Inovacijų centrai

ĮVADAS

Globalūs šiuolaikinio pasaulio pokyčiai tampa vis svarbesniu veiksniu lemsenčiu ilgalaikes Lietuvos raidos galimybes ir perspektyvas. Minėtus pokyčius lemia vis spartėjanti mokslo ir technikos bei žinijos apskritai plėtra, kokybiškai keičianti modernių visuomenių gyvenimo būdą. ,, Žinių visuomenės ,, atsiradimas ekonomiškai stipriose pasaulio valstybėse laikytinas jau įvykusiu faktu ir į tai būtina atsižvelgti apmąstant ir vertinant mūsų šalies padėtį ir jos perspektyvas globalizacijos požiūriu.
Verslinkiška vadyba ir inovacijos pačios savaime yra veiksmingos technologijos sukuriančios rekordiškai daug naujų darbo vietų. Šių technologijų galima išmokti, sukurti aplinką skatinančią va adybą ir inovacijas. Šiam tikslui yra skirta nemažai Europos Sąjungos iniaciatyvų ir programinių dokumenyų, egzistuoja įvairios smulkaus ir vidutinio verslo paramos struktūros. Vienas iš tokių yra pastaraisiais metais daugelyje šalių išplitę verslo inkubatoriai, dar vadinami technologijų – inovacijų centrais. Pagrindinis šių centrų tikslas formuoti inovacijų politiką regione, paremti inovacines firmas, kad jos sėkmingai augtų, darytų teigiamą įtaką vietiniai ekonomikai.

INOVACINIAI CENTRAI

Lietuvos verslo tarptautinio konkurencingumo didinimas intensyvinant naujų technologinių sprendimų ir organizacinių iniciatyvų įgivendinimą versle – viena iš esminių sąlygų Lietuvai integruotis į globalines erdves.
Inovacijos, te echnologinis bendradarbiavimas, naujų technologijų įsigijimas ir pardavimas yra sfera, kurioje įmonės galėtų aktyviai plėtoti savo tarptautinius ryšius ir kooperaciją, šiems uždaviniams spręsti sukurti inovaciniai centrai.
Pagrindiniai inovacinių centrų tikslai:
 Formuoti inovacijų politiką regione,
 Paremti pradedančias inovacines firmas,
 Surasti partnerių Europoje bendrai veiklai bei bendram te

echnologijų kūrimui ir tobulinimui,
 Įsigyti poreikius atitinkančias inovatyvias technologijas,
 Surasti pirkėjus sukurtoms inovatyvioms technologijoms,
 Gauti informaciją apie dominančias naujas technologijas bei technologijų plėtros tendencijas Europoje,
 Dalyvauti tarptautiniuose inovaciniuose projektuose.
Daugelyje šalių skirtumai tarp inovacinių centrų, verslo inkubatorių ir mokslinių technologijos parkų atsispindi organizacinėse jų struktūrose. Šių struktūrų vystymosi koncepcija pavaizduota 1 pav.:

Daugeliu minėtų organizacijų branduolys būna inovaciniai centrai. Tolimesnis jų vystymasis perauga į technologijos parkų arba centrų, verslo inkubatorių atsiradimą. Moksliniai parkai atsiranda, jeigu šių struktūrų veikloje dalyvauja universitetai arba mokslinio tyrimo institutai. Toliau vystant infrastuktūrą, šalia kuriasi moksliniai parkai, paslaugų, prekybos ir amatų centrai, o prireikus – ir stambūs moksliniai padaliniai.

