Privatieji juridiniai asmenys

Turinys
ĮVADAS 3
1. PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ SAMPRATA 4
2. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys 5
3. neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

3.1. Individualios įmonės samprata 5

3.1.1. Individualios įmonės steigimas 6

3.2. Ūkinės bendrijos samprata 7

3.2.1. Ūkinės bendrijos steigimas 8

3.2.2. Ūkinės bendrijos turtinės ir neturtinės teisės 8

3.2.3. Ūkinės bendrijos vidiniai teisiniai santykiai ir atsakomybė
tretiesiems asmenims

pagal prievoles 9
4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

4.1. Akcinės bendrovės samprata 10

4.1.1. Akcinės bendrovės steigimas 11

4.1.2. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės 12

4.1.3. Akcinės bendrovės valdymo organai 12

4.2. Kooperatinės bendrovės 13

4.3. Žemės ūkio bendrovės 14
5. JURIDINIO ASMENS PASIBAIGIMAS 15
IŠVADOS 17
LITERATŪRA 18

Įžanga

Civilinių teisinių santykių dalyviai, t.y. civilinių teisių turėtojai,
vadinami civilinės teisės subjektais. Ciivilinio teisinio santykio subjektai
yra tie asmenys, tarp kurių susidaro civilinis teisinis santykis.
Kiekviename civiliniame teisiniame santykyje dalyvauja mažiausiai du
subjektai (santykio dalyviai) vienas turintis teisinę , o kitas teisinę
pareigą. .Pirmasis turi subjektinę teisę veikti,(elgtis) pagal civilinės
teisės normą ir reikalautinam tikro veiksmo (elgesio) iš kito- įpareigotojo
santykio subjekto, o šis privalo įvykdyti tam tikrą teisinę pareigą pirmojo
naudai. Teisiniame santykyje vieno subjekto teisę turi atitikti kito
subjekto pareiga. Kartu reikia pažymėti, kad civiliniame santykyje vieną
arba kitą šalį gali sudaryti ne vienas, o keletas asmenų.

Civilinės teisės subjektai civiliniuose saantykiuose atlieka įvairias
funkcijas. Civilinės teisės subjektai paprastai turi būti teisnūs ir
veiksnūs .Teisnumas- tai galėjimas turėti civilines teises ir pareigas.
Veiksnumas- tai galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir
pareigas. Jie gali būti teisių turėtojai ir tada jau vadinami aktyviais
subjektais. Taip pat jie ga

ali turėti pareigas ir tada vadinami pasyviais
subjektais. Tačiau labai dažnai civilinio teisinio santykio dalyviai turi
teises ir pareigas, todėl yra aktyvūs ir pasyvūs subjektai.

Civilinio teisinio santykio subjektai yra:

1. fiziniai asmenys

2. juridiniai asmenys

3. valstybė ir savivaldybė

Civilinės teisės subjektai paprastai turi būti teisnūs ir veiksnūs.

Juridiniais asmenimis civilinėje teisėje vadinami kolektyviniai žmonių
junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie
turi atskirą turtą ir gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines
neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme,
arbitraže arba trečiųjų teisme.

Šiame darbe aprašysiu privačiuosius juridinius asmenis ,jų sampratą,
rūšis, išskiriant esminius jų veiklos principus. Paanalizuosiu privačiųjų
juridinių asmenų steigimą, valdymą bei pabaigos ypatumus.

1.Privačiųjų juridinių asmenų samprata

Juridinis asmuo civilinėje teisėje apibudinamas bendriausiais bruožais
kaip įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri civiliniuose teisiniuose
santykiuose reiškiasi kaip savarankiškas subjektas. Privatieji juridiniai
asmenys yra tokie, kuurių tikslas- tenkinti privačius steigėjų interesus.
Taigi sąvoka „ privatūs interesai“ reiškia bet kokią materialinę naudą (
pelno dalies, turto prieaugio, paslaugų, galimybių padidinimą ir pan.),
kurią gauna ar siekia gauti privatūs asmenys- juridinio asmens steigėjai
arba dalyviai.

Privačiųjų juridinių asmenų teisinės formos reglamentavimas pasižymi
tam tikromis ypatybėmis:

1) jiems būdingas bendrasis teisnumas, tai reiškia, kad jie gali

turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas,

išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio

asmens savybės kaip lytis, amžius ar giminystė (CK 2.74 str.),

todėl steigimo dokumentuose privačiųjų juridinių asmenų

veiklos tikslai gali būti apibudinti la

abai plačiai (pvz. Pelno

siekimas, prekyba, gamyba ir kt.);

2) sandoriai, kuriuos sudarė privataus juridinio asmens organai,

pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam

asmeniui (CK 1.82 str.1d. ir CK 2.83 str. 1 d.),t.y.

netaikomas ultra vires principas.

