Turinys
ĮVADAS 31. Aptariamo dokumento atsiradimo istorija, tikslai ir uždaviniai 42. Aptariamo dokumento trūkumai ir pakeitimai bei papildymai 63. Aptariamo dokumento veikimo pasekmės eksportui 11IŠVADOS 12LIERATŪRA 13ĮVADASUžsienio prekyba, ypač specifinėmis Lietuvos sąlygomis (nedidelė apimtis, kuro ir energetinių išteklių stoka, ekonomikos atvirumas), daro nemažą įtaką ne tik ekonomikos plėtrai, bet ir žmonių gerovės lygiui.Temos aktualumas. Lietuvai prisijungus prie bendrosios Europos Sąjungos erdvės, muitinės sandėlių poreikis mažėja. Tačiau visiškai jis neišnyks, nes Lietuva, viena iš ES pasienio su Rytais valstybių, gali tapti patraukli stotelė prekybos su trečiosiomis šalimis tranzitui. Geografiniu atžvilgiu Lietuva patogi tranzitiniams vežimams. Lietuvos teritoriją kerta tarptautinės svarbos multimodaliniai transeuropinio tinklo (TEN) koridoriai (I-as Šiaurės – Pietų kryptimi, IX–jo atšakos IXB ir IXD Rytų-Vakarų kryptimi), kuriais vežami pagrindiniai krovinių srautai. Apie 70 proc. per Lietuvą transportuojamų krovinių – tranzitiniai. Didžioji jų dalis gabenama per Klaipėdos jūrų uostą, kuris, kaip šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūrų uostas (neužšąla net esant 25 laipsniams šalčio), patrauklus krovinių gabenimui ištisus metus. Temos problema. Šiuo laikotarpiu svarbiu klausimu tampa, ar Lietuvos transporto bendrovės sugebės kokybiškai aptarnauti intermodalinių krovinių srautus. Didžioji dalis su prekių tranzitu susijusių problemų yra susiję su muitinės formalumais, biurokratiniais suvaržymais ir kitomis panašiomis kliūtimis. Tyrimo objektas. LR Vyriausybės 1995 m. nutarimas dėl importo ir eksporto terminalų ir jo papildymų įtaka užsienio prekybos organizavimui LietuvojeDarbo tikslas. Išanalizuoti Lietuvos Respublikos eksporto kitimą, keičiant ir papildant LR Vyriausybės 1995 m. nutarimą dėl importo ir eksporto terminalų.Darbo uždaviniai. Aprašyti LR Vyriausybės 1995 m. nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų atsiradimo istoriją; nurodyti tikslus ir uždavinius, kuriems skirtas šis dokumentas; nurodyti LR Vyriausybės 1995 m. nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų trūkumus ir pakeitimus ir papildymus; įvertinti LR Vyriausybės 1995 m. nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų veikimo pasekmes Lietuvos eksportui
Darbui naudota informacija. Šiame darbe naudotasi mokslo darbų, mokslinių konferencijų straipsnių rinkinių, monografijų, žurnalų, laikraščių bei kitų periodinių leidinių atitinkamais skyriais ir straipsniais.Darbo struktūra: įvadas, trijų dalių analitinė dalis, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis 13 psl. 1. LR Vyriausybės 1995 m. nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų atsiradimo istorija, jo tikslai ir uždaviniaiLietuvos užsienio prekybos pradžia galima laikyti prekybos liberalizavimą, kuris prasidėjo 1993 m., priėmus naują muitų tarifų įstatymą ir panaikinus kiekybinius eksporto apribojimus. Ribotam laikui buvo palikti eksporto muitai tik kai kuriems vietiniams žaliavų produktams. Importui buvo nustatyti beveik vienodi ir santykinai nedideli muitai. Kartu pamažu buvo šalinami mokėjimų apribojimai. Daugelio netarifinių prekybos barjerų pašalinimas ir santykinai nedideli importo muitai prisidėjo prie spartaus užsienio prekybos apimties didėjimo.Tokiomis sąlygomis 1995 metais birželio 7 d. Vilniuje buvo priimtas LR Vyriausybės nutarimas dėl importo ir eksporto terminalų. Importo ir eksporto