Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką kitiems

TURINYS

I. Įvadas.
II. Trys pagrindiniai elgesio su žmogumi principai.
III. Būdai, kaip patikti žmonėms.
IV. Kaip pakeisti žmones.
V. Pabaigai.
VI. Literatūra.

I. ĮVADAS

Savo pranešimui pasirinkau temą “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms”. Peržvelgiant pateiktas psichologijos pranešimų temas, šioji labiausiai mane suintrigavo. Maniau, jog man pačiai bus pravartu kuo daugiau sužinoti apie galimybes daryti įtaką žmonėms. Pagrindiniu šio referato šaltiniu tapo Deilo Karnegio (Dale Carnegie) knyga “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms”. Turiu pripažinti, jog rinkdamasi temą referatui nė neketinau keisti savo gyvenimo, kuriuo buvau tikrai patenkinta. Tačiau, perskaičius šiią D.Karnegio knygą, supratau, jog dar nesu išnaudojusi visų savo sugebėjimų. Tikiuosi, jog temos “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms” pristatymas duos daug naudos ir skaitantiems ši darbą.

Darbo “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms” tikslas – susipažinti su Deilo Karnegio siūlomais būdais kaip palengvinti bendravimą tarp žmonių. Kaip lengviau rasti bendrą kalbą su skirtingais žmonėmis ir kaip tuo pačiu metu padaryti, jog žmonės elgtųsi taip kaip mes norėtume.

Įvade norėčiau trumpai supažindinti su D.Karnegiu ir jo sėkmės istorija. Deilas Karnegis giimė Misūrio valstijoje neturtingoje šeimoje. Jo gyvenimas prasidėjo sunkiu darbu, kuris net nedavė galimybės sočiai pragyventi. Sunkus darbas ir padėties beviltiškumas dažnai sužlugdo žmogaus svajones siekti geresnio gyvenimo, bet taip nenutiko D.Karnegiui. Jis visuomet siekė ko nors daugiau. Noras geriau gy

yventi paskatino mokytis Varensburgo mokytojų koledže. Mokytis nebuvo lengva. Kiekvieną dieną Deilui teko joti raitam tris myles į koledžą ir atgal. Jaunam vaikinui buvo gėda skurdo: gerokai trumpų kelnių, ankšto palto. Bet tai tik dar labiau skatino ieškoti būdų kaip greičiau išgarsėti. Koledže Deilas pastebėjo, jog vieni studentai mėgaujasi populiarumu. Tai buvo sportininkai ir debatus laimėdavę vaikinai. Suvokdamas, jog tikrai neturi duomenų sportui, jis nusprendė pamėginti įvaldyti oratoriaus meną. Pirmieji jo klausytojai buvo kiaulės, karvės ir kiti jo prižiūrimi gyvūnai. Dirbdamas ruošos darbus vaikinas kūrė kalbas ir repetavo. Deja, pirmieji bandymai buvo nenusisekę. Deilas net ėmė galvoti apie savižudybę. Ir staiga jis ėmė laimėti konkursą po konkurso. Dabar jau jo visi klausinėjo sėkmės paslapties. Nepaisant šios regis didžiulės pergalės, pabaigus koledžą vaaikino gyvenimas nebuvo pagerėjas. Taigi jis nusprendė vykti į Omahą ir ten susirasti darbą. Neturėdamas pinigų jis vyko prekiniu traukiniu, o už vežimą atsilygino rūpindamasis vežamais gyvuliais. Darbą gavo “Armour” kompanijoje. Pardavinėjo sriubą, kiaulieną ir taukus nepelningoje teritorijoje. Per dvejus darbo metus savo teritorijos pardavimų kiekiu iškėlė į pirmą vietą ir atsistatydino, nors jam ir buvo siūlomas paaukštinimas. Išvyko į Niujorką ir bandė studijuoti Amerikos draminių vaidmenų akademijoje. Suprasdamas, kad tam neturi talento, grįžo į prekybą. Pardavinėjo “Packard Motor Car” kompanijos automobilius. Deilas norėjo sk
kirti daugiau laiko studijuoti ir rašyti knygas apie kurias dar svajojo koledže. Todėl paliko minėtą darbą ir ėmėsi mokytojauti vakarinėje mokykloje. Jis ėmė mokyti žmones viešai kalbėti. Sukūrė unikalią mokymo sistemą – viešojo kalbėjimo, prekybos, žmonių santykių ir taikomosios psichologijos derinį. Jis davė žmonėms tai ko jiems ir reikėjo – atskleidė užslėptas galimybes. O tai padėjo žmonėm vystyti savo verslą, pagerinti santykius su šeima ir įsigyti daugiau draugų. Deilas Karnegis tai žmogus pakeitęs daugelio žmonių gyvenimus į geresnę pusę.
II. TRYS PAGRINDINIAI ELGESIO SU ŽMOGUMI PRINCIPAI

1.Nekritikuokite, nesmerkite, nereikškite nepasitenkinimo.

Devyniasdešimt devyniais atvejais iš šimto nė vienas žmogus savęs nesmerkia, nors ir koks būtų neteisus.Todėl kritika yra visiškai beprasmė. Ji tik verčia žmogų pradėti teisintis. Kritika pavojinga, nes užgauna žmogaus branginamą išdidumą, užgauna jo reikšmingumo jausmą ir sukelia pasipiktinimą. Kritika – kaip naminis balandis. Ji visada grįžta namo.

