KONKURENCINIS PRANAŠUMAS TARPTAUTINĖJE PASLAUGŲ PREKYBOJE

Kauno technologijos universitetas
Ekonomikos ir vadybos fakultetas
Tarptautinės ekonomikos ir prekybos katedra

KONKURENCINIS PRANAŠUMAS TARPTAUTINĖJE PASLAUGŲ PREKYBOJE

Tarptautinio verslo ekonomikos ir vadybos kurso projektas

Dėstytojas: doc., dr. V. Snieška

Autorius:

Kaunas, 2001

TURINYS

Įvadas 3

1.Tarptautinė paslaugų prekyba 4

1.1. Santykinio pranašumo teorijos tarptautinėje paslaugų prekyboje 4

1.2. Paslaugos, tinkančios tarptautinei prekybai 5

2. Konkurencinis šalių pranašumas 6
2.1. Konkurencingumo samprata 6
2.2. Nacionalinis konkurencinis pranašumas paslaugų industrijoje 7
2.2.1. Paslaugų reikšmė šalies ekonomikoje 8
2.2.2. Paslaugų poreikio augimas. 9
2.4. Tarptautinė paslaugų konkurencija 10

2.4.1. Tarptautinės paslaugų konkurencijos tipai 10
2.4.2.Paslaugų konkurencijos internacionalizavimas 12
2.4.3. Paslaugų ir pramoninių prekių ryšys 13
2.5. Nacionalinis konkurencinis paslaugų pranašumas 14

3. Konkurencinio pranašumo realizavimo galimybės Lietuvoje 14
3.1. Turizmas 15
3.2. Švietimas ir lavinimas 17
3.3. Transporto ir uosto paslaugos 18
3.4. Kitos paslaugos 19

Išvados ir pasiūlymai 21

Literatūra 23

ĮVADAS

XX – jo aamžiaus pabaigoje išsivysčiusių šalių ekonominė struktūra pasikeitė. Šį reiškinį nulėmė paslaugų sektoriaus suklestėjimas ir nuolatos augantys jo tempai. Procesas, prasidėjęs po Pramoninės revoliucijos, sparčiai vystosi ir toliau, skverbdamasis ne tik į naujas paslaugų sritis, bet ir į pramonės šakas. Gamybinės įmonės ne tik gamina produktų, jį parduoda, bet ir stengiasi juo rūpintis popardaviminiame etape. Įmonės teikia priežiūros, remonto ir taip vadinamas “pristatymo į namus” paslaugas, tokiu būdu išlaikydamos susidariusį pirkėjų ratą ir stengdamos išsilaikyti nuolat besikeičiančioje rinkoje, bei laimėti konkurencinę kovą.

Stipri konkurencija tiek pramonės, tiiek paslaugų industrijoje verčia firmas ieškoti naujų kontaktų užsienio šalyse ir jose plėsti savo veiklą. Užpildyta vietinė rinka, jau seniai privertė gamintojus ieškoti naujų produkto pardavimo kelių kitose šalyse. Šie veiksniai ir nulėmė tarptautinės prekybos suklestėjimų po Antrojo pasaulinio karo. Da

abartiniu metu, šis procesas pastebimas ir paslaugų prekyboje. Išsivysčiusių šalių mokslinė-techninė pažanga, informacijos priemonių įdiegimas, telekomunikacinių ryšių plėtra sudaro palankias sąlygas ne tik tarptautinei prekių, bet ir paslaugų prekybai.

Tačiau greitas paslaugų sektoriaus suklestėjimas ir jo veržimąsis į tarptautinę prekybą iškelia gana rimtų problemų pasaulio ekonomistams. Tarptautinius mainus ekonomistai aiškina santykinio pranašumo teorijos pagrindu, tačiau kyla klausimas, ar ši teorija gali paaiškinti paslaugų tarptautinius mainus? Naujai susiformavęs paslaugų vaidmuo sukelia nemažai keblumų tai aiškinantis.

Vakarų šalyse paslaugų sektorius jau užėmė pirmaujančias pozicijas ir sėkmingai plečiasi toliau. Jo plėtra, be jokios abejonės, pasieks ir Lietuvų, kuri po planinės ekonomikos žlugimo stengiasi atstatyti sugriautų ūkį. Deja, pastaruoju metu, paslaugų sričiai skiriamas nepakankamas dėmesys. Lietuvai nebus lengva konkuruoti su jau santykinį ir konkurencinį pranašumų įgijusiomis pasaulio vaalstybėmis tokiose paslaugų srityse kaip bankai, ligoninės, draudimo įstaigos, kredito organizacijos, įvairūs remonto darbai ir kitos. Todėl yra labai svarbu sukaupti pakankamai teorinių žinių apie paslaugų sektorių, kurios padėtų išsiaiškinti tarptautinės paslaugų prekybos ypatumus ir surasti bei vystyti Lietuvoje tas paslaugų sritis, kurios potencialiai galėtų įgyti konkurencinį pranašumų kitų šalių atžvilgiu. Paslaugos ir prekyba jomis yra nauja ir mažai tyrinėta sritis ne tik Lietuvoje, kuri jaučia metodologijos , metodinių nurodymų, analizės bei tyrimų trūkumų.

Šio darbo tikslas – remiantis pagrindinėmis tarptautinės prekybos ir sa
antykinio pranašumo teorijomis bei M.E.Porter knygoje “Konkurencinis šalių pranašumas” išdėstyta, konkurencinį pranašumų lemiančia, metodologine medžiaga, išskirti pagrindinius veiksnius , kurie padėtų atskiroms Lietuvos paslaugų šakoms įgyti pranašumų kitų šalių atžvilgiu tarptautinėje paslaugų rinkoje ir vadovaujantis kabinetinių tyrimų metodu atlikti Lietuvos paslaugų sektoriaus apibendrintų tyrimų.

1. TARPTAUTINĖ PREKYBA PASLAUGOMIS

Tarptautinė prekyba suklestėjo po Antrojo Pasaulinio karo. Pajamos iš šios veiklos augo daug sparčiau nei šalių nacionalinės pajamos. Tarptautiniai prekių mainai pasauliniu mastu 1960 metais sudarė 8% visos pridėtinės vertės. Po 30 metų šis skaičius išaugo dvigubai – 16% [Isachsenas I.J,1992,p.210]. Viena pagrindinių suklestėjimo priežasčių buvo Tarptautinės prekybos organizacijos Visuotinio susitarimo dėl tarifų ir prekybos (VSTP) sutarties parengimas, kuris įsigaliojo 1948 m. Prekių mainai tarp šalių paspartėjo padarius muitų nuolaidas ir pašalinus egzistuojančias prekybos kliūtis. Tarptautinės prekybos augimų skatino ir geografinis mainų išplitimas (suaktyvėjo prekyba su kaimyninėmis šalimis), eksporto ir importo santykio pasikeitimas, bei išaugusi paslaugų ir prekių specializacija.

Pirmieji septyni VSTP turai buvo skirti prekybai prekėmis reguliuoti. Prekybos liberalizavimas VSTP raundų rėmuose prisidėjo prie pasaulinės prekybos spartinimo ir buvo pasaulinės gerovės kilimo priežastis. Tačiau išsivysčiusių šalių ekonominė pažanga, gamybos ir paslaugų internacionalizacija, bei protekcionizmo prasiveržimas sudarė pagrindą naujoms tarptautinėms užduočių sritims, kurios buvo susijusios su tarptautine prekyba paslaugomis. Aštuntasis derybų raundas Punta dėl Este mieste, Urugvajuje, Amerikos prašymu, buvo skirtas susitarimui dėl la

aipsniško prekybos paslaugomis liberalizavimo.

Šis įvykis, leidžia daryti išvadą, kad susidomėjimas paslaugomis išsivysčiusiose Vakarų šalyse nuolatos auga, o daugelis šiuolaikinių ekonomistų prognozuoja ateitį paslaugų ekonomikai. Tačiau tuo pačiu metu iškyla problema, susijusi su atskirų paslaugų analizės teorijų nebuvimu. Atskirų teorijų prekybai paslaugomis nėra sukurta, o prekybos prekėmis pagrindinės teorijos, kai kurių specialistų nuomone, neatspindi visų iškylančių problemų ir negali būti paslaugų prekybos modeliu.

1.1. Santykinio pranašumo teorijos tarptautinėje paslaugų prekyboje

Firmų sėkmės priežastis tarptautinėje rinkoje dauguma mokslininkų bandė paaiškinti tarptautinės prekybos teorijomis, t.y. klasikine santykinio pranašumo teorija.

Analizuojant tarptautinę paslaugų prekybą susiduriama su keliomis problemomis. Visų pirma, tai klausimas atsirandantis dėl atskiros ir savarankiškos tarptautinės paslaugų prekybos egzistavimo. Ir antra, dėl santykinio pranašumo teorijos, kaip tarptautinės prekybos prekėmis modelio, pritaikymo paslaugoms. Todėl, atsiranda dvi nuomonės, kad santykinio pranašumo teorija netaikoma paslaugoms ir jai priešinga, – pirminė ar modifikuota teorija gali būti taikoma, nagrinėjant paslaugas.

Santykinio pranašumo teorija daro dvi prielaidas tarptautinei paslaugų prekybai atsirasti:

1) Egzistuoja absoliutus tos pačios rūšies prekių kainų skirtumas tarp dviejų šalių, kuris ir lemia prekybinių santykių atsiradimą. Teorijos tikslas yra išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia santykinį kainų skirtumą ir suteikia lyginamąjį (santykinį) pranašumą. Šiuo atveju didelę reikšmę turi paklausos ir pasiūlos skirtumai. D.Ricardo teorija teigia, kad tai priklauso nuo nevienodo darbo produktyvumo rodiklio, naudojant skirtingas te

echnologijas gamybos procese. Hekšerio-Olino modelis pirmenybę teikia nevienodam aprūpinimui gamybos veiksniais.

