Ligoninės veiklą administruojančios institucijos

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

Tarptautinės ekonomikos ir prekybos katedra

Kursinis darbas

LIGONINIŲ VEIKLĄ ADMINISTRUOJANČIOS INSTITUCIJOS

KAUNAS
2005

TURINYS

ĮVADAS..............................3 psl.
1.Ligoninės veikla..............................4 psl.
2.Bendrosios institucijos..............................5 psl.
2.1. Registrų centras..............................5 psl.

2.2. Socialinio draudimo fondas........................9 psl.

2.3. Priešgaisrinė ir civilinė sauga.....................13 psl.
3. Specialiosios institucijos..............................17 psl.
3.1.Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.............................18 psl.

3.1.1. Ligoninės licencijavimas...................19 psl.

3.1.2. Standartizacija.........................21 psl.

3.1.3. Registras............................21 psl.
3.2. Kauno visuomenės sveikatos centras.................24 psl.
4. Reikalavimai ligoninės patalpoms........................26 psl.
5. Reikalavimai ligoninės personalui........................28 psl.
6. Reikalavimai darbo vietai.............................29 psl.
IŠVADOS..............................30 psl.
LITERATŪRA..............................31 psl.

ĮVADAS

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos t.y. ligoninės užtikrina būtinąją medicinos pagalbą ir teikia planines sveikatos priežiūros paslaugas. Jos yra ir viešosios, ir prrivačios. Asmenys, prisirašę prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa, gauna visas valstybės laiduojamas (nemokamas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios numatytos Bendrosios praktikos gydytojo normoje. Šiame darbe bus nagrinėjama ligoninių veikla, kurios užtikrina medicinos pagalbą ir teikia planines sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo metu, statistiškai, Lietuvoje yra 188 ligoninių.
Mes darbe aprašysime viešąsias ligonines, t.y. nepelno siekiančias įstaigas. Šiame darbe pateiksime bendrasias institucijas ir specialiasias institucijas, kurios administruoja ligonines, nepriklausant kokio prafilio jos yra. Plačiau išnagrinėsime 3 bendrasias irr 2 specialiasias institucijas ir jų keliamus reikalavimus ligoninėms.

1. LIGONINĖS VEIKLA

Kiekviena veikla yra unikali, kiekvienai veiklai kokybiškai vykdyti reikalingos specifinės žinios, specifinė patirtis, išsiugdytos specifinės savybės. Medicinos paslaugos dažnai išskiriamos dėl to, kad mediko atsakomybė už paciento gyvybę yra betarpiška ir ak

kivaizdi.
Vienas svarbiausių ligoninės uždavinių yra užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą. Paprastai ligoninės yra profilinės, ir paslaugas pacientams gali teikti tik pagal turimas licenecijas. Ligoninėje galima naudoti tik tas sveikatos preižiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka leistos naudoti Leituvos Respublikoje.

Gana svarbu, kad visa informacija apie pacientą būtų saugoma, išskyrus tuos atvejus, kai sveikatos apsaugos įstaiga privalo pateikti tokią informaciją, arba pacientas sutinka, kad būtų leista naudoti informaciją apie jo sveikatos būklę.

Ligoninė privalo teikti nemokamas planinės sveikatos priežiūros paslaugas, įsitikinus, kad pacientas turi teisę toias paslaugas gauti.

2. BENDROSIOS INSTITUCIJOS

1. Viešoji policija;
2. Valstybinė mokesčių inspekcija;
3. Sodra;
4. Bankas;
5. Registrų centras;
6. Darbų saugos inspekcija;
7. Priešgaisrinė ir civilinė sauga;
8. Statistikos departamentas;
9. Notarų biuras.

2.1 REGISTRŲ CENTRAS

Valstybės įmonė Registrų centras, įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. yra viešasis juridinis asmuo. Įmonė, vadovaudamasi teisės aktais, tvarko nekilnojamojo turto kadastrą irr registrą, administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių, vykdo pavestas funkcijas kuriant Juridinių asmenų registrą ir tvarkant jį, kuria kitas su šiuo bei kitais nurodytais registrais susijusias informacines sistemas.
VĮ Registrų centrą sudaro tokie struktūriniai padaliniai:
Centrinis padalinys administruoja nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, nekilnojamojo turto vertinimą, juridinių asmenų registravimą, projektuoja, diegia ir naudoja nekilnojamojo turto registro informacinę sistemą, vadovauja įmonės filialų veiklai ir ją kontroliuoja.
11 filialų (dešimtyje apskričių centrų ir viename rajono centre) kaupia kadastro ir registro duomenis, atlieka kadastrinius ma

