Ar vaikai patiria smurta darželyje

Turinys

Įvadas – 3 –
Smurto egzistavimas darželyje -3, 4 –
Smurto egzistavimas šeimoje – 4, 5, 6 –
Smurto poveikis vaikui -6, 7, 8 –
Išvados – 9 –
Literatūros sąrašas – 10 –

Įvadas

Smurtas – tai pavojingas reiškinys, kurio dėl staigumo ir netikėtumo ne visada įmanoma išvengti, nes smurtautojo ketinimai neteisėtu būdu pasipelnyti apiplėšiant, prievartaujant turtą, pinigus, kitas materialines vertybes, būna iš anksto suplanuoti.
Smurtas prieš vaikus vertinamas įvairiai: dažniausiai jis smerkiamas, tačiau kartais ši problema ignoruojama. Dauguma suaugusiųjų netiki, kad kiti suaugę žmonės gali skriausti vaikus, tačiau fizinis smurtas yra dažnas. Smurtas įvyksta tada, kai stiprus silpnesniojo atžvilgiu rodo savo pranašumą. Smmurto prieš vaikus atvejai dažnai kartojasi, tai nėra išskirtinių aplinkybių sutapimas. Smurto prieš vaiką yra bet koks fizinis bei emocinis jo įskaudinimas, seksualinė prievarta ir agresija, panaudota prieš jo valią, nesirūpinimas vaiku, galintis sukelti jo ligą. Taip pat, vaikas, būdamas smurto šeimoje liudininkas, tampa nuskriaustu vaiku, t.y. turi tokių pačių simptomų, kaip ir smurtą patyręs vaikas.

2005 m. lapkričio 15 d. sukako 16 metų, kai buvo priimta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konevencija. Nepaisant didelių pasiekimų vaikų srityje daugelyje valstybių, milijono vaikų teisės pasaulyje lieka paamirštos ar ignoruojamos.

Smurto egzistavimas darželyje

Vaikai dėl ypatingos savo padėties yra išskirtinė asmenų grupė. Nors jie ir turi, kaip ir suaugusieji, prigimtines teises, kurių niekas negali nei atimti, nei apriboti, tačiau jas realizuoti dėl savo neveiksnumo negali. Vaiko interesus gina ir at

tstovauja vaiko tėvai, įstatyminiai atstovai, valstybė ( Bet ar paminėti atstovai sąžiningai atlieka savo funkcijas ir jomis nepiktnaudžiauja? ).
Oficiali Lietuvos smurto prieš vaikus statistika rodo, kad darželyje vaikas bent kartą yra tapęs smurto auka (Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenys).
Sociologė Marija Sniečkutė rašo: „Vaikų elgesys daugiausiai priklauso nuo socializacijos proceso sėkmės. Socializacija – tai procesas, kurio metu individai išmoksta ir internalizuoja tam tikros kultūros tinkamus požiūrius, vertybes, įsitikinimus ir elgesio būdus. Šis procesas vyksta visą gyvenimą. Individą veikia iš esmės visi veiksniai, tačiau sociologai labiau linkę akcentuoti tik tam tikrus socializacijos institutus, turinčius ypač didelę reikšmę individo formavimuisi – tai šeima, darželis, mokykla, žiniasklaida, draugai. Sociologai diskutuoja, kuris iš šių socializacijos faktorių yra reikšmingiausias, tačiau tikriausiai nekyla abejonių, kad šeima yra pirmoji soocialinė struktūra, perteikianti tam tikrus elgesio modelius. Nė vienas gimęs vaikas negali būti pavadintas nusikaltėliu; šeima yra pirmasis institutas, galintis paskatinti kriminalines elgesio užuomazgas.
Darželiuose smurto atvejų vis gausėja. Smurtas darželiuose yra rimta ne tik darželio bendruomenės, bet ir visos visuomenės problema, į kurią nederėtų žiūrėti abejingai. Moksliniai tyrimai rodo, jog yra ryšys tarp nepilnamečių nusikaltimų ir šeimos ypatumų. Dauguma smurtaujančių netgi nemano, kad blogai elgiasi, kadangi taip matė elgiantis savo tėvus ar artimuosius.

