Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS........................
.....................2
1. INFORMACINėS VISUOMENėS SAMPRATA IR
YPATYBėS....................3
2. INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOORDINAVIMAS
LIETUVOJE...............4
3. Informacijos visuomenės kūrimosi Lietuvoje
bruožai..................6
4. INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMOSI TEIGIAMI IR NEIGIAMI
ASPEKTAI...........8
5. INFORMACIJOS VISUOMENėS LIETUVOJE KūRIMOSI
KLIūTYS..................10
6. INFORMACINėS VISUOMENėS LIETUVOJE MODELIS: TRūKUMAI IR
PERSPEKTYVOS........11
Išvados.......................
....................14
LITERATūRA......................
...................15

ĮVADAS

PASAULIO RAIDOS TENDENCIJOS RODO, KAD NUO AGRARINėS, INDUSTRINėS
VISUOMENėS SPARčIAI IR VIENAREIKšMIšKAI žENGIAMA į INFORMACIJOS VISUOMENę.
TAI REIšKIA, KAD VIS MAžIAU žMONIų REIKIA žEMėS ūKIUI IR INDUSTRIJAI.
DAUGėJA žMONIų, DIRBANčIų PASLAUGų IR INFORMACINIO APRūPINIMO SRITYJE.
LIETUVAI, NETURINčIAI žALIAVų IR NEDISPONUOJANčIAI KOKIAIS NORS KITAIS
STRATEGINėS SVARBOS IšTEKLIAIS, INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMO KELIAS YRA
GYVYBIšKAI SVARBUS. KARTU TAI IšTIES UNIKALI GALIMYBė BūTI LYGIAVERčIAIS
KITų šALIų PARTNERIAIS IR STIPRIAIS KONKURENTAIS.

Informacinė vvisuomenė, kompiuterinis raštingumas, elektroninė
vyriausybė, interneto turinio kontrolė, tai palyginti neseniai į mūsų kalbą
atėję terminai, kurie vis labiau įsigali mūsų kasdieniniame žodyne:
įsteigtos vyriausybinės institucijos, atsakingos už informacinių
technologijų ir informacinės visuomenės plėtrą, priimami teisės aktai,
rengiamos koncepcijos, strategijos ir programos, tvirtinami planai. Iki
šiol Lietuva pasižymėjo nepastovumu informacinės visuomenės plėtros procesų
valstybinio reguliavimo srityje – per palyginti neilgą laikotarpį kelis
kartus keitėsi atsakingos už šią sritį institucijos, galiausiai jų atsirado
net keletas. 2001 m. vasaros pabaigoje veiklą pradėjusio Informacinės
visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslas
kaip tik ir yra informacinės viisuomenės plėtros darbų koordinavimas.

Informacinės visuomenės sukūrimas yra itin sudėtingas iššūkis
Lietuvai, su kuriuo susitvarkyti galima tik sutelkus bendras pastangas,
pasiekus plačių visuomenės sluoksnių sutarimą ir pasitelkus stiprią
intelektualią politinę valią. Efektyvus ir konstruktyvus valstybės
institucijų, verslo ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas gali
tapti ypač vertingu sudarant s

sąlygas visuomenei naudotis informacinės
visuomenės privalumais ir mažinant informacinę atskirtį. Šiame darbe yra
aptariamas informacinės visuomenės plėtros Lietuvoje procesas, teigiami
bruožai bei galimos kliūtys ir pavojai.

1. Informacinės visuomenės samprata ir ypatybės

Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat
besimokanti ir mokėjimu (žiniomis) savo veiklą grindžianti visuomenė,
kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai
naudotis šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis, šalies ir
pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir
savivaldybių institucijos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, –
priimti sprendimus, garantuoti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją
informaciją. Informacijos visuomenės samprata paprastai neatsiejama nuo
informacijos skleidimo ir vartojimo, ir dažniausiai – globalaus tinklo
pagalba. Neatsiejamu informacijos visuomenės aspektu laikomas “life-
learning” – žmogus turi pats nuolat mokytis, nes nuolatos atsiranda nauji
dalykai, ir nesimokydamas jis “nebespėja su gyvenimu”. Galima būtų išskirti
tokias informacijos visuomenės ypatybės:

▪ JEIGU MES NAUDOJAMėS žINIOMIS, žIūRIME TV, NNAUDOJAMėS KOMPIUTERIU,

SIUNčIAME LAIšKUS INTERNETU, TAI MES ESAME INFORMACINė VISUOMENė, IR

JOS VARTOTOJAI, IR SKLEIDėJAI.

▪ INFORMACIJOS VISUOMENė YRA šIANDIEN IR čIA. TA VISUOMENė YRA, TIK

JOS IšSIVYSTYMO LYGIS SKIRIASI.

▪ INFORMACIJOS VISUOMENė – TAI ATVIROS VISUOMENėS SINONIMAS, JOS

BRUOžAI: VIEšUMAS, ATVIRUMAS, SKAIDRUMAS.

▪ INFORMACIJOS VISUOMENė – TAI PASLAUGų VISUOMENė, KUR INFORMACIJOS

PATEIKIMAS IR PRIėJIMAS PRIE JOS YRA PASLAUGA.

▪ INFORMACIJOS VISUOMENė – PRISIMINIMų VISUOMENė, NE GYVAS

BENDRAVIMAS, O PRISIMINIMAS APIE Jį. TAI TAS PATS, KAIP GYVAS

KONCERTAS IR JO įRAšAS PLOKšTELėJE: PLOKšTELė YRA GERAI, TAčIAU JEI

NEBUVOTE GYVAME KONCERTE, JI NEPADėS, KOKIOS KOKYBėS BEBūTų, O JEI

BUVOTE GYVAME KONCERTE –

JI LIEKA KAIP PRISIMINIMAS.

