Klaipėdos nafta

by

Po karo TSRS Vyriausybė, išanalizavusi naftos produktų eksporto kelius išRusijos gamyklų į Vakarų rinkas, geografiniu požiūriu tinkamesniuspripažino Klaipėdos uostą. 1956m. miesto valdžia pritarė Maskvos sprendimuisteigti naftos bazę esamo naftos uosto teritorijoje ir skyrė 6ha sklypą.1959m. lapkričio 27d. Klaipėdos naftos eksporto ir perpylimo bazė pradėjosavo veiklą – tą dieną priimtas pirmasis geležinkelio sąstatas iš Rusijossu mazuto cisternomis, o gruodžio 29d. iš Klaipėdos išplaukė pirmasistanklaivis su naftos produktų kroviniu. Naftos produktai buvo atgabenami išJaroslavlio, Permės, Riazanės ir kitų naftos perdirbimo gamyklų. Klaipėdos TSRS teritorijoje garsėjo kaip geriausiai dirbanti pagrindinėmazuto eksporto bazė. Pagal projektą galintis apdoroti 4,5mln. tonų naftosproduktų, terminalas kasmet didino savo pajėgumus. Pavyzdžiui, 1982m. perKlaipėdą buvo eksportuota 6,4mln. tonų naftos produktų, o dar po keleriųmetų pasiekta 10,8mln. tonų riba. 1982 metais buvo įrengta nauja technologinė linija „geležinkelis –tanklaivis“ pramoniniams tepalams perpilti. Tačiau visa kita terminaloįranga ilgus metus dirbo be kapitalinio remonto ir buvo fiziškaisusidėvėjusi, neatitiko ekologinių reikalavimų. Todėl 1989m. Žaliųjųjudėjimo reikalavimui buvo apribotas geležinkeliu pervežamo mazuto kiekisir tuomet Maskvoje buvo numatyta skirti lėšų įmonės rekonstrukcijai.

XXa. Pradžioje naftos produktų poreikiai kasmet augo. Po to, kai 1916metais „Asiatic Petroleum Company“, vėliau tapusi kompanijos „Shell“dalimi, Europoje pradėjo perdirbti naftą, Klaipėdos uoste pastatytospirmosios naftos produktų saugyklos – rezervuarai. Nuo 1921 metų Klaipėdojepradėjusios steigtis naftos produktų kompanijos išplėtė rezervuarų parką.Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos rinkoje dominavo „Shell“ irrusiškais naftos produktais prekiavusi „Sojuzneft“. Jos abi turėjodaugiausia antžeminių rezervuarų, kuriuose iš viso tilpo apie 10 tūkst.tonų žibalo, automobilinio ir aviacinio benzino. 1930 – 1933 metais naftosuostas pagilintas iki 7 metrų, tačiau tanklauviams to neužteko: iš jūrose

stovinčių laivų kurą tekdavo perpilti į mažesnius laivus. 1937 metais Lietuvos bendrovė „Lietūkis“ įsigijo 5 rezervuarus bendros5600m3 talpos, nutiesė geležinkelio atšaką ir pastatė estakadą. Be to, buvopastatytos talpyklis naftos produktams aplinkiniuose miestuose – Šilutėjeir Pagėgiuose, bei įsigyta 60 geležinkelio cisternų. Naftos produktai buvogabenami tanklaiviais iš Juodosios jūros Kaukazo pakrantės uostų Batumio irTuopsės. „Lietūkis“ planavo turėti net savo tanklaivį. Tačiau civiliniouosto veiklą nutraukė 1939 metais Klaipėdos krašto prijungimas prieVokietijos ir po to prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Baigiantis karuiKlaipėda virto mūšio lauku ir griuvėsiais. Po karo Naftos uostas veikė kaiplaivus kuru aprūpinanti bazė.

