Privatieji juridiniai asmenys

Įžanga

Civilinių teisinių santykių dalyviai, t.y. civilinių teisių turėtojai, vadinami civilinės teisės subjektais. Civilinio teisinio santykio subjektai yra tie asmenys, tarp kurių susidaro civilinis teisinis santykis.

Kiekviename civiliniame teisiniame santykyje dalyvauja mažiausiai du subjektai (santykio dalyviai) vienas turintis teisinę , o kitas teisinę pareigą. .Pirmasis turi subjektinę teisę veikti,(elgtis) pagal civilinės teisės normą ir reikalautinam tikro veiksmo (elgesio) iš kito- įpareigotojo santykio subjekto, o šis privalo įvykdyti tam tikrą teisinę pareigą pirmojo naudai. Teisiniame santykyje vieno subjekto teisę turi atitikti kito subjekto pareiga. Kartu reikia pažymėti, kad civiliniame santykyje vieną arba kitą šalį gali sudaryti ne vienas, o keletas asmenų.

Civilinės teisės subjektai civiliniuose santykiuose atlieka įvairias funkcijas. Civilinės teisės subjektai paprastai turi būti teisnūs ir veiksnūs .Teisnumas- tai galėjimas turėti civilines teises ir pareigas.

Veiksnumas- tai galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir pareigas. Jie gali būti teisių turėtojai ir tada jau vadinami aktyviais subjektais. Taip pat jie gali turėti pareigas ir tada vadinami pasyviais subjektais. Tačiau labai dažnai civilinio teisinio santykio dalyviai turi teises ir pareigas, todėl yra aktyvūs ir pasyvūs subjektai.

Civilinio teisinio santykio subjektai yra:

1. fiziniai asmenys

2. juridiniai asmenys

3. valstybė ir savivaldybė

Civilinės teisės subjektai paprastai turi būti teisnūs ir veiksnūs.

Juridiniais asmenimis civilinėje teisėje vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą ir gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže arba trečiųjų teisme.

Šiame darbe aprašysiu privačiuosius juridinius asmenis ,jų sampratą, rūšis, išskiriant esminius jų veiklos principus. Paanalizuosiu privačiųjų juridinių asmenų steigimą, valdymą bei pabaigos ypatumus.

1. Privačiųjų juridinių asmenų samprata

Juridinis asmuo civilinėje teisėje apibudinamas bendriausiais bruožais kaip įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri civiliniuose teisiniuose santykiuose reiškiasi kaip savarankiškas subjektas. Privatieji juridiniai asmenys yra tokie, kurių tikslas- tenkinti privačius steigėjų interesus.

Taigi sąvoka „ privatūs interesai“ reiškia bet kokią materialinę naudą (

pelno dalies, turto prieaugio, paslaugų, galimybių padidinimą ir pan.), kurią gauna ar siekia gauti privatūs asmenys- juridinio asmens steigėjai arba dalyviai.

Privačiųjų juridinių asmenų teisinės formos reglamentavimas pasižymi tam tikromis ypatybėmis:

1) jiems būdingas bendrasis teisnumas, tai reiškia, kad jie gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius ar giminystė (CK 2.74 str.), todėl steigimo dokumentuose privačiųjų juridinių asmenų veiklos tikslai gali būti apibudinti labai plačiai (pvz. Pelno siekimas, prekyba, gamyba ir kt.);

2) sandoriai, kuriuos sudarė privataus juridinio asmens organai, pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui (CK 1.82 str.1d. ir CK 2.83 str. 1 d.),t.y.

netaikomas ultra vires principas.

Privačiųjų juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims, o pavienio juridinio asmens teisnumą galima apriboti tik teismo sprendimu. Tačiau skirtingo teisnumo nustatymas tam tikros rūšies juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įstatymų nustatyti draudimai tam tikros rūšies juridiniams asmenims užsiimti tam tikra komercine veikla, nelaikoma diskriminaciniu teisnumo apribojimu.

Privatieji juridiniai asmenys kartu su teisnumu įgyja ir veiksnumą.

