaros procesą jis suskirsto į septynis etapus:
• išankstinis kainos įtakos numatomai pasiekti gamybos apimčiai nustatymas;
• reikalavimų, susijusių su pardavimo operacijomis, peržiūrėjimas ir pardavimo plano sudarymas;
• keleto augimo kreivių, apskaičiuotų pagal kelis pasirinktus kainų lygius, įvertinimas;
• apytikrių kašto rodiklių nustatymas;
• konkurentų galimybių įvertinimas atsižvelgiant į laiko veiksnį;
• konkurentų kaštų lygio įvertinimas;
• kainos apskaičiavimas.
Dažnai sprendimą dėl naujos prekės kainos lemia jos pagaminimo priežastys. Jeigu nauja prekė gaminama norint dar padidinti įmonės parduodamų prekių asortimento prestižą, tuomet nustatoma didelė kaina. Jeigu nauja prekė gaminama siekiant sumažinti arba neutralizuoti konkurenciją, tuomet nustatoma maža kaina.
Galutinės kainos nustatymas
Visų išvardytųjų metodikų tikslas – susiaurinti kainų diapazoną, iš kurio bus nustatyta galutinė kaina. Bet prieš tai įmonė turi įvertinti papildomus veiksnius.
Svarbus veiksnys yra vartotojai. Kai kurioms individualioms prekėms ar paslaugoms kainos gali būti nustatomos priklausomai nuo vartotojo perkamosios galios. Kartais į kainos pakėlimą reaguojama palankiau negu į jos sumažinimą, nes pastarąjį vartotojai sieja su kokybės pablogėjimu.
Nustatant kainą reikia įvertinti ir konkurentus. Kaina – lengviausiai ir greičiausiai keičiamas marketingo komplekso elementas, todėl ją nesunku derinti prie konkurencinės situacijos. Ji gali būti nustatoma lygiuojantis į įmonės lyderės arba į vidutinį kainų lygį. Kartais kainų reguliavimas esti agresyvus, t.y. nukreiptas tiesiogiai prieš konkurentus.
Kainos nustatymui įtakos turi valstybinis reguliavimas. Valstybė kainas gali reguliuoti ekonominiu ir administraciniu būdų. Ekonominis yra toks, kai valstybė reguliuoja paklausos ir pasiūlos rinkoje santykį, o administracinis – kai tiesiogiai keičiamos arba stabilizuojamos kainos. Labai svarbu atsižvelgti ir į psichologinius veiksnius. Psichologinis kainų nustatymas pagrįstas ne tik ekonomika, bet ir kainų psichologija. Kai vartotojas gali nustatyti prekės kokybę ją apžiūrėdamas arba remdamasis jau turima patirtimi, kaina nėra pagrindinis kriterijus. Tačiau kai vartotojai negali spręsti apie kokybę iš turimos informacijos arba patirties, kaina tampa svarbiu jos rodikliu.

1.6. PASKIRSTYMAS

Dauguma gamintojų naudoja trečiąsias šalis arba tarpininkus, kad pateiktų rinkai savo produktus. Jos stengiasi nukalti prekių paskirstymo grandinę – grupę tarpusavyje susijusių organizacijų, dalyvaujančių produkto ar paslaugos pateikimo individualiam arba verslo vartotojui procese. Tad prekių paskirstymo grandinė yra visos šios organizacijos, per kurias turi pereiti produktas nuo jo pagaminimo iki suvartojimo.

Paskirstymo esmė
Naujai sukurtai prekei svarbu nustatyti gerai motyvuotą kainą. Tačiau to nepakanka – reikia pagalvoti ir apie naujos prekės paskirstymą.
Sukūrus naują prekę, reikia sukurti tinklą, dėka kurio prekė pasieks vartotoją.

Būtina sukurti tiltą tarp prekės gamintojo ir vartotojo:
:

Gamintojas Vartotojai
Pagal šį paveikslą paskirstymo tinklo kanalų funkcijos yra:
• Pateikti prekę tada, kai vartotojas užsinori ją pirkti;
• Pateikti prekę ten, kur vartotojui patogu;
• Suteikti įvairių papildomų paslaugų (ilgos darbo valandos, pardavėjų pagalba ir patarimai, kreditas, pristatymas);
• Sukurti prekių asortimentą, kuris atitiktų vartotojų pageidavimus.