Vokiečių Livonijos ordinas 1252m. neatsitiktinai nusprendė pastatyti pilįten, kur Kuršių marių vanduo įsilieja į jūrą. Strateginiu ir geografiniupožiūriu tai buvo pati patogiausia rytinės Baltijos pakrantės vieta. Sauginavigacija sudarė sąlygas 16a. antroje pusėje per Klaipėdą nutiesti Vakarųir Rytų Europos šalis jungiantį prekybos kelią. Ypatingai sparčiai Klaipėdos uostas ėmė plėstis 19a. antroje pusėje. Tamįtakos turėjo miesto pramonės augimas: 1857m. pradėjo dirbti laivųstatykla, 1861m. pastatytas dujų fabrikas, nutiestas geležinkelis įKaraliaučius, 1900m. baigtas įrengti žvejybos uostas ir t.t. Lietuvojekartu su Klaipėdos kraštu 1900m. veikė 3677 pramonės įmonės. Šio amžiaustechnikos išradimai pasiekė ir Lietuvą. Pavyzdžiui, pirmasis keturratisautomobilis su vidaus degimo varikliu Vokietijoje buvo sukurtas 1886m., oLietuvoje pirmasis keturių vietų lengvasis automobilis „Panhard-Levasseur“užregistruotas 1896m. Nuo 19a. pabaigos lietuviai apšvietimui vietoj žvakiųpradėjo naudoti žibalą, kurio paklausa sparčiai didėjo iki 1930m., o iki1940m. tai buvo daugiausia vartojamas naftos produktas. Iš užsienio reikėjoįvežti vis daugiau ir daugiau žibalo. Todėl 1857m. išgrįsta Klaipėdos uosto

Šiaurinė balasto krantinė buvo perduota žibalui perkrauti ir tais pačiaismetais jis pirmąkart buvo atgabentas laivu statinėse, o netrukus ir kitinaftos produktai. Taip beveik prieš 150 metus per Klaipėdą pradėti gabentinaftos produktai ir prie uosto vartų įrengtas Naftos uostas, kur ir dabarįsikūrusi AB „Klaipėdos nafta“.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, lėšos terminalo rekonstrukcijai taip irliko Maskvos bankuose. Tačiau terminalo veikla įgavo naują prasmę – iškiloalternatyvaus naftos produktų tiekimo būtinybė. 1993 m. LietuvosRespublikos Vyriausybė pritarė ministerijų siūlymui organizuoti tamsiųjų iršviesiųjų naftos produktų perkrovimą Klaipėdos valstybinės naftos įmonėsteritorijoje ir leido terminalo pertvarkymui naudoti įmoonės uždirbtaslėšas. Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ įsteigta 1994m. Iš pradžių jospavadinimas buvo – Lietuvos ir JAV AB „Klaipėdos nafta“. Pasikeitusakcininkų sudėčiai, bendrovė pavadinta AB „Klaipėdos nafta“. Įsteigtai bendrovei buvo patikėtos rekonstrukcijos užsakovo, o vėliau –ir naujojo terminalo veiklos vykdytojos funkcijos. 1995m. Pradėtas naftosterminalo pertvarkymas, kuris reiškė senos įrangos ardymą ir naujo objektostatybą. Rekonstrukcija buvo atliekama nestabdant krovos darbų ir baigta2002m. kovo 28d. Be to, tais pačiais metasi uosto įplaukos kanalas ties AB „Klaipėdosnafta“ prieplaukomis pagilintas iki 14 metrų ir bendrovė jau pakrauna iki100tūkst. talpos tanklaivius. Šiandien AB „Klaipėdos nafta“ – vienas iš pačių moderniausių terminalųEuropoje. Garsios nafta ir naftos produktais prekiaujančios kompanijos„British Petroleum“ ekspertai, kurie vadovaujasi Europos Sąjungosstandartais, nuo 2001m. kasmet teigiamai įvertina „Klaipėdos naftos“terminalo darbų civilinės saugą, aplinkosaugą ir priešgaistrinę saugą.

Veikla ir paslaugos

Naftos produktai, nafta atvežami į bendrovę geležinkelio vagonais –cisternomis, iškraunami į talpyklas (rezervuarus) ir, sukaupus reikalingąkrovinio partiją, kraunami į tanklaivius. Ši technologinį ciklą trumpaigalima apibūdinti tap: geležinkelio cisterna – talpykla – tanklaivis.

Esant pasiūlai, bendrovėje veikianti technologinė įranga leidžia vykdytiir atvirkštinį technologinį ciklą: taklaivis – talpykla – geležinkeliocisterna, autocisterna. Produktų iškrovimas ir pakrovimas bendrovėsteritorijoje vykdomas uždaru būdu – vamzdynais.

