Vadybos dalyko referatas
INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ VERSLO IŠORINĖS APLINKOS NETIESIOGINIO POVEIKIO SRITIS IR ĮTAKA
Darbą atliko:
Darbą tikrino: dėst.
Klaipėda, 2004
TURINYS
ĮVADAS 31. Informacinių technologijų samprata 42. Informacinių technologijų ir IT inovacijų vaidmuo ir funkcijos 4 3. Pagrindiniai išorinės IT verslo aplinkos veiksniai 64. Valstybės vaidmuo informacinių technologijų verslo atžvilgiu 75. IT verslą įtakojančios išorinės institucijos 85.1. IT inovacijos ir mokslo-technologijų kūrimo įmonės 85.2. Finansinės institucijos 85.3. Žiniasklaida 96. 0rganizaciniai bruožai, įtakojantys informacinių technologijų verslą 9IŠVADOS 11LITERATŪRA 12
ĮVADAS
Pastaruoju metu susidomėjimas informacinėmis technologijomis ir įvairaus pobūdžio inovacijomis nepalyginamai išaugo. Šiuos pokyčius iššaukė nuolat besikeičianti aplinka dėl atsiradusių naujų informacinės visuomenės kūrimosi prielaidų. Naujas visuomenės lygmuo pagreitino informacinių naudojimo, apdorojimo bei perdavimo sąlygas informacinių technologijų pagalba. Todėl ne kas kita, o informacinių technologijų diegimas vis labiau tampa vienu iš pagrindiniu konkurencinio pranašumo atributu gamybos, verslo, mokslo, kultūros ir kitose veiklos bei gyvenimo sferose. Konkurencinio pranašumo pavidale inovacijos yra ne kas kita, o naujų produktų, paslaugų rezultatas, padidinantis gamybos ir paslaugų lygį, šiuolaikinių informacinių technologijų taikymą bei nulemiantis žmonių tarpusavio santykius ir jų santykius su informacija bei naujomis žiniomis.Šio darbo tikslas ir yra atskleisti informacinių technologijų verslo išorinės aplinkos netiesioginio poveikio sritis ir įtaką. Referate nagrinėjama informacinių technologijų samprata, informacinių technologijų ir IT inovacijų vaidmuo ir funkcijos, apibrėžiami pagrindiniai išorinės IT verslo aplinkos veiksniai, analizuojamas valstybės vaidmuo IT versle bei pagrindinės IT verslą įtakojančios išorinės institucijos. Atskirai nagrinėjami organizaciniai bruožai, turintys poveikį IT verslo plėtrai bei pateikiamos išvados ir apibendrinimai.
1. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
Naujas informacinės visuomenės lygmuo ir pobūdis galėtų būti apibrėžtas įvairiai, tačiau efektyvus ir veiksmingas visos valstybės ir pavienių asmenų veiklos funkcionavimas neišvengiamai susijęs su informacinių technologijų taikymu.
Šiuolaikinės informacinės technologijos (IT) – priemonės, leidžiančios efektyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją.Informacinės technologijos užtikrina spartų informacijos plitimą į visas mokslo, gamybos, veiklos, kultūros bei privataus gyvenimo sritis. Duomenų perdavimo tinklai sujungti dėka informacinių technologijų (kompiuterių ir telekomunikacijų) padeda įgyvendinti vieną iš pagrindinių informacinės visuomenės programos tikslų: visi visuomenės nariai moka ir gali ir sugeba efektyviai veikti informacinių technologijų aplinkoje.Tačiau informacinių technologijų verslo funkcionavimas ir sąveika su aplinka didžia dalimi priklauso nuo informacinių infrastruktūros visuomenėje: duomenų rinkimo, kaupimo bei platinimo sistemų, kompiuterių tinklų, informacinių sistemų ir reguliuojančių įstatymų.2. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ IR IT INOVACIJŲ VAIDMUO IR FUNKCIJOS
Oficialia informacinės visuomenės kūrimo pradžia laikomas Europos Komisijoje 1993 m. gruodžio mėnesį pristatytas pranešimas “Growth, Competitivness and Employment: The Challenges and Ways forward in to the 21st Century”. Ši sąvoka itin plačiai buvo pradėta vartoti po Europos Komisijos komisaro M. Bangemano pranešimo 1994 m. Europos Tarybai – “Europe and Global Information Society. Recommendation to the European Council”. Istorinė dimensija Lietuvoje: šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, Lietuva valstybės pamatinius teisinius principus grindė Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis. 1991 m. atgimusios Lietuvos valstybės Konstitucijoje remiantis ankstesniu mūsų ir kitų valstybių patyrimu buvo padėtas pamatas valstybės kūrimui. Šis troškimas kurti demokratinę visuomenę sudarė puikias sąlygas pristatyti informacinės visuomenės idėją bei principus ir Lietuvoje.Konstitucinė-juridinė dimensija: paremtas istoriniu, konstitucinis-juridinis pamatas yra itin aktualus Lietuvai, besiliejančiai į Europos, NATO ir viso pasaulio šalių bendriją bei tampančiai pilnateise šios bendrijos nare. Europos Komisija jau paruošė ir išleido Žaliąją knygą “Gyvenimas ir darbas informacinių visuomenėje: pirmiausiai žmonės” (Green Paper. Living and working on the Information Society: People First. European Commision, Belgium, 1996). Šiame dokumente akcentuojama žmogaus teisių ir laisvių apsauga, ypač asmeninio gyvenimo neliečiamumas. Atkreipiamas dėmesys į faktą, kad naujos informacinės ir komunikacijos technologijos turi milžinišką potencialą įvairiose žmogaus gyvenimo ir veiklos srityse, todėl neišvengiamai reikalinga teisinė reglamentacija.