Paskirstymas – tai marketingo komplekso elementas, kuris apima sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.
Paskirstymo sferos uždavinys – pašalinti vietos, laiko, kiekio ir asortimento neatitikimus, išlyginti atotrūkius.
Marketingo literatūroje paskirstymo sąvoka naudojama nevienareikšmiškai. Kartais paskirstymas apibūdinamas kaip visų ūkio subjektų, kurie dalyvavo prekės judėjimo iš gamintojo pas galutinį vartotoją procese, marketingo veiksmų visuma. Antruoju atveju – atskiros įmonės marketingo veiksmai, susiję su prekių paskirstymu, jų pardavimu.

2. ĮMONĖS MARKETINGO KOMPLEKSO TYRIMAS

2.1 SEGMENTAVIMAS
Geografinis segmentavimas. Vartotojai į grupes skirstomi pagal tam tikrą geografinį požymį. Galima išskirti miesto gyventojų ir kaimo gyventojų segmentą. Taip pat rinką galima suskirstyti ir pagal administracines teritorijas, taip pat pagal geografines ypatybes.
Klaipėda – Lietuvos uostamiestis ir Vakarų Lietuvos sostinė. Tai miestas, ypač turtingas savo tradicijomis, kultūriniu gyvenimu bei lankytinomis vietomis.

Mano pasirnktas objektas – „Baltpark“ yra pastatytas puikioje vietoje, netoli nuo Tarptautinės perkėlos bei keltu perkėlos į Smiltynę ir Nidą, taigi ši vieta labai patraukli klientams, kurie atplaukia keltais ir nori pamatyti pačius nuostabiausius Klaipėdos krašto kampelius.
Demografinis segmentavimas. Dažnai rinka yra segmentuojama pagal žmonių amžių ir lytį, jų užsiėmimą ir išsilavinimą, šeimos dydį, šeimos gyvenimo ciklo etapą, šeimos pajamas, religiją, tautybę ir pan.

„Baltpark“ viešbutis pritaikytas įvairaus amžiaus klientams, tačiau čia dažniausiai apsistoja vyresnio amžiaus žmonės, tai dažniausiai kleintai iš užsienio, kurie atvyksta į Lietuva ir Klaipėdą kaip turistai
Šiame viešbutyje yra kambariai pritaikyti žmonėms, kurie sunkiau juda, taigi vyresnio amžiaus klientams tai labai svarbu.
Psichografinis segmentavimas.Psichografinis rinkos segmentavimas remiasi vartotojų suskirstymu į grupes pagal psichologinius požymius.
Kadangi „Baltpark“ klientai dažniausiai vyresnio amžiaus klientai jiems labai aktualu ramybė ir geras poilsis, taigi šis viešbutis pasirūpino tuo. Viešbutis įrengtas atokiau nuo miesto šurmulio ir tai jam leidžia užtikrinti klientams ramybę. Taip pat, ši vieta labai mėgstama tų klientų, kurie mėgsta romantika, pro aukščiau esančius viešbučio kambarių langus matyti marios, smiltynės kopos ir besilaidžianti saulė.
Taigi, viešbutis patrauklus klientams, kurie mėgsta tylą, ramybę ir romantiką.
Segmentavimas pagal vartotojo elgseną. Rinką galima padalyti į segmentus, atsižvelgiant į motyvus, skatinančius vartotoją pirkti.
Taigi, „Baltpark“ viešbutis neapsiriko pasiringdamas savo kaip savo klientą vyresnio amžiaus užsienio turistą, nes jis yra linkęs gerai pailsėti ir savo poilsiui negaili pinigų, beto užsienio turistų finansinės galimybės gerokai didesnės nei, tarkim, statistinio lietuvio. Taigi, geras poilsis yra labiausiai skatinantis dalykas, užsienio turistui, pirkti šią paslaugą.
Taigi aptardami „Baltpark“ viešbučio rinkos segmentavima, galime teigti, kad įmonė pasirinko savo klientu vyresnio amžiaus užsienio turistą, kuris savo poreikių patenkinimui yra linkęs išleisti nemažą sumą pinigų.
2.2 ĮMONĖS MAKROAPLINKOS TYRIMAS
Ekonominė aplinka
Kiekvienos įmonės veiklai didelį poveikį daro tokie makroekonominiai veiksniai kaip bendra šalies ekonominė būklė, jos išsivystymo lygis.
Galima teigti, kad ši įmonė pasirinkdama Lietuva, kaip šalį, kurioje bus įsteigtas viešbučių tinklas, nesuklydo, kadangi Lietuvos ekonomikos lygis yra gana aukštas ir pati ekonomika mūsų šalyje stabili. Pelningai veikiančioms įmonėms negresia nacionalizacija, kaip tarkim Baltarusijoje. Pirkėjų pajamos taip pat nėra mažos, tačiau įmonės veikla yra orientuota į turistus ir į jų ekonomines galimybes. Norėdama įrodyti gan aukštą Lietuvos ekonomikos lygį pateikiu BVP lentelę (žiūrėti priedą Nr. 1)
Mūsų šalyje yra gana aukštas nedarbo lygis, todėl nėra sunku rasti darbuotojų, kurie sutiks dirbti už minimalų atlyginimą, o tai įmonei yra naudinga.
Ketvirčiai Visi darbuotojai Iš jų