2) Vykstantis tarptautinis darbo pasidalijimas teigiamai veikia pasaulinės gerovės rodiklius.

1.3. Paslaugos, tinkančios tarptautinei prekybai

Auganti paslaugų dalis bendrajame nacionaliniame produkte (BVP) neparodo, ar jos dalyvauja tarptautiniuose mainuose, ar ne. Juose gali dalyvauti ne visos paslaugos. Prie nedalyvaujančių tarptautinėje prekyboje priskiriamos visuomeninės, kai kurių privačių tarnybų teikiamos (avalynės, galanterijos remonto, kirpyklų paslaugos) ir kitos panašaus pobūdžio paslaugos.

Literatūroje pateikiama nemažai tarptautinei prekybai tinkamų paslaugų skirstymų, bei klasifikavimo būdų. Šiame darbe pasinaudosime Stern-Hockman sudaryta klasifikacija [Breuss F, 1990,p.110]:
1. Tiesioginės (grynosios) paslaugos. Ši tarptautinių paslaugų grupė nereikalauja kontakto tarp paslaugos siūlytojo ir jos vartotojo, todėl jai nebūdingas tarptautinis mobilumas. Joms yra priskiriamos telekomunikacinės paslaugos (radijas, televizija, palydoviniai ryšiai). Paslaugų sukurtas produktas vartojamas visame pasaulyje, vartojimo vietoje nedalyvaujant gamintojams.
2. Paslaugos, susijusios su tarptautinėmis paslaugos siūlytojų kelionėmis (į paklausų orientuotos paslaugos). Šio tipo paslaugos atitinka kontaktinių paslaugų pobūdį, kai jų realizacijai svarbu, kad siūlytojo gamybos veiksniai (kapitalas ir darbas) dalyvautų užsienyje ir kurtų paslaugas. Neretai reikalingos ir tiesioginės investicijos, kad kapitalo naudojimas bei kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos judėjimas būtų užtikrintas tarptautiniu mastu. Šis paslaugų tipas ypač būdingas daugianacionalinėms įmonėms, kurios paslaugas realizuoja tarptautinėje rinkoje. Reikia pastebėti, kad ne visi gamybos veiksniai dalyvauja užsienio veikloje. Dažnai daugianacionalinių įmonių vadovai pasilieka įmonės centre ir iš ten valdo paslaugas. Taip pat galimas ir laikinas kapitalo veiksnių judėjimas. Šios kategorijos paslaugos suteikiamos užsienio firmoms kaip tarpinis indėlis arba kaip galutinis paslaugų produktas (pavyzdžiui, draudimo paslaugos). Prie jų priskiriamos tarnybos, reikalaujančios žmogaus mąstymo, specialių įgūdžių (inžinerinės pakraipos ir valdymo konsultacijos, bankų ir architektų teikiamos paslaugos). Jos yra susijusios su veiksnių judėjimu ir, specialistų nuomone, labiausiai tinkamos tarptautinei prekybai organizuoti.
3. Paslaugos, susijusios su tarptautinėmis paslaugos pirkėjų kelionėmis (į pasiūlą orientuotos paslaugos). Trečioji paslaugų grupė tai pat priklauso kontaktinėms paslaugoms. Jos yra siūlomos šalyje, kurioje yra apsistojęs paslaugos gamintojas. Tai turizmo paslaugos, įvairių sričių specialistų ruošimo paslaugos (studijos užsienyje), medicininis aptarnavimas bei įvairių kultūrinių renginių organizavimas.
4. Paslaugos, susijusios su tarptautinėmis paslaugos pirkėjų kelionėmis. Ši paslaugų grupė egzistuoja tuomet, kai gamybos veiksniai ir paslaugos vartotojas kartu keliauja į trečiųjų šalį, kurioje paslauga yra gaminama ir parduodama.

2. KONKURENCINIS ŠALIŲ PRANAŠUMAS

1990 metais Amerikos “The Free Press” leidykla išleido Michael E. Porter knygų “Konkurencinis šalių pranašumas”(M.E.Porter,The Competitive Advantage of Nations, 1990, p.855). Šioje knygoje autorius, pasiremdamas iš 10 pasaulio šalių gautais tyrimo rezultatais, nagrinėja klausimų, kodėl šalys įgyja pranašumą vienoje ar kitoje paslaugų ar pramonės srityje ir laimi konkurencinę kovą. M.E. Porter nagrinėja paslaugų sektoriaus išsiplėtimo priežastis ir gamybinių įmonių tendenciją ne tik gaminti, bet ir teikti paslaugas, susijusias su produkto aptarnavimu ir priežiūra.

Taigi, konkurencinis pranašumas, įgytas kitų šalių atžvilgiu tiek pramonės, tiek paslaugų srityje yra sąlygojamas tam tikrų veiksnių, kurie ir nulemia jo įgijimą.

2.1. Konkurencingumo samprata

Dabartiniu metu pasaulio ekonomistai vis dažniau sprendžia klausimą, kodėl vienos šalys laimi, o kitos pralaimi tarptautinėje konkurencinėje kovoje. Šis klausimas kelia susirūpinimą ne tik šalių vyriausybėms, bet ir industrijai. Rasti atsakymą nėra lengva, kadangi jis turėtų būti nagrinėjamas siauresnėje plotmėje. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti tarptautinių firmų sėkmės ir nesėkmės priežastis, patirtas tam tikrose srityse ir šalyse.

Ne viena šalis bandė išsiaiškinti savo konkurencingumo lygį, remdamasi šiomis prielaidomis:
· Makroekonominio fenomeno prielaida. Jų sąlygoja tokie veiksniai kaip palūkanų normos lygis, šalies balanso deficitas. Tačiau, kai kuriose šalyse gyvenimo lygis nuolatos kyla, nepriklausomai nuo biudžeto deficito (Japonija, Italija, Korėja) ir aukštų palūkanų normų.
· Pigios ir gausios darbo jėgos prielaida. Prielaida nepasitvirtina Vokietijoje, Šveicarijoje bei Švedijoje. Šiose šalyse vyrauja dideli atlyginimai, tačiau jaučiamas darbo jėgos trūkumas. Japonijos pavyzdys rodo, kad nors šalyje vyrauja maži atlyginimai bei darbo jėgos perteklius, tačiau su darbo stokos problemomis buvo susiduriama tol, kol nebuvo automatizuota didžioji darbo vietų dalis.
· Gamtinių išteklių prielaida. Vyrauja nuomonė, kad konkurencingumas priklauso nuo šalies viduje turimų gamtinių išteklių įvairovės ir kiekio. Tačiau tuomet, ši prielaida nepasiteisina tokiose šalyse kaip Vokietija, Šveicarija, Japonija, kuriose gamtiniai ištekliai riboti, o didžioji žaliavos dalis yra importuojama.
· Vyriausybinės politikos prielaida. Konkurencingumas yra siejamas ir su vyriausybės taikoma politika, jos uždaviniais, eksporto ir subsidijų rėmimu ir su kitais reikalavimais. Nuomonė, kad tai yra sėkmės priežastis nėra visiškai teisinga, bei visuomet pasitvirtinanti. Turimi pavyzdžiai rodo, kad dažnai vyriausybinis kišimasis gali būti nesėkmės priežastimi. Pavyzdžiui, Japonijos vyriausybės daroma įtaka Japonijos aviacijos pramonei, programinės įrangos srityse neleido šaliai užimti aukštų tarptautinių pozicijų.
· Darbo organizavimo ir valdymo prielaida. Ši prielaida vėlgi negali tiksliai nusakyti konkurencingumo lygio šalyje, kadangi kiekvienai pramonės šakai reikalingas kitoks valdymo metodas. Be to, kiekviena šalis turi savitą ir tik jai būdingą valdymo stilių ir metodus. Tyrimais įrodyta, kad japoniškoji valdymo teorija (W.Ouchi teorija’Z’) netinka amerikietiškojo tipo organizacijai. Todėl taikyti vienodą valdymo metodą visose industrijos srityse ir įvairiose šalyse nebūtų tikslinga ir visuomet sėkminga.

Išvardintos prielaidos nesuteikia galimybės atskleisti konkurencingumo priežasčių ir paaiškinti firmų sėkmės paslapčių. Jos yra tik kaip priemonė, kuri padeda aiškintis reiškinį, tačiau neduoda konkretaus atsakymo.

Norint atskleisti tikrąsias konkurencingumo priežastis, visų pirma reikalinga apibrėžti konkurencingumo sąvoką [M.E.Porter,1995,p.6]. Ji suprantama plačiau nei vien kaip ekonominė gerovė. Šalies gyventojų gerovė kyla ne dėl konkurencingumo, bet dėl produktyvumo rodiklių. Šis rodiklis parodo, kaip efektyviai šalis sugeba panaudoti turimus išteklius bei kapitalą. Produktyvumas – tai darbo ar kapitalo kiekis, sunaudotas produkto ar paslaugos gamybos procese. Jis priklauso nuo produkto kokybės, savybių ir pasiekto efektyvumo laipsnio, jį gaminant. Kuo produktyvumo rodiklis šalyje aukštesnis, tuo aukštesnis pragyvenimo lygis, kadangi mažesnių kapitalo sąnaudų dėka didinami darbuotojų atlyginimai. Žmonės gali daugiau laiko skirti laisvalaikiui, socialinė gyventojų padėtis gerėja. Kartu yra patenkinamas ir saugumo poreikis. Produktyvumo rodiklis atspindi ekonominę šalies situacijų ir jos sugebėjimų konkuruoti tarptautinėje prekių ir paslaugų rinkoje.