Komunikacinė-informacinė dimensija: neatsitiktinai žmonių ir visos valstybės veikla tampa vis mažiau priklausoma nuo atstumo tarp jų, nes greitėjantis komunikavimas atneša ryškias permainas rinkoje. Visuotinis globalizacijos procesas pasaulyje tik sustiprina tarp šalių konkurenciją, todėl galimybės konkuruoti didžia dalimi priklauso nuo priimamų sprendimų efektyvumo, nuo sugebėjimo pasinaudoti informacija. Todėl žinios ir informacija bei priemonės jas skleisti naudojant informacines technologijos bei diegiant ir įsisavinant IT inovacijos tampa svarbiausiais naujos visuomenės plėtros prioritetais. Pagrindinės informacinių technologijų verslo ir IT inovacijų funkcijos yra šios:· Komunikacinė funkcija: informacinėje visuomenėje informacija tampa visapusiškų mainų objektu. Valstybei ir jos piliečiams atsiranda plačios galimybės perduoti, priimti ir skleisti informaciją, skirstyti žinių ir idėjų srautus. O žmonių veikla vis mažiau darosi priklausoma nuo atstumų tarp jų, nes informacijos perdavimas ir komunikacija dėka informacinių technologijų ir IT inovacijų diegimo nelyginamai greitėja. · Informacinė funkcija: kompiuteriai, Internetas, mobilios ryšio priemonės, multimedia tampa įprastine ir būtina namų ūkio, darbo vietos, laisvalaikio aplinka. Naujos informacinės technologijos keičia įprastines darbo sąlygas, profesijas, atsiranda visiškai naujos darbo vietos, keičiasi rinkos ir konkurencinės sąlygos. Informacinės technologijos tampa visos šalies ir kiekvieno piliečio ypatingo dėmesio objektu, prioritetine sritimi, kai jų įsisavinimas ir panaudojimas apsprendžia ateities sąlygas ir rezultatus. · Švietimo, mokslo, kultūros: informacinės technologijos tiesiogiai yra susijusios su visos šalies infrastruktūros plėtojimu bei integracija į tarptautinę aplinką. Ir tai pasiekiama vystant švietimo sistemą, mokslinių tyrimų vykdymą ir jų rezultatų panaudojimą, formuojant šalies įvaizdį pasaulinėje visuomenėje. Sėkmingam IT inovacijų atėjimui ir įsisavinimui reikalinga palanki kultūrinė terpė kiekvienoje šalyje. · Socialinė: IT inovacijų skleidimas ir jų įsisavinimas yra visuomeninio pobūdžio, kai IT inovacijų skleidimas išreiškia procesą, kurio metu IT inovacija perduodama įvairiais komunikacijos kanalais socialinėje visuomenės narių sistemoje (aplinkoje). Tai specifinis komunikacijos tipas, kuriame žinios (pranešimai) susilieja su naujomis idėjomis (inovacijomis) perduodamais įvairiais kanalais. Piliečiai gali lengviau ir greičiau įsijungti į visuomeninį gyvenimą ir tapti neatskiriama valstybės dalimi. · Ir kitos funkcijos.3. PAGRINDINIAI IŠORINĖS IT VERSLO APLINKOS VEIKSNIAI
Informacinė visuomenė remiasi atviros, išsilavinusios ir besimokančios visuomenės principais, kai visi visuomenės nariai sugeba naudotis informacinėmis technologijomis ir taiko savo veikloje, o inovacijų pritaikymas jiems garantuoja daugiau galimybių ir geresnių rezultatų tikimybę. Ir tai neišvengiamas procesas, nes IT pažanga vis geriau užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą, plėtoja šalies informacinę infrastruktūrą, padeda integruotis į pasaulinę bendriją. Sukurta palanki dirva šalyje IT inovacijoms, skatins mokslinius, gamybinius, technologinius tyrimus ir jų rezultatų panaudojimą. Kiekvienas šalies gyventojas turės geresnes sąlygas realizuoti savo sugebėjimus ir teises, tapti lygiaverčiais savo ir viso pasaulio visuomenės nariais. Būtų sukurtą daugiau darbo vietų ir išsprendžiamos užimtumo problemos. Visapusiškas informacinių technologijų ir IT inovacijų diegimas visose šalies gyvenimo ir veiklos srityse padėtų sumažinti dviejų lygių visuomenės formavimąsi (kai viena visuomenės dalis naudojasi visais informaciniais šalies resursais, o kita lieka nuošalyje) bei tarptautinę izoliaciją.