darbininkai tarnautojai

iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys
2005 m.
IV Š 1030,1 1121,7 942,1 773,1 852,4 648,2 1265,8 1521,6 1110,4

V 1081,5 1235,5 993,3 722,0 851,9 586,8 1239,6 1522,4 1118,4

P 994,6 1072,2 889,1 791,1 852,5 678,2 1297,0 1521,0 1097,8
III Š 982,5 1072,8 894,9 752,9 827,7 632,9 1194,9 1441,9 1044,6

V 1012,0 1160,8 926,5 691,2 813,5 563,3 1155,1 1424,8 1039,6

P 962,3 1034,8 862,1 774,7 831,7 667,6 1241,9 1454,7 1052,4
II Š 952,0 1035,5 871,7 712,9 781,7 604,2 1169,6 1408,1 1023,7

V 992,5 1141,4 906,6 663,9 783,6 539,1 1139,5 1413,0 1021,8

P 923,5 988,3 834,6 731,0 781,2 637,7 1205,9 1404,4 1026,8
I Š 912,6 989,8 839,1 674,7 734,1 582,7 1126,0 1356,7 984,7

V 957,0 1098,3 874,3 646,8 756,0 529,8 1098,8 1366,6 983,1

P 880,5 939,3 801,6 685,5 727,3 610,2 1158,8 1349,2 987,1
Š – šalies ūkis;
V – valstybės sektorius;
P – privatus sektorius.
Taigi remdamasi šios lentelės duomenimis galiu teigti, kad mūsų šalyje atlyginimai už darbą netik, kad neauga, bet net mažėja (darbininkams), tai yra naudinga „Baltpark“ viešbučių tinklui, nes jiems reikalingo personalo darbo užmokesčio kaštai nebus dideli, tai jiems net labai naudinga.
Socialinė – kultūrinė aplinka
Gyventojų migracija tai vienas iš šios aplinkos rodiklių. Į mūsų šalį iš kitų valstybių atvyksta darbuotojai, kurios samdo įvairios įmonės, todėl atsiranda galimybės sudaryti sutartis su tomis įmonėmis, dėl darbuotojų apgyvendinimo. Taip pat į šalį atvyksta žmonės ieškantys galimybės užsidirbti, taigi „Baltpark“ turi galimybę samdytis darbuotojus, kurie nereikalaus didelio darbo užmokesčio.

