Kontrolės funkcijos esmė ir taikymas organizacijoje

TURINYS

įvadas 3 1. kontrolės funkcijos esmė 4 1.1 Kontrolės esmė ir turinys 4 2. Kontrolės sistema įmonėje 9 3. Kontrolės procesas 11 4. Efektyvi kontrolė 14 5. Kontrolės apimtis 16 6. Reguliavimas- baigiamasis kontrolės etapas 17 2. Kontrolės taikymas „Kaišiadorių paukštyne“ 18 IŠVADOS 23 LITERATŪRA 24

įvadas

Vadyboje kontrolė yra pagrindinis vadybos elementas ir labai svarbivaldymo funkcija, gyvybiškai svarbi organizacijai ir skirta organizacijostikslams pasiekti. Planai ne visada vykdomi taip, kaip numatyta. Ne visada žmonėsteisingai priima jiems deleguotas teises ir pareigas. Ne visada vadovamspavyksta teisingai motyvuoti žmones, kad būtų efektyviausiai įgyvendintitikslai. Keičiasi išorinė aplinka, ir organizacija turi prie jos pritapti.Todėl organizacijos vadovybei pavyksta pasiekti numatytus tikslus tikkontroliuojant.

Viena iš priežasčių, kodėl reikalinga kontrolė, yra ta, kad geriausiplanai gali būti iškraipomi. Kontrolė padeda vadovams stebėti aplinkospokyčius bei jų įtaką organizacijos pažangai. Kontrolė atliekama pagal tamtikras taisykles, užduotis ir standartus, siekiant norimų rezultatų.Kontrolės aktas yra ne kas kita, kaip ,žmogaus veiksmų vertinimas, pagalnustatytus reikalavimus. Kuo tiksliau bus formuluojami šie reikalavimai,tuo griežtesnė ir visapusiškesnė gali būti kontrole.( V. Navickas,2001)

Organizacijos taiko kontrolės procedūras, kad užtikrintų patenkinamąpažangą, siekdamos tikslų, ir efektyviai naudotų savo išteklius.

Darbo aktualumas- šiame darbe pateikta kontrolės analizė padedasuvokti šiuolaikinių organizacijų kontrolės proceso sudėtingumą irvientisumą bei įrodo jos svarbą organizacijos veikloje. Organizacijostikslai, planai lemia organizacijos veiklos kryptį, kontrolė yraneatsiejamas organizacijos esmės elementas. Darbo tikslas paanalizuoti, kas tai yra kontrolė, kokia jos esmė irpritaikyti ją organizacijoje. Uždaviniai: 1. Remiantis skirtingais autoriais pateikti kontrolės funkcijos esmę, aprašyt kontrolės lygius; 2. Apibūdinti kontrolės sistemą įmonėje; 3. Išdėstyti kontrolės procesą ir jo etapus; 4. Aprašyti efektyvios kontrolės savybes, jos apimtį bei reguliavimą. Darbą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyjenagrinėju kontrolės funkcijos esmę, joje pateikti 3 paveikslai, kuriuoseparodytas kontrolės rūšių savitarpio ryšys (Meskon ir kiti), kontrolėsproceso etapai, sudarytas pagal šaltinius (Stoner, J., Freeman, E. & GibertD.ir kiti ),taip pat darbuotojų ir galimų ryšių skaičius pagal S. Stoškų.Praktinėje dalyje aprašau, kaip kontrolė taikoma pasirinktojeorganizacijoje “Kaišiadorių paukštynas”.

1. KONTROLĖS FUNKCIJOS ESMĖ

1. Kontrolės esmė ir turinys

Kontrolė yra funkcija natūraliai lydinti bet kurią žmonių veiklą. Jiatliekama pagal tam tikras taisykles, užduotis ar standartus, siekiantnorimų rezultatų. Todėl kontrolė padeda nustatyti veiksmų teisingumą.Kontrolės aktas yra ne kas kita, kaip žmogaus (arba jo bet kurio kitokontrolės objekto) veiksmų vertinimas (teigiamai arba neigiamai) pagalnustatytus bendrus reikalavimus ar taisykles. Vadinasi, kuo tiksliau busformuojami šie reikalavimai ar taisyklės, tuo griežtesnė arbavisapusiškesnė gali būti kontrolė (Navickas, 2001m. 74psl.). Kontrolė galima tik esant iš anksto nustatytoms, reglamentuotoms iroficialiai patvirtintoms taisyklėms, bendriesiems reikalavimams, normoms,kurių būtina nenukrypstamai ir besąlygiškai laikytis. Kontrolės įvairoveiįtakos turi ir pačių kontrolės subjektų statuso ypatumai. Todėl visiškainatūralu, kad daugelio sričių mokslininkai- filosofai, ekonomistai,teisininkai ir kiti – bando apibūdinti kontrolę, paaiškinti jos esmę irpateikti atitinkamą jos sampratą. Žodis „kontrolė“ yra kilęs iš prancūzųkalbos žodžio „controle“ ir reiškia kaip ko nors patikrinimą, priežiūrą. Nusistovėjusio ir vienodo apibrėžimo nėra, jų yra keletas, kiekvienasskirtingas. Labai aiškiai ir suprantamai apie tai kas yra kontrolė savoknygoje “Organizacijų tobulinimo vadyba” yra išdėstęs A. Seilius:

Žodis “kontrolė”, kaip ir “valdžia”, paprastai kelia neigiamasemocijas. Daugeliui žmonių tai reiškia apribojimą, prievartą,savarankiškumo stoką ir panašiai. Tačiau kontrolė- tai organizacijos tikslųsiekimo proceso užtikrinimas”. Jis taipogi teigia, kad “kontrolė- tai procesas, kuriuo vadovybėnustato, ar teisingi jos sprendimai, ar nereikia jų koreguoti”. Kiekkitokią nuomonę išdėsto A. Neverauskienė (“Kokybės vadyba. Mokymopriemonė”,12-18p.) Ji teigia, kad: “Kontrolė yra stipriausias valdymoelementas – tuo siekiama: fiksuoti nukrypimus bei suteikti pagalbądarbuotojui”. Dar kitokį apibrėžimą pateikia F. Saulius Butkus(“Organizacijos ir vadyba”, 120-126p.). Jo nuomone, kontrolė- darbų eigosarba jų rezultatų lyginimas su numatytaisiais. Dažniausiai kontrolė interpretuojama kaip priimtų sprendimų arbapareigų, valstybės ar firmos nustatytų atitinkamiems subjektams visuma.Kontrolė realizuoja tam tikrus socialinius tikslus ir uždavinius. Kontrolė objektyviai išplaukia iš visuomenės ir valstybinės veiklosesmės, nes praktiškai neįmanoma užtikrint šios veiklos kryptingumo besprendimų vykdymo kontrolės, klaidų, pasitaikančių nukrypimų ir trūkumųišsiaiškinimo ir jų šalinimo, be tos veiklos atitinkamokoregavimo.(Navickas,2001m.) Pagal S. Stoškų (Stoškus, 2002 m. 174psl.)kontrolė yra vadovoveiksmas, kuriam pavaldiniai labiausiai priešinasi. Ją pavaldiniai dažnailaiko nepasitikėjimo , net persekiojimo apraiška. Tačiau iš visų šių pateiktų nuomonių galima tikrai teigti, kadkontrolė yra labai svarbi valdymo funkcija. Todėl šią funkciją vadovybė

