TurinysĮVADAS 31. PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ SAMPRATA 42. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys 53. neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys 3.1. Individualios įmonės samprata 5 3.1.1. Individualios įmonės steigimas 6 3.2. Ūkinės bendrijos samprata 7 3.2.1. Ūkinės bendrijos steigimas 8 3.2.2. Ūkinės bendrijos turtinės ir neturtinės teisės 8 3.2.3. Ūkinės bendrijos vidiniai teisiniai santykiai ir atsakomybėtretiesiems asmenims pagal prievoles 94. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys 4.1. Akcinės bendrovės samprata 10 4.1.1. Akcinės bendrovės steigimas 11 4.1.2. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės 12 4.1.3. Akcinės bendrovės valdymo organai 12 4.2. Kooperatinės bendrovės 13 4.3. Žemės ūkio bendrovės 145. JURIDINIO ASMENS PASIBAIGIMAS 15IŠVADOS 17LITERATŪRA 18
Įžanga
Civilinių teisinių santykių dalyviai, t.y. civilinių teisių turėtojai,vadinami civilinės teisės subjektais. Civilinio teisinio santykio subjektaiyra tie asmenys, tarp kurių susidaro civilinis teisinis santykis.Kiekviename civiliniame teisiniame santykyje dalyvauja mažiausiai dusubjektai (santykio dalyviai) vienas turintis teisinę , o kitas teisinępareigą. .Pirmasis turi subjektinę teisę veikti,(elgtis) pagal civilinėsteisės normą ir reikalautinam tikro veiksmo (elgesio) iš kito- įpareigotojosantykio subjekto, o šis privalo įvykdyti tam tikrą teisinę pareigą pirmojonaudai. Teisiniame santykyje vieno subjekto teisę turi atitikti kitosubjekto pareiga. Kartu reikia pažymėti, kad civiliniame santykyje vienąarba kitą šalį gali sudaryti ne vienas, o keletas asmenų. Civilinės teisės subjektai civiliniuose santykiuose atlieka įvairiasfunkcijas. Civilinės teisės subjektai paprastai turi būti teisnūs irveiksnūs .Teisnumas- tai galėjimas turėti civilines teises ir pareigas.Veiksnumas- tai galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises irpareigas. Jie gali būti teisių turėtojai ir tada jau vadinami aktyviaissubjektais. Taip pat jie gali turėti pareigas ir tada vadinami pasyviaissubjektais. Tačiau labai dažnai civilinio teisinio santykio dalyviai turiteises ir pareigas, todėl yra aktyvūs ir pasyvūs subjektai. Civilinio teisinio santykio subjektai yra: 1. fiziniai asmenys 2. juridiniai asmenys 3. valstybė ir savivaldybė Civilinės teisės subjektai paprastai turi būti teisnūs ir veiksnūs. Juridiniais asmenimis civilinėje teisėje vadinami kolektyviniai žmoniųjunginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurieturi atskirą turtą ir gali savo vardu įgyti turtines bei asmeninesneturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme,arbitraže arba trečiųjų teisme. Šiame darbe aprašysiu privačiuosius juridinius asmenis ,jų sampratą,rūšis, išskiriant esminius jų veiklos principus. Paanalizuosiu privačiųjųjuridinių asmenų steigimą, valdymą bei pabaigos ypatumus.
1.Privačiųjų juridinių asmenų samprata
Juridinis asmuo civilinėje teisėje apibudinamas bendriausiais bruožaiskaip įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri civiliniuose teisiniuosesantykiuose reiškiasi kaip savarankiškas subjektas. Privatieji juridiniaiasmenys yra tokie, kurių tikslas- tenkinti privačius steigėjų interesus.Taigi sąvoka „ privatūs interesai“ reiškia bet kokią materialinę naudą (pelno dalies, turto prieaugio, paslaugų, galimybių padidinimą ir pan.),kurią gauna ar siekia gauti privatūs asmenys- juridinio asmens steigėjaiarba dalyviai. Privačiųjų juridinių asmenų teisinės formos reglamentavimas pasižymitam tikromis ypatybėmis: 1) jiems būdingas bendrasis teisnumas, tai reiškia, kad jie gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius ar giminystė (CK 2.74 str.), todėl steigimo dokumentuose privačiųjų juridinių asmenų veiklos tikslai gali būti apibudinti labai plačiai (pvz. Pelno siekimas, prekyba, gamyba ir kt.); 2) sandoriai, kuriuos sudarė privataus juridinio asmens organai,
pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui (CK 1.82 str.1d. ir CK 2.83 str. 1 d.),t.y. netaikomas ultra vires principas. Privačiųjų juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip,kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Draudžiama teisės aktuosediskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas arprivilegijas pavieniams juridiniams asmenims, o pavienio juridinio asmensteisnumą galima apriboti tik teismo sprendimu. Tačiau skirtingo teisnumonustatymas tam tikros rūšies juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įstatymųnustatyti draudimai tam tikros rūšies juridiniams asmenims užsiimti tamtikra komercine veikla, nelaikoma diskriminaciniu teisnumo apribojimu. Privatieji juridiniai asmenys kartu su teisnumu įgyja ir veiksnumą.Juridinio asmens veiksnumą (atlikti teisinius veiksmus, sudaryti sandorius,vykdyti sutartis ir kt.) įgyvendina jo organai (direktorius, valdyba,administracija, ir pan.), kurių kompetencija apibrėžiama įstatymuose irsteigimo dokumentuose. Juridinio asmens organai gali būti vienasmeniai(direktorius, viršininkas, pirmininkas ir pan.) ir kolegialūs (nariųsusirinkimas, konferencija, taryba, komitetas ir pan.). Šio asmens valiąformuoja ir išreiškia jo organai.2. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys
Juridiniai asmenys skirstomi į įmones, organizacijas ir įstaigas.Privatieji juridiniai asmenys dar skirstomi į 1) pelno siekiančius juridinius asmenis- įmones; 2) pelno nesiekiančius privačiuosius juridinius asmenis, pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrijos. Nors paprastai ne pelno organizacijos priskiriamos prie viešųjųjuridinių asmenų, tačiau daugiabučių namų savininkų bendrijos turi esminįprivačiųjų asmenų požymį- tenkina privačius jos narių interesus. Privatieji juridiniai asmenys: • advokatų profesinės bendrijos; • akcinės bendrovės; • Europos ekonominių interesų grupės; • individualios (personalinės) įmonės; • komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos; • kooperatinės bendrovės (kooperatyvai); • kredito unijos ir kitos kredito įstaigos; • tikrosios ūkinės bendrijos; • uždarosios akcinės bendrovės; • žemės ūkio bendrovės. 3. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys 1. Individualios įmonės samprata Individuali įmonė yra privatus neribotos atsakomybės juridinis asmuo,nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui ar keliems fiziniamsasmenims bendrosios nuosavybės teise. Tačiau įmonės negalima tapatinti suįmonės savininko turtu, kuris naudojamas jo ir jo šeimos poreikiamstenkinti. Atsakomybės požiūriu turtas nėra atskiras nuo savininko turto.Savininkas už įmonės skolas atsako visu savo turtu. Individualių įmoniųsteigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Individualių įmoniųįstatymas, CK ir individualių įmonių steigimo dokumentai. Lietuvosaukščiausias teismas 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje individualią įmoonęįvardijo kaip neinkorporuotą įmonę, kuri asocijuojasi su fizinio asmens-komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla. Individuali įmonė turi turėti firmos vardą, kuriame nurodomi josteisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba „IĮ“. Individualios įmonės kaip verslo organizavimo pranašumai yra šie: 1) įstatymai nereikalauja jokio pradinio kapitalo; 2) individuali įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jei vidutinis darbuotojų skaičius esančių sąrašuose neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkst. Litų, įmonės pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifu. 3) Individualios įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedamas šeimos narių Individualios įmonės savininkas gali panaudoti savo ir savo šeimosnarių pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai. Iš jos veiklos gaunamospajamos pripažįstamos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu versluabu sutuoktiniai pradėjo sudarę santuoką, tačiau jei individualios įmonėsnuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktiniui iki santuokos sudarymo,bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra iš įmonės veiklos gautospajamos ir įmonės vertės padidėjimas sudarius santuoką.