terminalai – tai importuojamų ar eksportuojamų prekių laikinojo saugojimo sandėliai, įsteigti ar steigiami tarptautiniuose aerouostuose, geležinkelio stotyse ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bei tarptautinio pašto skyriuose, taip pat ir kitose Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietose. Prekės juose laikomos iki 90 dienų, kol pasirenkama tinkama muitinės tikrinimo procedūra. Importo-eksporto terminale teikiamos perkrovimo, kaupimo, rūšiavimo, komplektavimo, saugojimo ir kitos paslaugos importuojant, eksportuojant arba tranzitu gabenant pilnus arba dalinius krovinius. Prekes terminale gali laikyti visi Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Terminalas aprūpintas įrengimais, reikalingais greitam krovinio apdorojimui. Lietuvoje šiuo metu veikia apie 30 importo ir ekspor…to terminalų. Iš jų net trylika – Vilniuje. Didžiausi iki šiol veikiantys sostinės muitinės terminalai yra “Vingės” komercinė grupė, “Viltranzitas” ir “Vilniaus bakalėja”. Kaune didžiausias terminalas priklauso “Lavisos” koncernui. Šiuo nutarimu buvo siekiama šių tikslų:
• padidinti įplaukas į biudžetą;• pritraukti tranzitinius krovinių srautus bei užsienio investuotojus;• sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai;• pagerinti muitinės darbą (pasiūlyti klientams prekių sandėliavimo, krovos darbų, muitininkų tarpininkų bei kitas paslaugas);Tokiems iškeltiems tikslams pasiekti reikėjo išspręsti šiuos uždavinius:• sukurti teisinę ir techninę bazę; • įdiegti vieningą kompiuterizuotą krovinių judėjimo Lietuvos teritorija kontrolės sistemą; • sukurti ir modernizuoti esamą kelių, geležinkelių linijų infrastruktūrą;• išvystyti importo ir eksporto terminalų tinklą;• tobulinti Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą;• tobulinti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūrą;2. LR Vyriausybės 1995 m. nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų papildymai ir pakeitimai ir jų trūkumai
Po LR Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d priimto nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų sekė šio nutarimo papildymai ir pakeitimai:1. 1610 1995 m. gruodžio 22 d.(Skelbta: Valstybės Žinios, 1996.01.05, Nr.: 1, Publ. Nr.: 12; Valstybės Žinios, 1997.06.18, Nr.: 57)Dėl Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo. /Aktuali nuo 1995.12.22 iki 1997.04.12/.2. 358 1997 m. balandžio 14 d.(Skelbta: Valstybės Žinios, 1997.04.18, Nr.: 33, Publ. Nr.: 835) Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 783 “Dėl importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių)” dalinio pakeitimo /Aktuali nuo 1997 04 14 iki 1998 02 17/.3. 194 1998 m. vasario 18 d.(Skelbta: Valstybės Žinios, 1998.02.25, Nr.: 19, Publ. Nr.: 470) Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 783 “Dėl importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių)” dalinio pakeitimo /Aktuali nuo 1998 02 18 iki 1998 03 23/.4. 352 1998 m. kovo 24 d.(Skelbta: Valstybės Žinios, 1998.03.28, Nr.: 30, Publ. Nr.: 804) Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 783 “Dėl importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių)” dalinio pakeitimo /Aktuali nuo 1998 03 24 iki 1999 10 26/.5. 1189 1999 m. spalio 27 d.(Skelbta: Valstybės Žinios, 1999.10.29, Nr.: 92, Publ. Nr.: 2694) Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 783 “Dėl importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių)” dalinio pakeitimo /Aktuali nuo 1999 10 27 iki 2002 07 31/.
