Komunikacijos svarba viešbučių versle

TURINYS

Įvadas 2

TEORINĖ DALIS 3

Komunikacija. Pagrindinės sąvokos 3

Komunikacijos organizacijoje rūšys ir funkcijos 5

Komunikacijos proceso įtaka darbuotojų socializacijai 7

Efektyvi komunikacija su darbuotojais 9

Pirmosios penkios minutės 11

PRAKTINĖ DALIS 12

Trumpai apie viešbutį „Magnisima“ 12

Atsakymų analizė 13

Išvados ir siūlymai 18

Literatūra 19

PRIEDAIAnketa 20

Anketa 21

Įvadas

Mano darbo objektas yra viešbutis „Magnisima“ kuris yra Klaipėdos
miesto centre. Aš jį pasirinkau nes tai puikus šiuolaikinis, puikaus
dizaino, orentuotas į įvairų klientą viešbutis. Taip pat vienas iš
pagrindinių motyvų išanalizuoti šį viešbutį yra tai, kad aš atliksiu
praktiką šiame viešbutyje.

Šio kursinio darbo tema yra: komunikacijos svarba viešbučių veersle.

Ši tema yra labai aktuali, nes kiekvieno viešbučio sėkmingą veiklą
lemia gerai suderinta komunikacija organizacijos viduje ir išorėje.

Darbo tikslas: išanalizuoti viešbučio „Magnisima“ komunikacijos
svarbą jo darbe.

Darbo uždaviniai: išanalizuoti komunikacijos svarbą viešbučio versle.

Darbo metodai: literatūros studijavimas ir anketinio tyrimo duomenų
analizavimas.

TEORINĖ DALIS

Komunikacija. Pagrindinės sąvokos

Komunikacija – dvišalis veiksmas, tai bendravimo, keitimosi
informacija procesas visuomenėje, kuris realizuoja kalboje ištartu ar
parašytu tekstu.

Komunikacijos procesas – tai nustatymas, ar informaciją siuntėjas ir
gavėjas suvokia tapačiai, ar skirtingai.

Komunikacija gali būti vidinė ir išorinė. Pagal naudojamo kodo
specifiką ji gali būti skirstoma verbalinę ir neverbalinę.

Verbalinė komunikacija –– tai keitimosi informacija procesas, kai
informacija koduojama tam tikra kalbinių ženklų sistema.

Verbalinė komunikacija yra žodinė ir rašytinė. Žodinės komunikacijos
privalumas – informacijos perdavimo ir grįžtamojo ryšio sparta. Kitas
žodinės komunikacijos privalumas tas, kad, jei siuntėjas yra neįsitikinęs
informacijos perdavimo tikslumu, tai operatyvus grįžtamasis ryšys leidžia
siuntėjui

patikslinti perduodamą informaciją. Pagrindinis žodinės
komunikacijos trūkumas tas, kad ją galima iškraipyti, ypač kai ji
perduodama daugeliui žmonių.

Verbalinės rašytinės komunikacijos pavyzdžiai yra dalykiniai laiškai,
raštai, pažymos, pažymėjimai, aktai, protokolai, įsakymai, prašymai, todėl
kad ji yra pastovi, aiški, patikima. Turint rašytinį dokumentą, lengviau
patikrinti, jei kyla neaiškumų dėl informacijos turinio ar esmės. Be to,
šią informaciją galima tam tikrą laiką saugoti archyve. Tačiau rašytinė
informacija turi ir trūkumų. Įvairūs laiškai, raštai laikui bėgant yra
sunaikinami. Be to, rašytinei informacijai perduoti reikia daugiau laiko
išteklių nei žodinei. Kitas trūkumas- sudėtingesnis grįžtamasis ryšys.

Neverbalinė komunikacija suprantama kaip kūno ir elgesio kalba.
Komunikacijos proceso metu, be kalbinių ženklų, naudojami kiti ženklai –
gestai, judesiai, veido išraiška, žvilgsnis, kūno laikysena ir kt.,
papildantys verbalinę komunikaciją. Šie ženklai vadinami neverbaliniais.