Išskiriami šie pagrindiniai išorinės aplinkos veiksniai, galintys įtakoti informacinių technologijų verslo plėtrą: · Politinis – demokratinis – politinis klimatas šalyje ir šalies integracija į pasaulinę bendriją; · Techninis – šalyje palaikomos ir plėtojamos naujausios informacinės technologijos; · Juridinis – kaip užtikrinamos piliečių teisės, derinami darbo santykiai, įstatymai; · Rinkos-ekonominis – šalies prisiderinimas ir įsisavinimas naujausių technologijų, kai žinios tampa modernios šalies ekonomikos pagrindu. Pagrindinės ekonominės veiklos kryptys siejamos su informacinių paslaugų teikimu; · Organizacinis – verslo – organizacijų inovatoriškumo lygis ir prisitaikymas prie naujų rinkos sąlygų; · Socialinis – kiekvieno šalies piliečio sugebėjimas naudotis naujausiomis informacinių technologijomis, kurios garantuoja geresnį piliečio aprūpinimą informacija, plėtojant švietimą, mokslinius tyrimus bei kultūrines programas; · Profesinis – naujos darbo sąlygos ir naujų profesijų susikūrimas susijęs su informacinių kaupimu, apdorojimu ir paskirstymu;
· Kultūrinis, švietimo, mokslo – kultūrinio palikimo išsaugojimas (pavyzdžiui, lietuvių kalbos) ir jo atskleidimas bei pristatymas visuomenei naudojantis naujausiomis informacinėmis technologijomis, tarptautinė integracija, kultūrinės ir kalbinės įvairovės užtikrinimas; · Individualus – individuali reakcija ir adaptacija prie naujų sąlygų. Sėkmingai IT inovacijų plėtrai reikalinga deramai suformuota ir priima nacionalinės politikos kūrimo programa, kurioje būtų suderinti informacinės politikos tikslų realizavimo planai ir informacinių technologijų panaudojimo galimybės, šalies informacinės infrastruktūros plėtojimo procesai, švietimo ir mokslo tobulinimo programos.4. VALSTYBĖS VAIDMUO INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ VERSLO ATŽVILGIU
Valstybė šiame procese yra savotiška terpė tarp mokslo (mokslininkų, išradėjų) ir gamintojų, potencialių vienos ar kitos IT inovacijos įsisavintojų. Pagrindinis valstybės rūpestis turėtų būti užtikrinti kiek įmanoma palankesnes sąlygas IT inovacijų atėjimui į visuomenę. Bendros Valstybinės inovacijų politikos (VIP) formavimas turėtų apimtų įvairias visuomenės gyvenimo ir veiklos sferas, kurias galima būti išskirti į atskirus lygius:o Teisinis; o Ekonominis; o Finansinis; o Technologinis; o Socialinis; o Kultūrinis; o Informacinis ir kt. IT inovacijų skleidimas ir įsisavinimas apima visų formų inovacinės informacijos kaupimo, tvarkymo, saugojimo ir platinimo procesus. Taip pat valstybė turėtų užtikrinti IT inovacijų laisvą ir nevaržomą atėjimą iš užsienio šalių ir IT inovacijų sklidimą iš Lietuvos. Šis platinimo – skleidimo procesų globališkumas užtikrintų šiuolaikinės informatikos bei ryšio priemonių visuotiną įsisavinimą. Tai padėtų valstybės piliečiams įsijungti į nepertraukiamą visuomenės narių apmokymą bei kvalifikacijos kėlimą, visuomenės narių aprūpinimą IT inovacijų srityje naujausią informaciją, reikalingą teisinės, ekonominės ir kitokios aplinkos sukūrimui. Šie procesai tiesiogiai susiję su tolimesne demokratijos, ekonomikos, naujos gyvenimo kokybės plėtra. IT inovacijos ir jų įsisavinimas, tai – informacija ir žinios, tampančios vienu iš svarbiausių naujos ir globalios visuomenės resursais. Todėl naujai kuriama informacinė visuomenė Lietuvoje kartu su IT inovacijomis kaip neatsiejamu atributu įgalins Lietuvos gyventojus lygiomis teisėmis su kitų valstybių piliečiais įsijungti į vieningos Europos bendriją.