2003 2004 2005

Atvyko Išvyko Migracijos saldo1 Atvyko Išvyko Migracijos saldo1 Atvyko Išvyko Migracijos saldo1
Iš viso 4728 11032 -6304 5553 15165 -9612 6789 15571 -8782
vyrai 2594 5173 -2579 3043 7112 -4069 3816 7558 -3742
moterys 2134 5859 -3725 2510 8053 -5543 2973 8013 -5040

Gyventojų tarptautinė migracija
1 Skirtumas tarp atvykusių ir išvykusių skaičiaus.
Remdamasi šia lentele galiu tik patvirtinti, kad atvykstančių žmonių į mūsų šali tik didėja, taigi viešbutis gali sulaukti ir papildomos darbo jėgos, ir papildomo klientų iš užsienio skaičiaus. Išsilavinimo lygio kilimas ir tarnautojų skaičiaus didėjimas, tai taip pat labai naudinga „BaltPark“, kadangi atsiranda kvalifikuotų darbuotojų, kurie gali padėti vystyti įmonės teikiamų paslaugų kokybę taip pat klientų aptarnavimo lygį.
Politinė – teisinė aplinka
Kadangi Lietuva visiškai teisiškai nepriklausoma jau 15 metų, tai mūsų šalyje jau yra tvirta įstatyminė bazė, taigi „Baltpark“ viešbučiai teikdami savo paslaugos privalo laikyti tam tikrų įstatymų ir teisės aktų. Tokių kaip: konkurencijos įstatymas, vartotojų teisių įstatymai ir pan. Beabejo UAB „Baltpark“ negali išvengti tokių įstatymų, kaip: reklamos įstatymas, architektūriniai reikalavimai, gamtos apsaugą reguliuojantys įstatymai, sanitariniai prekių pardavimo vietų reikalavimai.
Tačiau įsirengdami viešbučius būtent mūsų šalyje UAB „Baltpark“ neapsiriko, nes čia jie yra apsaugoti nuo tokių dalykų kaip pelningų įmonių nacionalizacija, ko nebūtų tarkim Baltarusijoje ar Rusijoje.

Mokslinė – technologinė aplinka
Mokslinėje – technologinėje aplinkoje pastebimos tokios tendencijos:
• Techninės pažangos spartėjimas. Tai leidžia BaltPark viešbučiams savo klientams pasiūlyti pačias naujausias technologijas. Šiuose viešbučiuose galima rasti kambarius, specialiai pritaikytus žmonėms su negalia, specialiai jiems pritaikytas technikos naujovės. Tai šiems viešučiams leidžia būti paklausesniems nei kitiems jų konkurentams. Beto šis viešbučių tinklas neapleidžia ir verslo klientų, čia jie gali rasti ir konferencijų sales su specialia, jiems reikalinga, įranga.
• Neribotos naujovių galimybės. Tai leidžia BaltPark viešbučiams būti kur kas arčiau savo klientų. Yra specialus interneto puslapis www.baltpark.lt, kuriame galima rasti visą norimą informaciją apie viešbučius ir jų teikiamas paslaugas. Šiuo puslapių gali naudotis ir užsienio klientai, kadangi jis yra parengtas net keletu užsienio kalbų.

Gamtinė aplinka
BaltPark viešbučiams ši aplinka nėra labai aktuali, nes viešbučiai parduoda paslaugas. Tačiau pačios gamtinės sąlygos viešbučiui įsikurusiam Klaipėdoje yra labai palankios, kadangi jis yra netoli perkėlų, kuriomis naudojasi užsieniečiai atplaukiantys iš užsienio ar poilsio Neringoje. Šis viešbutis yra atitrūkęs nuo miesto šurmulio, o tai nemažai daliai klientų labai patinka. Taip pat pro viešbučio langus galima matyti marias.

2.3 ĮMONĖS MIKROAPLINKOS TYRIMAS

Pirkėjai, dažnai esantys ir prekės vartotojai, daro didžiausią įtaką marketingui. Jie lemia marketingo tikslus, jo strateginius ir taktinius sprendimus, netiesiogiai formuoja marketingo kompleksą.
BaltPark viešbučiams palankios šios pirkėjų grupės:
• Privatūs namų ūkiai – tai yra pavieniai asmenys, kurie noriai naudojasi šio viešbučio paslaugomis
• Užsienio pirkėjai – tai visi užsienio klientai, kurių šiems viešbučiams netrūksta.

