Frazeologizmai

Tam tikra prasme artimi žodžiams yra nelaisvieji žodžių junginiai,arba frazeologizmai. Frazeologizmas (gr. „posakis”) – tai pastovus irekspresyvus žodžių junginys, turintis savarankišką reikšmę ir atkuriamasšnekos procese kaip gatavas vienetas, pvz.: apsukti galvą „suvilioti”,dantis griežti „pykti”, iš kailio nertis „labai stengtis”, molio Motiejus„ištižėlis”, vėjo pamušalas „vėjavaikis”, velnio neštas ir pamestas„suktas, apgaulingas (žmogus)”; angl. to keep under one’s hat „laikytipaslaptyje”; vok. die Augen in die Hand nehmen „atidžiai stebėti”; pranc.piquer un chien „užsnūsti”.

Kuo skiriasi frazeologizmai nuo laisvųjų žodžių junginių (sintagmų)?

Visų pirma savo reikšme. Kiekvienas laisvojo žodžių junginio žodisturi jam būdingą savarankišką leksinę reikšmę. Todėl tokį junginį galimasemantiškai suskaidyti (pvz., aprišti akį = „apvynioti” + „regėjimoorganą”). Tuo tarpu frazeologizmas yra semantiniu atžvilgiu neskaidomasjunginys, jo reikšmės negalima išvesti iš jį sudarančių žodžių leksiniųreikšmių (plg. guldyti galvą „garantuoti”, pro pirštus žiūrėti „nekreiptidėmesio”, už nosies vedžioti „apgaudinėti”; angl. to be in the cold „liktivienišam”, o pažodžiui: „būti šaltyje”; vok. Hand und Fuß haben „būtiprotingam”, pažodžiui: „ranką ir koją turėti”; pranc. avoir la dent „būtialkanam”, pažodžiui: „turėti dantį” ir kt.). Dėl to, kad frazeologizmąsudarantys žodžiai yra netekę savo savarankiškų leksinių reikšmių,desemantizavęsi, kai kurie lingvistai (pvz., rusų frazeologijos tyrinėtojasA. Molotkovas) netgi nelinkę vadinti frazeologizmo dėmenų žodžiais (juosvadina komponentais). Tačiau taip daryti nėra tvirto pagrindo, neskalbantysis frazeologizmo dėmenis suvokia ne kaip kokias nors žodžio dalis,o kaip atskirus žodžius. Kitas esminis laisvojo žodžio junginio skirtumas nuo frazeologizmo yra

tas, kad pastarasis šnekos procese ne sudaromas pagal tam tikrą sintaksinęschemą, sintaksinį modelį, bet atkuriamas iš atminties kaip gatavasvienetas. Šiuo atžvilgiu frazeologizmas prilygsta žodžiui, kuris taip patatgaminamas šnekos aktuose kaip tam tikrą reikšmę turintis garsųkompleksas. Neretai frazeologizmo reikšmę, kaip tai matyti jau iš pateiktųpavyzdžių, galima ir nusakyti vienu žodžiu. Skiriasi laisvasis žodžių junginys nuo frazeologizmo dar ir didesniupastarojo struktūros pastovumu. Yra nemaža frazeologizmu, kuriuosenekeičiama nei juos sudarančių žodžių tvarka, nei žodžių formos.Pavyzdžiui, tokiuose frazeologizmuose, kaip nei dievui žvakė, nei velniuišakė „niekam netikęs”, bala nematė „tiek to”, devynios galybės „labaidaug”; angl. as safe aš houses „visai patikimas”; vok. wie aus den Augengeschnitten „labai panašus”; pranc. comme de raison „kaip reikiant”,visuomet išlieka ir tokia pat žodžių tvarka, ir jų formos. Tačiau ir tuose frazeologizmuose, kuriuose gali kisti žodžių tvarka aratskiros formos, tas kitimas priklauso ne nuo frazeologizmą sudarančiųžodžių semantinių ar sintaksinių ypatybių, bet nuo frazeologizmo, kaipgatavo vieneto, gramatinių ryšių su kitais konteksto žodžiais. Pavyzdžiui,frazeologizme nugarą skalbti „mušti, perti” veiksmažodis gali būtipavartotas įvairiomis formomis (skalbia, skalbė, skalbs, skalbtų)priklausomai nuo to, kokios gramatinės formos bus kitų, į šį frazeologizmąneįeinančių žodžių. Be to, frazeologizmo žodžių tvarkos ar formųpasikeitimas nedaro jokios įtakos jo semantikai, jo frazeologinei reikšmei(pvz., ar mes pasakysime nosį nukabinti „nusiminti”, ar nukabinti nosį,nukabino nosį, nuo to šio frazeologizmo reikšmė nepakis). Dauguma frazeologizmų skiriasi nuo laisvųjų žodžių junginių dar irsavo vaizdingumu, ekspresyvumu. Frazeologizmai, kaip rašo žymus lietuviųstilistikos specialistas J.Pikčilingis, „yra stiliaus aukso valiuta, joramsčių ramstis, tai, nuo ko priklauso išraiškos sodrumas, spalvingumas,

