Klaipėdos nafta

Po karo TSRS Vyriausybė, išanalizavusi naftos produktų eksporto kelius iš
Rusijos gamyklų į Vakarų rinkas, geografiniu požiūriu tinkamesnius
pripažino Klaipėdos uostą. 1956m. miesto valdžia pritarė Maskvos sprendimui
steigti naftos bazę esamo naftos uosto teritorijoje ir skyrė 6ha sklypą.
1959m. lapkričio 27d. Klaipėdos naftos eksporto ir perpylimo bazė pradėjo
savo veiklą – tą dieną priimtas pirmasis geležinkelio sąstatas iš Rusijos
su mazuto cisternomis, o gruodžio 29d. iš Klaipėdos išplaukė pirmasis
tanklaivis su naftos produktų kroviniu. Naftos produktai buvo atgabenami iš
Jaroslavlio, Permės, Riazanės ir kitų naftos perdirbimo gamyklų.

Klaipėdos TSRS teritorijoje garsėjo kaaip geriausiai dirbanti pagrindinė
mazuto eksporto bazė. Pagal projektą galintis apdoroti 4,5mln. tonų naftos
produktų, terminalas kasmet didino savo pajėgumus. Pavyzdžiui, 1982m. per
Klaipėdą buvo eksportuota 6,4mln. tonų naftos produktų, o dar po kelerių
metų pasiekta 10,8mln. tonų riba.

1982 metais buvo įrengta nauja technologinė linija „geležinkelis –
tanklaivis“ pramoniniams tepalams perpilti. Tačiau visa kita terminalo
įranga ilgus metus dirbo be kapitalinio remonto ir buvo fiziškai
susidėvėjusi, neatitiko ekologinių reikalavimų. Todėl 1989m. Žaliųjų
judėjimo reikalavimui buvo apribotas geležinkeliu pervežamo mazuto kiekis
ir tuomet Maskvoje buvo numatyta skirti lėšų įmonės rekonstrukcijai.

XXa. Pradžioje naaftos produktų poreikiai kasmet augo. Po to, kai 1916
metais „Asiatic Petroleum Company“, vėliau tapusi kompanijos „Shell“
dalimi, Europoje pradėjo perdirbti naftą, Klaipėdos uoste pastatytos
pirmosios naftos produktų saugyklos – rezervuarai. Nuo 1921 metų Klaipėdoje
pradėjusios steigtis naftos produktų kompanijos išplėtė rezervuarų parką.
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos ri

inkoje dominavo „Shell“ ir
rusiškais naftos produktais prekiavusi „Sojuzneft“. Jos abi turėjo
daugiausia antžeminių rezervuarų, kuriuose iš viso tilpo apie 10 tūkst.
tonų žibalo, automobilinio ir aviacinio benzino. 1930 – 1933 metais naftos
uostas pagilintas iki 7 metrų, tačiau tanklauviams to neužteko: iš jūrose
stovinčių laivų kurą tekdavo perpilti į mažesnius laivus.

1937 metais Lietuvos bendrovė „Lietūkis“ įsigijo 5 rezervuarus bendros
5600m3 talpos, nutiesė geležinkelio atšaką ir pastatė estakadą. Be to, buvo
pastatytos talpyklis naftos produktams aplinkiniuose miestuose – Šilutėje
ir Pagėgiuose, bei įsigyta 60 geležinkelio cisternų. Naftos produktai buvo
gabenami tanklaiviais iš Juodosios jūros Kaukazo pakrantės uostų Batumio ir
Tuopsės. „Lietūkis“ planavo turėti net savo tanklaivį. Tačiau civilinio
uosto veiklą nutraukė 1939 metais Klaipėdos krašto prijungimas prie
Vokietijos ir po to prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Baigiantis karui
Klaipėda virto mūšio lauku ir griuvėsiais. Po karo Naftos uostas veikė kaip
laivus kuru aprūpinanti bazė.

Vokiečių Livonijos ordinas 12252m. neatsitiktinai nusprendė pastatyti pilį
ten, kur Kuršių marių vanduo įsilieja į jūrą. Strateginiu ir geografiniu
požiūriu tai buvo pati patogiausia rytinės Baltijos pakrantės vieta. Saugi
navigacija sudarė sąlygas 16a. antroje pusėje per Klaipėdą nutiesti Vakarų
ir Rytų Europos šalis jungiantį prekybos kelią.

