KONTROLĖS FORMOS ORGANIZACIJOJE

TURINYS

ĮVADAS 3Kontrolės esmė 4Kontrolės procesų tipai 6Kontrolės proceso etapai 7Standartų nustatymas 7Veiklos įvertinimas 8Veiklos ir standartų palyginimas 8Reikiamo veiksmo pasirinkimas 8Operacijų kontrolė 9Elgesio kontrolė 9Finansų kontrolė 10Struktūros kontrolė 11Strateginė kontrolė 11IŠVADOS 12LITERATŪROS SĄRAŠAS 13ĮVADASŠi valdymo forma apibūdinama kaip turinti įmonės šeimininką (šeimininkus) ir profesionalų valdymą. Pirmieji atlieka kontrolės funkciją ir yra įmonės stabilumo simbolis bei garantas. Antrieji tiesiogiai vadavauja įmonei, realizuodami įstatymų leidybos ir vykdomąsias funkcijas. Šioje temoje sužinosime kodėl reikalinga kontrolė; kontrolės sistemų tipus; kontrolės procesų tipus; kontrolės procesų etapus; penkis kontrolės pavyzdžius.Kontrolės esmėKontrolė- tai bet kurios veiklos srities tikrinimas, priežiūra, stebėjimas. Be kontrolės negalima jokia veikla, nes ji palaiko organizacijos judėjimą reikiama kryptimi, bet kuriuo momentu patikrina , kaip jos veikla atitinka normas ir kaip tikslingai ji nukreipta siekti tikslų. Daugumoje literatūros šaltinių teigiama, jog nekontroliuojamos veiklos nuostoliai esti didesni nei tie, kurie būna pažeidus kitas valdymo funkcijas. Kontroliuojamos visos įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos sritys. Kontrolė apima buvusią, esamą ir būsimą veiklą (Stoner J., 2000 m., 550 psl.). Ūkyje taikoma trijų lygių kontrolės sistema:• Vidinė kontrolė. Ją atlieka vadovai, o didesnėse įmonėse įkuriamos vidinės kontrolės tarnybos, kurios savo veiklą organizuoja pagal įmonės vadovybės patvirtintus nuostatus.• Išorinė kontrolė. Ją atlieka nepriklausomos audito įmonės pagal su organizacijomis sudarytas sutartis. Visos audito įmonės ir nepriklausomi auditoriai savo darbe turi vadovautis tarptautiniais ir nacionaliniais audito standartais (Bagdonas E., Bagdonienė A., 2005 m., 164 psl.).• Valstybės kontrolė. Tai Seimo, Vyriausybės, ministerijų, valstybinių įstaigų ir organizacijų finansinės ūkinės veiklos kontrolė. Lietuvoje ją vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansų ministerijos Revizijos departamentas bei Valstybės kontrolės departamentas. Pastarasis yra Seimui atskaitinga kontrolės institucija, kuri prižiūri, ar teisėtai valdomasir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas (Daujotienė A.,1995 m.).