Juridinio asmens veiksnumą (atlikti teisinius veiksmus, sudaryti sandorius, vykdyti sutartis ir kt.) įgyvendina jo organai (direktorius, valdyba, administracija, ir pan.), kurių kompetencija apibrėžiama įstatymuose ir steigimo dokumentuose. Juridinio asmens organai gali būti vienasmeniai (direktorius, viršininkas, pirmininkas ir pan.) ir kolegialūs (narių susirinkimas, konferencija, taryba, komitetas ir pan.). Šio asmens valią formuoja ir išreiškia jo organai.

2. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys

Juridiniai asmenys skirstomi į įmones, organizacijas ir įstaigas.

Privatieji juridiniai asmenys dar skirstomi į

1) pelno siekiančius juridinius asmenis- įmones;

2) pelno nesiekiančius privačiuosius juridinius asmenis, pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrijos.

Nors paprastai ne pelno organizacijos priskiriamos prie viešųjų juridinių asmenų, tačiau daugiabučių namų savininkų bendrijos turi esminį privačiųjų asmenų požymį- tenkina privačius jos narių interesus.

Privatieji juridiniai asmenys:

• advokatų profesinės bendrijos;

• akcinės bendrovės;

• Europos ekonominių interesų grupės;

• individualios (personalinės) įmonės;

• komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;

• kooperatinės bendrovės (kooperatyvai);

• kredito unijos ir kitos kredito įstaigos;

• tikrosios ūkinės bendrijos;

• uždarosios akcinės bendrovės;

Žemės ūkio bendrovės

3. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

1. Individualios įmonės samprata

Individuali įmonė yra privatus neribotos atsakomybės juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios nuosavybės teise. Tačiau įmonės negalima tapatinti su įmonės savininko turtu, kuris naudojamas jo ir jo šeimos poreikiams tenkinti. Atsakomybės požiūriu turtas nėra atskiras nuo savininko turto.

Savininkas už įmonės skolas atsako visu savo turtu. Individualių įmonių steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Individualių įmonių įstatymas, CK ir individualių įmonių steigimo dokumentai. Lietuvos aukščiausias teismas 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje individualią įmoonę įvardijo kaip neinkorporuotą įmonę, kuri asocijuojasi su fizinio asmens-

komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla.

Individuali įmonė turi turėti firmos vardą, kuriame nurodomi jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba „IĮ“.

Individualios įmonės kaip verslo organizavimo pranašumai yra šie:

1) įstatymai nereikalauja jokio pradinio kapitalo;

2) individuali įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jei vidutinis darbuotojų skaičius esančių sąrašuose neviršija 10

žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkst. Litų, įmonės pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifu.

3) Individualios įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedamas šeimos narių

Individualios įmonės savininkas gali panaudoti savo ir savo šeimos narių pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai. Iš jos veiklos gaunamos pajamos pripažįstamos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo sudarę santuoką, tačiau jei individualios įmonės nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktiniui iki santuokos sudarymo, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra iš įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės vertės padidėjimas sudarius santuoką.

3.1.1 Individualios įmonės steigimas

Steigiant individualią įmonę, rejestro tvarkytojui pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas įregistruoti individualią (personalinę) įmonę;

2) negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą individualios įmonės komercinei ir ūkinei veiklai, nurodant adresą ir kuriam laikui jos suteikiamos;

3) registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose – pažyma, patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose nurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpas įmonės veiklai:

a) patalpų savininkai (juridiniai asmenys) surašo laisvos formos pažymą apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai su administracijos vadovo parašu ir antspaudu;

b) patalpų savininkai (fiziniai asmenys), suteikiantys patalpas asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašo laisvos formos pažymą, patvirtintą notaro;

c) patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai nereikia, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.

4) individualios (personalinės) įmonės vardo liudijimo pažymėjimas;

5) žymimo mokesčio mokėjimo kvitas.

2. Ūkinės bendrijos samprata

Ūkinė bendrija yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įsreigtas kelių fizinių ar (ir) juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi vykdyti komercinę veiklą. Ūkinė bendrija gali būti dviejų teisinių formų:

1) tikroji ūkinė bendrija

2) komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija

Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, turinti savo pavadinimą ir įsteigta pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei ūkinei veiklai plėtoti. Ūkinių bendrija veikla reglamentuojama Ūkinių bendrijų įstatymu. Ūkinę bendriją gali įsteigti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Steigėjai sutartyje suformuluoja ūkinės bendrijos veiklos tikslus, nustato įnašų dydį, pelno ir pajamų paskirstymo tvarką bei aptaria kitus įmonės veiklos klausimus. Kiekvienas narys turi balsą ir sprendžia visos bendrijos veiklos klausimus. Sprendimai priimami balsų dauguma. Kilę ginčai sprendžiami teismo tvarka. Pagal prievoles savo turtu atsako pati bendrija, kaip įmonė ir jos nariai.