5. IT VERSLĄ ĮTAKOJANČIOS IŠORINĖS INSTITUCIJOS5.1. IT inovacijos ir mokslo-technologijų kūrimo įmonės
Daugelis mokslinį darbą dirbančių žmonių sukuria didesnę dalį visų IT inovacijų. Informacinėje visuomenėje mokslo sričių darbuotojų bei technologijų vaidmuo keičiasi iš esmės. Kiek anksčiau, nedaugelis mokslininkų įsivaizdavo kaip nauji išradimai, naujovės potencialios inovacijos yra skleidžiamos ir įsisavinamos visuomenėje, kaip įteisinama intelektualinė nuosavybė bei randamos konkrečios organizacijos IT ar kitoms inovacijoms įgyvendinti. Daugelis atradimų ilgus dešimtmečius laukdavo savo pripažinimo valandos ar likdavo menka improvizacija senai dogmai ar įsigalėjusiai taisyklei. Tačiau dabar tiek mokslo, tiek pačių mokslininkų vaidmuo keičiasi iš esmės, nes visa aplinka ir joje vykstantys pasikeitimai paremti labai sparčiu atsinaujinimu, naujų paslaugų, produktų kūrimu, dinamiška pramonės plėtra bei mokslo, meno, technikos, išradybos rezultatų panaudojimu. Visuomenė, paremta informacija, sukuria aibes pasirinkimo galimybių, įteisinančių žinias, kurios pasitarnauja tiek valstybės, tiek bet kurios organizacijos ar asmeniškai žmogaus labui. Todėl mokslas tampa savotišku visuomenės gamintoju, kai mokslininkai, išradėjai ir novatoriai yra ne kas kita, o žinių tiekėjai. Jie parduoda savo idėjas, pažangesnes mintis potencialiems gamintojams, o šie vartotojams. Mokslininkai dirbdami ties problema jau atsižvelgia į problemos aktualumo laipsnį ir pritaikymą ir įtakoja IT verslą. Jie domisi rinkos tyrimais ir jų rezultatais, kurie parodo kokių reikia technologijų, gamybos ir valdymo tyrimų bei naujų priemonių. Konkretus poreikis iš gamintojų ar vartotojų yra itin svarbi informacija moksliniams tyrimams. Taip IT ir kitos inovacijos įgauna prekės pavidalą. Todėl inovacijų skleidimas ir jų įsisavinimas postmodernioje visuomenėje tik sustiprina darbo jėgos paskirstymą skirtingose pasaulio šalyse, padidina atotrūkį tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių, kai pati visuomenė reikalauja išankstinio tikslo kuriant IT inovacijas.
5.2. Finansinės institucijos
Inovacinis procesas yra itin sudėtingas ir gana komplikuotas, todėl nedaugelis organizacijų galėtų diegti IT inovacijas ir projektus be valstybės ar kitų organizacijų paramos ir pagalbos. Įprastai organizacijos pradiniame etape neturi pakankamo kapitalo įsigyti reikalingą įrangą ar apmokyti personalą diegti naują IT inovacinį projektą. Šiuo atveju gali pasitarnauti kitos išorėje esančios organizacijos. Paramos ir pagalbos funkcijas gali suteikti finansinės institucijos:o Komerciniai bankai; o Finansiniai tarpininkai; o Fondai; o Paramos organizacijos remiančios įvairius projektus; o ir kt. Finansinės institucijos esti dvejopo pobūdžio:o Vienos suteikia kreditus ir paskolas vystyti organizacijos veiklą (komerciniai bankai); o Kitos iš dalies garantuoja kredito ir paskolos grąžinimą. Pavyzdžiui, daugelis Europos valstybių, remiančios inovacijų kūrimą ir diegimą yra sukūrusios specialius fondus. Šiose valstybėse apie 80% rizikos dėl kredito negrąžinimo prisiima šie fondai, o 20% – komerciniai bankai. Šie specialūs fondai inovacijų diegimo procese vaidina itin svarų indėlį. Tai ne tik finansinių lėšų investicijos, bet visapusiška parama vadybiniu, organizaciniu pobūdžiu. (Inovacijų apžvalga: 1999, Nr. 1.)