“Geriausius savo gyvenimo metus aš atidaviau žmonėms, suteikdamas jiems šviesaus džiaugsmo, padėdamas gerai praleisti laiką, o viskas, ką už tai gavau, – tai įžeidimai ir medžiojamo žmogaus egzistencija”.

Taip rašė Al Kaponė, kadaise buvęs baisiausias gangsterių lyderis Čikagoje. Save jis vertino kaip visuomenės geradarį, kilnų ir nesuprastą.

Štai dar viena pamokanti istorija iš paties D.Karnegio gyvenimo. Būdamas jaunas, D.Karnegis parašė laišką žymiam Amerikos literatui Ričardui Hardingui Deivisui, prašydamas papasakoti apie darbo me

etodus. Laišką pabaigė žodžiais “Dktuota, bet neperskaityta”. Tokia pastaba pasibaigiantį laišką jis pats buvo neseniai gavęs. Ši pastaba jam pasirodė suteiksianti daugiau reikšmingumo. Minėtas autorius į laišką neatsakė, o gražino jį su tokiu prierašu : “Jūs neišsiauklėjęs kaip reta”. Toks atsakymas taip supykdė ir įžeidė D.Karnegį, jog šis net praėjus dešimtmečiui su nuoskauda prisiminė atsakymą. O sužinojęs apie Ričardo Hardingo Deiviso mirtį, tegalėjo pasakyti, jog tas žmogus mane įžeidė.

Ši istorija atskleidžia dar vieną tiesą apie žmogiškąją prigimtį. Jei norėtumėte rytoj sukelti kam nors apmaudą, kuris graužtų ištisus dešimtmečius ir išliktų iki pat mirties, leiskite sau įsmeigti kritikos geluonį, tegul ir motyvuotą. Bendraujant su žmonėmis visuomet reikia prisiminti ir emocialiąją žmogaus prigimtį, kuri mus dažnai tvirčiau valdo, nei loginis mąstymas. Užuot smerkę ir koneveikę žmones už jų trūkumus ar klaidas verčiau pamėginkime juos suprasti.

Manau, kad geriausia pirmojo elgesio su žmonėmis principo iliustracija yra trumputis V.Livingstono Lorndo kūrinėlis “Tėvas atsiprašo”. Šis kūrinys geba suvirpinti seniai pamirštas stygas žmogaus širdyje,atskleisti žmogiškųjų santykių trapumą, reikšmingumą. Todėl jį ir pateikiu savo darbe.

TĖVAS ATSIPRAŠO
V.Livingstonas Lorndas

Paklausyk, sūnau : sakau tau visa tai, kai tu miegi, pasidėjęs savo mažą letenėlę po skruostu, o šviesios garbanėlės prilipusios prie drėgnos kaktytės. Aš prasmukau į tavo kambarį vienas. Prieš valandėlę aš bibliotekoje skaičiau la

aikraščius, ir mane užplūdo atgailos banga. Aš atėjau pas tave vedinas kaltės jausmo.

Štai ką aš galvoju, sūnau : aš pykau ant tavęs. Kai rengeisi eiti į mokyklą, išbariau tave, kai veidą tiktai persibraukei rankšluosčiu, kad nenusivalei batų. Piktai užrikau, kai kažką numetei ant grindų.

Per pusryčius irgi prasikaltau. Išliejai gėrimą, per greitai kimšai maistą, laikei alkūnes ant stalo, per storai tepei sviestą ant duonos. Kai nuėjai žaisti, o aš skubėjau į traukinį, tu atsisukai, pamojavai man ir šūktelėjai “Viso gero, tėte”,o aš susiraukiau ir atsakiau “Nesikūprink”.

Vakare vėl viskas prasidėjo iš naujo. Perėjęs kelią, pamačiau, kad žaidi rutuliukais, klūpėdamas ant kelių. Kojinės buvo prakiurusios. Aš pažeminau tave draugų akivaizdoje parvarydamas namo.Kojinės brangiai kainuoja, ir jei pats jas pirktum, būtum rūpestingesnis. Ir tai pasakė tėvas.

Ar prisimeni, kaip aš vėliau skaičiau bibliotekoje, o tu įėjai nedrąsiai ir pažiūrėjai su nuoskauda? Kai žvilgtelėjau pro laikraščio viršų nepatenkintas, kad man trukdo, tu stabtelėjai prie durų. Aš sumurmėjau : “Ko nori?”

Nieko nesakęs, tu stryktelėjai prie manęs, apkabinai kaklą ir pabučiavai. Tavo mažos rankutės apkabino mane su tokia meile, žydinčia tavo širdelėje, kuri nevysta net neprižiūrima. Paskui pasišokinėdamas užlipai laiptais aukštyn.

O šiek tiek vėliau laikraštis išslydo man iš rankų, mane apėmė didžiausia kamuojanti baimė. Ką įprotis padarė su manimi? Įprotis kaltinti ir priekaištauti vien todėl, kas tu berniukas. Ne todėl, kad aš tavęs nemyliu, o todėl, kad per daug noriu iš vaiko. Aš juk viską matuoju savo amžiaus saiku.

Tavo charakteryje tiek daug gero, puikaus ir teisingo. Tavo maža širdelė tokia plati kaip saulėlydis virš plačių kalvų. Tai matyti ir iš tavi veržlumo, su kuriuo tu pribėgai prie manęs ir pabučiavai prieš eidamas miegoti. Visa kita šiandien nesvarbu, sūnau. Aš atėjau prie tavo lovelės ir atsiklaupiau. Man gėda.