Tarptautinė prekyba, užsienio investicijos suteikia galimybę produktyvumo rodiklį padidinti, atsisakant nuomonės, kad šalis turi gaminti visų rūšių prekes ir paslaugas. Ji turėtų specializuotis tose industrijos srityse ir atskiruose jos segmentuose, kuriuose yra santykinai produktyvesnė, o importuoti tas prekes ir paslaugas, kurios šalies viduje yra mažiau produktyvios nei užsienio konkurentų.

Šalis, kurioje steigiami užsienio firmų filialai ar kuriamos bendros įmonės, taip pat turi galimybę padidinti produktyvumą. Jos eksportas padidėja, gaunamas pelnas, kuris grįžta į šalį ir padidina valstybės nacionalines pajamas. Japonijos įmonės įkūrė daug savo filialų Korėjoje, Taivanyje, Hong Konge bei Tailande. Tokiu būdu, abi šalys pasiekė savo tikslus ir pagerino ekonominius rodiklius.

Tačiau reikia pabrėžti, kad tarptautinės prekybos ir užsienio investicijų daromas poveikis šaliai gali būti ir žalingas. Augantys tarptautinės konkurencijos tempai kelia ir produktyvumo rodiklio normą. Todėl tam, kad mažiau ekonomiškai stipri šalis galėtų konkuruoti, ji turi pasiekti užsienio konkurentų lygį, o tai padaryti dažnai yra tiesiog neįmanoma.

Apibendrinant konkurentinės šalies sąvokos apibrėžimą, reikia pabrėžti, kad nei viena šalis negali turėti konkurencinio pranašumo visose industrijos srityse. Norint įgyti konkurencinį pranašumą, reikia susikoncentruoti tik tose srityse, kuriose šalis yra produktyvi. Taigi, firmų sėkmės priežastys tarptautinėje rinkoje glūdi šalies sugebėjime efektyviai panaudoti darbo ir kapitalo išteklius. Kuo efektyviau šie veiksniai yra panaudojami, tuo šalis įgyja stipresnę padėtį ir gali konkuruoti tarptautiniu mastu.

2.2. Nacionalinis konkurencinis pranašumas paslaugų industrijoje

Tarptautinė konkurencija aktyviausiai pasireiškia pramoninių (gamybinių) prekių rinkoje. Automobiliai, video aparatūra, įvairūs įrengimai yra nauji tarptautinės rinkos simboliai. Pokariniu laikotarpiu pramoninių prekių prekyba auga daug spartesniais tempais nei pasaulinis bendrasis nacionalinis produktas (BVP), o statistiniai duomenys rodo, kad pramoninės prekės sudaro didesniąją visos prekybos dalį. Todėl dažniausiai yra diskutuojama apie pranašumą, įgyjamą pramoninių prekių rinkoje, o ne paslaugose.

Dabartiniu metu, paslaugų vaidmuo smarkiai išaugo. Finansinių, pervežimo ir komunikacinių paslaugų vystymasis yra Pramoninės revoliucijos pasekmė, nors konkurencija paslaugų sektoriuje tarptautiniu mastu vyko nuolat. Jau XX amžiaus pradžioje kompanijos konkuravo turizmo, draudimo, laivininkystės ir kitose paslaugų srityse. Beje, ilgą laiką paslaugos tarnavo šalies vidaus poreikiams, o prekyba jomis buvo santykinai maža.

Požiūris į paslaugas smarkiai pasikeitė. Paslaugų sektorius auga proporcingai šalies ekonomikos augimui visose išsivysčiusiose šalyse. Tik dabar įvairių šalių vyriausybės pradeda žiūrėti į paslaugas kaip į svarbų ekonominį elementą. Tarptautinė paslaugų konkurencija turi tendenciją didėti. Tokios didelės tarptautinės kompanijos kaip McDonald’s ir Servicemaster (JAV), Saatchi & Saatchi ir Hawley Group (Dž.Britanija), Adia (Šveicarija) ir International Service System (Danija) plečia savo veiklą. Turimi valstybinės statistikos duomenys rodo, kad tarptautinės konkurencijos mastas yra kur kas didesnis nei pateikiama statistinėse išvadose.

Paslaugų ir pramoninių prekių nacionalinis konkurencinis pranašumas įvairiose šalyse skiriasi. Šveicarijos firmos pirmauja bankinių, logistinių, laikinosios pagalbos, konsultavimo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugų srityse. Didžiosios Britanijos firmos pirmaujančias pozicijas užima draudimo, aukcionų organizavimo, pinigų valdymo bei konsultavimo srityse. Švedų firmos yra pranašesnės už kitas, teikiant laivininkystės ir aplinkos apsaugos inžinerines paslaugas. Singapūro firmos turi stiprias pozicijas laivų remonto, avialinijų, uostų aptarnavimo srityje. Amerikos kompanijos pirmauja viešbučių valdymo, apskaitos, reklamos ir kitų plačiai paplitusių paslaugų srityje. Tačiau tokios ekonomiškai stiprios šalys kaip Vokietija, Japonija ir Italija užima tik keletą pirmaujančių pozicijų tarptautinėje paslaugų rinkoje, nors turi plačiai šalies viduje išvystytų paslaugų tinklų (M.E.Porter, 1990, p.255). Dėl nuolatinio konkurencijos augimo, paslaugos sudėtingėja, o nacionalinio konkurencinio pranašumo įgijimas turi didžiulę reikšmę visoms šalims ir jose esančioms firmoms.

2.2.1.Paslaugų reikšmė šalies ekonomikai

Siekiant geriau suprasti didėjančių paslaugų industrijos svarbą ir tarptautinį jos mastą, reikia suvokti paslaugų prigimtį ir jų reikšmę šalies ekonomikai. Periodiškai teikiamos paslaugos (Term Services) apima didelę dalį įvairių pramonės sričių. Paslaugos yra teikiamos tam tikriems vartotojams, tačiau jos nėra suprantamos kaip materialinių prekių įsigijimas dėl neapčiuopiamumo savybės. Paslaugos dažnai skiriamos į dvi kategorijas:
1. Teikiamas verslui ir įvairioms institucijoms;
2. Teikiamas atskiriems individams ir namų ūkiams.

Dėl didelio paslaugų išplitimo masto ir jų įvairovės nėra visuotinai priimtos paslaugų klasifikacijos. Paslaugų sferoje konkurencinis pranašumas gali būti suprantamas atskiros paslaugų šakos lygyje taip pat kaip ir pramoninių prekių, kadangi konkurencinio pranašumo šaltiniai tarp jų labai skiriasi.

Dažnai paslaugų šakos apibrėžimas yra netikslus ir todėl atsiradę dviprasmiškumai didėja vystantis tikrajai paslaugų prigimčiai. Pavyzdžiui JAV, jei priežiūra atlieka, gaminanti firma, o į darbuotojų sąrašų įtraukiami ir tie, kurie tą priežiūrą atlieka, tuomet už atliktą paslaugą gautos pajamos nėra parodomos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tačiau jei šią paslaugą atlieka kontraktinė įmonė, tuomet tiek darbuotojai, tiek pajamos yra parodomi įmonės apskaitoje. Todėl, esant tokiems reiškiniams, paslaugų industrijos augimo rodikliai gali būti didesni, nei yra iš tikrųjų.

Norint išsiaiškinti paslaugų reikšmę ekonomikai, reikalinga suvokti namų ūkių bei institucijų vaidmenį paslaugų sferoje. Egzistuoja tam tikras vertės formavimosi (įvertinimo) procesas, kuris priklauso nuo to, kaip firmos organizuoja ir atlieka darbų. Firmos veikla yra suskirstoma į daug mažesnės apimties darbų, kuriuos atlieka paskirti asmenys ( pavyzdžiui, technikos prižiūrėtojai atlieka remonto darbus, pardavimų agentai ieško klientų ir t.t.).Tokiu būdu, firma formuoja tam tikrą paslaugos ar prekės vertę. Galutinę vertę firma apskaičiuoja, kai numatomas apytikslis pirkėjų skaičius, kuris yra suinteresuotas prekės ar paslaugos įsigijimu. Firma pelningai dirba tuomet, kai produkto ar paslaugos realizavimas viršija gamybos proceso kaštus. Norėdama įgyti konkurencinį pranašumą, ji privalo nustatyti panašias paslaugų kainas, kaip ir konkurentai, tačiau atlikti proceso funkcijas efektyviau (mažesniais kaštais) arba rasti unikalų jų atlikimo būdų, kuris leistų padidinti paslaugos ar prekės vertę ir sudarytų galimybę pirmiesiems nustatyti pradinę prekės ar paslaugos kainą.

Pirkėjai, kurie yra juridiniai asmenys (firmos, organizacijos) turi savas vertės formavimo skales, taip kaip ir firmos-parduodančios prekes ar paslaugas. Namų ūkiai irgi ne išimtis. Jie užsiima individualia veikla ir veikia nuolatinėje aplinkoje. Nors namų ūkių veikla ir skiriasi nuo juridinio asmens statusą turinčių organizacijų, tačiau vertės formavimosi proceso struktūroje galima rasti nemažai panašumų.

Paslaugos vertės formavimosi proceso padalinimas į atskiras veiklas egzistuoja ir namų ūkių veikloje, pavyzdžiui, maisto paruošimas, automobilių priežiūra, pramogos. Ir firmos, ir namų ūkiai susiduria su pasirinkimo galimybe paslaugas atlikti pačiam, samdyti asmenį, ar firmų (kirpyklų, transporto paslaugos).

Namų ūkių ir firmų teikiamų paslaugų paklausa sparčiai didėja. Tai lemia trys pagrindiniai veiksniai:
1. Augantis sudėtingų paslaugų poreikis;
2. Paslaugų veiklos deintegracija;
3. Visuomeninių paslaugų privatizavimas, kuris dažniausiai yra pirmųjų dviejų veiksnių rezultatas.