pradeda vykdyti, kai tik suformuluoja organizacijos tikslus ir uždavinius. Įvardykime pagrindines vadybos funkcijas, kad geriau suvoktumekontrolės esmę ir būtinumą bendroje vadybos funkcijų sistemoje. Taigipagrindiniai vadybos darbai: • numatytų sprendimų įgyvendinimo suplanavimas; • žmonių ir daiktų sistemos suorganizavimas, kad būtų atlikti numatyti darbai; • suskatinimo sistemos sukūrimas, kuri sąlygotų geranorišką darbuotojų nusiteikimą atliekant jiems pavestus uždavinius. Po to prasideda intensyvi vykdytojų veikla. Vadovui būtina pastoviinformacija, ar viskas daroma taip, kaip numatyta. Čia turi pasireikštivadybos ciklo elementas- kontrolė. Tai darbų eigos arba jų rezultatųpalyginimas su numatytaisiais. Kad realiai vyktų palyginimas, turime turėtiminimaliai du dydžius: 1. Normos konkrečių rodiklių pavidalo, tikslai, uždaviniai kurių siekiame; 2. Darbo rezultatas, kurį gavome dirbdami. Kad kontrolė būtų veiksminga, suprantamai abiems pusėms (vadovams irvykdytojams) priimtina, reikia, kad rodikliai, pagal kuriuos vertinsimeatliktą darbą, būtų: 1. tikslūs ir aiškūs; 2. apčiuopiami ir lengvai įvertinami; 3. realūs, pasiekiami. Gautiems darbo rezultatams lyginti su nustatytomis normomis vartojamišie būdai (S.Stoškus „Vadyba“ 2005 m.): • Matavimo. Faktiškas reiškinys lyginamas su nustatytu etalonu. Šiuo būdu dažniausiai nustatomos produkto kiekybės ir kokybės charakteristikos. • Registravimo. Registruojami tam tikri įvykiai ir nustatomos kontrolei reikalingos proceso charakteristikos. Šis būdas daugiausiai naudojamas vertės kontrolei bei statistinei produkcijos kokybės kontrolei. • Skaičiavimo. Kontrolei reikalinga informacija gaunama atlikus specialius apskaičiavimus, pasitelkus ir matavimo , ir registravimo būdais gautus duomenis. Šiuo būdu daugiausiai naudojamasi vertės kontrolei. Kartais techniškai sudėtingų produktų kokybės kontrolei. • Organoleptinis. Kontrolei naudojama žmogaus jutimų pateiktos informacijos analizė. Šis būdas daugiausiai taikomas estetiniams produkto kokybės rodikliams nustatyti. Tai galėtų būti maisto produktų, alkoholinių gėrimų, parfumerijos degustacija. • Apklausų. Reikiama informacija gaunama apklausiant su rūpimu procesu susijusius žmones (vartotojus- apie produkto kokybę, darbuotojus- apie darbų eigą, išteklių naudojimą ir t.t.). • Ekspertizės. Faktiška būklė su nustatytąja lyginama grupės kvalifikuotų tam tikros srities specialistų. Šis būdas labiausiai tinka, kai produkto kokybė yra apibrėžta nepakankamai apčiuopiamais, sunkiai įvertinamais rodikliais. B. Neverauskas ir J. Rastenis („Vadybos pagrindai“) kontrolę apibūdinakaip labai reikšmingą ir sudėtingą vadybos funkciją. Reikšmingiausiakontrolės savybių- visa aprėpianti. Kiekvienas vadovas, nepaisant jo rango,privalo kontroliuoti, nes tai įeina į jo pareigas net tada, kai jam tonieks specialiai nepavedė. Kontrolė yra pagrindinis vadybos elementas: jilydi planavimą ir organizavimą. Kontrolės tikslas pastebėti klaidas ir silpnas vietas norint jasištaisyti ir vėliau nekartoti. Kontroliuoti reikia viską: darbuotojų veikląir veiksmus, medžiagas ir įrengimus. Jei organizacijoje nebūtų kontrolės,įsivyrautų chaosas ir apjungti visų jos dalyvių veiklą nebūtų įmanoma. Kontrolės funkcija- tai tokia valdymo charakteristika, kuri sudarogalimybę problemai išaiškinti ir koreguoti organizacinę veiklą, kol dar taproblema nepavirto krize (A. Seilius,1998, 242p.). Kontrolės funkciją sudaro ( Makštutis, 1999, 176): • stebėjimų sistema; • tikrinimas, kaip reali veikla atitinka suprojektuotą sistemą; • veiklos proceso plėtojimas pagal numatytus kriterijus visose kompleksinės valdymo ir savivaldos sistemos grandyse. Vykdant kontrolės funkciją stebimos tokios darbųcharakteristikos(Stoškus, Beržinskienė, 2005m. 170p.): • kiekybinės ir kokybinės; • laiko; • vertės. Laiko charakteristikų kontrolė. Šiuo atveju stebima kokio nors procesotrukmė, aktualaus įvykio momentas. Normos čia nustatomos laiko vienetaisarba atskiromis kalendorinėmis datomis. Veiklos vertės charakteristikų kontrolė. Svarbiausias rodiklis yrapiniginis vienetas. Ekonomikos mokslas yra parengęs plačią vertinėsorganizacijos veiklos vertinimo rodiklių įvairovę. Visa tai nagrinėjaspecialiosios ekonomikos disciplinos. Kiekybinių charakteristikų kontrolė. Vertinimas atliekamas natūriniaisvienetais arba svorio, ilgio. Tūrio, tankio ir kitais matais Labai aktualios šiandien Lietuvoje yra kokybės vertinimo problemos.Kuo greitesnis atotrūkio kokybės srityje pašalinimas tarp vakarietiškų irlietuviškų prekių garantuos Lietuvai spartesnę integraciją į užsieniorinkas. Kalbant apie kontrolę, yra išskiriamas ne mažas skaičius tokių darkontrolės rūšių kaip pvz.: eigos kontrolė, matavimo kontrolė, produkcijosgamybos kontrolė ir kt. viena iš jų yra kokybės kontrolė, kurią norėčiauapžvelgti plačiau. Pradėjus analizuoti kokybės kontrolę, aš aptikau gana skirtingų irįvairių nuomonių. Remiantis 2001 m. įvykusios ekonomikos ir vadybos tarptautinėskonferencijos („Kokybės ir produktyvumo vadyba”- Tarptautinės konferencijospranešimų medžiaga.(32-39psl). pranešimų medžiaga, galima padaryti išvadą,kad tinkamai įdiegus ir pritaikius kokybės kontrolės sistemą, ilgainiuisumažėja kaštai ir pasiekiama nuolat auganti pelno norma, o tai, kaip yražinoma, yra dar vienas svarbus organizacijos tikslas. Todėl kokybėskontrolės teikiama nauda yra ne tik vartotojui (suprantame kaipnetiesioginę naudą), bet ir pačiai organizacijai. Kiek kitokį kokybėskontrolės apibūdinimą pateikia Casimir C. Barczyk („Visuotinės kokybėsvadyba”., 1999, 19-25psl; 107-109psl.) ir A. Neverauskienė. Barczyk teigimu: “Kokybės kontrolė- tai struktūros, standartų, metodų,priemonių, susijusių su projektais, gaminiais ar paslaugomis nustatymas”.
Priešingą nuomonė buvo pareikšta I. Bučiūnienės ir P. Tiknevičius , kurieteigia, jog kalbant apie kokybės kontrolę, jos nereikėtų sieti su jokiaistechniniais reikalavimais, priemonių nustatymais ir pan., kaip tai buvoteigiama Casimir C. Barczyk knygoje “Visuotinė kokybės vadyba”. Jų nuomone:“Reikia suprasti, jog daugelis prekių yra paklausios pirkėjų tarpe irtechninių kokybės normų laikymasis jau seniai tapo natūraliu. Mano nuomone puikus požiūris šiuo klausimu yra išreikštas jau anksčiauminėtų autorių P. Tinkevičiaus ir L. Bučiūnienės. Jie teigia, jog apiekokybę dar sakoma:“kokybė yra nepastebima, kai gera, ir negali būtinepastebėta, kai bloga!“ Aptarus šias pagrindines sąvokas bei nuomonių įvairovę klasimu kas yrakokybės kontrolė?, būtina išnagrinėti jos tikslus, funkcijas, elementus,bei metodus. Kaip teigia R. Stanickas (“Konkurencingo produkto kūrimas“,27p.) “Bendrovėse plačioji kokybės kontrolė, suprantama kaip vadyba, programaapėmusi tokius principinius elementus: naują kokybės, orientuotos įvartotojų poreikius, supratimą; visų organizacijos funkcinių padalinių irvisų lygių darbuotojų dalyvavimą kokybės veikloje”. Pasak K. Lukoševičiaus ( “Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba” 74p.)kokybės kontrolės tikslas- pasiekti aukštą organizavimo ir vadovavimoefektyvumą, ji padeda įmonėms stebėti aplinkos pokyčius bei jų itakągamybinei veiklai. Tačiau jis nė žodžiu neužsimena apie orientaciją įvartotoją, kas buvo paminėta S. Stoškaus knygoje. Mano manymu, pagrindinis kokybės kontrolės tikslas- reguliuotiorganizacijos veiklą taip, kad ji dirbtų kuo efektyviau , kad būtųlaikomasi numatytų planų, nepamirštant ir organizacijos pelno. Be abejonės,kontrolei skiriamos lėšos turi būti mažesnės negu, kad yra gaunamas pelnas. Kokybei vertinti yra naudojama ištisa rodiklių sistema (S.Soškus,2002,176p.): • Paskirties rodikliai. Jie parodo produkto technines galimybes atlikti funkciją, kuriai buvo sukurtas. Varikliui- galingumas, maisto produktui- kaloringumas. • Technologiniai rodikliai. Rodo, ar produktas iš viso tinka gaminti (negali būti laikomas tinkamu net ir geriausias produktas, kurį labai sunku pagaminti). • Tvarumo rodikliai. Rodo produkto galimybes išlaikyti svarbiausius savo bruožus laikant maisto produktus. Jie labai priklauso nuo specialaus apdorojimo, įpakavimo. • Tinkamumo remontuoti rodikliai. Rodo produkto tinkamumą ilgam naudojimui, nuolat atkuriant pablogėjusiais jo charakteristikas. Tai remonto darbų per visą produkto naudojimo laiką vertės santykis su naujo produkto kaina. • Ilgaamžiškumo rodikliai. Rodo produkto tarnavimo trukmę, dažniausiai reiškiami laiko vienetais. Gali būti ir kitais vienetais. • Ergonominiai rodikliai. Rodo produkto pritaikymo žmogaus darbui lygį. • Standartizavimo ir unifikavimo rodikliai. Rodo unifikuotų ir standartizuotų gaminio dalių lyginamąjį svorį. • Estetiniai rodikliai. Rodo produkto galimybę tenkinti žmogaus grožio poreikį. • Transportabilumo rodikliai. Rodo produkto pritaikymą transportuoti. • Teisiniai rodikliai. Rodo naujų teisinių sprendimų, taikomų konkrečiam produktui, svarbą. Galimybę patentuoti produktą užsienyje ir galimybę analizuoti produktą Lietuvoje bei užsienyje. • Patikimumo rodikliai. Rodo produkto galimybę atlikti savo projektines funkcijas be sutrikimų.