emocinis poveikis”. Ir iš tikrųjų užtenka sugretinti bent kelis laisvuosiusžodžių junginius su atitinkamais frazeologizmais, kad įsitikintume šiųžodžių teisingumu (plg.: Jis į nurodymus nekreipė dėmesio ir Jis nurodymuspro ausis leido; Valgė labai nenoromis ir Valgė kaip ne savo dantimis; Arvėl pradėsi vaiką mušti? ir Ar vėl pradėsi vaikui kailį šukuoti?). Jau iššių pavyzdžių matyti, kad laisvieji žodžių junginiai nesukelia jokiovaizdo, stilistiškai neutralūs, o frazeologizmai, jų reikšmė turi aiškųkonotacinį (emocinį, ekspresinį, vertinimo ar kt.) komponentą. Dėl tokiųčia suminėtų skirtybių frazeologizmai paprastai neverčiami pažodžiui į kitąkalbą, bet ieškoma atitinkamų frazeologinių atitikmenų toje kalboje, įkurią verčiama. Pažodžiui verčiant frazeologizmus, ne tik išnyksta jųkonotacinis komponentas, bet dažnai toks vertinys būna neaiškus,beprasmiškas, o kartais net komiškas.

Pagrindinės frazeologinių junginių ypatybės

Žodžių junginių reikšmės vientisumas yra pagrindinė ypatybė,atskirianti juos nuo laisvųjų junginių, kurių kiekvienas žodis išlaiko savoreikšmę, ir leidžianti juos laikyti frazeologiniais junginiais. Frazeologinių junginių dantų neišplikti, kojas sukulti reikšmesžodžiais „negauti“ ir „nueiti“ nusakome ne visai tiksliai. Pakeiskime jaisfrazeologinius junginius, pavyzdžiui, Žemaitės raštų sakinyje (Be reikalobūtum nuėjusi, būtum nieko negavusi), ir neliks vaizdingumo, būdingorašytojos sakiniui. Pavartojusi frazeologinius junginius, Žemaitė tuosakiniu kartu parodė sakančiojo nepasitenkinimą, kad būtų veltui nueitastam tikras kelias, ir pasipiktinimą, kad asmuo, pas kurį būtų nueita, irturėdamas nebūtų davęs. Ši frazeologiniams junginiams būdinga ypatybė –vaizdingumas – ir atsirado, laisvųjų junginių žodžiams netenkant savoreikšmės, pradėjus tuos junginius vartoti perkeltine prasme ir apibendrinusvientisa reikšme.

