Kokius mokesčius moka Lietuvos verslininkai

KOKIUS MOKESČIUS MOKA LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮREGISTRUOTOS ĮMONĖS

2004 Klaipėda

Lietuvos mokesčių sistema apima mokesčius, mokamus į valstybės (savivaldybių) biudžetus bei fondus. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme yra nurodyti šie mokesčiai ir valstybės rinkliava:
 pridėtinės vertės mokestis;
 akcizai;
 nekilnojamojo turto mokestis;
 žemės mokestis;
 mokestis už valstybinius gamtos išteklius;
 naftos ir dujų išteklių mokestis;
 mokestis už aplinkos teršimą;
 konsulinis mokestis;
 žyminis mokestis;
 prekyviečių mokestis;
 atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą;
 įmokos į Garantinį fondą;
 valstybės rinkliava;
 azartinių lošimų mokestis;
 mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;
 baltojo cukraus virškvočio mokestis;
 cukraus mokestis;
 valstybinio socialinio draudimo įmokos;
 prekių apyvartos mokestis;
 pelno mookestis;
 atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą;
 muitų mokesčiai.

Plačiau aptarsiu penkis mokesčius iš anksčiau išvardytų:
ŽEMĖS MOKESTIS
Įstatymas, reglamentuojantis mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarką Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (Žin., 1992, Nr. 21-612).

Mokesčio mokėtojai

Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai.

Mokesčio objektas

Žemės mokesčio objektas yra nustatyta tvarka įregistruotas privačios žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendroje nuosavybėje.
Mokesčio tarifai

Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 procento žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).
Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai

Žemės mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Remiantis Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nrr. 603, žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės kainos, kuri lygi žemės vertei, apskaičiuotai Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Už žemę, įsigytą aukciono (konkurso) būdu, žemės mokestis apskaičiuojamas nuo aukcione (konkurse) nustatytos žemės kainos, tačiau ne

e žemesnės už žemės vertę, apskaičiuotą minėto nutarimo nustatyta tvarka. Kai aukcione (konkurse) nustatyta žemės kaina mažesnė už žemės vertę, apskaičiuotą minėto Vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka, žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės kainos, kuri lygi žemės vertei, apskaičiuotai Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka.
Žemės mokestis apskaičiuojamas ir mokamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuos Valstybinė įmonė Registrų centras kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia apskričių teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms.
Žemės mokestį žemės savininkams apskaičiuoja apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.
Žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminą nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos.
Mokesčio deklaravimas Žemės mokestį apskaičiuoja ir deklaracijas parengia bei mokesčio mokėtojui pateikia apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka, deklaracijos (mokesčio apskaičiavimo) įteikimo tvarka, mokesčio sumokėjimo tvarka patvirtinta VMI prrie FM viršininko 2003 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 266 ,,Dėl Žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 94-4264) bei deklaracijos ) FR0034 forma forma yra patvirtinta VMI prie FM viršininko 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 265 ,,Dėl Žemės mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 20-532).
Mokesčio sumokėjimas

Mokestinis laikotarpis – kalendoriniai metai.
Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti:
1) jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, – už visus metus;
2) jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, – nuo kitų kalendorinių metų.
Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai:
1) žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, – tais pačiais me
etais;
2) žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, – nuo kitų metų.
Mokesčio sumokėjimo terminus nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos.
Mokesčio lengvatos

Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai – I ir II grupės invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai vaikai, kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo plotas ne didesnis už savivaldybių tarybų nustatytus neapmokestinamuosius dydžius. Taikant lengvatą, prie darbingų asmenų nepriskiriami mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai.
Žemės mokesčiu neapmokestinama:
– bendro naudojimo keliai;
– žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms (pariteto pagrindu);
– miško žemė;

Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 603 (Žin., 1993, Nr. 35-804) žemės mokestis neimamas už:
– nacionalinių parkų, regioninių parkų, kraštovaizdžio, kraštovaizdžio-kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę, išskyrus žemės ūkio naudmenas, taip pat pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę;
– vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemę;
– gamtos paminklų žemę, išskyrus pastatų, kiemų ir kelių užimtą žemę;
– archeologijos paminklų (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) bei istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę. Žemės mokestis imamas už archeologijos ir istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijoje ir jų apsaugos zonoje esančių namų valdų, kitų pastatų, kiemų, tvenkinių, kelių užimtą žemę;
– istorijos, architektūros ir dailės paminklų ir jų teritorijų žemę kaimo vietovėse.
Savivaldybių ta
arybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Nuo 1995-06-29 žemės savininkams – ūkininkams yra taikoma Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. nutarime Nr. I-2676 (Žin., 1992, Nr. 21-613) numatyta žemės mokesčio lengvata, kad už ūkininko ūkiui steigti arba plėsti grąžintą ar pirktą žemę ūkininkai žemės mokestį pradeda mokėti praėjus 3 metams nuo privačios žemės teisinio įregistravimo. Ši žemės mokesčio lengvata teikiama tik vieną kartą per trejus metus nuo privačios žemės teisinio įregistravimo. Jeigu ūkininkas ūkininko ūkį įregistruoja vėliau (pvz., praėjus vieneriems metams po žemės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre), tai minėta žemės mokesčio lengvata jam teikiama tik per likusį lengvatos galiojimo dvejų metų laikotarpį. Kai ūkininko ūkio žemę sudaro ne tik ūkininko, kurio vardu įregistruotas ūkininko ūkis, žemė, bet ir kitų ūkio partnerių bei bendrasavininkių bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, minėta žemės mokesčio lengvata taikoma už visą žemės plotą visiems žemės savininkams.
NAFTOS IR DUJŲ IŠTEKLIŲ MOKESTIS
Įstatymas, reglamentuojantis mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarką 2003-05-20 LR Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-1564 (Žin., 2003, Nr. 51-2253) įsigaliojo nuo 2003-07-01.

Mokesčio mokėtojai

Lietuvos ir užsienio apmokestinamieji vienetai bei fiziniai asmenys, nustatyta tvarka išgaunantys naftą ir dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.
Mokesčio objektas

Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo

os ekonominėje zonoje Baltijos jūroje išgaunama nafta ir dujos.
Mokesčio tarifai

Naftai ir dujoms iš telkinių, kuriuose gavyba pradėta iki 2003-07-01, nustatomas 20 procentų bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas;
Naftai ir dujoms iš telkinių, kuriuose gavyba pradėta po 2003-07-01, bazinis mokesčio tarifas nustatomas šio Įstatymo priedėlyje, atsižvelgiant į telkinių buvimo vietą ir gavybos mastą;
Iki 2003-07-01, kai nafta ar dujos išgaunamos valstybės lėšomis surastuose ir išžvalgytuose telkiniuose, bazinis tarifas padidinamas 9 punktais;
Po 2003-07-01 naftai ir dujoms iš telkinių, kurie surasti ir išžvalgyti valstybės lėšomis, nustatomas 9 procentų kompensacinis tarifas;
Naftai ir dujoms iš telkinių, kuriuose gavyba pradėta iki 2003-07-01 ir išgauta ¾ ar daugiau naftos išteklių, bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas nustatomas pagal šio Įstatymo priedėlį;
Mokesčių mokėtojams, eksploatuojantiems telkinius, iš kurių išgautai naftai ir dujoms, kurioms taikomas šio Įstatymo 2 dalyje nustatytas bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas, yra numatyta apskaičiuotos mokesčio sumos mažinimas.
Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai Nuo 2003 07-01 mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis.
Nuo 2003-07-01 mokestis apskaičiuojamas pagal faktiškai per kalendorinį ketvirtį išgautą naftos ir dujų kiekį, išskyrus atvejus, kai išgautai naftai ir dujoms, pagal šį Įstatymą yra taikomi Įstatymo priedėlyje nustatyti baziniai mokesčio tarifai. Tokiais atvejais mokestis yra apskaičiuojamas nuo ¼ per kalendorinius metus numatomo išgauti, bet ne mažesnio nei praėjusiais kalendoriniais metais išgauto naftos ir dujų kiekio.
Metų pabaigoje mokesčio suma yra perskaičiuojama pagal faktiškai per metus išgautą naftos ir dujų kiekį.
Mokesčio deklaravimas Nuo 2003-07-01 mokesčio mokėtojas ne vėliau kaip iki kito kalendorinio ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos privalo pateikti Naftos ir dujų išteklių mokesčio kalendorinių metų ketvirčio deklaracijos FR0566 formą (patvirtinta VMI prie FM viršininko 2003-08-14 d. įsakymu Nr. V-232, Žin., 2003, Nr. 82-3778).
Pasibaigus metams, mokesčio mokėtojas iki kitų kalendorinių metų balandžio 25 dienos kartu su paskutinio mokestinio laikotarpio (pirmo ketvirčio) naftos ir dujų išteklių mokesčio deklaracija privalo pateikti Naftos ir dujų išteklių mokesčio metinę deklaracijos FR0567 formą (patvirtinta VMI prie FM viršininko 2003-08-14 įsakymu Nr. V-232., Žin., 2003. Nr. 82-3778). Deklaracijos teikiamos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurioje mokesčio mokėtojas registruotas.
Mokesčio sumokėjimas

