TURINYS
1. ĮVADAS 32. KREDITAS, JO ESMĖ IR BŪTINUMAS 42.1 Kredito funkcijos 53. KREDITO SISTEMA IR JOS VEIKIMAS 63.1. KREDITO PRINCIPAI 63.2. Pagrindiniai kredito principai 74. IŠVADOS 85. SCHEMA 96. LITERATŪROS SĄRAŠAS 101. ĮvadasŠi tema mums padės suprasti kredito esmę ir būtinumą, sužinosime kredito funkcijas ir suprasime jo vaidmenį ekonomikoje, padės suprasti kredito sistemos veikimą, susipažinsime su kredito principais. Sužinosime kaip galima gauti paskolą ir kokių dokumentų reikia, norint gauti ją.
2. Kreditas, jo esmė ir būtinumas
Kredito sąvoka kilo iš lotynų kalbos žodžio ,,credo‘‘- ,,tikėti‘‘, ,,pasitikėti‘‘. Italų kalboje šis žodis reiškia ,,stalą‘‘. Kreditas yra ekonominiai piniginiai santykiai, susiję su įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir grąžinimo pagrindais. Kredito būtinumą lemia: prekinė gamyba ir su ja susiję mainai; pinigai kaip mokėjimo priemonė. Kredito būtinumą lemia prekių gamyba, jų cirkuliacija, atsiskaitymų organizavimas ir pinigų kaip mokėjimo priemonės, veikimas. Kredito būtinumas susijęs su tuo, kad gamybos ir cirkuliacijos procesų įvairios fazės įvairiuose ūkio šakose ir įmonėse nesutampa. Įmonės turto apyvarta vyksta trimis stadijomis: pinigine, gamybine ir prekine. Už pinigus perkame žaliavas, gaminame produktąir pardavę jį kaip prekę vėl gauname pinigus. Paprastai turto apyvarta vyksta nenutrūkstamai- viena stadija keičia kitą stadiją. Be to, turto apyvarta būna skirtinga įvairiose šakose, o tuo labiau skirtingose ūkio šakose. Kita priežastis, kuri lemia kredito funkcionavimą, yra įmonių gamybos sezoniškumas. Kreditas naudojamas tuo metu, kai yra neužbaigtas gamybos ciklas. Kol dar nepagaminta produkcija, kol produkcija nevirto preke ir už ją negauta pinigų, negalima atnaujinti gamybos proceso. Čia kreditas būtinas, kad užtikrintų nenutrūkstamą gamybos ir cirkuliacijos procesą. Kredito būtinumą lemia ir tai, kad nesutampa ilgalaikio turto apyvarta. Turtui atkurti amortizaciniai astkaitymai kaupiami per visą turto naudojimo trukmę, o išleidžiami netolygiai- vienu metu. Dėl to vienu metu atsiranda laikinai laisvų pinigų, o kitu metu- jų trūksta.
Laikinai laisvų pinigų įmonės turi realizavę produkciją, taip pat ir dėl to, kad darbo užmokestis išmokamas ne kasdien, vieną kartą per mėnesį. Įmonės taip pat laikinai naudojasi pinigais, kurie turi būti sumokėti į vasltybės iždas, socialinio draudimo fondus ir panašiai. Dėl išvardytų priežasčių vienų įmonių sąskaitose atsiranda laikinai nenaudojamų pinigų, o kitoms įmonėms tuo pat metu jų pritrūksta veiklai tęsti. Atsiranda būtinybė laikinai laisvus pinigus perskirstyti kredito pagalba. Kreditavimui naudojami ne tik laikinai laisvi pinigai, bet ir visos santaupos bei kiti piniginiai ištekliai. Būtent kredito pagalba vyksta laikinai laisvų pinigų perskirstymas visuomenėje. Nenutrūkstamas kredito veikimas atsispindi šioje shemoje, kredito veikimas (1 schema). Kredito santykiuose dalyvauja: pirminiai investuotojai, t. y. laisvų finansinių išteklių savininkai, kurie skirtingais būdais kaupia juos bankuose, kitose kredito įstaigose arba paskolina juos tiesiai kredito gavėjams; bankai ir kitos kredito įstaigos, kurie sukauptus išteklius paskolina subjektams, stokojantiems pinigų; kredito gavėjai, kurie per kredito įstaigas arba tiesiogiai per investuotojus gauna kreditą ir panaudoję jį grąžina kredito davėjams.2.1. Kredito funkcijos
Kredito funkcijos lemia jo būtinumas. Kredito, kaip ekonominės kategorijos, funkcijos ne visada sutampa su kredito institucijų funkcijomis, kurių veiklą iš dalies sąlygoja konjunktūriniai veiksniai. Pagrindinės kredito funkcijos yra šios: perskirstomoji; trumpalaikio turto apyvartumo pagreitinimo; kapitalo koncentracijos pagretitinimo; prekių apyvartos aptarnavimo; kontolė. Rinkos ekonomikos sąlygomis skolinto kapitalo rinka pasireiškia laikinai laisvų finansinių išteklių perdavimu iš vienuų ūkio veiklos sričių į kitas, iš dalies užtikrinančias geresnį veiklos rezultatą. Atsižvelgiant į diferencijuotą jo pobūdį tam tikrose ūkio šakose arba regionuose, kreditas pasireiškia kaip stichinis makroek…onomikos reguliatorius. Tam tikromis ekonomikos sąlygomis vienas svarbiausių kredito sistemos valstybinio reguliavimo uždavinių yra racionalus ekonominių prioritetų nustatymas ir kreditinių išteklių pritraukimo skatinimas į tas šakas arba regionus, kurių pagretinta plėtra objektyviai būtina nacionalinių interesų, o ne konkrečių ūkio subjektų siekiamos naudos požiūriu.