Pakomentuosiu keletą pastebėtų trūkumų LR Vyriausybės 1995 m. nutarime dėl importo ir eksporto terminalų bei jo papildymuose ir pakeitimuose. Terminale prekybos operacijos yra draudžiamos, tačiau leidžiama keisti adresatą, jei prekių gavėjas pirkinio staiga atsisako. Komentaras. “Staiga atsisako” įvyksta labai dažnai. Tuomet surandama kita firma (net tą pačią dieną, kai prekės tik atvežamos į terminalą!), kuri sutinka perimti “našlaitėmis” tapusias prekes, tik už daug mažesnę kainą. Tuomet pakeičiama prekės muitinė vertė ir, tarkim, atvežtos 100 tūkst. vertės prekės jau išgabenamos įvertintos tik 10 tūkstančių litų. Keičiami ir prekių tranzito dokumentai bei sąskaitos-faktūros. Suklastojus tranzito dokumentus dėl atsiradusio vertės skirtumo importuojant prekes valstybės biudžetas netenka dalies importo ir muitų mokesčių. Atkreipiu dėmesį ir į savotišką aplinkybę: nors pagal įstatymus muitinė gali turėti savo sandėlius, tačiau dėl skurdaus valstybės biudžeto jų nėra. Ne tik importo ir eksporto terminalai, bet ir muitinės sandėliai priklauso privatiems ūkio subjektams, o privačioje struktūroje daug paprasčiau apeiti įstatymus.1996 m. liepos 1 d. įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, pagal kurį importuojamoms iš terminalų prekėms taikomas tik išankstinis apmokėjimas ban…ko pavedimu. Komentaras. Kartais mokesčiai už krovinį sudaro 10–15 Lt. Anksčiau čia pat, muitinėje, žmogus pervesdavo pinigus į banko sąskaitą ir pasiimdavo krovinį. Dabar, kad gautų pažymą, verslininkas sugaišta 2–3 dienas. Visi sutinka, kad tai absurdas, bet niekas negali argumentuoti, kodėl toks apribojimas atsirado.Prekės deklaruojamos, dokumentai užpildomi nemačius pačių prekių. Komentaras. Dažnai konteineriuose, atkeliavusiuose, tarkim, iš Rusijos, trūksta dalies prekių. Nepaisant to, kiekvieną kartą privaloma iš pradžių surašyti deklaraciją, o tik po to galime atidaryti konteinerį. Jei ko trūksta, deklaraciją pildyti reikia iš naujo. Apmaudžiausia, jog net iš anksto žinodamas, kad krovinio konteineryje yra per daug ar per mažai, importuotojas vis tiek privalo parašyti deklaraciją – muitininkai reikalauja dviejų deklaracijų.
Terminaluose prekės skirstomos į importo ir eksporto srautus. Prekė, patekusi į vieną iš srautų, negali būti perkelta į kitą.Komentaras. Manau, savininkas, kurio prekės laikomos terminale, privalo turėti teisę jomis disponuoti. Vienintelė šiuo atveju galimybė verslininkui – atlikus papildomas procedūras, krovinį perkelti į muitinės sandėlius. Bet tai ne kas kita, kaip laviravimas, ieškojimas būdų, kurie neprieštarauja galiojantiems įstatymams. Neaišku, kodėl verslininkas yra verčiamas nuolat kažką “apeidinėti”, kodėl šis darbas nėra supaprastinamas.Kiekvieną kartą pergabenant prekes iš vieno terminalo į kitą reikia papildomai pateikti tranzito deklaracijas, papildomas garantijas ir pan.Komentaras . Kam? Juk sugaištama marios laiko. Jei krovinys vieną kartą jau pakliuvo į pirmojo terminalo apskaitą, tolesnė jo gabenimo tvarka turėtų būti kiek galima supaprastinama. Antraip, kai prarandama tiek laiko dokumentams rengti, trūkinėja terminalų tinklas, stringa tranzitas. Pagal Vyriausybės nutarimą