Čia bus nagrinėjama tik vidinė kontrolė, jos proceso etapai. Vidinės kontrolės efektyvumą nulemia kiekvienas darbuotojas, dirbantis organizacijoje, o kontrolė savo ruožtu padeda pasiekti efektyvių veiklos rezultatų. Taigi informacija apie kontrolę- kokia ji, kaip vyksta ir kas ją turi ir gali atlikti ir kodėl, turi turėti kiekvienas darbuotojas, o ypač aukštesnio ar žemesnio lygio vadovas.Taigi kontrolė- būtina ir natūrali kiekvienos visuomenės funkcionavimo sąlyga, nes ji padeda efektyviai siekti rezultatų. J. Mackevičius kontrolės sąvoka aiškina dviem aspektais: iš kibernetikos ir kalbos pozicijų.Kibernetikoje kontrolė yra susijusi su veiklos reguliavimu ir tikrinimu ir apima veiksmus, kurie įgalina siekti norimų tikslų, todėl ji susijusi su tikslo sąvoka.Kontroliuojama situacija kalboje suprantoma kaip teigiamas dalykas, nekontroliuojama situacija- bloga ir nepageidautina; kontroliuojamas- tai tinkamas, pageidautinas elgesys. Šiais aspektais kontrolė apibrėžiama kaip įmonės veiklos reguliavimo ir tikrinimo procesas. Kontrolė- tai savotiška garantija, kad įmonė veikia ir kad tai leis jai pasiekti savo tikslus. Jei įmonė nesilaiko strategijos, kuri atitinka numatytą kursą, tai galima teigti, kad ji nekontroliuojama. Taigi organizacija be efektyvaus kontrolės proceso negalės pasiekti savo tikslų, o jei pasieks, negalės sužinoti (Mackevičius J., 1994 m., 180 psl.).Kontrolės tikslas- padėti organizacijai adaptuotis pasikeitus sąlygoms, mažiau daryti klaidų, susitvarkyti su vidaus problemomis ir minimizuoti sąnaudas.Šiandieninėje verslo aplinkoje visos organizacijos turi būti pasirengusios pokyčiams. Jei vadovai galėtų nustatyti tikslus ir pasiekti juos akimirksniu, kontrolė nebūtų reikalinga. Tarp tikslo nustatymo ir rezultatų pasiekimo momentų gali daug kas pasikeisti- ir veiklos kryptis, ir netgi pats tikslas. Gerai organizuota kontrolės sistema padeda vadovams numatyti, tikrinti ir reaguoti į besikeičiančias sąlygas. Kita vertus, nelanksti sistema gali veiklą nusmukdyti žemiau leistino lygio. Veikloje visada pasitaiko klaidų. Dažnai pasikartojančios smulkios klaidos gali tapti labai rimtos. Kontrolė padeda bent jau sumažinti jų skaičių, neleidžia kartotis toms pačioms klaidoms. Kai įmonė gamina vieną produktą iš vienos medžiagos, turi paprastą struktūrą ir tenkinasi vienodais reikalavimais produktui, vadovams užtenka paprasčiausios kontrolės sistemos, kad veikla rutuliotųsi norima kryptimi. Tačiau organizacijom…s, kurios gamina daug produktų iš įvairių žaliavų ir turi didelę rinkos dalį, sudėtinę organizacijos struktūrą ir daug konkurentų, reikia taikyti sudėtingą kontrolės sistemą, kurti atskirus skyrius tam darbui atlikti. Dar viena kontrolės užduotis- mažinti išlaidas. Taigi, kai kontrolė efektyvi, ji gali padėti sumažinti sąnaudas ir padidinti produktyvumą (Bagdonas E., Bagdonienė A., 2005 m., 160 psl.).
