Labdara ir parama - Mokslai.lt

Turinys:

1. Įvadas 2. Labdaros ir paramos palyginimas 3. Labdaros ir paramos įstatymo aptarimas Mokesčių lengvatų taikymas paramos tiekėjams 4. Teikiamos (gaunamos) labdaros ir paramos įforminimo ir apskaitos tvarka 5. Paramą teikiančių fondų pavyzdžiai 6. Naudota literatūra 7. Priedas

Įvadas

“Visuomenė negali likti abejinga savo mažųjų piliečių likimui. Tik šiandien patyrę tauriausią jausmą – žmogiškąją meilę – vaikai patys ją skleis bei dalinsis su kitais ir šiandien, ir ateityje”.Alma Adamkienė. Šitaip pradedamas Almos Adamkienės paramos fondo internetinis puslapis. Gyvename tokiame laikmetyje, kad nemažai daliai mūsų visuomenės narių reikalinga parama ir labdara. Manau, kad kievienam žmogui vertėtų žinoti šį tą daugiau apie labdaros ir paramos teikimą, jas teikiančias įstaigas.

Darbo tikslai:1. Išaiškinti kuo skiriasi parama ir labdara.2. Supažindinti su Labdaros ir paramos įstatymu.3. Supažindinti su mokesčių lengvatomis taikomomis paramos tiekėjams.4. Supažindinti su teikiamos (gaunamos) labdaros ir paramos įforminimo ir apskaitos tvarka

Labdaros ir paramos palyginimas

Kasdienėje kalboje žodžius “labdara” ir “parama” vartojame kaip sinonimus. Nors ištiesų teisės aktų kūrėjų valia labdaros ir paramos įstatyme šios dvi sąvokos atskiros. Labdara – tai labdaros tiekėjų savanoriškas ir neatlygintinas pinigų, turto ar paslaugų tiekimas remtinų fizinių asmenų minimaliems socialiai priimtiniems poreikiams tenkinti, sveikatos priežiūrai užtikrinti, padėti likviduoti karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, užkrečiamųjų ligų protrūkių bei epidemijų pasekmes. Remtini fiziniai asmenys yra: neįgalieji (invalidai), ligoniai; vaikai našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai; nedirbantys pensininkai, negaunantys kitų pajamų, išskyrus pensijas ir socialines išmokas; bedarbiai; asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka pripažintas nukentėjusiųjų teisinis statusas; šeimos (asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai priimtinų poreikių, kurių mąstą nustato savivaldybės; asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkio…

Tačiau yra vienas apribojimas – labdarą gali duoti ne bet kas – labdara pripažįstama, kai ją teikia tik Lietuvos Respublikoje registruoti: labdaros ir paramos fondai; asociacijos; viešosios įstaigos; visuomeninės organizacijos; religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai; tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai),jeigu labdaros teikimas nustatytas jų įstatuose bei veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu jie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą. Tad pilietis, norintis, pavyzdžiui, neįgaliam asmeniui suteikti labdarą – tiesioggiai to padaryti negalite. Galite paremti invalidų draugiją, nurodydami, kam turi būti panaudojama jūsų labdara. Žinoma, jūs visada galite sušelpti tą patį neįgalųjį ar pensininką – tiesiog tada jūs neturėsite teisės į pelno ar pajamų mokesčio lengvatą. Tuo tarpu parama – tai paramos tiekėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, pinigų, turto ar paslaugų dalykų tiekimas paramos gavėjamas visuomenei naudingais tikslais. Paramą, skirtingai nuo labdaros, gali tiekti praktiškai bet kas – Lietuvos Respublikos fiziniai, juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, užsienio valstybės, užsienio valsttybių fiziniai, juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos. Paramos negali duoti: politinės partijos ir politinės orgganizacijos, valstybės, savivaldybių ir biudžetinės įstaigos. Parama teikiama visuomenei naudingais tikslais, jie yra: tarptautinio bendradarbiavimo; žmogaus teisių apsaugos; mažumų integracijos; kultūros; religinių ir etinių vertybių puoselėjimo; švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo; neformalaus pilietinio ugdymo, sporto; nacionalinio saugumo ir gynybos; autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos; gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtrostaip pat kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Šios organizacijų rūšys paramą gali gauti ne bet kada, o tik tada, jei vykdo visuomenei naudingą veiklą. Tiesa, biudžetinės organizacijos gali gauti paramą tiesiog savo nuostatuose nustatytiems tikslams siekti. Žinoma, paramos negali gauti pelno siekiantys subjektai – personalinės įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės.