Tai menka atgaila. Žinau, kad nesuprastum viso to, jei pasakyčiau, kai nemiegosi. Bet rytoj aš būsiu tikras tėtė. Draugausiu su tavimi, kentėsiu, kai tu kentėsi, juoksiuosi, kai tu juoksiesi. Aš prikąsiu liežuvį, jei kils noras pasakyti nepakančius žodžius. Aš kartosiu kaip ritualą : “Jis viso labo tik berniukas, mažas berniukas”.

Deja, laikau tave bemaž suaugusiu. Bet dabar, matydamas pavargusį, susirietusį į kamuoliuką savo lovelėje, suprantu, kad tu dar kūdikis. Dar vakar motina nešiojo tave ant rankų, o tavo galvelė ilsėjosi ant jos peties. Aš per daug, per daug iš tavęs norėjau.

2.Sąžiningai ir nuoširdžiai įvertinkite kitų žmonių privalumus

Yra tik vienas patikimas būdas priversti žmogų padaryti tai ko jūs norite. Neskaitant prievartos, juk kiekvienas viską padarys jausdamas į šoną įremtą ginklą. Taigi, vienintelis būdas įtikinti žmogų pasielgti, taip kaip jums norisi, – duoti tai ko jis nori. Anot Zigmundo Froido, viskas, ką mes darome, turi du motyvus : seksualinio potraukio ir noro būti didžiam. Daktaras Džonas Djujis sako, jog esminis žmogaus prigimties potraukis yra noras būti reikšmingam. Troškimas pasijusti reikšmingu yra vienas svarbiausių bruožų, skiriančių žmones nuo gyvulių. Stiprus troškimas pasijusti reikšmingu paskatino neišsilavinusį, vargšą bakalėjos parduotuvės klerką išstudijuoti kelias teisės knygas, rastas tarp visokių šiukšlių. Šio žmogaus pavardė – Linkolnas.

Žmonės netgi apsimeta invalidais, stengdamiesi, kad juos užjaustų, jais domėtųsi ir tokiu būdu jie pasijunta reikšmingi. Kai kurie autoriai teigia, kad žmonės gali net išeiti iš proto, kad pamišėliškai kliedėdami pasijustų reikšmingi. Todėl didžiausia žmogiška vertybe turėtų būti sugebėjimas sukelti žmonių entuziazmą. Nuoširdus paskatinimas ir įvertinimas padeda sužadinti žmoguje visa, kas geriausia. Svarbu žmogų pagirti, o ne ieškoti jo klaidų.

Savo gyvenime visi turėtume vadovautis vienu posakiu : “Šiuo keliu aš eisiu tik vieną kartą, todėl tą gėrį, kurį galiu padaryti, arba švelnumą, kurį galiu parodyti kitam žmogui, turiu padaryti dabar. Negaliu atidėti, negaliu delsti, nes šiuo keliu aš daugiau neisiu”.

Reikia liautis galvoti tik apie save ir savo norus. Pasistenkime pripažinti ir kitų žmonių gerąsias savybes. Tuomet neteks meilikauti ir meluoti. Būkime nuoširdūs pritardami, negailėkime pelnytų pagyrų, ir tada žmonės žavėsis jumis.

3.Sužadinkite kito asmens troškimą.

Man labai patinka vaniliniai ledai su braškėmis. Kartą vykau su broliu žvejoti. Neatsispyriau pagundai ir pati kartelį kitą užmesti meškerę, bet ant kabliuko kabinau slieką, o ne vanilinius ledus su braškėmis. Šis pavyzdys akivaizdžiai parodo, kad norint pasiekti tikslą reikia duoti tai ko nori kitas. Kitam žmogui mes galime daryti įtaką kalbėdami apie tai kas jį domina. Žinoma, vien kalbėti nepakanka, reikia parodyti būdą, kaip to pasiekti.

Haris A. Overestas knygoje “Įtaka žmonių elgesiui” sako: “Veiksmas prasiveržia, kai mes stipriai ko nors norime, ir geriausias patarimas, kurį galima duoti veikėjui, trokštančiam pasisekimo versle, namie, mokykloje, politikoje ir t. t., būtų toks: pirmiausia sukelk kitam asmeniui stiprų norą. Su tuo, kuris sugeba taip elgtis, eis visas pasaulis, kuris nesugeba – vienatvė.”

Andriu Karnegio svainė labai ilgėjosi sūnų, kurie mokėsi Jeilyje ir buvo tokie užsiėmę savais reikalais, jog tik retkarčiais teprisimindavo atsakyti į motinos laiškus. A.Karnegis pasiūlė svainei lažintis iš šimto dolerių, jog ji gaus atsakymą nuo sūnų su pirmu atgaliniu paštu. Moteris sutiko. Tuomet A. Karnegis parašė sūnėnam trumpą laišką ir posst scriptum užsiminė, siunčiąs kiekvienam po penkis dolerius. Žinoma, pinigus įdėti “pamiršo”. Tuojau atėjo atsakymas su padėka mylimam dėdei ir pastaba, jog pinigų negavo.

Jei ir yra kokia nors sėkmės paslaptis – ji glūdi sugebėjime pažvelgti kito žmogaus akimis ir pamatyti viską iš jo pozicijų tarsi iš savų.

Sugebėjimas pažvelgti į problemą iš kito žmogaus pozicijų gali pasitarnauti ir mėginantiems susirasti darbą. Barbara Anderson, dirbusi Niujorko banke, norėjo išvykti į Feniksą Arizonoje. Pasinaudodama pastaruoju principu į dvyliką Fenikso bankų ji parašė tokį laišką:

Brangus pone,

Mano dešimties metų darbo banke patirtis galėtų sudominti tokį greitai besiplečiantį banką kaip jūsiškis.