Smurto egzistavimas šeimoje

Statistika rodo, jog smurto prieš vaikus at

tvejų Lietuvoje nenumaldomai daugėja. Tačiau statistika – tai tik ledkalnio viršūnė. Dauguma atvejų neiškyla į viešumą. Tyrimai rodo, jog kas antras vaikų turintis Lietuvos gyventojas savo atžalas auklėja naudodamas jėgą ir prievartą. Paskutinius trejus metus (2003 m. duomenys) Lietuvoje užregistruojama vis daugiau nusikaltimų, kurių aukomis tampa vaikai, 2002 m. metais tokių nusikaltimų užregistruota 1658. 315 atvejų tai buvo smurtas, patirtas vaiko iš artimų žmonių. Dažniausiai smurtą patiria vaikai iki 10 metų, nes tokio amžiaus jie negali apsiginti ir yra labiausiai pažeidžiami. Kasmet apie 3 tūkst. vaikų skiriama globa. Iš šio skaičiaus 48,9 procento – dėl smurto šeimoje. Palyginti su 1997 metais, dėl smurto nuo tėvų atskirtų vaikų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai.
Smurto prieš vaikus statistika nėra tiksli. Tyrimai rodo, kad dauguma smurtą patyrusių vaikų niekada nepatenka į visuomenės dėmesio akiratį ir jų atvejai niekur nėra įregistruoti. Ypač tai liečia seksualinės prievartos atvejus. Nors Klaipėdoje situacija stabili, tačiau toli gražu nepatenkinama. Uostamiestyje įvairaus smurto prieš vaikus atvejų užfiksuojama apie 130 per metus. Vaikai dažniausiai nukenčia problemiškose šeimose, tačiau maždaug 30 proc. iš visų buitinio smurto atvejų Klaipėdoje pasitaiko iš pažiūros normaliose šeimose.
Dažniausiai smurtas aiškinamas kaip fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, nepriežiūra. Priežastys, sąlygojančios buitinį smurtą šeimoje yra skurdas, girtavimas, narkomanija, tėvų psichinės ligos. Dėl daugėjančių buitinio smurto prieš vaikus atvejų dažnas linkęs kaltinti prastą ek
konominę situaciją. Fiziniu smurtu vadinamas vaiko stumdymas, mušimas, spardymas, žudymas, sužeidimas ir kt. Šiais metais Klaipėdoje jau užregistruoti šeši fizinio smurto šeimoje atvejai. Praeitais metais buvo 17 tokių atvejų.
Lietuvoje mušimas – gana įprastas reiškinys. Dažniausiai vaikus muša tėvas arba patėvis. “Beržinė košė” karta iš kartos laikoma auklėjimo priemone. Suaugusieji muša vaikus ir dėl kitų priežasčių: impulsyvumo, nestabilios psichikos. Tyrimai rodo, kad kas antras turintis vaikų Lietuvos gyventojas juos muša. Tokie vaikai, sukūrę savo šeimas, dažniausiai taiko iš tėvų perimtas auklėjimo priemones. Fizinis smurtas sukelia vaikų brutalumą, nusikalstamumą, dėl jo sutrinka vaiko mąstymas, neigiami padariniai lydi visą gyvenimą, dažniau mušami vaikai vėliau įgyja menkesnį išsimokslinimą, nei kitaip auklėti vaikai. Psichologiniu smurtu laikomi prieš vaiką vartojami įžeidžiantys žodžiai, pastabos, draudimai, grasinimai, gąsdinimai, žeminantys žmogaus savigarbą ir žeidžiantys jo orumą. Taip veikiamas vaikas užsisklendžia savyje, konfliktuoja su skriaudėju, pradeda vartoti narkotikus, alkoholį. Didžiausia problema, kad žodinio spaudimo daugelis nelaiko smurtu. Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė sakė: “Daugelis vaikų mano, jog moralinis smurtas yra baisiau už fizinį. Jie sako, kad geriau jau būtų tėvai už plaukų patampę ar sudavę.” Dažniausiai Lietuvoje ir Klaipėdoje pasitaikantis smurtas yra nepriežiūra: dėmesio stoka, nesirūpinimas, draudimas šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu. Per metus Klaipėdoje išsiaiškinama apie 100 tokių at
tvejų. G. Aurylienės manymu, vaiko nepriežiūros priežastys yra girtavimas, narkomanija, prostitucija, taip pat tėvų psichinės ligos.