Mokslininkai J. V. Thill ir C. L. Bovee (1999) išskiria šešias
specifines neeverbalinės komunikacijos funkcijas:

o Sąmoningas arba nesąmoningas informacijos perteikimas;

o Pokalbių eigos reguliavimas;

o Emocijų demonstravimas;

o Verbalinės informacijos papildymas, paneigimas;

o Valdžios ir įtakos demonstravimas aplinkiniams;

o Kitų asmenų mokymas pateikiant tikslias užduotis.

Grįžtamojo ryšio atžvilgiu komunikacija gali būti vienpusė ir dvipusė,
kuri dažniausiai vertinama kaip efektyvi ir neefektyvi komunikacija(Kreps,
1986).

Bendravimas – tai dviejų ar daugiau žmonių sąveika, kurios metu
perduodama informacija ir pertenkinami žmonių poreikiai. Bendravimas – gana
sudėtingas reiškinys. Jis turi savo vidinius, socialinius, dorovinius-
psichologinius mechanizmus, dėsnius ir taisykles, „kodus“ ir „šifrus“
(Žemaitis, 1992).

Bendravimo procesas turi tris pagrindines funkcijas: komunikacinę,
reguliacinę, kontaktinę.

Komunikacinė fu
unkcija akcentuoja informacijos perdavimą, pasikeitimą
žiniomis, patirtimi bei informacijos priėmimą ir suvokimą.

Reguliacinė funkcija pabrėžia įtaką aplinkiniams žmonėms: draugams,
verslo partneriams, bendradarbiams. Ši funkcija skatina tam tikros žmonių
grupes veiksmus, turi įtakos jų aktyvumui, kūrybai, iniciatyvai.

Kontaktinė funkcija siejama su įprastinę žmonių tarpusavio santykių
palaikymu, savitarpio supratimu. Bendraujant sprendžiamos iškilusios
problemos, ieškoma būdų joms pašalinti, keičiamasi nuomonėmis. Bendraujant
įgyjama patirties, sužinomos naujienos, todėl kontaktai yra malonūs ir
reikalingi.

Dalykinės komunikacijos tikslus galima suskirstyti į tris kategorijas
(Bowman, Branchaw, 1987):

o Išaiškinti. Papildomos informacijos rinkimas apie prekes,

paslaugas, pavyzdžiui, įvairūs paklausimai, užsakymai ir

kt.

o Informuoti. Informatyvi žinia, skirta teigiamai, neigiamai

ar neutraliai informacijai perduoti tam tikrai auditorijai.

Informacija yra teigiama, kai gavėjas ją mielai priima.

Neutrali informacija nesukelia ypatingo gavėjo

suinteresuotumo ir dėmesio. Neigiama žinia nuvilia,

nuliūdina gavėją, kai kada net sukelia jo pyktį.

o Įtikinti. Įtikinamoji žinia skirta pakeisti auditorijos

elgesiui, požiūriui. Tipiški laiškai, kuriuose siūloma ką

nors pirkti, yra įtikinamosios žinios pavyzdžiai. Be to,

žinia, kuri dėl tam tikrų priežasčių gali sukelti gavėjo

pasipriešinimą ar nesutikimą, turi būti įtikinama ir

pagrįsta.

Sugebėti tinkamai komunikuoti arba pasižymėti komunikacine
kompetencija šiandien labai svarbu kiekvieman specialistui. Lietuvai, kaip
ES narei, vis labiau aktualesni tampa tarpkultūriniai komunikacijos
aspektai.

Komunikacinė kompetencija traktuojama kaip gebėjimas suprasti ir
kalbėti daugiau nei viena kalba bei gebėjimas išklausyti pašnekovą ir
atsižvelgti į jo nuomonę (Hutmacher, 1996).

Komunikacijos organizacijoje rūšys ir funkcijos

Organizacijoje komunikaciją galima suskirstyti į dvi rūšis: vidinę ir
išorinę.

Vidinė komunikacija vyksta organizacijos viduje. Pirminė v

vidinių
komunikacijos kanalų organizacinė funkcija yra suteikti galimybę vykdyti ir
koordinuoti formalias užduotis. Vidinė komunikacija organizacijoje gali
būti suprantama kaip pasidalijimas žiniomis tarp organizacijos narių arba
kaip organizacijos narių tarpusavio sąveika siekiant tam tikro tikslo.