Trumpalaikio turto apyvartumo pagreitinimo funkcija išplaukia iš kredito esmės. Laikinas atotrūkis tarp ūkio subjektų pinigų gavimo ir išleidimo sudaro ne tik jų perteklių, bet ir trūkumą. Todėl dažnai trumpalaikio turto trūkumui finansuoti (padengti) naudojamas kreditas, kuris pagreitina trumpalaikio turto apyvartumą, kartu padidindamas ir jo naudojimo efektyvumą. Kapitalo koncentracijos procesas yra būtina sąlyga stabiliai ekonomikos plėtrai ir yra kiekvieno ūkio subjekto prioritetinis tikslas. Skolinti šaltiniai suteikia galimybę išplėsti savo gamybos apimtį ir gauti daugiau papildomo pelno. Skolinto kapitalo pritraukimas investivcijoms finansuoti gali padidinti nuosavo kapitalo pelningumą, todėl dažnai jam teikiama pirmenybė, palyginti su nuosavu kapitalu. Realizuodamas prekių apyvartos aptarnavimo funkciją, kreditas aktyviai įtakoja ne tik prekių, bet ir pinigų apyvartos pagreitinimą, išlaisvindamas grynuosius pinigus. Naudojant vekselius, čekius, kreditines korteles kreditas pakeičia atsiskaitymus grynaisiais pinigais į atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, t. y. Supaprastina ir pagreitina ekonominių santykių mechanizmą vidaus ir tarptautinėse rinkose. Vieną svarbiausių vaidmenų, įgyvendinant šią funkciją, atlieka komercinis kreditas, kaip būtinas tinkamų prekinių mainų elementas.Kontrolinė funkcija pasireiškia teikiant ir naudojant kreditus. Kontroliuoja kredito įstaigos arba verslo subjektai, suteikiantys komercinį kreditą. Kontroliuojama įmonių ir organizacijų finansinė būklė ir veiklos efektyvumas, gyventojų pajams, įkeisto turto būklės pasikeitimai ir pan. Kontrolinė funkcija padeda užtikrinti kredito grąžinimą laiku.3. Kredito sistema ir jos veikimasKredito sistema- ekonominių piniginių santykių, susijusių su įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir grąžintinumo pagrindais, įvairių formų ir metodų visuma. Kredito sistemoje dalyvauja gyventojai, įmonės bei organizacijos, valstybė ir kredito įstaigos. Viena vertus, minėti kredito sistemos dalyviai yra kredito išteklių tiekėjai, kita vertus- kredito išteklių vartotojai. Kredito sistemoje susiformuoja santykiai tarp: pačių gyventojų; gyventojų ir įmonių, organizacijų; gyventojų ir kredito įstaigų; gyventojų ir valstybės; pačių įmonių, organizacijų; įmonių, organizacijų ir kredito įstaigų; įmonių, organizacijų ir valstybės; pačių kredito įstaigų; kredito įstaigų ir valstybės.