akcizinės prekės – alkoholis, cigaretės, naftos produktai bei cukrus – terminale gali būti laikomos tik 10 d. ir po to jų laikymo terminas negali būti pratęstas. Pasibaigus terminui, visus mokesčius – muitą, akcizą, PVM – privalo sumokėti pats terminalo savininkas.Komentaras. Nesuprantama. Tarkime, koks nors verslininkas į terminalą atvežė mašiną cigarečių ir nežinia dėl ko jų neatsiėmė per 10 d. Sumokėjusiam visus mokesčius terminalo savininkui neaišku, ką toliau daryti – prekių juk vis tiek negalima laikyti terminale. Terminalo savininkas prekių į paprastą sandėlį perkelti neturi teisės, nes neturi licencijos prekiauti tabako gaminiais. O kiekvienas inspektorius, apsilankęs terminale, jau turi teisę konfiskuoti šias cigaretes ir apkaltinti kontrabanda. Užkirsti kelią nekontroliuojamam prekių dokumentų klastojimui 1998 m. mėgino tuometis Muitinės departamento vadovas Alvydas Budrys. Jo iniciatyva buvo priimta LR Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d priimto nutarimo “Dėl importo ir eksporto terminalų” 1 dalies pataisa, skelbianti, kad “…Importuojamų ar tranzitu gabenamų prekių pardavimo operacijos terminale draudžiamos”.A.Budrys dar pamėgino įdiegti importo ir eksporto kompiuterinę apskaitos sistemą ASYCUDA, kuri leidžia matyti visą prekių tranzitinį judėjimą nuo siuntėjo iki gavėjo. Vyriausybės vadovai vienu balsu tvirtino, kad ASYCUDA programa labai reikalinga, tačiau lėšų jai įdiegti nesurado. 1998 m balandžio 1 d. įsigaliojusi nauja muitinio tikrinimo tvarka, pagal kurią tikrinamos visos prekės. Visos prekės, patenkančios į muitinės sandėlius, sveriamos, skaičiuojamos, tikrinami prekių ženklai, kilmė, klasifikacija, imami prekių mėginiai Komentaras . Gaištamas laikas -vienas muitinės pareigūnas paprastai aptarnauja kelis muitinės sandėlius. Ir jis vyksta dirbti būtent į tą sandėlį, iš kurio pirmiausia buvo gauta deklaracija. Kiti sandėliai tuo metu yra priversti laukti. Naujoji tvarka neabejotinai suduos smūgį ir eksportui. Plėšomos pakuotės – kaip numatyta, kiekviena prekė privalo būti pasverta ar suskaičiuota. O tai reiškia, kad visa gamyklinė pakuotė yra išardoma. O jas vėl gražiai s…upakuoti sandėliuose ar terminaluose jokių galimybių nėra. Pirmieji su šia problema susidūrė trikotažo eksportuotojai. Naujoji tvarka stipriai atsiliepė ir kurjerinių tarnybų darbui, dėl naujos muitinio tikrinimo tvarkos gerokai sutriko siuntų gabenimo grafikai.Tokia “tvarka” galutinai pribaigs tranzitą per Lietuvą, ir prekių srautai neišvengiamai pasuks į kaimynines šalis. 1999 m. spalio 27 d. anksčiau minėto Vyriausybės nutarimo pakeitime iš punkto apie draudžiamas operacijas buvo išbraukti viso labo tik du žodžiai: “tranzitu gabenamų” (liko tik “Importuojamų prekių pardavimo operacijos terminale draudžiamos”).Komentaras Tačiau jie ir atvėrė vartus kontrabandai. Grąžinti operacijų laisvę tranzitu gabenamoms prekėmis reikalavo importo ir eksporto terminalų savininkai bei su jais susiję eksportu bei importu besiverčiantys verslininkai, nes prekės ėmė plūsti į Latvijos terminalus. Liberalizuojant režimą terminaluose, norėta paskatinti eksportą, tranzitinį prekių judėjimą per Lietuvą.Negalima