[pic]

1 pav. Informacijos visuomenės ekonomika

2. Informacinės visuomenės plėtros koordinavimas Lietuvoje

Lietuvoje, plėtojant informacijos visuomenę, esminis lūžis įvyko
2001 m. vasarą, kai buvo įsteigtas Informacinės visuomenės plėtros
komitetas prie LRV. Komiteto misija planuoti, organizuoti ir koordinuoti
informacinės visuomenės plėtros procesus, siekiant atviros, išsilavinusios,
nuolat besimokančios ir žiniomis savo veiklą grindžiančios visuomenės,
kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai
naudotis šiuolaikinių ITT priemonėmis. Komiteto uždaviniai:

▪ DALYVAUTI FORMUOJANT VALSTYBėS INFORMACIJOS TECHNOLOGIJų IR

TELEKOMUNIKACIJų (TOLIAU – ITT) KūRIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE

POLITIKą IR KOORDINUOTI JOS įGYVENDINIMą;

▪ KOORDINUOTI ITT INFRASTRUKTūROS, ATITINKANčIOS EUROPOS SąJUNGOS

REIKALAVIMUS, PROJEKTAVIMą, KūRIMą IR PLėTRą;

▪ PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS PATVIRTINTą ITT PLėTROS

STRATEGIJą KOORDINUOTI ITT PLėTRą VALSTYBėJE – UžTIKRINTI VISIEMS

LIETUVOJE ESANTIEMS VARTOTOJAMS VIENODAS GALIMYBES NAUDOTIS ITT

PRIEMONėMIS, SKATINTI ITT PASLAUGų TEIKėJų KONKURENCIJą IR PLėSTI

GYVENTOJų IR JURIDINIų ASMENų BENDRAVIMą SU VALSTYBėS IR

SAVIVALDYBIų INSTITUCIJOMIS;

▪ KOORDINUOTI šIUOLAIKINIų TECHNOLOGIJų DIEGIMą, KARTU SU

MINISTERIJOMIS, KITOMIS VALSTYBėS INSTITUCIJOMIS IR įSTAIGOMIS

FORMUOTI TECHNOLOGINę INOVACINę LIETUVOS RESPUBLIKOS ūKIO PLėTROS

POLITIKą, ORGANIZUOTI INTELEKTUALINėS KūRYBOS VALSTYBINį SKATINIMą

IR REGULIAVIMą.

ĮSTEIGDAMA INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOMITETą, VYRIAUSYBė
šALIES INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOORDINAVIMą PAVEDė NAUJAI įSTEIGTAI
INSTITUCIJAI. TAčIAU šIOS SRITIES POLITIKOS FORMAVIMAS VIS DėLTO BUVO
PALIKTAS KELIOMS SUINTERESUOTOMS INSTITUCIJOMS. DėL šIOS PRIEžASTIES NET IR
įVARDINUS ESMINES INFORMACINIų TECHNOLOGIJų IR TELEKOMUNIKACIJų SRITYJE
EGZISTUOJANčIAS PROBLEMINES SRITIS: GYVENTOJų KOMPETENCIJOS UGDYMAS,
VALSTYBėS REGISTRų INTEGRALIOS SISTEMOS IR INFORMACINIų SISTEMų KūRIMAS,
ELEKTRONINIO PARAšO DIEGIMAS IR SU TUO SUSIJUSIų E. VALDžIOS PASLAUGų
PLėTOJIMAS, Iš ESMėS LEIDO TIK įVERTINTI ESAMą PADėTį, K

KONKREčIUS VEIKSMUS
ATIDEDANT VėLESNIAM LAIKUI. IšANALIZAVUS ESAMą PADėTį, KOMITETAS NUO PAT
įSTEIGIMO PRADžIOS ėMėSI AKTYVIų VEIKSMų. BUVO PARENGTA IR PRADėTA
įGYVENDINTI PROGRAMA “INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTRA”, KURI ORIENTUOJAMA
KETURIOMIS PAGRINDINėMIS VEIKSMų KRYPTIMIS, ATITINKANčIOMIS VYRIAUSYBėS
NUTARIMU PATVIRTINTAME LIETUVOS INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS
STRATEGINIAME PLANE NUMATYTUS PRIORITETUS: KOMPETENCIJą, VIEšąJį
ADMINISTRAVIMą, VERSLą IR LIETUVIų KALBą BEI KULTūRą. PER 2002 M.
INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS PROCESAI LIETUVOJE GEROKAI PASPARTėJO: PER
METUS DVIGUBAI IšAUGO INTERNETO VARTOTOJų SKAIčIUS, DIDėJO KOMPIUTERIZUOTų
NAMų ūKIų DALIS, TOLIAU PLėTėSI INFORMACINIų TECHNOLOGIJų RINKA.
INFORMACINėS TECHNOLOGIJOS TAPO VIS PLAčIAU NAUDOJAMOS įVAIRIOSE GYVENIMO
SRITYSE. TAčIAU NEPAISANT TEIGIAMų POKYčIų VIS DėLTO IšLIEKA NEMAžAI IR
AKTUALIų KLAUSIMų. INTERNETO VARTOTOJų šALYJE VIS DAR GEROKAI MAžIAU NEI
EUROPOS SąJUNGOS VALSTYBėSE, MODERNIOMIS INFORMACIJOS TECHNOLOGIJOMIS
NAUDOJASI TIK PALYGINTI SIAURA GYVENTOJų GRUPė, VIS DAR STINGA
SUINTERESUOTUMO, SUPRATIMO IR MOTYVACIJOS TAPTI VISAVERčIAIS INFORMACINėS
VISUOMENėS NARIAIS. TODėL INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOMITETO PRIE
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS, ATSIžVELGDAMAS į EUROPOS SąJUNGOS
NUSTATYTAS GAIRES, RENGIA VALSTYBINIO LYGMENS STRATEGINIUS PLANUS BEI
įGYVENDINIMO PRIEMONES, RUOšIA, ATNAUJINA BEI TIKSLINA VALSTYBėS
INFORMACIJOS POLITIKOS METMENIS BEI KOORDINUOJA šIOS SRITIES DARBų VYKDYMą,
TAIP UžTIKRINA SąLYGAS EFEKTYVIAI, SPARčIAI IR SISTEMINGAI LIETUVOS
INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTRAI.

3. INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMOSI LIETUVOJE BRUOžAI

INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTRA YRA GLOBALUS PROCESAS,
PALIEčIANTIS BEVEIK VISAS PASAULIO VALSTYBES. IR LIETUVA – NE IšIMTIS.
TIESA, SKIRTINGOSE VALSTYBėSE šIS PROCESAS VYKSTA KIEK SKIRTINGAI. TURBūT
DAUGELIUI MūSų žINOMA STATISTIKA, PAGAL KURIą LIETUVA GEROKAI ATSILIEKA NE
TIK NUO ES šALIų, BET IR NUO KAIMYNINIų BALTIJOS VALSTYBIų PAGAL
REIKšMINGUS INFORMACINėS VISUOMENėS RA

AIDOS RODIKLIUS: INTERNETą VARTOJANčIų
LIETUVOS GYVENTOJų PROCENTą, 100 GYVENTOJų TENKANTį ASMENINIų KOMPIUTERIų
AR VIEšOS PRIEIGOS PRIE INTERNETO TAšKų SKAIčIų, KOMPIUTERIų SKAIčIų
VIDURINėSE IR AUKšTOSIOSE MOKYKLOSE IR PAN. SOCIOLOGINIAI TYRIMAI RODO,
KAD, PAVYZDžIUI, INTERNETU LIETUVOJE NAUDOJASI GANA GRIEžTAI APIBRėžTA
GRUPė: JAUNI žMONėS, PAGAL UžSIėMIMą – FIRMų VADOVAI, STUDENTAI IR
SPECIALISTAI, GYVENANTYS DIDMIESčIUOSE, DIDELė DALIS – TURINTYS AUKšTąJį
IšSILAVINIMą, GAUNANTYS GANA DIDELES PAJAMAS BEI TURINTYS AUKšTą SOCIALINį
STATUSą. TODėL KOL KAS GANA SUNKU KALBėTI APIE „INFORMACINę VISUOMENę“, JEI
JI PRIEINAMA TIK NEDAUGELIUI, O DIDžIOJI DALIS GYVENTOJų TIESIOG NETURI
GALIMYBIų TAPTI TOS VISUOMENėS DALIMI. IR, NORS TIEK TELEKOMUNIKACIJų IR
INFORMACINIų TECHNOLOGIJų RINKA, TIEK INTERNETO BEI KOMPIUTERIų VARTOTOJų
SKAIčIUS AUGA PALYGINTI SPARčIAI, MES VIS DAR GEROKAI ATSILIEKAME šIOJE
SRITYJE. ARTIMIAUSIU METU LIETUVOJE TIKSLINGA AIšKIAI NUSTATYTI
PAGRINDINIUS PRIORITETUS KURIANT INFORMACINę VISUOMENę, PATIKIMAI
PROGNOZUOTI JOS PERSPEKTYVAS. BūTINA:
1. Sukurti valstybės informacijos politikos modelį, suderintą su
nacionaline makroekonomikos strategija ir prioritetais, mokslo tyrimais,
švietimu ir kultūra, valstybės, visuomenės ir joje veikiančių organizacijų
vadyba;
2. Parengti ir patvirtinti ilgalaikę informacijos visuomenės kūrimo
programą, kurią realizuojant susidarytų geresnės sąlygos kokybiškiau
organizuoti valstybės veiklą, valdyti pokyčius, nuosekliai ir kompleksiškai
modernizuoti visas mūsų gyvenimo ir veiklos sritis;
3. Plėtoti valstybės ūkiui, kultūrai, visuomenei ir jos mokslinės,
humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei
tarptautinei mokslinei ir ūkio kooperacijai būtinas studijas ir mokslo
tyrimus, orientuojant šalies ekonomiką į prioritetinį mokslui imlios
produkcijos ir intelektualinių paslaugų kūrimą ir eksportą.
Dabartinėmis pokyčių ir vieningos Europos tapsmo sąlygomis Lietuva privalo:
1. Sugebėti pasinaudoti palankiai besiklostančiomis tarptautinės raidos
aplinkybėmis ir informacinės visuomenės galimybėmis;
2. Tiksliai suformuluoti prioritetinius uždavinius visose svarbiausiose
visuomenės gyvenimo srityse ir pasiūlyti kokybiškas jų sprendimo
strategijas, suderintas su informacinės visuomenės raidos standartais;
3. Sukurti efektyvias, orientuotas į strateginę informaciją ir vadybą
valstybinės valdžios institucijas, gebančias valdyti reformų procesus bei
kurti verslui palankią įstatyminę aplinką.