Ypatingai sparčiai Klaipėdos uostas ėmė plėstis 19a. antroje pusėje. Tam
įtakos turėjo miesto pramonės augimas: 1857m. pradėjo dirbti laivų
statykla, 1861m. pastatytas dujų fabrikas, nutiestas geležinkelis į
Karaliaučius, 1900m. baigtas įrengti žvejybos uostas ir t.t. Lietuvoje
kartu su Klaipėdos kraštu 1900m. veikė 3677 pramonės įmonės. Šio amžiaus
technikos išradimai pa

asiekė ir Lietuvą. Pavyzdžiui, pirmasis keturratis
automobilis su vidaus degimo varikliu Vokietijoje buvo sukurtas 1886m., o
Lietuvoje pirmasis keturių vietų lengvasis automobilis „Panhard-Levasseur“
užregistruotas 1896m. Nuo 19a. pabaigos lietuviai apšvietimui vietoj žvakių
pradėjo naudoti žibalą, kurio paklausa sparčiai didėjo iki 1930m., o iki
1940m. tai buvo daugiausia vartojamas naftos produktas. Iš užsienio reikėjo
įvežti vis daugiau ir daugiau žibalo. Todėl 1857m. išgrįsta Klaipėdos uosto
Šiaurinė balasto krantinė buvo perduota žibalui perkrauti ir tais pačiais
metais jis pirmąkart buvo atgabentas laivu statinėse, o netrukus ir kiti
naftos produktai. Taip beveik prieš 150 metus per Klaipėdą pradėti gabenti
naftos produktai ir prie uosto vartų įrengtas Naftos uostas, kur ir dabar
įsikūrusi AB „Klaipėdos nafta“.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, lėšos terminalo rekonstrukcijai taip ir
liko Maskvos bankuose. Tačiau terminalo veikla įgavo naują prasmę – iškilo
alternatyvaus naftos produktų tiekimo būtinybė. 1993 m. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė pritarė ministerijų siūlymui organizuoti tamsiųjų ir
šviesiųjų naftos produktų perkrovimą Klaipėdos valstybinės naftos įmonės
teritorijoje ir leido terminalo pertvarkymui naudoti įmoonės uždirbtas
lėšas.

Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ įsteigta 1994m. Iš pradžių jos
pavadinimas buvo – Lietuvos ir JAV AB „Klaipėdos nafta“. Pasikeitus
akcininkų sudėčiai, bendrovė pavadinta AB „Klaipėdos nafta“.

Įsteigtai bendrovei buvo patikėtos rekonstrukcijos užsakovo, o vėliau –
ir naujojo terminalo veiklos vykdytojos funkcijos. 1995m. Pradėtas naftos
terminalo pertvarkymas, kuris reiškė senos įrangos ardymą ir naujo objekto
statybą. Rekonstrukcija buvo atliekama nestabdant krovos darbų ir baigta
2002m. kovo 28d.

Be to

o, tais pačiais metasi uosto įplaukos kanalas ties AB „Klaipėdos
nafta“ prieplaukomis pagilintas iki 14 metrų ir bendrovė jau pakrauna iki
100tūkst. talpos tanklaivius.

Šiandien AB „Klaipėdos nafta“ – vienas iš pačių moderniausių terminalų
Europoje. Garsios nafta ir naftos produktais prekiaujančios kompanijos
„British Petroleum“ ekspertai, kurie vadovaujasi Europos Sąjungos
standartais, nuo 2001m. kasmet teigiamai įvertina „Klaipėdos naftos“
terminalo darbų civilinės saugą, aplinkosaugą ir priešgaistrinę saugą.

Veikla ir paslaugos

Naftos produktai, nafta atvežami į bendrovę geležinkelio vagonais –
cisternomis, iškraunami į talpyklas (rezervuarus) ir, sukaupus reikalingą
krovinio partiją, kraunami į tanklaivius. Ši technologinį ciklą trumpai
galima apibūdinti tap: geležinkelio cisterna – talpykla – tanklaivis.

Esant pasiūlai, bendrovėje veikianti technologinė įranga leidžia vykdyti
ir atvirkštinį technologinį ciklą: taklaivis – talpykla – geležinkelio
cisterna, autocisterna. Produktų iškrovimas ir pakrovimas bendrovės
teritorijoje vykdomas uždaru būdu – vamzdynais.