Dažniausiai pateikiami planavimo, organizavimo, kadrų parinkimo ir kontrolės etapai.Visos valdymo funkcijos yra glaudžiai tarp savęs susijusios, o kiekviena atskirai yra specifinė veiklos sritis. Paprastai visi šie etapai vyksta iš eilės nurodyta tvarka, tačiau veiklos procese gali būti šokinėjama nuo vieno prie kito. Kontrolė skirstoma pagal valdymo hierarchijos lygį organizacijoje.Žemiausiajame lygyje operacijų kontrolė apima gamybos procesą, kur organizacijos ištekliai paverčiami produktais ir paslaugomis . Elgesio kontrolė- tai darbuotojų veilos priežiūra ir skatinimas gerai atlikti savo pareigas, o finansų kontrolė siejasi su organizacijos finansiniais ištekliais.Aukštesniajame lygyje struktūros kontrolė siejasi su tuo, kaip organizacijos struktūros elementai (padaliniai) atlieka funkcijas.Aukščiausiajame lygyje strategijos kontrolė seka, kaip efektyviai organizacijos veiklos strategijos padeda jai siekti tikslų.Skirtingi lygiai lemia specifinius kontrolės proceso etapų ypatumus, todėl analizuosime visus kontrolės proceso etapus ir su jais susijusias problemas bei kontrolės procesą visuose lygiuose.Kontrolės procesų tipaiApibendrintai galima pateikti dvi kontrolės proceso sistemas.Pirmoji- tai kompleksinė profilaktinės, lygynamosios ir grįžtamosios kontrolės sistema. Visose veiklos srityse yra trys skirtingi kontrolės taikymo laikotarpiai.Profilaktinė kontrolė- tai aktualių problemų numatymas ir išankstinis pasirengimas jų išvengti. Svarbu pažymėti, jog planavimas ir profilaktinė kontrolė yra tarpusavyje susiję, bet skirtingi dalykai.Planavimas atsako į klausimus: Ką ir kaip ketiname padaryti? Profilaktinė kontrolė atsako į klausimą: Ką galime padaryti iš anksto, kad pasiektume savo tikslus?Lyginamoji kontrolė apima esamų veiksmų ir procesų įvertinimą. Ji gali būti vadinama esamosios situacijos kontrole, nes yra susijusi su dabartine veikla, o ne su praeitimi ar ateitimi. Ji įgalina stebėti veiklą kiekvienu momentu bei spręsti kylančias problemas, kol jos dar nepaveikė galutinio produkto.Grįžtamoji arba baigiamoji kontrolė- tai informacijos apie užbaigtą veiklą rinkimas, jos vertinimas ir veiksmų, kaip tobulinti panašią veiklą ateityje, parengimas. Šios kontrolės trūkumu laikytina tai, kad reikiamų veiksmų imamasi jau po laiku. Teigiamas šios kontrolės bruožas: ji testuoja r įvertina tikslus ir standartus. Tikslai, kurių neįmanoma pasiekti arba kurie yra per daug lengvi, gali būti koreguojami.
Praktiškai vadovas turėtų taikyti kompleksinę kontrolę. Profilaktinė kontrolė padeda jam nuspėti problemas, lygynamoji- sustabdyti ir ištaisyti klaidas dar pradinėje stadijoje, grįžtamoji- apdraudžia nuo tų klaidų pakartojimo.Iš šios bendros kontrolės schemos matyti, kaip profilaktinė, lygynamoji ir grįžtamoji kontrolė susijusi su veiklos procesu. Šioje schemoje įdėjimai- tai visa, kas paruošiama bei toliau naudojama perdirbimo procese, t. y. Darbuotojai, kapitalas, įrenginiai ir įranga, medžiagos. Rezultatas- tai efektyviai realizavus įdėjimus pagamintos prekės ar suteiktos paslaugos. Ši tipinė kontrolės schema gali būti taikoma kiekviename kontrolės lygyje.Antroji kontrolės sistema- tai konkretūs veiksmai imantis tam tikros veiklos tikrinimo. Tikrinama etapais. Įvairūs autoriai nurodo skirtingą etapų skaičių. Ricky W. Griffinas, Robertas Albanese skiria keturis pagrindinius kontrolės proceso etapus.Richardas A. Johsonas, Fremontas E. Kastas ir Jamesas E. Rosenzweigas siūlo geriau pritaikytą praktikai kontrolės proceso etapų interpretaciją. Jie skiria keturis pagrindinius kontrolės proceso elementus. Tie elementai tai: charakteristika arba sąlyga, pagal kurią turi vykti kontrolė; jutimas, t. y. būdas pajusti ir įvertinti esamą situaciją; lygintojas, t. y. asmuo , grupė ar mechanizmas, kurie lygina įvertinimus su standartais ir planais; aktyvatorius, t. y. asmuo, grupė ar mechanizmas, kurių veiksmais šalinami nukrypimai.Kontrolės proceso etapai Standartų nustatymasStandartų nustatymas yra pirmasis kontrolės proceso etapas. Standartas- tai objektas (gali būti fizinis, ir dokumentas), su kuriuo lyginami veiklos rezultatai. Standartai padeda nustatyti , ar rezultatai atitinka tikslus. Pagrindinimas organizacijos tikslams, nustatytiems planavimo metu, reikalingi vienas ar keli standartai. Be jų neįmanoma ir kontrolė, nes pagrindinė kontrolės paskirtis- garantuoti, kad būtų pasiekti norimi tikslai. Jie turi būti sudaryti taip, kad būtų galima išmatuoti kontroliuojamą objektą ir palyginti jį su standartu. Tikslai turi būti išmatuojami ir pasiekiami, o standartai- raginantys tobulinti veiklą. Plačiąja prasme kontrolės procese naudojami standartai turi įtakos ir organizacijos strategijai.