Bendrijos nariai savo turtu atsako solidariai. Narys, grąžines visą bendrijos skolą, įgyja reikalavimo teisę kitiems bendrijos nariams. Tarpusavy bendrijos nariai atsiskaito pagal dalinės atsakomybės taisykles: kiekvieno nario atsakomybė proporcinga jo įnašų į bendriją dydžiui. Bendrijos pajamos nariams skirstomos pagal jų įnašų dydį.

Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija- tai bendrai veiklai plėtoti pagal sutartį susijungę keli asmenys: vieni pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o kiti, komanditoriai,- tik savo indėliu. Komanditorius, t.y. indėlininkas, yra asmuo, kuris su savo kapitalu dalyvauja bendrijos ūkinėje komercinėje veikloje ir gauna dalį bendrijos pajamų, atitinkančių indėlio dalies dydį bendrovės turte.

Komanditorius nedalyvauja bendrijos valdyme.

Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt narių (KŪB ne mažiau kaip trys). Norint priimti naują narį būtinas visų bendrijos narių pritarimas. Nariai gali būt tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Narių įneštas turtas bei bendra veikla užsiima gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra bendrijos. Bendrijoms draudžiama išleisti vertybinių popierių. Jos gali skolinti tik nuosavo kapitalo lėšas, taip pat skolintis piniginių lėšų.

Ūkinės bendrijos kaip verslo organizavimo pranašumai:

1) ūkinei bendrijai nebūtinai įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai;

2) ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Kaip ir individualiai įmonei taikoma pajamų mokesčio lengvata;

3) įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo.

Tačiau, ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nario mirtis, likvidavimas, jungtinės veiklos sutarties atsisakymas ir kiti gali būti pagrindas bendriją likviduot. Įstatymais labai apribotos nario išstojimo iš bendrijos galimybės.

1. Ūkinės bendrijos steigimas

Norint įsteigti ūkinę bendriją, rejestro tvarkytojui reikia pateikti šiuos dokumentus:

1) pareiškimą registruoti ūkinę bendriją. Pareiškime nurodomi steigėjų vardai, pavardės, asmens kodai ir gyvenamosios vietos;

2) jungtinės veiklos sutartį;

3) steigiamojo susirinkimo protokolą arba jo išrašą;

4) negyvenamųjų patalpų savininko pažymą apie patalpų suteikimą ūkinės bendrijos komercinei ir ūkinei veiklai;

5) registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose- pažymą, patvirtinančią, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose nurodytm savininkui ir kad jis suteikia patalpas įmonės veiklai:

a) patalpų savininkai (juridiniai asmenys) surašo laisvos formos pažymą apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai su administracijos vadovo parašu ir antspaudu;

b) patalpų savininkai (fiziniai asmenys), suteikiantys patalpas asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašo laisvos formos pažymą, patvirtintą notaro;

c) patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai nereikia, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.

6) ūkinės bendrijos vardo liudijimo pažymėjimą;

7) žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą.

2. Ūkinės bendrijos narių turtinės ir neturtinės teisės

Bendrijos narių įnašai priklauso bendrijai.

Iš bendrijos tikrojo nario įnašo negali būti išieškoma pagal jo kreditorių reikalavimus, tačiau nario kreditoriai turi teisę reikalauti atidalyti nario dalį iš bendro turto pagal atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taisykles pagal (CK 6.977).

Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas nariams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Už bendrą turto apskaitą yra atsakingas vienas iš narių, paskirtas visų narių bendru susitarimu (CK 6.971 str.).