atavimus, turto vertinimą bei rinkos tyrimus, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, kaupia kadastro geografinės informacijos sistemos (GIS) duomenis, tvarko turto formavimo archyvus, vadovauja filialų skyrių veiklai.
39 filialų skyriai rajonų centruose ir miestuose priima dokumentus registruoti nekilnojamąjį turtą, registruoja nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos, išduoda nekilnojamojo daikto nuosavybės ar naudojimo teisę įrodančius dokumentus, teikia informacines paslaugas nekilnojamojo turto savininkams ir naudotojams.
Nekilnojamojo turto registravimo sistemą sudaro trys į vieną sujungtos dalys: nuosavybės ir kitų daiktinių teisių, dokumentų ir objektų registravimo sistema.
Registrų centro funkcijos:
• tvarkyti nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą, vykdyti nekilnojamojo turto registravimą;
• organizuoti ir vykdyti nekilnojamojo turto rinkos tyrimus;
• nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti nekilnojamojo turto vertinimą, rengti duomenis nekilnojamojo turto apmokestinimui;
• nustatyta tvarka teikti valstybės ir savivaldos institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims nekilnojamojo turto kadastro ir registro, rinkos tyrimo duomenis, kadastro bei registro geoduomenis ir žemėlapius, kitus duomenis;
• nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka teikti duomenis apie nekilnojamąjį turtą hipotekos įstaigoms;
• projektuoti, įgyvendinti, vystyti ir tvarkyti nekilnojamojo turto informacinę sistemą ir nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką, kaupti ir analizuoti nekilnojamojo turto rinkos tyrimų ir kitus su nekilnojamojo turto vertės nustatymu susijusius duomenis;
• nustatyti nekilnojamojo turto kadastro, registro ir rinkos tyrimo duomenų turinį bei struktūrą;
• nustatyti nekilnojamojo turto kadastro, registro ir vertinimo geoduomenų st
truktūrą, žemėlapių turinį;
• sudarinėti ir spausdinti nekilnojamojo turto kadastro, registro ir vertinimo žemėlapius; nustatyta tvarka rengti nekilnojamojo turto kadastro, registro ir vertinimo statistinius duomenis ir juos skelbti;
• nustatyta tvarka atlikti įvairaus mastelio topografinius darbus, geodezines išpildomąsias kontrolines nuotraukas, kurios reikalingos kadastriniams darbams atlikti;
• vykdyti kadastrinių matavimų ekspertizę ir techninę kontrolę bei suinteresuotų asmenų prašymu atlikti nekilnojamojo turto kadastro ir registro, o taip pat ir nekilnojamojo turto vertės duomenų patikslinimą;
• kaupti nekilnojamojo turto kadastro, registro, vertinimo duomenis ir dokumentų archyvą ir teikti vartotojams archyvinių duomenų išrašus bei dokumentų nuorašus;
• tvarkyti Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registrą;
• tvarkyti specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų registrą;
• rengti investicinius projektus nekilnojamojo turto informacinės sistemos technologiniam ir infrastruktūros išvystymui;
• fizinių ir juridinių asmenų prašymu vykdyti registruojamų Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto objektų projektavimo darbus;
• juridinių asmenų užsakymu projektuoti (ar sutarties pagrindu dalyvauti projektuojant) informacines sistemas, vykdyti kitų informacinių sistemų ekspertizę bei teikti konsultacijas ir kitas paslaugas šioje srityje;
• teikti paslaugas, susijusias su nekilnojamojo turto kadastru, registru ir vertinimu;
• teikti dokumentų rengimo, kopijavimo bei dauginimo paslaugas;
• steigėjų pavedimu ar kitų valstybės ir valdymo institucijų užsakymu ruošti ir teikti pasiūlymus dėl įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektų, susijusių su nekilnojamojo turto kadastru, registru, vertinimu ir
r kita įmonės veikla, parengimo;
• norminiuose aktuose numatytais atvejais rengti su įmonės veikla susijusius standartus, metodikas, instrukcijas bei kitus jos veiklą reglamentuojančius dokumentus;
• nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka nustatyti kvalifikacinius reikalavimus nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojams, vykdyti jų atestavimą, išduoti jiems kvalifikaciją liudijančius dokumentus ir kontroliuoti jų veiklą;
• teikti konsultacijas ir kitas paslaugas, susijusias su nekilnojamojo turto ir teisių į jį registravimu, nekilnojamojo turto kadastru ir vertinimu;
• atstovauti bei pagal savo kompetenciją koordinuoti nekilnojamojo turto kadastro, registro ir vertinimo sritis tarptautiniuose projektuose bei dalyvauti juos vykdant;
• organizuoti ir rengti mokymo kursus, seminarus, kitus profesinius renginius, susijusius su nekilnojamojo turto kadastru, registru ir vertinimu, nekilnojamojo turto informacinės sistemos kūrimu, nekilnojamojo turto kadastro, registro ir vertinimo žemėlapių sudarymu bei kitomis įmonės veiklos sritimis;
• organizuoti ir vykdyti gamybinius bei užsakyti ir dalyvauti vykdant mokslo tiriamuosius darbus,susijusius su nekilnojamuoju turtu;
• registruoti juridinius asmenis ir teikti duomenis apie juos;
• teikti kitas paslaugas ir užsiimti kita veikla, neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos įstatymams.
Įmonė vykdo šias Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavestas funkcijas:
 registruoja fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamąjį turtą, nuosavybės bei kitas daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus;
 teikia oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis;
 atlieka statinių kadastrinius matavimus;
 formuoja, tvarko, atnaujina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banką;
 atlieka nekilnojamojo turto rinkos tyrimus ir turto vertinimą;
registruoja juridinius asmenis ir teikia duomenis apie juos.
Licencijuotų įstaigų registravimas
1. Licencijas gavusios įstaigos registruojamos Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Licencijuotos įstaigos turi būti įregistruotos ir Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre (toliau – Įstaigų registras). Įstaigos turi būti įregistruotos ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo licencijos išdavimo dienos.
3. Įstaigų registrą steigia, įstaigas jame registruoja bei jį tvarko Sveikatos apsaugos ministerija ar os įgaliota institucija.
4. Įstaigų registras yra valstybės registrų integralios sistemos dalis ir yra antrinis registras. Įstaigų registro nuostatus tvirtina Vyriausybė.

2. 2. SOCIALINIO DRAUDIMO FONDAS

Socialinio draudimo fondas ir jo teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus kuriais girndžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos.
SODROS administravimo įstaigų valstybės tarnautojai, atlikdami įstatymo jiems pavestas funkcijas, turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant kredito įstaigas, pareigoms atlikti reikalingą informaciją, paaiškinimus bei dokumentų socialinio draudimo klausimais nuorašus;
2) be išankstinio įspėjimo, pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į draudėjo patalpas (įskaitant ir nuomojamas) ar teritoriją, susijusias su jo veikla. Be išankstinio įspėjimo įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją (įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo darbo metu. Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;
3) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti iš draudėjo dokumentus, kuriuose fiksuojamos darbo pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, taip pat socialinio draudimo išmokos iš Fondo lėšų, palikus dokumentų paėmimo aktą (šiuo atveju draudėjui turi būti leidžiama pasidaryti paimamų dokumentų kopijas);
4) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – užantspauduoti dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas (jei įmanoma, netrukdant draudėjo veiklai), daryti dokumentų kopijas arba išrašus, žymas ant draudėjo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;
5) duoti draudėjui privalomus vykdyti nurodymus socialinio draudimo klausimais;
6) vadovaudamiesi Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl pažeidimų, kurių išaiškinimas priklauso Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų kompetencijai;
7) pareikalauti iš draudėjo sutvarkyti buhalterinę apskaitą;
8) gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl socialinio draudimo įmokų ir socialinio draudimo išmokų mokėjimo, draudėjo pateikiamų socialinio draudimo duomenų paaiškinimus bei paaiškinimus iš draudėjo teritorijoje esančių asmenų dėl darbo santykių, kai yra pagrindas manyti, kad jie faktiškai ten dirba;
9) surašyti nustatytų pažeidimų aktus dėl socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo, žalos, padarytos Fondui, atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams, taip pat kitų šio įstatymo reikalavimų vykdymo;
10) atlikti kitų teisės aktų numatytus veiksmus.
SODROS valdybos direktorius ir jo pavaduotojai, SODROS valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę:
 įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas. Paskirtos piniginės baudos išieškomos į SODROS biudžetą;
 kreiptis į įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių SODROS administravimo įstaigų valstybės tarnautojams tinkamai atlikti pareigas. Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai privalo išnagrinėti Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojųnurodymus ir nedelsdami pranešti Fondo administravimo įstaigai apie priimtas priemones;
 duoti nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos, pašalpos mokėtojui išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos, pašalpos nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į SODRĄ;
 teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui pasiūlymus dėl draudėjo likvidavimo inicijavimo Civilinio kodekso nustatytais atvejais;
 inicijuoti bankroto bylų iškėlimą.
SODROS valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę:
1) kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka;
2) areštuoti draudėjo turtą, jeigu nesumokėtos Fondui socialinio draudimo įmokos, baudos ir (ar) delspinigiai.
Draudėjų pareigos
1. Visi draudėjai privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir kitų įstatymų.
3. Draudėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.
Kaip registruotis draudėju?