nepripažinti, jog daugelis pakeitimų liberalizavo krovinių gabenimo, muitinio sandėliavimo bei laikino saugojimo reikalavimus ir apribojimus, kurie iki tol verslininkams labai nuodijo gyvenimą. Deja, tuo pačiu nutarimu Vyriausybė priėmė keletą naujų, į jokius logikos rėmus netelpančių reikalavimųPavyzdžiui:Pagal 1999 m. spalio 27 d. priimtus naujus reikalavimus, jei muitinės sandėlio ar terminalo savininkas pageidauja vykdyti muitinės sandėlio (terminalo) veiklą kitose patalpose, nesiribojančiose su veikiančio muitinės sandėlio ar terminalo patalpomis, jis privalo steigti visiškai naują muitinės sandėlį ar terminalą.Komentaras. Iki tol, gavus leidimą muitinės sandėliui ar terminalui steigti, buvo galima vienoje aptvertoje teritorijoje kaip sandėlius naudoti kelias gamybos patalpas. Dauguma verslininkų taip ir darė. Tačiau dabar sumąstyta, jog jei šių pastatų sienos nesiliečia su pagrindiniu muitinės sandėliu ar terminalu, privaloma gauti atskirus leidimus. O tai ne kas kita, kaip noras nuplėšti papildomų pinigų. Už atvirojo muitinės sandėlio leidimą reikia pakloti 50.000 Lt. Už jo aptarnavimą kas mėnesį dar reikia mokėti 2.300 Lt. Leidimas uždarajam muitinės sandėliui kainuoja 20.000 Lt, o importo eksporto terminalui – 15.000 Lt. Be to, kiekvienam naujam sandėliui ar terminalui dar reikia gauti garantiją. Pavyzdžiui, terminalo garantija visoms prekėms saugoti – ne mažesnė kaip 2 mln. Lt. Akivaizdu, jog dauguma verslininkų bus priversti nedelsiant uždaryti didžiąją dalį savo sandėlių, nes tik nedaugelis išgalės mokėti tokius pinigus. . Be to, įmonės negali išnaudoti visų pajėgumų, jų apyvarta nedidėja, o mokesčių į biudžetą surenkama mažiau negu būtų galima Pavyzdžiui, UAB “Ormina”bendrovės vienoje teritorijoje esantys sandėliai vienas nuo kito yra vos per kelis metrus. Nori to ar ne, tačiau jie priversti griebtis taip pat absurdiškų veiksmų: sandėlius vieną su kitu sujungti lentinėmis pašiūrėmis. Tačiau ką daryti toms įmonėms, kurių sandėliai yra didelėje teritorijoje? Toks reikalavimas būtų logiškas, jei bendrovės antrasis sandėlys būtų atskiroje teritorijoje. Tačiau reikalauti tokių milžiniškų pinigų už toje pačioje teritorijoje esantį sandėlį – visiškai nelogiška.Sudarant sutartis dėl muitinio sandėliavimo tipinėje sutartyje privaloma nurodyti muitinės sandėlį.Komentaras. Reiškia, jog jau prieš pusmetį ar metus muitinės sandėlių ir terminalų savininkai turės žinoti, kokiame sandėlyje koks kampas bus laisvas. Nors iš esmės juk nesvarbu, ar uždaroje teritorijoje prekės bus sandėliuojamos, pavyzdžiui, sandėlyje A, ar sandėlyje B.Pagal naująją tvarką perkeldamas prekes iš vieno sandėlio į kitą sandėlio savininkas privalo įforminti vidinį tranzitą.Komentaras. Pasak muitinės sandėlių ir terminalų savininkų, įprasta, jog, laukiant naujos krovinių partijos, prekės sandėliuose pergrupuojamos, padaroma vietos naujiems kroviniams. Pagal naują tvarką padėtis tapo netgi komiška: prekės toje pačioje teritorijoje iš sandėlio į kitą… sandėlį, esantį vos už kelių metrų, bus perkeliamos muitininkams prižiūrint, bus pildomos deklaracijos, klijuojami lipdukai ir pan. Žodžiu, bus atliekamos tokios pat muitinės