AB „Klaipėdos nafta“ iš geležinkelio vagonų – cisternų į tanklaivius ir
atvirkščiai – iš tanklaivių į vagonus – cisternas perkrauna:

□ Mazutą M-100 (pirminės distiliacijos ir krekingą);

□ Mazutą M-40 (pirminės distiliacijos ir krekingą);

□ Laivų mazutą F-5;

□ Technologinį kurą E-4;

□ Vakuuminį gazoilį VGO;

□ Dyzelinį kurą įvairių rūšių;

□ Benziną įvairių rūšių;

□ Aviacinį kurą A-1 ir kitus naftos produktus.

AB „Klaipėdos nafta“ vertina bendradarbiavimą su senaisiais klientais ir
visada yra pasiruošusi užmegsti naujus dalykinius ryšius.

Bendrovės ilgametė patirtis, geri specialistai, efektyvus valdymas,
2002m. baigta „Klaipėdos naftos“ terminalo rekonstrukcija užtikrina aukštą
darbo kokybę, patenkina užsakovų verslo poreikius ir lūkesčius.

AB „Klaipėdos nafta“ pasirinktas kelias – modernizuoti įmonę bei įgyti
naują potencialą – nebuvo klaidingas. Dabar naftos terminalas yra stiprus
ir aktyvus Pabaltijo krovinių tr

ranzito paslaugų rinkoje.

Per Klaipėdos terminalą eksportuojami Mažeikių, Maskvos, Mozyrio,
Novopolocko, Riazanės, Nižnij Novgorod, Nižnekamsko, Samaros, Salavato,
Ufos, Saratovo, Orsko ir kt. naftos perdirbimo gamyklose pagaminti naftos
produktai bei Rusijos, Kazachstano žalia nafta.

AB “Klaipėdos nafta” pagrindinės veiklos sritys:

□ Perpila naftą ir naftos produktus (mazutą, naftą, dyzelinį kurą,

benziną, aviacinį kurą ir kt.) iš geležinkelio cisternų į tanklaivius;

□ Perpila naftą bei naftos produktus iš tanklaivių į geležinkelio

cisternas;

□ Laikinai saugo (kaupia) naftos produktus ir naftą;

□ Nustato naftos produktų kokybės parametrus;

□ Į naftos produktus įveda cheminius priedus;

□ Priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų;

□ Aprūpina laivus kuru ir vandeniu;

□ Švartuoja laivus.

Ekologija

Bendrovės gamybinė veikla normaliomis sąlygomis daugiausia veikia šiuos
aplinkos komponentus:

□ Atmosferos orą, išmesdama lakiuosius organinius junginius (LOJ)

perkraunant naftą ir jos produktus ir anglies monoksidą (CO) bei azoto

oksidus (Nox) iš bendrovės eksploatuojamos katilinės;

□ Paviršinius vandenis, išleisdama bendrovėje surinktą ir susidariusį

vandenį iš eksploatuojamų vandens valymo įrenginių į Klaipėdos uosto

įplaukos kanalą.

Daromą įtaką aplinkai bendrovė vertina pagal požeminio bei išleidžiamo
vandens ir atmosferos oro monitoringų duomenis bei atliekamų laboratorinės
kontrolės mėginių tyrimus.

Gaunami rezultatai byloja, kad AB „Klaipėdos nafta“ aplinką teršia
leidžiamų normų ribose, išmeta mažesnius negu valstybės leidžiama teršalų
kiekius ir už tai laiku moka nustatytus mokesčius.

Bendrovė savo veikloje naudoja „geriausiai prieinamus gamybos būdus“ ir
nuolat diegia technines priemones teršalų išmetimui ir atliekų kiekiui
mažinti, vykdo įrenginių tinkamą nuolatinę priežiūrą.

Vykdant bendrovės rekonstrukciją (1995-2002m.) įdiegta daug ekologinę
būklę gerinančių priemonių:

□ Rezervuarų parkų, geležinkelio estakados, siurblinių ir kitų vietų,

kur yra didesnė tikimybė naftos produktų prapylimui, dangos

išbetonuotos, po jomis paklota polietileninė plėvelė, sulaikanti

produktų patekimą į gruntą, ir vietos apjuostos borteliais,

sulaikančiais nuo produktų pasklidimo didesnėse teritoijose;

□ Visi bendrovėje susidarę ir surinkti vandenys (drenažinis,

pramoninis, lietaus, laivų balastinis, fekalinis) surenkamas ir valomas

bendrovės vandens valymo įrenginiuose.į Klaipėdos uosto kanalą

išleidžiamas vanduo tik atlikus laboratorinę kontrolę;

□ Visi naftos produktai iškraunami uždaru būdu;