Standartai esti dviejų tipų: išoriniai ir vidiniai.Išoriniai standartai apibrėžia veiklos rezultatus vartotojo požiūriu (kiekybė, kokybė, sąnaudos ir terminai). Vidiniai standartai apibrėžia pasiekimus, vykdant užduotis.Abiejų tipų standartai gali būti faktiniai, t. y. ankstesnė veikla gali būti panaudojama kaip vertinimo kriterijus nustatant esamos veiklos standartus. Patys standartai gali būti lyginami su kitų asmenų, įmonių ar organizacijų pasiekimais, t. y. kitais standartais. Standartai gali būti projektuojami, t. y. sudaromi atsižvelgiant į buvusiąją, esamąją situaciją bei galimus pakitimus ateityje.Leonas C. Megginsonas, Donaldas C. Mosley’us ir Paulas H. Pietris skira tris pagrindinius standartų etapus, t. y. fizinius, piniginius ir laiko standartus.• Fiziniai standartai reglamentuoja produktų ir paslaugų kiekybę, taip pat vartotojų ar klientų skaičių.• Piniginiai standartai išreiškiami pinigais ir reglamentuojama darbo, pardavimo, žaliavų sąnaudas, pardavimų pajamas, bendrąjį pelną ir t.t.• Laiko standartai nusako, per kiek laiko turi būti atlikti kai kurie darbai ir darbo tempą.Visi šie standartų tipai aprašomi kiekybiniais rodikliais.Tai padeda vadovams aiškiau išdėstyti veiklos tikslus pavaldiniams, efektyviau kontroliuoti.Kokybiniai standartai taip pat svarbūs kontrolės procese. Kartais vadovai ir pavaldiniai ne taip gerai suvokia kokybinius standartus, bet šie vis tiek labai svarbūs. Kontrolė per kokybinius standartus sunkiau suprantama ir įvykdoma, vis dėlto svarbu bandyti kontroliuoti veiklą šiuo aspektu.Taigi standartai apibrėžia tai, ko siekia organizacija, kokie yra jos tikslai. Kontrolei svarbiausia yra tikslų pagrįstumas- kaip tiksliai jie apibrėžti, kokie jų ypatumai ir kaip jie bus lyginami su rezultatais. Taigi galima teigti, jog kontrolės proceso efektyvumas tiesiogiai susijęs su tuo, kaip tikslingai nustatyti standartai.Veiklos įvertinimasAntrasis kontrolės proceso etapas- veiklos įvertinimas. Veiklos sąvoka čia apima tą jos dalį, kurią norima kontroliuoti. Veiklos įvertinimas daugelyje organizacijų yra vienas iš pagrindinių ir sudėtingesnių darbų. Kad kontrolė būtų efektyvi, veikla turi būti vertinama pagal standartuose numatytus terminus.Veiklos ir standartų palyginimas
Trečiasis kontrolės proceso etapas yra veiklos rezultatų ir standartų palyginimas. Veikla gali būti šiek tiek aukščiau ar žemiau standartuose numatytų normų arba joms prilygti.Problema iškyla tada, kai reikia nustatyti, koks gali būti neatitikimas ir nuo kokios ribos reikėtų imtis pataisymų. Palyginant veiklą ir standartus gali būti nesunku, pavyzdžiui, palyginti pagamintų ir numatytų pagaminti produktų skaičių.Reikiamo veiksmo pasirinkimasPaskutinis kontrolės proceso etapas yra reikiamo veiksmo pasirinkimas. Edgardas F. Huse pateikia tris žingsnius: priežasties analizė, veiksmo skatinimas, tikėtinų rezultatų numatymas dar kartą.Priežasties