Kaip turėtų kurtis informacijos visuomenė, galima išskirti kelis skirtingus
aspektus:

▪ INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMAS NEįMANOMAS BE VYRIAUSYBėS PARAMOS:

KOL SUKURSIME INFORMACINę VISUOMENę, TURėS PRAEITI DAR VIENA žMONIų

KARTA, NES PINIGUS VALSTYBė INVESTAVO NE į JAUNIMą, JO MOKYMą, MOKYKLų

KOMPIUTERIZAVIMą, O į KITUS PRIORITETUS. KAD SUSIKURTų INFORMACINė

VISUOMENė, REIKALINGA VALSTYBINė PARAMA IR PROGRAMOS, O Jų

NėRA.VALSTYBė TURėTų GARANTUOTI MOKSLEIVIAMS VIENODAS GALIMYBES

MOKYTIS, NES VISUOMENė DIFERENCIJUOJASI PAGAL TAI, MOKA AR NEMOKA

žMOGUS ELGTIS SU INFORMACINėMIS TECHNOLOGIJOMIS.INFORMACINėS

VISUOMENėS KūRIMU TURI RūPINTIS VALSTYBė, TURI BūTI PRIORITETAS

SUTEIKTAS šVIETIMUI.

▪ INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMAS TURI VYKTI SAVAIME: NAUJų

TECHNOLOGIJų DIEGIMO VISUOMENėJE SVARBIAUSIA “NEFORSUOTI”, TAI TURI

BūTI NATūRALUS PROCESAS, Jį PADIKTUOS PATI RINKA, GYVENIMO SąLYGOS.

NORėDAMAS TURėTI DARBą, žMOGUS TURėS PERSILAUžTI IR IšMOKTI. TAI JOKIU

BūDU NETURI BūTI KAžKOKIE OFICIALūS VALDžIOS SPRENDIMAI, PAVYZDžIUI,

VERčIANT PENSININKUS PENSIJAS PASIIMTI PER KREDITINES KORTELES IR

PANAšIAI. INFORMACIJOS VISUOMENėS KURTI NEREIKIA – JAI YRA POREIKIS,

IR JI ATSIRANDA. YRA SOCIALINėS GRUPėS – PAVYZDžIUI, TARNAUTOJAI – IR

KAI ESAMA SISTEMA NEBEFUNKCIONUOJA TINKAMAI, ATSIRANDA POREIKIS Ją

KEISTI. PAVYZDžIUI, UžSIENYJE MOKSLEIVIAI NET NEMOKOMI ELGTIS SU

KOMPIUTERIU, TAI JIEMS įPRASTA – JIEMS REIKIA INFORMACIJOS, IR JIE Ją

SURANDA INTERNETE. KALBANT APIE INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMO, IR

KONKREčIAU – INFORMACINIų RESURSų LIETUVIų KALBA PILDYMą IR

TOBULINIMą, BUVO IšKELTA MINTIS, KAD REIKIA NAUDOTI EUROPOS SąJUNGOS

TEIKIAMOMIS GALIMYBėMIS RAšYTI į šIą SRITį ORIENTUOTAS PROJEKTUS IR

GAUTI TAM FINANSINę PARAMą.

▪ BIBLIOTEKų VAIDMUO INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMO PROCESE:

BIBLIOTEKOS TURI DEMOKRATIšKAI IšPLėTOTą TINKLą, PRIEINAMą VISIEMS

VISUOMENėS SLUOKSNIAMS NEMOKAMAI, BEI GANA GILIAS TRADICIJAS, KURIų

PAGRINDU GALI KURTIS TRADICINIO SPAUSDINTO žODžIO IšPLėTIMAS NAUJOMIS

TECHNOLOGIJOMIS. INTERNETAS YRA LABAI “NETVARKINGAS”, TAčIAU Jį GALIMA

“SUTVARKYTI”,ATRINKTI BEI SUSISTEMINTI TINKAMą, KOKYBIšKą INFORMACIJą

IR SUKURTI INFORMACINIUS KATALOGUS,PRIEINAMUS VISIEMS žMONėMS

MAžIAUSIOMIS SąNAUDOMIS – IR TUO TURI UžSIIMTI BIBLIOTEKININKAI.

BIBLIOTEKų DARBUOTOJų NUOMONE, šIUO METU LABAI STINGA MODERNIOMIS

PRIEMONėMIS PARUOšTų, T.Y. į KOMPAKTINIUS DISKUS PATALPINTų

“INTELEKTUALIų DALYKų”, SKIRTų šVIETIMUI, MOKYMUISI IR PAN.
APIBENDRINANT KūRIMOSI PROCESą, GALIMA TEIGTI, KAD INFORMACIJOS VISUOMENėS
KūRIMAS LIETUVOJE:
1. Sudaro tvirtas demokratijos plėtros prielaidas;
2. Leidžia geriau užtikrinti gyventojų pilietines teises ir jų socialinę
gerovę;
3. Leidžia siekti nuoseklios valstybės ir atskirų jos regionų ekonominės
raidos;
4. Sudaro galimybes konkretizuoti Lietuvos valstybės viziją ES kontekste;
5. Leidžia formuoti Lietuvos strategines pozicijas pasaulio ekonomikos,
politikos, mokslo, kultūros ir kitose visuomenės veiklos srityse.