Privačiųjų juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip,
kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Draudžiama teisės aktuose
diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar
privilegijas pavieniams juridiniams asmenims, o pavienio juridinio asmens
teisnumą galima apriboti tik teismo sprendimu. Tačiau skirtingo teisnumo
nustatymas tam tikros rūšies juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įstatymų
nustatyti draudimai tam tikros rūšies juridiniams asmenims užsiimti tam
tikra komercine veikla, nelaikoma diskriminaciniu teisnumo apribojimu.

Privatieji juridiniai asmenys kartu su teisnumu įgyja ir veiksnumą.
Juridinio asmens veiksnumą (atlikti teisinius veiksmus, sudaryti sandorius,
vykdyti sutartis ir kt.) įgyvendina jo organai (direktorius, valdyba,
administracija, ir pan.), kurių kompetencija apibrėžiama įstatymuose ir
steigimo dokumentuose. Juridinio asmens organai gali būti vienasmeniai
(direktorius, viršininkas, pirmininkas ir pan.) ir kolegialūs (narių
susirinkimas, konferencija, taryba, komitetas ir pan.). Šio asmens valią
formuoja ir išreiškia jo organai.

2. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys

Juridiniai asmenys skirstomi į įmones, organizacijas ir įstaigas.
Privatieji juridiniai asmenys dar skirstomi į

1) pelno siekiančius juridinius asmenis- įmones;

2) pelno nesiekiančius privačiuosius juridinius asmenis, pavyzdžiui,

daugiabučių namų savininkų bendrijos.

Nors paprastai ne pelno organizacijos priskiriamos prie viešųjų
juridinių asmenų, tačiau daugiabučių namų savininkų bendrijos turi esminį
privačiųjų asmenų požymį- tenkina privačius jos narių interesus.

Privatieji juridiniai asmenys:

• advokatų profesinės bendrijos;

• akcinės bendrovės;

• Europos ekonominių interesų grupės;

• individualios (personalinės) įmonės;

• komanditinės (pasitikėjimo) ūk

kinės bendrijos;

• kooperatinės bendrovės (kooperatyvai);

• kredito unijos ir kitos kredito įstaigos;

• tikrosios ūkinės bendrijos;

• uždarosios akcinės bendrovės;

• žemės ūkio bendrovės.

3. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

1. Individualios įmonės samprata

Individuali įmonė yra privatus neribotos atsakomybės juridinis asmuo,
nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui ar keliems fiziniams
asmenims bendrosios nuosavybės teise. Tačiau įmonės negalima tapatinti su
įmonės savininko turtu, kuris naudojamas jo ir jo šeimos poreikiams
tenkinti. Atsakomybės požiūriu turtas nėra atskiras nuo savininko turto.
Savininkas už įmonės skolas atsako visu savo turtu. Individualių įmonių
steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Individualių įmonių
įstatymas, CK ir individualių įmonių steigimo dokumentai. Lietuvos
aukščiausias teismas 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje individualią įmoonę
įvardijo kaip neinkorporuotą įmonę, kuri asocijuojasi su fizinio asmens-
komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla.

Individuali įmonė turi turėti firmos vardą, kuriame nurodomi jos
teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba „IĮ“.

Individualios įmonės kaip verslo organizavimo pranašumai yra šie:

1) įstatymai nereikalauja jokio pradinio kapitalo;

2) individuali įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą,

jei vidutinis darbuotojų skaičius esančių sąrašuose neviršija 10

žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkst. Litų, įmonės pelnas

apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifu.

3) Individualios įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats

vienas ar padedamas šeimos narių

Individualios įmonės savininkas gali panaudoti savo ir savo šeimos
narių pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai. Iš jos veiklos gaunamos
pajamos pripažįstamos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu verslu
abu sutuoktiniai pradėjo sudarę santuoką, tačiau jei individualios įmonės
nuosavybės teise priklausė vienam iš su
utuoktiniui iki santuokos sudarymo,
bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra iš įmonės veiklos gautos
pajamos ir įmonės vertės padidėjimas sudarius santuoką.

3.1.1. Individualios įmonės steigimas

Steigiant individualią įmonę, rejestro tvarkytojui pateikiami šie
dokumentai:

1) prašymas įregistruoti individualią (personalinę) įmonę;

2) negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą
individualios įmonės komercinei ir ūkinei veiklai, nurodant adresą ir
kuriam laikui jos suteikiamos;

3) registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose – pažyma,
patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose
nurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpas įmonės veiklai:

a) patalpų savininkai (juridiniai asmenys) surašo laisvos formos
pažymą apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai su
administracijos vadovo parašu ir antspaudu;

b) patalpų savininkai (fiziniai asmenys), suteikiantys patalpas
asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašo laisvos formos
pažymą, patvirtintą notaro;

c) patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų
suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai nereikia, tačiau būtina pateikti
dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.