Išorinė komunikacijos perduodama informacija tarp konkrečios
organizacijos ir aplinkos. Tokia komunikacija vyksta reklamuojant,
pateikiant užsakymus, keičiantis informacija, pateikiant duomenis ir
ataskaitas apie metų veiklą kitoms organizacijoms, valdžios organams,
formuojant visuomenės nuomonę, atsakant į piliečių laiškus (prašymus,
skundus, pretenzijas ir kt.). Efektyvi išorinė komunikacija formuoja
pozityvų organizacijos įvaizdį.

Komunikacija organizacijoje gali būti formali ir neformali.
Organizacijoje keitimasis informacija vyksta ne tik tarp skirtingų, bet ir
tarp tų pačių lygmenų, t.y. egzistuoja ne tik vertikali, bet ir horizontali
komunikacija. Kuo didesnė organizacija, tuo labaiu išvystyta horizontali
komunikacija.

Vertikali komunikacija – tai keitimasis informacija tarp skirtingų
hierarchinių lygių. Informacija, perduodama vadovų pavaldiniams, yra
„žemyn“ einanti komunikacija, o informacija, perduodama pavaldinių
vadovams, – „aukštyn“einanti komunikacija.

Horizontalios komunikacijos privalumai:

▪ Palengvėja užduočių koordinavimas

▪ Bendradarbiams lengviau keistis darbine informacija

▪ Padeda spręsti problemas ir įveikti konfliktus tarp bendradarbių

Informacija, jos cirkuliavimas organizacijoje yra vienas iš
organizacijos veiklos efektyvumą lemenčių veiksnių. Problemos ir sunkumai
iškyla tada, kai organizacijos personalui pritrūksta informacijos.
Kiekvienos informacijos sėkmė priklauso nuo jos galimybių apdoroti ir
valdyti informacijos srautus.
Komunikavimas organizacijoje:
1). Veiksmų koordinavimas
2). Dalijimasis informacija:
a). Organizacijos tikslai
b). Užduotys
c). Pastangų rezultatai
d). Sprendimų procesas
3). Jausmų ir emocijų išreiškimas

Keičiantis informacija, siekiama konkrečių rezultatų, koordinuojami
įvairūs veiksmai, vykdomos užduotys, priimami sprendimai, išreiškiami
jausmai, emocijos.

Komunikacija organizacijoje, anot Alder (1986), atlieka 4 pagrindines
funkcijas:

▪ Informavimo (komunikacijos dėka perduodama i

informacija, reikalinga

priimant sprendimus)

▪ Kontrolės ir įvertinimo (darbuotojai aptaria idėjas, patikrina ir

įvertina jas, siekdami padaryti teisingus sprendimus)

▪ Mokymosi (sugebėjimas išklausyti ir suprasti kolegas)

▪ Emocinio poveikio (sugebėjimas itikinti kitus).

Kiekviena organizacija funkcionuoja kaip atvira sistema, todėl ryšiai
su aplinka yra laibai gausūs. Tai reikalauja darbuotojų specialių
komunikacinių įgūdžių. Ne kiekvienas organizacijos darbuotojas turi
pakankamai kompetencijos, kad galėtų efektyviai perduoti informaciją į
išorę.

Komunikacijos proceso įtaka darbuotojų socializacijai

Socializacija organizacijoje – tai toks procesas, kuriuo organizacija
padeda naujam darbuotojui adaptuotis joje.

Socializacijos procesas neįvyksta staiga. Darbuotojai išmoksta
laikytis tam tikrų normų palaipsniui. Galima išskirti 3 socializacijos
etapus:

▪ Numatoma socializacija

▪ Susidūrimo fazė

▪ Metamarfozės fazė, arba pasikeitimas

Numatoma socializacija. Dar gerokai prieš pasirinkdamas darbovietę,
žmogus daug mąsto, kaip jis komunikuos, atsiduręs viename ar kitame poste
tam tikroje organizacijoje. Numatoma socializacija – tai procesas, kurio
metu žmogus svarsto, kaip jis elgsis, eidamas tam tikras pareigas. F. M.
Jablin (1988) išskiria dvi numatomos socializacijos pakopas: profesinio
pasirinkimo socializacija ir organizacijos pasirinkimo socializaciją
(Jablin, 1988).