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, visi draudėjai, kurie turi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už save ir už draudžiamus asmenis privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kokią informaciją draudėjas teikia “Sodrai”?
• Tą pačią dieną praneša apie apdraustųjų priėmimą ir per tris dienas apie jų atleidimą iš darbo;
• Kas ketvirtį pateikia finansines ataskaitas bei duomenis apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas;
• Per 3 dienas nuo nemokamų atostogų suteikimo dienos pateikia informaciją apie apdraustajam suteiktas nemokamas atostogas.

Kas turi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas?

Valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai. Draudėjo ir apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje datą.
Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos.
Jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama dviguba šios sumos dydžio bauda.
Laiku nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos gali būti išieškomos priverstine tvarka tokiais būdais:
– duodant nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje;
– duodant nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į Fondą;
– inicijuojant bankroto bylų iškėlimą.

2.3 PRIEŠGAISRINĖ IR CIVILINĖ SAUGA
Valstybinę priešgaisrinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje atlieka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (toliau – VVPPI) pareigūnai bei apskričių centrų, rajonų (miestų) ir ūkio subjektų priešga isrinių gelbėjimo tarnybų VPPI pareigūnai.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlieka kvotą baudžiamosiose bylose dėl gaisrų ir priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų, tiria gaisrų priežastis, tvarko jų apskaitą, teikia statybos techninių reglamentų, normų, taisyklių, standartų, techninių sąlygų, instrukcijų rengėjams rekomendacijas ir nurodymus, atlieka statinių projektavimo kontrolę priešgaisrinės saugos atžvilgiu, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis priešgaisrinės saugos klausimais ir kt.
Žmonės, įstaigų, organizacijų vadovai (darbdaviai) bei kiti atsakingi asmenys ir darbuotojai privalo laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų. Už jų nesilaikymą Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę uždrausti eksploatuoti netvarkingus agregatus, įrenginius, patalpas, pastatus, taip pat, remdamiesi įstatymais, skirti priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidėjams administracines nuobaudas.
Nuo priešgaisrinės saugos neatsiejama ir civilinė sauga. Civilinės saugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra sudėtinė Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, vadovaujanti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklai, organizuojanti ekstremalių situacijų prevenciją, koordinuojanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų veiklą civilinės saugos srityje bei planuojanti valstybės pasirengimą civilinės saugos užduotims įgyvendinti ekstremalių situacijų atvejais taikos ir karo metu. Civilinės saugos departamento steigėja yra Vidaus reikalų ministerija. Civilinės saugos departamentas:
o Organizuoja ir atlieka valstybės bei savivaldybių institucijų, ūkio subjektų ir gyventojų perspėjimą apie gyvybei, sveikatai, turtui ir aplinkai gresiantį valstybės masto pavojų ekstremalių situacijų atvejais;
o Organizuoja gyventojų ir civilinės saugos pajėgų aprūpinimą individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis, prietaisais bei įranga;
o Planuoja civilinės saugos priemones, kad valstybės bei savivaldybių institucijos, ūkio subjektai ir gyventojai patirtų kuo mažesnius nuostolius ir būtų išlaikyta rimtis, išsaugota žmonių gyvybė, sveikata, turtas, apsaugota aplinka nuo ekstremalios situacijos poveikio bei organizuoja ir kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimą;
o Tvarko civilinės saugos priemonių valstybinį rezervą;
o Teikia pasiūlymus dėl optimalaus rezervo ir valstybės išteklių panaudojimo šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, ekstremalių situacijų židiniams lokalizuoti ir jų padariniams šalinti;
o Organizuoja valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų bei visuomenės pasirengimą praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais;
o Rengia civilinės saugos teisės aktų, tarptautinių sutarčių, programų, nutarimų bei vidaus reikalų ministro įsakymų civilinės saugos klausimais projektus;
o Organizuoja ir vadovauja valstybinio lygio civilinės saugos pratyboms;
o Palaiko ir plėtoja ryšius su užsienio valstybių civilinės saugos institucijomis, atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose bei renginiuose pagal savo kompetenciją;
o Tvarko civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklos apskaitą;
o Rengia ir tvarko valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registrą;
o Šalina pažeidimų priežastis ir sąlygas;
o Informuoja visuomenę apie Civilinės saugos departamento prie VRM veiklą;
o Organizuoja civilinės saugos bendrosios ir specialiosios paskirties formuotes.
Įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų vadovų teisės bei pareigos priešgaisrinės saugos srityje.Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę: steigti, pertvarkyti, reorganizuoti ir likviduoti iš savo arba joms skirtų lėšų išlaikomus padalinius, skirtus gaisrams gesinti bei pirminiams žmonių ir turto gelbėjimo darbams gaisrų metu atlikti. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai turi teisę:
1) teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl priešgaisrinės saugos užtikrinimo;
2) netrukdant kompetentingų institucijų atliekamam tyrimui,tirti objekte kilusių gaisrų priežastis ir sąlygas;
3) nustatyti ekonomines ir socialines priemones, kurios skatintų užtikrinti priešgaisrinę saugą objekte;
4) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją priešgaisrinės saugos klausimais.
3. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo:
1) užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą objekte bei nustatyti priešgaisrinį režimą jame;
2) vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtus nurodymus;
3) įstatymų nustatytais atvejais leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jų vadovaujamos įmonės, įstaigos, organizacijos gamybines, ūkines, kitas patalpas, statinius bei teritoriją;
4) nedelsdami šalinti nustatytus priešgaisrinės saugos pažeidimus;
5) nutraukti atliekamus darbus, jeigu jie gali sukelti gaisrą ar sprogimą;
6) organizuoti valstybės tarnautojų ir darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais, pagal kompetenciją tvirtinti priešgaisrinės saugos instrukcijas;
7) aprūpinti objektą reikiamomis gaisro gesinimo priemonėmis;
8) užtikrinti, kad objekte įrengti gaisrinės technikos, automatikos įrenginiai, gaisrų gesinimo priemonės būtų techniškai tvarkingi ir veiktų;
9) teisės aktų nustatytais atvejais atlikti objekto pavojaus ir rizikos analizę;
10) parengti valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planus ir jiems išmokti rengti pratybas objekte;
11) teikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą vykdantiems pareigūnams informaciją, reikalingą gaisrų prevencijos priemonėms objekte nustatyti;
12) kilus gaisrui objekte, kol atvyks priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, imtis priemonių jį gesinti, vadovauti gaisro gesinimui, žmonių ir turto evakavimui, o atvykus valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgoms vykdyti gaisro gesinimo vadovo nurodymus;
13) prireikus skirti valstybės tarnautojus ir darbuotojus gaisrui objekte gesinti ir materialinėms vertybėms evakuoti;
14) leisti naudotis gaisrui gesinti ar gaisro gesinimui organizuoti įmonei, įstaigai, organizacijai priklausančiais arba įmonės, įstaigos, organizacijos teritorijoje esančiais vandens telkiniais, vandens tiekimo sistemomis, gamtiniais ištekliais (smėliu, žvyru ir kt.), gaisro gesinimo, transporto, ryšio priemonėmis bei kitais gaisro gesinimui ar jo organizavimui būtinais daiktais, neatsižvelgiant į gaisro kilimo vietą;
15) nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti.
Įmonėse, įstaigose ir organizacijose už objekto priešgaisrinę būklę asmeniškai atsakingi yra jų vadovai. Atlikdamas šią pareigą, vadovas privalo imtis būtinų objekto bei jame esančių arba galinčių būti žmonių apsaugos nuo gaisro priemonių. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurių sąrašą pagal vidaus reikalų ministro patvirtintus kriterijus nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, vadovas turi baigti priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą.
Priemonės priešgaisrinei saugai užtikrinti visų rūšių įmonėse, įstaigose, organizacijose finansuojamos iš jų arba joms skirtų lėšų. Įmonės, įstaigos, organizacijos gali imtis priešgaisrinės įrangos gamybos ir jos techninės priežiūros turėdamos įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją.