5.3. Žiniasklaida
Naujų IT inovacijų skleidimas ir pristatymas vyksta per masines komunikacijos priemones ir jų tarpusavio sąveiką. Šios sąveikos rezultate yra formuojama visuomenės ir kiekvieno individo atskirai nuomonė inovacijų atžvilgiu. Inovacijų skleidimas ir idėjų pristatymas per masines komunikacijos priemones apeliuojama į visuomenės ir individo socialinius poreikius.Tai specifinis komunikacijos procesas, kuriame žiniasklaida vaidina itin reikšmingą vaidmenį. Jos dėka sukuriami mąstymo stereotipai, veikiant žmonių nuostatas ir nuomones, kurie lemia sprendimus priimti ar atmesti vieną ar kitą naujovę. Daugelis periodinių leidinių, televizijos laidos apie naujus atradimus ir juos atradusius žmones, skatina visuomeninį susidomėjimą bei inovacinę veiklą. Toks inovatyvios informacijos plitimas per masines komunikacijos priemones dažnai yra planuotas ir ilgalaikis informacijos perdavimas formuojantis visuomenės nuomonę bei įtakojantis informacinių technologijų verslą. Tačiau kai kuriais atvejais toks inovacijų pristatymas gali būti nepageidautinas arba ankstyvas.
6. 0RGANIZACINIAI BRUOŽAI, ĮTAKOJANTYS INFORMACINĖS TECHNOLOGIJAS IR IT INOVACIJAS
Informacinio verslo atstovai suvokia, kad informacinės technologijos ir IT inovacijos bei jų diegimas organizacijoje yra specifinis procesas. Jį sudaro skirtingi komponentai priklausomai nuo organizacijos bruožų. · Organizacijos vizija: apima organizacijos misiją (paskirtį), filosofiją ir kultūrą. Organizacija, siekianti diegti savo veikloje naujoves, pirmiausia kuria būsimos organizacijos įvaizdį inovatyvios organizacijos kontekste ir numato priemones bei būdus, kaip pasieks tai ateityje. Daugeliu atveju vizija yra idealistinė, nukreipta į kuriamą ateitį. Inovatoriškos vizijos kaip ir misijos (paskirties), filosofijos kūrimo pagrindas yra nuostata, kad išorinė aplinka yra dinamiška, neapibrėžta ir kompleksinė. Efektyvi komunikacijos ir informacinių vadyba padeda integruoti viziją, išryškinant naujas galimybes organizacijos viduje. Kiekviena nauja idėja ar inovacija turėtų sietis su organizacijos vizija, turėti giminiškumo pagrindą. · Organizacijos misija: organizacijos vaidmuo ir egzistavimo prasmė atskleidžia organizacijos misiją. Organizacijos misiją turėtų deklaruoti visapusišką ir dinamišką požiūrį į aplinką, visuomeninius interesus ir atsakomybę už inovacinį procesą. · Organizacijos filosofija: apibūdinama kaip organizacijos kultūrą, organizacijos elgesio standartus, pagrindines vertybes, lūkesčius, principus, kuriais vadovaujasi organizacija, siekdama savo tikslų. Filosofijos įtaka organizacinei veiklai padidėja tuomet, kai nuolat besikeičiančioje, neapibrėžtoje aplinkoje, organizacijos darbuotojai praranda veiklos ar inovacinio proceso reikalingumo ar tęstinumo prasmę bei krypties suvokimą. · Organizacijos tikslai: organizacijos veikla tvarkoma pagal ilgalaikius, trumpalaikius, apibendrintus tikslus. Inovacinio proceso metu tikslai tampa ne vienu tikslu, o visu kompleksu darbo ir veiklos priemonių, kuriuos atlikus, pasiekiamas tikslas kaip visuma. Tikslai apsprendžia organizacijos siekius ir požiūrį inovacijų atžvilgiu. · Organizacijos strategija: strategija apibrėžia kur ir kokia kryptimi organizacija eina, jos pagrindinius tikslus, supratimą ir kitus aspektus. Daugeliu atveju organizacijos strategija apsprendžia organizacijos struktūrą ir inovacinio proceso baigtį. · Organizacijos struktūra: organizacija yra stabili sistema, kurioje kiekvienas darbuotojas atlieka funkcijas per horizontalius ir vertikalius ryšius. Lanksti organizacinė struktūra bei organizacijos dydis gali apspręsti inovacinio proceso eigą.