4. Informacijos visuomenės kūrimosi teigiami ir neigiami aspektai

GALIMA IšSKIRTI TAM TIKRUS PAVOJUS KAIP NEIGIAMUS ASPEKTUS
INFORMACIJOS VISUOMENėS PLėTROJE:

▪ ANONIMINėS VISUOMENėS, KURIOJE NEBELIEKA SOCIALINIų SAITų,

KūRIMASIS. TOKIOJE VISUOMENėJE KIEKVIENAS žMOGUS VIRSTA ATSKIRU ATOMU,

JAM NEįDOMU BENDRAUTI SU KAIMYNU LAIPTINėJE, JIS GALI BENDRAUTI SU

VISU PASAULIU GULėDAMAS LOVOJE

▪ ŽMONIų BENDRAVIMO POKYčIAI – INFORMACIJOS VISUOMENė SUSIJUSI SU

GRėSME žMONIų BENDRAVIMUI: KOMPIUTERIS GALI IZOLIUOTI žMOGų, ATSIRANDA

BENDRAVIMO BAIMė BEI SUSVETIMėJIMAS. INTERNETAS NEGALI PAKEISTI

KONCERTO, žMONIų TARPUSAVIO SUSITIKIMO, ASMENINIO BENDRAVIMO

▪ KARTU SU INFORMACINėS VISUOMENėS BEI GLOBALIZACIJOS PLėTROS

PROCESAIS VISUOMENė TAMPA LABIAU PAžEIDžIAMA, GALIMYBė SKLEISTI,

SLėPTI AR SUGADINTI TAM TIKRą INFORMACIJą JOJE įGAUNA DIDELę GRėSMę.

KUOMET INFORMACIJA SAUGOMA TINKLUOSE DUOMENų BAZėSE, ATSIRANDA

PAVOJUS, KAD TAS, KURIS MOKA, GALI NESUNKIAI PRIE JOS PRIEITI. TAI

TAMPA MORALINE PROBLEMA –TURI “PRIAUGTI” KARTA, KURI Iš VIDAUS JAUS

POREIKį BūTI SąžININGAIS, ATITINKAMAI ELGTIS SU INFORMACIJA.”

▪ VISUOMENėS SUVIENODėJIMAS – VISUOMENėJE TURI IšLIKTI ATSVARA TARP

VADINAMų“TINKLAžMOGIų” BEI “PAPRASTų” žMONIų, KITAIP JI TAPS

VIENPUSIšKA.

▪ GRėSMė LIETUVIų TAUTINEI KULTūRAI – INETERNETAS IR KARTU ATEINANTI

MASINė KULTūRA KELIA GRėSMę LIETUVIšKOMS TRADICIJOMS, GRIAUNA LIETUVIų

KULTūROS PAMATUS, NAIKINA JOS VERTYBES. KYLA KULTūROS “ANGLėJIMO”

PROBLEMA.

▪ INFORMACIJOS VISUOMENė KELIA PAVOJų KULTūRAI, KADANGI VEDA PRIE MENO

SUVIENODėJIMO IR JO NUTAUTINIMO.

▪ INFORMACIJOS PAVOJUS: INFORMACIJA GALI BūTI TRAKTUOJAMA KAIP

“DVIAšMENIS PEILIS” – JI GALI BūTI PANAUDOTA TIEK GERIEMS, TIEK

BLOGIEMS TIKSLAMS. INTERNETE YRA DAUG NEIGIAMO POBūDžIO INFORMACIJOS –

PORNOGRAFIJOS, MEDžIAGOS APIE NARKOTIKUS, SPROGMENų GAMYBą IR PAN.

TAčIAU NEGALIMA VISKO SUKONTROLIUOTI, KADANGI JEI žMOGUS NERAS NORIMOS

INFORMACIJOS INTERNETE, SUSIRAS KITUR; Iš KITOS PUSėS, DRAUDIMAI

NELABAI PADėS, GERIAU NUSTOTI DRAUSTI, TUOMET IR SUSIDOMėJIMAS

ATSLūGS. ŽMONėS TURI TEISę NAUDOTI TAI, KO NORI IR Ką SAU GALI LEISTI

– JIE TURI TURėTI TEISę RINKTIS”.

▪ ŽMONIų PSICHOLOGINIAI POKYčIAI – TOKIOJE VISUOMENėJE KEIčIASI žMONIų

INFORMACIJOS PRIėMIMO BūDAS.

▪ KOMPIUTERIS BEI INTERNETAS KELIA “įPRATIMO” (ADDICTION) PAVOJų –

PAVYZDžIUI, POKALBIų KAMBARIAI, IRC GALI TAPTI “LIGA”.

▪ PRIVATUMO PROBLEMA – NEGALI BūTI ABSOLIUčIOS INFORMACIJOS, DUOMENų

BAZIų, KURIOS APIMTų VISAS SFERAS, KADANGI PRIVATI žMOGAUS SFERA TURI

LIKTI TIK JAM PAčIAM.

▪ NUSIRAšINėJIMAS: MOKSLEIVIAI Iš INTERNETO NUSIRAšO DARBUS, NAUDODAMI

įVAIRIAS MOKSLEIVIų, STUDENTų DARBų BAZES – KITų NUOMONE, TAI TIK

NAUJAS “šPARGALKIų” BEI NUSIRAšINėJIMO BūDAS, PRISIDEDANTIS PRIE

GREITESNIO NAUJų TECHNOLOGIJų PERėMIMO.

▪ KOMPIUTERIO NAUDOJIMAS, KOMPIUTERINIAI žAIDIMAI KENKIA SVEIKATAI.

TEIGIAMI INFORMACIJOS VISUOMENėS BEI APSKRITAI INFORMACINIų
TECHNOLOGIJų ASPEKTAI YRA TOKIE:

▪ MOKYMASIS;

▪ ELEKTRONINė PREKYBA;

▪ INFORMACIJOS SAUGOJIMAS IR PERDAVIMAS;

▪ INFORMACIJOS PAIEšKA (GALIMYBė PATOGIAI IR GRETAI DARYTI PAIEšKą

TARP DIDELIO KIEKIO INFORMACIJOS);

▪ ELEKTRONINė žINIASKLAIDA (PATOGUS BūDAS GAUTI INFORMACIJą,

IšVENGIANT MAKULATūROS KAUPIMO);