Suprantama, kad kontrolė užtikrina firmos tikslų siekimo procesą. Jiįeina į bet kurio lygio vadovo pareigas (B. Neverauskas, J. Rastenis) V.Navickas išskyrė tris kontrolės lygius: 1) Operatyvinė (faktinė); Operatyvinė kontrolė. Operatyvinė kontrolė apima individualiasužduotis ir veiksmus bei integruoja grupių darbą. Dažnai operatyvinękontrolę suprantame, kaip kryptingą veiklą, siekiant, kad darbas būtųatliktas, monitoringo vengimą ir tvarkaraščio laikymąsi. Ši kontrolėužtikrina taisyklių ir reikalavimų laikymąsi ir garantuoja, kad darbas busbaigtas, panaudojus spaudimą 2) valdymo; Valdymo kontrolė paskirsto išteklius taip, kad vadovai, darbuotojai,skyriai galėtų pasiekti savo tikslus, suplanuoti veiklą ir užtikrintipažangą. Ji apima biznio vienetus, skyrius ar padalinius kaip visumą. Jipasitelkiama periodiškai. Duomenų rinkimas ir jų naudojimas svarbioseataskaitose atlieka įvertinimo procesą. Valdymo kontrolė susijusi ir sunumatytu, teisingų veiksmų parinkimu ir apmokėjimu. 3) strateginė. Strateginė kontrolė nurodo firmos kryptį, įvertina strategiją,tarpusavio ryšius tarp biznio vienetų, užsienio ataskaitas ir pinigų srautųjudėjimą tarp biznio vienetų. Strateginė kontrolė apima ilgalaikę veiklą,kai informacija dažnai yra neišsami. Jei aplinkos sąlygos pastoviaikeičiasi, grįžtamasis ryšys nebus ateities galimybių ar naujų tikslųpagrindas. Kiekvienoje organizacijoje kontrolės rūšis keičiasi kintant vadovavimolygiui. Aukščiausias vadovavimo lygis siejasi su strategine kontrole, ožemesni vadovavimo lygiai remiasi operatyvine kontrole. . 2. Kontrolės sistema įmonėje

Vienas iš kontrolės ypatumų tas, kad ji turi būti viską apimanti.Kiekvienas vadovas, nepriklausomai nuo jo rango, privalo kontroliuoti, netjei specialiai niekas to nepavedė – tai turi būti neatskiriama jo pareigųdalis( S. Stoškus, 2002, 180p.). Nei planavimo, nei organizacinių struktūrųsudarymo, nei motyvavimo negalima spręsti atskirai nuo kontrolės. Numatomostrys kontrolės rūšys: 1) Parengiamoji; 2) Einamoji; 3) Baigiamoji. Jos skiriasi tik įgyvendinimo laiku. 1 pav. Parodytas kontrolės rūšių savitarpio ryšys (Meskon ir kiti,1992, 393p.) 1 paveikslas [pic]. Kaip A. Seilius teigia „ Organizacijų tobulinimo vadyboje“,„parengiamosios kontrolės pagrindinė priemonė yra taisyklių , procedūrų irpolitikos realizavimas (ne kūrimas) Kadangi taisyklės, veiklos kryptys

sukuriamos užtikrinti planų vykdymą, tai jų laikymasis yra būdasįsitikinti, kad darbas vyksta užduota linkme. Jeigu rašysime tiksliaspareigybines instrukcijas, efektyviai išsiaiškinsime tikslų formuluotespavaldiniams, į valdymo aparatą išrinksime kvalifikuotus specialistus, visatai didins tikimybę, kad organizacinė struktūra dirbs kaip sumanyta.“ Parengiamoji kontrolė taikoma žmoniškųjų , materialinių ir finansiniųišteklių srityje.Parengiamoji kontrolė panaudojama analizuojant žmonių dalykines, įgūdžių irkitas profesines žinias, kurios būtinos atliekant tam tikras pareigas.Nustatomi atitinkami reikalavimai, žinių patikrinimo būdai, darbuotojųmokymo, perkvalifikavimo, ugdymo būdai, kas padidins tikimybę, kad žmonėsdirbs efektyviau. Einamoji kontrolė. Tai kontrolė, kuri taikoma tiesiogiai vykdantdarbus. Tai reguliari pavaldinių darbo kontrolė, aptariant iškilusiusklausimus ir pasiūlymus darbui pagerinti, ji padeda išvengti atotrūkio nuoplanų ir instrukcijų. Smulkios nuokrypos vėliau gali peraugti į problemas. Kontroliuojama matuojant faktiško darbo rezultatus. Tam aparatas turiturėti grįžtamąjį ryšį. Paprasčiausias grįžtamasis ryšys bus, jeigu viršininkas pranešpavaldiniams, kad jų darbas nepatenkinamas. Ši sistema padeda vadovybeiišsiaiškinti daugybę nenumatytų problemų ir pakoreguoti žmonių elgsenątaip, kad organizacija dirbtų efektyviai. Visos grįžtamųjų ryšių sistemos dirba tais pačiais principais irsusideda iš tų pačių elementų. Baigiamoji kontrolė. Šiuo atveju grįžtamasis ryšys panaudojamas tada,kai darbas atliktas. Rezultatai palyginami su reikalavimais. Vadovybė turigalimybę geriau įvertinti, ar planai bus realūs. Ši procedūra padeda gautiinformaciją apie iškilusias problemas ir formuoti naujus planus,leidžiančius išvengti buvusių klaidų. Ši kontrolė atliekama per vėlai, kadbūtų galima reaguoti į problemą tik jai atsiradus. Ji atlieka dvi svarbiasfunkcijas: (B. Neverauskas, J. Rastenis, 2000, 75p.) 1. Duoda informacijos, kuri bus reikalinga vėliau, atliekant panašius darbus ar paslaugas. 2. Padeda gerinti motyvavimą. Viena iš baigiamosios kontrolės funkcijų – motyvacija. (A.Seilius,1998) Šiandieninėje verslo aplinkoje visos organizacijos turi būtipasirengusios pokyčiams. Jei vadovai galėtų nustatyti tikslus ir lengvaijuos pasiekti, kontrolė nebūtų reikalinga. Tačiau, kadangi tarp tikslo irrezultatų pasiekimo momentų gali daug kas pasikeisti, manau, būtina sektivisus kontrolės proceso etapus, tam, kad būtų užtikrinta efektyvi kontrolė.