· Komunikacinis aspektas: integruojant inovacijas į organizaciją iškyla perduodamos informacijos svarba, kanalai ir priemonės bei jų tarpusavio sąveika. Inovacijų diegimas organizacijoje yra savotiškas komunikacijos būdas, kai informacija yra pateikiama su naujomis idėjomis ar inovatyvia informacija, siekiant įdiegti į organizacijos veiklą inovaciją. Čia svarbus individualus ir grupinis pritarimas, kai inovacija sukuriama panaudojant žinias ir patyrimą. · Technologinė būklė: inovacinio proceso pradžioje atliekama esamos technologinės būklės analizė organizacijos viduje bei atsižvelgiama į naujoves išorinėje aplinkoje. Svarbus techninio personalo kvalifikacijos lygis.IŠVADOS
§ Šiuolaikinės informacinės technologijos (IT) – priemonės, leidžiančios efektyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją.§ Informacinių technologijų verslo funkcionavimas ir sąveika su aplinka didžia dalimi priklauso nuo informacinių infrastruktūros visuomenėje: duomenų rinkimo, kaupimo bei platinimo sistemų, kompiuterių tinklų, informacinių sistemų ir reguliuojančių įstatymų. § Pagrindinės informacinių technologijų verslo ir IT inovacijų funkcijos yra šios: komunikacinė, informacinė, švietimo, mokslo, kultūros, socialinė. § Išskiriami šie pagrindiniai išorinės aplinkos veiksniai, galintys įtakoti informacinių technologijų verslo plėtrą: politinis – demokratinis, techninis, juridinis, rinkos-ekonominis, organizacinis – verslo, socialinis, profesinis, kultūrinis, švietimo, mokslo, individualus § Sėkmingai IT verslo plėtrai reikalinga deramai suformuota ir priima nacionalinės politikos kūrimo programa, kurioje būtų suderinti informacinės politikos tikslų realizavimo planai ir informacinių technologijų panaudojimo galimybės, šalies informacinės infrastruktūros plėtojimo procesai, švietimo ir mokslo tobulinimo programos.§ Pagrindinės IT verslą įtakojančios išorinės institucijos yra: IT inovacijos ir mokslo-technologijų kūrimo įmonės, finansinės institucijos, žiniasklaida.§ Informacinės technologijos ir IT inovacijos bei jų diegimas organizacijoje yra specifinis procesas. Jį sudaro skirtingi komponentai priklausomai nuo organizacijos bruožų: organizacijos vizija, organizacijos misija, organizacijos filosofija, organizacijos tikslai, organizacijos strategija, organizacijos struktūra, komunikacinis aspektas, technologinė būklė.
LITERATŪRA
1. Brazaitis Z., Brazaitienė T. Verslo vadybos informacinių sistemos. –V.: Pradai, 1998.
2. Butkus F. S. Organizacijos ir vadyba. Alma Littera. Vilnius. 1996. P. 158. 3. Dr. Naudžius K. Inovacijų takais – nuo mokslo iki verslo // Mokslas ir Technika. – V.: Spauda. 1997, Nr. 4. 4. Dr. Rudokas J. Inovacijos ir akademinis verslas // Mokslas ir Technika. – V.: Spauda. 1998, Nr. 5. 5. Informacinė visuomenė Lietuvoje (Programos projektas). Vilnius, 1999. 6. Inovacijų apžvalga. – V.: Spauda, 1999 Nr. 1. 7. Jucevičius R. Strateginis organizacijų vystymas. Kaunas.: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1998. 8. Henry J. Creative management. Sage Publications. London. The Open University, 1994. 9. March J.G. Exploration and exploitation in organizational learning // Organization science. Hodder & Stroughton, 1997. 10. http://www.infovi.vu.lt/.11. http://www.lrs.lt/.