3. SPECIALIOSIOS INSTITUCIJOS

1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba

prie Sveiktos apsaugos ministerijos
1.1 Įstaigos asmens sveikatos priežiūros Licenzija.
1.2. Laboratorijos atestavimo pažymėjimas (išduodamas kas 3 metai).
1.3. Medisinos pataiso aprobavimo pažymėjimas.
2. Kauno visuomenės sveikatos centras
2.1. Leidimas – Higienos Pasas
Verstis ūkine komercijos veikla.
3. Kauno apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
3.1. Dėl maisto tvarkymo įmonės patvirtinimo.
3.2. Ligonių maitinimas.
4. Radiacinė sauga
4.1. Licenzija –vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.
5. Kauno apskrities viršininko administracija
5.1. Dėl įstaigos veiklos.
6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Kauno rajono aplinkos apsaugos dapartamentas
6.1. Gamtos išteklių naudojimo leidimas.
7. Kauno teritorinė ligonių kasa
8. Valstybinė metrologijos tarnyba
8.1. Dėl elektrokardiografų metrologinio įteisinimo.

3. 1. VALSTYBINĖ AKREDITAVIMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLAI TARNYBA PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (toliau VASPVT) yra juridinio asmens teises turinti, iš valstybės biudžeto finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės valdymo institucija, atliekanti viešojo administravimo funkciją. Kaip Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija, ji vykdo valdymo funkcijas asmens sveikatos priežiūros srityje ir medicinos prietaisų atitikties įvertinimo srityje.
Pagrindinis jos uždavinys yra nustatyti sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo, sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo, taip pat standartizavimo ir metrologijos kryptis ir taip sudaryti prielaidas kokybiškoms ir saugioms sveikatos priežiūros paslaugoms. Tarnybai taip pat pavesta vertinti, ar sveikatos priežiūros įstaigos sveikatos priežiūros paslaugas teikia pagal galiojančių teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimus, akredituoti fizinius bei juridinius asmenis sveikatos priežiūros veiklai, atestuoti sveikatos priežiūros įstaigų medicinos laboratorijas, organizuoti medicinos gaminių, naudotinų Lietuvoje, aprobavimą, koordinuoti normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros veiklą, rengimą.
VASPVT yra šie struktūriniai padaliniai:
• Licencijavimo, akreditavimo skyrius, atsakingas už sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, akreditavimą, asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos laboratorijų atestavimą.
• Standartizacijos sektorius, atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos ACQUIS programos įgyvendinimą, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotosios institucijos valdymo funkcijų vykdymą medicinos prietaisų atitikties įvertinimo srityje, medicinos prietaisų rinkos priežiūrą, dalyvavimą valdant krizes, susijusias su medicinos prietaisais, parengtų medicinos normų ir medicinos metodikų derinimą ir įregistravimą, standartizavimo ir metrologijos darbų koordinavimą asmens sveikatos priežiūros srityje.
• Registrų sektorius, atsakingas už biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų įregistravimą, Valstybinio sveikatos priežiūros įstaigų registro tvarkymą, valstybinio Gydytojų medicinos praktikos licencijų registro tvarkymą, žinybinio Medicinos gaminių registro tvarkymą.