Kiekvienas narys turi teisę atstovauti bendrijai, jeigu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Komanditoriai neturi teisės atstovauti bendrijai. Jeigu komanditorius, nesilaikydamas šio reikalavimo, sudaro bendrijos vardu sandorį, jis atsako solidariai su tikraisiais nariais pagal prievoles, kurios atsirado iš tokio sandorio, visu savo turtu. Net ir esant partnerio teisių veikti visų partnerių vardu apribojimams, bendrijos vardu jos sudarytas sandoris sukuria jai teises ir pareigas, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokius apribojimus. Priimant nutarimus kiekvienas tikrasis narys turi vieną balsą neatsižvelgiant į jo dalies bendrosios nuosavybės teisėje dydį.

Kiekvienas narys turi teisę į teisingą ir išsamią informaciją, t.y.

turi teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, nepaisant to, įgaliotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus. Esant pagrįstam reikalavimui, kiekvienas narys turi pareigą tokią informaciją pateikti.

3.2.3 Ūkinės bendrijos vidiniai teisiniai santykiai ir atsakomybė tretiesiems asmenims pagal prievoles

Bendrijos nariai turi ir pareigų bendrijai bei kitiems bendrijos nariams. Bendrijos narių pareigos:

1) būti lojaliems;

2) laikytis jungtinės veiklos sutarties nuostatų ir bendrijos narių nutarimų;

3) elgtis atidžiai ir protingai;

4) pateikti informaciją.

Narys turi vengti situacijos , kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrijos interesams, be to privalo apie tai pranešti kitiems nariams. Būti lojaliems pareigos nesilaikymas dažniausiai pasireiškia tokiomis formomis:

1) sandorių sudarymu su bendrija, kurios nariu yra kita sandorio šalis; 2) konkuravimu su bendrija; 3) konfidencialumo pažeidimu ,t.y.

nariai turi pareigą neatskleisti tretiesiems asmenims bendrijos informacijos, tokios kaip komercinės paslaptys, klientų, tiekėjų sąrašai ir kt.4) Netinkamu bendrijos turto naudojimu.

Jeigu narys sudaro sandorį, viršydamas savo įgaliojimus, ir kiti nariai patiria nuostoli, jie turi teisę reikalauti, kad narys, sudaręs sandorį, šiuos nuostolius atlygintų.

Kadangi bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ji pagal prievoles atsako kaip savarankiškas teisės subjektas jam priklausančiu turtu (CK 2.50 str.), tačiau jei prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, už jos tiek sutartines, tiek nesutartines prievoles atsako bendrijos tikrieji nariai solidariai, tai yra kreditorius turi teisę reikalauti, kad kitą prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš narių arba visi bendrai. Beje, į bendriją įstijęs naujas tikrasis narys yra asmeniškai atsakingas tik už tas bendrijos prievoles, kurios atsirado, jam tapus nariu. Nariai komanditoriai atsako tik ta savo turto dalim, kurią pagal sutartį perdavė komanditinei ūkinei bendrijai.

4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

Pagal teisinę formą išskiriamos tokios ribotos civilinės atsakomybės įmonės: akcinės bendrovės, kooperatinės ir žemės ūkio bendrovės.

1. Akcinės bendrovės samprata

Akcine vadinama tokia bendrovė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos atsakomybės įmonė. Ji už savo prievoles atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią įmokėjo arba privalo įmokėti už akcijas. Akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

Akcinė bendrovė, kaip įmonės forma, leidžia sukaupti kapitalą, kuris reikalingas tam tikriems gamybiniams, prekybiniams ar kitokiems komerciniams tikslams pasiekti, gauti pelną. Bendrovės kapitalą sudaro lėšos, gaunamos pardavus akcijas. Kadangi akcininkas rizikuoja tik ta suma, kurią jis sumokėjo arba turi sumokėti už nupirktas akcijas, akcinė bendrovė, sukaupusi reikalingą kapitalą, gali atlikti rizikingas komercines operacijas. Kadangi bendrovės veiklos klausimus akcininkai sprendžia bendrai, akcinės bendrovės likimas nepriklauso nuo vieno asmens (išimtį sudaro vieno asmens akcines bendrovės) sugebėjimų, jo asmeninių savybių.

Akcinės bendrovės leidžia sukaupti reikiamą kapitalą, reikalingą dideliems ir sudėtingiems gamybos bei kitokiems verslo uždaviniams spręsti.