1.3 Kontrolės procesas

Veiksmingiausias kontrolės pavyzdys- tai į bendrą darbo srautąsklandžiai įsiliejantys atskiri procesai. Tam, kad būtų užtikrintaskontrolės efektyvumas ir nuolatinis klaidų identifikavimas, svarbu pereitivisus kontrolės proceso etapus. Kontrolės procese B. Neverauskas, J.Rastenis „Vadybos pagrindai“,tiek A. Seilius „Organizacijos tobulinimo vadyba“ išskiria tris aiškiaiskirtingus etapus: 1. standartų ir kriterijų parengimas; 2. iš tikro gautų rezultatų ir jų palyginimas su standartais; 3. nukrypimų nuo standartų, kriterijų ar planų koregavimas. Tuo tarpu J. Stoner bei E. Bagdonas pateikia keturis kontrolėsproceso žingsnius/etapus, kuriuos išskiria J. Mocklerio kontrolėsapibrėžimas:

„Valdymo kontrolė yra sistemingos pastangos suderinti veiklosatlikimo standartus su numatytais tikslais, suprojektuoti informacijosgrįžtamojo ryšio sistemas, palyginti tikrąjį veiklos atlikimo lygį sunumatytais standartais, rasti nukrypimus nuo jų ir įvertinti šių nukrypimųsvarbą bei imtis veiksmų, užtikrinančių, kad visi ištekliai būtųefektyviausiai ir efektingiausiai panaudojami, siekiant bendrų tikslų“. Pirmasis kontrolės proceso etapas rodo, kaip siejamos planavimo irkontrolės funkcijos. Standartai- tai konkretūs tikslai, pažanga, kuriuosgalima išmatuoti. Visi kontrolės standartai turi būti parinkti išorganizacijos tikslų ir strategijos. Kontrolės standartai turi turėti dvisvarbias savybes ( B. Neverauskas, J. Rastenis, 2000, 73p.): • Laiko terminus; • Konkrečius rodiklius ar kriterijus. Tikslo kaip standarto panaudojimą A. Seilius iliustravo šiuopavyzdžiu: 1999 metais gauti 1 mln. Litų pelną. Tai konkretus kriterijus(šiuo atveju- 1 mln. Litų.) ir tam tikras laikotarpis (vieneri metai), kurįgalima pavadinti rezultatyvumo rodikliu. Tokie rodikliai padeda palyginti realiai įvykdytą užduotį su planuotair atsakyti į šiuos svarbius klausimus: „ką turime daryti norėdami pasiektiplanuotus tikslus?“ ir „kas liko nepadaryta?“ „Standartų ir metodų sukūrimas, veiklos atlikimo lygiui įvertinti.Idealiu atveju tikslai ir uždaviniai sukurti per planavimo procesą, jaubūna aiškiai suformuluoti, numatyti konkretūs galutiniai terminai. Taisvarbu dėl daugelio priežasčių. Pirma, neapibrėžtai suformuluoti tikslai,tokie kaip “pagerinti darbuotojų įgūdžius” yra tik tušti šūkiai tol, kolvadovai nepasako ką jie turi omenyje sakydami “pagerinti”, kada ir kąketina daryti, kad pasiektų tikslą“. (Stoner, Freeman, Gilbert, 1999). Antrasis kontrolės proceso etapas yra realiai pasiektų rezultatųpalyginimas su pasirinktaisiais standartais. Šiame etape vadovybė nustato,ar gauti rezultatai artimi numatytiems, ir ar jie atitinka jų lūkesčius. Beto jie turi nuspręsti, ar nukrypimai yra priimtino dydžio ir ar nesudaropavojaus tikslams. Šiame etape gaunamas vertinimas, kurio pagrindupriimamas sprendimas dėl tolesnės veiklos. Tai labiausiai pastebimaskontrolės sistemos etapas, nes tuo metu nustatomos nuokrypos, išmatuojamirezultatai, perduodama ir įvertinama informacija. Pramonės įmonių vertinimą su standartais galėtų sudaryti pardavimųir gamybos užduotys, darbo priežiūros tikslai, pagamintų ir perdirbtų

produktų nuostoliai ar saugumo reikalavimai. Veiklos atlikimo lygio vertinimas. Kaip ir visi kontrolės aspektai,vertinimas yra nenutrūkstamas pasikartojantis procesas. Vertinimo dažnumaspriklauso nuo vertinamos veiklos tipo. Pvz.: pramonės įmonėje dujų daleliųlygis ore gali būti nuolat stebimas, siekiant užtikrinti saugumą, tuo tarpuilgalaikių išsiplėtimo tikslų vieną ar du kartus per metus. Tačiau gerivadovai vengia ilgų periodų tarp veiklos atlikimo lygių vertinimo.(Bagdonas, 2002) Nustatymas, ar veiklos atlikimo lygis atitinka standartus. Daugeliuatveju – tai lengviausias kontrolės žingsnis. Dabar reikia palygintiveiklos atlikimo lygį su iš anksto nustatytais standartais. Jei veiklosatlikimo lygis atitinka standartus, vadovai sako, kad “viskas yrakontroliuojama” ir jiems nereikia kištis į organizacijos operacijas. Norint, kad kontrolės sistema efektyviai dirbtų, būtina informuotiapie nustatytus standartus ir gautus rezultatus, visus šiame procesedalyvaujančius darbuotojus. Tokia informacija turi būti tiksli, savalaikėir pateikta paprasta, suprantama forma, kad ja būtų galima pasinaudotipriimant valdymo sprendimus. Turi būt glaudus ryšys tarp tų, kurie nustatostandartus, ir tų, kurie juos valdo(A.Seilius,1998,245p.). Pasak B.Neverausko, atliktas įvertinimas gali būti pagrindas pradėtišioje srityje kitaip veikti. Tai yra reikšmingiausia visos kontrolės dalis. Trečiasis kontrolės etapas prasideda įvertinus informaciją. Vadovuireikia pasirinkti vieną iš trijų elgsenų: 1. nieko nedaryti; 2. pašalinti nukrypimus; 3. keisti standartą. (Meskon ir kiti, 1992, 404p.) Pagrindinis kontrolės tikslas- siekti, kad organizacijos valdymoprocesas funkcionuotų pagal numatytą planą. Jeigu palyginę darbo rezultatussu standartais pastebėsime, kad numatyti tikslai vykdomi, tai to nereikiadaryt.Bet nereikia tikėtis, kad ateityje viskas bus gerai. Dėl to nustačius,kad viskas vyksta pagal planą, kontrolės ciklą būtina kartoti. Tokia kontrolės sistema ,kuri nepadeda likviduoti nuokrypų, kol jiedar netapo didele problema, ne reikalinga. Koregavimo prasmė visaisatvejais yra ta, kad būtina išsiaiškinti nuokrypų nuo standarto priežastisir grąžinti organizaciją vėl planuota linkme. Tačiau vadovas visada turibūti įsitikinęs, kad proceso koregavimas nesukels papildomų sunkumų, betpataisys padėtį.(A. Seilius,1998,247p.). Kuo anksčiau nukrypimai pastebėti, tuo didesnė tikimybė garantuotiveiksmingą veiklą. Nukrypimų gali atsirasti dėl įvairiųpriežasčių(B.Neverauskas, Rastinis,2000, 74p.): • Planavimo trūkumų; • Organizacijos problemų; • Vadovavimo nesklandumų; • Motyvavimo klaidų. Sėkmingai dirbančios organizacijos koreguoja standartus orientuodamosiį aukštesnius reikalavimus. Būna ir taip, kad sudaryti planai yra per daugoptimistiški, tuo atveju mažinami standarto reikalavimai. Koregavimo veiksmai. Į šį etapą pereinama, jei vėl veiklos rezultatainukrypsta nuo standartų ir analizė rodo, kad reikalinga pataisa. Koregavimoveiksmai gali apimti vienos ar kelių organizacijos operacijų arba pradžiojesukurtų standartų pataisas (Stoner, 1999).