□ Mazuto šildymas vagonuose-cisternose prieš iškrovimą vykdomas karštu

produktu. Tai sumažina produktų garavimą ir tuo LDJ išmetimą;

□ Įdiegti išmetamų garų rekuperavimo ir deginimo įrenginiai šviesių

naftos produktų pakrovime;

□ Šviesių naftos produktų rezervuaruose sumontuoti plaukiojantys

produkto paviršiuje pontonai ir slėgiminiai alsuokliai. Tai sulaiko

daugiau nei 98% išsiskiriančių garų rezervuaruose;

□ Rezervuarai ir technologiniai įrenginiai nudažyti šilumą

atspindinčiais dažais arba padengti šilumine izoliacija;

□ Naftos produktai vamzdynuose šildomi elektra;

□ Krantinėse sumontuotos jūrinės pakrovimo rankovės automatiškai

stabdančios ir uždarančios technologinį procesą joms atsijungus. Tai

maksimaliai užkerta kraunamų produktų pateikimą į vandenį;

□ Įdiegtas ir veikia technologinio proceso avarinio stabdymo ir gaisrų

gesinimo automatinės sistemos;

□ Katilinėje deginamos gamtinės dujos. Tai užtikrina minimalų CO ir Nox

išmetimą iš jos.

Planuojant krauti žaliavinę naftą 2003-2004m. bendrovėje diegiamos šios
ekologinės priemonės:

□ Dyzelinio ir žalios naftos rezeruaruose montuojami plaukiojantys

pontonai kaip šviesių naftos produktų rezervuaruose;

□ Lakiųjų organinių junginių iš kraunamų laivų surinkimas ir jų

utilizavimas garų deginimo įrenginyje;

□ Vandens valymo įrenginių biologinio valymo grandis.

Bendrovė įsipareigoja vadovaudamasi naujausiais mokslo ir technikos
pasiekimais toliau tobulinti ir diegti technines ir organizacines
priemones, mažinančias neigiamą poveikį aplinkai.

Nepaisant nuolat vykdomų monitoringų rezultatų, kurie rodo, kad AB
“Klaipėdos nafta” veikla nedaro žalingo poveikio aplinkai, ši valstybės
valdoma įmonė ir toliau nuolat diegia naujausias aplinkos taršos
prevencijos technologijas bei tobulina naftos produktų perkrovimo proceso
saugumo priemones.

Šiemet “Klaipėdos nafta” paruošė ir su atitinkamomis valstybinėmis
institucijomis suderino galimų avarijų likvidacijų planus, pagal Europos
Sąjungos direktyvas paruošė ataskaitą apie bendrovės saugumo užtikrinimą.

Taip pat “Klaipėdos nafta” šiemet su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
direkcija pasirašė sutartį dėl teršalų ir naftos produktų surinkimo uosto
akvatorijoje galimos avarijos atveju. Žinia, uosto direkcija turi visą
reikalingą įrangą tokios avarijos padariniams likviduoti.

Terminalo charakteristika

Terminalo komplekso įranga, išsidėsčiusi 35,7 ha plote, per metus gali
apdoroti 7,1 mln. t eksportuojamų ir importuojamų naftos produktų bei
naftos.

Čia sumontuota Vakarų kompanijų “INGERSOLL DRESSER”, “KANON”,
“BORNEMANN”, “ROSSMARK”, “AEG” ir kt. įranga, įdiegtos gaisrų aptikimo ir
gesinimo automatinė “AJAX” bei kompiuterinė “BAILEY” valdymo sistemos,
Europos standartus atitinkančios oro, grunto bei vandens apsaugos nuo
užteršimo technologijos.

Pagal naftos terminalo poreikius modernizuota Pauosčio geležinkelio
stotis garantuoja saugų krovinių srauto judėjimą ir operatyvų vagonų-
cisternų su nafta bei naftos produktais pristatymą į terminalo geležinkelio
estakadas. Stotis pajėgi vienu metu priimti 500 vagonų-cisternų.

Dvi keturių kelių estakados atveria galimybę vienu metu išpilti ar
pripilti 124 geležinkelio cisternas:

□ Šviesių naftos produktų – 60 cisternų (du keliai po 30 vagonų-

cisternų);

□ Tamsių naftos produktų – 64 cisternas (du keliai po 32 vagonus-

cisternas).

Pažangūs technologiniai produktų perpylimo sprendimai pašalino ankstesnį
Klaipėdos naftos terminalo trūkumą – produktų apvandeninimą. Dabar iš
vagonų-cisternų išpilamas atvežtas mazutas šildomas šilumokaičiuose
įkaitintu mazutu.