3.1.1. Individualios įmonės steigimas
Steigiant individualią įmonę, rejestro tvarkytojui pateikiami šie
dokumentai: 1) prašymas įregistruoti individualią (personalinę) įmonę; 2) negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimąindividualios įmonės komercinei ir ūkinei veiklai, nurodant adresą irkuriam laikui jos suteikiamos; 3) registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose – pažyma,patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuosenurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpas įmonės veiklai: a) patalpų savininkai (juridiniai asmenys) surašo laisvos formospažymą apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai suadministracijos vadovo parašu ir antspaudu; b) patalpų savininkai (fiziniai asmenys), suteikiantys patalpasasmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašo laisvos formospažymą, patvirtintą notaro; c) patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpųsuteikimą komercinei ir ūkinei veiklai nereikia, tačiau būtina pateiktidokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas. 4) individualios (personalinės) įmonės vardo liudijimo pažymėjimas; 5) žymimo mokesčio mokėjimo kvitas.2. Ūkinės bendrijos samprata Ūkinė bendrija yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinisasmuo, įsreigtas kelių fizinių ar (ir) juridinių asmenų jungtinės veiklossutartimi vykdyti komercinę veiklą. Ūkinė bendrija gali būti dviejųteisinių formų: 1) tikroji ūkinė bendrija 2) komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė,turinti savo pavadinimą ir įsteigta pagal bendrosios jungtinės veiklossutartį sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinęnuosavybę komercinei ūkinei veiklai plėtoti. Ūkinių bendrija veiklareglamentuojama Ūkinių bendrijų įstatymu. Ūkinę bendriją gali įsteigti tiekfiziniai, tiek juridiniai asmenys. Steigėjai sutartyje suformuluoja ūkinėsbendrijos veiklos tikslus, nustato įnašų dydį, pelno ir pajamų paskirstymotvarką bei aptaria kitus įmonės veiklos klausimus. Kiekvienas narys turibalsą ir sprendžia visos bendrijos veiklos klausimus. Sprendimai priimamibalsų dauguma. Kilę ginčai sprendžiami teismo tvarka. Pagal prievoles savoturtu atsako pati bendrija, kaip įmonė ir jos nariai. Bendrijos nariai savoturtu atsako solidariai. Narys, grąžines visą bendrijos skolą, įgyjareikalavimo teisę kitiems bendrijos nariams. Tarpusavy bendrijos nariaiatsiskaito pagal dalinės atsakomybės taisykles: kiekvieno nario atsakomybėproporcinga jo įnašų į bendriją dydžiui. Bendrijos pajamos nariamsskirstomos pagal jų įnašų dydį. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija- tai bendrai veiklai plėtotipagal sutartį susijungę keli asmenys: vieni pagal bendrijos prievolesatsako solidariai visu savo turtu, o kiti, komanditoriai,- tik savoindėliu. Komanditorius, t.y. indėlininkas, yra asmuo, kuris su savokapitalu dalyvauja bendrijos ūkinėje komercinėje veikloje ir gauna dalįbendrijos pajamų, atitinkančių indėlio dalies dydį bendrovės turte.Komanditorius nedalyvauja bendrijos valdyme. Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimtnarių (KŪB ne mažiau kaip trys). Norint priimti naują narį būtinas visųbendrijos narių pritarimas. Nariai gali būt tiek fiziniai, tiek juridiniaiasmenys. Narių įneštas turtas bei bendra veikla užsiima gauta produkcija,pajamos ir vaisiai yra bendrijos. Bendrijoms draudžiama išleisti vertybiniųpopierių. Jos gali skolinti tik nuosavo kapitalo lėšas, taip pat skolintispiniginių lėšų. Ūkinės bendrijos kaip verslo organizavimo pranašumai: 1) ūkinei bendrijai nebūtinai įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai; 2) ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Kaip ir individualiai įmonei taikoma pajamų mokesčio lengvata; 3) įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo. Tačiau, ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinisasmuo, nario mirtis, likvidavimas, jungtinės veiklos sutarties atsisakymasir kiti gali būti pagrindas bendriją likviduot. Įstatymais labai apribotos
nario išstojimo iš bendrijos galimybės.1. Ūkinės bendrijos steigimas
Norint įsteigti ūkinę bendriją, rejestro tvarkytojui reikia pateiktišiuos dokumentus: 1) pareiškimą registruoti ūkinę bendriją. Pareiškime nurodomi steigėjų vardai, pavardės, asmens kodai ir gyvenamosios vietos; 2) jungtinės veiklos sutartį; 3) steigiamojo susirinkimo protokolą arba jo išrašą; 4) negyvenamųjų patalpų savininko pažymą apie patalpų suteikimą ūkinės bendrijos komercinei ir ūkinei veiklai; 5) registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose- pažymą, patvirtinančią, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose nurodytm savininkui ir kad jis suteikia patalpas įmonės veiklai: a) patalpų savininkai (juridiniai asmenys) surašo laisvos formos pažymą apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai su administracijos vadovo parašu ir antspaudu; b) patalpų savininkai (fiziniai asmenys), suteikiantys patalpas asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašo laisvos formos pažymą, patvirtintą notaro; c) patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai nereikia, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas. 6) ūkinės bendrijos vardo liudijimo pažymėjimą; 7) žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą.