Lietuvos inovaciniai centrai

1993m. Jungtinių Tautų vystymo programa inicijavo Lietuvoje projektą, kuriuo buvo siekiama sukurti prielaidas Lietuvos mokslo rezultatams komercializuoti tarptautiniu mastu. Buvo įkurtas Lietuvos inovacijų ce entras. Lietuvos inovacijų centro misija – skatinti ir stiprinti Lietuvos mokslinį potencialą, naudojantis stipriomis mokslinėmis tradicijomis, siekiant pagerinti šalies ekonominę veiklą, sukurti naujų darbo vietų ir užtikrinti visišką Lietuvos integraciją į tarptautinę rinką.
Siekiant strūkterizuoti Lietuvos inovacijų centro veiklą išskirtos keturios strateginės veiklos kryptys:
 Technologijų ,, eksportas ,, ir ,, importas ,,
 Supažindinimas su inovacijų komercija,
 Informacinės paslaugos,
 Inovacinės verslininkystės skatinimas.
Dabar Lietuvoje veikia keturi inovacijų centrai: Lietuvos inovacijų centras, Kauno technologijos inovacijų centras (KTU IC), Lietuvos žemės ūkio universite inovacijų centras (LŽŪA IC), Alytaus verslo inovacijų centras (AVIC).

KTU in

novacijų centras įkurtas 1994m. Kauno technologijos universiteto iniciatyva. Centro tikslas – skatinti inovacinius procesus Lietuvoje: naujovių perdavimą iš mokslo pramonei, naujų technologijų diegimą, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą. Siekiant įgivendinti šiuos tikslus, ieškoma naujovių mokslo institucijose, plėtojama rinkodara, inovacijų diegimo problemų sprendimas. Inovacijų centras dalyvauja tarptautinėse parodose pristatydamas lietuviškų naujovių ekspozicijas (inovacijų mugė – Leipcigas, Baltijos inovacijos – Ryga ir kt.). Centras organizuoja seminarus smulkaus ir inovacinio verslo atstovams, teikiamos įvairiapusės verslo konsultacijos. Centras užmezgęs glaudžius ryšius su Latvijos, Estijos, Vokietijos, Lenkijos, Skandinavijos šalių paramos SVV organizacijomis, dalyvauja ruošiant tarptautinius verslo plėtros projektus, organizuojant Lietuvos ir užsienio verslininkų susitikimus, padedančius užmegti naujus verslo ryšius. Centras išrinktas atstovauti Lietuvai Baltijos šalių inovacinių centrų bei mokslinių technologinių parkų asociacijos (BASTIK) veikloje.

LŽŪA. 1992m. įkurtas inovacijų centras kuris turėdamas gerą mokymo materialinę bazę bei galimybes kviestis Lietuvos žemės ūkio universiteto, kitų aukštųjų mokyklų dėstytojus, atlieka naujų žinių šalies agrariniame sektoriuje skleidėjo vaidmenį.
Alytaus verslo inovacijų centras (AVIC) įkurtas 1998m. centro misija – skatinti mokslo ir verslo inovacijas bei remti jų diegimą verslo praktikoje. Pagrindinės veiklos sritys apima informacijos apie verslo inovacijas kaupimą ir jos naudojimą mokymo, kvalifikacijos tobulinimo programose bei verslo praktikoje, taikomojo pobūdžio mokslinio tiriamojo darbo organizavimą, dalyvavimą įvairiuose projektuose, ieškant naujų verslo ryšių, investavimo ir ta
arptautinio bendradarbiavimo galimybių.

Verslo ir inovacijų centrai

Tokiais centrais vadinama vietinė organizacija, kuri užsiima naujų firmų atranka, įkurdinimu, taip pat padeda pasirinkti veiklos strategiją. Tokio centro tikslas – padėti naujam, inovaciniam verslui, teikiant jam daug paslaugų. Centre gali būti teikiamos šios paslaugos:
 Verslo planų rengimas ir pagalba naujoms firmoms,
 Kandidatų ir firmų atranka,
 Verslo planavimas,
 Finansavimas,
 Konsultacijos inovacijų ir technologijų klausimais,
 rinkodara ir rinkos tyrimai,
 techninės rekomendacijos.

Verslo palaikymo centrai

Pagrindinis tikslas – tiekti firmoms konsultacinę pagalbą. Verslo palaikymo centras turi visą dėmesį skirti paslaugoms ir regiono verslo potencialuin stiprinti.
Lietuvoje 1993 -1995m. Phare programos dėka buvo įsteigti 6 verslo konsultaciniai centrai didžiuosiuose šalies miestuose. Centai bendradarbiauja su vietinės savivaldos institucijomis, verslo bei mokymo organizacijomis. Svarbiausi centro uždaviniai: konsuntuoti verslininkus, įvertinti verslo idėjas, teikti juridinę informaciją, organizuoti kursus ir seminarus, padėti užmegzti kontaktus ir dalykinius ryšius su užsienio partneriais.