5. INFORMACIJOS VISUOMENėS LIETUVOJE KūRIMOSI KLIūTYS

PROBLEMų KURIANT INFORMACINę VISUOMENę YRA GANA DAUG. JOS
SUSIJUSIOS SU GYVENTOJų GALIMYBėMIS NAUDOTIS IT TEIKIAMAIS PRIVALUMAIS: VIS
DAR LABAI DIDELė LIETUVOJE GYVENANčIų žMONIų DALIS NE TIK NETURI PRIEIGOS
PRIE KOMPIUTERIO AR INTERNETO, BET IR NEMOKA NAUDOTIS NAUJOMIS
TECHNOLOGIJOMIS, O NERETAI IR NELABAI žINO, KOKIAS GALIMYBES JOS SUTEIKIA.
TAIP PAT SU VERSLU SUSIJę VEIKSNIAI: LIETUVOJE DAR NESUKURTA ELEKTRONINIO
PARAšO INFRASTRUKTūRA, NėRA GALIMYBIų INTERNETU ATLIKTI MUITINėS, MOKESčIų
MOKėJIMO, PAJAMų DEKLARAVIMO PROCEDūRų, NE IKI GALO PARENGTI TEISėS AKTAI,
SUDARANTYS SąLYGAS SėKMINGAI PLėSTI VERSLą ELEKTRONINėJE TERPėJE. NEREIKėTų
PAMIRšTI IR ELEKTRONINėS VYRIAUSYBėS RAIDOS – NEMAžA DALIS LIETUVOS žMONIų
TIESIOG NėRA SUINTERESUOTI TAPTI INFORMACINIų TECHNOLOGIJų VARTOTOJAIS, NES
šIUO METU INTERNETAS JIEMS GALI PASIūLYTI PALYGINTI NEDAUG PRAKTINėS
NAUDOS; TUO TARPU KUO DAUGIAU PASLAUGų VALSTYBė TEIKTų INTERNETU, TUO
DIDESNė BūTų MOTYVACIJA TAPTI VARTOTOJAIS, NES TUOMET PRIE INTERNETO
PRIJUNGTAS KOMPIUTERIS BūTų NE TIK žAISLIUKAS, BET NAUDINGAS PAGALBININKAS,
LEIDžIANTIS ATLIKTI DAUG įPRASTINIų DARBų GREIčIAU IR EFEKTYVIAU. DEJA, KOL
KAS šIOJE SRITYJE SUSIDURIAMA TIEK SU TECHNINėS BEI įSTATYMų BAZėS, TIEK
VALDžIOS INSTITUCIJų DARBUOTOJų NEPAKANKAMO KOMPIUTERINIO RAšTINGUMO
KELIAMOMIS PROBLEMOMIS. TAIGI GALIMA IšSKIRTI KELIAS PROBLEMų GRUPES:
EKONOMINėS, PSICHOLOGINėS, KULTūRINėS BEI SITUACINėS KLIūTYS:
A) EKONOMINėS KLIūTYS:

▪ NAUJų TECHNOLOGIJų KAINOS – LIETUVOJE KOMPIUTERIAI LABAI BRANGūS,

LYGINANT SU PRAGYVENIMO LYGIU

▪ KOMPIUTERIų TRūKUMAS – MOKYKLOSE, BIBLIOTEKOSE, YPAč MAžESNIUOSE

MIESTUOSE, NėRA PAKANKAMAI KOMPIUTERIų, TODėL NėRA GALIMYBIų MOKYTIS

DIRBTI SU NAUJOMIS TECHNOLOGIJOMIS.

▪ INTERNETO RYšIO KAINOS – NORS INTERNETO RYšYS MOKYKLOMS,

BIBLIOTEKOMS YRA NEMOKAMAS, TAčIAU TELEFONINIų POKALBIų TARIFAI YRA

GANA AUKšTI, IR NėRA Lėšų PADENGTI TELEFONINėMS IšLAIDOMS.
B) PSICHOLOGINėS KLIūTYS:

▪ NAUJOVIų BAIMė – žMONėS BIJO NAUJų TECHNOLOGIJų, BIJO NET PRADėTI

MOKYTIS JOMIS DIRBTI, BIJO POKYčIų. AKSTINAS NUGALėTI BAIMę MOKYTIS

GALėTų BūTI BAIMė PRARASTI DARBą.
C) TRADICIJų KLIūTYS:

▪ NAUDOJIMO įPROčIų NEBUVIMAS – žMONėS NETURI TRADICIJOS NAUDOTIS

NAUJOMIS INFORMACINėMIS TECHNOLOGIJOMIS, NORS IR JAUčIA POREIKį JAS

NAUDOTI. ŽMONėS LIETUVOJE PRIRIšTI PRIE žEMėS CIVILIZACIJOS, PRIE

FIZINIų DARBų, IR JIE NEGALVOJA APIE KOMPIUTERIUS

▪ ŠALIES POLITINė KULTūRA –INFORMACIJOS VISUOMENėS PLėTRA NEATSIEJAMA

NUO GLOBALUMO, PASAULINIų RYšIų VYSTYMOSI, TODėL SVARBUS šALIES

POLITINėS KULTūROS LYGMUO, KADANGI VISUOMENIų KULTūRINIS PRADAS,

POLITINė APLINKA APSPRENDžIA TAI, KIEK VALSTYBė SUGEBA SUSISIETI SU

TUO GLOBALIU RYšIU. KAI KURIų NUOMONE, LIETUVOJE NėRA REIKALINGOS

PILIETINėS VISUOMENėS, PAKANčIOS KITOKIAM SKONIUI, įPROčIAMS,

TRADICIJOMS IR PAN.
D) SITUACINėS KLIūTYS:

▪ NEžINOJIMO PROBLEMA – DAžNAI žMONėS NEžINO APIE IT TEIKIAMUS

PRIVALUMUS, TODėL IR NEBANDO Jų VARTOTI.