3.1.1. LIGONINĖS LICENCIJAVIMAS

Ligoninė norinti gauti licenciją, pateikia Akreditavimo tarnybai nustatytos formos paraišką ir šiuos dokumentus:
1. įstaigos steigimo dokumentų (įregistravimo pažymėjimo, įstatų (nuostatų)) nuorašus;
2. dokumento, patvirtinančio, kad patalpomis, kuriose bus verčiamasi licencijuota veikla, ligoninė naudojasi teisėtai (nuomos sutarties, nuosavybės teisės liudijimo ir kt.) nuorašą;
3. duomenis apie patalpas, nurodant paskirtį ir plotą;
4. higienos paso-leidimo vykdomai veiklai kopiją (išduoto pagal higienos normą HN 47);
5. priešgaisrinės apsaugos tarnybos pažymos kopiją;
6. vidaus tvarkos taisyklių (įstaigos ir filialų) kopijas;
7. duomenis apie medicinos personalą (nurodant vardą, pavardę, kvalifikaciją ir ją liudijančius dokumentus – licencijas, sertifikatus);
8. įstaigos organizacinės struktūros schemą, nurodant padalinius ir jų tarpusavio ryšius;
9. įstaigos filialų, kurie užsiima sveikatos priežiūra, sąrašą, kuriame nurodomi jų adresai, telefonų numeriai;
10. duomenis apie medicinos gaminius (nurodant pilną pavadinimą ir gamyklos numerį, tipą, paskirtį, gamintoją, pagaminimo datą, įsigijimo datą, gaminio aprobavimo sprendimo numerį (jei įsigijimo data vėlesnė nei 1993 06 08), matavimo priemonės registravimo Lietuvos matavimo priemonių registre numerį (jei įsigijimo data vėlesnė nei 1996 08 02); veikiančios įmonės ir įstaigos papildomai nurodo paskutinę techninės priežiūros datą, paskutinę matavimo priemonės patikros datą;
11. laboratorijos atestavimo pažymėjimą arba sutartį dėl laboratorinių tyrimų atlikimo (kopijas);

12. duomenis apie sveikatos priežiūros veiklą (nurodant veiklos sritis ir atliekamų sveikatos priežiūros paslaugų ir organizacinių bei klinikinių – profilaktinių, diagnostinių, gydymo, slaugos ir reabilitacijos – procedūrų sąrašą);
13. dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą.
Akreditavimo tarnyba gali pareikalauti kitų teisės aktais reglamentuotų su licencijuojama veikla susijusių duomenų.
Jei visi dokumentai yra tvarkingi ir parengti pagal įstatymus, VASPVT ligoninei išduoda įstaigos asmens sveikatos priežiūros Licenciją.
Ligoninė, norinti atestuoti laboratoriją, VASPVT pateikia paraišką ir prideda dokumentus, kuriuose pateikti tokie duomenys:
1. apie atestuojamą laboratoriją;
2. apie pageidaujamą atestuoti sritį;
3. duomenis apie personalą;
4. apie naudojamą įrangą;
5. apie laboratorijos patalpas, higienos pasą;
6. apie darbo organizavimą (laisva forma):
6.1. duomenis apie laboratorijos vidaus kokybės kontrolę;
6.2. bandinių ėmimą;
6.3. bandinių registravimą;
6.4. mėginių ruošimo ir laikymo sąlygas;
6.5. tyrimų rezultatų vertinimą ir rezultatų registravimą;
6.6. tyrimų atsakymų teikimą;
6.7. duomenis apie darbų saugą.
Už ligoninės laboratorijos atestavimą mokamas 2002 sausio 29 d. Lietuvos Respublikossveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.59 “Dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos paslaugų įkainių patvirtinimo” nustatyto dydžio mokestis.
Laboratorijos atestavimo pažymėjimas išduodamas kas 3 metai.

3.1.2. STANDARTIZACIJA

Standartizacijos skyrius įgyvendina Lietuvos Valstybės patvirtintą ACQUIS programą, susijusią su medicinos prietaisų direktyvų įdiegimu. Teisės aktų nustatyta tvarka vykdo įgaliotosios institucijos valdymo funkcijas medicinos prietaisų atitikties įvertinimo srityje. Taip pat įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka koordinuoja medicinos prietaisų atitikties įvertinimą, medicinos prietaisų rinkos priežiūrą. Vykdo įvežamų ir Lietuvoje gaminamų medicinos prietaisų aprobavimą, užtikrinant pacientų saugą. Koordinuoja standartizavimo ir metrologijos darbus asmens sveikatos priežiūros srityje. Pateikia Lietuvos standartizacijos departamentui įregistruoti parengtus standartus. Derina ir įregistruoja parengtas medicinos normas ir medicinos metodikas.

Ligoninės norėdamos naudoti medicinos prietaisus iš kitos šalies Lietuvoje turi gauti iš VASPVT medicinos pataiso aprobavimo pažymėjimą.

3.1.3. REGISTRAS

Registrų skyrius tvarko ir administruoja Valstybinį sveikatos priežiūros įstaigų registrą. Organizuoja Gydytojų medicinos praktikos licencijavimą ir sertifikavimą. Tvarko ir administruoja valstybinį Gydytojų medicinos praktikos licencijų registrą. Tvarko ir administruoja žinybinį Medicinos gaminių registrą. Rengia ir prisideda rengiant teisės aktus tvarkomų registrų klausimais.