3 paveiksle parodyti kontrolės proceso etapai, jis sudarytas pagal šaltinius: 1) Stoner, J., Freeman, E. & Gilbert, D., Ir. 1999, Vadyba. Poligrafija ir informatika. 2) Bagdonas, E., Bagdonienė, L. 2000, Administravimo principai. Kaunas: Technologija .2 paveikslas Kontrolės proceso etapai

Grįžtamasis ryšys

Kontrolės procesas vykdomas akivaizdžiai ne todėl, kad fiksuotumėmklaidas ar sukčiavimą, bet kad jų išvengtume. Vadovai tikisi, kaddarbuotojai, žinodami, jog kontrolė veiksminga ir efektyvi, sąmoningaistengsis nedaryti klaidų. Kitą vertus, visa tai didina galimybę kontrolęmaksimaliai priartinti prie realių darbo rezultatų. Tačiau tokia kontrolėkartais negatyviai veikia dirbančiuosius. Tyrimai rodo, kad darbuotojaisusikaupia ir kreipia dėmesį į tai, kas kontroliuojama arba išmatuojama, irnekreipia dėmesio į tai ,kas nematuojama. Tai vadinama elgsena, orientuotaį kontrolę. Todėl projektuojant kontrolės sistemą būtina į tai atkreiptidėmesį, nes darbuotojai stengsis gerai atrodyti, atliekant kontroliniusmatavimus, bet neįgyvendins organizacijos tikslų(A. Seilius,1998,248 p.).

1.4 Efektyvi kontrolė

Neatskiriamas kontrolės elementas, kaip ir visose kitose valdymostadijose, yra žmonės. Todėl, organizuojant kontrolę, būtina atkreipti į jųelgesį. Kontrolė sąlygoja žmonių elgesį, todėl, remiantis S. Stoškumi, D.Beržinskiene („Vadyba“ 2005, 172p.) kontrolės procesą reikia darytipabrėžtinai matomą, siekiant paveikti darbuotojus, ir juos nukreiptiorganizacijos tikslams siekti. Keletą pasiūlymų, kaip galima teigiamai paveikti darbuotojus, siekiantefektyvių rezultatų, pateiksiu remiantis A. Seiliumi, S. Stoškumi,: 1. Abipusio bendravimo nustatymas. Jeigu pavaldiniui iškyla kokių nors problemų dėl kontrolės sistemos, tai jis turi turėti galimybę atvirai šį klausimą apsvarstyti, nebijodamas jokių pasekmių. 2. Perdėtai intensyvios kontrolės vengimas. Vadovybė turi neperkrauti savo pavaldinių daugybe kontrolės formų, nes tai atims visą dėmesį ir galutinis rezultatas bus betvarkė.Be to, vadovai neturi kontroliuoti darbo dažniau ir kruopščiau nei būtina. Tai erzina darbuotojus. 3. Griežtų, bet įvykdomų standartų nustatymas. Tikslus ir aiškus standartas motyvuoja jau tuo, kad darbuotojai tiksliai supranta, ko iš jų nori organizacija. Profesionalūs vadovai jaučia pavaldinių poreikių bei galimybių skirtumą ir nustato standartus, įvertindami tą skirtumą 4. Atsilyginimas už standarto įgyvendinimą. Jeigu organizacijos vadovas nori, kad darbuotojai būtų visiškai pasišventę organizacijos interesams, jis turi teisingai atlyginti už pasiektų standartų rezultatyvumą. Jeigu darbuotojai nejaučia, kad jiems bus atlyginta, tai jų darbo našumas gali sumažėti.

Kad kontrolė padėtų siekti organizacijos tikslų, ji turi turėti keletąsvarbių savybių (A. Seilius,1998, 249p.): Pirmiausia kontrolė turi turėti strateginį pobūdį. Absoliuti kontrolė (apimanti ir tokias operacijas kaip smulkiosišlaidos) neturi jokios prasmės, nes tai atitraukia pajėgas nuo svarbesniųtikslų. Orientacija į rezultatus. Galutinis kontrolės tikslas- organizacijosuždavinių sprendimas. Būtina stebėti, kad kontrolės priemonės netaptųsvarbesnės už organizacijos tikslus. Kontrolė bus efektyvi tik tada, kaiorganizacija faktiškai pasieks norimų tikslų ir sugebės suformuoti kitustikslus, užtikrinančius jos išlikimą ateityje. Veiklos atitikimas. Kontrolė turi atitikti kontroliuojamą veiklą irobjektyviai išmatuoti bei įvertintinai, kas svarbiausia. Netinkamaskontrolės mechanizmas gali maskuoti, bet ne rinkti kritiškai veiksmingąinformaciją. Kontrolės atlikimas laiku. Tai laiko intervalas tarp matavimų irvertinimų, kurie adekvačiai atitinka kontroliuojamą reiškinį. Svarbu, kadnukrypimai būtų nustatomi laiku. Efektyvios kontrolės sistema yra ta, kadji teikia reikiamą informaciją reikalingiems žmonėms dar iki krizėspradžios. Kontrolės lankstumas. Kontrolė kaip ir planas, turi būti pakankamailanksti ir taikytis prie vykstančių pasikeitimų. Kontrolės paprastumas. Efektyviausia kontrolė- paprasta kontrolė. Jeikontrolės sistema labai sudėtinga, o sąveikaujantys darbuotojai josnesupranta ir nepalaiko, tai tokia sistema stumia į betvarkę ir situacijatampa nekontroliuojama. Kontrolės ekonomiškumas. Kontrolė reikalauja didelių pastangų irišteklių. Bet kokios organizacijos išlaidos turi duoti pelną. Jei sumaišlaidų, skirtų kontrolei, viršija jos teikiamą naudą, organizacijai geriauvisai atsisakyti tokios kontrolės sistemos arba apsiriboti pigesne.Kontrolė turi būti ekonomiškai pateisinama ir išlaidos jai turi būti kuomažesnės.