4) individualios (personalinės) įmonės vardo liudijimo pažymėjimas;

5) žymimo mokesčio mokėjimo kvitas.

2. Ūkinės bendrijos samprata

Ūkinė bendrija yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis
asmuo, įsreigtas kelių fizinių ar (ir) juridinių asmenų jungtinės veiklos
sutartimi vykdyti komercinę veiklą. Ūkinė bendrija gali būti dviejų
teisinių formų:

1) tikroji ūkinė bendrija

2) komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija

Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė,
turinti savo pavadinimą ir įsteigta pagal bendrosios jungtinės veiklos
sutartį sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę
nuosavybę komercinei ūkinei veiklai plėtoti. Ūkinių bendrija veikla
reglamentuojama Ūkinių bendrijų įstatymu. Ūkinę bendriją gali įsteigti tiek
fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Steigėjai sutartyje suformuluoja ūkinės
bendrijos veiklos tikslus, nustato įnašų dydį, pelno ir pajamų paskirstymo
tvarką bei aptaria kitus įmonės veiklos klausimus. Kiekvienas narys turi
balsą ir sprendžia visos bendrijos veiklos klausimus. Sprendimai priimami
balsų dauguma. Kilę ginčai sprendžiami teismo tvarka. Pagal prievoles savo
turtu atsako pati bendrija, kaip įmonė ir jos nariai. Bendrijos nariai savo
turtu atsako solidariai. Narys, grąžines visą bendrijos skolą, įgyja
reikalavimo teisę kitiems bendrijos nariams. Tarpusavy bendrijos nariai
atsiskaito pagal dalinės atsakomybės taisykles: kiekvieno nario atsakomybė
proporcinga jo įnašų į bendriją dydžiui. Bendrijos pajamos nariams
skirstomos pagal jų įnašų dydį.

Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija- tai bendrai veiklai plėtoti
pagal sutartį susijungę keli asmenys: vieni pagal bendrijos prievoles
atsako solidariai visu savo turtu, o kiti, komanditoriai,- tik savo
indėliu. Komanditorius, t.y. indėlininkas, yra asmuo, kuris su savo
kapitalu dalyvauja bendrijos ūkinėje komercinėje veikloje ir gauna dalį
bendrijos pajamų, atitinkančių indėlio dalies dydį bendrovės turte.
Komanditorius nedalyvauja bendrijos valdyme.

Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt
narių (KŪB ne mažiau kaip trys). Norint priimti naują narį būtinas visų
bendrijos narių pritarimas. Nariai gali būt tiek fiziniai, tiek juridiniai
asmenys.

Narių įneštas turtas bei bendra veikla užsiima gauta produkcija,
pajamos ir vaisiai yra bendrijos. Bendrijoms draudžiama išleisti vertybinių
popierių. Jos gali skolinti tik nuosavo kapitalo lėšas, taip pat skolintis
piniginių lėšų.

Ūkinės bendrijos kaip verslo organizavimo pranašumai:

1) ūkinei bendrijai nebūtinai įdarbinti darbuotojus pagal darbo

sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali

dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai;

2) ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę

apskaitą. Kaip ir individualiai įmonei taikoma pajamų mokesčio

lengvata;

3) įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo

kapitalo.

Tačiau, ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis
asmuo, nario mirtis, likvidavimas, jungtinės veiklos sutarties atsisakymas
ir kiti gali būti pagrindas bendriją likviduot. Įstatymais labai apribotos
nario išstojimo iš bendrijos galimybės.

1. Ūkinės bendrijos steigimas

Norint įsteigti ūkinę bendriją, rejestro tvarkytojui reikia pateikti
šiuos dokumentus:

1) pareiškimą registruoti ūkinę bendriją. Pareiškime nurodomi

steigėjų vardai, pavardės, asmens kodai ir gyvenamosios

vietos;

2) jungtinės veiklos sutartį;

3) steigiamojo susirinkimo protokolą arba jo išrašą;

4) negyvenamųjų patalpų savininko pažymą apie patalpų suteikimą

ūkinės bendrijos komercinei ir ūkinei veiklai;

5) registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose- pažymą,

patvirtinančią, kad butas (namas) priklauso registravimo

dokumentuose nurodytm savininkui ir kad jis suteikia patalpas

įmonės veiklai:

a) patalpų savininkai (juridiniai asmenys) surašo laisvos formos

pažymą apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai su

administracijos vadovo parašu ir antspaudu;

b) patalpų savininkai (fiziniai asmenys), suteikiantys patalpas

asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašo laisvos

formos pažymą, patvirtintą notaro;

c) patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų

suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai nereikia, tačiau būtina

pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias

patalpas.

6) ūkinės bendrijos vardo liudijimo pažymėjimą;

7) žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą.

2. Ūkinės bendrijos narių turtinės ir neturtinės teisės

Bendrijos narių įnašai priklauso bendrijai.