2. Ūkinės bendrijos narių turtinės ir neturtinės teisės
Bendrijos narių įnašai priklauso bendrijai. Iš bendrijos tikrojo nario įnašo negali būti išieškoma pagal jokreditorių reikalavimus, tačiau nario kreditoriai turi teisę reikalautiatidalyti nario dalį iš bendro turto pagal atidalijimo iš bendrosiosdalinės nuosavybės taisykles pagal (CK 6.977). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas nariams proporcingaikiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustatojungtinės veiklos sutartis. Už bendrą turto apskaitą yra atsakingas vienasiš narių, paskirtas visų narių bendru susitarimu (CK 6.971 str.). Kiekvienas narys turi teisę atstovauti bendrijai, jeigu bendrosiosjungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Komanditoriai neturi teisėsatstovauti bendrijai. Jeigu komanditorius, nesilaikydamas šio reikalavimo,sudaro bendrijos vardu sandorį, jis atsako solidariai su tikraisiaisnariais pagal prievoles, kurios atsirado iš tokio sandorio, visu savoturtu. Net ir esant partnerio teisių veikti visų partnerių varduapribojimams, bendrijos vardu jos sudarytas sandoris sukuria jai teises irpareigas, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad sandorio sudarymo metutrečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokius apribojimus. Priimantnutarimus kiekvienas tikrasis narys turi vieną balsą neatsižvelgiant į jodalies bendrosios nuosavybės teisėje dydį. Kiekvienas narys turi teisę į teisingą ir išsamią informaciją, t.y.turi teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, nepaisantto, įgaliotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus. Esant pagrįstamreikalavimui, kiekvienas narys turi pareigą tokią informaciją pateikti.
3.2.3.Ūkinės bendrijos vidiniai teisiniai santykiai ir atsakomybėtretiesiems asmenims pagal prievoles
Bendrijos nariai turi ir pareigų bendrijai bei kitiems bendrijosnariams. Bendrijos narių pareigos: 1) būti lojaliems; 2) laikytis jungtinės veiklos sutarties nuostatų ir bendrijos narių nutarimų; 3) elgtis atidžiai ir protingai; 4) pateikti informaciją. Narys turi vengti situacijos , kai jo asmeniniai interesaiprieštarauja ar gali prieštarauti bendrijos interesams, be to privalo apietai pranešti kitiems nariams. Būti lojaliems pareigos nesilaikymasdažniausiai pasireiškia tokiomis formomis: 1) sandorių sudarymu su bendrija, kurios nariu yra kita sandorio šalis; 2) konkuravimu su bendrija; 3) konfidencialumo pažeidimu ,t.y. nariai turi pareigą neatskleisti tretiesiems asmenims bendrijos informacijos, tokios kaip komercinės paslaptys, klientų, tiekėjų sąrašai ir kt.4) Netinkamu bendrijos turto naudojimu. Jeigu narys sudaro sandorį, viršydamas savo įgaliojimus, ir kitinariai patiria nuostoli, jie turi teisę reikalauti, kad narys, sudaręssandorį, šiuos nuostolius atlygintų. Kadangi bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo,
ji pagal prievoles atsako kaip savarankiškas teisės subjektas jampriklausančiu turtu (CK 2.50 str.), tačiau jei prievolėms įvykdytineužtenka bendrijos turto, už jos tiek sutartines, tiek nesutartinesprievoles atsako bendrijos tikrieji nariai solidariai, tai yra kreditoriusturi teisę reikalauti, kad kitą prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš nariųarba visi bendrai. Beje, į bendriją įstijęs naujas tikrasis narys yraasmeniškai atsakingas tik už tas bendrijos prievoles, kurios atsirado, jamtapus nariu. Nariai komanditoriai atsako tik ta savo turto dalim, kuriąpagal sutartį perdavė komanditinei ūkinei bendrijai.4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys Pagal teisinę formą išskiriamos tokios ribotos civilinės atsakomybėsįmonės: akcinės bendrovės, kooperatinės ir žemės ūkio bendrovės.