Labdaros ir paramos įstatymo aptarimasLabdaros ir paramos įstatyme aptariama: Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo tikslas – reglamentuoti ir skatinti labdarą bei paramą Lietuvos Respublikoje, nustatant atvejus, kada taikomos valstybės mokesčių, muito mokesčių ir valstybinės rinkliavos lengvatos.Labdaros ir paramos tikslai.Labdara yra duodama siekiant: 1) šelpti ir teikti pagalbą arba nemokamas paslaugas asmenims, kuriems tai reikalinga: invalidams, ligoniams, vienišiems nedarbingiems asmenims, našlaičiams arba vaikams, likusiems be tėvų globos, daugiavaikėms ir mažai aprūpintoms šeimoms, bedarbiams, asmenims, kurių gaunamos pajamos negali užtikrinti minimalaus gyvenimo lygio; 2) šelpti labdaros fondus, religijos centrus bei vienuolijas, teikiančius labdarą ir paramą, taip pat lietuvių bendruomenes, esančias užsienyje; 3) šelpti nukentėjusius dėl karo ir gaivalinių nelaimių, ekologinių katastrofų, užkrečiamų ligų pidemijų asmenis, padėti likviduoti tų nelaimių, katastrofų ir epidemijų padarinius; 4) padėti įsidarbinti, įsteigiant darbo vietas arba perkvalifikuojant darbo netekusius socialiai remtinus asmenis.Parama yra teikiama siekiant: 1) remti mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos plėtojimo programas; 2) remti aplinkos apsaugos ir aplinkos tvarkymo darbų programas; 3) remti istorijos, gamtos, architektūros, kultūros, meno paminklų apsaugos darbų programas; 4) remti kitą socialiai naudingą veiklą bei programas, kurias skelbia LR vyriausybė. Labdaros ir paramos pripažinimas Labdaros ir paramos sandoryje leidžiamas gavėjo individualus reklaminis įsipareigojimas labdaros davėjui ar rėmėjui, išskyrus įsipareigojimą reklamuoti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus. Labdara ar parama pagal šį įstatymą nepripažįstamas tiesioginis pinigų ar materialinių vertybių perdavimas fiziniams asmenims, išskyrus kai tai daro labdaros organizacijos ar fondai.Labdaros ir paramos teikimo būdai Labdaros davėjai ir rėmėjai teikia labdarą ar paramą: 1) perduodami pinigus (materialines vertybes) labdaros ar paramos gavėjui LR notariato įstatymo nustatyta tvarka; 2) teikdami nemokamas paslaugas labdaros ar paramos gavėjui;