Imkime, pavyzdžiui, junginį duris parodyti, kuris bus laisvas irnevaizdingas, kai juo nieko daugiau nenorėsime pasakyti, tik parodytiduris. Bet lig tik šį junginį pavartosime, norėdami ką išvaryti iškambario, jis įgaus vaizdingumo ypatybę, nes reikės jau suprasti nepažodžiui, o perkeltai ir vientisa reikšme, nusakoma žodžiu „išvyti“.Išvijimas – tai tiesiogiai suprantamas prievartos aktas, o durų parodymas –priminimas, kad jos skirtos išeiti, tuo pačiu metu duodantis suprasti, jogreikia išeiti. Vaizdingumas yra antra frazeologinių junginių ypatybė. Vaizdingumas, galima sakyti, nėra labai pastovus, apibrėžtas, visųvienaip suprantamas reiškinys. Bet ir frazeologinių junginių reikšmėsvaizdingumo atžvilgiu nėra vienodos: vienos yra labiau, kitos mažiauvaizdingos. Žemaitės sakinio frazeologinių junginių kojas sukulti, dantųneišplikti vaizdingumas nekelia abejonių. O pažvelkime į trečią šio sakiniojunginį be reikalo. Iš anų dviejų junginių reikšmių matyti, kad sakinyjekabama apie tam tikrą reikalą – norą ką nors gauti.Vadinasi, junginio bereikalo taip pat negalima suprasti pažodžiui. Jis reiškia „veltui“,„nereikalingai“.Tačiau to junginio vaizdingumas yra sunkiau suvokiamas. Visi trys Žemaitės sakinį sudarantys junginiai nėra jos pačiossukurti. Tik rašytoja sugebėjo juos sukomponuoti viename labai raiškiamesakinyje. Šie junginiai, turėdami vientisas ir vaizdingas reikšmes, kaip irbet kuris kitas lietuvių kalbos žodis bet kuria savo reikšme, yra lietuviųkalbos turtas. Juo kiekvienas kalbėdamas ar rašydamas gali pasinaudoti.Frazeologiniai junginiai ne sudaromi iš atskirų žodžių, bet iškyla sąmonėjejau kaip sąvokos, kaip ir žodžiai, tačiau ne kaip laisvieji junginiai. Frazeologiniai junginiai yra pastovūs kalbiniai vienetai. Pastovumasyra trečia visų frazeologinių junginių ypatybė. Taigi matome, kad frazeologiniai junginiai yra vientisos ir vaizdingosreikšmės pastovūs junginiai.

Frazeologizmų atsiradimas

Nors frazeologizmai skiriasi nuo laisvųjų žodžių junginių, tačiaudaugelis jų yra atsiradę iš pastarųjų. Svarbiausia priežastis, dėl kurioslaisvasis žodžių junginys gali pavirsti frazeologizmu — tai naujosperkeltinės reikšmės kristalizavimasis junginyje. Kai tik laisvajamejunginyje vienas kuris žodis imamas dažniau vartoti perkeltine reikšme, tasjunginys įgyja potenciją tapti frazeologizmu. Pavyzdžiui, kai junginyjeiškratyti kišenes veiksmažodis iškratyti, drauge su kišenes patekęs į tamtikrą kontekstą, neteko savo tiesioginės „išpurtyti, kratant pašalinti”reikšmės ir imtas vartoti netiesiogine „išimti iš kišenių ką nors slaptai,pasisavinti” reikšme, tada tas junginys virto jau frazeologizmu,reiškiančiu „apvogti”. Iš pradžios toks, frazeologizmas paprastai būnaindividualaus pobūdžio (pasitaikantis tik vieno kurio žmogaus šnekoje arraštuose), o ilgainiui jis gali paplisti ir kartojamas stabilizuotisreikšmės ir formos atžvilgiu. Tačiau frazeologizmų gali atsirasti ne vien tik dėl laisvųjų žodžiųjunginių atskirų dėmenų reikšmės perkėlimo (metaforizacijos plačia šiožodžio prasme), nors tokia jų kilmė kalbose yra dažniausia. Kartais jiesudaromi ir iš analogijos pagal jau esančius kalboje tam tikrusfrazeologizmų formos modelius. Pavyzdžiui, vėjo botagas „plevėsa” galėjosusidaryti pagal tokius analogiškus frazeologizmus, kaip vėjo pamušalas,vėjo padraika, vėjo pagalys „vėjavaikis” ir pan., tačiau nuspręsti, kuriskurio prototipu ėjo, be specialių tyrinėjimų neįmanoma. Kai kurie frazeologizmai, ypač neliaudiniai, gali būti išsiversti iriš kitų kalbų. Tokie yra, pavyzdžiui, šnekamojoje kalboje pasitaikantysbalta varna (plg. rus. белая ворона „kuo nors išsiskiriantis žmogus”); Štaikur šuo pakastas (plg. rus. вот где собака закрыта, vok. da liegt der Hundbegraben) „čia esmė”; katę maiše pirkti (plg. rus. купить кошку в мешке,