1. Akcinės bendrovės samprata
Akcine vadinama tokia bendrovė, kurios įstatinis kapitalas padalytas įdalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos atsakomybės įmonė. Ji užsavo prievoles atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievolesatsako tik ta suma, kurią įmokėjo arba privalo įmokėti už akcijas. Akcinėbendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Akcinė bendrovė, kaip įmonės forma, leidžia sukaupti kapitalą, kurisreikalingas tam tikriems gamybiniams, prekybiniams ar kitokiemskomerciniams tikslams pasiekti, gauti pelną. Bendrovės kapitalą sudarolėšos, gaunamos pardavus akcijas. Kadangi akcininkas rizikuoja tik ta suma,kurią jis sumokėjo arba turi sumokėti už nupirktas akcijas, akcinėbendrovė, sukaupusi reikalingą kapitalą, gali atlikti rizikingas komercinesoperacijas. Kadangi bendrovės veiklos klausimus akcininkai sprendžiabendrai, akcinės bendrovės likimas nepriklauso nuo vieno asmens (išimtįsudaro vieno asmens akcines bendrovės) sugebėjimų, jo asmeninių savybių.Akcinės bendrovės leidžia sukaupti reikiamą kapitalą, reikalingą dideliemsir sudėtingiems gamybos bei kitokiems verslo uždaviniams spręsti.Akcininkams pelnas paskirstomas dividendų forma. Tai teigiami akcinėsbendrovės bruožai. Akcinė bendrovė turi ir neigiamų savybių. Viena tokiųsavybių – didelis, nepaslankus, sunkiai akcininkų kontroliuojamas bendrovėsvaldymo aparatas. Akcinės bendrovės veiklos kontrolę apsunkina tai, kad nevisi akcininkai turi reikiamą pasiruošimą, kad galėtų kontroliuotibendrovės administraciją. Be to, bendrovės reikalų tvarkymas reikalaujaišlaidų ir laiko. Tuo kartais pasinaudoja nesąžiningi bendrovėsadministracijos darbuotojai. Akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akciniųbendrovių įstatymas. Pagal šį įstatymą yra skiriamos dviejų rūšių akcinėsbendrovės: akcinė bendrovei uždara akcinė bendrovė. Akcinės bendrovėskapitalas negali būti mažesnis kaip 100 000 Lt, ir šios bendrovės akcijosplatinamos bei jomis prekiaujama viešai. Uždarosios akcinės bendrovėskapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 Lt ir negali būti daugiau kaip50 akcininkų. Šios bendrovės akcijos neplatinamos viešai. Be to, Akciniųbendrovių įstatymas numato specialios paskirties akcines bendroves, kuriųveiklai nustatytas specialus režimas. Šiose bendrovėse vienai išvalstybinės valdžios ar valdymo institucijų privalo priklausyti ne mažiaukaip 70 % balsų užtikrinančių akcijų. Veiklos sričių sąrašą, kuriose galibūti steigiamos specialiosios paskirties akcinės bendrovės, LietuvosRespublikos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Pagal šį sąrašą specialiospaskirties įmonės yra tokios įmonės kaip Lietuvos valstybinė energetikossistema, Valstybinė įmonė “Lietuvos geležinkeliai”, Valstybinė įmonė“Vilniaus degtinė”, Valstybinė Kėdainių chemijos gamykla ir kt.
4.1.1. Akcinės bendrovės steigimas
Akcines bendroves gali steigti tiek Lietuvos, tiek užsienio fiziniaiar juridiniai asmenys. Jeigu bent vienas steigėjas yra kitos valstybėsasmuo, bendrovei taikomos teisinės normos, reglamentuojančios užsienio
investicijas Lietuvoje. Kiekvienas steigėjas turi būti steigiamos akcinėsbendrovės akcininkas. Steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį. Jeigu bent vienassteigėjų yra fizinis asmuo, sutartį turi patvirtinti notaras. Sutartyjenurodomi steigėjai (vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai,adresai), steigiamos bendrovės pavadinimas, jos steigimo būdas, steigėjųteisės ir pareigos, jų atsakomybė, akcijų nominali vertė, jų emisijos kainair platinimo tvarka. Pagal savo teisinę prigimtį akcinės bendrovės steigimosutartis yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis. Bendrovės steigėjai, sudarę steigimo sutartį, įgyja teisę bankeatidaryti lėšų kaupimo sąskaitą. Steigėjai parengia būsimos akcinėsbendrovės įstatus ir juos įregistruoja. Įregistravus įstatus, įgyjama teisėplatinti akcijas. Iki akcinės bendrovės steigiamojo susirinkimo bet kurissteigėjų, taip pat steigimo sutartyje nurodyti asmenys, turi teisęsudarinėti sandorius steigiamos bendrovės vardu. Šie sandoriai steigiamaibendrovei sukuria teises ir pareigas tik po to, kai juos patvirtinasteigiamasis akcininkų susirinkimas. Jeigu susirinkimas šių sandoriųnepatvirtina, tai steigėjai pagal šiuos sandorius atsako solidariai, o kitiasmenys – individualiai. Akcininkai turi teisę reikalauti, kad steigėjaiatlygintų savo netinkamais veiksmais padarytus bendrovei nuostolius. Ginčusdėl šių nuostolių atlyginimo sprendžia teismas. Akcinės bendrovės steigėjai parengia bendrovės steigimo ataskaitą,kurioje nurodo steigimo išlaidas, už parduotas akcijas gautas sumas,nepiniginius įnašus, steigėjų įgytų akcijų skaičių, atlygintinas steigimoišlaidas ir pagal steigėjų sudarytus sandorius bendrovei perduodamasteises ir pareigas. Patikrinęs steigimo ataskaitą, ją steigiamajamsusirinkimui pateikia nepriklausomas auditorius arba revizorius. Esantreikalui, galima pasitelkti ekspertus. Bendrovės steigėjai per 60 dienų nuo akcijų pasirašymo dienos privalosušaukti steigiamąjį akcininkų susirinkimą. Jeigu tai nepadaroma per šįterminą, visi akcijas pasirašiusieji asmenys atleidžiami nuo įsipareigojimųV bendrovei ir turi teisę reikalauti, kad jiems būtų grąžinti visi įnašaiuž akcijas. Steigiamasis susirinkimas tvirtina bendrovės steigimo ataskaitą,bendrovės steigėjų sudarytus sandorius, renka valdymo organus, revizorių,keičia ir papildo įstatus bei sprendžia kitus klausimus. Pirmoji akcinėsbendrovės stebėtojų taryba ar valdyba renkamos ne ilgesniam laikui kaipdveji ūkiniai metai.4.1.2. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės
Kiekvienas investuotojas, įnešantis lėšų į bendrovės įstatinįkapitalą, turi atitinkamas turtines ir neturtines teises. Pagrindinėsakcininkų teisės: 1) perleisti akciją; 2) laiku ir reguliariai gauti reikiamą informaciją apie bendrovę; 3) dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 4) dalyvauti bendrovės valdymo organų rinkimuose; 5) gauti bendrovės pelno dalį; 6) kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
4.1.3. Akcinės bendrovės valdymo organai
Lietuvos akcinių bendrovių įstatyme yra numatyti šie valdymo organai:visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba, ir bendrovėsvadovas. Pagal (CK 2.81 str.) juridinio asmens valdymo organų nariai galibūti tik fiziniai asmenys, o kitų organų nariai- ir fiziniai ir juridiniaiasmenys. Remiantis CK kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį arkolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimodokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuosenenumatyta kitokia organų struktūra. Bendrovės privalomi organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas iradministracijos vadovas. Gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas-stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas- valdyba. Jeigu bendrovėjenesudaroma stebėtojų taryba, jos funkcijos kitiems bendrovės valdymoorganams nepriskiriamos. Jei bendrovėje nesudaroma valdyba, bendrovės funkcijas, pareigas,atsakomybę perima bendrovės vadovas išskyrus tas funkcijas, pareigas,kurias pagal įstatymą perima stebėtojų taryba arba visuotinis akcininkųsusirinkimas.
4.2.Kooperatinės bendrovės
Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) – tai grupės fizinių arbafizinių ir juridinių asmenų savanoriškai įsteigti ūkiniai subjektai, kuriųkapitalo ir narių sudėtis yra kintama. Kooperatinės bendrovės steigiamos jųnarių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, josveikia narių iniciatyva ir rizika. Šių bendrovių veiklą reglamentuojaLietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas. Kooperatinė bendrovė yra juridinis asmuo ir gali užsiimti veikla,kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Tai ribotos turtinėsatsakomybės civilinės teisės subjektas, kuris pagal savo prievoles atsakotik jam priklausančiu turtu ir neatsako už savo narių prievoles,nesusijusias su bendrovės veikla. Kooperatinės bendrovės narys atsako tikįdėto pajaus ir jam priklausančio bendrovėje turto dydžiu, t. y.dividendais ir naujai bendrovėje sukurto turto dalimi, kuri priskirtanariui, {įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė atsakomybė, bet nedaugiau kaip dviguba, o draudimo ir kredito bendrovėse – penkeriopo įdėtopajaus (priklausančio turto) dydžio. Kooperatinės bendrovės nariais gali būti fiziniai asmenys nuošešiolikos metų, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir juridiniaiasmenys. Bendrovės steigėjais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai,sulaukę aštuoniolikos metų, ir juridiniai asmenys, įregistruoti LietuvosRespublikoje. Bendrovę gali steigti vien tik fiziniai asmenys arba fiziniaiasmenys kartu su juridiniais asmenimis. Kooperatinės bendrovės narys turi teisę rinkti bendrovės valdymo irkontrolės organus, būti išrinktas šių organų nariu. Bendrovės narys turitik vieną balsą, nepriklausomai nuo įmokėto pajaus dydžio. Jis turi teisęgauti nariams skirstomo pelno dalį, naudotis bendrovės turtu, lengvatinėmissąlygomis naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis, gauti pelno dalį(dividendą), proporcingą jo pajaus dydžiui, ir dalį naujai sukurto ir jampriskirto turto. Narys gali turėti ir kitas įstatymo ar įstatų nustatytasteises. Kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba arbavaldytojas. Jeigu bendrovėje narių mažiau kaip 100, tai vietoje valdybosgali būti renkamas valdytojas. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 17 straipsnis nustato,kad Valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovasprivalo atlyginti kooperatinei bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybosarba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant kooperatinėsbendrovės įstatus ar su kooperatinių bendrovių veikla susijusius įstatymus.Valdybos nario ir valdybos pirmininko arba administracijos vadovoatsistatydinimas ar pašalinimas iš pareigų neatleidžia jo nuo nuostolių,kurie susidarė dėl jo kaltės, atlyginimo. Kooperatinės bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavaskapitalas sudaromas iš kooperatinės bendrovės narių stojamųjų mokesčių irpajinių įnašų, atskaitymų iš šios bendrovės pelno, kitų įstatymuoseneuždraustų pajamų. Kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus užpajus įneštus pajinius įnašus, gali būti nedalomas arba priskirtas (visasarba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams. Skolintas kapitalassudaromas iš paskolų ir kitų skolintų lėšų (kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatymas). Bendrovė neturi teisės leisti akcijų. Joskapitalas, išskyrus pajus, gali būti nedalomas arba visas ar jo dalispriskirtas bendrovės nariams. Kooperatinės bendrovės gali jungtis įsąjungas ir asociacijas įstatuose numatytiems uždaviniams spręsti.