Akcininkams pelnas paskirstomas dividendų forma. Tai teigiami akcinės bendrovės bruožai. Akcinė bendrovė turi ir neigiamų savybių. Viena tokių savybių – didelis, nepaslankus, sunkiai akcininkų kontroliuojamas bendrovės valdymo aparatas. Akcinės bendrovės veiklos kontrolę apsunkina tai, kad ne visi akcininkai turi reikiamą pasiruošimą, kad galėtų kontroliuoti bendrovės administraciją. Be to, bendrovės reikalų tvarkymas reikalauja išlaidų ir laiko. Tuo kartais pasinaudoja nesąžiningi bendrovės administracijos darbuotojai.

Akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Pagal šį įstatymą yra skiriamos dviejų rūšių akcinės bendrovės: akcinė bendrovei uždara akcinė bendrovė. Akcinės bendrovės kapitalas negali būti mažesnis kaip 100 000 Lt, ir šios bendrovės akcijos platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Uždarosios akcinės bendrovės kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 Lt ir negali būti daugiau kaip

50 akcininkų. Šios bendrovės akcijos neplatinamos viešai. Be to, Akcinių bendrovių įstatymas numato specialios paskirties akcines bendroves, kurių veiklai nustatytas specialus režimas. Šiose bendrovėse vienai iš valstybinės valdžios ar valdymo institucijų privalo priklausyti ne mažiau kaip 70 % balsų užtikrinančių akcijų. Veiklos sričių sąrašą, kuriose gali būti steigiamos specialiosios paskirties akcinės bendrovės, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Pagal šį sąrašą specialios paskirties įmonės yra tokios įmonės kaip Lietuvos valstybinė energetikos sistema, Valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai”, Valstybinė įmonė

„Vilniaus degtinė”, Valstybinė Kėdainių chemijos gamykla ir kt.

4.1.1 Akcinės bendrovės steigimas

Akcines bendroves gali steigti tiek Lietuvos, tiek užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys. Jeigu bent vienas steigėjas yra kitos valstybės asmuo, bendrovei taikomos teisinės normos, reglamentuojančios užsienio investicijas Lietuvoje. Kiekvienas steigėjas turi būti steigiamos akcinės bendrovės akcininkas.

Steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį. Jeigu bent vienas steigėjų yra fizinis asmuo, sutartį turi patvirtinti notaras. Sutartyje nurodomi steigėjai (vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai, adresai), steigiamos bendrovės pavadinimas, jos steigimo būdas, steigėjų teisės ir pareigos, jų atsakomybė, akcijų nominali vertė, jų emisijos kaina ir platinimo tvarka. Pagal savo teisinę prigimtį akcinės bendrovės steigimo sutartis yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis.

Bendrovės steigėjai, sudarę steigimo sutartį, įgyja teisę banke atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą. Steigėjai parengia būsimos akcinės bendrovės įstatus ir juos įregistruoja. Įregistravus įstatus, įgyjama teisė platinti akcijas.

Iki akcinės bendrovės steigiamojo susirinkimo bet kuris steigėjų, taip pat steigimo sutartyje nurodyti asmenys, turi teisę sudarinėti sandorius steigiamos bendrovės vardu. Šie sandoriai steigiamai bendrovei sukuria teises ir pareigas tik po to, kai juos patvirtina steigiamasis akcininkų susirinkimas. Jeigu susirinkimas šių sandorių nepatvirtina, tai steigėjai pagal šiuos sandorius atsako solidariai, o kiti asmenys – individualiai. Akcininkai turi teisę reikalauti, kad steigėjai atlygintų savo netinkamais veiksmais padarytus bendrovei nuostolius. Ginčus dėl šių nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.

Akcinės bendrovės steigėjai parengia bendrovės steigimo ataskaitą, kurioje nurodo steigimo išlaidas, už parduotas akcijas gautas sumas, nepiniginius įnašus, steigėjų įgytų akcijų skaičių, atlygintinas steigimo išlaidas ir pagal steigėjų sudarytus sandorius bendrovei perduodamas teises ir pareigas. Patikrinęs steigimo ataskaitą, ją steigiamajam susirinkimui pateikia nepriklausomas auditorius arba revizorius. Esant reikalui, galima pasitelkti ekspertus.

Bendrovės steigėjai per 60 dienų nuo akcijų pasirašymo dienos privalo sušaukti steigiamąjį akcininkų susirinkimą. Jeigu tai nepadaroma per šį terminą, visi akcijas pasirašiusieji asmenys atleidžiami nuo įsipareigojimų

V bendrovei ir turi teisę reikalauti, kad jiems būtų grąžinti visi įnašai už akcijas.