Verslo inkubatoriai

Tai organizacija, kurianti palankias sąlygas smulkių įmonių verslo pradžiai. Verslo inkubatoriai teikia tokias pas laugas : rūpinasi patalpų nuoma lengvatinėmis sąlygomis, padeda įrengti atitinkamas komunikacijas ir apsirūpinti biuro technika, gamybinėmis patalpomis, organizuoja apmokymus ir konsultacijas. Verslininkai, mokslininkai, išradėjai, norintys pradėti savo verslą nuo idėjos gauna reikiamą informaciją vadybos ir ekonomikos klausimais, galimybę pasikonsultuoti su specialistais. Sėkmingo verslo inkubatorių gyvavimo paslaptis ta, kad šiose struktūrose sukuriama savita aplinka, skatinanti jaunų įmonių vystymąsi.

Moksliniai parkai

Moksliniai parkai dažniausiai įsikūrę universiteto teritorijoje ir

r turi palankias galimybes bendradarbiauti su universitetais mokslo srityje. Siekdami plėtoti aukštas technologijas, jie sujungia tyrinėtojų grupes, laboratorijas, institutus, mažas inovacines įmones ir atskirus verslininkus.
Lietuvoje įkurti du moksliniai technologijų parkai: Vilniaus mokslo ir technologijų parkas bei Lietuvos žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas. Vilniuje veikiančio parko paskirtis – inovacinės kultūros puosėlijimas: informaciniai kanalai, konsultacijos ir trumpalaikis mokymas verslo įkūrimo bei valdymo klausimais, projektų ir partnerių paieška. LŽŪU žemės ūkio mokslo ir technologijų paskirtis – kelti bendrą kaimo kultūros lygį – propaguoti mokslo naujoves ir diegti naujas technologijas, tobulinti žemės, vandens ir miškų ūkio specialistų kvalifikaciją, skatinti kaimo verslų plėtojimą.

Mokslo – tiriamieji parkai

Mokslo – tiriamieji parkai paprastai suburia įmones, dirbančias su aukšto lygio technologijomis, arba mokslo tyrinėjimo institus. Čia esančios įmonės dirba produktų tyrinėjimo arba analogų kūrimo srityje, išskyrus firmas, užsiimančias paslaugų teikimu. Taip pat svarbu, kad glaudus ryšys, pavyzdžiui, su universitetu, keičiantis idėjomis ir personalu, naudingas abiem pusėms.

Technologijos parkai

Technologijos parko modelis plačiai paplitęs Vokietijoje ir Austrijoje, jis skirtas verslininkams, turintiems technologinę idėją. Jiems suteikiamos reikiamos patalpos, infrastrukūra ir konsultacinės paslaugos. Parko tikslas sukurti verslą, o ne kurti naujas technologijas. Technologiniai parkai kuriami tam, kad teiktų pagalbą universitete atliekamiems tyrinėjimams, kad remiantis gautais rezultatais, būtų kuriamos naujos inovacinės firmos.

Komerciniai parkai

Inovaciniai centrai, verslo inkubatoriai gali sėkmingai veikti tik tada, kai netoliese yra sėkmingai veikiantis komercinis parkas. Verslo inkubatoriaus nuomininkai, kurie nori plėsti savo veiklą, gali išeiti į parką. Komercinio parko tikslas yra pagalba naujoms aukštų technologijų firmoms.