1.5 Kontrolės apimtis

Svarstydami kontrolės apimtį valdymo specialistai paprastai remiasi V.A. Graičiūno teorija. V. A. Graičiūno nuomone, viena svarbiausių laikoeikvojimo ir painiavos priežasčių atsiranda tada, kai vadovui tenkavadovauti per dideliam pavaldinių būriui. Žmogaus proto veikla efektyvi,kai žmogus vadovauja 3-10 asmenų (S. Stoškus, D. Beržinskienė, 2005,173p.). Sudarant žmonių grupę, kuriai bus vadovaujama, reikia prisimintitaisyklę: kuo mažesnis grupės narių atsakomybės laipsnis, tuo jų gali būtidaugiau , ir atvirkščiai. Juo vadybininkas yra arčiau hierarchijosviršūnės, tuo grupė, kuriai teks vadovauti, turi būti mažesnė. Pasak S. Stoškaus ir kitų autorių, susiduriama su problema, kaivadovas, norėdamas , kad didėtų jo prestižas ir įtaka organizacijoje,išplečia savo kontrolės zoną, prisiimdami savo atsakomybėn organizacijosskyrius bei padalinius, nekreipdami dėmesio į dėl to susidariusiasanomalijas. Antra problema, su kuria susiduriama, yra ta, kad , didėjantpavaldinių skaičiui, labai staigiai kyla ryšių skaičius, t.y. geometrineprogresija. V. A. Graičiūno nuomone, optimalus darbuotojų skaičius grupėjeyra 4-6, tačiau ryšių skaičius nenusako nei jų sudėtingumo, nei trukmės.Šis V. A.Graičiūno pasiūlytas valdymo normos skaičiavimas buvokritikuojamas. Neabejotinas V. A.Graičiūno indėlis į valdymo normosnustatymą yra trijų tipų ryšių išskyrimas. Vėliau savo darbus paskelbęs H.Mintzbergas pavienius vertikalius ryšius įvardino kaip tiesioginįvadovavimą, o horizontalius- kaip derinimą. 3 paveiksle jie ir pateikti:

3 paveikslas Darbuotojų ir galimų ryšių skaičius

| | || | || | || | ||a) vertikalūs pavieniai ryšiai tarp |b) horizontalūs ryšiai tarp ||pavaldinių ir vadovo |pavaldinių || || || || ||c) vertikalūs grupiniai ryšiai, kai į vadovą ||kreipiasi ne vienas, o keli pavaldiniai |

1.6 Reguliavimas- baigiamasis kontrolės etapas

Japoniška ir JAV vadybos praktika rodo didžiules galimybes išvengtivisų su kontrole susijusių nesklandumų dažniau pavedant kontrolę patiemsvykdytojams. Nieks geriau už vykdytoją nežino, kokie darbo momentaipavojingiausi. Jam laiko kontrolei reikės mažiau nei specialiamkontrolieriui. Kontrolės klausimas sprendžiamas ne technikos irorganizacijos, o žmogaus vertybių orientacijų lygiu. Kai žmogus yrasocializavęsis organizacijoje, suvokęs jos tikslus kaip savo paties, galipats patikimai kontroliuoti savo darbo procesą. Jei žmogus yra skatinamasdarbo turiniu, produkto kokybę jis suvokia kaip natūralius kasdieninėsveiklos atributus( S. Stoškus,2002, 181 p.). Savikontrolė efektyvi tik pačiame žemiausiame hierarchijos lygyje, kurvyksta darbo objekto ir informacijos kitimo procesai. Bet kokie surasti nukrypimai nuo numatytų sąlygų turi sukeltiveiksmus, šalinančius tuos nukrypimus. Kai vykdytojas pats gali šalintituos veksmus, jį pakanka informuoti apie nukrypimą. O jei vykdytojas niekonegali padaryti turi įsikišti vadovas. Tada panaudojamas valdymo cikloelementas- reguliavimas. Tai darbo proceso grąžinimas į numatytas vėžesperskirstant medžiagų, lėšų, darbo ir laiko išteklius (S. Butkus,1996,124p.) S.Butkus pateikė 4 reguliavimo būdus: 1. Formalizuotos reguliavimo procedūros; 2. Specialūs reguliavimo įgaliojimai tam tikriems pareigūnams; 3. Periodiniai pasitarimai; 4. Grupinio protinio darbo sesijos pagal reikalą.

2.KONTROLĖS TAIKYMAS „KAIŠIADORIŲ PAUKŠTYNE“

„Kaišiadorių paukštynas“ pradėtas statyti šalia Kaišiadorių miesto dar1972 metais, o 1975-aisiais užauginti pirmieji mėsiniai viščiukai-broileriai. Šiandien AB „Kaišiadorių paukštynas“ – vienas didžiausių šalies

paukštynų, gaminantis ir parduodantis 6800 tonų vištienos. Čia pluša 70pamėgtam darbui pasišventusių kvalifikuotų specialistų ir 570 įvairausprofilio darbininkų. Vakarų Europos standartus atitinkantys perdirbimoįrengimai ir pažangiausios technologijos leidžia perdirbti 75% produkcijosir Lietuvos gyventojams pateikti 90 pavadinimų kokybiškų vištienos gaminių,kurie yra nekaloringi, lengvai virškinami, turtingi baltymais.

„Kaišiadorių paukštynas“ yra vištienos dešrų ir dešrelių gamybospradininkas Lietuvoje. Vienas pirmųjų šalies rinkai pateikęs ir atšaldytą(šviežią) vištieną, išsaugančią pačias vertingiausias savybes. Tokiojevištienoje išlieka visos mineralinės druskos, baltymai, vitaminai, tikrasvištienos skonis ir aromatas. „Kaišiadorių paukštynas“ dėjo daug pastangų,kad atšaldyta vištiena pasiektų pirkėjo stalą, todėl šiandien josparduodama per 50%.

Tam, kad paukštyno veikla būtų kuo efektyvesnė, kad darbuotojai laikuir tinkamai atliktų jiems paskirtus darbus, kad produkcija pasiektųvartotoją tik aukščiausios kokybės ir dėl pan. aplinkybių, šiojeorganizacijoje yra vykdoma kontrolė. Kontrolė yra svarbi ir reikalinga kiekvienoje organizacijoje, todėlšią funkciją vadovybė pradeda vykdyti, kai tik suformuluoja organizacijostikslus ir uždavinius. Be kontrolės organizacijoje įsivyrautų chaosas. Kontrolė šioje organizacijoje nėra griežtas vadovavimas irkontroliavimas. Tai greičiau yra darbų priežiūra, veiklos atlikimo lygiovertinimas. O svarbiausias veiksnys, kad įmonėje yra naudojama kontrolė yraproduktų kokybė. Kokybės kontrolės tikslas- pasiekti aukštą organizavimo irvadovavimo efektyvumą, ji padeda įmonėms stebėti aplinkos pokyčius bei jųitaką gamybinei veiklai. Kaip teigia pats AB “Kaišiadorių paukštynas”generalinis direktorius G. Šmulkštys :”Stiprios įmonės neturėtų užmiršti,kad bet kokios veiklos kokybės gerinimas yra privalomas procesas. Todėlįmonė turi nuolat ieškoti būdų, kaip patobulinti savo veiklą, kaip geriaupatenkinti savo vartotojų poreikius”. Organizacijoje numatomos trys kontrolės rūšys: 1. Parengiamoji kontrolė. Pirmiausia atidžiai žmonių dalykinės ir kitos profesinės žinios, įgūdžiai, būtini atliekant tam tikras pareigas. Nustatomi atitinkami reikalavimai, žinių patikrinimai ir kiti būdai. Atliekama parengiamoji materialinių resursų kontrolė, taip pat parengiami standartai, kurie nustato gaunamų vištų kokybės reikalavimus. Rūpinamasi, kad vištų tiekėjai užtikrintų deramą kokybę. 2. Einamoji kontrolė. Ji atliekama tiesiogiai vykstant darbams. Tai reguliari pavaldinių darbo kontrolė, aptariant iškilusius klausimus ir pasiūlymus darbui pagerinti. Ji padeda išvengti atotrūkio nuo planų ir instrukcijų, kad smulkios nuokrypos vėliau netaptų problemomis. Kontroliuojama matuojant faktiško darbo rezultatus. Čia valdymo aparatas turi grįžtamąjį ryšį. Viršininkas praneša pavaldiniams, kad jei jų darbas nepatenkinamas, jei jis pastebi, kad jie klysta.Ši sistema padeda vadovybei išsiaiškinti daugybę nenumatytų keblumų ir pakoreguoti žmonių elgseną taip, kad organizacija dirbtų efektyviai. 3. Baigiamoji kontrolė. Čia grįžtamasis ryšys panaudojamas tada, kai darbas atliktas. Rezultatai palyginami su reikalavimais. Vadovybė turi galimybę geriau įvertinti, ar planai bus realūs. Ši procedūra padeda gauti informaciją apie iškilusius sunkumus, ir padeda sukurti naujus planus, leidžiančius išvengti ankstesnių klaidų. Kokybė yra bendrovės gyvavimo rodiklis. Vienas iš įmonės gerovėsveiksnių – nuolatinis sugebėjimas tenkinti klientų poreikius, tiekiantkokybiškus ir specialius reikalavimus atitinkančius gaminius.Organizacijoje didelis dėmesys skiriamas įgyjamų žaliavų, pagalbiniųmedžiagų, atliktų darbų, gaminamos ir parduodamos produkcijos ir jospristatymo klientui kokybei. Veiklos rezultatas orientuotas į svarbiausiątikslą kokybės srityje-patenkinti klientų reikmes ir lūkesčius. Kokybė –tai ir geras produktas ir savalaikis produkcijos pristatymas, priežiūra beitechnologinė parama, lankstumas ir profesionalus aptarnavimas. Pagrindinis reikalavimas organizacijos gaminiams yra jų kokybėsgarantija. Dėl to kokybės kontrolės sistemai skiriamas didžiulis dėmesys irį ją be kokybės, gamybos vadovų, meistrų inžinerijos- technikos darbuotojų,yra įtraukti ir darbininkai bei kiti darbuotojai. Produkto gamybos procesaskontroliuojamas kiekviename produkto gamybos etape ir prasideda nuožaliavų, patikimų atestuotų tiekėjų pasirinkimo, medžiagų, tenkinančių mūsųporeikius, užpirkimo. Visa tai, bei moderni ir tiksli įranga leidžiagarantuoti stabilų procesą, jį valdyti bei vykdyti monitoringą. Aukštosklasės įranga ir žaliavos, gera darbuotojų kvalifikacija, technologiniųparametrų kontrolė ir valdymas įgalina pasiekti aukščiausią kokybęoptimaliomis sąnaudomis. Proceso parametrų valdymas, pastovi kokybėskontrolė, koregavimo ir prevencinių veiksmų priėmimas leidžia iki minimumosumažinti neatitikčių galimybę. Išskirtinis dėmesys įmonėje skiriamas rinkai teikiamų mėsos produktųkokybei ir vartojimo saugumo užtikrinimui. Nežymūs nuokrypiai gamybosproceso metu gali turėti įtakos produkto gamybai. Veiksniai, galintysįtakoti produkto kokybę, valdomi geros gamybos praktikos pagrinduparengtomis Privalomomis programomis: 1. Aplinkos, pastatų ir patalpų priežiuros; 2. Vandens ir nuotekų šalinimo; 3. Žaliavų, medžiagų ir produktų priežiūros; 4. Personalo higienos; 5. Sanitarijos; 6. Produkto atsekamumo ir išėmimo iš rinkos; 7. Įrangos priežiūros.