Iš bendrijos tikrojo nario įnašo negali būti išieškoma pagal jo
kreditorių reikalavimus, tačiau nario kreditoriai turi teisę reikalauti
atidalyti nario dalį iš bendro turto pagal atidalijimo iš bendrosios
dalinės nuosavybės taisykles pagal (CK 6.977).

Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas nariams proporcingai
kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato
jungtinės veiklos sutartis. Už bendrą turto apskaitą yra atsakingas vienas
iš narių, paskirtas visų narių bendru susitarimu (CK 6.971 str.).

Kiekvienas narys turi teisę atstovauti bendrijai, jeigu bendrosios
jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Komanditoriai neturi teisės
atstovauti bendrijai. Jeigu komanditorius, nesilaikydamas šio reikalavimo,
sudaro bendrijos vardu sandorį, jis atsako solidariai su tikraisiais
nariais pagal prievoles, kurios atsirado iš tokio sandorio, visu savo
turtu. Net ir esant partnerio teisių veikti visų partnerių vardu
apribojimams, bendrijos vardu jos sudarytas sandoris sukuria jai teises ir
pareigas, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad sandorio sudarymo metu
trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokius apribojimus. Priimant
nutarimus kiekvienas tikrasis narys turi vieną balsą neatsižvelgiant į jo
dalies bendrosios nuosavybės teisėje dydį.

Kiekvienas narys turi teisę į teisingą ir išsamią informaciją, t.y.
turi teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, nepaisant
to, įgaliotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus. Esant pagrįstam
reikalavimui, kiekvienas narys turi pareigą tokią informaciją pateikti.

3.2.3.Ūkinės bendrijos vidiniai teisiniai santykiai ir atsakomybė
tretiesiems

asmenims pagal prievoles

Bendrijos nariai turi ir pareigų bendrijai bei kitiems bendrijos
nariams. Bendrijos narių pareigos:

1) būti lojaliems;

2) laikytis jungtinės veiklos sutarties nuostatų ir bendrijos narių

nutarimų;

3) elgtis atidžiai ir protingai;

4) pateikti informaciją.

Narys turi vengti situacijos , kai jo asmeniniai interesai
prieštarauja ar gali prieštarauti bendrijos interesams, be to privalo apie
tai pranešti kitiems nariams. Būti lojaliems pareigos nesilaikymas
dažniausiai pasireiškia tokiomis formomis:

1) sandorių sudarymu su bendrija, kurios nariu yra kita sandorio

šalis; 2) konkuravimu su bendrija; 3) konfidencialumo pažeidimu ,t.y.

nariai turi pareigą neatskleisti tretiesiems asmenims bendrijos

informacijos, tokios kaip komercinės paslaptys, klientų, tiekėjų

sąrašai ir kt.4) Netinkamu bendrijos turto naudojimu.

Jeigu narys sudaro sandorį, viršydamas savo įgaliojimus, ir kiti
nariai patiria nuostoli, jie turi teisę reikalauti, kad narys, sudaręs
sandorį, šiuos nuostolius atlygintų.

Kadangi bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo,
ji pagal prievoles atsako kaip savarankiškas teisės subjektas jam
priklausančiu turtu (CK 2.50 str.), tačiau jei prievolėms įvykdyti
neužtenka bendrijos turto, už jos tiek sutartines, tiek nesutartines
prievoles atsako bendrijos tikrieji nariai solidariai, tai yra kreditorius
turi teisę reikalauti, kad kitą prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš narių
arba visi bendrai. Beje, į bendriją įstijęs naujas tikrasis narys yra
asmeniškai atsakingas tik už tas bendrijos prievoles, kurios atsirado, jam
tapus nariu. Nariai komanditoriai atsako tik ta savo turto dalim, kurią
pagal sutartį perdavė komanditinei ūkinei bendrijai.

4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

Pagal teisinę formą išskiriamos tokios ribotos civilinės atsakomybės
įmonės: akcinės bendrovės, kooperatinės ir žemės ūkio bendrovės.

1. Akcinės bendrovės samprata

Akcine vadinama tokia bendrovė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į
dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos atsakomybės įmonė. Ji už
savo prievoles atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles
atsako tik ta suma, kurią įmokėjo arba privalo įmokėti už akcijas. Akcinė
bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