Steigiamasis susirinkimas tvirtina bendrovės steigimo ataskaitą, bendrovės steigėjų sudarytus sandorius, renka valdymo organus, revizorių, keičia ir papildo įstatus bei sprendžia kitus klausimus. Pirmoji akcinės bendrovės stebėtojų taryba ar valdyba renkamos ne ilgesniam laikui kaip dveji ūkiniai metai.

4.1.2 Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės

Kiekvienas investuotojas, įnešantis lėšų į bendrovės įstatinį kapitalą, turi atitinkamas turtines ir neturtines teises. Pagrindinės akcininkų teisės:

1) perleisti akciją;

2) laiku ir reguliariai gauti reikiamą informaciją apie bendrovę;

3) dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

4) dalyvauti bendrovės valdymo organų rinkimuose;

5) gauti bendrovės pelno dalį;

6) kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

4.1.3 Akcinės bendrovės valdymo organai

Lietuvos akcinių bendrovių įstatyme yra numatyti šie valdymo organai:

visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba, ir bendrovės vadovas. Pagal (CK 2.81 str.) juridinio asmens valdymo organų nariai gali būti tik fiziniai asmenys, o kitų organų nariai- ir fiziniai ir juridiniai asmenys. Remiantis CK kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra.

Bendrovės privalomi organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas-

stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas- valdyba. Jeigu bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, jos funkcijos kitiems bendrovės valdymo organams nepriskiriamos.

Jei bendrovėje nesudaroma valdyba, bendrovės funkcijas, pareigas, atsakomybę perima bendrovės vadovas išskyrus tas funkcijas, pareigas, kurias pagal įstatymą perima stebėtojų taryba arba visuotinis akcininkų susirinkimas.

4.2 Kooperatinės bendrovės

Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) – tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų savanoriškai įsteigti ūkiniai subjektai, kurių kapitalo ir narių sudėtis yra kintama. Kooperatinės bendrovės steigiamos jų narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, jos veikia narių iniciatyva ir rizika. Šių bendrovių veiklą reglamentuoja

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas.

Kooperatinė bendrovė yra juridinis asmuo ir gali užsiimti veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Tai ribotos turtinės atsakomybės civilinės teisės subjektas, kuris pagal savo prievoles atsako tik jam priklausančiu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla. Kooperatinės bendrovės narys atsako tik įdėto pajaus ir jam priklausančio bendrovėje turto dydžiu, t. y.

dividendais ir naujai bendrovėje sukurto turto dalimi, kuri priskirta nariui, {įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė atsakomybė, bet ne daugiau kaip dviguba, o draudimo ir kredito bendrovėse – penkeriopo įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžio.

Kooperatinės bendrovės nariais gali būti fiziniai asmenys nuo šešiolikos metų, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir juridiniai asmenys. Bendrovės steigėjais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę aštuoniolikos metų, ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvos

Respublikoje. Bendrovę gali steigti vien tik fiziniai asmenys arba fiziniai asmenys kartu su juridiniais asmenimis.

Kooperatinės bendrovės narys turi teisę rinkti bendrovės valdymo ir kontrolės organus, būti išrinktas šių organų nariu. Bendrovės narys turi tik vieną balsą, nepriklausomai nuo įmokėto pajaus dydžio. Jis turi teisę gauti nariams skirstomo pelno dalį, naudotis bendrovės turtu, lengvatinėmis sąlygomis naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis, gauti pelno dalį (dividendą), proporcingą jo pajaus dydžiui, ir dalį naujai sukurto ir jam priskirto turto. Narys gali turėti ir kitas įstatymo ar įstatų nustatytas teises.

Kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba arba valdytojas. Jeigu bendrovėje narių mažiau kaip 100, tai vietoje valdybos gali būti renkamas valdytojas. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 17 straipsnis nustato, kad Valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo atlyginti kooperatinei bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos arba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant kooperatinės bendrovės įstatus ar su kooperatinių bendrovių veikla susijusius įstatymus.

Valdybos nario ir valdybos pirmininko arba administracijos vadovo atsistatydinimas ar pašalinimas iš pareigų neatleidžia jo nuo nuostolių, kurie susidarė dėl jo kaltės, atlyginimo.