vok. die Katze im Sack kaufen) „ką nors aklai pirkti”; laužtis pro atvirasduris (plg. rus. ломаться в открытую дверь) „aiškinti žinomus dalykus” irkt. Tarp verstinių frazeologizmų pasitaiko ir tokių, kurie paplitę nevienoje ar dviejose, bet keliose ar net keliolikoje kalbų. Tai ypač būdingaiš antikinių, pvz.. graikų, lotynų kalbų kilusiems frazeologizmams (plg.Horacijaus (I a. pr. m. e.) posakio aurea mediocritas „kraštutinumųvengimas” atitikmenis: liet. aukso vidurys, rus. золотая середина, lenk.zloty srodek, bulg. злama cpeда, serb.-chorv. zlatna sredina, angl. thegolden mean, vok. die goldene Mitte ir kt.). Žinoma, ne visi vienodos ar panašios struktūros ir reikšmėsfrazeologizmai, randami keliose kalbose, yra verstiniai. Vienodų ar panašiųfrazeologizmų, pasitaikančių net negiminiškose kalbose, gali atsirasti irdėl bendrų žmogaus mąstymo ypatybių, bendrų asociacijų, bendrų gyvenimiškųsituacijų. Pavyzdžiui, frazeologizmas pro pirštus žiūrėti „nekreiptidėmesio”, turintis identiškus atitikmenis ne tik latvių (skatities caurpirkstiem), bet ir rusų (сьотреть сквозь пальцы), vokiečių (durch dieFinger sehen), anglų (look through one’s fingers) kalboje, veikiausiai yrane verstiniai. Tačiau, ar jis kiekvienoje iš šių kalbų yra savarankiškaisusidaręs, ar kai kuriose ir išsiverstas, be specialių tyrinėjimų taip patsunku pasakyti. Literatūrinėje kalboje, ypač jos moksliniame ir publicistiniamestiliuje, vartojama taip pat skolintinių frazeologizmų, pvz.: lot. conditiosine qua non „būtinoji sąlyga”, est modus in rebus „viskam yra saikas”,persona non grata „nepageidaujamas asmuo”, pro domo sua „savu reikalu”,terra incognita „neištirta sritis”, ultima ratio „paskutinis argumentas”;angl. last but not least „paskutinis, bet ne mažiau svarbus”; vok. fix undfertig „visiškai gatavas”; pranc. billet doux „meilės laiškas”.

Tai taip pat ne frazeologizmai…

Frazeologizmus, kaip ekspresyvius ir savarankišką, iš atskirųjų dėmenųtiesiogiai neišvedamą reikšmę turinčius žodžių junginius, reikia atriboti

nuo šiaip pastovesnių žodžių samplaikų, sudėtinių terminų, tokių kaipaukštas lygis, daryti pranešimą, reikšti užuojautą, dėmėtoji šiltinė,greičių dėžė, kosminė erdvė, sudėtinis prijungiamasis sakinys, vidausdegimo variklis ir pan. Tokie žodžių junginiai paprastai neturi neifrazeologizmams būdingos frazeologinės reikšmės, nei ekspresinės-emocinėskonotacijos. Dėl tokių pat priežasčių nederėtų laikyti frazeologizmais ir pastoviųįvardinių ar prieveiksminių junginių: kas kita, kas be ko, kolei kas, kurkas, šiaip ar taip, šį bei tą, šis tas ir pan.

Frazeologizmų klasifikacija

Frazeologizmų, kaip ir žodžių, klasifikacija gali būti labai įvairi.Ji priklauso tiek nuo pasirinkto skirstymo pagrindo, tiek ir nuo pačios„frazeologizmo” sąvokos supratimo. O tas supratimas toli gražu nėravienodas. Vieni lingvistai frazeologizmus suvokia labai plačiai: jiemspriskiria ir priežodžius, patarles, vad. „sparnuotuosius žodžius”,aforizmus ir net sudėtinius terminus ar šiaip bent kiek pastovesnius žodžiųjunginius (pvz., brandos atestatas, reikšti užuojautą ir pan.). Kitilingvistai – priešingai, susiaurina frazeologizmo sąvoką, atsiriboja nuotokių junginių, kuriuose tik vienas žodis turi neįprastą reikšmę (pvz.,arklio dozė, kapeiką spausti „labai taupyti” ir pan.). Tačiau nepriklausomai nuo to, kaip suprantami, frazeologizmaidažniausiai skirstomi pagal reikšmę, struktūrą, sintaksines funkcijas,kilmę. Be to, klasifikuojant kartais dar atsižvelgiama į juos sudarančiųdėmenų ryšio glaudumą, frazeologizmų stilistinę konotaciją ir kt. Semantiniu pagrindu galima skirti du pagrindinius frazeologizmų tipus:idiominius ir neidiominius. Idiominiai frazeologizmai, arba idiomos (gr.„ypatumas”), – tai reikšmės atžvilgiu absoliučiai neskaidomi, sustabarėjęžodžių junginiai, kurių bendroji frazeologinė reikšmė visiškai nemotyvuotajuos sudarančių žodžių reikšmės. Tokie yra molio Motiejus, vėjo pamušalas,velnio neštas ir pamestas, beržinė košė „mušimas”, ožio bamba „pikčiurna”;