Gydytojai norėdami gauti medicinos praktikos licenciją turi pateikti tokius dokumentus:
1. Nustatytos formos paraišką;
2. Galiojantį asmens pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą;
3. Dokumentą (-us), patvirtinantį (-čius), kad baigtos medicinos studijos ir įgyta gydytojo profesinė kvalifikacija ir, jei reikia, dokumentą, patvirtinantį šių dokumentų pripažinimą Lietuvos Respublikoje;
4. Asmens sveikatos pažymėjimą (išduotą ne seniau kaip prieš 3 mėnesius);
5. Dokumentą (-us), patvirtinantį (-čius) vardo, pavardės, jei jie nesutampa su nurodytais dokumentuose, keitimą;
6. Jeigu po gydytojo profesinės kvalifikacijos, pagal kurią prašoma licencijos, įgijimo yra praėję daugiau negu dveji metai, dokumentus, patvirtinančius teisėtą medicinos praktiką (socialinio draudimo pažymėjimą ar darbdavio (juridinio asmens vadovo) išduotą pažymą apie teisėtą veiklą kartu su darbo santykius įrodančiais dokumentais), ir/ar dokumentus, patvirtinančius gydytojo profesinės kvalifikacijos tobulinimą teisės aktų nustatyta tvarka;
7. Dokumentą patvirtinantį, kad už licencijos išdavimą sumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava (pateikiama priėmus sprendimą išduoti licenciją).
Taip pat gali būti pareikalauta ir kitokių papildomų dokumentų. Jei pateikti dokumentai yra tvarkingi ir atitinka visus reikalavimus gydytojai gauna licenciją.
Slaugos specialistas, norintis gauti licenciją, privalo pateikti Nuolatinei slaugos specialistų licencijavimo komisijai šiuos dokumentus ir jų kopijas lietuvių kalba:
1. ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą;
2. galiojantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar dokumentą, suteikiantį jam teisę nuolat ar laikinai gyventi, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje;
3. aukštesniosios ar aukštosios medicinos mokyklos diplomą ir profesinės kvalifikacijos įgijimą patvirtinantį dokumentą, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstami Lietuvos Respublikoje;
4. vardo, pavardės keitimo dokumentą;
5. ministro įsakymu patvirtintos formos sveikatos pažymėjimą, kuris galioja 6 mėnesius nuo išdavimo dienos;
6. mokamąjį pavedimą su banko žyma arba kvitą, patvirtinančius nustatyto dydžio valstybės rinkliavos sumokėjimą;
7. socialinio draudimo pažymėjimą ar kitą dokumentą, patvirtinantį ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą pagal norimą specialybę per paskutinius penkerius metus. Šis reikalavimas netaikomas slaugos specialistams, kol nuo studijų aukštesniojoje ar aukštojoje medicinos mokykloje baigimo ar profesinės kvalifikacijos įgijimo praeis dveji metai. Jeigu paskutinius penkerius metus, baigęs studijas ir įgijęs profesinę kvalifikaciją, slaugos specialistas nepraktikavo ilgiau kaip dvejus metus arba neturi trejų metų darbo stažo pagal specialybę, papildomai turi pateikti dokumentą, patvirtinantį papildomą profesinį pasirengimą teisės aktų nustatyta tvarka;
8. valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimo kopiją (iki 1991 m. baigusiems nelietuviškas mokyklas);
9. dokumentus, patvirtinančius, kad slaugos specialistas per paskutinius penkerius metus tobulino profesinę kvalifikaciją ne mažiau kaip 100 val. pagal specialybę;
10. dokumentus, patvirtinančius papildomą pasirengimą teisės aktų nustatyta tvarka, jei licencijos galiojimas prieš tai buvo panaikintas ir asmuo dėl jos gavimo nesikreipė ilgiau nei dvejus metus;
11. papildomus dokumentus, tiesiogiai susijusius su licencijos išdavimu, kurių Komisija gali pareikalauti iš slaugos specialisto.
12. Laikinai į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims, turintiems leidimą nuolat ar laikinai gyventi ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, gali būti taikomi papildomi reikalavimai (bandomoji praktika, specialybės egzaminai, valstybės, iš kurios atvyko (ar praktikavo), kompetentingų institucijų pažyma ir kt.) teisės aktų nustatyta tvarka, jei kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.
Jei pateikti dokumentai yra tvarkingi ir atitinka visus reikalavimus slaugos specialistas gauna licenciją.
Įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą buvo priimtas įstatymas, kuriuo remiantis draudžiama gydytojams ir slaugos specialistams dirbti viešose ar privačiose įstaigose be licencijų.

3.2. KAUNO VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRAS

Kauno visuomenės sveikatos centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga.
Įstaigos steigėjas – Sveikatos apsaugos ministerija.
Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą Kauno apskrityje, kuria siekiama saugoti gyventojus nuo ligų, išvengiamos mirties ir invalidumo, ilginti gyvenimo be ligų ir traumų laiką bei gerinti gyvenimo kokybę, didinti gyvenimo ekonominį ir socialinį našumą.
Pagrindinės įstaigos veiklos sritys:
• visuomenės sveikatos stiprinimas ir ugdymas;
• visuomenės sveikatos sauga;
• ligų profilaktika bei kontrolė;
• ekstremalių visuomenės sveikatai situacijų atvejais – visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, prevencinių priemonių organizavimas ir dalyvavimas jas įgyvendinant;
• visuomenės sveikatos nuolatinė stebėsena ir ekspertizė.
Kauno visuomenės sveikatos centre yra išduodamas ligoninei Leidimas – higienos pasas verstis ūkine komercine veikla. Norint gauti šį dokumentą, ligoninė turi pateikti tokius dokumentus:
1. Įmonės įregistravimo pažymėjimo kopiją;
2. Įstatų arba duomenų įtraukimo į rejestrą kopiją;
3. Dokumentą, įrodantį teisę naudotis ir disponuoti pastatus, patalpas, kuriose bus vykdoma įmonės ekonominė veikla (Patalpų teisinės registracijos kopija, patalpų nuomos sutarties kopija, jeigu patalpos nuomojamos);
4. Patalpų projekto kopiją;
5. Sutarties su atliekas tvarkančia įmone kopiją;
6. Sutarties su kenkėjus naikinančia įmone kopiją;
Leidimo – higienos paso verstis ūkine komercine veikla išdavimo taisyklės pateiktos šiuose teisės aktuose:
1. Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 285 „Dėl ūkinės komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašo bei leidimo-higienos paso išdavimo tvarkos” (Žin., 1999, Nr. 54-1746).
2. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 340 „Dėl sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 285 „Dėl ūkinės komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašo bei leidimo-higienos paso išdavimo tvarkos” dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 52-1508).