Akcinė bendrovė, kaip įmonės forma, leidžia sukaupti kapitalą, kuris
reikalingas tam tikriems gamybiniams, prekybiniams ar kitokiems
komerciniams tikslams pasiekti, gauti pelną. Bendrovės kapitalą sudaro
lėšos, gaunamos pardavus akcijas. Kadangi akcininkas rizikuoja tik ta suma,
kurią jis sumokėjo arba turi sumokėti už nupirktas akcijas, akcinė
bendrovė, sukaupusi reikalingą kapitalą, gali atlikti rizikingas komercines
operacijas. Kadangi bendrovės veiklos klausimus akcininkai sprendžia
bendrai, akcinės bendrovės likimas nepriklauso nuo vieno asmens (išimtį
sudaro vieno asmens akcines bendrovės) sugebėjimų, jo asmeninių savybių.
Akcinės bendrovės leidžia sukaupti reikiamą kapitalą, reikalingą dideliems
ir sudėtingiems gamybos bei kitokiems verslo uždaviniams spręsti.
Akcininkams pelnas paskirstomas dividendų forma. Tai teigiami akcinės
bendrovės bruožai. Akcinė bendrovė turi ir neigiamų savybių. Viena tokių
savybių – didelis, nepaslankus, sunkiai akcininkų kontroliuojamas bendrovės
valdymo aparatas. Akcinės bendrovės veiklos kontrolę apsunkina tai, kad ne
visi akcininkai turi reikiamą pasiruošimą, kad galėtų kontroliuoti
bendrovės administraciją. Be to, bendrovės reikalų tvarkymas reikalauja
išlaidų ir laiko. Tuo kartais pasinaudoja nesąžiningi bendrovės
administracijos darbuotojai.

Akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymas. Pagal šį įstatymą yra skiriamos dviejų rūšių akcinės
bendrovės: akcinė bendrovei uždara akcinė bendrovė. Akcinės bendrovės
kapitalas negali būti mažesnis kaip 100 000 Lt, ir šios bendrovės akcijos
platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Uždarosios akcinės bendrovės
kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 Lt ir negali būti daugiau kaip
50 akcininkų. Šios bendrovės akcijos neplatinamos viešai. Be to, Akcinių
bendrovių įstatymas numato specialios paskirties akcines bendroves, kurių
veiklai nustatytas specialus režimas. Šiose bendrovėse vienai iš
valstybinės valdžios ar valdymo institucijų privalo priklausyti ne mažiau
kaip 70 % balsų užtikrinančių akcijų. Veiklos sričių sąrašą, kuriose gali
būti steigiamos specialiosios paskirties akcinės bendrovės, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Pagal šį sąrašą specialios
paskirties įmonės yra tokios įmonės kaip Lietuvos valstybinė energetikos
sistema, Valstybinė įmonė “Lietuvos geležinkeliai”, Valstybinė įmonė
“Vilniaus degtinė”, Valstybinė Kėdainių chemijos gamykla ir kt.

4.1.1. Akcinės bendrovės steigimas

Akcines bendroves gali steigti tiek Lietuvos, tiek užsienio fiziniai
ar juridiniai asmenys. Jeigu bent vienas steigėjas yra kitos valstybės
asmuo, bendrovei taikomos teisinės normos, reglamentuojančios užsienio
investicijas Lietuvoje. Kiekvienas steigėjas turi būti steigiamos akcinės
bendrovės akcininkas.

Steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį. Jeigu bent vienas
steigėjų yra fizinis asmuo, sutartį turi patvirtinti notaras. Sutartyje
nurodomi steigėjai (vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai,
adresai), steigiamos bendrovės pavadinimas, jos steigimo būdas, steigėjų
teisės ir pareigos, jų atsakomybė, akcijų nominali vertė, jų emisijos kaina
ir platinimo tvarka. Pagal savo teisinę prigimtį akcinės bendrovės steigimo
sutartis yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis.

Bendrovės steigėjai, sudarę steigimo sutartį, įgyja teisę banke
atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą. Steigėjai parengia būsimos akcinės
bendrovės įstatus ir juos įregistruoja. Įregistravus įstatus, įgyjama teisė
platinti akcijas. Iki akcinės bendrovės steigiamojo susirinkimo bet kuris
steigėjų, taip pat steigimo sutartyje nurodyti asmenys, turi teisę
sudarinėti sandorius steigiamos bendrovės vardu. Šie sandoriai steigiamai
bendrovei sukuria teises ir pareigas tik po to, kai juos patvirtina
steigiamasis akcininkų susirinkimas. Jeigu susirinkimas šių sandorių
nepatvirtina, tai steigėjai pagal šiuos sandorius atsako solidariai, o kiti
asmenys – individualiai. Akcininkai turi teisę reikalauti, kad steigėjai
atlygintų savo netinkamais veiksmais padarytus bendrovei nuostolius. Ginčus
dėl šių nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.

Akcinės bendrovės steigėjai parengia bendrovės steigimo ataskaitą,
kurioje nurodo steigimo išlaidas, už parduotas akcijas gautas sumas,
nepiniginius įnašus, steigėjų įgytų akcijų skaičių, atlygintinas steigimo
išlaidas ir pagal steigėjų sudarytus sandorius bendrovei perduodamas
teises ir pareigas. Patikrinęs steigimo ataskaitą, ją steigiamajam
susirinkimui pateikia nepriklausomas auditorius arba revizorius. Esant
reikalui, galima pasitelkti ekspertus.