Įdiegtos RVASVT sistemos pagrindu vykdoma svarbių valdymo taškų, galinčiųturėti lemiamą reikšmę produkto saugai, nuolatinė kontrolė. Naujausiašaldymo įranga užtikrina žaliavų ir produktų greitą užšaldymą ir reikiamos

temperatūros palaikymą saugojimo ir gamybos proceso metu.

Veikiančios savikontrolės sistemos dėka valdomas kiekvienas technologinioproceso žingsnis, todėl įmonė užtikrina stabilios kokybės ir saugių vartotimėsos produktų tiekimą vartotojui. Įmonės veiklos rezultatai žymia dalimi priklauso nuo įmonėsužsibrėžtų tikslų realumo, nuo ją veikiančių aplinkos veiksnių kitimo, nuoteisingų strateginio bei taktinio valdymo sprendimų ir be abejo, kontrolės.

Eilinių darbuotojų, kurie yra susiję su produkto gamyba, veiklątikrina skyriaus vadovai, kurie yra taip pat kartas nuo karto tikrinamigeneralinio direktoriaus. Kontrolė sąlygoja žmonių elgesį, todėl kontrolės procesaspabrėžtinai matomas, siekiant paveikti darbuotojus ir nukreiptiorganizacijos tikslams siekti. Kalbant apie Produkcijos pardavimo padalinį,šio skyriaus viršininkas yra atsakingas už esamos būklės patikrinimą irpadėties pataisymą esant reikalui. Jis prižiūri ne tik technologus, kuriesavo ruožtu prižiūri gamybos meistrus, bet ir sandėlių darbuotojus.Svarbiausias asmuo kontrolės klausimu yra kokybės koordinatorius, kuris yrapavaldus generaliniam direktoriui. Kokybės koordinatorius stebi visusįmonės sektorius bei cechus. Kiekvieno skyriaus viršininkas yra pavaldusjam, ir apie esamą būklę informuoja tiesiogiai. Vidurinės grandies vadybininkui pagrindinė motyvacija ta, jog nuo to,kaip darbą atliks jo pavaldiniai priklausys vadybininko atlygis. Aukštesniorango vadybininkai neskiria dėmesio konkretiems žmonėms, jie rūpinasi keliųfilialų veikla. Taip pat pavaldinys turi galimybę atvirai apsvarstyti iškilusiussunkumus dėl kontrolės problemos. Tikimasi, kad taip jis geriau supraskontrolės tikslą. Organizacijoje kontrolė nėra perdėtai intensyvi. Yranuspręsta, ką kontroliuot daugiau, ką mažiau, kad per dažna kontrolėneerzintų ir netrukdytų dirbti. Yra nustatyti kontrolės standartai griežti,bet kokybiški, todėl darbuotojai jų neignoruoja. Pagal laukimo teoriją yrastiprus ryšys tarp rezultatyvumo ir atlyginimo. Darbuotojai žino, kad užrezultatyvumą jiems bus atlyginta, jie stengiasi ir jų darbo našumas visadaišlieka didelis. Kontrolė šioje organizacijoje yra vykdoma pastoviai. Nors daugelisdarbuotojų dirba prie įrenginių ir nukrypimų nuo numatytų planų pasitaikomažai, tačiau už kontrolę atsakingi asmenys labai nuosekliai ir atidžiainagrinėja darbo procesą, kad laiku būtų galima pastebėti neatitikimus irištaisyti padėtį, kol dar ne kokybiškas produktas nepasiekė vartotojo.Patys darbuotojai taip vadinamą “kontrolę” yra linkę įvardinti kaippriežiūrą, todėl bendradarbiavimas kokybės koordinatorių ir eiliniųdarbuotojų yra geranoriškas, darbuotojai nesijaučia stipriai kontroliuojamijų veikla nėra trikdoma. Organizacijos įstatuose yra numatytos bendros tvarkostaisyklės, kurių privalo laikytis visi įmonėje dirbantys darbuotojai.Kiekvienas įmonės darbuotojas privalo jam nustatytu laiku būti savo darbovietoje. Darbo vietoje jam draudžiama svaigintis alkoholiu ar kitomispsichotropinėmis medžiagomis. Įmonėje pasitaiko ne mažas vagysčių skaičius, kurias padaro jojedirbantys ne nuolatiniai darbuotojai, tad vadovybė ieško būdų kaipsumažinti jų skaičių. Vienas iš būdų ir yra kontrolė. Šiai problemaispręsti kontrolė sustiprinta labiau nei kur kitur. Naujausia priemone tapovaizdo kameros, paukštyno veikla prižiūrima ištisą para. Ši kontrolėspriemonė pasiteisino, ir jau per pastarąjį pusmetį vagysčių skaičiusženkliai sumažėjo. Ypatingas dėmesys yra skiriamas kontrolei tuomet, kai yra vykdomaslabai svarbus užsakymas, tada per darbo dieną stengiamasi stebėtiatitinkamai kiekvieną darbuotoją susijusį su produkto gamybą, duoti kuodetalesnius nurodymus, neapsieinama ir be smulkaus darbų pataisymo. Taipogi kartą per metus yra vykdoma kontrolės komisijos apžiūra. Jismulkai ir detaliai tikrina darbus, jau padarytų darbų rezultatus. Maisto ir mėsos gamybą reguliuoja Valstybinės maisto irveterinarijos tarnybos patvirtinti normatyviniai įstatymai, Konkurencijosįstatymai bei kiti normatyviniai dokumentai, kurie įtakoja įmonės veiklą. Kontroliuojant darbus, stebimos veiklos kiekybės, kokybės, laiko irvertės charakteristikos. Kiekybės charakteristikos vertinamos natūriniaisvienetais arba svorio, ilgio matais. Kokybės vertinimas vyksta pagal visąrodiklių sistemą: Paskirties rodiklis rodo produkto technines galimybes atliktifunkciją, kuriai buvo sukurtas. Technologijos rodiklis rodo ar produktas tinka gaminti, ar nėra jįlabai sunku pagamint. Tvarumo rodiklis rodo produkto galimybes išlaikyti svarbiausius savobruožus laikant, tai priklauso nuo specialaus apdorojimo ir įpakavimo. Estetinis rodiklis rodo produkto galimybę tenkinti žmogaus grožioporeikį, į šį rodiklį atkreipiamas ypatingas dėmesys, į produkto išvaizdątaip pat į skonio rodiklį. Faktinei būklei lyginti su nustatytomis naudojami šie būdai: Matavimo- faktinis produktas lyginamas su nustatytu etalonu irgaunama kiekybinė matuojamo produkto charakteristika. Registravimo- registruojami tam tikri įvykiai ir, apibendrinusregistravimo duomenis, nustatomos kontrolei reikalingos stebimo procesocharakteristikos. Skaičiavimo- kontrolei reikalinga informacija gaunama atlikusspecialius apskaičiavimus, panaudojant ir matavimo ir registravimo būdaisgautus duomenis. Orgonoleptinis- kontrolei naudojama žmogaus jutimų pateiktosinformacijos analizė. Šis būdas daugiausiai taikomas estetiniams produktokokybės rodikliams nustatyti. Kontrolė šioje organizacijoje remiasi rodiklių sistema, todėlsiekiama, kad gaminamas produktas atitiktų numatytus standartus, numatytusrodiklius. Galutinis produktas yra lyginamas su numatytais rodikliais ir