angl. big fish „svarbus asmuo” (paž. „stambi žuvis”); vok. Sand in dieAugen streuen „meluoti, apgaudinėti” (paž. „smėlį į akis berti”); pranc. unvilain matou „nemalonus tipas” (paž. „bjaurus katinas”) ir kt. Idiomose pasitaiko kartais ir pasenusių, iškraipytų žodžių, siaurųdialektizmų, dėl kurių ir pati jos reikšmė plačiau būna nesuprantama, plg.čioringes varinėti „niekus plepėti” (Vilkaviškis), čviko duoti „barti,koneveikti” (Zarasai), dinderį mušti „dykinėti”, palparybais eiti„dykinėti” (Gargždai), vepšlas susukti „supykti” (Kuršėnai) ir pan. Neidiominiai frazeologizmai – tokie, kuriuose tarp junginio bendrosreikšmės ir atskirų jį sudarančių žodžių reikšmių jaučiama tam tikra(ryškesnė ar mažiau ryški) sąsaja. Kitaip sakant, neidiominių frazeologizmųreikšmės yra daugiau ar mažiau motyvuotos. Tačiau šio tipo frazeologizmųbendrosios reikšmės sąsaja su jų dėmenų reikšmėmis, semantinė motyvacijagali būti nevienodo laipsnio. Todėl neidiominiai frazeologizmai paprastaidar smulkiau skirstomi. Semantinės motyvacijos laipsnio atžvilgiu neidiominius frazeologizmusgalima dar skirstyti į dvi rūšis: a) ryškios motyvacijos ir b) neryškiosmotyvacijos. Ryškios motyvacijos frazeologizmų reikšmė yra susijusi sutiesioginėmis juos sudarančių žodžių reikšmėmis, pvz.: akis sumerkti„užmigti”, ausis įtempti „atidžiai klausyti”, kojas ištiesti „mirti”,rankas surišti „susituokti”; angl. cakes and ale „pasilinksminimas” (paž.„pyragaičiai ir alus”); vok. große Augen machen „stebėtis” (paž. „didelesakis padaryti”); pranc. avoir bon nez „būti įžvalgiam” (paž. „turėti gerąnosį”). Kaip matyti iš pavyzdžių, šios rūšies frazeologizmai — taiperkeltinės reikšmės posakiai, metaforiniai ar metoniminiai junginiai. Jieturi savo nefrazeologiškus atitikmenis, t.y. juos sudarantys žodžiai galibūti vartojami ir tiesioginėmis reikšmėmis. Tokiu atveju tais žodžiais