analizė. Nustačius, koks yra nukrypimas nuo standartų, kokių problemų tai sukelia ir kas turi būti daroma, norint pataisyti padėtį, reikia išsiaiškinti nukrypimų priežastis. Čia negalima sumaišyti priežasties ir nukrypimų simptomų.Veiksmo skatinimas. Kontrolės lygtis nurodo veiksmo poreikio priklausomybę nuo norimo ir esamo rezultato. Kuo didesnis esamas rezultatas, tuo veiksmo poreikis didesnis.Naujų tikėtinų rezultatų nustatymas. Kadangi kontrolė ne visada būna sėkminga, pašalinus nukrypimą reikėtų numatyti tikėtinus rezultatus. Tam gali prireikti pradėti naują planavimo ir kontrolės procesą.Operacijų kontrolėOperacijų kontrolė- vienas iš trijų pirmame valdymo lygyje atliekamų patikrinimų. Išsamiausią sistemą pateikia produkcijos, pirkimų, įrenginių eksplotacijos ir kokybės kontrolės.Produkcijos kontrolės tikslas- kontroliuoti gamybos operacijų eigą, jų trukmę ir imtis veiksmų, kad gamybos operacijos būtų atliktos laiku. Ši kontrolė seka gamybos grafikus, atsargų lygį, medžiagų (žaliavų) judėjimą, kaip panaudojamos patalpos ir įrenginiai.Pirkimų kontrolė seka prekių tiekimo terminus, kokybę, kiekį ir kainas. Pirkimų kontrole siekiama užtikrinti medžiagų tinkamumą, kokybę, patikimus tiekimo šaltinius ir tuo pat metu sumažinti išlaidas.Įrenginų eksplotacijos kontrolės svarba priklauso nuo technologijos proceso. Vienur gedimas nesukelia didesnių keblumų, kitur dėl pastovių gedimų problema būna gana didelė. Kontrolė gali būti:
• Profilaktinė, prieš įvykstant gedimui;• Gedimų ir pataisymų įvertinimo;• Sąlygų, visko, kas susiję su įrenginių būklės vertinimu.Eksplotacijos kontrolė turi būti derinama su produkcijos kontrole.Kokybės kontrolė nustatoma, ar produkto svoris, atsparumas, sudėtis, splava, skonis, užbaigtumas ir kitos savybės atitinka standartus.Kokybės kontrolė būna dvejopa:• Gatavos produkcijos ar paslaugų kontrolė (apima pagamintų produktų, teikiamų paslaugų kontrolę);• Proceso kontrolė (apima kontrolę gamybos proceso metu, siekiant įsitikinti, kad gamybos procesas vyksta normaliai).Operacijų kontrolės- standartų nustatymo, veiklos įvertinimo, standartų ir veiklos palyginimo sprendimų priėmimo metu daugiausia dėmesio skiriama informacijos surinkimui.Elgesio kontrolėElgesio kontrolė- tai darbuotojų veiklos priežiūra ir skatinimas gerai atlikti savo funkcijas. Skiriami du elgesio kontrolės tipai: vidinė ir išorinė kontrolė. Taigi vadovai turi du pasirinkimus, kaip pradėti kontrolės procesą. Vadovai gali skatinti darbuotojus pačius kontroliuoti savo veiksmus. Tai yra vidinės kontrolės strategija, ji leidžia motyvotiems asmenims ir jų grupėms praktikuoti savikontrolę vykdant užduotis. Vadovai gali patys kontroliuoti darbuotojų veiklą. Tai yra išorinės kontrolės strategija, kuri pasireiškia personalo priežiūra ir administracinių poveikio priemonių panaudojimu. Esant išorinei kontrolei, vadovas pats nurodinėja, kas ir kaip turi būti