procedūros, kaip ir gabenant prekes į kitą miestą.Gabenantiesiems tranzitines prekes: numatyta, jog tokios prekės negali būti perkeliamos iš vieno importo–eksporto terminalo į kitą.Komentaras. Toks sugriežtinimas ypač komplikuoja sudėtinių, rinktinių krovinių gabenimą. Įprasta, jog kai į terminalą atkeliauja rinktinis krovinys, čia prekės yra komplektuojamos ir pagal sutartis siunčiamos į kitus terminalus, iš kur vėliau su kitomis prekėmis išgabenamos į paskirties vietas. Verslininkai yra priversti vykdyti atvirkščią procedūrą: furgonas važiuoja iš terminalo į terminalą, kol sukomplektuojamas rinktinis krovinys, keliausiantis į tam tikrą vietą.Pagal 1999 m. spalio 27 d. priimtus naujus reikalavimus buvo pakeistos pavyzdinės importo-eksporto terminalų sutartys. Komentaras .Verslininkai turėjo daug keblumų, kol visas sutartis perrašė. Ypač tai sunku paaiškinti užsienio klientams, kurie automatiškai parašų ant jokių dokumentų nededa. Juo labiau kad sutarties turinys išliko tas pats, keitėsi tik forma.3. Aptariamo dokumento veikimo pasekmės eksportuiKone kasmet keičiami įstatymai tikrai nepadėjo plėtoti eksporto – buvo sunku išvengti nesusipratimų su užsienio klientais dėl netikėtai keičiamų įstatymų Su kiekvienu Muitinės departamento vadovo pasikeitimu keisdavosi ir reikalavimai. Vyravo bendra eksportuotojų nuostata, jog muitinėse blogai organizuotas darbas ir darbo funkcijų padalijimas, dėl ko gaištamas laikas.LR Vyriausybės 1995 m. nutarimas dėl importo ir eksporto terminalų bei po to sekę papildymai ir pakeitimai liberalizavo krovinių gabenimo, muitinio sandėliavimo bei laikino saugojimo reikalavimus ir apribojimus, kurie iki tol verslininkams labai nuodijo gyvenimą, nors kai kurie šio nutarimo pakeitimai, kaip pavyzdžiui, dėl prekių muitinio tikrinimo tvarkos, kėlė grėsmę, kad visas importas ir eksportas bei tranzitas, kuris eina per muitinės sandėlius, pakryps į kaimynines valstybes. Nauja tvarka, kai kiekviena prekė privalėjo būti pasverta ar suskaičiuota (o tai reiškė, kad visa gamyklinė pakuotė yra išardoma) neabejotinai sudavė smūgį ir Lietuvos eksportuotojams. Vis tik, keičiant ir papildant LR Vyriausybės 1995 m. nutarimą dėl importo ir eksporto terminalų, liberalizuojant režimą terminaluose, paskatintas eksportas, tranzitinis prekių judėjimas per Lietuvą.IŠVADOSIš pradžių muitinės terminalai bei sandėliai dėl Lietuvos ekonominės ir geopolitinės padėties bei valdininkų korupcijos tapo naujo tipo milijonais šešėlinę ekonomiką ir su ja susijusius korumpuotus teisėsaugos ir politikos sluoksnius maitinančios kontrabandos lizdais, užuovėja kontrabandininkams bei vengiantiems mokesčių už tranzitinę prekybą.Muitinės reguliavimų gausa bei skaidrumo ir nuoseklumo stoka sukūrė prielaidas korupcijos plėtotei, o tuo pačiu ekonominės veiklos ribojimui, išteklių švaistymui ir nepagrįstiems draudimams.Importo ir eksporto terminalų nutarimo daliniai pakeitimai ir papildymai palengvino itin suvaržytą terminalų, vežėjų, ekspeditorių darbą, padėjo padidinti nuolat stringantį tranzitinių krovinių srautą per Lietuvą.Lietuvai tapus faktine ES nare, per šalį plūstelėjo dar didesnės krovinių siuntos. Dėl jų lietuviai ir toliau konkuruos su Latvija, Estija, Lenkija, todėl jau dabar statomi nauji modernūs muitinės terminalai, sandėliai, stengiantis ateityje kuo geriau patenkinti išaugsiančią paklausą ir konkuruoti su vietos bei kaimyninių šalių bendrovėmis. Apie sandėlių perkėlimą į Lietuvą užsimena ir užsienio įmonės. Ar Lietuva taps strategine krovinių paskirstymo valstybe, priklausys nuo paslaugų kokybės ir kainos.