Tarptautinės programos

Phare programa
Phare programa – tai Europos Sąjungos iniciatyva, kuria suteikiama finansinė pagalba šalims partnėrėms. Phare programa buvo sukurta 1987m. Europos Bendrijoje, kad galėtų plėtoti Vengrijos ekonomoką. Phare – angliškų žodžių – Programme for Hungarys Assistance and Reconstring of Economic – pirmosios raidės. Vėliau šiai programai pradėjus duoti gerus rezultatus Vengrijoje, visa Europos Bendrijos pagalba Centrinės ir Rytų Europos šalims sąlyginai buvo pavadinta Phare programa. Šia parama siekiama remti ekonominės transformacijos ir demokracijos stiprinimo procesus iki to meto, kol šalys bus pasirengusios prisiimti Europos Sąjungos įsipareigojimus. Phare programa suteikia žinias ir technologijas, konsultacijas, organizuoja kursus įvairių sričių nekomercinėms, visuomeninėms ir nevalstybinėms organizacijoms bei bendradarbiaujančioms šalims. Phare programa atveria įvairius finansinius ir fizinius fondus svarbiems projektams tyrinėjimų, subsidijų, garantinių schemų, kreditų forma ir kartu su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis tiesiogiai investuoja infrastruktūrą. Integracijos procesui progresuojant, tokioms investicijoms atiteks vis didesnė Phare fondų dalis. Remdama Centrinės ir Rytų Europos šalis, Phare tampa didžiausia subsidijų pagalbos programa. Phare yra viena iš daugelio Europos Sąjungos iniciatyvų Centrinei ir Rytų Europai. Europos Sąjungos politiniai ir prekybiniai santykiai vystosi pagal prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus bei asociacinius susutarimus. Phare palaiko mokėjimų balansą ir humanitarinę pagalbą bei pritraukia investicinį kapitalą iš Europos Investicinio Banko ir Europos Rekonstrukcijos ir Vystymo Banko. Phare biudžetą nustato Europos Sąjungos biudžeto institucijos – Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Oficialių nuorodų, sutartų su valstybinėmis Europos Sąjungos narėmis pagrindu, Europos Komisija sprendžia, kokią pinigų sumą skirti kiekvienai šaliai. Bendradarbiaujančių šalių vyriausybės nustato prioritetines sritis kurioms reikalingas finansavimas.

SOCRATES programa

Europos kūrimas priklauso nuo jos kalbinių įgūdžių. Kalbos yra labai reikšminga mūsų kultūros dalis, todėl svarbu suteikti daugiau žinių apie kalbinės įvairovės reikšmę.
SOCRATES – tai Europos Sąjungos švietimo programa, kuria siekiama prisidėti pie švietimo tobulinimo ir remti bendradarbiavimą švietimo srityje. Pagrindinis SOCRATES programos tikslas – padėti gerinti švietimo kokybę, skatinti bendradarbiavimą Europos mastu, didinti mokymosi galimybes, ugdyti Europos piliečių kultūrinio tapatumo suvokimą.
SOCRATES programą sudaro trys pagrindinės dalys:
 aukštasis mokslas (ERASMUS),
 vidurinis išsilavinimas (COMENIUS),
 horizantalus matmuo (LINGUA, atviras ir neakivaizdinis mokymasis, suaugusiųjų švietimas ir kt. ).
LINGUA – kalbų mokymosi skatinimas
LINGUA yra trečio skyriaus SOCRATES programos dalis. Jos tikslas yra tobulinti ir plėsti kalbų mokymąsi ir mokymą programoje dalyvaujančiose šalyse. Pirmenybė teikiama mažiausiai vartojamoms kalboms bei toms Europos Sąjungos kalboms, kurių mažiausiai mokytasi.

LINGUA remia tokias priemones:
 A priemonė: Europos bendradarbiavimo programos kalbų mokytojams rengti ir jų kvalifikacijai kelti,
 B priemonė: užsienio kalbų mokytojų kvalifikacijos kėlimas,
 D priemonė: kalbų mokymo ir kalbinių įgudžių įvertinimo priemonių rengimas,
 E priemonė: bendrieji kalbų mokymo projektai.
B priemonė – stipendijos kvalifikacijai kelti. Stipendijos skiriamos kalbų mokytojams (ir tiems, kurie dėsto kitus dalykus užsienio kalba), vykstantiems kelti kvalifikaciją į užsienį. Kursas skirtas kalbos žinioms ir mokymo metodikai gerinti.
C priemonė – asistentūra, stipendijos skiriamos būsimiems kalbų mokytojams, kad jie kaip asistentai galėtų kurį laiką praleisti užsienyje.