Bendrovės steigėjai per 60 dienų nuo akcijų pasirašymo dienos privalo
sušaukti steigiamąjį akcininkų susirinkimą. Jeigu tai nepadaroma per šį
terminą, visi akcijas pasirašiusieji asmenys atleidžiami nuo įsipareigojimų
V bendrovei ir turi teisę reikalauti, kad jiems būtų grąžinti visi įnašai
už akcijas.

Steigiamasis susirinkimas tvirtina bendrovės steigimo ataskaitą,
bendrovės steigėjų sudarytus sandorius, renka valdymo organus, revizorių,
keičia ir papildo įstatus bei sprendžia kitus klausimus. Pirmoji akcinės
bendrovės stebėtojų taryba ar valdyba renkamos ne ilgesniam laikui kaip
dveji ūkiniai metai.

4.1.2. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės

Kiekvienas investuotojas, įnešantis lėšų į bendrovės įstatinį
kapitalą, turi atitinkamas turtines ir neturtines teises. Pagrindinės
akcininkų teisės:

1) perleisti akciją;

2) laiku ir reguliariai gauti reikiamą informaciją apie

bendrovę;

3) dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

4) dalyvauti bendrovės valdymo organų rinkimuose;

5) gauti bendrovės pelno dalį;

6) kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

4.1.3. Akcinės bendrovės valdymo organai

Lietuvos akcinių bendrovių įstatyme yra numatyti šie valdymo organai:
visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba, ir bendrovės
vadovas. Pagal (CK 2.81 str.) juridinio asmens valdymo organų nariai gali
būti tik fiziniai asmenys, o kitų organų nariai- ir fiziniai ir juridiniai
asmenys. Remiantis CK kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar
kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo
dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose
nenumatyta kitokia organų struktūra.

Bendrovės privalomi organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir
administracijos vadovas. Gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas-
stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas- valdyba. Jeigu bendrovėje
nesudaroma stebėtojų taryba, jos funkcijos kitiems bendrovės valdymo
organams nepriskiriamos.

Jei bendrovėje nesudaroma valdyba, bendrovės funkcijas, pareigas,
atsakomybę perima bendrovės vadovas išskyrus tas funkcijas, pareigas,
kurias pagal įstatymą perima stebėtojų taryba arba visuotinis akcininkų
susirinkimas.

4.2.Kooperatinės bendrovės

Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) – tai grupės fizinių arba
fizinių ir juridinių asmenų savanoriškai įsteigti ūkiniai subjektai, kurių
kapitalo ir narių sudėtis yra kintama. Kooperatinės bendrovės steigiamos jų
narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, jos
veikia narių iniciatyva ir rizika. Šių bendrovių veiklą reglamentuoja
Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas.

Kooperatinė bendrovė yra juridinis asmuo ir gali užsiimti veikla,
kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Tai ribotos turtinės
atsakomybės civilinės teisės subjektas, kuris pagal savo prievoles atsako
tik jam priklausančiu turtu ir neatsako už savo narių prievoles,
nesusijusias su bendrovės veikla. Kooperatinės bendrovės narys atsako tik
įdėto pajaus ir jam priklausančio bendrovėje turto dydžiu, t. y.
dividendais ir naujai bendrovėje sukurto turto dalimi, kuri priskirta
nariui, {įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė atsakomybė, bet ne
daugiau kaip dviguba, o draudimo ir kredito bendrovėse – penkeriopo įdėto
pajaus (priklausančio turto) dydžio.

Kooperatinės bendrovės nariais gali būti fiziniai asmenys nuo
šešiolikos metų, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir juridiniai
asmenys. Bendrovės steigėjais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai,
sulaukę aštuoniolikos metų, ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvos
Respublikoje. Bendrovę gali steigti vien tik fiziniai asmenys arba fiziniai
asmenys kartu su juridiniais asmenimis.

Kooperatinės bendrovės narys turi teisę rinkti bendrovės valdymo ir
kontrolės organus, būti išrinktas šių organų nariu. Bendrovės narys turi
tik vieną balsą, nepriklausomai nuo įmokėto pajaus dydžio. Jis turi teisę
gauti nariams skirstomo pelno dalį, naudotis bendrovės turtu, lengvatinėmis
sąlygomis naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis, gauti pelno dalį
(dividendą), proporcingą jo pajaus dydžiui, ir dalį naujai sukurto ir jam
priskirto turto. Narys gali turėti ir kitas įstatymo ar įstatų nustatytas
teises.

Kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba arba
valdytojas. Jeigu bendrovėje narių mažiau kaip 100, tai vietoje valdybos
gali būti renkamas valdytojas. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 17 straipsnis nustato,
kad Valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas
privalo atlyginti kooperatinei bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos
arba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant kooperatinės
bendrovės įstatus ar su kooperatinių bendrovių veikla susijusius įstatymus.
Valdybos nario ir valdybos pirmininko arba administracijos vadovo
atsistatydinimas ar pašalinimas iš pareigų neatleidžia jo nuo nuostolių,
kurie susidarė dėl jo kaltės, atlyginimo.