Išsilyginimo (suvienodėjimo) tendencija jaučiama tose paslaugų srityse, kurios anksčiau buvo tiksliai apibrėžtos kaip atskiros arba susijusios su prekėmis. Pavyzdžiui, remonto paslauga gali būti atlikta nekviečiant specialios tarnybos į namus, kadangi produkto techninės ir technologinės savybės leidžia tai padaryti pačiam. Paslaugos, kaip ir prekės, pateikimas yra svarbus, kai kuriose paslaugų šakose ir ypač tradicinėmis tapusiose teikiamose namų ūkių – tai skalbimo, grožio salonų, kino, teatro ir kitų dėl jų paklausos šalies viduje sumažėjimo. Tačiau augimų lemiantys veiksniai nusveria tuos, kurie pastaruoju metu yra linkę mažėti.

2.2.2. Paslaugų poreikio augimas

Namų ūkiai ir firmos reikalauja vis didesnės paslaugų apimties, aukštesnės jų kokybės bei sudėtingumo. Augančių namų ūkių paslaugų paklausų atspindi įvairūs veiksniai. Žemiau pateikti veiksniai atspindi JAV paslaugų paklausos formavimąsį ir mažiau tinka šalims, kurių pranašumas nėra plačiai paplitęs:
· didėjantis turtinis perteklius;
· geresnės gyvenimo kokybės poreikis;
· daugiau laisvo laiko;
· urbanizacijos procesai (naujų paslaugų poreikis);
· demografiniai pokyčiai, kurie didina vaikų ir senų žmonių skaičių šalyje;
· socialiniai-ekonominiai pokyčiai, tokie kaip karjeros siekiančios šeimos, asmeninio laiko mažėjimas, bei mažėjantys bendri šeimos interesai (pavyzdžiui, valgymas kartu prie vieno stalo);
· pirkėjų poreikių sudėtingumas, kuris sudaro sąlygas paslaugų sektoriaus plėtrai (pavyzdžiui, asmeninės finansinės paslaugos);
· technologiniai pokyčiai, kurie gerina paslaugų kokybę ir sudaro palankias sąlygas naujų paslaugų grupių susidarymui (medicininės priežiūros, kabelinės televizijos, duomenys reikalingi personaliniams kompiuteriams).

Paslaugų poreikis auga ir dėl sudėtingų valdymo procesų, internacionalizavimo (ryšių plitimo). Atsiranda naujų ir siauros specializacijos paslaugų rūšių, pavyzdžiui, laikinosios pagalbos, siūlant darbo jėgos paslaugas, konfliktų sprendimo, kuponų apdorojimo ir kitos, kurios reikalingos stambesnėms paslaugų grupėms, kaip reklama, apskaita, konsultavimas, informacinės sistemos, bankininkystė, marketingas. Sudėtingesnės technologijos produktai reikalauja modernesnio dizaino bei geresnės priežiūros. Paslaugų vaidmuo didėja ir dėl egzistuojančios tarptautinės konkurencijos. Technologiniai pokyčiai atveria galimybes naujų paslaugų susiformavimui (pavyzdžiui, pavojingų medžiagų pašalinimo, medžiagų išbandymo ir t.t.).
2.4.Tarptautinė paslaugų konkurencija

Vystymosi rezultatas – tai sparčiau augantis paslaugų sektorius bei naujo tipo paslaugų atsiradimas daugelyje pasaulio šalių. Modernios technologinės ir techninės valdymo naujovės į paslaugų sektorių skverbiasi daug greitesniais tempais nei prieš keletą dešimtmečių į gamybinį sektorių. Per pastaruosius metus pasikeitė ne tiktai paslaugų pobūdis, bet atsirado galimybė konkuruoti tarptautiniu mastu.

Tarptautinė konkurencija paslaugų srityje įgauna vis įvairesnes formas. Kaip ir gamybinė, paslaugų firma tarptautiniu mastu konkuruoja išplėsdama savo veiklą šalies regionuose bei kitose šalyse. Daugelio paslaugų prigimtis reikalauja, kad jos būtų atliekamos ten, kur yra pirkėjas. Rezultatas – tai firmos filialų ar naujų padalinių įkūrimas šalyse, kuriose atitinkama paslauga bus teikiama. Pavyzdžiui, garsios JAV apskaitos kompanijos “Big Eight” vyriausioji valdyba yra Amerikoje, o filialai išdėstyti beveik visame pasaulyje. Problemų atsiranda sprendžiant, kokiose šalyse išplėsti veiklą, susijusią su rėmimu t.y. teikti pagalbą technologijos vystymo, mokymo srityse. Dažniausiai ši veikla vykdoma firmos tėvynėje.

2.4.1.Tarptautinės paslaugų konkurencijos tipai

Tarptautinė konkurencija paslaugų sferoje yra trijų tipų, nors galimi ir šių tipų persipynimo variantai.
1. Mobilūs pirkėjai keliauja į šalį, kurioje paslauga atliekama. Sprendimas paslaugų atlikti pirkėjo teritorijoje gali būti pakeistas sprendimu – pirkėjui atvykti į šalį, kurioje paslauga yra teikiama. Šis variantas dažnai vyrauja tradicinėse ir naujai besikuriančiose paslaugų srityse. Tai turizmas, švietimas, sveikatos apsauga, laivų remontas, sandėliavimas, aerouosto paslaugos, krovinių pervežimas ir kitos. Įvairios šio tipo formos, konkuruojant tarptautiniu mastu, suteikia daugianacionalinėms firmoms galimybę pasirinkti, kurioje šalyje teikti konkrečias paslaugas, kad tai būtų pelninga visiems jos padaliniams, išsidėsčiusiuose skirtingose valstybėse. Mobilus pirkėjas keliauja į šalį, kurioje paslauga yra teikiama, kadangi ji mažiau kainuos bei bus labiau diferencijuota nei pirkėjo tėvynėje ar kitur, netgi tada, jei kelionės išlaidas paslaugų teikianti šalis yra įtraukusi į paslaugos kainų.
2. Firmos, teikiančios paslaugas kitose šalyse, įdarbina vietinį personalų ir naudoja vietinius įrengimus. Kai kurios paslaugos, teikiamos užsienio pirkėjams, įdarbinant vietinį personalų ir naudojant jų įrengimus, pavyzdžiui, konsultavimo, architektūros srityje, kuomet profesionalai keliauja į kliento šalį surinkti reikalingų duomenų ar pranešti rezultatų. Kitas pavyzdys yra inžinerija. Pagrindinis personalas dirba tėvynėje, o grupė specialistų vyksta į užsienį surinkti duomenų, dirbti su užsakovais ar įrengti darbo vietas. Šis tarptautinės konkurencijos tipas yra paplitęs srityse, kur dažnas kontaktas su vartotoju nėra reikalingas, o paslauga yra teikiama tik iš anksto numatytą laiko tarpą, arba tais atvejais, kai pirkėjas lengvai gali bendrauti su firma esant tam tikram atstumui. Vienas iš pavyzdžių yra pakartotinis draudimas pasibaigus sutarties terminui. Iškilusios problemos su klientu gali būti išsprendžiamos telefonu arba per agentą, esantį toje šalyje. Londono Lloyd’s daugumų verslo operaciją atlieka užsienyje, tačiau pagrindinis firmos personalas dirba Londone arba jo apylinkėse. Šis tarptautinės konkurencijos tipas tinka kompiuterių priežiūrą atliekančioms firmoms, nuomos paslaugoms ir kt.
3. Firmos, teikiančios paslaugas kitose šalyse, įkuria padalinius, kuriuose dirba vietiniai gyventojai arba atsiųsti žmonės. Trečiasis tarptautinės paslaugų konkurencijos pasireiškimo tipas yra labiausiai paplitęs. Firma įkuria filialus ar skyrius šalyje, kurioje bus teikiama paslauga. Dažniausiai rėmimo veikla vykdoma tėvynėje, o svečioje šalyje vyksta tam tikros paslaugos pristatymas. Toks paslaugos tiekimo mechanizmas pasirenkamas dėl keleto priežasčių:
Ž kontakto su pirkėju poreikis;
Ž laiko sąnaudų mažinimas;
Ž kelionės išlaidų mažinimas.
Paslaugų teikiančios firmos personalas laikinai yra siunčiamas į pirkėjo šalį tuo tikslu, kad samdomas vietinis personalas susipažintų su darbo metodika, kuris praėjus tam tikram laiko tarpui, užims atvykusių konsultantų vietas. Toks tarptautinės konkurencijos tipas vyrauja apskaitos, reklamos, viešbučių, greito maisto, mašinų nuomos ir kitose paslaugų srityse.

Pirmieji du tarptautinės paslaugų konkurencijos tipai – tai tarptautinės prekybos atspindžiai. Trečiasis atspindi užsienio investavimo bruožus.

Ne mažiau svarbūs yra ir visų trijų tipų persipynimo deriniai, egzistuojantys tiek visoje paslaugų industrijos sistemoje, tiek ir konkrečiose firmose. Apskaitoje didžioji darbo našta tenka samdytam personalui, o pagrindinės firmos specialistai atvyksta spręsti sudėtingų ir svarbių problemų ar vadovauti ypač sudėtingiems projektams. Toje pačioje šakoje konkurentai gali vadovautis ne vienodais tarptautinės konkurencijos tipų deriniais. Konsultavimo paslaugų firmos dažniausiai turi filialus užsienyje, tuo tarpu mažesnės ir siauresnės specializacijos kompanijos atstovus siunčia į užsienį susitikti su klientais. Tarptautinė prekyba ir užsienio investicijos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios daugelyje paslaugų šakų. Panaši situacija yra ir pramonėje.