3. Žemės ūkio bendrovės
Žemės ūkio bendroves (ŽŪB) pagal jų teisinį reguliavimą galima būtųlaikyti kooperatinių bendrovių porūšimi. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtasatskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš josturto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias
su bendrovės veikla. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercineiveiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkioprodukciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50procentų visų realizavimo pajamų. Žemės ūkio bendrovėje gali būti dviejųrūšių dalyviai- bendrovės nariai ir pajininkai. Minimalus ŽŪB nariųskaičius yra du. Bendrovės pajininkai neturi sprendžiamo balso bendrovėsnarių susirinkime, be to, nariu gali būt tik fizinis asmuo, o pajininku-fizinis arba juridinis asmuo. ŽŪB nemoka pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių bei nedaro atskaitymųį kelių fondą. Teisiniai aktai, kuriuose įtvirtinti ŽŪB steigimo, veiklos, valdymo,kapitalo formavimo, pajamų paskirstymo ir kiti teisiniai pagrindai, yraĮmonių įstatymas, minėtas Žemės ūkio bendrovių įstatymas, kiti teisės aktaiir konkrečios bendrovės įstatai. ŽŪB neturi teisės leisti akcijų, o gamybinėje bei komercinėje veiklojeji turi laikytis Lietuvos įstatymų ir bendrovės įstatų. Bendrovės valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba(administracija). Narių susirinkimui nutarus, valdyba gali būti nesudaroma.Tokiais atvejais jos vykdomosios funkcijos tenka narių susirinkimui iradministracijos vadovui. Jis vadovauja gamybinei ir komercinei bendrovėsveiklai, tvarko kitus jos reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatųnustatyta tvarka. Narių susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jissprendžia svarbiausius bendrovės klausimus: renka ir atšaukia valdybą, jospirmininką, revizijos komisiją, priima naujus ir šalina iš bendrovėsnarius, keičia ir papildo įstatus, priima sprendimus dėl bendrovėsreorganizavimo ar likvidavimo, tvirtina metinę atskaitomybę, skirsto pelną,nustato dividendų dydį. Bendrovės kapitalas: 1.Bendrovės kapitalas gali būti nuosavas ir skolintas. Nuosavaskapitalas sudaromas iš pajinių įnašų, kasmetinių atskaitymų iš pelno, kitųpajamų. 2.Nuosavas kapitalas skirstomas į pagrindinį ir atsargos (rezervinį).Pagrindinis kapitalas skiriamas einamajai bendrovės veiklai. Atsargos(rezervinio) kapitalo fondą sudaro privalomi atskaitymai iš grynojo pelno.Atsargos (rezervinio) kapitalo fondas naudojamas nenumatytoms išlaidoms irnuostoliams padengti. 3.Skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų ir kitų skolintų lėšų. Pajus – tai bendrovės narių turtinis ar neturtinis įnašas,suteikiantis jiems teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jospelno. Pajus gali būti įnešamas pinigais, materialinėmis ir kitomisvertybėmis, kurios pereina bendrovės nuosavybėn. Minimalus bendrovės nariopajinis įnašas turi būti 1000 Lt vertės. Minimalų bendrovės narių pajinioįnašo dydį keičia narių susirinkimas.Metams pasibaigus ir patvirtinusbendrovės metinę apyskaitą, pagrindinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas)paskirstomas nariams proporcingai jų pajų vertei. Pajai negali būtipardavinėjami ar perkami per biržos įstaigas. Bendrovė gali būti reorganizuojama be likvidavimo procedūros šiaisbūdais: 1) jungimo; 2) skaidymo. Bendrovės likvidavimo tvarką nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikosįstatymai bei bendrovės įstatai. Bendrovės likvidavimo eigą kontroliuojaapskrities viršininkas.4. Juridinių asmenų pasibaigimas
Juridinio asmens pasibaigimas yra jo , kaip civilinių santykių,veiklos nutraukimas, pasireiškiantis jo, kaip juridinio asmens,registracijos nutraukimu, organizacinės struktūros panaikinimu, atskiroturto panaikinimu ir prievolių nutraukimu. Juridiniai asmenys pasibaigia juos likviduojant arba reorganizuojant(CK 2.95 str.).