Niujorke “Bankers Trust” kompanijoje dirbdama skyriaus viršininke it atlikdama įvairias banko operacijas, įsigijau įgūdžių įvairiose bankininkystės srityse, įskaitant administravimą, kreditus, paskolas, depozitinius santykius.

Aš persikraustysiu į Feniksą gegužį ir esu įsitikinusi, kad galėsiu prie jūsų veiklos ir pelno. Būsiu Fenikse savaitę po balandžio trečiosios ir norėčiau pasinaudoti proga parodyti, kaip galėčiau padėti jūsų bankui siekti savo tikslo.

Žinoma, ponia Anderson gavo pakvietimus pasikalbėti dėl darbo iš vienuolikos bankų, o siuntė tokius laiškus dvylikai. Kur ponios Anderson sėkmė – ji nekalbėjo apie tai kas ją domina. Akcentavo banko interesus.

Viljamas Vinteris pastebėjo, jog žmogaus prigimtis siekia saviraiškos. Turėdami puikią idėją, neverskime kito asmens manyti, jog tai mūsų idėja. Leiskime ją prisiimti kaip savą. Tuomet žmogus su malonumu sieks ją įgyvendinti, didžiuodamasis savimi.

III. BŪDAI, KAIP PATIKTI ŽMONĖMS

1.Nuoširdžiai domėkitės kitais žmonėmis.

Jūs galite įsigyti daugiau draugų per du mėnesius, jei nuoširdžiai domėsitės kitais žmonėmis, negu per dvejus metus, jei stengsitės, kad kiti žmonės domėtųsi jumis. Kiekvienas žmogus galvoja apie save ir tik apie save. Pavyzdžiu, žiūrėdami nuotrauką pirmiausia surandame save.

Nuoširdus domėjimasis kitu visada pelno palankumą ir tokį pat nuoširdų dėmesį. Yra daug pavyzdžių, kaip domėjimasis kitu pagelbėja versle, kokią apčiuopiamą naudą gali duoti. Iliustruodama šį žmonių palankumą padedantį pelnyti būdą noriu papasakoti mažo berniuko istoriją. Ji kupina švelnumo ir užuojautos. Tai nutiko vienam D.Karnegio kursų lankytojui. Vaikystėje jis susirgo ir buvo ruošiamas sunkiai operacijai. O tai buvo per padėkos dieną. Jis gyveno tik su mama. Mama tą dieną negalėjo berniuko aplankyti. Žinoma, baimė ir vienatvė slėgė. Mažam vaikui tai buvo didelis išbandymas. Riedančias ašaras sugėrė ant galvelės užtraukta antklodė. Viena studentė slaugė, išgirdusi verksmą, atėjo ir nuramino berniuką. Ji pasakė, kad irgi jaučiasi prastai dirbdama per šventes ir negalėdama būti su savo šeima. Ji atnešė sau ir vaikui kalakuto su trintomis bulvėmis; ir taip juodu atšventė padėkos dieną. Mergina prabuvo iki vėlaus vakaro, nors jos darbas buvo seniai baigtas. Šį prisiminimą širdyje nešioja jau augęs žmogus. Jis vis dar mini užuojautą ir nuoširdžius žodžius išgirstus iš svetimo, jautraus žmogaus.

Nuoširdus bendravimas yra vienas iš labiausiai branginamų žmonijos turtų.

2.Šypsokitės.

Poelgiai pasako daugiau negu žodžiai, o šypsena juo labiau. Ji byloja: “Jūs man patinkate. Jūs darote mane laimingą. Aš džiaugiuosi jus matydamas.” Mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie šypsosi, vadovauja, moko ir parduoda daug sėkmingiau už tuos kurie nesišypso. Be to, augina ir laimingesnius vaikus. Šypsena perduoda daug daugiau informacijos nei suraukti antakiai. Jūs turite džiaugtis sutikdami žmogų, jei norite, kad jis džiaugtųsi sutikdamas jus.

3.Žmogui jo paties vardas bet kuria kalba skamba maloniausiai ir reikšmingiausiai.

D.Karnegis, imdamas interviu iš Džimo Farlėjaus, paklausė, kur jo sėkmės paslaptis. Jis atsakė: “Sunkus darbas”. Tai sukėlė nuostabą. Tuomet jis paklausė, kokia, D.Karnegio nuomone, jo sėkmės paslaptis. “Mano supratinu, ta, kad galite kreiptis į dešimtį tūkstančių žmonių vardu”. “Ne, jūs suklydote. Aš galiu kreiptis vardu į penkiasdešimt tūkstančių žmonių”.

Turime suvokti, kiek magijos turi vardas. Šis vienintelis žodis yra visiška vieno žmogaus, su kuriuo kalbame, nuosavybė.Jo, ir niekieno kito. Vardas išskiria, jis daro žmogų unikalų tarp kitų žmonių. Informacija, kurią perduodame, arba prašymas, su kuriuo kreipiamės, pasidaro ypač reikšmingi, kai kreipiamės individualiais vardais.

4.Būkite geras klausytojas, skatinkite kitus kalbėti apie save.

Jei stengiatės būti geras pašnekovas, būkite ir atidus klausytojas. Kaip apie tai pasakė misis Čarlz Norman Li: “Kad būtum įdomus, domėkis”. Klausk taip, kad kitam būtų malonu atsakyti. Paskatink jį kalbėti apie save ir savo laimėjimus.