Konkuruojant tarptautiniu mastu, paslaugų firmos steigia aljansus su kitų šalių firmomis. Šie aljansai, beveik visada veda tarptautinę paslaugų firmą prie partnerystės su vietinėmis firmomis šalyse, kuriose yra teikiama paslauga. Pavyzdžiui, Amerikos firma Bechtel &Fluor galėtų vadovauti projektui, o Italijos ir Vokietijos firmas pasirinkti savo partneriais, kurie būtų atsakingi už tam tikras veiklos sritis, pasinaudoti Korėjos ar Filipinų firmų paslaugomis, kurios surastų reikiamą darbo jėgos kiekį bei aprūpintų pirmojo lygio vadovais. Skirtinga veikla vertės formavimosi proceso struktūroje dažnai skirstoma tarp skirtingų šalių firmų, atsižvelgiant į jų konkurencinius pranašumus.

Tarptautiniai konkurentai, veikdami kartu su vietiniais, daugelyje paslaugų šakų įtakoja šakos apyvartos apimtis. Dėl to, įvairios protekcionizmo formos yra bendros visoje paslaugų industrijoje. Šios importo kliūtys, kintančios dėl valdymo skirtumų (tokių kaip skirtingi reikalavimai bankų atsargų rezervui), kurie suteikia vietinėms firmoms pranašumų prieš užsienietiškas bei visiško užsienio firmų steigimosi uždraudimo tam tikrose paslaugų šakose. Pavyzdžiui, užsienio firmos negali dalyvauti Japonijos ir Amerikos valstybės rengiamuose statybos projektuose.

2.4.2. Paslaugų konkurencijos internacionalizavimas

Tarptautinės paslaugų konkurencijos reikšmė ir mastas nuolat auga. Profesionaliai valdomos daugiavienetinės paslaugų firmos ieško galimybių tarptautiniam verslui plėtoti. Dabartiniu metu tarptautinę paslaugų konkurenciją įtakoja tokie veiksniai:
1. Panašūs paslaugų poreikiai. Beveik visame pasaulyje poreikiai paslaugoms yra panašūs. Dauguma paslaugų lengvai prisitaiko prie vietinių sąlygų sąlyginai mažais kaštais.
2. Mobilesni ir informuotesni paslaugų pirkėjai. Greitai besikeičiantis informacijos srautas, transportavimas ir patogūs keliavimo būdai suteikia paslaugų pirkėjams galimybę ieškoti geriausių paslaugas teikiančių pasaulinių firmų. Platus pirkėjų akiratis bei pakankamos žinios apie pasaulines paslaugų firmas leidžia jiems pasirinkti kur pirkti paslaugas. Vis dažniau paslaugos pirkėjai pasirenka žinomas užsienio firmas ir teikia joms pirmenybę.
3. Gamybos masto ekonomijos ir geografinio akiračio plėtra. Daugiavienetinių firmų įgytas pranašumas skatina užsienio firmų filialų steigimąsį. Gamybos masto ekonomiją sudaro palankias sąlygas pasaulinėms paslaugų firmoms išskaidyti technologinės plėtros kaštus, kvalifikuotų infrastruktūrų ir kitų veiklų pajamų iš pardavimo pagrindu. Pasaulinė firma siekia įgyti ir kitų pranašumų. Ji gali aptarnauti savo klientus visur, atskirdama save nuo vietinės konkurencijos. Pasaulinių filialų aukštas įvertinimas ir pripažinimas gali užgožti vietines paslaugų firmas.
4. Didesnis paslaugų personalo mobilumas. Galimybė pasiekti gamybos masto ekonomijų išauga, kadangi paslaugų firmų darbuotojai dabar jau gali patys nuvykti į užsienio šalį ir pristatyti savo paslaugas su sąlyga, kad reikalingas kontakto su vartotoju laikas yra santykinai trumpas.
5. Padidėjusi galimybė veikti nutolusius pirkėjus. Dėl telefoninių linijų, greito siuntinių pristatymo ir daugelio kitų paslaugų rūšių egzistavimo, nutolusius pirkėjus galima pasiekti greičiau, net jei jie gyvena užsienyje.
6. Šalių skirtumai kaštų, kokybės ir vietinių firmų paslaugų įvairovėje. Dideli skirtumai išlieka kokybės ir paslaugų kaštų srityse skirtingose šalyse. Paslaugų sektoriaus vystymosi galimybės skirtingose šalyse nevienodos ir šie skirtumai svarbesni bei gamybinio vystymosi padėtis. Tokios šalys kaip JAV ir Didžioji Britanija turi didesnę patirtį didelių daugiavienetinių firmų steigimo ir vystymo procese. Tai skatina paslaugos pirkėjus ieškoti geriausių firmų paslaugai įsigyti, o pranašumų turinčioms firmoms stengtis teikti savo vartotojams kuo aukštesnės kokybės paslaugas.

Išvardinti veiksniai, darantys įtaką tarptautiniam paslaugų augimui, nežiūrint santykinai aukštų prekybos barjerų, pasitvirtina daugelyje paslaugų industrijos sričių. Visuotinis susitarimas dėl muitų ir tarifų paslaugų srityje (VSTP) stengiasi sumažinti paslaugų prekybos barjerus. Šis klausimas buvo sprendžiamas aštuntajame VSTP organizuotame Urugvajaus raunde, kuris vyko Punta dėl Este mieste. VSTP buvo panaikinta ir įkurta nauja Pasaulinės prekybos organizacija, kurios vienas iš daugelio uždavinių – spręsti paslaugų prekybos liberalizavimo klausimus.

2.4.3. Paslaugų ir pramoninių prekių ryšys

Negalima teigti, kad paslaugos ir prekės yra visiškai nesusijusios. Egzistuoja glaudus ryšys tarp prekių ir paslaugų. Pramoninių prekių ir paslaugų ryšys yra svarbus nagrinėjant konkurencinį pranašumą paslaugų (ar prekių) gamyboje. Išskiriami trys pagrindiniai šio ryšio tipai:
1. Pirkėjo-tiekėjo ryšys. Šis tipas yra susijęs su pirkėjo ir tiekėjo vertės formavimosi procesu. Dauguma paslaugų industrijos susiformavo deintegruojant gamybinių firmų veiklą t.y. atskiriant paslaugas nuo gamybos proceso. Tai reiškia, kad neegzistuojant vietinėms gamybinėms firmoms paslaugų paklausa yra labai ribota. Nors paslaugų firmos taip pat perka kai kurias paslaugas, tačiau paslaugų šakos visgi priklauso nuo gamybinių firmų dėl svarbaus apyvartos pasiskirstymo. Be to, šalies gamybinio sektoriaus struktūra gali daryti įtaką paslaugų tipams ir jų skaičiui.
2. Paslaugos glaudžiai susijusios su pramoninių prekių pardavimu. Antrasis tipas atsiranda tuomet, kai pramoninių prekių pardavimas tiesiogiai veikia su jomis susijusių paslaugų paklausų. Pavyzdžiui, kompiuterio pardavimas sudaro sąlygas teikti programavimo, duomenų rinkimo ir apdorojimo paslaugas, bei rengti darbo su kompiuteriu kursus. Dar vienas paprastas pavyzdys, tai ryšys tarp eksportuojamų prekių ir draudimo, transportavimo ir finansinių paslaugų. Tarptautinė gamybinės firmos sėkmė gali sudaryti sąlygas atitinkamos paslaugos pardavimui užsienyje. Teikiamos tos pačios šalies paslaugos gali būti efektyvesnės kaštų atžvilgiu, kadangi paslaugų firma jau turi įgijusi pakankamą patirtį panašioje srityje. Gamybinės firmos gali padėti paslaugų firmoms įeiti į užsienio rinkas jas rekomenduodamos.
3. Pramoninės prekės yra susijusios su paslaugų pardavimu. Šis tipas yra priešingas antrajam. Kai kurių paslaugų pardavimas (konsultacijos valdymo klausimais, inžinerijos srityje) gali sudaryti sąlygas pramoninių prekių paklausos atsiradimui (arba jos padidėjimui).

Prekių ir paslaugų ryšiai skiriasi jungties stiprumu ir jos pastovumu. Pirkėjo-pardavėjo ryšys yra reikalingas, tuo tarpu kitu du kinta priklausomai nuo paslaugų šakos svarbos bei pastovumo. Ryšys stipresnis tuomet, kai prekės ir su jomis susijusios paslaugos jungiamos technine jungtimi, ar patogumu abi pirkti iš karto. Kadangi pirkėjai turi galimybę gauti daugiau žinių, jie pripažįsta, kad šalies paslaugų tiekėjai gali turėti keletą pranašumų aptarnaudami savo šalies prekes tol, kol produkto įėjimas sudėtingas, o techninė jungtis tarp šalių ir paslaugų yra stipri.

2.5. Nacionalinis konkurencinis paslaugų pranašumas

Tiek prekių, tiek paslaugų srityse, atskiros šalys turi labai skirtingų nacionalinio pranašumo lygį.

JAV, Didžioji Britanija ir Šveicarija – tai šalys, turinčios daugiausia lyderio pozicijų tarptautinėje paslaugų rinkoje. Net ir surinkus visų šalių duomenis, vargu ar minėtos šalys prarastų lyderio pozicijas. Iš pateiktų duomenų matome, kad ekonomiškai stiprios šalys: Vokietija, Japonija, Italija, tik nedaugelyje paslaugų sričių turi įgijusios pranašumus. Tačiau reikia pastebėti, kad jos turi gerai išvystytų ir organizuotų šalies vidaus paslaugų sektorių.

3. KONKURENCINIO PRANAŠUMO REALIZAVIMO
GALIMYBĖS LIETUVOJE

Lietuvos ekonomikos konkurencingumas pasaulinėje rinkoje yra jos struktūros pertvarkymų ir prioritetų, kaip veiksmingo ekonomikos ugdymo ir modernizavimo kriterijus. Prioritetinė struktūrinio ekonominio augimo jėga yra mokslinė-techninė pažanga, inovacijos technologijos srityje, o taip pat gerai organizuotas darbo procesas [Baranauskas V, 1996, P.14].