AB „Klaipėdos nafta“ iš geležinkelio vagonų – cisternų į tanklaivius iratvirkščiai – iš tanklaivių į vagonus – cisternas perkrauna: □ Mazutą M-100 (pirminės distiliacijos ir krekingą); □ Mazutą M-40 (pirminės distiliacijos ir krekingą); □ Laivų mazutą F-5; □ Technologinį kurą E-4; □ Vakuuminį gazoilį VGO; □ Dyzelinį kurą įvairių rūšių; □ Benziną įvairių rūšių; □ Aviacinį kurą A-1 ir kitus naftos produktus. AB „Klaipėdos nafta“ vertina bendradarbiavimą su senaisiais klientais irvisada yra pasiruošusi užmegsti naujus dalykinius ryšius. Bendrovės ilgametė patirtis, geri specialistai, efektyvus valdymas,2002m. baigta „Klaipėdos naftos“ terminalo rekonstrukcija užtikrina aukštądarbo kokybę, patenkina užsakovų verslo poreikius ir lūkesčius. AB „Klaipėdos nafta“ pasirinktas kelias – modernizuoti įmonę bei įgytinaują potencialą – nebuvo klaidingas. Dabar naftos terminalas yra stiprusir aktyvus Pabaltijo krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Per Klaipėdos terminalą eksportuojami Mažeikių, Maskvos, Mozyrio,Novopolocko, Riazanės, Nižnij Novgorod, Nižnekamsko, Samaros, Salavato,Ufos, Saratovo, Orsko ir kt. naftos perdirbimo gamyklose pagaminti naftosproduktai bei Rusijos, Kazachstano žalia nafta.

AB “Klaipėdos nafta” pagrindinės veiklos sritys: □ Perpila naftą ir naftos produktus (mazutą, naftą, dyzelinį kurą, benziną, aviacinį kurą ir kt.) iš geležinkelio cisternų į tanklaivius; □ Perpila naftą bei naftos produktus iš tanklaivių į geležinkelio cisternas; □ Laikinai saugo (kaupia) naftos produktus ir naftą; □ Nustato naftos produktų kokybės parametrus; □ Į naftos produktus įveda cheminius priedus; □ Priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų; □ Aprūpina laivus kuru ir vandeniu; □ Švartuoja laivus.

Ekologija

Bendrovės gamybinė veikla normaliomis sąlygomis daugiausia veikia šiuosaplinkos komponentus: □ Atmosferos orą, išmesdama lakiuosius organinius junginius (LOJ) perkraunant naftą ir jos produktus ir anglies monoksidą (CO) bei azoto

oksidus (Nox) iš bendrovės eksploatuojamos katilinės; □ Paviršinius vandenis, išleisdama bendrovėje surinktą ir susidariusį vandenį iš eksploatuojamų vandens valymo įrenginių į Klaipėdos uosto įplaukos kanalą. Daromą įtaką aplinkai bendrovė vertina pagal požeminio bei išleidžiamovandens ir atmosferos oro monitoringų duomenis bei atliekamų laboratorinėskontrolės mėginių tyrimus. Gaunami rezultatai byloja, kad AB „Klaipėdos nafta“ aplinką teršialeidžiamų normų ribose, išmeta mažesnius negu valstybės leidžiama teršalųkiekius ir už tai laiku moka nustatytus mokesčius. Bendrovė savo veikloje naudoja „geriausiai prieinamus gamybos būdus“ irnuolat diegia technines priemones teršalų išmetimui ir atliekų kiekiuimažinti, vykdo įrenginių tinkamą nuolatinę priežiūrą. Vykdant bendrovės rekonstrukciją (1995-2002m.) įdiegta daug ekologinębūklę gerinančių priemonių: □ Rezervuarų parkų, geležinkelio estakados, siurblinių ir kitų vietų, kur yra didesnė tikimybė naftos produktų prapylimui, dangos išbetonuotos, po jomis paklota polietileninė plėvelė, sulaikanti produktų patekimą į gruntą, ir vietos apjuostos borteliais, sulaikančiais nuo produktų pasklidimo didesnėse teritoijose; □ Visi bendrovėje susidarę ir surinkti vandenys (drenažinis, pramoninis, lietaus, laivų balastinis, fekalinis) surenkamas ir valomas bendrovės vandens valymo įrenginiuose.į Klaipėdos uosto kanalą išleidžiamas vanduo tik atlikus laboratorinę kontrolę; □ Visi naftos produktai iškraunami uždaru būdu; □ Mazuto šildymas vagonuose-cisternose prieš iškrovimą vykdomas karštu produktu. Tai sumažina produktų garavimą ir tuo LDJ išmetimą; □ Įdiegti išmetamų garų rekuperavimo ir deginimo įrenginiai šviesių naftos produktų pakrovime; □ Šviesių naftos produktų rezervuaruose sumontuoti plaukiojantys produkto paviršiuje pontonai ir slėgiminiai alsuokliai. Tai sulaiko daugiau nei 98% išsiskiriančių garų rezervuaruose; □ Rezervuarai ir technologiniai įrenginiai nudažyti šilumą atspindinčiais dažais arba padengti šilumine izoliacija; □ Naftos produktai vamzdynuose šildomi elektra; □ Krantinėse sumontuotos jūrinės pakrovimo rankovės automatiškai
stabdančios ir uždarančios technologinį procesą joms atsijungus. Tai maksimaliai užkerta kraunamų produktų pateikimą į vandenį; □ Įdiegtas ir veikia technologinio proceso avarinio stabdymo ir gaisrų gesinimo automatinės sistemos; □ Katilinėje deginamos gamtinės dujos. Tai užtikrina minimalų CO ir Nox išmetimą iš jos. Planuojant krauti žaliavinę naftą 2003-2004m. bendrovėje diegiamos šiosekologinės priemonės: □ Dyzelinio ir žalios naftos rezeruaruose montuojami plaukiojantys pontonai kaip šviesių naftos produktų rezervuaruose; □ Lakiųjų organinių junginių iš kraunamų laivų surinkimas ir jų utilizavimas garų deginimo įrenginyje; □ Vandens valymo įrenginių biologinio valymo grandis. Bendrovė įsipareigoja vadovaudamasi naujausiais mokslo ir technikospasiekimais toliau tobulinti ir diegti technines ir organizacinespriemones, mažinančias neigiamą poveikį aplinkai.