Profesinio pasirinkimo socializacija. Ieškomi darbo, žmonės
susikuria savo supratimą apie organizacijas bei darbo vietas. Taigi, prieš
įsitraukdami į konkrečios organizacijos veiklą, jie jau turi supratimą apie
ją, jos darbuotojams keliamus reikalavimus. Tai sužinoma iš įvairiausiu
brošiūrų, nuogirdų, žmonių atsiliepimų apie organizaciją.

Nors formaliai darbuotojo santykiai apsiriboja dalykiniu bendravimu
su kolėgomis, bet, norint tapti visaverčiu organizacijos nariu, patartina
uzmegsti ir neformalius santykius. Izoliacija darbe trukdys žmogui
organizacijoje pritapti.

Įsitraukimas į organizacijos komunikacinį tinklą

Tai tiesioginių ir netiesioginių komunikacinių kontaktų su kitais
organizacijos nariais užmezgimas ir palaikymas. Tai nereiškia, kad turi
būti glaudūs tarpusavio santykiai, tačiau tarp organizacijos narių turi
būti ryšys. Tada kur kas greičiau suvokiama organizacijos kultūra. Būtent
iš konkrečių darbuotojų, ypač senbuvių, galima geriausiai sužinoti, kokios
vertybės čia vertinamos, ko tikimasi iš darbuotojų (Louis, 1990).

Įsitraukimas į komunikacinį tinklą turi ir kitą privalumą. Pažindamas
daugiau organizacijos narių, darbuotojas kai kuriuos reikalus, kuriuos
atlikti ilgokai užtruktų, gali sutvarkyti per daug trumpesnį laiką.

Parama kolegoms, kai jiems to reikia

Labai svarbus darbuotojo noras padėti savo kolegoms, kai jiems sunku.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia nuveikti savo kolegų darbus. Tačiau
derėtų būti visada pasiryžusiam pagelbėti, kai pačiam darbo nėra per daug,
o kam nors pagalbos ypač reikia. Padėdamas bendradarbiams, asmuo tarsi
informuoja, kad jis nori priklausyti šiai organizacijai, tapti komandos
nariu. Darbuotojai, nelinkę padėti kitiems, dažnai traktuojami kaip
egoistai, nesuprantantys vienybės svarbos.

Efektyvi komunikacija su darbuotojais

Jokie organizacijos ryšiai su tam tikromis visuomenės grupėmis nėra
tokie svarbūs kaip ryšiai su pačios organizacijos darbuotojais. Darbuotojų
elgsena, požiūris į darbą iš esmės lemia organizacijos stabilumą, jos
sėkmę.

Teigiamų sąntykių su darbuotojais galima pasiekti, kai ( Cutlip,
Center, Broom, 1985):

1. Yra abipusis pasitikėjimas tarp darbuotojų ir organizacijos

vadovų;

2. Laisvai sklinda tiksli ir objektyvi informacija;

3. Kiekvieną darbuotoją tenkina jo statusas organizacijoje bei

savarankiškos galimybės;

4. Dirbama be ginčų;

5. Geros darbo sąlygos;

6. Organizaciją lydi sekmė;

7. Optimistiškai žiūrima į ateitį.

Siekiant šių sąlygų, svarbu teikti darbuotojams aktualią informaciją

apie organizacijos veiklą (ądarbinimo galimybes, darbo sąlygos, darbo

užmokestį, papildomas pašalpas ir t.t.) bei skatinti darbuotojus

pareikšti savo nuomonę apie organizacijos veiklą.