Vykstantis Lietuvos ūkio pertvarkymo procesas pakeičia jo struktūrą, kuri sudaro palankias sąlygas paslaugų sektoriui plėstis. Remiantis užsienio prekybos modeliais ir empirinių tyrimų metu nustatytais, konkurencingumą skatinančiais veiksniais, pabandysime nustatyti Lietuvos konkurencingumo lygį ir jos galimybes konkuruoti tarptautiniu mastu.

Lietuvos paslaugų sektoriaus įvertinimui, pasinaudosime kabinetinio tyrimo metodu t.y. vadovausimės ne asmeninio tyrimo metu gautais rezultatais, bet statistiniais šalies duomenimis.

Aptarsime Lietuvos ekonominę situaciją, kuri geriausiai atspindi konkurencinio pranašumo įgijimo galimybes. Pagrindinius šalies ekonominį gyvenimą formuojančius veiksnius – gamybos, pajamų, vartojimo ir kaupimo lygį atspindi BVP struktūra ir mokėjimo balanso rodikliai. Šalies mokėjimų balansas apibūdina jos užsienio ekonominių ryšių subalansuotumo lygį. 1 lentelėje pateikiami svarbiausi duomenys, kurie nusako šių ryšių subalansuotumą. Tai prekių ir paslaugų eksporto ir importo santykis, prekių ir paslaugų balansas [ Tauragis R., 1996, P. 1].

1 lentelė. Baltijos valstybių mokėjimų balanso pagrindiniai rodikliai 1999 metai
(procentais nuo BVP)

Lietuva Latvija Estija
Prekių eksportas 42.2 29.9 47.5
Prekių importas 53.6 48.3 71.8
Prekių balansas -11.4 -18.4 -24.3
Paslaugų balansas 1.7 6.8 11.8
Einamosios sąskaitos balansas -8.2 -9.8 -10.2
Tiesioginės užsienio investicijos 2.0 n/d 3.2
Portfelinės užsienio investicijos 1.2 n/d 4.6
Kapitalo ir finansinė sąskaita 8.8 n/d 13.0
Oficialūs rezervai (padidėjimas) -0.2 n/d -2.3

Taigi, iš 1 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad visų trijų Baltijos valstybių prekių balansas 1999 m. buvo neigiamas. Šalys importavo daugiau prekių, nei eksportavo į kitas užsienio šalis. Tačiau paslaugų balanso rodikliai yra teigiami ir tai reiškia, kad Lietuvos teikiamų paslaugų užsieniečiai pirko daugiau, nei jų pardavė Lietuvoje. Palyginus su Latvija ir Estija, Lietuvos paslaugų balanso rodiklis yra mažiausias ir sudaro tik 1.7 % nuo BVP. Lietuvos paslaugomis naudojosi mažiau užsieniečių nei Latvijos ir Estijos per 1999 metus. Tačiau teigiama balanso išraiška leidžia manyti, kad Lietuva turi realių galimybę parduoti savo paslaugas užsienyje ir siekti konkurencinio pranašumo.

1995-2000 m. laikotarpis šalyje buvo permainingas. Vyravo nestabili ekonominė ir politinė situacija. Vyko spartus įvairaus profilio įmonių kūrimasis, kuris, kaip rodo BVP struktūra labai padidino paslaugų sektorių. 1997 m. jis sudarė 39.7% bendrojo vidinio produkto, o 1998 m. – 59.7%. Paslaugų sektoriaus padidėjimas nulėmė kitų Lietuvos industrijos šakų sumažėjimą. Pramonės sektorius sumažėjo 16.1% 1995-1999 m. laikotarpiu. Paslaugų sektoriaus padidėjimui įtakos turėjo ir šalyje vykęs privatizavimo procesas, kurio metu daugelis privatizuotų įmonių pakeitė savo profilį ir iš gamybinių tapo prekybinėmis. Lietuvos Respublikos įmonių rejestro duomenimis, iki 1999 m. kovo 8 d. šalyje buvo užregistruotos 139315, veikė 115810 ir buvo likviduotos 23505 įmonės. Paslaugas teikia 74.2% visų Lietuvos įmonių; pramonė – 17.24% ; statyba – 3.89% ; žemės ūkis – 2.61%. Dauguma paslaugų įmonių Lietuvoje užsiima prekybine veikla. Įmonių rejestro duomenimis, iki 1999 m. kovo mėn. net 29.3% įmonių įregistravo savo įstatuose didmeninės prekybos operacijas, apie 28.6% įmonių nurodė užsiimančios mažmenine prekyba ir buitinių prekių remontu ir net 25.7% įmonių ketina vykdyti užsienio prekybos pirkimo-pardavimo operacijas [D.Šlekienė, 1996, P. 21.]. Duomenis Lietuvos statistikos departamentui 1999 m. pateikė 9624 įmonės, iš jų 54 % personalinės įmonės, kurios yra mažos, nes dirba mažiau nei dešimt darbuotojų. Apie 3 tūkstančius įmonių teikė paslaugas įsigijusios patentus. 1999 m. Lietuvos gyventojams paslaugų buvo suteikta už 1782.8 mln.Lt, iš jų 66 % gyventojams. Tačiau palyginus su 1998 m. paslaugų apimtys sumažėjo 0.9%. 1999 m. gyventojams suteiktų paslaugų apimtyje didžiausių dalį (52 %) sudarė keleivių pervežimo ir ryšių paslaugos. Asmeninio naudojimo ir buitinių daiktų remontas, pramogų, kultūros ir sporto bei kitos aptarnavimo paslaugos sudarė 11 % .

Palyginus su išsivysčiusiomis Vakarų šalimis, Lietuvoje yra tik keletas paslaugų sričių, kuriose ji galėtų turėti konkurencinį pranašumų.

3.1. Turizmas

Ši paslaugų rūšis yra tinkama tarptautinei paslaugų prekybai, be to, šalis turi palankią geografinę padėtį, kurios pagalba galėtų pritraukti daug užsienio turistų. Lietuvos vyriausybė taip pat išskyrė turizmą, kaip prioritetinę Lietuvos paslaugų šaką, kurios plėtrai nutarė skirti papildomų lėšų, bei paspartinti šios veiklos atgaivinimą. Po Nepriklausomybės paskelbimo, dauguma Lietuvos poilsiaviečių, sanatorijų nebeegzistavo, kadangi trūko lėšų, sumažėjo turistų skaičius. Pastaruoju metu šalyje ši veikla pradėta vystyti gana sparčiai, kadangi dauguma valstybinių įmonių buvo privatizuotos ir naujieji savininkai pradėjo aktyviai plėsti savo veiklą. 2 lentelėje pateikiamas turizmo veikla užsiimančių įmonių skaičius ir nurodomas pokytis palyginus su 1996 m.

2 lentelė. Lietuvos turizmo įmonių sudėtis 1996-1998 m.

1996 m. 1998 m.gruodžio 11 d. 1998 m. palyginussu 1996 m. (+,-)

skaičius lyg.sv. skaičius lyg.sv. skaičius lyg.sv.
Valstybinės 18 18.37 7 2.05 -11 -16.32
Akcinės bendrovės 2 2.04 7 2.05 +5 +0.01
Uždaros akcinės bendrovės – – 187 54.68 +187 +54.68
Individualios įmonės 76 77.55 128 37.42 +52 -40.13
Bendros su užsieniu ar užsienio kapitalo įmonės 2 2.04 7 2.05 +5 +0.01
Kitos – – 6 1.75 +6 +1.75
Iš viso: 98 100 342 100

Kaip matome iš pateiktų duomenų, nuo 1996 m. turizmo firmų padaugėjo daugiau nei tris kartus. 1998 m. Lietuvoje buvo užregistruotos 342 turizmo firmos. Ši paslaugų šaka yra laikoma perspektyvia, kadangi ji padidina šalies nacionalines pajamas. Kuo daugiau atvyksta turistų, tuo daugiau jie palieka savo kapitalo šalies viduje. Statistiniai duomenys rodo, kad daugiausiai turistų į Lietuvą atvyksta iš Rytų Europos, Moldovos, bei Vakarų Europos. 3 lentelėje pateikiamas atvykusių asmenų skaičius 1996-1998 m. laikotarpiu [Lietuvos statistikos metraštis, 1999, P. 503].

3 lentelė. Atvykusieji į Lietuvų asmenys pagal šalis

1996 1997 1998
Iš viso: 4793.5 4521.6 4139.1
Grįžtantys Lietuvos gyventojai 2353.2 2152.9 2083.7
Atvyko užsieniečių 2440.3 2368.7 2055.4
NVS 567.4 631.4 689.2
Latvija, Estija 928.1 894.0 835.0
Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Albanija, Bulgarija, Rumunija 478.1 537.4 311.4
Kitos šalys 466.7 305.9 219.8

Vietinė rinka dabartiniu metu yra jau užpildyta, kadangi esant nedideliam gyventojų skaičiui, firmų šioje srityje yra pakankamai. Reikia pastebėti, kad Lietuvos gyventojai yra pagrindiniai turistinių firmų klientai, kuriems organizuojamos įvairios ekskursijos į beveik visas pasaulio šalis. Lietuvoje nėra daug turistinių firmų, kurios organizuotų užsienio piliečiams keliones į Lietuvą, todėl tai yra viena iš priežasčių, kodėl pastaraisiais metais sumažėjo turistų srautas iš užsienio šalių. 4 lentelės duomenys šį faktų .