Juridinio asmens reorganizavimas ir pasibaigimas priklauso nuo jorūšies ir įsteigimo tvarkos. Įmonių reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja LietuvosRespublikos įmonių įstatymas ir atskirų įmonių rūšių įstatymai (LietuvosRespublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkiniųbendrijų įstatymas ir kt.). Reorganizavimas – tai įmonės, kaip juridinio asmens, pertvarkymas belikvidavimo procedūros. Reorganizuojant įmones visos reorganizuojamų įmoniųteisės ir pareigos pereina po reorganizavimo įsteigtoms ir išlikusiomsįmonėms.
Įmonės gali būti reorganizuojamos šiais būdais (LR Civilinio kodekso2.97 straipsnis): 1) jungiant įmones; 2) skaidant įmones; 3) keičiantįmonės rūšį ir statusą. Valstybės ir savivaldybės įmonės gali būtireorganizuojamos keičiant jų priklausomybę. Atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus nustato atskiriįstatymai. Reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų organai privalo parengtijuridinio asmens reorganizavimo sąlygas, kuriose tūri būti įvykdytos LR CK2.99 str. 1 d. 1-5 p. sąlygos. Reorganizavimo pripažinti negaliojančiu negalima, kai nuo jopasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos praėjo daugiau kaip 6mėnesiai. Juridinių asmenų likvidavimo pagrindai gali būti šie (LR Civiliniokodekso 2.106 straipsnis): 1) juridinio asmens dalyvių sprendimas nutrauktijuridinio asmens veiklą; 2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimaslikviduoti bankrutavusį juridinį asmenį; 3) teismo sprendimas; 4) juridinioasmens įsteigimo laikotarpio pabaiga; 5) juridinio asmens dalyvių skaičiaussumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas. Institucija, priėmusi sprendimą likviduoti įmonę, skiria likviduojamosįmonės likvidatorių arba administratorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimodienos įmonės administracija netenka įgaliojimų valdyti įmonę. Įmonėsadministracijos funkcijas atlieka likvidatorius, kuris įstatymų nustatytatvarka praneša įmonę registravusiam rejestro tvarkytojui apie įmonėsstatuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Įmonė įgyjalikviduojamos įmonės statusą. Likviduojama įmonė gali sudaryti tik su joslikvidavimu susijusius sandorius, taip pat tuos sandorius, kuriuos leidžiasudaryti likvidavimo sprendimas. Likvidatorius turi įmonės administracijos vadovo teises ir pareigas.Jis atstovauja įmonei santykiuose su valstybinėmis įstaigomis, su kitaisjuridiniais ir fiziniais asmenimis. Likvidatorius sudaro likvidavimolaikotarpio pradžios balansą, baigia vykdyti prievoles pagal anksčiauįmonės sudarytus sandorius, sudaro naujus sandorius pagal savokompetenciją, atsiskaito su įmonės kreditoriais ir debitoriais.Išvados Privačiųjų juridinių asmenų tikslas- tenkinti privačius interesus,pagrindinis tikslas yra siekti pelno. Visos kodekso normos susijusios sujuridiniais asmenims, taikomos privatiems juridiniams asmenims. Žymiai daugiau praktinės reikšmės turi juridinių asmenų skirstymas įribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Šių dviejų grupiųjuridinių asmenų skirtumas yra tas, kad jeigu neužtenka neribotos civilinėsatsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmensdalyvis (t. y., individualios (personalinės) įmonės savininkas ar ūkinėsbendrijos tikrasis narys atsako visu savo turtu už atitinkamaiindividualios (personalinės) įmonės ar ūkinės bendrijos prievoles). Apibendrinant galima būtų teigti, kad įmonės rūšies pasirinkimas yravienas svarbiausių žingsnių pradedant verslą. Priimant šį sprendimą reikiaįvertinti turimus finansinius resursus, verslo riziką bei detaliaiišnagrinėti teisės normas, reglamentuojančias pasirinktos įmonės rūšiesveiklą.
Literatūra1 .Civilinė teisė .Paskaitų ciklas/ Vasarienė D. V. Vilniaus vadyboskolegija, 2002.2. Namų advokatas /sudarė J. Prapieštis –Vilnius :VĮ teisinės informacijoscentras, 2002.3. Lietuvos teisės pagrindai/ Justitia , Vilnius, 2004.4.Civilinio kodekso komentaras. II knyga .Asmenys/ Vilnius ,Justitia,20025. http://nauja.vmi.lt/6. http://www.sutartys.lt/7. http://www.tm.lt/?8. http://www.litlex.lt/