Daugeliui atvejų kreditiniai santykiai yra abipusiai, išskyrus valstybės santykius su kitais kredito sistemos dalyviais. Valstybė linkusi skolintis, bet pati kreditinių išteklių neteikia, išskyrus atvejus, kai perskolina iš tarptautinių organizacijų arba fondų gautus pinigus įmonėms su valstybės garantija. Kredito sistema veikia per kredito rinką, t. y. susidarius jos dalyvių kreditiniams santykiams. Ji giliai įsiskverbia į finansų sistemą dviem pjūviais: kredito įstaigos, akumuliuojančios ir perskirstančios visuomenės pinigus, yra tos įmonės, kurios dalį sukurtos pridėtinės vertės atiduoda valstybei; kreditiniai santykiai sąlygoja gyventojų, įmonių, organizacijų ir valstybės pinigų fondų formavimo bei naudojimo procesus.3.1. Kredito principaiKredito santykiai remiasi tam tikra metodologija, kurios vienas iš elementų yra principai. Jų turi būti laikomasi vykdant bet kurią kredito rinkos operaciją.3.2. Pagrindiniai kredito principaiTikslinio pobūdžio principas reikalauja, kad kreditai būtų išduodami sutartyje apibrėžtam tikslui. Kreditorius, atsižvelgdamas į kredituojamo objekto riziką, nustato tam tikrą palūkanų normą. Jei ilgalaikė banko paskola išduodamad vienam investicijų projektui finansuoti, tai ji negali būti panaudota kitam investicijų projektui finansuoti. Jei trumpalaikė banko paskola išduodama žaliavoms pirkti, ji negali būti naudojama darbo užmokesčiui mokėti ir pan. Taip yra dėl to, kad kreditoriai atlygio už prekes arba pinigus reikalauja atsižvlgiant i riziką. Terminuotumo principas reikalauja, kad kreditai būtų išduodami tam tikram laikui. Kredito sandoriuose pinigų sumos, nepriklausomai nuo jų kilmės ir paskirties, būtinai siejamos su tam tikrais laiko momentais arba intervalais. Šio principo svarbą lemia kreditavimo pobūdis, nes įvairiais laiko momentais gautų ir išleistų pinigų dabartinė vertė nevienoda. Trumpalaikiai kreditai suteikiami apyvartiniam turtui kredituoti ir turi būti grąžinti kartu su palūkanomis ne vėliau kaip po metų. Ilgalaikiai kreditai teikiami ilgalaikėms investicijoms finansuoti. Ilgalaikius kreditus naudoti yra saugu, bet brangu dėl didesnių palūkanų. Grąžintinumo principas reikalauja, kad suteiktas kreditas būtų grąžintas kreditoriaus nustatytais terminais arba jam pareikalavus. Už laiku nesumokėtas palūkanas imami sutartyje numatyto dydžio delspinigiai. Laiku negrąžinus paskolos, nuo termino pasibaigimo dienos skaičiuojamos sutartyje numatytos padidintos palūkanos. Apmokėjimo principais reikalauja, kad už komercinį pasitikėjimą skolinant pinigus arba parduodant prekes ir paslaugas skolon reikia atlygint. Prekes ar pinigus galima paskolinti nereikalaujant už tai palūkanų ar kitokio atlygio. Tokia ūkinė operacija kreditinių santykių nesukuria, todėl paskolos vadint kreditu negalima. Apdraudimo principas reikalauja užtikrinti, kad kreditorius galėtų apginti savo turtinius interesus, jei skolininkas nevykdys prisiimtų įsipareigojimų. Apdraudimas ypač aktualus nestabilioje ekonominėje sistemoje, kredituojant nepatikimus klientus ar rizikingus projektus, teikiant ilgalaikius kreditus. Apdraudimo principo nesilaikymas sukelia problemų ne tik konkrečiam bankui, bet ir pavojų makroekonominiam stabilumui.4. Išvados
Veikiant kreditiniams santykiams, aktyviai perskirstomos šalies laisvos finansinės lėšos, siekiant kuo racionaliau panaudoti skolintas lėšas, o tai jos ekonomikai labai naudinga. Laikinas laisvų lėšų kaupimas, jų savanoriškas paskirstymas bei perskirstymas sudaro galimybę lanksčiau ir ekonomiškai tikslingiau naudoti krašto piniginius išteklius.5. SCHEMA 1 schema
6. Literatūros sąrašas
Aleknavičienė V., 2005, Finansai ir kreditas. Vilnius: Enciklopedija.Buškevičienė E., Mačerinskienė I., 1998, Finansų analizė. Kaunas: Technologija.Bartkus E., Buškevičiūtė E., 1993, Finansai ir kreditas. Kaunas.