Pardavimo tarpininkai – tai ekonominiu ir juridiniu atžvilgiu savarankiški

ūkio subjektai, savo vardu ir rizika perkantys prekes, kad jas parduotų.
Tačiau pardavimo tarpininkai nėra aktualūs BaltPark viešbučiams, kadangi jie savo paslaugas parduoda tiesioginiam klientui.
Konkurentai – tai rinkos dalyviai, siūlantys potencialiems pirkėjams tuos pačius ar panašius poreikius tenkinančias prekes.
Konkurentų BaltPark viešbučiai turi gana daug, kadangi šiuo metu šis verslas labai patrauklus, kadangi Lietuva traukia užsienio klientus, o šiems reikia kažkur apsistoti.

Konkurentai Klaipėdoje yra tokie viešbučiai kaip:
• Klaipėdos viešbutis
• Radisonsas
• Europa Royale
• Navalis

Šie viešbučiai gali pasiūlyti tokias pat ar net geresnes paslaugas, tačiau visų jų kainos gerokai aukštesnės, kadangi jie siūlo kai kurias paslaugas, kurios daugeliui klientų nėra reikalingos. Taigi „BaltPark“ viešbučiai šių paslaugų atsisakė, todėl gali pasiūlyti gerokai žemesnes nuomos kainas.
Konkurencija ir rinka
Manau, BaltPark viešbučiams galioja horizontaliosios konkurencijos rūšis, kadangi ji varžosi su konkurentais, siūlydama pirkėjams tokias pat paslaugas, tenkinančias pirkėjo poreikius.

„BaltPark“ viešbutis yra monopolinės rinkos konkurencijoje, nes vien Klaipėdoje yra daug konkurentų, kurie siūlo labai panašias paslaugas, tačiau jos nėra identiškos. Todėl šis viešbutis stengiasi savo klientus pritraukti savo ypatingomis savybėmis, neaukštomis kainomis ir paslaugomis, kurių kiti viešbučiai negali pasiūlyti.

2.4 PREKĖ

Produktas (prekė) yra visa tai, ką galima pasiūlyti rinkai atkreipti dėmesį, įsigyti, naudoti ar vartoti ir kas gali patenkinti norą arba poreikį. Produktai nėra vien materialios prekės. Plačiąja prasme produktai – tai materialūs objektai, paslaugos, asmenys, vietovės, organizacijos, idėjos ar šių dalykų deriniai.
Taigi UAB „Baltpark“ prekė – tai paslaugos, kurias jie teikia.
Paslaugos – tai produktai, kuriuos sudaro siūloma pirkti veikla, nauda ar pasitenkinimas ir kurie iš esmės yra nematerialūs bei negali tapti nuosavybe. Paslaugų pavyzdžiai yra bankininkystė, viešbučiai, plaukų kirpimas, namų remontas ir pan.
Paslaugų išskirtinumą lemia tai, kad dažniausiai tai nėra apčiuopiami ir matomi daiktai, jų negalima sandėliuoti ir išdėstyti lentynose ar ant prekystalių. Yra tam tikros produkto rūšys: esminė proukto nauda, pagrindinis produktas, laukiamas produktas ir kt., as pateikiu lentelę, kurioje pateikiama UAB „Baltpark“ produkto rūšys (žiūrėti lentelę Nr.1)

Esminė nauda

Nakvynė viešbutyje
Pagrindinis produktas

Nakvynė, maitinimas
Laukiamas produktas Geras aptarnavimas, tvarkingi kambariai, automobilių stovėjimo aikštelė
Papildytas produktas Pramogos, mini virtuvė, kambariai pritaikyti neįgaliesiems
Potencialus produktas Pramogų kambariai vaikams, masažai, SPA paslaugos
Lentelė Nr.1

Šios įmonės prekes (paslaugas) galima priskirti prie nebrangių, kadangi tokio lygio konkurentų paslaugos kainuoja kur kas brangiau.
Manau UAB „Baltpark“ teikamos paslaugos yra pasirenkama prekė, kadangi žmonės ne kasdien keliauja ir ne kasdien naudojasi viešbučių paslaugomis. Teikiamos viešbučio paslaugos yra netapati prekė, nes klientas prieš pasirinkdamas viešbutį visų pirma vertina teikiamų paslaugų kokybę, tinkamumų, o poto ir kainą. Taigi kliento pasirinkimą lemia ne tiek kaina kiek estetinis viešbučio vaizdas, kambarių tvarka, aptarnavimas ir kitos teikiamos viešbučio paslaugos.