Prisiminkite, kad žmogui su kuriuo kalbate, šimtą kartų labiau rūpi jo paties norai ir problemos negu jūsų. Jo paties danties skausmas daugiau reiškia negu žemės drebėjimas Armėnijoje. O išaugęs spuogas ant kaktos daug svarbesnis negu įvykdytas teroro aktas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

5.Kalbėkite apie tai kas įdomu pašnekovui.

Norint patikti žmogui nepakanka su juo bendrauti. Reikia kalbėti apie tai kas svarbu ir įdomu kitam žmogui. Bendraudamas su botaniku juk negali kalbėti apie mineralogiją. O norėdamas palaikyti pokalbį su žveju nekalbėsi apie medžioklę. Kiekvienam reikia duoti tai ko jam reikia. Tik tokiu atveju pokalbis bus įdomus pašnekovui. Šis patarimas naudingas beįieškantiem darbo. Darbdavys – tai žmogus turintis savų rūpesčių ir problemų. Todėl reikia kalbėti apie tai kaip galite padėti išspręsti jam kilusias problemas. Tokiu atveju sėkmė bus jūsų pusėje.

6.Leiskite kitam asmeniui pasijusti reikšmingam ir darykite tai nuoširdžiai.

Daugelio žmonių gyvenimą pasikeistų, jei tik jiems būtų leista pasijusti reikšmingais. Štai vieno dailės studento istorija. Jį mokė Ronaldas J. Roulandas, vienas iš D. Karnegio organizuojamų oratorių kursų instruktorių. Dėstytojas mokė dvi studentų grupes. Vienoje iš jų mokėsi tik gabūs dailės studentai. Patekti į šią klasę buvo didžiulė garbė. Krisas buvo vienas iš kukliausių ir labiausiai nepasitikinčių savimi studentų. Vieną dieną. Dėstytojas R.J.Roulandas, matydamas Kriso kruopštumą, nusprendė perkelti šį studentą į pažangiųjų grupę. Sunku nupasakoti, kaip nušvito Kriso veidas. Pasibaigus pamokai. Vaikinas priėjo prie dėstytojo ir tyliai pasakė: “Ačiū, pone Roulandai”. Toks dėstytojo įvertinimas suteikė daugiau pasitikėjimo. Jis pasijuto vertinamas.

Neginčijama tiesa yra ta, kad beveik kiekvienas jūsų sutiktas žmogus jaučiasi kuo nors už jus pranašesnis, todėl pats tiesiausias kelias į jo širdį – kaip nors subtiliai leisti jam pajusti, kad pripažįstate jo pranašumą mažame jo pasaulėlyje. Ir tai darote nuoširdžiai.

IV. KAIP PAKEISTI ŽMONES

1. Pradėkite nuo pagyrimų ir nuoširdaus įvertinimo.
Dorotė Vrublevski kursuose pasakojo, turėjusi vieną kasininkę, kuri gražiai bendravo su klientais. Dirbo našiai ir atidžiai, bet bėdos prasidėdavo dienos pabaigoje, kai reikėdavo suvesti dienos balansą. Ji labai ilgai užtrukdavo ir kiti darbuotojai turėdavo laukti kol ji baigs darbą. Viršininkas jau norėjo ją atleisti iš darbo. Dorotė nutarė jai padėti. Darbo dienos pabaigoje kasininkę pagyrė, kad moka gražiai aptarnauti klientus, yra atidi ir kruopšti. Tuomet pasiūlė savo pagalbą suvedant dienos balansą. Kasininkė buvo patenkinta ir elgėsi kaip patardavo Dorotė. Greitai ji išmoko sparčiai suvedinėti balansą.
Nuoširdus pagyrimas skatina žmones dar labiau pasistengti ir kuo geriau atlikti jam pavestą užduotį.

2. Nurodykite žmonėms klaidas netiesiogiai.
Norėdami parodyti kur žmogus klysta, neikime prie reikalo tiesmukiškai. Juk visada maloniau išklausyti nemalonius dalykus po to, kai būname už ką nors pagiriami. Pagyrę sakinio netęskime žodeliu “bet”. Jis viską sugadina. Žmogus pasijunta apgautas, nes pagyrimas praranda savo pirmąją reikšmę. “Bet” pasako, kad kažką padarė negerai. Geriau būtų vietoje “bet” vartoti “ir”. Pavyzdžiui: labai švariai išvaliai kambarius ir jei dar po kėde pavalysi, tai bus tobula.

3. Prieš kritikuodami kitą, pripažinkite savo paties klaidas.
Pripažinti savo klaidas labai sunku, ypač kai jas parodo kiti. Ne taip sunku išgirsti, kokias darai klaidas, kai kritikuotojas iš pat pradžių prisipažįsta, kad ir jis toli gražu netobulas. Norėdami paaiškinti savo vaikui, kad negerai rūkyti, galime atskleisti savo su rūkymu susijusias problemas. Juk ėmus rūkyti pagelto dantys, atsirado nemalonus kosulys ir pripratimas, kuris neleidžia išmesti cigarečių pakelio į šiukšlių konteinerį.