Bendravimas organizacijos viduje turėtų remtis šiais principais

(Moore, kalupa, 1985):

▪ Vadovybė turi dalytis su su darbuotojais informacija

▪ Informaciją galima pateikti rašytiniais pranešimais

▪ Pranešimai turi būti parašyti suprantamais, darbuotojų

išsilavinimą atitinkančiais žodžiais

▪ Pranešimus turi rengti kompetingi asmenys

▪ Informaciją nevalia sąmoningai iškraipyti ar pateikti ją

klaidinančią

▪ Pranešimai turi būti informatyvūs, tikslūs, pateikti tinkamu

laiku

▪ Informacija turi būti perduodama mažais kiekiais

▪ Atsakomybė už formalų bendravimą su darbuotojais turi būti

deleguojama ryšių su visuomene tarnybai

Bendravimo su darbuotojais būdai. Kiekvienoje organizacijoje, netgi ir
mažiausioje, naudojami bent du komunikacijos su darbuotojais būdai: žodinė
komunikacija ir žinutės-pranešimai. Didesnėse organizacijose bendravimo
priemonės gali būti šios: laikraščiai, leidžiami organizacijos viduje,
naujienų lapeliai, valdymo publikacijos, kasmetinės ataskaitos, skelbimų
lentos, vidaus televizija, internetas ir intranetas, susitikimai su
vadovais.

Naujienų laikraščiai. Tai gana lengvai prieinamas ir pigus bendravimo
su darbuotojais būdas. Naujienų laikraštėliai gali būti leidžiami tam
tikromis temomis. Jie turi būti leidžiami reguliariai, tiksliai nustatytu
laiku.

Biuleteniai. Daugelis organizacijų leidžia biuletenius vadovaujamam
personalui. Juose informacija apie darbuotojų kaitą, biurų keitimą, naujus
telefono numerius, peržiūrėta organizacijos politiką, ypatingas
organizacijos naujienas.

Ataskaitos. Kiekvienų metų pabaigoje darbuotojai pateikia išsamią
ataskaitą apie darbą. Tipiškose organizacijų ataskaitose apibudinama
organizacijos politika, finansinė organizacijos padėtis, pateikiami
duomenys apie fondų panaudojimą, įvairių statistikos rodikklių ir kt.

Skelbimų lentos. Beveik visose organizacijose yra skelbimų lentos.
Originalaus dizaino skelbimų lentos su įdomiai pateikta informacija gali
kabėti prie kompanijos pastato įėjimo arba kitoje vietoje, kur eina
didžioji darbuotojų dalis. Informacija skelbimų lentose turi būti nuolat
atnaujinama.

Vidaus televizija. Vidaus televizija ir videotekos naudojimas tampa
populiariu bendravimo su darbuotojais būdu. Pavyzdžiui, į vaizdajuostę
įrašoma vadovo kalba apie organizacijos politiką. Šis vaizdo įrašas kur kas
informatyvesnis negu spausdintas pačios kalbos tekstas.

Internetas ir intranetas. Internetas gali būti naudojamas kaip
patogus vidinės komunikacijos būdas. Elektroninis paštas patogus dėl
spartaus ir patikimo informacijos perdavimo. Elektroniniu paštu teikiama
informacija darbuotojams, organizuojamos apklausos ir kt.

Organizacijose gali būti naudojamas intranetas – nuo išorinio
pasaulio izoliuotas įmonės kompiuterių tinklas, kuriame duomenims rengti,
saugoti ir skleisti pasitelkiama interneto technologija. Jame platinama
informacija skiriama tik įmonės darbuotojams.

Susirinkimai ir konferencijos. Svarstant svarbiausius organizacijos
klausimus dažnai organizuojamos konferencijos, darbuotojų susirinkimai.
Konferencijos paprastai rengiamos, kai norima informuoti darbuotojus apie
naujas idėjas, išgirsti jų nuomonę bei pasiūlymus.