COMENIUS – mokyklinis ugdymas
Mokyklas gali sudominti SOCRATES COMENIUS programa, skatinanti visų lygių mokyklų bendradarbiavimą. Pagal šią programą remiama mokyklų partnerystė, daugiakultūrinį švietimą skatinantys projektai, mokytojų kvalifikacijos kėlimas.

Europos Bendrijos 5-oji bendroji programa (FP5) 1998-2002 m.

Europos Bendrijos 5 bendroji programa (FP5) skirta moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir demonstracinei veiklai, atsižvelgiant į bendruosius visai ES strateginius prioritetus. Lietuva kartu su kitomis naujai asocijuotomis šalimis 1999 m. spalio mėn. prisijungė prie šios programos ir nuo to laiko gali dalyvauti programoje kaip pilnateisė narė.
5FP veikia projektų lygmenyje. Svarbiausias teikiamiems projektams keliamas reikalavimas – orientacija į bendrų visai ES problemų sprendimą, o ne į nacionalinį lygmenį. Ši programa yra tiesiogiai skirtai tiek verslo, tiek mokslo atstovams.
Bendras programos biudžetas sudaro 14.960 mlrd. EUR. Lietuva šiai programai kaip nario mokestį jau yra sumokėjusi 12 mln. EUR. Programos ypatybė – tai, kad atskirų projektų finansavimas nepriklauso nuo kvotos – t.y., projektų atrinkimo kriterijus yra ne valstybės įmokėtos didesnės ar mažesnės lėšos, o projektų kokybė.
Paskutiniais duomenimis, iš Lietuvos programai buvo pateikti iš viso apie 400 projektų, iš kurių daugiau nei 100 laimėjo konkursus, ir iš programos projektams gautos lėšos viršija Lietuvos narystės programoje įmokas. Programa suskirstyta į 4 temines programas, apimančias konkrečias mokslinių tyrimų sritis bei technologijų plėtrą tose srityse, ir 3 horizontaliąsias programas, kurios persipina su visomis teminėse programose numatytomis veiklos sritimis, papildydamos jas kitais aspektais. Teminės programos – tai Gyvenimo kokybė bei gyvųjų išteklių naudojimas, Vartotojui draugiška informacinė visuomenė, Konkurencingas ir tolygus augimas bei Energija, aplinka ir tausojanti plėtra; horizontaliosios programos – Bendrijos mokslo tarptautinio vaidmens patvirtinimas, Inovacijų ir smulkaus bei vidutinio verslo įmonių dalyvavimo skatinimas ir Žmonių mokslinių tyrimų potencialo ir socialinių ekonominių žinių bazės gerinimas.
Kai kurios iniciatyvos, pavyzdžiui, EUREKA ir COST, gali papildyti programas, įeinančias į FP5 programą.
EUREKA ir COST
EUREKA apima 25 Europos ir Europos Sąjungos šalis. Ši iniciatyva skirta pramonininkams (stambiems koncernams arba SVĮ) ir mokslinių tyrimų institutams. Ji skatina mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą Europoje. Jos tikslas – didinti produktyvumą ir kelti konkurencingumą moderniausių technologijų srityje. Jos taikymo laukas, be kitų sričių, apima ryšių, informacijos technologijų, aplinkos sektorius. EUREKA gali sąveikauti su keliomis programomis, kaip antai „Energija, aplinka ir tausojanti plėtra“ arba „Tarptautinio Bendrijos mokslinių tyrimų vaidmens patvirtinimas“.
COST – tai mokslinio ir techninio bendradarbiavimo struktūra, leidžianti koordinuoti nacionalinius mokslinius tyrimus europiniu lygiu. COST veiksmai susiję su fundamentaliaisiais ir ikikonkurenciniais tyrimais, bet taip pat su visuomenei naudingais veiksmais. COST vienija trisdešimt dvi šalis.
Lietuvoje
Lietuva FP5 programoje dalyvauja nuo 1999 metų. Per ketverius metus (iki 2002 rugpjūčio pabaigos) programai buvo pateikti 186 projektai su Lietuvos partneriais, o pagal sudarytąsias sutartis Lietuvos organizacijoms teko apie 14, 9 milijonų eurų paramos. Lietuvos narystės šioje programoje mokestis buvo 12,067 milijonų eurų, iš kurių 4,124 milijonų sumokėjo ES programa PHARE.