2.5 KAINA

UAB „Baltpark“ pasirinko savo klientu užsienio klientus, tai yra turistus atvikusius pailsėti, taigi viešbučiam tenka pasiūlyti gan žemas kainas, kad pritrauktų klientus pas save, kadangi Klaipėdoje yra ne vienas panašaus lygio viešbutis, teikiantis panašias paslaugas. Taigi „Baltpark“ viešbučių kainas galima priskirti priviliojimo kainų rūšiai, nes siūlydamas mažas kai kurių kambarių kainas jis tuo pačiu gali pasiūlyti klientui kambarių, kurių kainos nėra tokios žemos.
Tuo galima įsitikinti pažvelgus į viešbučio „Baltpark“
Turizmo sezono metu (05 01 – 09 15)
Kambarys su didele dvigule lova
249 Lt
Kambarys su dviem atskiromis lovomis
249 Lt
Verslo klasės kambarys
349 Lt
Erdvusis kambarys (svečiams su negalia)
249 Lt
Papildoma lova (trečioji vieta kambaryje) 40 Lt

Žiemos sezono metu (09 16 – 04 30)
Kambarys su didele dvigule lova
219 Lt
Kambarys su dviem atskiromis lovomis
219 Lt
Verslo klasės kambarys
319 Lt
Erdvusis kambarys (svečiams su negalia)
219 Lt
Papildoma lova (trečioji vieta kambaryje) 40 Lt

NUOLAIDOS
Vyresniojo amžiaus svečiams (virš 55 metų) 18%
Jaunimui (iki 26 metų) 10%
Nuolatiniams užsakovams (organizacijoms)
nuo 15%
Grupei (nuo 10 kambarių vienu metu) nuo 20%
Savaitgalio kaina (nuo penktadienio iki sekmadienio) 25%

Taigi galima daryti išvadą, kad viešbutis iš tiesų siūlo gan nedideles kainas ir gan nemažas nuolaidas įvairioms klientų grupėms, bet tuo pat metu siūlo ir kambarius, kurių nuomos kaina nėra toki žema.

2.6. PASKIRSTYMAS

Paskirstymas – tai marketingo komplekso elementas, kuris apima sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.
Paskirstymo sferos uždavinys – pašalinti vietos, laiko, kiekio ir asortimento neatitikimus, išlyginti atotrūkius.
Taigi viešbutis „Baltpark“ savo paslaugas siūlo labai patogioje klientui vietoje, taip pat, teikia apgyvendinimo paslaugas bet, kuriuo paros metu, tačiau sezono metu klientui gali tekti pasinaudoti dar viena viešbučio teikiama paslauga – kambarių rezervacija, nes sezono metu gali būti sunku gauti kambarį nneužsisakiu jo iš anksto.
Taip pat viešbutis turi savo automobilių stovėjimo aikštelę, kuria gali naudis visi viešbučio svečiai, beto šalia aikštelės yra degalinė, kurioje bet kuriuo paros metu galima pasipildyti automobilio kuro atsargas.
Taigi viešbutis savo būsimam klientui siūlo: paslaugas teikiamas bet kuriuo paros metu, gerą aptarnavimą, patogų privažiavimą prie viešbučio pastato, vieta automobiliui pastatyti bei degalinę, kuro atsargom papildyti.