4. Užuot tiesiogiai įsakinėję, pateikite prašymus klausimų forma.
Pasipiktinimas įžūliu įsakinėjimu gali išlikti ilgai, net jei įsakinėjama, norint pataisyti tikrai blogą padėtį. Jei kaimynas užstatė įvažiavimą į kiemą, galime jo paklausti “Ar čia jūsų automobilis?” “Gal galite jį patraukti, kad galėtų kitos mašinos įvažiuoti ir išvažiuoti?” Savo tikslą pasieksite, o ir kaimynas nebus įsižeidęs.

5. Leiskite kitam žmogui išsaugoti orumą.
Labai svarbu leisti išsaugoti orumą. Gaila, bet apie tai mes retai susimąstome. Mes grubiai trypiame kitų jausmus, įgyvendindami savo sumanymus, ieškodami klaidų, grasindami, kritikuodami vaiką ar pavaldinį kitų akivaizdoje, ir net nesuvokiame, kaip žeidžiame kito žmogaus orumą. O keletą minučių pamąstę, pasistengę suprasti kitą žmogų ir jo požiūrį, galėtume gerokai sumažinti nemalonų pojūtį.

6. Girkite žmones .
Girkite žmones už kiekvieną, net ir pačią menkiausią pažangą. Nuoširdžiai žavėkitės kitais ir kelkite juos į padanges. Visiems patinka, kai juos giria, bet tik individualizuotas gyrimas atrodo nuoširdus ir sakomas ne vien tam, kad žmogus pasijustų geriau. Visi trokštame pagyrimų ir pripažinimo ir galime bet ką dėl jų padaryti.
Neapolyje vienas berniukas mokėsi dainuoti. Tik jo pirmasis mokytojas jį apvylė, sakydamas: “Tu visiškai neturi balso”. Tačiau berniuko motina priglaudė sūnų prie krūtinės ir pasakė, kad šis gali dainuoti. Ji vaikščiojo basa, bet mokėjo už muzikos pamokas kitam mokytojui. Motinos pagyrimas ir padrąsinimas pakeitė berniuko gyvenimą. Jis tapo garsiausiu visų laikų operos dainininku. Tai buvo Eriko Karūzo istorija.

7. Sukurkite žmogui gerą reputaciją.
Sukurkite žmogui gerą reputaciją, kuria jis norėtų vadovautis. Ponas Fichudžas pasinaudojo šia taisykle ir paskatino savo valytoją gerai atlikti darbą. Jis jai parašė tokį raštelį:
Mano brangioji Bridžita,
Tave matau taip retai, kad nespėju padėkoti už gerai atliekamą darbą. Tarp kitko, atrodo, buvau tau užsiminęs, kad dvi valandos du kart per savaitę – labai trumpas laikas. Galėtum kartais savo nuožiūra pratęsti tą laiką kokiu pusvalandžiu, jei matysi, kad nespėji padaryti kokių smulkių darbelių, kaip, pavyzdžiui, nuplauti puodelių padėklą, ar panašiai. Aš, žinoma, sumokėsiu už papildomą laiką.
Darbuotojai buvo sukurta gera reputacija ir kurią ji norėjo išsaugoti. Tad nuo tos dienos savo darbą atlikdavo tik labai gerai.

8. Padrąsinkite žmones.
Padrąsinkite žmones. Sudarykite įspūdį, kad nesėkmes lengva įveikti. Mano pirmoji matematikos mokytoja buvo labai griežta, ji pastoviai mus bardavo, vadino “nemokšomis”. Kaip aš jos nemėgau. Tuo pačiu nemėgau ir matematikos. Vyresnėse klasėse matematiką ėmė dėstyti kita mokytoja. Ji girdavo už kiekvieną teisingai atliktą užduotį. Net parsinešdama iš matematikos šešetą, didžiuodavausi savo pažangą. Stebėtina kaip greitai pažymiai ėmė gerėti: septynetas, devynetas.. ir dešimtas.
Panašią istoriją D.Karnegiui papasakojo draugas. Prieš vestuves nuotaka paprašė jo lankyti šokių pamokas. Ir tikrai, šokių pamokos jam buvo reikalingos. Pirmoji šokių mokytoja jam buvo taip atmušusi ūpą mokytis šokti, jog ir dabar ši mintis neatrodė patraukli. Ji sakė, kad jis visai nemoka šokti ir geriau jau visai pamirštų šį sumanymą. Kita mokytoja pasirodė daug mielesnė. Ji gal ir melavo sakydama, kad šoka, D.Karnegio draugas, visai neblogai, nors gal kiek ir senoviškai, todėl bus nesunku pasimokyti ir naujų žingsnelių. Pastaroji mokytoja truputi pagražino realybę ir mokinys tai jautė. Bet šios pagyros nenuėjo veltui: jos vertė pasistengti, suteikė žmogui viltį ir leido tobulėti.
Pasakykite vaikui, vyrui ar pavaldiniui, kad jis kvailas, kad jis nieko nesugeba, kad neturi gabumų, kad viską daro blogai, ir sunaikinkite bet kokį stimulą stengtis tobulėti. Bet pabandykite priešingą metodą, nepagailėkite padrąsinimų, sudarykite įspūdį, kad viską atlikti labai lengva, leiskite suprasti, kad visiškai pasitikite kito žmogaus sugebėjimais ir net užslėptu talentu, ir jis dirbs iki aušros, kad patenkintų lūkesčius.