Projektuojanat, įsirengiant patalpas bei įsigyjant higienos pasa – leidimą, ligoninei būtina turėti atitinkamas higienos normas:
1. Bendrosios normos:
1.1. Higienos norma. Bendrosios nuostatos ir rengimo tvarka. 1999-01-19 SAM įsakymas Nr.30 Žin., 1999, Nr.10-229;
1.2. Higienos norma. Bendrieji sudarymo, išdėstymo ir įforminimo reikalavimai;
1.3. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir teritorijos medicininės-karantininės apsaugos taisyklės.V.Ž 2003 Nr.1 ;
1.4. Rankų, instrumentų, paviršių higienos taisyklės stomatologijos kabinetuose, klinikose, dantų protezų gamybos laboratorijose;
1.5. Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai. VŽ 2003 Nr.29-1213;
1.6. Tualetai. 1995-11-09 SAM įsakymas Nr.32;
1.7. Privalomojo sveikatos mokymo reikalavimai. 1998-12-30 SAM įsakymas Nr.791;
1.8. Lietuvos higienos normos. Medicininių atliekų tvarkymas;
1.9. Kenkėjų kontrolė. Higienos normos ir taisyklės. 2000 10 24 Nr.571;
1.10. Bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. Higienos normos ir taisyklės. (Žin., 2000, Nr.58-1745). 2000-07-13 SAM įsakymas Nr.404;
1.11. Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai. 2001-07-27 SAM įsakymas Nr.413.
2. Darbo higiena:
2.1. Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai. VŽ 2003 Nr.29-1213;
2.2. Medicininių atliekų tvarkymas (Žin., 2000, Nr.39-1106). 2000-05-03 SAM įsakymas Nr.242;
2.3. Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai (Žin., 2000, Nr.44-1278);
2.4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigos. Ž. 2004 Nr. 32-1027.
3. Fizikiniai veiksniai:
3.1. Radiacinės saugos reikalavimai medicininėje rentgeno diagnostikoje. (Žin., 2003, Nr.09-308);
3.2. Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų normuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai. 1997-05-15 SAM įsakymas Nr.2;
3.3. Pagrindinės radiacinės saugos normos. 2001-12-21 SAM įsakymas Nr.663 (išskyrus normos 70.6 punktą, kuris įsigalioja 2004-01-01) (Žin., 2002, Nr.11-388);
3.4. Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas taikant spindulinę terapiją (Žin., 2000, Nr.3-90). 1999-12-31 SAM įsakymas Nr.566.

4. REIKALAVIMAI LIGONINĖS PATALPOMS

Ligoninės patalpas administruoja Kauno visuomenės sveikatos centras.
Ligoninių architektūriniai sprendimai ir patalpų išdėstymas turi užtikrinti optimalų higieninį priešepideminį režimą, ligonių gydymo, medicinos personalo darbo ir poilsio sąlygas. Ligoninės turi būti įrengtos taip, kad galėtų patogiai judėti žmonės su negalia: būtina numatyti pandusus, suveriamas duris, plačius tambūrus, liftus aukštesniuosiuose negu vienaaukščiuose pastatuose ir kita.
Palatų korpusų, koridoriai turi būti ne siauresni kaip 2.4 m, laboratorijos koridoriai – ne siauresni kaip 2 m, sandėlių patalpų koridoriai – 1.8m.
Palatų ir gydymo patalpų ilgis neturi viršyti 6 m. Santykis tarp patalpos ilgio ir pločio turi būti ne didesnis kaip 2:1.
Palatose lovos išdėstomos taip: lovos statomos eilėmis lygiagreciai sienai su langais. Tarpas nuo lovos iki sienos su langais turi būti ne siauresnis kaip 0.9 m.
Rūsiuose leidžiama įrengti boilerines, ventiliacijos ir oro kondicionavimo kameras, ir kitas indžinerinio – techninio įrengimo valymo patalpas, sandėlines patalpas, radioaktyvių medžiagų saugyklas, radioaktyvių atliekų laikymo patalpas, personalo buitines patalpas, nešvarių skalbinių surinkimo ir rūšiavimo patalpą.
Cokoliniame aukšte leidžiama projektuoti sandėlius, personalo sanitarines – buitines patalpas, rūbines, ligonių asmeninių daigtų sandėlius, personalo bufetus ir valgyklas, centrinį švarių baltinių sandėlį, dezinfekcinių tirpalų ruošimo patalpas, centralizuoto lovų dezinfekavimo patalpas. Cokoliniame aukšte, kurio grindys yra iki 1.2 m, žemiau planuojamo šaligatvio lygio, leidžiama įrengti ligonių išrašymo, archyvo patalpas, elektrines mažos talpos dezinfekacijos patalpas.
Sieros vandenilio ir radono vonių patalpas, spindulinės terapijos, jonizuojančiojo spinduliavimo patalpas, kuriose yra spinduliavimo šaltiniai, radioizotopų laboratorijas, kuriose vykdomi 1-2 kenksmingumo klasės darbai, rentgeno procedūrinius kabinetus nerekomenduojama projektuoti šalia, virš ar po palatomis, gydytojų kabinetais, kitomis pastovaus žmonių buvimo vietomis.
Ligoninėse, kuriose yra daugiau kaip vienas aukštas, turi būti įrengti krovininiai ir keleiviniai liftai.
Tualetai, dušai turi būti projektuojami kiekvienai palatai arba dviems šalia esančioms palatoms. Kabinos dydis 2.0×1.9 m, durys turi būti atidaromos į išorę. Dušai, moters tualetų kabinos skyriuose turi būti projektuojamos pagal žmonių su negalia projektavimo normas. Praustuvai taip pat turi būti įrengiami gydytojų kabinetuose, slaugytojų postuose, kiekvienoje suaugusių ir vaikų platoje, koridoriuje (išskyrus psichiatrines ligonines).
Ligoninėse turi būti suprojektuotos centralizuotos sterilizacinės, autoklavinės ir laikymo patalpos. Dezinfekacinės kameros ir lovų dezinfekavimo patalpos gali būti atskirame pastate, ligoninės ūkinėje zonoje.
Ligoninių pastatai orientuojami pagal pasaulio šalis taip, kad būtų garantuota optimali insoliacija.
Ligoninės patalpose turi būti natūralus apšvietimas. Koridoriai apšviečiami iš koridoriaus galų ir šonų. Papildomas apšvietimas dirbtine šviesa arba tik dirbtinis gali būti: sanitariniuose mazguose prie palatų, klizminėse, voniose, personalo dušuose, moterų higienos kambariuose, prausyklose, naktipuodžių laikymo patalpose, aparatinėse, svarstyklių, termostatų patalpose, mikrobiologiniuose boksuose, vežimėlių patalpose. Šviestuvai ligoninėse turi būti uždengti. Prie kiekvienos lovos turi būti numatyta rozetė. Bendro palatų apšvietimo jungikliai turi būti koridoriuje, o vietinio – prie ligonio lovos. Naktinis apšvietimas turi būti nuo avarinio apšvietimo tinklo ir turėti vieną valdymo pultą budinčios sesers poste.
Vidinė ligoninės patalpų apdaila turi atitikti jų funkcinę paskirtį. Sienų, lubų, pertvarų paviršiai turi būti lygūs, lengvai valomi, plaunami ir dezinfekuojami. Grindys naujai statomose ar rekonstruojamose ligoninėse turi būti lygios, be plyšių, linoleumas ar kita danga turi gerai priglusti prie pagrindo, siūlės turi būti gerai suvirintos, o kraštai užfiksuoti, pakelti ir priklijuoti 10 cm, aukštyje, be plyšių tarp sienos ir plintuso. Grindys turi pasižymėti gera termoizoliacija.
Ptalpų, kuriose esama drėgmės, dažnai naudojami dezinfekciniai tirpalai, sienos turi būti iki lubų padengtos valoma ir dezinfekuojama danga.