Pirmosios penkios minutės

Pirmosios penkios minutės, arba atvykimas, yra ypač svarbios, nes per
jas svečias susidaro pirmąjį įspudį. Ryšys tarp šeiminiko turi užsimegzti
tuoj pat. Svečias turi pajusti, kad yra laukiamas. Jis siekia butent
asmeninio dėmesio per pirmas penkias minutes. Kad ir kaip būtų užsiėmęs
personalas, į svečią reikia pažvelgti, pasisveikinti ir draugiškai
paprašyti valandėlę luktelėti, pasiūlyti gaiviųjų gėrimų bei saldumynų.
Galbūt svečią išvargino kelionė, jis irzlus, išsekintas laukimo oro uoste,
tačiau jo nuotaika gali pasikeisti viešbutyje, jeigu jis sutinkamas
draugiška šypsena ar šiltu pasveikinimu. Žmonių pagarba, dėmesys kitam,
bičiuliški santykiai visame pasaulyje pirmiausia pasireiškia sveikinantis:
sveikinimo žodžiais, nusilenkimu, rankos paspaudimu, kepurės pakėlimu.
Sveikinimo žodžiais išsakomi geraširdiški palinkėjimai: labas rytas, laba
diena, sveiki. Šias pirmas minutes svečiui turi padaryti malonų įspūdį ir
darbuotojai: jų apranga, sutvarkyti plaukai, elgesys.

Svečia viešbutyje pasitinka durininkas: atidaro duris ir pasisveikina
lengvu galvos linktelejimu. Jei durininkas vilki uniformą, kepurės nukelti
nereikia, nes ši rodo, kad darbuotojas šiuo metu atlieka savo pareigas.
Svečias palydimas iki registracijos stalo. Jei jis turi bagažą, durininkas
pasiūlo atnešti arba padeda panešti lagaminą, bet jei svečias to
nepageidauja, nereikėtų jo plėšti iš rankų.

Labai gerai, kai svečias iš karto priimamas ir įregistruojamas.
Priėmimo tarnybos darbuotojai svečią pasitinka stovėdami, šypsodamiesi. Jie
svečią įregistruoja, pasiūlo viešbutyje esančias paslaugas, įteikia raktus,
svečio kortelę. Gerai būtų, jeigu įregistravimo metu svečiui būtų pasiūlyta
atsisėsti, nes priėmimo darbuotojas taip pat sėdi, kadangi jam reikia
rašyti. Nakties metu svečią reikia palydėti į numerį, priekyje turi eiti
viešbučio darbuotojas, jis atrakina kambario duris, uždega šviesą ir
paklausęs, ar svečias dar ko nors pageidauja, pasišalina.

Didelis dėmesys viešbutyje turi būti skiriamas ypatingiems svečiams.
Tai yra:

▪ Nuolatiniai svečiai

▪ Įžimybės

▪ Garsių firmų vadovai

▪ Svečiai, kuriu nenorima prarasti

Labai svarbius svečius (VIP, CIP, SPATT) dažniausiai pasitinka
viešbučio savininkas arba vadovas. Šie svečiai gali būti įregistruojami ir
numeryje. Svečiui pasiūloma atsisėsti, jis vaišinamas šampanu ar
gaiviaisiais gėrimais. Svečio kambaryje gali būti pamerkta gėlių, padėta
saldainių. Šiems svečiams patinka kai juos atpažįsta, žino apie jų
pasiekimus. Visiems malonu, jei viešbučio darbuotojai isimena jų vardus
arba pavardes.

PRAKTINĖ DALIS

Trumpai apie viešbutį „Magnisima“

MAGNISIMA – tai klasikinio interjero, modernus ir technologiškai
pažangus viešbutis, siūlantis savo klientams aukštą aptarnavimo kokybę bei
prieinamą kainą. Šiuo metu tai naujausias viešbutis mieste, po
rekonstrukcijos atidarytas 2005 metų pavasarį. Viešbutis įsikūręs Klaipėdos
centre, netoli vienos svarbiausių miestelėnams – Lietuvininkų aikštės.

Greta esančioje H. Manto gatvėje, pagrįstai vadinamoje klaipėdiečių
pasididžiavimu, gausu modernių parduotuvių, tenkinančių ir reikliausius
pirkėjus, taip pat kavinių, pramogų klubų.

Rekonstruojant viešbutį rūpintasi, kad jis idealiai tiktų tiek verslo
klasės svečiams, tiek turistams, keliaujantiems vieniems, šeimomis ar
grupėmis. Viešbučio interjeras su originaliomis detalėmis – persiškais
kilimais ir autentiškų sienų fragmentais – sukuria ramybės ir prabangos
oazę.