3) pagal panaudos sutartį suteikdami jiems priklausantį turtą naudotis labdaros ar paramos gavėjui. Labdara ir parama gali būti teikiama ir kitais būdais, kurių nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Labdara ar parama teikiama neatlygintinai ir savitarpiopasitikėjimo pagrindu.Labdaros ir paramos dalykas Labdaros ir paramos dalykas yra labdaros davėjo ar rėmėjo: 1) gautos pajamos; 3) gaminama arba už jo lėšas įgyta produkcija; 2) įgytas ar valdomas turtas; 4) teikiamos paslaugos.Labdaros ir paramos laisvė Labdaros davėjai ir rėmėjai patys pasirenka labdaros ar paramos gavėjus bei teikimo būdus. Valstybės institucijos ir jų pareigūnai privalo garantuoti labdaros ir paramos laisvę. Valstybės institucijų pareigūnai, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, trukdantys teikti labdarą ar paramą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.Labdaros ir paramos apskaita Teikiantys labdarą ar paramą Lietuvos Respublikoje jos ūkio subjektai, taip pat visuomeninės ar labdaros organizacijos bei religinės bendruomenės privalo tvarkyti labdaros ar paramos gavėjų, kuriems jie aukoja pinigus ir materialines vertybes, apskaitą: joje nurodyti konkrečius labdaros ar paramos gavėjus, aukų dydį ir paskirtį. Labdaros davėjai ir rėmėjai kiekvieną ketvirtį privalo teikti nustatytos formos informaciją valstybės institucijoms, atliekančioms finansinės veiklos kontrolę ir tvarkančioms atskaitomybę. Kaip labdara ar parama gautų pinigų ir materialinių vertybių apskaitą privalo tvarkyti visi juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių. Informacija apie gautą labdarą ar paramą turi būti pateikiama valstybės institucijoms, atliekančioms finansinės veiklos kontrolę ir tvarkančioms atskaitomybę pagal nustatytą vieningą formą. Nuslėpus informaciją apie pinigus arba materialines vertybes, gautus kaip labdara ar parama, ta lėšų dalis yra apmokestinama pelno (pajamų) mokesčiu nepaisant labdaros ar paramos gavėjo. Labdaros davėjų ar rėmėjų perduotos lėšos ir materialinės vertybės turi būti naudojamos pagal paskirtį tik labdaros ar paramos tikslams. Konkrečius panaudojimo tikslus gali nustatytipats labdaros davėjas ar rėmėjas, perduodamas pinigus bei materialines vertybes. Kaip labdara ar parama gautos lėšos ir materialinės vertybės, naudojamos ne pagal paskirtį, teismo sprendimu gali būti konfiskuojamos ir perduodamos į valstybinius labdaros fondus.

Labdaros organizacijos ir fondai turi teisę iki 20 procentų labdarai surinktų lėšų panaudoti šių organizacijų veiklai plėtoti ir administravimo išlaidoms apmokėti, jeigu tam neprieštarauja labdaros davėjas ir nenustato konkretaus aukos panaudojimo tikslobei būdo.Labdaros ir paramos skatinimas Labdaros davėjų ar rėmėjų padarytos ir dokumentais patvirtintos išlaidos labdarai ar paramai įskaitomos į faktines išlaidas skaičiuojant apmokestinamąjį pelną ar pajamas, o juridinių asmenų apmokestinamasis pelnas ar fizinių asmenų apmokestinamosios pajamos dar kartą mažinamos ta išlaidų suma, kuri buvo skirta labdarai ar paramai, jeigu tai neviršija 20 procentų apmokestinamojo pelno (pajamų). Lėšos, skirtos labdarai ar paramai, viršijančios 20 procentų apmokestinamojo pelno (pajamų), apmokestinamos bendra tvarka. Maksimalios neapmokestinamos išlaidos labdarai gali būti didinamos tiek, kiek sumažinamos maksimalios neapmokestinamos išlaidos paramai. Labdaros organizacijų ir fondų, invalidų draugijų ir sąjungų bei jų įmonių pajamos, kurios naudojamos labdaros ar paramos tikslams, neapmokestinamos pelno (pajamų) mokesčiu nepaisant tų pajamų dydžio. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos lengvatos netaikomos labdarai ar paramai, teikiamai užsienio valstybių juridiniams asmenims, išskyrus tuos atvejus, kai tokia labdara ar parama teikiama per tarptautines labdaros organizacijas arba lietuvių bendruomenes, esančias užsienyje. Labdarai ar paramai skirtos materialinės vertybės, įvežamos į Lietuvos Respubliką arba išvežamos iš jos, neapmokestinamos muito mokesčiu. Iš Lietuvos Respublikos išvežamų labdarai skirtų materialinių vertybių išvežimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Asmenys, dovanojantys ar kitaip perduodantys turtą labdaros ar paramos gavėjams, yra atleidžiami nuo valstybinės rinkliavos.Labdaros ir paramos kontrolė Labdarai ir paramai perduodamų ir gaunamų lėšų teisėtumą kontroliuoja valstybinės mokesčių inspekcijos, kiek tai susiję su mokesčių lengvatų taikymu, o gautų lėšų panaudojimo teisingumą kontroliuoja Valstybės kontrolės departamentas. Ginčus dėl labdaros ar paramos pripažinimo nagrinėja teismas. Labdaros ar paramos davėjai, nustatę konkrečius šalpos ar paramos panaudojimo tikslus ir būdus, turi teisę gauti informaciją ir patys kontroliuoti, kaip labdaros organizacijos ar fondai vykdo nustatytas sąlygas.