IŠVADOS IR PASŪLYMAI
Išvados

1. Apžvelgę įmonės veiklos sampratą galime teigti, kad įmonė tai materialinius, socialinius ir informacinius resursus valdanti organizacija turinti tikslą savo veiklos rezultate gauti pelną.
2. Apibendrinant įmonės aplinkos sąvoką prieiname išvados, kad tai poveikį organizacijai darantys tiesioginiai ir netiesioginiai veiksniai vienaip ar kitaip įtakojantys įmonės efektyvią ar nuostolingą veiklą.
3. Galime teigti, kad veiklos pelningumas yra vienas iš pagrindinių įmonės tikslų. Pelningumo rodiklių apskaičiavimas ir analizė padeda atskleisti ne tik veiksniu, nulėmusius tam tikrą pelno dydį, bet ir pelno kitimo tendencijas bei galimybes jam didėti.
4. Galima teigti, kad tiek įmonės makro, tiek mikro aplinka daro didelę įtaka įmonės įsikūrimui, veiklos vykdymui ir pelno siekimui.
5. Prieiname išvados, kad UAB Baltpark yra stabiliai augantis viešbučių tinklas paskirstymo Šiandien bendrovė turi kolkas tik du viešbučius Lietuvoje, tačiau sėkmingai plečia savo veiklą. Lankstumu pagrįsta „Baltpark“ darbo kultūra bei investicijos į įmonės modernizavimą užtikrina konkurencinį atsparumą, stabilumą ir patikimumą. Šiuolaikinių technologijų taikymas, efektyvus santykių su klientais valdymas, nuolatinė vartotojų poreikių analizė sudaro prielaidas naujų paslaugų kūrimui bei stabiliam įmonės augimui. Įmonė pasižymi aukšta kokybe ir paslaugų kompleksiškumu.
6. Pagrindiniai reikalavimai tiekiamoms paslaugoms – aukšta kokybė, konkurencinga kaina, geras aptarnavimas. Papildomi privalumai – įvaizdžio formavimas ir populiarinimas.
7. Išanalizavus įmonės darbo principus galime pastebėti, kad įmonė dirba gana lanksčiai ir operatyviai reaguoja į rinkos paklausą. Galime teigti, kad įmonės kvalifikuota specialistų komanda bei nuolatinė tobulėjimo ir plėtros perspektyvų paieška užtikrina efektyvią įmonės veiklą.

Pasiūlymai
1. UAB „Baltpark“ savo marketingo kompleksu rūpinasi gan neblogai, tačiau galėtų, daugiau reklamuotis, kad klientas juos greičiau pastebėtų.
2. „Baltpark“ galėtų nukreipti savo klientų segmentavimą ne vien į vyresnio amžiaus žmones, bet ir į jaunesnius, mėgstančius keliauti užsienio klientus.

Literatūros šaltiniai:
1. Apie įmonę. [žiūrėta 2006 04 18] Prieiga per internetą:
http://www.baltpark.lt
2. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. Marketingas
3. Statistiniai duomenys [žiūrėta 2006 04 18] prieiga per internetą:

http://www.std.lt
4. Žilinskas V., Martinkus B. Ekonomikos pagrindai. – Kaunas: Technologija, 2001.
5. Urbonavičius S. Marketingo pagrindai.
6. Dėst. Žiulpienės marketingo konspektas.

Priedas Nr. 1

Tenka vienam gyventojui BVP
veikusiomis kainomis, litų palyginamosiomis 2000 m. kainomis eurų JAV dolerių

litų pokytis, %

a) b)
13950 14018 6,4 6,4 3896 3487
3128 3194 -4,6 6,1 846 782
3515 3403 6,5 5,8 1005 879
3646 3783 11,2 7,3 1025 911
3661 3639 -3,8 8,7 1021 915
14975 15018 7,1 7,1 4328 4104
3263 3358 -7,7 5,1 936 822
3772 3678 9,5 8,1 1092 1001
3981 4102 11,5 8,4 1153 1135
3959 3879 -5,4 6,6 1147 1145
16436 16666 11,0 11,0 4760 5390
3602 3735 -3,7 11,2 1043 1118
4088 4026 7,8 9,4 1184 1341
4330 4556 13,2 11,1 1254 1410
4416 4349 -4,5 12,1 1279 1520
18174 17926 7,6 7,6 5264 6544
3891 4035 -7,2 8,0 1127 1409
4467 4366 8,2 8,4 1294 1559
4849 4836 10,8 6,2 1404 1715
13207 13237 7,5 3825 4684
4968 4689 -3,1 7,8 1439 1860
4302 4223 -9,9 4,7 1246 1637
5150 4745 12,4 8,7 1491 1881
5557 5221 10,0 8,0 1609 1964
15008 14190 7,2 4347 5483

Leave a Comment