Siekiant pagerinti 120 t talpos vagonų-cisternų išpylimą, vienas tamsių
naftos produktų geležinkelio estakados kelias specializuotas jų išpylimui:
prie 16 vagonų-cisternų prijungiant po du apatinio išpylimo
prietaisus.Tokiu būdu mazutas iš aštuonašių cisternų išpilamas 30-40 proc.
greičiau.

AB “Klaipėdos nafta” bendra naftos ir naftos produktų saugyklų apimtis –
350 000 m³.

Kiekviena krovinio partija talpyklose laikoma atskirai, nemaišoma su
kita. Tai leidžia išsaugoti atgabentų produktų kiekį ir kokybę. Kokybės
parametrus kontroliuoja moderni terminalo laboratorija.

Šviesiųjų ir tamsiųjų naftos produktų bei žalios naftos talpyklose
sumontuoti plaukiojantys pontonai sumažina naftos produktų garavimą bei
aplinkos teršimą.

Dviejose prieplaukose, ties kuriomis Klaipėdos uosto įplauka išgilinta
iki 14 m, pakraunami iki 100 000 t talpos tanklaiviai, kurių leistina
grimzlė iki 12,5 m.

Jūrinės pakrovimo rankovės prieplaukose – tai ne šiuolaikinio techninio
dizaino detalės, bet ir saugaus tanklaivių aptarnavimo garantija.

Į tanklaivius per valandą pakraunama iki 2000 m³ šviesių ir iki 4000 m³
tamsių naftos produktų, naftos – iki 3800 m³.

Terminalas vienas iš pirmųjų Europoje pastatė naftos garų deginimo
įrenginį, kuriame sudeginama iki 98 proc. lakiųjų organinių junginių,
surinktų iš bendrovės krantinėje kraunamų tanklaivių tankų.

Daugiau nei 30 km ilgio antžeminių elektra šildomų ir izoliuotų vamzdynų
tinklas leidžia saugiai tiek žiemą, tiek vasarą transportuoti naftą ir visų
rūšių naftos produktus.

Naujame katilinės pastate sumontuoti trys katilai: dviejų galingumas – po
84 tonas garo per valandą ir vieno – 18 tonų per valandą. Įdiegta BAILEY
firmos automatizuota valdymo sistema garantuoja katilinės darbo režimo
kontrolės patikimumą, ekonomiškumą.

Pagrindinis garo katilų kuras – gamtinės dujos. Numatytas rezervinis
kuras – dyzelinas. Naujoji terminalo katilinė, kūrenama brangesniu kuru,
leido likviduoti didelį taršos šaltinį – mazutu kūrenamą senąją katilinę,
kuri per metus į aplinką išmesdavo apie 500 tonų sieros junginių

Terminale pastačius nuotekų biologinius valymo įrenginius, visi bendrovės
nuotekų vandenys mechaniškai ir biologiškai išvalomi tik įmonės vandens
valymo įrenginiuose.

Tai garantuoja į atvirus vandens telkinius išleidžiamo vandens kokybę,
atitinkančią Europos Sąjungos normatyvinius reikalavimus.

Be to, bendrovė priima balastinius ir lijalinius vandenis iš visų laivų,
atplaukiančių į Klaipėdos uosto bendroves.

Valstybės valdoma bendrovė “Klaipėdos nafta” šiemet per devynis mėnesius
uždirbo 6,38 mln. litų neaudituoto ikimokestinio pelno – beveik 4 kartus
mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai buvo uždirbta 25,2 mln. litų.

Šiemet gautą pelną “Klaipėdos nafta” paskelbė per biržą.

Trečiasis ketvirtis įmonei buvo nuostolingas – per jį patirta 1,92 mln.
litų neaudituotų nuostolių.

“Klaipėdos nafta” per devynis šių metų mėnesius perkrovė 4,31 mln. tonų
naftos produktų – 13,5 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.

“Klaipėdos naftos” grynasis pelnas pernai sumažėjo 19 proc. – iki 18,302
mln. litų, o pajamos smuko 0,3 proc. – iki 119,167 mln. litų.

“Klaipėdos nafta” anksčiau skelbė planuojanti per šiuos metus gauti 13
mln. litų grynojo pelno – 29 proc. mažiau nei pernai.

Valstybė valdo daugiau kaip 70 proc. “Klaipėdos naftos” akcijų.

Leave a Comment