9. Stenkitės, kad ir kitam žmogui būtų malonu daryti tai, ko iš jo tikitės.
Deilas O. Ferje iš Indianos pasakojo, kaip jam pasisekė paskatinti vieną iš savo jaunesnių sūnų noriai atlikti jam pavestą darbą. Berniukas buvo vardu Džozefas. Jam buvo liepta surinkti nukritusias kriaušes, kad kitiem einant pro šalį nereikėtų to daryti. Bet berniukui šis darbas nepatiko, todėl jis kriaušių nerinko, o jei ir rinko, tai prastai. Todėl kiti šeimos nariai turėjo tai daryti. Vieną dieną ponas Ferje pasisodino sūnų ir pasakė: “Džefai, sudarykime sandėrį. Už kiekvieną surinktą kriaušių krepšį aš tau duosiu po dolerį. Bet jei kai baigsi aš rasiu bent vieną kriaušę, tai už kiekvieną rastą kriaušę tu man mokėsi po dolerį.” Nuo tos dienos berniukas savo pareigas vykdė kuo kruopščiausiai.
Naivu tikėtis, kad naudojantis šiuo principu, visada sulauksite norimos reakcijos, bet daugelio žmonių patirtis rodo, kad vis tiek padidės tikimybė pakeisti žmogaus elgesį į jums parankų.

V. PABAIGAI

Norėdami pakeisti žmonių elgesį ar požiūrį, privalote visada prisiminti kelias taisykles:
1. Būkite nuoširdūs. Nežadėkite to, ko negalite tesėti. Pamirškite savo naudą ir sutelkite dėmesį į tai, kas naudinga ir reikalinga kitam žmogui.
2. Aiškiai žinokite, ko norite iš kito.
3. Supraskite, ko ištiktųjų nori kitas asmuo.
4. Pasistenkite suvokti, kokia nauda žmogui iš to, kad jis darys taip, kaip jūs norite.
5. Suderinkite naudą su kito žmogaus norais.
6. Savo prašymus pateikite taip, kad kitas žmogus suprastų, jog iš to turės asmeninės naudos.
Taikydami darbe aprašytus principus nepasieksite absoliučios sėkmės. Bet jei bent dešimt atvejų iš šimto jums pasiseks, tai reikš, kad jūs jau 10 procentų geresnis lyderis negu ankščiau, kad tai nauda jums.
Šiuos principus įgyvendino savo gyvenime Deilas Karnegis. Jo rengiami kursai sukeldavo visuomenės sujudimą. Daugelio žmonių gyvenimas pasikeitė. Tai gi ši teorija pagrįsta praktika. D. Karnegis knygą “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms” iliustravo daugybe pavyzdžių. Todėl ją įdomu skaityti. Jo sukarta mokymo sistema – puikus viešojo kalbėjimo, prekybos, žmonių santykių ir taikomosios psichologijos derinys.
Profesorius Viljamas Džeimsas iš Harvardo sakydavo, kad vidutinis žmogus atskleidžia tik 10 procentų savo užslėptų galimybių. Deilas Karnegis, padėdamas verslininkams ir verslininkėms atskleisti savo užslėptas galimybes, sukūrė vieną iš žymiausių suaugusiųjų lavinimo judėjimų.

VI. LITERATŪRA

1. Karnegis D. Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms. – Kaunas, 1998.

Temos pristatymas

Savo pranešimui pasirinkau temą “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms”. Peržvelgiant pateiktas psichologijos pranešimų temas, šioji labiausiai mane suintrigavo. Maniau, jog man pačiai bus pravartu kuo daugiau sužinoti apie galimybes daryti įtaką žmonėms. Pagrindiniu šio referato šaltiniu tapo Deilo Karnegio (Dale Carnegie) knyga “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms”. Turiu pripažinti, jog rinkdamasi temą referatui nė neketinau keisti savo gyvenimo, kuriuo buvau tikrai patenkinta. Tačiau, perskaičius šią D.Karnegio knygą, supratau, jog dar nesu išnaudojusi visų savo sugebėjimų. Tikiuosi, jog temos “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms” pristatymas duos daug naudos ir besiklausantiems pranešimo.
Pristatydama knygą “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms” norėčiau apžvelgti tris pagrindinius elgesio su žmonėmis principus(skaidrė nr.1):

1. Nekritikuokite, nesmerkite, nereikškite nepasitenkinimo.

Iliustruodama šį principą noriu perskaityti Livingstono Lorndo kūrinėlį “Tėvas atsiprašo”.

Paklausyk, sūnau : sakau tau visa tai, kai tu miegi, pasidėjęs savo mažą letenėlę po skruostu, o šviesios garbanėlės prilipusios prie drėgnos kaktytės. Aš prasmukau į tavo kambarį vienas. Prieš valandėlę aš bibliotekoje skaičiau laikraščius, ir mane užplūdo atgailos banga. Aš atėjau pas tave vedinas kaltės jausmo.

Štai ką aš galvoju, sūnau : aš pykau ant tavęs. Kai rengeisi eiti į mokyklą, išbariau tave, kai veidą tiktai persibraukei rankšluosčiu, kad nenusivalei batų. Piktai užrikau, kai kažką numetei ant grindų.

Per pusryčius irgi prasikaltau. Išliejai gėrimą, per greitai kimšai maistą, laikei alkūnes ant stalo, per storai tepei sviestą ant duonos. Kai nuėjai žaisti, o aš skubėjau į traukinį, tu atsisukai, pamojavai man ir šūktelėjai “Viso gero, tėte”,o aš susiraukiau ir atsakiau “Nesikūprink”.

Vakare vėl viskas prasidėjo iš naujo. Perėjęs kelią, pamačiau, kad žaidi rutuliukais, klūpėdamas ant kelių. Kojinės buvo prakiurusios. Aš pažeminau tave draugų akivaizdoje parvarydamas namo.Kojinės brangiai kainuoja, ir jei pats jas pirktum, būtum rūpestingesnis. Ir tai pasakė tėvas.