5. REIKALAVIMAI LIGONINĖS PERSONALUI

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams keliama labai daug reikalavimų. Juos administruoja Kauno visuomenės sveikatos centras.
Ligoninėje dirbantis personalas:
1. Padalinio vadovas, t.y. ligoninės skyriaus vedėjas – turi būti įvertintas (atestuotas) darbų saugos žiniomis kartą per 5 metus.
2. Gydytojai;
3. Skyriaus slaugos administratorė (-ius);
4. Sveikatos priežiūros slaugytojos (-ai);
5. Ūkio reikalų tvarkytojos;
6. Pagalbiniai darbuotojai – padeda slaugos personalui atlikti slaugos patarnavimus;
7. Maisto išdavėjos – pristato pagamintą maistą iš ligoninės virtuvės ir išduoda pacientams.
Visi ligoninės darbuotojai turi turėti “ Asmens medicinos knygeles”, kurioje turi būti įrašyti kenksmingi darbo aplinkos veiksniai ir bendrosios praktikos gydytojo išvada apie darbuotojo tinkamumą dirbti. Darbo metu darbuotojai turi periodiškai tikrintis savo sveikatą. Visi dirbantieji turi pranešti apie įtariamą ar nustatytą infekcinį susirgimą Infekcijų kontrolės skyriui.
Gydytojai ir slaugos specialistai turi būti baigę savo specialybę atitinkantį išsilavinimą ir turėti licencijas, suteikiančias teisę dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Darbuotojai turi išmanyti ir vykdyti darbų saugos ir priešgaisrines taisykles, ligoninės vidaus tvarkos taisykles, sanitarinio priešepidemiologinio režimo reikalavimus, medicininės etikos ir deontologijos pagrindus.
Labai svarbu ligoninių darbuotojams išmanyti ir būtinai vykdyti asmens ir aplinkos priežiūros higieninius reikalavimus. Darbuotojai turi laikytis higieninių reikalavimų ne tik del savo sveikatos, bet ir del ligonių sveikatos. Ligoninės personalo rankos yra vienas svarbiausių rizikos faktorių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam, todėl jų plovimas ir dezinfekavimas yra svarbios, efektyvios procedūros, siekiant išvengti hospitalinių infekcijų perdavimo.
Labai svarbu ligoninės personalą instruktuoti infekcinių ligų ir ligoninės higienos klausimais.
Taip pat ligoninės personalas turi dėvėti tvarkingą ir švarią specialią aprangą ir avalynę.

6. REIKALAVIMAI DARBO VIETAI

Ligoninės darbo vietą administruoja Kauno visuomenės sveikatos centras.
Visose darbo vietose, kur atliekamos diagnostinės, invazinės ir kitos procedūros, kurių metu personalas liečia pacientą, dirba su krauju ar kitais kūno skysčiais, infekuota medžiaga, turi būti tekantis šiltas ir šaltas vanduo, atitinkantis geriamo vandens kokybės standartą, plautuvės su alkūniniais arba pedaliniais, arba automatiniais vandens reguliavimo čiaupais, sieniniais skysto muilo ir rankų dezinfekacijos priemonės dozatoriais, vienkartiniai rankšluoščiai, šiukšliadėžė.
Ligoninės instrumentai ir įranga yra tokie, kuriuos galima efektyviai valyti, dezinfekuoti, o jei reikia sterilizuoti, taikant šiuolaikinias technologijas ir metodus. Yra draudžiama valyti, dezinfekuoti ar sterilizuoti ir pakartotinai naudoti vienkartinius instrumentus ir jų dalis.

IŠVADOS

Žmogaus sveikata yra vienas iš brangiausių turtų, tad sveikatos priežiūros įstaigų veikla turi būti gan griežtai regalmenuotuojama. Pagal tai, koks skaičius specialiųjų institucijų administruoja sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, galime įsitikinti, kad valstybė šiai sričiai skiria daugiau dėmesio nei kitom įstaigom, ar įmonėm. Šis skirtumas būtų jaučiamas jei palygintume su kitų įstaigų veiklos administravimu: paprastas įmones administruoja apytiksliai 3 institucijos, neskaitant bendrųjų,o medicinos įstaigas, net 8. Kadangi mūsų nagrinėtu atveju tai tėra bendra ligoninės veikla, tų isntitucijų yra mažiau, tačiau įtraukus ir specifines sveikatos priežiūros įstaigas – institucijų pagausėtų.
Išanalizavę administuojančias isntitucijas, matome, kad bendųjų institucijų reikalavimų negalime žymiai išskirti iš kitų, tačiau specialiųjų institucijų reikalavimai keliami gan dideli ir griežti. Geriausiai tai atspindi higienos normos. Kaip matome, reikalavimai keliami, ne tik ligoninės personalui, bet ir patalpoms, darbo vietai.
Taip pat, įstojus į ES, Lietuva turi priartėti prie tokių ligoninių, kokios yra ES šalyse, t.y. atitikti ir ES reikalavimus, kurie yra dar griežtesni. Dėl šių priežasčių dauguma medicinos įstaigų turi rekonstruoti savo patalpas, arba jungtis prie tokių medicinos įstaigų, kurios atitinka šiuos reikalavimus. Kitu atveju, ligoninės neatitinkančios ES normatyvu turės būti likviduojamos.

LITERATŪRA

1. www.sam.lt
2. vaspvt.sam.lt
3. www.vvspt.lt
4. www.is.lt
5. www.kada.lt
6. www.sodra.lt
7. www.kvsc.lt
8. www.vpgt.lt
9. www.csd.lt
10. V. Januškevičius, G. Gailienė, R. Budginaitė. Hiegieniniai reikalavimai sveikatos priežiūros įstaigoms, – 2002, Kaunas.

Leave a Comment