Ypač sėkmingi Lietuvai buvo 2000–2001 metai. Per 2001-uosius Lietuva pateikė beveik dvigubai daugiau projektų nei ankstesniais metais ir beveik triskart daugiau pateiktųjų projektų nei ankstesniais metais gavo paramą. Tai galima aiškinti šiomis priežastimis: 2001-ieji buvo specialių Komisijos priemonių, skatinančių dalyvauti 5FP programoje šalis kandidates, metai. Lietuva labai aktyviai atsiliepė į šį skatinimą. 2001-ieji buvo ir nacionalinės veiklos pakilimo metai: Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta “Mokslo laimėjimų skatinimo ir R&D įstaigų integravimo į Europos mokslo erdvę” programa, pagal kurią projektams teikiama ir valstybės subsidija. Lietuvos mokslininkai galėjo įsitikinti, kad dalyvavimas 5FP programoje – ne tik jų vienų, bet ir valstybės interesas.
Sėkmingiausi buvo tie lietuviški projektai, kurie atėjo iš tradiciškai stiprių Lietuvoje sričių, turinčių bendradarbiavimo su Europos kolegomis patirtį. Ypač pavykę buvo IST (Informacijos visuomenės technologijos) ir LIFE programų projektai. ESD (Energijos, aplinkosaugos ir subalansuotos plėtros) ir GROWTH (Konkurencingo ir tolydaus augimo) programų paklausa sustiprėjo 2001 – 2002 metais.
Aktyviausi 5FP programų dalyviai buvo pagrindiniai universitetai: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Iš mokslo tyrimų centrų – Lietuvos energetikos institutas, Ekologijos, Biotechnologijos institutai.
Tačiau dalyvavimas SME (Inovacijų, smulkaus ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimo skatinimo) programoje nebuvo gausus. Lietuva čia suaktyvėjo tik FP5 programos pabaigoje.
Lietuva į FP5 programą įsitraukė daugiausiai su mokslo tiriamaisiais projektais. Tematiniai tinklai – taip pat svarbus Lietuvos projektų tikslas.

ES 6-oji bendroji programa

Šeštosios programos tikslas – bendros Europos mokslinių tyrimų erdvės skatinimas. Būsimoji programa bus orientuota ne į atskiram mokslininkui , o įmonei, organizacijai, mokslo kolektyvui svarbius projektus.Jos trukmė 2000 – 2007 metai. Programos biudžetas 17,5mlrd. eurų, septinių teminių prioritetųbiudžetas – 11,3 mlrd. eurų.

6 –osios bendrosios programos 7teminiai prioritetai:
1. gyvybės mokslai, genomika ir biotechnologija sveikatos apsaugai 2255 mln. eurų,
2. informacinės visuomenės technologijos 3 625 mln. eurų,
3. nanotechnologijos ir nano mokslai, naujų galimybių daugiafunkcinės medžiagos, naujos technologijos ir prietaisai 1300 mln. eurų,
4. aeronautika ir erdvės tyrimai 1075 mln. eurų
5. maisto kokybė ir sauga 685 mln. eurų,
6. darnus vystymasis, globalūs pokyčiai ir ekosistemos 2120 mln. eurų,
7. piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje 225 mln. eurų.

ISPA programa

ISPA, teikia finansinę paramą investicijoms aplinkos ir transporto srityse, siekiant padėti narystei besirengiančioms valstybėms greičiau suderinti savo teisės aktus su acquis communautaire, galiojančiu šiems sektoriams septynerius metus (2000-2006). Planuojamas 2000-2006 m. biudžetas yra maždaug 7 mlrd. eurų.
ISPA yra nevienalytė pagal prigimtį, kadangi ji panaši ir į finansinę pagalbą trečiosioms šalims, ir į finansinę paramą valstybėms narėms.