Kooperatinės bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš kooperatinės bendrovės narių stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų, atskaitymų iš šios bendrovės pelno, kitų įstatymuose neuždraustų pajamų. Kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus, gali būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams. Skolintas kapitalas sudaromas iš paskolų ir kitų skolintų lėšų (kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas). Bendrovė neturi teisės leisti akcijų. Jos kapitalas, išskyrus pajus, gali būti nedalomas arba visas ar jo dalis priskirtas bendrovės nariams. Kooperatinės bendrovės gali jungtis į sąjungas ir asociacijas įstatuose numatytiems uždaviniams spręsti.

3. Žemės ūkio bendrovės

Žemės ūkio bendroves (ŽŪB) pagal jų teisinį reguliavimą galima būtų laikyti kooperatinių bendrovių porūšimi.

Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtas atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš jos turto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50

procentų visų realizavimo pajamų. Žemės ūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai- bendrovės nariai ir pajininkai. Minimalus ŽŪB narių skaičius yra du. Bendrovės pajininkai neturi sprendžiamo balso bendrovės narių susirinkime, be to, nariu gali būt tik fizinis asmuo, o pajininku-

fizinis arba juridinis asmuo.

ŽŪB nemoka pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių bei nedaro atskaitymų į kelių fondą.

Teisiniai aktai, kuriuose įtvirtinti ŽŪB steigimo, veiklos, valdymo, kapitalo formavimo, pajamų paskirstymo ir kiti teisiniai pagrindai, yra

Įmonių įstatymas, minėtas Žemės ūkio bendrovių įstatymas, kiti teisės aktai ir konkrečios bendrovės įstatai.

ŽŪB neturi teisės leisti akcijų, o gamybinėje bei komercinėje veikloje ji turi laikytis Lietuvos įstatymų ir bendrovės įstatų.

Bendrovės valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba (administracija). Narių susirinkimui nutarus, valdyba gali būti nesudaroma.

Tokiais atvejais jos vykdomosios funkcijos tenka narių susirinkimui ir administracijos vadovui. Jis vadovauja gamybinei ir komercinei bendrovės veiklai, tvarko kitus jos reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka.

Narių susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis sprendžia svarbiausius bendrovės klausimus: renka ir atšaukia valdybą, jos pirmininką, revizijos komisiją, priima naujus ir šalina iš bendrovės narius, keičia ir papildo įstatus, priima sprendimus dėl bendrovės reorganizavimo ar likvidavimo, tvirtina metinę atskaitomybę, skirsto pelną, nustato dividendų dydį.

Bendrovės kapitalas:

1.Bendrovės kapitalas gali būti nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš pajinių įnašų, kasmetinių atskaitymų iš pelno, kitų pajamų.

2.Nuosavas kapitalas skirstomas į pagrindinį ir atsargos (rezervinį).

Pagrindinis kapitalas skiriamas einamajai bendrovės veiklai. Atsargos (rezervinio) kapitalo fondą sudaro privalomi atskaitymai iš grynojo pelno.

Atsargos (rezervinio) kapitalo fondas naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti.

3.Skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų ir kitų skolintų lėšų.

Pajus – tai bendrovės narių turtinis ar neturtinis įnašas, suteikiantis jiems teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jos pelno. Pajus gali būti įnešamas pinigais, materialinėmis ir kitomis vertybėmis, kurios pereina bendrovės nuosavybėn. Minimalus bendrovės nario pajinis įnašas turi būti 1000 Lt vertės. Minimalų bendrovės narių pajinio įnašo dydį keičia narių susirinkimas.Metams pasibaigus ir patvirtinus bendrovės metinę apyskaitą, pagrindinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas)

paskirstomas nariams proporcingai jų pajų vertei. Pajai negali būti pardavinėjami ar perkami per biržos įstaigas.

Bendrovė gali būti reorganizuojama be likvidavimo procedūros šiais būdais:

1) jungimo;

2) skaidymo.

Bendrovės likvidavimo tvarką nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai bei bendrovės įstatai. Bendrovės likvidavimo eigą kontroliuoja apskrities viršininkas.