Kooperatinės bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavas
kapitalas sudaromas iš kooperatinės bendrovės narių stojamųjų mokesčių ir
pajinių įnašų, atskaitymų iš šios bendrovės pelno, kitų įstatymuose
neuždraustų pajamų. Kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus už
pajus įneštus pajinius įnašus, gali būti nedalomas arba priskirtas (visas
arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams. Skolintas kapitalas
sudaromas iš paskolų ir kitų skolintų lėšų (kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) įstatymas). Bendrovė neturi teisės leisti akcijų. Jos
kapitalas, išskyrus pajus, gali būti nedalomas arba visas ar jo dalis
priskirtas bendrovės nariams. Kooperatinės bendrovės gali jungtis į
sąjungas ir asociacijas įstatuose numatytiems uždaviniams spręsti.

3. Žemės ūkio bendrovės

Žemės ūkio bendroves (ŽŪB) pagal jų teisinį reguliavimą galima būtų
laikyti kooperatinių bendrovių porūšimi.

Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtas
atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš jos
turto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias
su bendrovės veikla. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei
veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio
produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50
procentų visų realizavimo pajamų. Žemės ūkio bendrovėje gali būti dviejų
rūšių dalyviai- bendrovės nariai ir pajininkai. Minimalus ŽŪB narių
skaičius yra du. Bendrovės pajininkai neturi sprendžiamo balso bendrovės
narių susirinkime, be to, nariu gali būt tik fizinis asmuo, o pajininku-
fizinis arba juridinis asmuo.

ŽŪB nemoka pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių bei nedaro atskaitymų
į kelių fondą.

Teisiniai aktai, kuriuose įtvirtinti ŽŪB steigimo, veiklos, valdymo,
kapitalo formavimo, pajamų paskirstymo ir kiti teisiniai pagrindai, yra
Įmonių įstatymas, minėtas Žemės ūkio bendrovių įstatymas, kiti teisės aktai
ir konkrečios bendrovės įstatai.

ŽŪB neturi teisės leisti akcijų, o gamybinėje bei komercinėje veikloje
ji turi laikytis Lietuvos įstatymų ir bendrovės įstatų.

Bendrovės valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba
(administracija). Narių susirinkimui nutarus, valdyba gali būti nesudaroma.
Tokiais atvejais jos vykdomosios funkcijos tenka narių susirinkimui ir
administracijos vadovui. Jis vadovauja gamybinei ir komercinei bendrovės
veiklai, tvarko kitus jos reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų
nustatyta tvarka.

Narių susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis
sprendžia svarbiausius bendrovės klausimus: renka ir atšaukia valdybą, jos
pirmininką, revizijos komisiją, priima naujus ir šalina iš bendrovės
narius, keičia ir papildo įstatus, priima sprendimus dėl bendrovės
reorganizavimo ar likvidavimo, tvirtina metinę atskaitomybę, skirsto pelną,
nustato dividendų dydį.

Bendrovės kapitalas:

1.Bendrovės kapitalas gali būti nuosavas ir skolintas. Nuosavas
kapitalas sudaromas iš pajinių įnašų, kasmetinių atskaitymų iš pelno, kitų
pajamų.

2.Nuosavas kapitalas skirstomas į pagrindinį ir atsargos (rezervinį).
Pagrindinis kapitalas skiriamas einamajai bendrovės veiklai. Atsargos
(rezervinio) kapitalo fondą sudaro privalomi atskaitymai iš grynojo pelno.
Atsargos (rezervinio) kapitalo fondas naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir
nuostoliams padengti.

3.Skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų ir kitų skolintų lėšų.

Pajus – tai bendrovės narių turtinis ar neturtinis įnašas,
suteikiantis jiems teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jos
pelno. Pajus gali būti įnešamas pinigais, materialinėmis ir kitomis
vertybėmis, kurios pereina bendrovės nuosavybėn. Minimalus bendrovės nario
pajinis įnašas turi būti 1000 Lt vertės. Minimalų bendrovės narių pajinio
įnašo dydį keičia narių susirinkimas.Metams pasibaigus ir patvirtinus
bendrovės metinę apyskaitą, pagrindinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas)
paskirstomas nariams proporcingai jų pajų vertei. Pajai negali būti
pardavinėjami ar perkami per biržos įstaigas.

Bendrovė gali būti reorganizuojama be likvidavimo procedūros šiais
būdais:

1) jungimo;

2) skaidymo.

Bendrovės likvidavimo tvarką nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos
įstatymai bei bendrovės įstatai. Bendrovės likvidavimo eigą kontroliuoja
apskrities viršininkas.