reiškiamo vaizdo santykis su frazeologizmo denotatu yra lengvai suvokiamas,ir skirtumą tarp frazeologizmo ir jo nefrazeologinio prototipo lemiakontekstinė aplinka. Pavyzdžiui, sakinyje Aš negalėjau visą naktį akiųsumerkti frazeologizmo akis sumerkti sukeliamas vaizdas siejasi su vokųsuglaudimu miegant (kitame kontekste — Guli sumerkęs akis, bet nemiega, šisžodžių junginys jau neturėtų frazeologinės reikšmės, nebūtųfrazeologizmas). Neryškios motyvacijos frazeologizmais laikytini tokie, kurių reikšmėmažai tesusijusi su juos sudarančių žodžių reikšmėmis, pvz.: akimis šaudyti„viliojančiai žvalgytis”, gerklę laidyti „smarkiai šaukti”, nosį nukabinti„nusiminti”, pro gerklę praleisti „pragerti”; angl. leap to the eyes„atkreipti dėmesį” (paž. „kristi į akis”); vok. den Kopf verlieren „netektinuovokos” (paž. „galvą pamesti”); pranc. allonger le nez „nusiminti” (paž.„ištiesti nosį”) ir pan. Šios rūšies frazeologizmus sudarantys žodžiųjunginiai nevartojami tiesioginėmis reikšmėmis ir yra artimi idiomoms. Nuoidiomų skiriasi tuo, kad jų frazeologinė reikšmė yra susijusi su tamtikromis iš dėmenų leksinių reikšmių kylančiomis asociacijomis. Pavyzdžiui,frazeologizmo akimis šaudyti reikšmė jau ir be konteksto gali būtiapytikriai suvokiama, nes veiksmažodžio šaudyti perkeltinė reikšmė draugesu tiesiogine akių reikšme sukelia „žvilgsnių mėtymo”,„žvilgčiojimo”asociacijas. Tačiau išvesti griežtesnę ribą tarp neryškiosmotyvacijos frazeologizmų ir idiomų dėl semantikos reiškinių didelioneapibrėžtumo yra labai sunku. Semantinės frazeologizmų klasifikacijos, kuri yra svarbiausia šio tipožodžių junginiams, pradininku laikomas šveicarų lingvistas Š.Baly. Jisišskyrė tris frazeologizmų rūšis: frazeologinius posakius, frazeologinėsgrupes ir frazeologinius vienetus. Šią klasifikaciją vėliau patobulinožymus rusų kalbininkas V.Vinogradovas. Pagal frazeologizmų reikšmės santykįsu juos sudarančių žodžių reikšmėmis jis visus frazeologizmus suskirstėtaip pat į tris pagrindinius tipus: frazeologinės sąaugas, frazeologinius

vienetus ir frazeologines samplaikas. Tokia klasifikacija buvo priimtadaugelio rusų frazeologijos tyrinėtojų, bet pastaraisiais dešimtmečiaispasirodė ir įvairių naujų mėginimų semantiškai skirstyti frazeologizmus. Struktūros atžvilgiu frazeologizmai dažniausiai skirstomi dvejopai: a)pagal dėmenų sintagminius santykius ir b) pagal dėmenų priklausymągramatinėms žodžių klasėms (kalbos dalims). Pirmuoju atveju išskiriamiprijungiamieji, sujungiamieji (kartais, neišlaikant vieningo klasifikacijospagrindo, dar ir lyginamieji ir kt.), o antruoju — daiktavardiniai,būdvardiniai, veiksmažodiniai, prieveiksminiai ir t.t. Sintaksinių funkcijų atžvilgiu frazeologizmai skirstomi įpredikatinius, atributinius, objektinius ir cirkumstancinius(aplinkybinius). Taigi sakinyje jie gali eiti veiksniu, tariniu, papildiniuir kt. sakinio dalimis, kaip ir atskiri žodžiai ar laisvieji žodžiųjunginiai, plg.: Bažnyčios šluota esi, o nežinai vyskupo vardo (čiabažnyčios šluota reiškia „pamaldų žmogų” ir eina veiksniu), Jis viską progerklę praleido (čia pro gerklę praleido „pragėrė” eina tariniu), Bėgo kaipakis išdegęs (čia kaip akis išdegęs „labai greit” eina būdo aplinkybe). Beto, frazeologizmai gali sudaryti sudėtinio sakinio dėmenį, plg.: Tamsu,nors į akį durk (čia nors į akį durk reiškia „labai tamsu”), Kai išgirdaubeldžiantis į langą, visos blusos apmirė (čia visos blusos apmirė reiškia„labai nusigandau”) ir kt. Kilmės atžvilgiu frazeologizmai gali būti klasifikuojami į savuosius,skolintinius ir verstinius, o stilistinės konotacijos atžvilgiu — įemocinius, vertinamuosius ir kt.

Frazeologizmas, kaip tam tikras kalbos lygmens abstraktus vienetas,naujesnėje lingvistinėje literatūroje kartais vadinamas frazema,frazeologema (plg. fonema, morfema ir kt. eminius vienetus), o mokslas,tiriantis frazeologizmus — frazeologija. Mūsų laikais atskiri tyrinėtojaifrazeologiją linkę laikyti atskira kalbotyros šaka, tačiau iš tradicijos jisiejama su leksikologija (tai turi nemaža ir pagrindo: frazeologizmai, kaipmatėme, tam tikromis ypatybėmis yra artimi žodžiams).

Literatūra: www.ualgiman.dtiltas.lt; Jonas Paulauskas, Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas, 1977“Šviesa”, Kaunas.