4. Juridinių asmenų pasibaigimas

Juridinio asmens pasibaigimas yra jo , kaip civilinių santykių, veiklos nutraukimas, pasireiškiantis jo, kaip juridinio asmens, registracijos nutraukimu, organizacinės struktūros panaikinimu, atskiro turto panaikinimu ir prievolių nutraukimu.

Juridiniai asmenys pasibaigia juos likviduojant arba reorganizuojant

(CK 2.95 str.).

Juridinio asmens reorganizavimas ir pasibaigimas priklauso nuo jo rūšies ir įsteigimo tvarkos.

Įmonių reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos

Respublikos įmonių įstatymas ir atskirų įmonių rūšių įstatymai (Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas ir kt.).

Reorganizavimas – tai įmonės, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuojant įmones visos reorganizuojamų įmonių teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo įsteigtoms ir išlikusioms įmonėms.

Įmonės gali būti reorganizuojamos šiais būdais (LR Civilinio kodekso

2.97 straipsnis): 1) jungiant įmones; 2) skaidant įmones; 3) keičiant įmonės rūšį ir statusą. Valstybės ir savivaldybės įmonės gali būti reorganizuojamos keičiant jų priklausomybę.

Atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus nustato atskiri įstatymai.

Reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų organai privalo parengti juridinio asmens reorganizavimo sąlygas, kuriose tūri būti įvykdytos LR CK

2.99 str. 1 d. 1-5 p. sąlygos.

Reorganizavimo pripažinti negaliojančiu negalima, kai nuo jo pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos praėjo daugiau kaip 6

mėnesiai.

Juridinių asmenų likvidavimo pagrindai gali būti šie (LR Civilinio kodekso 2.106 straipsnis): 1) juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą; 2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį; 3) teismo sprendimas; 4) juridinio asmens įsteigimo laikotarpio pabaiga; 5) juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas.

Institucija, priėmusi sprendimą likviduoti įmonę, skiria likviduojamos įmonės likvidatorių arba administratorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įmonės administracija netenka įgaliojimų valdyti įmonę. Įmonės administracijos funkcijas atlieka likvidatorius, kuris įstatymų nustatyta tvarka praneša įmonę registravusiam rejestro tvarkytojui apie įmonės statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusą. Likviduojama įmonė gali sudaryti tik su jos likvidavimu susijusius sandorius, taip pat tuos sandorius, kuriuos leidžia sudaryti likvidavimo sprendimas.

Likvidatorius turi įmonės administracijos vadovo teises ir pareigas.

Jis atstovauja įmonei santykiuose su valstybinėmis įstaigomis, su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Likvidatorius sudaro likvidavimo laikotarpio pradžios balansą, baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau įmonės sudarytus sandorius, sudaro naujus sandorius pagal savo kompetenciją, atsiskaito su įmonės kreditoriais ir debitoriais.

Išvados

Privačiųjų juridinių asmenų tikslas- tenkinti privačius interesus, pagrindinis tikslas yra siekti pelno. Visos kodekso normos susijusios su juridiniais asmenims, taikomos privatiems juridiniams asmenims.

Žymiai daugiau praktinės reikšmės turi juridinių asmenų skirstymas į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Šių dviejų grupių juridinių asmenų skirtumas yra tas, kad jeigu neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (t. y., individualios (personalinės) įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys atsako visu savo turtu už atitinkamai individualios (personalinės) įmonės ar ūkinės bendrijos prievoles).

Apibendrinant galima būtų teigti, kad įmonės rūšies pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių pradedant verslą. Priimant šį sprendimą reikia įvertinti turimus finansinius resursus, verslo riziką bei detaliai išnagrinėti teisės normas, reglamentuojančias pasirinktos įmonės rūšies veiklą.

Literatūra

1 .Civilinė teisė .Paskaitų ciklas/ Vasarienė D. V. Vilniaus vadybos kolegija, 2002.

2. Namų advokatas /sudarė J. Prapieštis –Vilnius :VĮ teisinės informacijos centras, 2002.

3. Lietuvos teisės pagrindai/ Justitia , Vilnius, 2004.

4.Civilinio kodekso komentaras. II knyga .Asmenys/ Vilnius ,Justitia,2002

5. http://nauja.vmi.lt/

6. http://www.sutartys.lt/

7. http://www.tm.lt/?

8. http://www.litlex.lt/