4 lentelė. Lietuvos turizmo įmonių veikla

1995 m. 1998 m. 1995-1998 m.
Priimtų užsieniečių skaičius 96900 43770 -53130(45.2 %)
Vidutinė buvimo trukmė Lietuvoje 5 3.52 -1.48 (70.4%)

Lentelės duomenys rodo, kad palyginus su 1995 m. į Lietuvą atvykstančių turistų skaičius sumažėjo 45.2%, o buvimo Lietuvoje dienų skaičius beveik 71%. Šie duomenys rodo, kad užsienio šalių gyventojų susidomėjimas Lietuva nėra didelis. Priežastys, nusakančios turistų sumažėjimų yra šios:
1. Nėra gerai išvystytos šalies infrastruktūros. Ši priežastis yra labai svarbi, kadangi atvykstantys turistai pasigenda gerai organizuotos transporto sistemos, modernių ir patogių viešbučių, motelių, poilsio namų. Atvykę turistai pasigenda pramogų, susiduria su kreditinių kortelių aptarnavimo problema bei atsiskaitymu čekiais. Be to, labai dažnai svečiai skundžiasi žema aptarnavimo kultūra, nepakankama švara ir tvarka.
2. Nėra pakankamai reklamos. Po Nepriklausomybės paskelbimo padidėjęs užsienio turistų srautas yra paaiškinamas tuo, kad jos vardas, kaip ir kitų Baltijos šalių buvo minimas visame pasaulyje. Laikraščiuose dažnai pasirodydavo įvairūs straipsniai, per televizijų rodomi siužetai ir t.t. Tačiau praėjus keliems metams užsieniečiai vis rečiau apsilanko Lietuvoje, kadangi užsienio šalyse informacija apie šalį pasirodo daug rečiau. Turistinės firmos skiria nepakankamą dėmesį reklamai ne tik vietinėje rinkoje, bet ir už šalies ribų. Atvykę turistai neranda reikiamos informacijos užsienio kalba. Vakarų šalyse reklama yra pagrindinis veiksnys, kuris sudaro sąlygas naujų klientų pritraukimui. Deja, po kol kas Lietuvoje tai nėra plačiai taikomas būdas. Maža šalis, norėdama pritraukti kuo daugiau lankytojų, turi reklamuoti save įvairių reklaminių priemonių pagalba (televizija, radijas, spauda, reklaminiai bukletai ir kt.).
3. Nestabili politinė-ekonominė situacija. Šis reiškinys labai trukdo pritraukti užsienio svečius į šalį, kurios politinė-ekonominė situacija yra nestabili. Turistai vengia šalių, kuriose yra aukštas nusikalstamumo rodiklis, nėra saugumo garantijų. Be to, dažnai turistai pamini ir tokį faktą, kad kelionės į Lietuvų yra labai brangios. Todėl dažnai užsienio piliečiai pasirenka keliones į Vakarų Europos valstybes ar kitas šalis.
4. Nėra parengtos pakankamos įstatyminės bazės. Nepakankama įstatyminė aplinka sudaro kliūtis turizmo industrijos spartesniam vystymuisi. Lietuvoje nėra priimto turizmo veiklą reglamentuojančio įstatymo, o esantys yra dažnai keičiami ir papildomi.

Išvardintos pagrindinės priežastys ir nulemia turistų srauto sumažėjimą pastaraisiais metais. Lietuvos geografinė padėtis turi konkurencinį pranašumą, tačiau visi kiti veiksniai visgi nusveria jį ir dabartiniu metu šalis negali konkuruoti su tokiomis šalimis kaip Austrija, Italija, Didžioji Britanija, kuriose turizmo industrija yra aukštame išsivystymo lygyje. Konkurencinį šalies pranašumą sustiprina ne natūrali, bet ūkio subjektų sukurta dirbtinė aplinka.

3.2. Švietimas ir lavinimas

Didžioji švietimo ir lavinimo paslaugų dalis Lietuvoje priklauso valstybiniam sektoriui, todėl ekonominė šios paslaugų srities pusė yra blogoje padėtyje. Lietuvos aukštosios mokyklos, vidurinės mokyklos neturi tinkamos ir pažangios techninės bazės, kurios pagalba ji galėtų konkuruoti pasauliniu mastu. Tačiau nežiūrint šių problemų, į šalį atvyksta nemažai užsienio piliečių, kurie Lietuvoje įgyja aukštąjį išsilavinimą (Lietuvos statistikos metraštis, 1999, P. 461). Reikia paminėti, kad ir Lietuvos jaunų žmonių susidomėjimas aukštuoju mokslu yra santykinai didelis. Remiantis JT JUNESKO statistikos metraštyje paskelbtais 1996 m. duomenimis, Lietuva pagal aukštųjų mokyklų studentų skaičių, tenkantį 100.000 gyventojų (studentų skaičius – 2.8 tūkst.) yra tarp pirmųjų dešimties Europos valstybių. Lietuvą lenkia Norvegija, Suomija, Prancūzija, Rusija, Italija ir Austrija. Daugiausia į Lietuvą atvyksta mokytis iš Libano, Lenkijos ir Baltarusijos. Priežastys yra šios:
1. Aukštas mokymo lygis, kurį sąlygoja kvalifikuotas personalas;
2. Santykinai mažas mokestis už mokslą dėl pigios darbo jėgos.

Išvardintos priežastys pritraukia nemažai žmonių, kurie Lietuvoje įgyja aukšąjį išsilavinimą. Lietuva švietimo ir lavinimo paslaugų teikime galėtų turėti konkurencinį pranašumą, jei atnaujintų techninę bazę, kadangi išsivysčiusių šalių mokyklos ir lavinimo įstaigos yra aukštesniame technoginiame pasiruošime. Mokyklų kompiuterizavimas, tarptautinių mokymo įstaigų steigimas pagreitintų konkurencinio pranašumo įgijimą.

Tačiau ne tik aukštasis mokslas Lietuvai galėtų pelnyti konkurencinį pranašumą. Mokslo vystymas įvairiose pramonės ir paslaugų srityse sudarytų sąlygas aukštos kvalifikacijos darbuotojų parengimui, technologinių inovacijų kūrimui. Valstybė turi skatinti šalies mokslininkus ir įvairių sričių tyrinėtojus vystyti šią veiklą. Inovacijų taikymas visose industrijos srityse yra puiki galimybė konkurenciniam pranašumui laimėti. Lietuvos lazerių gamintojai savo išradimus parduoda Japonijai ir kitoms užsienio šalims. Ši veikla galėtų būti vystoma ir didesniu mastu, tačiau valstybė neskatina mokslininkų, o jie savo ruožtu neturi pakankamai išteklių tyrimams atlikti. Pažvelgus į išsivysčiusių šalių pavyzdžius, matome, kad inovacijos technologijų ir valdymo srityse, kurios šalyje buvo panaudotos pirmą kartą, tapo pranašiomis (Amerikoje reklama, valdymo konsultacijos ir kitos). Todėl valstybei yra labai svarbu skatinti ir remti šalies mokslininkus, kurių išradimai taptų konkurencinio pranašumo įgijimo priežastimi.

3.3. Transporto ir uosto paslaugos

Ne mažiau svarbi yra transporto ir Klaipėdos jūrų uosto padėtis. Lietuvos geografinė padėtis lemia šalies galimybę vežti tranzitinius krovinius. Sausumos, vandens bei oro keliai šaliai yra labai svarbūs, kadangi nuo jų priklauso daugelio industrijos šalių vystymasis.

Lietuvos vidinė rinka yra pakankamai užpildyta transporto paslaugas siūlančiomis firmomis, kurios krovinius gabena jūra, geležinkeliais ir sausuma. Labai dažnai transporto firmoms tenka užsakovų ieškoti užsienyje, kadangi vietinė rinka yra prisotinta. Lietuvos geležinkeliai 1999 m. tranzitinių krovinių pervežė žymiai daugiau nei šalies viduje. Teigiamas pokyčio rodiklis palyginus su 1998 m. sudaro 33.1%. Todėl tai leidžia manyti, kad tranzitinių krovinių daugėja. Duomenys pateikiami 5 lentelėje.

5 lentelė. Krovinių gabenimas Lietuvos geležinkeliais 1999 metais

1999 m. Pokytis palygintisu 1998 m.
Vežta krovinių tarptautiniais maršrutais 2.132.1 +35.3%
Vežta krovinių šalies viduje 263.5 +18.1%
Iš viso: 2.395.6 +33.1%

Lietuvos banko Informacijos ir statistikos departamento direktoriaus pavaduotojas R.Barzdys mano, kad teigiamų Lietuvos paslaugų mokėjimo balansą nulėmė 1999 m. padidėjęs tranzitinių krovinių skaičius, kuris palyginti su 1998 metais padidėjo 24.7 %. Tai rodo, kad Lietuva artėja prie tranzitinės šalies tikslo. Lietuvos konkurencingumas šioje srityje susiduria su nemaža dalimi problemų, kurias sąlygoja bendras šalies ekonomikos lygis.
1. Lietuvos transporto paslaugas siūlančios firmos nėra pakankamai pasiruošusios konkuruoti su užsienio šalių vežėjas, kadangi šiai tarptautinei konkurencijai trukdo techninė bazė. Dažnai transportuotojai neturi techniškai tvarkingų priemonių, kad galėtų vežti krovinius tai pat efektyviai kaip ir išsivysčiusių šalių vežėjai.
2. Lietuvos vežėjų kvalifikacija yra žemesnė nei užsienio šalių analogiškų darbuotojų.

Išvardintos priežastys yra svarbiausios, kurios neleidžia konkuruoti Lietuvai tarptautiniu mastu. Be to, šalies konkurencingumą mažina ir tai, kad nėra tinkamai sutvarkytas sienų pervažiavimo klausimas, susidaro didelės eilės, kroviniai neatvyksta nustatytu laiku. Šios problemos ir sudaro pagrindą šalies konkurencingumo mažėjimui.