Labdaros ir paramos skelbimas Labdaros organizacijos ir fondai turi teisę laisvai skelbti per masinės informacijos priemones labdaros ir paramos tikslus, gavėjus bei objektus. Informacija apie labdaros davėjus ir rėmėjus per masinės informacijos priemones bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nenurodytiems šio įstatymo 9 straipsnyje, teikiama tik labdaros davėjui ar rėmėjui sutikus.Mokesčių lengvatų taikymas paramos tiekėjams Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) nustatytos pelno mokesčio lengvatos taikomos tada, kai parama ar labdara teikiama Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymu patvirtintos naujos Labdaros ir paramos įstatymo redakcijos nustatyta tvarka. Teikiant paramą ilgalaikiu materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto likutinei vertei. Teikiant paramą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto įsigijimo kainai. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių paslaugų savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per laikotarpį, kurį paramos gavėjas jį naudojo, sumai. Kai parama teikiama turtu, dar taikomos ir Pelno mokesčio įstatymo 15 str. 2 dalies nuostatos. Perleidus turtą nemokamai, laikoma, kad turtas parduotas, o jo pardavimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta nuosavybės teisės į turtą perleidimo dieną. Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti tik paramą, iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 proc. mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą. Teikiant paramą ilgalaikiu materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto likutinei vertei. Teikiant paramą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto įsigijimo kainai. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių paslaugų savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per laikotarpį, kurį paramos gavėjas jį naudojo, sumai. Suteiktos paramos turtu ar paslaugomis dydis nustatomas atsižvelgiant ne į galimas pardavimo kainas, o į faktinę įsigijimo savikainą. Čia reikia remtis Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 3 punktu. Dauguma žmonių žino, kad suteiktos paramos sumą galima įrodyti tik dokumentais. Tai vienu atveju bus dokumentai, įrodantys turto, perduoto paramai, įsigijimo (pasigaminimo) vertę, paslaugų atlikimo savikainą. Kitais atvejais tai – įrodantys turto perdavimo ar paslaugų suteikimo paramos gavėjui faktą dokumentai.

Anoniminė parama Naujasis Labdaros ir paramos įstatymas nustato, kas yra anoniminė parama. Anoniminė parama – tai paramos gavėjo gautos piniginės lėšos, kitas turtas arba paslaugos, kai paramos teikėjas nėra žinomas (gauta viešųjų akcijų ir kitokių renginių metu arba kitu būdu) arba nenori būti žinomas, laikomi anonimiškai gauta parama (anoniminė parama) ir turi būti įtraukiami į apskaitą.TEIKIAMOS (GAUNAMOS) LABDAROS IR PARAMOS ĮFORMINIMO IR APSKAITOS TVARKA

Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose nėra nustatytos atskiros labdaros ar paramos teikimo ir gavimo įforminimo bei apskaitymo tvarkos, tačiau finansų ministro 1999 03 16 įsakymu Nr. 65 ,,Dėl dotacijų ir subsidijų finansinės apskaitos tvarkos patvirtinimo” patvirtintos tvarkos 2 punkte nustatyta, kad šiuo įsakymu patvirtintos tvarkos nuostatos taikomos ir finansinėje apskaitoje registruojant labdarą, paramą ar kitos rūšies gaunamą pagalbą. Ši tvarka netaikoma biudžetinių įstaigų apskaitoje. Paramos teikimo (gavimo) faktas įforminamas perdavimo aktu, jeigu parama teikiama ne Notariato įstatymo nustatyta tvarka ir nenustatomos papildomos paramos davėjo sąlygos dėl reklamos ar paramos panaudojimo tikslų, bei paramos perdavimą patvirtinančiais dokumentais. Suteiktos labdaros ir paramos vertė nustatoma:1. pinigų – pagal mokėjimo pavedime ir faktišką mokėjimą patvirtinančiame banko išraše arba kasos pajamų orderyje nurodytą sumą;2. ilgalaikio materialaus turto – pagal to turto likutinę vertę, neįskaitant to turto vertės padidėjimo dėl perkainojimo;3. kitų materialinių vertybių – pagal labdaros ir paramos davėjo materialinių vertybių perdavimo dokumentuose (patvirtintuose labdaros ir paramos gavėjo) nurodytą šio turto įsigijimo (pasigaminimo) vertę;4. nemokamų paslaugų arba atliktų darbų – pagal darbų atlikimą ar paslaugų suteikimą patvirtinančiuose aktuose (patvirtintais labdaros ar paramos gavėjo) nurodytą jų vertę (savikainą);5. pagal panaudos sutartį perduotas nemokamai naudotis turtas lieka labdaros ar paramos teikėjo nuosavybe, todėl šio turto vertė labdarai ir paramai nepriskiriama. JAPMĮ 5 straipsnyje nustatyta, kad, nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimamos sąnaudos toms pajamoms gauti. Vadinasi, jeigu įmonė labdaros ar paramos gavėjui leido pagal panaudos sutartį nemokamai naudotis jai priklausančiu turtu, ji pajamų negavo, todėl, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (apmokestinamąsias pajamas), su šio turto naudojimu panaudos gavėjo patirtos ir panaudos davėjo padengtos išlaidos (vandens, apšildymo, ryšių ir kt.), nekilnojamojo turto mokestis (jo dalis) ir paskaičiuotas ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas negali būti priskirti įmonės bendrosioms pajamoms tenkančioms sąnaudoms, tačiau šios išlaidos gali būti priskirtos labdarai ir paramai skirtoms išlaidoms.

Labdaros ir paramos įstatymo 12 str. 1 dalyje nustatyta, kad paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis bei asmenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, privalo teikiamos paramos apskaitą tvarkyti pagal šį įstatymą, t. y. joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę. Paramos teikėjai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo teikti ataskaitas apie suteiktą paramą. Labdaros ir paramos įstatymo 12 str. 2 dalyje nustatyta, kad paramos gavėjai privalo tvarkyti gautos paramos apskaitą ir teikti Finansų ministerijos nustatytos formos informaciją apie paramos gavimą ir jos panaudojimą. Kokie gali būti paramos gavėjo įsipareigojimai?Parama yra susijusiu su mokesčių lengvata. Kur mokesčių lengvata, ten ir piktnaudžiavimų grėsmė. “Aš tau duosiu “paramą”, tu man mainais – reklamą”; arba – “tu iš manęs perki daiktą, aš tai pritaikau nuolaidą, ir mes tai apiforminam kaip “paramą”… Parama – tai nesavanaudiškas ir neatlygintinas rėmimas. Tačiau rėmėjai gali teisėtai prašyti paramos gavėjus prisiimti tam tikrus įsipareigojimus. Kokie jie? Finansų ministerija nustatė, kad leistini tik šie paramos gavėjo įsipareigojimai paramos teikėjui: Reklamuoti paramos teikėją. Vienok išlaidų, kurias patiria paramos gavėjas reklamuodamas paramos teikėją, suma neturi viršyti 10 procentų šio paramos teikėjo suteiktos paramos vertės. Jeigu reklamuodamas paramos gavėjas patiria viršijančių išlaidų, tokiu atveju reklamuojamo asmens suteiktų piniginių lėšų, kito turto arba suteiktų paslaugų vertė laikoma paramos gavėjo pajamomis, kurios apmokestinamos teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl, jeigu paramos gavėjo sąnaudos, vykdant reklaminį įsipareigojimą paramos teikėjui, sudaro per 10 proc. suteiktos paramos vertės, tai visa suteiktosios paslaugos vertė priskiriama paramos teikėjo reklamos sąnaudoms ir paramos gavėjo realizacinėms pajamoms, gautoms už suteiktas reklamos paslaugas, ūkinę – komercinę operaciją įforminant atitinkamais dokumentais.(Tiesa, jau dabar verslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad gali būti sunku apskaičiuoti suteiktos reklamos vertę – kokia rėmėją reklamuojančio užrašo ant oro baliono, vitrinos miesto centre ar ant fondui priklausančio autobuso vertė? Tada rekomenduojama vertę skaičiuoti imant tiesioginius reklamos priemonių pagaminimo kaštus)