padaryta, netoleruojama jokia saviveikla. Kasdieninė priežiūra irgi yra išorinė kontrolė. Teigiamas šios kontrolės bruožas yra tas, kad vadovai, dirbdami su pavaldiniais, geriausiai gali pastebėti netinkamus veiksmus ir duoti nuorodymus juos pataisyti.Finansų kontrolėFinansų kontrolė stebi organizacijos finansinius išteklius. Verslo įmonės turi valdyti savo finansus taip, kad pajamos padengtų išlaidas ir organizacijai vis dar liktų pelno. Ne pelno organizacijos turi tokius pat uždavinius- jų pajamos turi padengti išlaidas ir net jas viršyti.Finansinės kontrolės tipai: biudžeto, finansinių ataskaitų analizės ir audito.
Biudžetas- tai finansinis planas, išreikštas skaičiais. Pagrindinis biudžeto laikotarpis yra metai, tačiau ketvirčio ar mėnesio biudžetai taip pat svarbūs. Biudžetai leidžia palyginti skyrius, įvairius laikotarpius. Jie padeda vadovams koordinuoti išteklius ir jų panaudojimą, įvertinti vadovų bei įvairių padalinių veiklą. Dauguma organizacijų naudoja trijų tipų biudžetus: finansų, operacijų ir nepiniginį.Finansinių ataskaitų analizė parodo organizacijos finansinę padėtį. Finansinei analizei dažniausiai naudojamas balansas ir kitos finansinės ataskaitos. Jas turi visos organizacijos. Balansas parodo organizacijos turtą ir nuosavybę bei skolas metų pabaigoje. Koeficientų analizė padeda aprašyti organizacijos finansinę padėtį keliais ar keliolika koeficientų. Tam apskaičiuojami likvidumo, įsiskolinimo, padengimo, operacijų efektyvumo koeficientai.Finansiniai auditai- tai kitas būdas atlikti finansinę kontrolę. Išorinis auditas- tai auditas, atliekamas auditoriaus, kuris nėra organizacijos darbuotojas. Išorinio audito tikslas užtikrinti, kad organizacijos pateikiami dokumentai ir ataskaitos būtų teisėti ir tikri.Vidinis auditas- tai auditas, kurį atlieka tos pačios organizacijos darbuotojas. Jo tikslas toks pat kaip ir išorinio audito: nustatyti finansinių operacijų ir sąskaitybos procedūrų teisingumą. Vidinis auditas panaudoja tyrimus organizacijos veiklai efektyvinti.Struktūros kontrolėStruktūros kontrolė tkrina, kaip organizacijos padaliniai atlieka funkcijas. Organizacijos įvairiai pateikia savo planus ir tai nulemia kontrolės įvairumą. Du struktūros kontrolės tipai: biurokratinė ir klaninė- atstovauja dviem skirtingiems požiūriams.Biurokratinė kontrolė skirta formaliai ir mechaninei struktūrai palaikyti. Organizacijos, kurios taiko šią kontrolę, savo veiklą grindžia griežtomis taisyklėmis ir tikslia hierarchija, dažniausiai turi vertikalią struktūrą: darbuotojai labai mažai supažindinami su tikslais, jie praktiškai nedalyvauja aukštesnių valdymo grandžių veikloje, neskatinama individuali iniciatyva.Klaninė kontrolė skirta neformaliai ir organinei struktūrai palaikyti. Ji remiasi pačių grupių nustatytomis normomis ir stipria organizacijos kultūra, suteikia darbuotojams galimybę prisiimti atsakomybę ir kontroliuoti veiklą patiems. Organizacijos, kurios taiko klaninę kontrolę, turi horizontalią, decentralizuotą struktūrą, remiasi darbuotojų veikla grupėse.Strateginė kontrolė