ISPA pagalbą gaunantys sektoriai. Transporto srityje yra investuojama į acquis communautaire, o didesnė investicijų dalis tenka transporto koridoriams ir TINA (Transporto infrastruktūros poreikių įvertinimas) tinklui; tai labai svarbu parenkant projektus. Tų projektų tikslas – išplėsti transeuropinius transporto tinklus, kurie užtikrintų gerą susisiekimą tarp Europos Sąjungos ir valstybių kandidačių, jų sąsają su nacionaliniais tinklais ir tų tinklų susijungimą su transeuropiniais transporto tinklais. Dėl to ISPA lėšomis prisidės prie geležinkelių, kelių, vandens kelių/uostų ir oro uostų infrastruktūrų plėtros. Iki šiol geležinkeliai yra pagrindinis ISPA subsektorius (50 proc. biudžeto), po jų eitų automobilių keliai (kiek daugiau nei 40 proc.)
Pagalba aplinkos infrastruktūros srityje bus telkiama į didelių investicijų reikalaujančias direktyvas (“sunkiąsias investicijas”), kurios daugiausia dėmesio skirs geriamojo vandens, nuotekų valymo, kietųjų atliekų tvarkymo ir oro užterštumo klausimams. Iki šiol nuotekų valymas buvo pagrindinis subsektorius, toliau eidavo geriamojo vandens, buitinių nuotekų valymo ir pagaliau kietųjų atliekų tvarkymo subsektoriai. Iki šiol dar nebuvo projektų, skirtų oro užterštumo klausimams.
Nedidelė ISPA biudžeto dalis gali būti naudojama finansuoti parengiamosioms studijoms ir techninei pagalbai, reikalingai projektams rengti ir jų vadybai.
Projektų idėjas gali pateikti kiekviena valstybės įstaiga arba bendrovė, o patį projektą turi siūlyti valstybės kandidatės nacionalinis ISPA koordinatorius, pateikdamas oficialią paraišką ISPA. Nacionalinis ISPA koordinatorius teikia pasiūlymą tiesiai Europos Komisijai, kuri išsamiai įvertina projektą pagal Sanglaudos fondui galiojančią tvarką.
ISPA biudžetas

Iš viso ISPA lėšos sudaro iki 1080 mln. eurų (2001 m. kainomis) per metus. Šie skaičiai koreguojami pagal metinę infliaciją. Europos Komisija, taikydama tuos pačius kriterijus kaip ir Sanglaudos fondui, priima sprendimą paskirstyti ISPA lėšas tarp paramą gaunančių valstybių atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių, BVP vienam gyventojui ir sausumos paviršiaus ploto. ISPA gali finansuoti tik iki 75 proc. projekto vertės, nors kai kuriais išimtiniais atvejais finansavimas gali būti padidintas iki 85 proc. Dėl to reikalingas bendras finansavimas (pasitelkiant Europos investicijų banką, Europos regioninės plėtros banką, Šiaurės investicijų banką, Šiaurės aplinkosaugos fondą ir nacionalinius šaltinius). Komisija nori į bendrą finansavimą įtraukti Tarptautinę finansų instituciją ir privatų sektorių (valstybines/privačias kompanijas).

ISPA programa Lietuvai skiria 53 mln. eurų ir dar apie 20 proc. skiriama atsižvelgiant į pateiktų projektų kokybę ir balansą. Kalbant apie pateiktus projektus pažymėtina, kad 2001 m. nacionalinis ISPA koordinatorius Europos Komisijai pateikė 17 oficialių paraiškų, iš kurių 10 buvo gauta iš aplinkos ir 7 iš transporto sektoriaus
SAPARD programa