Nuo 2003-07-01 už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas mokestis į biudžetą sumokamas ne vėliau kaip iki kito kalendorinio ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos.
Papildoma pagal metinę deklaraciją mokesčio suma sumokama iki kitų kalendorinių metų balandžio 25 dienos.
Sankcijų taikymas Už nuslėptą išgautos naftos ar dujų kiekį sumokamas mokestis ir dešimteriopa mokesčio dydžio ekonominė sankcija.

MOKESTIS UŽ APLINKOS TERŠIMĄ
Mokesčio bazę reglamentuoja: MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMAS.

Mokesčio objektas pagal šį įstatymą yra:
1)išmetami į aplinką teršalai;
2)gaminiai, nurodyti įstatymo 3 priedėlyje (t. y.: padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg; akumuliatoriai; gyvsidabrio lempos; galvaniniai elementai; vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai; vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai; automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai);
3)pripildyta pakuotė, nurodyta Įstatymo 4 priedėlyje (t. y.: stiklinė pirminė pakuotė; plastmasinė pirminė pakuotė; kombinuota pirminė pakuotė; metalinė pirminė pakuotė; popierinė ir kartoninė pirminė pakuotė ir kita pirminė pakuotė).
Apmokestinamieji gaminiai, kurie yra kito pagaminto ar importuoto gaminio dalis, be kurio gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį, nėra mokesčio objektas.
Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais. Stacionarus taršos šaltinis – taršos objektas, kuris negali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.
Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę komercinę veiklą, teršiantys aplinką iš ūkinei komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių (nuosavų, nuomos, panaudos, pasaugos ar kitos civilinės sutarties, suteikiančios valdymo teisę, pagrindu). Mobilus taršos šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai , naudojantys degalus.
Mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai.
Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai. Apmokestinamųjų teršalų sąrašą ir jų grupes nustato ir tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.
Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių mokestinis laikotarpis yra:
– ketvirtis – fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems privalomas gamtos išteklių naudojimo leidimas, jei už praėjusius metus mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma buvo lygi 10 tūkstančių litų arba didesnė;
– pusė metų – fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems neprivalomas gamtos išteklių naudojimo leidimas arba kurių už praėjusius metus mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma buvo mažesnė kaip 10 tūkstančių litų.
Fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie gamina ir (ar) importuoja į Lietuvos Respubliką apmokestinamuosius gaminius ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis mokestinis laikotarpis yra vieneri metai.

ĮMOKOS Į GARANTINĮ FONDĄ

ĮMOKOS Į GARANTINĮ FONDĄ
Įstatymas, reglamentuojantis mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarką 2000-09-12 LR Garantinio fondo įstatymas Nr. VIII-1926

Mokesčio mokėtojai

Visos įmonės, viešosios įstaigos, bankai ir kredito unijos
Mokesčio objektas

Priskaičiuotas darbuotojams darbo užmokestis (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos)
Mokesčio tarifai

0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos
Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai Įmokos apskaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis
Mokesčio sumokėjimas

Įmokos nuo priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio į biudžetą mokamos kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos.

PREKIŲ APYVARTOS MOKESTIS
Mokesčio bazę reglamentuoja: PREKIŲ APYVARTOS MOKESČIO ĮSTATYMAS.