▪ INFORMACIJOS TRūKUMAS – LIETUVIšKI RESURSAI INTERNETE YRA MENKI,

PAGRINDE INTERNETE ESANTI INFORMACIJA YRA ANGLų KALBA, IR JI DAUGELIUI

NENAUDINGA, O REIKALINGų RESURSų LIETUVIų KALBA NėRA.

▪ INFORMACIJOS VISUOMENėS VYSTYMO NETOLYGUMAS – KURIANT INFORMACINę

VISUOMENę, REIKIA APIMTI VISUS REGIONUS, KADANGI KOL DAUGIAUSIA

DėMESIO BUS SKIRIAMA TIK CENTRAMS – VILNIUI IR KAUNUI, O KITUOSE

MIESTUOSE NEBUS ATITINKAMO LYGIO INFORMACIJOS PRIEIGų, BIBLIOTEKų,

MOKYKLų IR PAN., NEBUS LIETUVOS INFORMACIJOS VISUOMENėS.

6. INFORMACINėS VISUOMENėS LIETUVOJE MODELIS: TRūKUMAI IR PERSPEKTYVOS

Šiuo metu Lietuvoje neturime valstybės informacijos politikos
modelio, informacijos visuomenės kūrimo strategijos. Pasigendama bendrųjų
valstybės informacijos sistemų projektų įprasminimo, integracijos ir
sąveikos, jų sąlyčio su valstybės strategija apskritai. Eiliniai gyventojai
ir net įvairių lygių vadovai neteikia pakankamo dėmesio svarbiam ekonominiu
ir socialiniu požiūriu informacinių technologijų panaudojimui
administravimo, gamybos, paslaugų teikimo srityse. Iš esmės valstybės
valdymo lygiu nebuvo ir nėra deramai įvertinta informacijos ir
komunikacijos technologijų reikšmė Lietuvai. Plėtojant informacinę
visuomenę Lietuvoje, įžvelgiami šie trūkumai:

▪ Jau kuris laikas informacinių technologijų ir telekomunikacijų

srities valdymo reforma vykdoma priimant trumpalaikius politinius

sprendimus.

▪ Nepakankama teisinė bazė Lietuvos informacinei visuomenei kurti,

neefektyvi įvairiose žinybose vykdomų projektų koordinacija.

▪ Nesutvarkyta integrali šalies informacinių išteklių sistema.

Apskritai valstybės valdymo informacinės sistemos projektuojamos

spontaniškai ir chaotiškai, o kai kur jų kūrimas baigia sustoti.

▪ Formuojant valstybės biudžetą, trūksta motyvuoto pagrindo skirstant

lėšas informacinėms sistemoms kurti, neplanuojama ir neskiriama lėšų

veikiančioms informacinėms sistemoms išlaikyti ir atnaujinti. Šalies

mokyklose, mokslo įstaigose stinga kompiuterinės techninės ir

programinės įrangos.

▪ Bene blogiausia yra tai, kad dabartinės valdžios struktūrose vyrauja

technokratinis informacinės visuomenės supratimas, beveik visiškai

pamirštas Europos ir globalus informacinės visuomenės plėtros

kontekstas.

Bene vienintelis būdas dabartinėje situacijoje atgaivinti daugybę
vegetuojančių bendrovių, ypač dirbančių vidaus rinkai – atkurti lankstesnę
pridėtinės vertės, akcizų ar fizinių asmenų pajamų mokesčių sistemą,
parengti investicijų neapmokestinimo įstatymą, kitus poįstatyminius aktus.
Verslui palankios aplinkos sukūrimas greitai atsipirktų, o investicijos į
tvirtos informacinės infrastruktūros sukūrimą laikui bėgant grįžtų
sutaupytomis išlaidomis bei geresne aptarnavimo kokybe. Taigi, norint
sukurti efektyvios valstybės ITT politikos modelį, reiktų:
[pic]

Kalbant apie perspektyvas, pagrindinis tikslas kuriant
informacinės visuomenės modelį – sudaryti sąlygas tiek Lietuvos
gyventojams, tiek verslo įmonėms įsilieti į pasaulio informacinę visuomenę
ir pradėti naudotis naujomis galimybėmis. Kaip turėtų būti siekiama šio
tikslo, numatyta šiuo metu svarbiausiuose šią sritį reglamentuojančiuose
dokumentuose: Lietuvos informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje bei
Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane. Galima būtų
išskirti kelias kryptis, kurias įgyvendinus informacinės visuomenės plėtra
įgautų daug teigiamų pokyčių :

▪ Bus siekiama spręsti gyventojų kompetencijos ITT srityje problemą ne

tik sudarant gyventojams galimybę naudotis internetu, bet ir

supažindinant juos su tinklo teikiamomis galimybėmis bei išmokant

jomis naudotis.

▪ Viešojo administravimo srityje, šalia kitų reikšmingų darbų, daug

dėmesio bus skiriama projektams, kurie leistų pereiti prie el.

vyriausybės, t. y. teikti paslaugas, naudojant IT: kurti tarpusavyje

susietų valstybės registrų sistemą, užtikrinti informacinių

technologijų saugumą valstybinėse institucijose, taikyti kompiuterinio

raštingumo kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių

tarnautojams, diegti valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijų

vykdymui modernizuoti skirtas informacines sistemas ir t. t.

▪ Nemažai darbų bus skirta ir elektroninio verslo plėtrai, sudarant

sąlygas naudoti el. parašą, plėtojant el. atsiskaitymo sistemas,

steigiant informacinių technologijų plėtrą skatinančius verslo

inkubatorius, technologinius parkus ir pan.