SAPARD programa – Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programa – įsteigta ES Tarybos reglamentu. Jos tikslas – remti valstybių pastangas dalyvauti vykdant bendrą žemės ūkio politiką ir bendrojoje rinkoje. Pagal šią programą yra keliami du svarbiausi išplėstiniai veiklos tikslai:
1) padėti išspręsti prioritetines ir konkrečias žemės ūkio ir kaimo plėtros problemas;
2) prisidėti prie acquis communautaire įgyvendinimo, daugiausia dėmesio skiriant bendrai žemės ūkio politikai ir kitiems žemės ūkio prioritetams
Europos Komisija pirmą kartą ėmėsi įgyvendinti visiškai decentralizuotą išorinės pagalbos programą. Įvairios SAPARD agentūros – dažniausiai yra valstybės žemės ūkio ministerijoje, arba įkurtos kaip atskiros institucijos prie žemės ūkio ministerijų – atsakingos už projektų parinkimą, vadybą, lėšų surinkimą ir kontrolės organizavimą

SAPARD prioritetai

Taryba nusprendė, kad pagalba, skirta pasirengimui narystei žemės ūkyje, turėtų būti taikoma konkrečioms prioritetinėms sritims, nustatomos pačios valstybės. Buvo nurodyta, kad SAPARD pagalba turi sietis su viena ar keletu iš 15 nurodytų priemonių, būtent:
• investicijos į žemės ūkio valdas;
• žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijos perdirbimo bei marketingo gerinimas;
• struktūrų, kurios rūpinasi kokybės, veterinarine ir augalų sveikatos kontrole, maisto prekių kontrole ir vartotojų apsauga, tobulinimas;
• žemės ūkio gamybos metodai, kuriuos taikant yra tausojama aplinka ir išsaugomas kraštovaizdis;
• ūkinės veiklos plėtra ir įvairinimas, suteikiantys galimybę vykdyti įvairiopą veiklą ir gauti alternatyvias pajamas;
• neatidėliotinos pagalbos ūkiams ir ūkių vadybos paslaugų teikimas;
• gamintojų grupių kūrimas;
• kaimų atnaujinimas ir plėtra, kaimo paveldo apsauga ir išsaugojimas;
• žemėtvarkos tobulinimas ir žemės perskirstymas;
• žemės registrų kūrimas ir atnaujinimas;
• profesinio mokymo tobulinimas;
• kaimo infrastruktūros plėtra ir tobulinimas;
• žemės ūkio vandens išteklių tvarkymas;
• miškininkystė, apimanti ir žemės ūkio valdų apželdinimą miškais, investicijos į miškų valdas, priklausančias privatiems miškų savininkams, miško produkcijos perdirbimas ir marketingas.
Tarp šių priemonių yra daug tokių, kurios įtrauktos į valstybių narių kaimo plėtros programas. Tačiau valstybėms narėms netaikomos priemonės, kurios didina kokybės, veterinarinę, augalų sveikatos kontrolę ir kurios taikomos gamintojų grupėms ir žemės registrams.

Biudžetas ir bendri finansavimo principai

SAPARD fondus sudaro 540 mln. eurų per metus. Asignavimai kiekvienai valstybei yra grindžiami tam tikrais kriterijais (žemės ūkio plotai, kaimo gyventojų skaičius, BVP vienam gyventojui
Iš SAPARD fondų Lietuvoje finansuojant kokį nors projektą , būtinai dalyvauja trys šalys: ES, Lietuvos valdžios institucijos ir galutinis fondų gavėjas (ūkininkas, žemės ūkio kooperatyvas ir kt.).
ES dalis SAPARD fonde yra 75 proc. visos sumos, kiti 25 proc. padengiami iš Lietuvos biudžeto.
SAPARD lėšų asignavimas galutiniam paramos gavėjui, kuris pateikia pajamų didinimo projektą, gali sudaryti iki 50 proc. visų projekto sąnaudų, o galutinis gavėjas pats turėtų finansuoti likusius 50 proc.
SAPARD programa Lietuvoje
Šiuo metu SAPARD rems projektus, susijusius su penkiomis priemonėmis iš aštuonių, numatytų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros programoje 2000-2006 metams: investicijos į žemės ūkio valdas; žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijos perdirbimo ir marketingo gerinimas; ūkinės veiklos plėtra ir įvairinimas, suteikiantys galimybę vykdyti įvairiopą veiklą ir gauti alternatyvias pajamas; infrastruktūros tobulinimas; profesinis mokymas.

Leave a Comment