Nepaisant nuolat vykdomų monitoringų rezultatų, kurie rodo, kad AB“Klaipėdos nafta” veikla nedaro žalingo poveikio aplinkai, ši valstybėsvaldoma įmonė ir toliau nuolat diegia naujausias aplinkos taršosprevencijos technologijas bei tobulina naftos produktų perkrovimo procesosaugumo priemones. Šiemet “Klaipėdos nafta” paruošė ir su atitinkamomis valstybinėmisinstitucijomis suderino galimų avarijų likvidacijų planus, pagal EuroposSąjungos direktyvas paruošė ataskaitą apie bendrovės saugumo užtikrinimą. Taip pat “Klaipėdos nafta” šiemet su Klaipėdos valstybinio jūrų uostodirekcija pasirašė sutartį dėl teršalų ir naftos produktų surinkimo uostoakvatorijoje galimos avarijos atveju. Žinia, uosto direkcija turi visąreikalingą įrangą tokios avarijos padariniams likviduoti.

Terminalo charakteristika

Terminalo komplekso įranga, išsidėsčiusi 35,7 ha plote, per metus galiapdoroti 7,1 mln. t eksportuojamų ir importuojamų naftos produktų beinaftos. Čia sumontuota Vakarų kompanijų “INGERSOLL DRESSER”, “KANON”,“BORNEMANN”, “ROSSMARK”, “AEG” ir kt. įranga, įdiegtos gaisrų aptikimo irgesinimo automatinė “AJAX” bei kompiuterinė “BAILEY” valdymo sistemos,Europos standartus atitinkančios oro, grunto bei vandens apsaugos nuoužteršimo technologijos.

Pagal naftos terminalo poreikius modernizuota Pauosčio geležinkeliostotis garantuoja saugų krovinių srauto judėjimą ir operatyvų vagonų-

cisternų su nafta bei naftos produktais pristatymą į terminalo geležinkelioestakadas. Stotis pajėgi vienu metu priimti 500 vagonų-cisternų. Dvi keturių kelių estakados atveria galimybę vienu metu išpilti arpripilti 124 geležinkelio cisternas: □ Šviesių naftos produktų – 60 cisternų (du keliai po 30 vagonų- cisternų); □ Tamsių naftos produktų – 64 cisternas (du keliai po 32 vagonus- cisternas). Pažangūs technologiniai produktų perpylimo sprendimai pašalino ankstesnįKlaipėdos naftos terminalo trūkumą – produktų apvandeninimą. Dabar išvagonų-cisternų išpilamas atvežtas mazutas šildomas šilumokaičiuoseįkaitintu mazutu. Siekiant pagerinti 120 t talpos vagonų-cisternų išpylimą, vienas tamsiųnaftos produktų geležinkelio estakados kelias specializuotas jų išpylimui:prie 16 vagonų-cisternų prijungiant po du apatinio išpylimoprietaisus.Tokiu būdu mazutas iš aštuonašių cisternų išpilamas 30-40 proc.greičiau.