Strateginė kontrolė vertina, kaip efektyviai organizacijos strategija padeda pasiekti tikslus, ir susitelkia ties organizacijos struktūra, vadovavimu, technologija, žmonių ištekliais, informacija ir operacijų kontrolės sistemos. Ši kontrolė reikalinga tam, kad nustatytų, ar pasirinktoji strategija padeda pasiekti organizacijos tikslus. Strateginė kontrolė nustato, ar pasirinkta strategija įgyvendinta, kaip buvo planuota, ir ar rezultatai yra tokie, kokie buvo numatyti. Jei yra nukrypimų nuo plano, kontrolės sistemos turėtų tai nustatyti.Strateginė kontrolė yra pagalbinė strateginio planavimo dalis. Sudėtingiausia nustatyti, ar darbuotojai priima efektyvius sprendimus. Žinoma, yra daug aplinkybių, kurios gali lemti prastą veiklą, tačiau galima teigti, kad strateginio plano įgyvendinimas priklauso nuo tinkamo darbuotojų parinkimo; vadovai turi rūpestingai apsvarstyti tokius sprendimus. Svarbu, kad kiekvienas vadovas turėtų naujų idėjų ar programų, kurias reikia pajungti bendram tikslui pasiekti.IŠVADOSŠiandieninė dinamiška verslo aplinka skatina sparčius organizacijų struktūros, valdymo, kontrolės, požiūrio į klientą ir darbuotoją pakyčius. Todėl organizacijai ypač svarbu turėti vidinės kontrolės sistemą, kuri galėtų nustatyti tokių pokyčių poreikį ir užtikrintų tikslingą pokyčių diegimą. Organizacijos taiko kontrolės procedūras, kad užtikrintų patenkinamą pažangą, siekdamos tikslų, ir efektyviai naudotų savo lėšas. Kontrolė padeda vadovams stebėti savo planavimo, organizavimo ir vadovavimo efektingumą. Esminė kontrolės dalis iškilus reikalui imtis koregavimo veiksmų. Savo organizacijos problemoms ir elementams kontroliuoti vadovai naudoja daugelį kontrolės metodų ir sistemų. Tie metodai ir sistemos gali reikštis daygybe pavidalų ir sudaryti įvairias grupes. Tačiau finansų kontrolės paskirtis ypatinga, nes lengva suskaičiuoti pinigus ir taip lengva juos parodyti per finansinę ataskaitą.Operacijų kontrolė reikalinga, kad prižiūrėtų produkcijos, pirkimų, įrenginių eksplotacijos ir kokybės kontroles.Elgesio kontrolė prižiūri darbuotojų veiklą. Tuo pačiu juos skatina arba baudžia.
Struktūros kontrolė, tai tokia kontrolė, kurią atlieka organizacijos padaliniai. Jie būna atsakingi už atskiro padalinio darbuotojus ir už jų atliktus darbus.Streteginė kontrolė vertina kaip pasirinkta strategija yra įgyvendinama. Ar kaip buvo planuota, ar yra kokių nukrypimų.LITERATŪROS SĄRAŠASBagdonas E., Bagdonienė L., 2000, Administravimo principai. Kaunas: Technologija.Stoner J. A. F., Freeman E. R., Gilbert D. R., 1997, Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir informatika.Daujotienė A., 1995, Kas yra valstybės kontrolė?. Apskaitos apžvalga, Nr. 2.Mackevičius J., 1994, Audito pradmenys. V.: Mintis.