Viešbutyje įrengta 17 jaukių kambarių, kiekviename yra vonios arba
dušo įranga su stacionariais plaukų džiovintuvais, telefonas, mini baras,
taip pat palydovinė televizija, nemokamas internetas, kondicionavimo
sistema, o siekiant mūsų svečių buvimą viešbutyje padaryti ypač patogų bei
ramų, pasirūpinta ir individualiais seifais, įrengtais kiekviename
kambaryje. Didžiuojamės galėdami pasiūlyti apartamentus, kuriuose
svečiuodamiesi mėgausitės turkiškos ar suomiškos pirties teikiamais
malonumais.

Viešbutyje įrengta moderni konferencijų salė, kurioje telpa 60 svečių.
Viena iš viešbučio teikiamų paslaugų – pobūvių organizavimas. Viešbučio
pirmame aukšte įrengtas restoranas, siūlantis europietišką virtuvę, visada
laukia norinčių atsipalaiduoti ir pailsėti svečių. Viešbučio svečiams
taikomos nuolaidos.

Azartiškiems žmonėms siūlome dar vieną puikią pramogą –
apsilankyti lošimo namuose (kazino) bei lošimo aparatų salėse.

Atvykusiems nuosavu transportu siūlome saugią automobilių stovėjimo
aikštelę, taip pat teikiame mini-autobuso nuomos paslaugas.

Atsakymų analizė

Į anketos pateiktus klausymus atsakinėjo 20 viešbučio „Magnisima“
darbuotojų. Respondentų atsakymai buvo labai įvairūs.

Šioje darbo dalyje aš išanalizuosiu į anketos klausymus pateiktus
atsakymus.

1. Klausymas: Jūsų lytis

Respondentai atsakė taip: 11 vyrų ir 9 moterys.

2. Klausyams: Jūsų amžius

Respondentai atsakė taip: 13 repondentų amžius 22-35, 7 respondentų

amžius 36-45.

Iš to galima daryti išvadas, kad viešbučio personalas yra palyginus

dar jaunas. Tai atveria daugiau galimybių tobulinti komunikacijai, nes

jauni darbuotojai greičiau įsisavina naujoves.

[pic]

3. Klausymas: Jūsų išsilavinimas

Respondentai atsakė taip: aukštasis neuniversitetinis 12,

aukštasis universitetinis 5, vidurinis 3. Šis rodyklis yra labai

svarbus, nes rodo kad didžioji dalis darbuotojų turi aukštajį

išsilavinimą, o tai reiškia kad personalas yra kvalifikuotas.

[pic]

4. Klausymas: Ar Jums sunku komunikuoti su kitais darbuotojais

Respondentai atsakė taip: 13 ne, 3 taip ir 4 nežinau.

[pic]

5. Klausymas: Ar Jūsų organizacijoje naudojamos komunikacijos

priemonės

Respondentai atsakė taip: visi atsakė kad naudojamos

6. Kokios komunikacijos priemonės naudojamos Jūsų organizacijoje

Resondentai atsakė taip: ataskaitos 10, skelbimų lentos 9,

susirinkimai ir konferencijos 1. Iš šių atsakymų galima daryti

išvadas, kad viešbutyje yra kelių rūšių komunikacijos priemonių.

[pic]

7. Klausymas: ar reikėtų daugiau komunikacijos priemonių viešbutyje

Respondentai atsakė taip: 17 taip, 3 nežinau. Pažvelgus į šiuos

atsakymus, galima daryti išvadas, kad viešbučio darbuotojai jaučia

trūkumą komunikacijos priemonėms, o tai reiškia kad kuo greičiau

reikia įdiegti naujas.

[pic]

8. Klausymas: Jei prieš tai į pateiktą klausymą atsakėte Taip, tai

kokių komunikacijos priemonių priemonių reikėtų daugiau

Respondentai atsakė taip: Interneto ar intraneto 12, biuletenių 3,

susirinkimų ir konferencijų 2.

[pic]

9. Klausymas: Kaip Jūs manote, įvairios komunikacijos priemonės

pagerina darbo kokybę ir greitį

Respondentai atsakė taip: 15 atsakė kad pagerina, 5 kad labai

pagerina.