Ar prisimeni, kaip aš vėliau skaičiau bibliotekoje, o tu įėjai nedrąsiai ir pažiūrėjai su nuoskauda? Kai žvilgtelėjau pro laikraščio viršų nepatenkintas, kad man trugdo, tu stabtelėjai prie durų. Aš sumurmėjau : “Ko nori?”

Nieko nesakęs, tu stryktelėjai prie manęs, apkabinai kaklą ir pabučiavai. Tavo mažos rankutės apkabino mane su tokia meile, žydinčia tavo širdelėje, kuri nevysta net neprižiūrima. Paskui pasišokinėdamas užlipai laiptais aukštyn.

O šiek tiek vėliau laikraštis išslydo man iš rankų, mane apėmė didžiausia kamuojanti baimė. Ką įprotis padarė su manimi? Įprotis kaltinti ir priekaištauti vien todėl, kas tu berniukas. Ne todėl, kad aš tavęs nemyliu, o todėl, kad per daug noriu iš vaiko. Aš juk viską matuoju savo amžiaus saiku.

Tavo charakteryje tiek daug gero, puikaus ir teisingo. Tavo maža širdelė tokia plati kaip saulėlydis virš plačių kalvų. Tai matyti ir iš tavi veržlumo, su kuriuo tu pribėgai prie manęs ir pabučiavai prieš eidamas miegoti. Visa kita šiandien nesvarbu, sūnau. Aš atėjau prie tavo lovelės ir atsiklaupiau. Man gėda.

Tai menka atgaila. Žinau, kad nesuprastum viso to, jei pasakyčiau, kai nemiegosi. Bet rytoj aš būsiu tikras tėtė. Draugausiu su tavimi, kentėsiu, kai tu kentėsi, juoksiuosi, kai tu juoksiesi. Aš prikąsiu liežuvį, jei kils noras pasakyti nepakančius žodžius. Aš kartosiu kaip ritualą : “Jis viso labo tik berniukas, mažas berniukas”.

Deja, laikau tave bemaž suaugusiu. Bet dabar, matydamas pavargusį, susirietusį į kamuoliuką savo lovelėje, suprantu, kad tu dar kūdikis. Dar vakar motina nešiojo tave ant rankų, o tavo galvelė ilsėjosi ant jos peties. Aš per daug, per daug iš tavęs norėjau.

2. Sąžiningai ir nuoširdžiai įvertinkite kitų privalumus.
Bendraudami su žmonėmis turime nepamiršti, jog bendraujame su ištroškusiomis įvertinimo būtybėmis. D.Karnegio nuomone, viena per radijo laidą išgirsta istorija gali puikiai parodyti, kaip nuoširdus pripažinimas gali pakeisti žmogaus gyvenimą. Viena Detroito mokytoja paprašė Styvį Morisą padėti surasti kambaryje pasislėpusią pelę. Ji įvertino, kad Styvis Morisas pasižymėjo savybėmis, kurių kiti neturėjo. Būdamas aklas Styvis turėjo labai gerą klausą. Dabar, praėjus daug metų , jis sako, kad tas pripažinimas buvo jo naujojo gyvenimo pradžia. Jis tobulino savo klausą ir tapo vienu didžiausių 7 – ojo dešimtmečio pop dainininkų ir dainų kūrėjų, žinomu Styvio Vonderio (Stevie Wonder)vardu.

3. Sužadinkite kito asmens troškimą.
Sugebėjimas pažvelgti į problemą iš kito žmogaus pozicijų gali pasitarnauti ir mėginantiems susirasti darbą. Barbara Anderson, dirbusi Niujorko banke, norėjo išvykti į Feniksą Arizonoje. Pasinaudodama pastaruoju principu į dvyliką Fenikso bankų ji parašė tokį laišką:

Brangus pone,

Mano dešimties metų darbo banke patirtis galėtų sudominti tokį greitai besiplečiantį banką kaip jūsiškis.

Niujorke “Bankers Trust” kompanijoje dirbdama skyriaus viršininke it atlikdama įvairias banko operacijas, įigijau įgūdžių įvairiose bankininkystės srityse, įskaitant administravimą, kreditus, paskolas, depozitinius santykius.

Aš persikraustysiu į Feniksą gegužį ir esu įsitikinusi, kad galėsiu prie jūsų veiklos ir pelno. Būsiu Fenikse savaitę po balandžio trečiosios ir norėčiau pasinaudoti proga parodyti, kaip galėčiau padėti jūsų bankui siekti savo tikslo.

Žinoma, ponia Andersoną gavo pakvietimus pasikalbėti dėl darbo iš vienuolikos bankų, o siuntė tokius laiškus dvylikai. Kur ponios Anderson sėkmė – ji nekalbėjo apie tai kas ją domina. Ji akcentavo banko interesus.

Naudodamiesi D.Karnegio siūlomais metodais galime palengvinti sau gyvenimą. Todėl rekomenduoju visiem perskaityti jo knygą “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms”.

Skaidrė nr.1

PAGRINDINIAI ELGESIO SU ŽMONĖMIS PRINCIPAI:

1. Nekritikuokite, nesmerkite, nereikškite nepasitenkinimo.

2. Sąžiningai ir nuoširdžiai įvertinkite kitų privalumus.

3. Sužadinkite kito asmens troškimą.

Leave a Comment