4. Juridinių asmenų pasibaigimas

Juridinio asmens pasibaigimas yra jo , kaip civilinių santykių,
veiklos nutraukimas, pasireiškiantis jo, kaip juridinio asmens,
registracijos nutraukimu, organizacinės struktūros panaikinimu, atskiro
turto panaikinimu ir prievolių nutraukimu.

Juridiniai asmenys pasibaigia juos likviduojant arba reorganizuojant
(CK 2.95 str.).

Juridinio asmens reorganizavimas ir pasibaigimas priklauso nuo jo
rūšies ir įsteigimo tvarkos.

Įmonių reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos
Respublikos įmonių įstatymas ir atskirų įmonių rūšių įstatymai (Lietuvos
Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių
bendrijų įstatymas ir kt.).

Reorganizavimas – tai įmonės, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be
likvidavimo procedūros. Reorganizuojant įmones visos reorganizuojamų įmonių
teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo įsteigtoms ir išlikusioms
įmonėms.

Įmonės gali būti reorganizuojamos šiais būdais (LR Civilinio kodekso
2.97 straipsnis): 1) jungiant įmones; 2) skaidant įmones; 3) keičiant
įmonės rūšį ir statusą. Valstybės ir savivaldybės įmonės gali būti
reorganizuojamos keičiant jų priklausomybę.

Atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus nustato atskiri
įstatymai.

Reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų organai privalo parengti
juridinio asmens reorganizavimo sąlygas, kuriose tūri būti įvykdytos LR CK
2.99 str. 1 d. 1-5 p. sąlygos.

Reorganizavimo pripažinti negaliojančiu negalima, kai nuo jo
pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos praėjo daugiau kaip 6
mėnesiai.

Juridinių asmenų likvidavimo pagrindai gali būti šie (LR Civilinio
kodekso 2.106 straipsnis): 1) juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti
juridinio asmens veiklą; 2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas
likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį; 3) teismo sprendimas; 4) juridinio
asmens įsteigimo laikotarpio pabaiga; 5) juridinio asmens dalyvių skaičiaus
sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas.

Institucija, priėmusi sprendimą likviduoti įmonę, skiria likviduojamos
įmonės likvidatorių arba administratorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo
dienos įmonės administracija netenka įgaliojimų valdyti įmonę. Įmonės
administracijos funkcijas atlieka likvidatorius, kuris įstatymų nustatyta
tvarka praneša įmonę registravusiam rejestro tvarkytojui apie įmonės
statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Įmonė įgyja
likviduojamos įmonės statusą. Likviduojama įmonė gali sudaryti tik su jos
likvidavimu susijusius sandorius, taip pat tuos sandorius, kuriuos leidžia
sudaryti likvidavimo sprendimas.

Likvidatorius turi įmonės administracijos vadovo teises ir pareigas.
Jis atstovauja įmonei santykiuose su valstybinėmis įstaigomis, su kitais
juridiniais ir fiziniais asmenimis. Likvidatorius sudaro likvidavimo
laikotarpio pradžios balansą, baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau
įmonės sudarytus sandorius, sudaro naujus sandorius pagal savo
kompetenciją, atsiskaito su įmonės kreditoriais ir debitoriais.

Išvados

Privačiųjų juridinių asmenų tikslas- tenkinti privačius interesus,
pagrindinis tikslas yra siekti pelno. Visos kodekso normos susijusios su
juridiniais asmenims, taikomos privatiems juridiniams asmenims.

Žymiai daugiau praktinės reikšmės turi juridinių asmenų skirstymas į
ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Šių dviejų grupių
juridinių asmenų skirtumas yra tas, kad jeigu neužtenka neribotos civilinės
atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens
dalyvis (t. y., individualios (personalinės) įmonės savininkas ar ūkinės
bendrijos tikrasis narys atsako visu savo turtu už atitinkamai
individualios (personalinės) įmonės ar ūkinės bendrijos prievoles).

Apibendrinant galima būtų teigti, kad įmonės rūšies pasirinkimas yra
vienas svarbiausių žingsnių pradedant verslą. Priimant šį sprendimą reikia
įvertinti turimus finansinius resursus, verslo riziką bei detaliai
išnagrinėti teisės normas, reglamentuojančias pasirinktos įmonės rūšies
veiklą.

Literatūra
1 .Civilinė teisė .Paskaitų ciklas/ Vasarienė D. V. Vilniaus vadybos
kolegija, 2002.
2. Namų advokatas /sudarė J. Prapieštis –Vilnius :VĮ teisinės informacijos
centras, 2002.
3. Lietuvos teisės pagrindai/ Justitia , Vilnius, 2004.
4.Civilinio kodekso komentaras. II knyga .Asmenys/ Vilnius ,Justitia,2002
5. http://nauja.vmi.lt/
6. http://www.sutartys.lt/
7. http://www.tm.lt/?
8. http://www.litlex.lt/

Leave a Comment