Ne mažiau svarbus strateginiu požiūriu yra Klaipėdos jūrų uostas, kuriame veikia daug palyginti smulkių įmonių siūlančių beveik visų rūšių paslaugas. Klaipėdos jūrų uosto darbų apimtys kasmet siekia apie 14-16 milijonų tonų įvairių krovinių, kurie yra gabenami per Klaipėdos uostą. Maksimali darbų apimtis galėtų būti apie 21 mln. tonų per metus. Uostas neišnaudoja visų savo galimybių, kadangi vyksta konkurencinė kova su kaimyninių šalių uostais. Didžiausias konkurentas Klaipėdos uostui yra Venspilio uostas, Latvijoje. Jame yra įrengti modernūs naftos terminalai, o taip pat jis gali priimti gilesnės grimzlės laivus, kadangi krantinės gylis siekia 12.5 m (Klaipėdos uostas priima tik 10.5 m. grimzlės laivus). Konkurenciniu požiūriu, Latvijos uostai yra palankesni užsienio investuotojams, kadangi Norvegijos kompanija Statoil ruošiasi statyti talpas kurui laikyti ir iš ten tiekti kurą Lietuvos ir Latvijos degalinėms.

Svarbiausia Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumo mažinančia priežastimi reikėtų laikyti restruktūrizacijos ir rekonstrukcijos proceso nebuvimą. Lietuvos vyriausybė turėtų skirti didesnį dėmesį šiai problemai, kadangi prarandamos didžiulės piniginės lėšos į šalies biudžetą. Todėl šioje srityje galima paminėti neigiamą vyriausybės įtakąą šalies ūkiui. Pinigų stygis neleidžia greičiau atlikti numatytų rekonstrukcijos darbų, o pavienių privačių firmų atliekami atstatymo ir atnaujinimo darbai iš esmės nepakeičia susidariusios uosto padėties.

3.4. Kitos paslaugos

Nagrinėjant Lietuvos paslaugų sektoriaus konkurencingumą, reikalinga apžvelgti didžiąją daugumą paslaugų sričių, kad būtų galima padaryti išvadas. Tai padaryti nėra lengva, kadangi paslaugų sritys yra plačiai paplitusios, o konkretesnių tyrimų nėra atlikta.

Lietuvos paslaugų sektorius susiduria su didelėmis problemomis, kadangi konkurencingumą galinčios turėti šakos priklauso valstybiniam sektoriui, kuris, kaip ir buvo minėta teorinėje dalyje, dažniausiai yra neefektyvus. Lietuva medicinos srityje gali konkuruoti tarptautinėje rinkoje, atliekant mikrochirurgines operacijas, širdies bei organų transplantavimo operacijas. Aukštas darbuotojų kvalifikacijos lygis, kuris yra pripažintas pasauliniu mastu, leidžia operacijas atlikti aukštame lygyje. Tačiau vėlgi susiduriama su finansavimo problema. Valstybė neturi pakankamai lėšų naujai ir pažangiai aparatūrai pirkti, ligoninėms atnaujinti, bei įvairiems moksliniams tyrimams skatinti. Aukštos kvalifikacijos specialistai privalo patys ieškoti būdų brangiai įrangai nusipirkti ir tokiu būdu siekti pažangos.

Aukštas Lietuvos medicinos lygis pritraukia nemažai užsienio piliečių, kurie atvažiuoja iš NVS ir kitų šalių operuotis. Šį atvykimą skatina ir santykinai maži operacijų įkainiai, kurie pritraukia paslaugos vartotojus.

Šalies konkurencingumui didelę įtaką turi ir finansinių institucijų veikla šalies viduje. Lietuvos bankai, draudimo įstaigos ir kitos finansinės organizacijos plečia savo veiklą, stengdamiesi išsilaikyti konkurencinėje kovoje. Finansinis valstybės sektorius, reikia pasakyti, taip pat negali konkuruoti su Šveicarijos ar Didžiosios Britanijos finansinėmis institucijomis. Šis sektorius nėra pakankamai išsivystęs ir negali pasiekti aukštų konkurencingumui tinkančių normų. Lietuvoje nėra plačiai išvystytos kreditinės sistemos, draudimo kompanijos neteikia daugelio pasaulyje paplitusių draudimo rūšių.

Svarbi konkurencinio pranašumo įgijimo sritis yra ir šalies kultūra. Lietuvos menininkai, artistai, režisieriai yra gerai žinomi ir pripažįstami pasaulyje. Šioje srityje Lietuva turi daugiausiai konkurencinio pranašumo savybių. Įvairių meno sričių atstovai kviečiami dalyvauti kultūrinėse programose, režisuoti spektaklių, kurti pagrindinius vaidmenis. Šioje srityje yra išvystyti gana platūs ryšiai su užsieniu.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos tempai kiekvienais metais įgauna vis didesnį tempų. Gamybinė ekonominė struktūra keičiama į paslaugų ekonominę struktūrą. Paslaugų procentinė dalis bendrojo nacionalinio produkto struktūroje nuolatos auga, išstumdama pramonę iš lyderio pozicijų. Šį reiškinį galima paaiškinti padidėjusiu namų ūkių ir institucijų poreikiu ir galimybe įsigyti daugiau paslaugų, bei paslaugų įsitraukimu į tarptautinius mainus. Kylantys išsivysčiusių šalių ekonominės gerovės rodikliai padidina gyventojų perkamąjų galią, santaupas, todėl atsiranda galimybė ir poreikis daugiau pirkti įvairių paslaugų. Spartus gyvenimo tempas, plačios karjeros galimybės verslo žmones verčia taupyti asmeninį laiką, todėl paslaugų paklausa auga. Tačiau šie ekonominiai-socialiniai pokyčiai iškelia nemažai problemų pasaulio ekonomistams ir šalių vyriausybėms. Egzistuojančios tarptautinės prekybos teorijos yra pritaikytos pramoninių prekių mainams ir ne visuomet gali paaiškinti paslaugų prekyboje vykstančių procesų dėl paslaugų neapčiuopiamumo savybės. Prekių ir paslaugų prigimtis skiriasi ir todėl ne visos paslaugos gali dalyvauti tarptautiniuose mainuose.

Tarptautinės prekybos bruožai yra nagrinėjami remiantis santykinio pranašumo teorija. D. Ricardo tarptautinės prekybos atsiradimą aiškino skirtingų autarkinių kainų buvimą dvejose šalyse, atsirandantį dėl nevienodo darbo produktyvumo, gaminant vienodas prekes. Hekšerio-Olino modelis autarkinių kainų skirtumus aiškino nevienodu gamybos kaštų panaudojimo intensyvumu. Tačiau šie aiškinimai buvo skirti prekybai prekėmis, o ne paslaugomis, todėl santykinio pranašumo teorija turėjo būti modifikuota ir situacija pritaikyta paslaugų prekybai. Pakeitimus padarė Deardorff ir Melvin, kurie Hekšerio-Olino modelio pagrindu sudarė naują tarptautinei paslaugų prekybai tinkantį modelį. Jis nenagrinėja prekių mainų ir gamybos veiksnių atskirai, bet modeliuoja situaciją, esant kombinacijai iš dviejų. Kaip tinkamiausias pavyzdys buvo pasirinktos transporto paslaugos.

Tačiau mokslinės-techninės pažangos tempai, inovacijos, bei informacijos srautas reikalauja gilesnio ir išsamesnio paaiškinimo, kodėl vienos firmos laimi tarptautinės konkurencijos kovą, o kitos pralaimi. M.E.Porter santykinio pranašumo teoriją išplėtė į konkurencinio pranašumo teoriją, kuri analizuoja tarptautinius prekybinius santykius ne vien tik produktyvumo ir gamybos veiksnių pagrindu. Jis akcentuoja vietinės ir tarptautinės konkurencijos svarbą, šalies vidaus paslaugų ir prekių rinką, joje susidariusios pasiūlos ir paklausos santykį. Teorijoje išskirti pagrindiniai konkurencinio pranašumo veiksniai sudaro sąlygas plačiau apžvelgti situaciją, susiklosčiusių rinkoje.

Norint, kad Lietuvos paslaugų sektorius atskirose paslaugų šakose įgytų konkurencinį pranašumą, reikalinga:
1. Parengti lankstesnę įstatyminę bazę turizmo, švietimo, medicinos ir transporto paslaugų šakų spartesniam vystymuisi . Tobula įstatyminė bazė sudarytų palankesnes sąlygas geriau panaudoti mokslinį-pedagoginį potencialą ir skatintų užsienio šalių pirkėjus daugiau įsigyti Lietuvos firmų siūlomų paslaugų.
2. Skatinti privačių švietimo, medicinos įstaigų kūrimąsi. Privatus sektorius leistų atnaujinti materialinę-techninę bazę, sparčiau diegti naujoves mokslinės, informacinės technikos ir technologijos srityje.
3. Tęsti šalies ūkio infrastruktūros rekonstrukcijos darbus, vykdant strateginių šalies taškų: uosto, geležinkelių ir kelių ir oro transporto renovaciją, gerinti aptarnavimo paslaugų kokybę, sudaryti sąlygas naujų ir modernių viešbučių statybai, kad būtų padidintas šalies turizmo sferos konkurencingumas.
4. Remti naują paslaugų kūrimąsi, suteikiant lengvatas mokesčių srityje.
5. Aktyviau dalyvauti Europos Sąjungos PHARE rengiamose programose ir pritaikyti siūlomas naujoves, kurios leistų stiprinti nacionalinį konkurencinį pranašumą atskirose Lietuvos paslaugų šakose.
6. Plėsti tarptautinius ryšius su užsienio valstybėmis ir sudaryti sąlygas pasaulinių firmų filialų steigimuisi bei veiklos plėtojimui tose paslaugų srityse, kurios Lietuvoje yra silpnai išvystytos ar yra siūlomos kaip inovacijos tam, kad būtų padidinta šalies vidinė konkurencija, paklausa ir paslaugų įvairovė.
7. Reklamuoti valstybę užsienio spaudoje, televizijoje. Reklama yra būtina plėtojant turizmo verslą.

LITERATŪRA

1. Barana

Leave a Comment