Seksualinė prievarta yra sunkiausiai išaiškinamas nusikaltimas, jų mažiausiai fiksuojama oficialiai. Dažniausiai vaikai ir juos globojantys suaugusieji gėdijasi įvykusio fakto, vengia prisipažinti ir neieško specialistų pagalbos. Iš visų 2002 metais užfiksuotų smurto prieš vaikus atvejų 92 buvo seksualinė prievarta. Klaipėdoje šiemet buvo gauta pora nusiskundimų, tačiau prokuratūra šių faktų neįrodė. Lytinis smurtas vaikui yra ypač žalingas. Kaip ir incestas (lytiniai santykiai tarp tėvų ir vaikų, brolių ir seserų), jis sutrikdo asmenybės raidą ir gali sukelti lytinės orientacijos pokyčius.
Klaipėdos Vaikų teisių apsaugos tarnyba informaciją gauna iš įvairių šaltinių: policijos, šeimos narių, kaimynų. Išsiaiškinus gautus faktus ir priežastis, vaikui suteikiama medicininė, psichologinė, teisinė pagalba. Prieš savo vaikus smurtavę tėvai gali gauti įvairias nuobaudas: nuo įspėjimo iki baudžiamosios bylos iškėlimo. Vaikų teisių apsaugos tarnyba, gavusi skundą, turi teisę kreiptis į policiją ar prokuratūrą. G. Aurylienė atsiminė atvejį, kuomet tėvas už smurtavimą prieš vaiką buvo nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo. Vis dėlto labai sunku įrodyti padarytą nusikaltimą, kai vaiką ir suaugusįjį sieja artimi giminystės ryšiai. “Labai sunku užkirsti kelią smurtavimui šeimoje, vien Vaikų teisių apsaugos tarnybos pastangų čia nepakanka, reikia ir kitų institucijų pagalbos: mokymo įstaigos, policijos”, – teigia G. Aurylienė. Jos manymu, kovoti su šia problema būtų galima didinant socialinių darbuotojų skaičių valstybinėse įstaigose, dirbant šviečiamąjį darbą, rengiant įvairias programas, seminarus ir kt. Pavyzdžiui, 2000 – 2001 metais buvo vykdomas projektas prieš vaikų smurtą šeimoje ir visuomenėje. Visuomenė gana abejingai stebi smurtavimą prieš vaikus. Ne visi, matydami skriaudžiamą vaiką, parodo nepakantumą arba praneša atititinkamos tarnyboms.
Deja, smurto prieš vaikus šeimoje atvejų daugėja. Dauguma jų net neiškyla į viešumą, nes daugelis dar ir dabar savo atžalas auklėja naudodamas jėgą bei prievartą ir nelaiko to nusikaltimu. Priežastys sąlygojančios smurtą šeimoje yra skurdas, girtavimas, narkomanija, tėvų psichinės ligos. Psichologiniu smurtu vadinama prieš vaiką vartojami įžeidžantys žodžiai, pastabos, draudimai, grasinimai, gąsdinimai, žeminantys žmogaus savigarbą ir žeidžiantys jo orumą. Tačiau didžiausia problema, kad žodinio spaudimo daugelis nelaiko smurtu. O ir visuomenė gana abejingai stebi smurtavimą prieš vaikus.