tik tuomet, jei jis atitinka visus reikalavimus, pateikiamas vartotojui. „Kaišiadorių paukštynas“ tapo lyderiu Lietuvoje. Trijų geltonsnapiųviščiukų ženklas šiandien puošia 40 „Kaišiadorių paukštyno“ firminesparduotuves, kur parduodama 40% įmonėje gaminamų aukščiausios rūšiesvištienos gaminių ir maistinių kiaušinių, o ten dirbančių pardavėjų devizas– gera nuotaika, šviežias produktas, gausus asortimentas ir kultūringasaptarnavimas.

IŠVADOS

Šiame kursiniame darbe analizavau kontrolės funkcijos esmę irsusipažinusi su eilės autorių darbais (nurodyta literatūros sąraše) priėjautokių išvadų: 1.Kontrolė yra reikšminga ir sudėtinga vadybos funkciją.Reikšmingiausia kontrolės savybė- visa aprėpianti. Apibendrinant kontrolėsfunkciją galima padaryti išvadą, jog kontrolė yra be galo svarbuselementas, apimantis planavimo, organizavimo bei vadovavimo funkcijas. Bekontrolės negalima jokia veikla, nes ji palaiko organizacijos judėjimąreikiama kryptimi ir bet kuriuo momentu patikrina, kaip jos veikla atitinkanormas, kaip ji tikslingai nukreipta siekti tikslų. Kontrolė apima buvusią,esamą ir būsimą organizacijos veiklas. Kontrolė yra reikalinga tam, kadviskas būtų daroma pagal planus, instrukcijas ir įsakymus. Jos tikslassilpnąsias vietas ir pastebėti klaidas, norint jas ištaisyti ir vėliaunekartoti. 2. Kontrolės sistema – tai daugiažingsnė procedūra, naudojamaįvairiems kontrolės veiklų tipams. Vadovai, kurdami kontrolės sistemas,kurios priimtinos organizacijoms nariams ir turi tikslų, ekonominįgrįžtamąjį ryšį, veikiantį nustatyto laiko ribose, susiduria su daugeliuproblemų. Dauguma to problemų galėtų būti priskiriamos sprendimams, kąreikia kontroliuoti ir kaip dažnai reikia vertinti. Bandymas kontroliuotiper griežtai ir per daug operacijų elementų, darbuotojus gali smukdytimoraliai, kelti jiems nerimą, varyti vadovus į neviltį bei gaišinti brangųlaiką, švaistyti pinigus ir energiją. 3. Pagrindinis proceso tikslas yra pasiekti, kad organizacijafunkcionuotų pagal planą. Kai rezultatų palyginimas rodo, jog tikslas buspasiektas, geriau nieko nedaryti. Bet nereikia tikėtis , ka ir ateityje busviskas gerai. Dėl to nustačius, kad pagal planą viskas vyksta, kontrolėsciklą būtina kartoti. Įvertinant tai, jog organizacija funkcionuojaneapibrėžtumo sąlygomis, galimi nukrypimai nuo numatyto plano. Svarbu, kadvadovas laiku sužinotų apie esamus nukrypimus. Jei jis nesugebėsišsiaiškinti nukrypimų ir jų ištaisyti, tai organizacija tikslo gali irnepasiekti. 4. Norint, kad kontrolė būtų efektyvi, reikia atkreipti dėmesį įorganizacijoj dirbančius žmones, nustatyti abipusį bendravimą, griežtus bettvirtus standartus, vengti stiprios kontrolės, atitinkamai atlygint užidėjos įgyvendinimą. Taip pat kontrolė turi atitikti veiklą, būt lanksti,atliekama savu laiku, orientuota į rezultatus, o taip pat ekonomiška. Mano manymu visos kontrolės rūšys, vykdomos organizacijose yrareikalingos ir svarbios, norint užtikrinti ne tik maksimalų organizacijospelną, bet ir patenkinant vartotojų poreikius.Reikia nepamiršti, kad nuojos iš dalies priklauso produkto ar paslaugos, kurią teikia organizacija,kokybė, todėl darbų eigoje labai svarbu aptikti nukrypimus ir juos laikuištaisyti. Štai tokia kontrolė taps efektyvi ir darbuotojai į ją žiūrėskaip į svarbų ir reikalingą veiksnį. Literatūra

1. Seilius A. Organizacijų tobulinimo vadyba. Klaipėda, 1998. 2. Stoškus S. Bendrieji vadybos aspektai. Šiaulių universiteto leidykla, 2002. 3. Neverauskas B. Vadybos pagrindai/ B. Neverauskas, J. Rastenis. Kaunas, 2000. 4. Stoškus S. Vadyba/ S. Stoškus, D. Beržinskienė. Kaunas, 2005. 5. Navickas V. Valdymo kontrolė tarptautinėse firmose. Kaunas, 2001. 6. Butkus S.F. Organizacijos ir vadyba. Vilnius, 1996. 7. Jucevičius R. Strateginis organizacijų vystymas. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras,1998. 8. Stoner A.F. J. Vadyba/ J.A.F. Stoner, R.E. Freeman, D.R. Gilbert,Jr. Poligrafija ir informatika, 1999. 9. Bagdonas E. Administravimo principai/ E. Bagdonas, L. Bagdonienė. Kaunas, 2000. 10. Bučiūnienė I. Personalo motyvavimas. Kaunas,1996. 11. http://news.mireba.lt 12. http://spbu.ru/ 13. http://lt.wikipedia.org/wiki/ 14. http://www.paukstiena.lt.

———————–Einamojikontrolė

Laikas

Baigiamojikontrolė

Parengiamojikontrolė

Standartų pakeitimas

Nukrypimų ištaisymas

Status quo išlaikymas

2. Veiklos įvertinimas

3.Veiklos ir standartų palyginimas

4. Koregavimo veiksmai

1. Standartų ir metodų nustatymas

V

A

B

C

V

A

B

C

C

B

A

V