Teikti ataskaitas paramos teikėjui apie gautos paramos panaudojimą, paramos gavėjo veiklą (tiek finansinę, tiek aprašomąją ataskaitą, kas ir kaip buvo padaryta, sunaudojant gautą paramą); Grąžinti nepanaudotą paramos dalyką; (“laiku neišleidai gautos paramos – grąžink”) Panaudoti paramos dalyką paramos teikėjo nurodyta tvarka (pvz., įsipareigoti už gautą paramą surengti neįgaliųjų vaikų vasaros stovyklą., arba surengti konferenciją apie narkomanijos prevenciją, arba paramai gautas lėšas išleisti pagal sąmatą, kuri gali būti paramos sutarties priedas).

Paramą teikiančių fondų pavyzdžiaiAlmos Adamkienės paramos fondas Pagrindinė Fondo veiklos nuostata – remti Lietuvos kaimo mokyklas, jose besimokančius vaikus ir vaikų globos namų auklėtinius. Kaimo mokyklose steigiamos popamokinio ugdymo, fizinio lavinimo klasės, kuriose vaikai gali normaliomis sąlygomis ruošti pamokas, turiningai leisti laisvalaikį,- skirti jį savišvietai bei meniniam ir fiziniam ugdymui. Tokio vaikų užimtumo ir lavinimo organizavimas yra bene realiausia galimybė leisti mažajam žmogui veikti aplinkoje, skatinančioje jo intelekto formavimąsi ir dvasinį bei fizinį tobulėjimą. Kita Fondo veiklos kryptis – esant galimybei arba rėmėjams pageidaujant remti didžiųjų Lietuvos miestų vaikų ligonines: teikti joms medicinos diagnostinę aparatūrą, medikamentus, higienos priemones ir kt. Fondas rengia geros valios akcijas ir organizuoja šventes. Tai tradicinėmis tapusios – Atvelykio, Šv. Kalėdų, Vaikų gynimo diena, Rugsėjo 1-osios šventė. Preliminariai rėmėjų paaukotas lėšas Fondas paskirsto :KAIMO VAIKŲ RĖMIMUI IR ŠVIETIMUI – 70%LABDARINGOMS AKCIJOMS – 30%

Trumpai apie “Maisto banką”“Lietuvos ir JAV iniciatyvos” nuo 2001 m. gegužės mėn. vykdo Būtinųjų produktų labdaros tinklo “Maisto banko” projektą. Projekto tikslas – sukurti pastoviai veikiančią sistemą, kad Lietuvos įmonės ir firmos, prekybos centrai, galintys paremti maisto ir plataus vartojimo buities produktais Lietuvos skurstančius gyventojus, būtų paskatinti aukoti, o jų aukos per nevyriausybines organizacijas, savanorių tinklus ir savivaldybių socialinės rūpybos skyrius pasiektų tuos, kam labdara labiausiai reikalinga – skurstančias šeimas, vaikus, senelius, invalidus.

Naudota literatūra:

1. Martinkus B., Žilinskas V., “Ekonomikos pagrindai” 1997m.2. Meidūnas V., Puzinauskas P., “Finansai” 2003m.3. www.finmin.lt4. www.vmi.lt5. Labdaros ir paramos įstatymas.