Mokestį moka šių prekių gamintojai ir importuotojai:
1) Lengvųjų automobilių (išskyrus automobilius, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms), kurių apmokestinamoji vertė viršija 100 tūkst. litų;

2) erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių;

3) Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytų skystų parfumerijos, kosmetikos, tualetinių preparatų ir kitų prekių, kurios pagal Akcizų įstatymą nėra akcizų objektas, tačiau jų sudėtyje yra etilo alkoholio.
Apmokestinamąją prekių vertę sudaro:
1) Lietuvos Respublikoje pagamintų prekių – prekių pardavimo kaina, išskyrus patį prekių apyvartos mokestį ir pridėtinės vertės mokestį, o kai nuosavybės teisė į prekes nebuvo perduota – prekių pasigaminimo savikaina;

2) importuojamų prekių – prekių muitinės vertės ir muito suma. Importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama Muitinės kodekso nustatyta tvarka.
Prekės apmokestinamos taikant šiuos mokesčio tarifus:
1) lengviesiems automobiliams (išskyrus automobilius, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms) – 15 procentų apmokestinamosios vertės, viršijančios 100 tūkst. litų;

2) erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidiniams – 75 procentai apmokestinamosios vertės;

3) Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytiems skystiems parfumerijos, kosmetikos, tualetiniams preparatams ir kitoms prekėms, kurios pagal Akcizų įstatymą nėra akcizų objektas, tačiau jų sudėtyje yra etilo alkoholio – 10 litų už litrą.
Prekių apyvartos mokestis apskaičiuojamas:
1) už Lietuvos Respublikoje pagamintas Prekių apyvartos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytas prekes (t. y. visas prekes, kurios yra šio mokesčio objektas), kai asmuo, kuris pagal šio įstatymo 3 straipsnį yra mokesčio mokėtojas (šiuo atveju tai šių prekių gamintojas), perduoda nuosavybės teisę į šias prekes;

2) už importuojamas Prekių apyvartos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytas prekes (t. y. visas prekes, kurios yra šio mokesčio objektas) – Muitinės kodekso nustatytais atvejais, kai atsiranda importo skola muitinei;

3) už prekių apyvartos mokesčio mokėtojų prarastas Prekių apyvartos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytas prekes (t. y. visas prekes, kurios yra šio mokesčio objektas), už kurias mokestis dar nesumokėtas, išskyrus atvejus , kai jos prarandamos dėl force majeure, jei tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat išskyrus tuos atvejus, kai Prekių apyvartos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų prekių (t. y. Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodyti skysti parfumerijos, kosmetikos, tualetiniai preparatai ir kitos prekės, kurios pagal Akcizų įstatymą nėra akcizų objektas, tačiau jų sudėtyje yra etilo alkoholio) prarastas kiekis neviršija natūralios netekties normų, kurios, suderinus su teritorine valstybine mokesčių inspekcija, turi būti patvirtintos šias prekes gaminančio mokesčio mokėtojo vadovo (tačiau ne daugiau kaip 1 procentas pagaminto prekių kiekio).
Mokesčio (išskyrus importuojamas šio mokesčio objektu esančias prekes) mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus mokesčio mokėtojas iki kito mėnesio 15 dienos privalo teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios teritorijoje jis įregistruotas, pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos mokesčio deklaraciją.
Nuo mokesčio atleidžiamos šios mokesčiu apmokestinamos prekės:
1) eksportuotos prekės;

2) fizinių asmenų (keleivių) asmeniniame bagaže įvežamos prekės, jei jų įvežama neviršijant Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos jiems leista įvežti be importo mokesčių;

3) prekės, įvežamos užsienio šalių diplomatinių ir kosulinių atstovybių veiklai, taip pat tarptautinių organizacijų oficialiai misijos veiklai, jeigu šių tarptautinių organizacijų sutartyse su Lietuvos Respublika numatyta neimti mokesčių;

4) importuojamos prekės, kurios pagal Muitinės kodeksą neapmokestinamos importo mokesčiais;

5) Prekių apyvartos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos prekės (t. y. Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodyti skysti parfumerijos, kosmetikos, tualetiniai preparatai ir kitos prekės, kurios pagal Akcizų įstatymą nėra akcizų objektas, tačiau jų sudėtyje yra etilo alkoholio), kurios įvežamos kaip parama.

NAUDOTA LITERATŪRA
1. Mokesčių anotacijos;2003-03-04/2004-01-14; Vilnius.
2. www.vmi.lt
3. www.socmin.lt
4. www.svv.lt
5. www.lrs.lt
6. http://finansai.tripod.com
7. www.lsa.lt
8. www.lrinka.lt
9. www.tax.lt
10. www.vpb.lt
11. www.panrs.lt

Leave a Comment