AB “Klaipėdos nafta” bendra naftos ir naftos produktų saugyklų apimtis –350 000 m³. Kiekviena krovinio partija talpyklose laikoma atskirai, nemaišoma sukita. Tai leidžia išsaugoti atgabentų produktų kiekį ir kokybę. Kokybėsparametrus kontroliuoja moderni terminalo laboratorija. Šviesiųjų ir tamsiųjų naftos produktų bei žalios naftos talpyklosesumontuoti plaukiojantys pontonai sumažina naftos produktų garavimą beiaplinkos teršimą.

Dviejose prieplaukose, ties kuriomis Klaipėdos uosto įplauka išgilintaiki 14 m, pakraunami iki 100 000 t talpos tanklaiviai, kurių leistinagrimzlė iki 12,5 m. Jūrinės pakrovimo rankovės prieplaukose – tai ne šiuolaikinio techniniodizaino detalės, bet ir saugaus tanklaivių aptarnavimo garantija. Į tanklaivius per valandą pakraunama iki 2000 m³ šviesių ir iki 4000 m³tamsių naftos produktų, naftos – iki 3800 m³. Terminalas vienas iš pirmųjų Europoje pastatė naftos garų deginimoįrenginį, kuriame sudeginama iki 98 proc. lakiųjų organinių junginių,surinktų iš bendrovės krantinėje kraunamų tanklaivių tankų.

Daugiau nei 30 km ilgio antžeminių elektra šildomų ir izoliuotų vamzdynųtinklas leidžia saugiai tiek žiemą, tiek vasarą transportuoti naftą ir visųrūšių naftos produktus.

Naujame katilinės pastate sumontuoti trys katilai: dviejų galingumas – po84 tonas garo per valandą ir vieno – 18 tonų per valandą. Įdiegta BAILEYfirmos automatizuota valdymo sistema garantuoja katilinės darbo režimokontrolės patikimumą, ekonomiškumą. Pagrindinis garo katilų kuras – gamtinės dujos. Numatytas rezerviniskuras – dyzelinas. Naujoji terminalo katilinė, kūrenama brangesniu kuru,leido likviduoti didelį taršos šaltinį – mazutu kūrenamą senąją katilinę,kuri per metus į aplinką išmesdavo apie 500 tonų sieros junginių

Terminale pastačius nuotekų biologinius valymo įrenginius, visi bendrovėsnuotekų vandenys mechaniškai ir biologiškai išvalomi tik įmonės vandensvalymo įrenginiuose. Tai garantuoja į atvirus vandens telkinius išleidžiamo vandens kokybę,atitinkančią Europos Sąjungos normatyvinius reikalavimus. Be to, bendrovė priima balastinius ir lijalinius vandenis iš visų laivų,atplaukiančių į Klaipėdos uosto bendroves.

Valstybės valdoma bendrovė “Klaipėdos nafta” šiemet per devynis mėnesiusuždirbo 6,38 mln. litų neaudituoto ikimokestinio pelno – beveik 4 kartusmažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai buvo uždirbta 25,2 mln. litų. Šiemet gautą pelną “Klaipėdos nafta” paskelbė per biržą. Trečiasis ketvirtis įmonei buvo nuostolingas – per jį patirta 1,92 mln.litų neaudituotų nuostolių. “Klaipėdos nafta” per devynis šių metų mėnesius perkrovė 4,31 mln. tonųnaftos produktų – 13,5 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. “Klaipėdos naftos” grynasis pelnas pernai sumažėjo 19 proc. – iki 18,302mln. litų, o pajamos smuko 0,3 proc. – iki 119,167 mln. litų. “Klaipėdos nafta” anksčiau skelbė planuojanti per šiuos metus gauti 13mln. litų grynojo pelno – 29 proc. mažiau nei pernai. Valstybė valdo daugiau kaip 70 proc. “Klaipėdos naftos” akcijų.