Smurto poveikis vaikui

„Mes dar nežinom, koks galėtų būti pasaulis be prievartos, smurto, jei vaikai augtų nepatirdami pažeminimo, jei suaugusieji ir elgtųsi su jais kaip su svarbiais žmonėmis“ .Alice Miller

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis pripažįsta žmogaus teisę į asmens neliečiamybę: draudžiama žmogų žeminti, žaloti, kankinti, žiauriai su juo elgtis. Joje akcentuojama viena svarbiausių vaiko teisių – teisė gyventi be prievartos ir pažeminimo. 1995 metais ratifikavus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, Lietuva įsipareigojo ginti vaiką nuo visų prievartos ir smurto formų. Deja, įvairių prievartos ir smurto apraiškų Lietuvoje iki šiol apstu.

Smurtas – tai šiurkšti prievarta, fizinės ir emocinės kančios, kurių tikslas priversti savo auką kentėti ir įgyti jos atžvilgiu ypatingą galią. Žmonės negimsta agresyvūs, žiaurūs, priešiškai nusiteikę. Viso to žmogus išmoksta įvairiais savo amžiaus tarpsniais, ir toks elgesys daugiau ar mažiau įsitvirtina žmogaus sąmonėje. Smurto galima išmokti, ir jis gali pasidaryti nuolatinio elgesio būdu, o gali būti ir spontaniška pykčio išraiška, dėl patirto pažeminimo, skriaudos, prievartos.

Suaugusieji imasi smurto ir prievartos prieš vaikus dėl pačių įvairiausių priežasčių: skurdo, noro išlieti savo pyktį, neviltį ar bejėgiškumą, siekimo pakeisti vaiko elgesį; nemokėjimo kitaip komunikuoti, išreikųti savo jausmus; paradoksaliai reiškiamos meilės ar globos vaikui; alkoholizmo; narkomanijos; nedarbo; nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimo.

Smurtas pasireiškia visuose socialiniuose sluoksniuose, tačiau mažas pajamas turinčiose šeimose gyvenantys vaikai turi net penkis kartus didesnę tikimybę būti nuskriausti. Fizinį smurtą pastebėti gana nesunku, tačiau emocinis smurtas yra sudėtinga sritis, kurią sunku įvertinti. Dažnai vaikai nepasisako, kad yra skriaudžiami, tačiau jų elgesys pasikeičia. Toliau išvardinti požymiai gali padėti nustatyti patirtą prievartą, tai: apetito sumažėjimas ar staigus jo padidėjimas (ir kiti valgymo sutrikimai, pvz. Anoreksija), pakitęs miegas (šlapinimasis į lovą, vartymasis, košmarai, baimė miegoti vienam, nenoras miegoti tamsoje, nuovargis klasėje), neseniai atsiradę somatiniai negalavimai, ypač pilvo skausmai; emocijų ir nuotaikų svyravimas nuo vieno iki kito kraštutinumo; konkretaus asmens, vietos baimė, staigus nusistatymas prieš ką nors, pvz. Prieš vieną iš tėvų; nenustygimas vietoje; elgesys ne pagal amžių (kaip suaugusiojo); vaikiškas elgesys (kabinasi į suaugusius, čiulpia nykštį); dažnas bėgimas iš pamokų; užsisvajojimas; problemos mokykloje (pvz.: pablogėję pažymiai); greitas susierzinimas, kantrybės stoka; priešiškumas ir agresyvumas suaugusiems aba nuolatinis bandymas suaugusius pamaloninti; nepasitikėjimas; atsiribojimas, ypač nuo bendraamžių (vengimas tiesioginio kontakto, šalinimasis); mažai draugų; nepakankama savigarba ir savimonė; bėga iš namų, apima depresija, žalojasi, bando nusižudyti