Šiame darbe, naudodamasis mokslo darbų, mokslinių konferencijų straipsnių rinkinių, monografijų, žurnalų, laikraščių bei kitų periodinių leidinių atitinkamais skyriais ir straipsniais, išanalizavau Lietuvos Respublikos eksporto kitimą, keičiant ir papildant LR Vyriausybės 1995 m. nutarimą dėl importo ir eksporto terminalų, aprašiau LR Vyriausybės 1995 m. nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų atsiradimo istoriją; nurodžiau tikslus ir uždavinius, kuriems skirtas šis dokumentas; pažymėjau LR Vyriausybės 1995 m. nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų trūkumus ir pakeitimus ir papildymus; įvertinau LR Vyriausybės 1995 m. nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų veikimo pasekmes Lietuvos eksportui.Literatūra1. Urbonas Julius Algimantas. Eksporto organizavimas ir planavimas. Kaunas: Technologija, 20042. Prieiga per internetą www.lrs.lt LR Vyriausybės 1995 m. nutarimas dėl importo ir eksporto terminalų bei po to sekę papildymai ir pakeitimai3. Verslo Žinios Nr. 7, Logistika. 1997 m. sausio 24 d.4. Verslo Žinios Nr. 77 (4 psl.), Vedamasis. 1997 m. liepos 21 d.5. Verslo Žinios Nr. 89 (5 psl.), Nuomonė. 1997 m. rugpjūčio 18 d.6. Verslo Žinios Nr. 135 (11 psl.), Žinios. 1997 m. gruodžio 3 d.7. Verslo Žinios Nr. 65 (4 psl.), žinios. 1999 m. balandžio 7 d.8. Verslo Žinios Nr. 226 (11 psl.), Logistika. 1999 m. gruodžio 13 d.9. Verslo Žinios Nr. 70 (11 psl.), Logistika. 2000 m. balandžio 10 d.10. Verslo Žinios Nr. 67 (13 psl.), Transportas ir logistika. 2002 m. balandžio 8 d.11. Verslo Žinios Nr. 89 (10 psl.), Žinios. 2003 m. gegužės 12 d.
12. Verslo Žinios Nr. 133 (5 psl.), Žinios. 2003 m. liepos 11 d.13. Verslo Žinios Nr. 61 (39 psl.), Transportas ir logistika. 2004 m. kovo 31 d.14. Verslo Žinios Nr. 114 (18 psl.), Transportas ir logistika. 2004 m. birželio 14 d.15. Verslo Žinios Nr. 182 (3 psl.), Transportas ir logistika. 2004 m. rugsėjo 20 d.16. Verslo Žinios Nr. 182 (36 psl.), Transportas ir logistika. 2004 m. rugsėjo 20 d.17. AB bankas NORD/LB Lietuva Lietuvos ūkio sektorių apžvalga. 2002,2003,200418. Prieiga per internetą http://www.jura.lt/2001_05/article02_l.htm19. Prieiga per internetą http://www.lrytas.lt/ekstra/archyvas/2001/0903/20. Prieiga per internetą http://www.lrytas.lt/ekstra/archyvas/2001/0827/21. Prieiga per internetą http://www.jura.lt/2003_05/article18_l.htm22. Prieiga per internetą 23. Prieiga per internetą http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Kita/Muitproc.phtml24. Prieiga per internetą http://www.lrinka.lt/Komentarai/Radijas93.phtml25. Prieiga per internetą http://en.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=43&str=11306 26. Prieiga per internetą http://www.transekspedicija.lt/vid.php3?menu_id=18〈=l