[pic]

10. Klausymas: Ar įvairios komunikacijos priemonės palengvina darbą

Respondentai atsakė taip: visi atsakė Taip.

11. Klausymas: Kodėl komunikacija yra svarbi višbučių versle

Respondentai atsakė taip: 12 atsakė, kad palengvina darbą, 5

padeda geriau orientuotis esamoje situacijoje, 3 padeda našiau dirbti.

Iš šių atsakymų galima daryti išvadą, kad komunikacijos priemonės

labai palengvina darbą ir viešbučiui reikia stengtis dar labaiu

pagerinti komunikacijos priemones, kad darbuotojų darbas būtų dar

labiau našesnis ir lengvesnis.

[pic]

Išvados ir siūlymai

Kiekvieno viešbučio sėkmingą veiklą lemia gerai suderinta komunikacija
organizacijos viduje ir išorėje.

Atlikus tyrimą: viešbučio „Magnisima“ komunikacijų svarbą jo veikloje,
paaiškėjo kad komunikacija yra labai svarbi jo veiklai, ji yra labai
silpnai išvystyta.

Mano manymu, viešbučiui reikėtų skirti daugiau lėšų komunikacinių
priemonių vystymui ir diegimui. Taip pat apmokyti darbuotojus jomis
naudotis, geriau juos paruošti bendrauti su klientais.

Literatūra

1. www.magnisima.lt

2. Viktorija Baršauskienė, Birutė Janulevičiūtė-Ivaškevičienė.

Komunikacija: teorija ir praktika. Kaunas, 2005

3. Palmyra Norvaišienė. Viešbučiai ir jų patalpų priežiūra. Vilnius,

2003

PRIEDAI

Anketa

Esu Utenos kolegijos, turizmo ir viešbučių administravimo programos
studentas. Šios anketos pagalba norėčiau išsiaiškinti apie komunikacijos
svarba viešbučių versle. Žemiau Jums bus pateikta 11 klausymų, prašau
pažymėti atsakymus varnele arba apibraukti atsakymą.

Išanksto dėkoju už Jūsų atsakymus.

1. Jūsų lytis:

a). Vyras

b). Moteris

2. Jūsų amžius:

a). 16-21

b). 22-35

c). 36-45

d) 46 ir daugiau

3. Jūsų išsilavinimas:

a). Nieko nebaigiau

b). Vidurinis

c). Profesinis

d). Aukštasis neuniversitetinis

e). Aukštasis universitetinis

4. Ar Jums sunku komunikuoti su kitais darbuotojais?

a). Taip

b). Ne

c). Nežinau

5. Ar Jūsų organizacijoje naudojamos komunikacijos priemonės?

a). Taip

b). Ne

6. Jei į prieš tai pateiktą klausymą atsakėte Taip, kokios

komunikacijos priemonės naudojamos Jūsų organizacijoje:

a). Naujienų laikraščiai

b). Biuleteniai

c). Atsakaitos

d). Skelbimų lentos

e). Vidaus televizija

f). Internetas ar intranetas

g). Susirinkimai ir konferencijos

7. Jūsų nuomone, ar reikėtų daugiau komunikacijos priemonių viešbutyje

„Magnisima“?

a). Taip

b). Ne

c). Nežinau

8. Jeigu prieš tai į pateiktą klausymą atsakėte Taip, tai kokių

komunikacijos priemonių reikėtų daugiau:

a). Naujienų laikraščių

b). Biuletenių

c). Ataskaitų

d). Skelbimų lentų

e). Vidaus televizijos

f). Interneto ar intraneto

g). Susirinkimų ir konferencijų

9. Kaip Jūs manote, įvairios komunikacijos priemonės pagerina darbo

kokybę ir greitį?

a). Labai pagerina

b). Pagerina

c). Nekuo nepagerina

10. Ar įvairios komunikacijos priemonės palengvina darbą?

a). Taip

b). Ne

c). Nežinau

11. Kodėl komunikacija yra labai svarbi viešbučių versle?

a). Padeda našiau dirbti

b). Sutaupo laiko aptarnaujant klientus

c). Padeda geriau orientuotis esamoje situacijoje

d). Labai palengvina darbą

Leave a Comment