▪ Numatyti ir su Lietuvos kultūros ir kalbos puoselėjimu susiję

darbai: turėtų būti kuriamos lietuvių kalbos automatizuoto vertimo,

atpažinimo ir sintezės priemonės, lituanizuota žmonių ir kompiuterių

sąsajos programinė įranga, naudojant informacines technologijas

kaupiama ir skleidžiama informacija apie Lietuvos kultūros ir kalbos

vertybes.

▪ Šalia vietinių el. iniciatyvų, Lietuvai labai svarbu dalyvauti

tarptautinėse programose: pvz., Šiaurės el. dimensijos deklaracijoje

numatytame veiksmų planeir kitose iniciatyvose, kurių tikslas –

stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir spartinti informacinės

visuomenės kūrimąsi visoje Europoje.

Išvados

INFORMACINėS VISUOMENėS KūRIMAS NėRA TIK MOKSLINIų PROGNOZIų OBJEKTAS –
KASDIEN TAI TAMPA VIS AIšKESNE REALYBE. INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS
ELEMENTAI – KOMPIUTERINIS RAšTINGUMAS, PILIETINIų FUNKCIJų KOMPIUTERINIS
VYKDYMAS IR PROFESINė KOMPIUTERINė KOMPETENCIJA NEįGYVENDINAMI BE
VISUOMENEI PRIEINAMų INFORMACIJOS TECHNOLOGIJOS PRIEMONIų IR INFORMACIJOS
IšTEKLIų. APIBENDRINANT INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTRą LIETUVOJE, GALIMA
DARYTI TOKIAS IšVADAS:

▪ PAGRINDINIAI INFORMACIJOS VISUOMENėS BRUOžAI TAI – IšSILAVINIMAS,

INTELEKTUALUMAS, žINIOS; TECHNOLOGIZACIJA; INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS;

KOMUNIKABILUMAS; ATVIRUMAS; GLOBALIšKUMAS; VARTOTOJIšKUMAS.

INFORMACIJOS VISUOMENė BūDINGESNE TAM TIKROMS žMONIų GRUPėMS, KURIOS

GALI BūTI SKIRIAMOS PAGAL: AMžIų – JI DAUG LABIAU BūDINGA JAUNIMUI,

NEI SENESNIEMS žMONėMS; GYVENAMą VIETą – JI BūDINGA MIESTO, O NE KAIMO

GYVENTOJAMS.

▪ PAGRINDINIAI TEIGIAMI POKYčIAI, KURIUOS LEMIANTI INFORMACIJOS

VISUOMENėS PLėTRA, YRA EKONOMINIAI, POLITINIAI IR KULTūRINIAI; DAR

GALIMA BūTų PAžYMėTI EKOLOGINIUS, MOKSLINIUS BEI RELIGINIUS TEIGIAMUS

POKYčIUS. NEIGIAMI POKYčIAI, KURIUOS ATNEšA INFORMACIJOS VISUOMENėS

PLėTRA, YRA KRIMINALINIAI, ASMENINIAI BEI KARINIAI;

▪ PAGRINDINėS KLIūTYS INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMUISI YRA:

EKONOMINėS (AUKšTOS KOMPIUTERIų BEI INTERNETO RYšIO KAINOS,

KOMPIUTERIų TRūKUMAS); PSICHOLOGINėS (NAUJų TECHNOLOGIJų BAIMė);

TRADICIJų (LIETUVOJE NėRA IT NAUDOJIMO TRADICIJų; NELABAI PALANKI

KULTūRINė BEI POLITINė SITUACIJA, NėRA IšVYSTYTOS PILIETINėS

VISUOMENėS); SITUACINėS (žMONėS NEžINO APIE IT PRIVALUMUS; NėRA

PAKANKAMAI LIETUVIšKų INTERNETO RESURSų; INFORMACIJOS VISUOMENė

VYSTOMA NETOLYGIAI, PAGRINDINį DėMESį SKIRIANT TIK šALIES CENTRAMS).

▪ PAGRINDINIAI PAVOJAI, KURIUOS GALI ATNEšTI INFORMACIJOS VISUOMENėS

KūRIMASIS BEI PLėTRA, YRA šIE: ANONIMINėS VISUOMENėS KūRIMASIS; GRėSMė

žMOGIšKAM BENDRAVIMUI; VISUOMENėS PAžEIDžIAMUMO DIDėJIMAS; VISUOMENėS

BEI KULTūROS VIENODėJIMAS; TAUTINIų KULTūRINIų TRADICIJų, VERTYBIų

PRARADIMAS; INFORMACIJOS PRIEINAMUMO PAVOJUS IR KT.

▪ KALBANT APIE VALSTYBėS VAIDMENį INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIME,

GALIMA IšSISKIRTI DU ASPEKTUS: INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMAS

NEįMANOMAS BE VYRIAUSYBėS PARAMOS; INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMASIS –

NATūRALUS IR SAVAIMINIS PROCESAS.

MūSų šALYJE TURI BūTI įSISąMONINTA, KAD XXI AMžIUJE PERSPEKTYVą TURėS
TIK šIUOLAIKINę VALSTYBINę INFORMACINę INFRASTRUKTūRą įDIEGUSIOS šALYS,
KURIų KIEKVIENAS PILIETIS GALI, MOKA IR NORI NAUDOTIS šIUOLAIKINėMIS
INFORMACINėMIS TECHNOLOGIJOMIS.

Literatūra

1. www.lietuva.lt

2. www.ivpk.lt

3. www.sociumas.lt

4. www.online.5ci.lt

5. www.leidykla.vu.lt

6. www.politika.osf.lt

Leave a Comment