Emocinis smurtas prieš vaiką – tai toks elgesys, kuriuo stengiamasi sunaikinti teigiamą vaiko požiūrį į save. Emocinį smurtą vaikas patiria, kai ignoruojami jo jausmai, jo negerbia, kai išjuokiama jo išvaizda, įsitikinimai, religija, šeima, artimieji, finansinė ar socialinė padėtis, kai nuolat susiduriama su nepripažinimu, nepritarimu, pasiekimų ar iniciatyvos nuvertinimu, kai nekalbama su juo be aiškios priežasties, neatsakoma į jo užduotus klausimus, nesiklausoma, kai kalba, visiškai nekreipiamas dėmesys į vaiko nuomonę, be akivaizdaus pagrindo kritikuojamas, aprėkiamas, netinkamu laiku aptariami vaiko trūkumai ar nesėkmės (pvz., atsakinėjant pamoką), kai kiti vaikai daro įvairias grimasas ir mėgdžioja jį kai kalba, nuolat prikišamos ankstesnės klaidos, priekaištaujama, kad nėra pakankamai geras, grasinama, kad nedraugaus su juo, jei nepildys reikalavimų, kaltinamas nebūtais dalykais.

Skriaudžiami vaikai vystosi tokiomis sąlygomis, kurios neskatina jo moralės, sąžinės, pilietiškumo vystymosi, neskatina gebėjimo laisvai galvoti, mylėti. Ilgesnį laiką patyręs emocinį smurtą vaikas: vis rečiau laisvai išsako savo nuomonę, yra nuolat įsitempęs; nuolat atsiprašinėja, nesvarbu nusižengęs ar ne; visur ir visada jaučiasi nesaugus, nepasitiki savo jėgomis, vertinimais, supratimu; netiki, kad pats ką nors sugeba, jaučiasi lengvai pažeidžiamas, yra neryžtingas, nedrąsus; dažnai būna liūdnas; bijo kitų žmonių, bijo draugauti; dažnai jaučiasi vienišas. Smurtą patyrusių vaikų elgesys dažniau būna antisocialinis ar agresyvus. Neretai šeimoje skriaudžiami vaikai patys smurtauja ir kelia konfliktus, todėl yra kitų nemėgstami, vaikų tarpusavio santykiuose vyrauja įtampa. Būtent ilgalaikės pasekmės daro įtaką asmenybės pakitimams ir pasireiškia visą tolimesnį skriausto vaiko gyvenimą.

Smurtas prieš vaikus – tai vaikų nūdienos gyvenimo rykštė. Smurtaujančiu žmogumi negimstama, juo tampama. Smurtauti žmonės pradeda dėl įvairių priežasčių ir šis reiškinys pasireiškia visuose socialiniuose sluoksniuose, tačiau didesnė smurtavimo tikimybė mažesnes pajamas turinčiose šeimose. Viena iš sunkiausiai pastebimų smurto rūšių – emocinis smurtas. Dažniausiai tokį smurtą patyrus pasikeičia vaiko elgesys. Skriaudžiami vaikai vystosi tokiomis sąlygomis, kurios neskatina jo moralės. Neretai skriaudžiami vaikai patys smurtauja. Smurtas prieš vaikus kenkia tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai, neigiamai veikia jo charakterį.

Išvados

· Smurtas darželyje – amžina problema, kurią išspręsti yra labai sunku. Tai ne tik darželio bendruomenės, bet ir visos visuomenės problema, į kurią kartais žiūrima abejingai. Joks smurtas negali būti pateisinamas įstaigoje, kurioje yra ugdomas vaikas.
· Smurto prieš vaikus šeimoje atvejų daugėja, tačiau didelė dalis jų net neiškyla į viešumą, nes dar yra tėvų, kurie vaikus auklėja naudodami jėgą. Tą sąlygoja nemažai priežasčių. Didžiausia problema, kad žodinis spaudimas, dažnai net nelaikomas smurtu. Šį reiškinį visuomenė stebi gana abejingai.
· Smurtaujančiu žmogumi ne gimstama, o tampama. Smurtauti pradedama dėl įvairių priežasčių. Šis reiškinys pasireiškia visuose socialiniuose sluoksniuose. Patyrus smurtą vaiko elgesys pasikeičia. Neretai vaikai, kurie patiria smurtą, patys pradeda smurtauti.

Literatūros sąrašas

Jovaiša, L. Edukologijos pradmenys. Kaunas, 1997
Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 2002
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. www.sam.lt
Sniečkutė, M. Nepilnamečių nusikalstamumas ir šeima. www.sociumas.lt

Leave a Comment