TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………….…………………………………………………..21. INFORMACINėS VISUOMENėS SAMPRATA IRYPATYBėS……………………………………………………32. INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOORDINAVIMASLIETUVOJE…………………………………..43. Informacijos visuomenės kūrimosi Lietuvojebruožai…………………………………………..64. INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMOSI TEIGIAMI IR NEIGIAMIASPEKTAI……………………………85. INFORMACIJOS VISUOMENėS LIETUVOJE KūRIMOSIKLIūTYS…………………………………………..106. INFORMACINėS VISUOMENėS LIETUVOJE MODELIS: TRūKUMAI IRPERSPEKTYVOS………………..11Išvados……………………………………………………………………………………………………………..14LITERATūRA………………………………………………………………………………………………………….15
ĮVADAS
PASAULIO RAIDOS TENDENCIJOS RODO, KAD NUO AGRARINėS, INDUSTRINėSVISUOMENėS SPARčIAI IR VIENAREIKšMIšKAI žENGIAMA į INFORMACIJOS VISUOMENę.TAI REIšKIA, KAD VIS MAžIAU žMONIų REIKIA žEMėS ūKIUI IR INDUSTRIJAI.DAUGėJA žMONIų, DIRBANčIų PASLAUGų IR INFORMACINIO APRūPINIMO SRITYJE.LIETUVAI, NETURINčIAI žALIAVų IR NEDISPONUOJANčIAI KOKIAIS NORS KITAISSTRATEGINėS SVARBOS IšTEKLIAIS, INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMO KELIAS YRAGYVYBIšKAI SVARBUS. KARTU TAI IšTIES UNIKALI GALIMYBė BūTI LYGIAVERčIAISKITų šALIų PARTNERIAIS IR STIPRIAIS KONKURENTAIS. Informacinė visuomenė, kompiuterinis raštingumas, elektroninėvyriausybė, interneto turinio kontrolė, tai palyginti neseniai į mūsų kalbąatėję terminai, kurie vis labiau įsigali mūsų kasdieniniame žodyne:įsteigtos vyriausybinės institucijos, atsakingos už informaciniųtechnologijų ir informacinės visuomenės plėtrą, priimami teisės aktai,rengiamos koncepcijos, strategijos ir programos, tvirtinami planai. Ikišiol Lietuva pasižymėjo nepastovumu informacinės visuomenės plėtros procesųvalstybinio reguliavimo srityje – per palyginti neilgą laikotarpį keliskartus keitėsi atsakingos už šią sritį institucijos, galiausiai jų atsiradonet keletas. 2001 m. vasaros pabaigoje veiklą pradėjusio Informacinėsvisuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslaskaip tik ir yra informacinės visuomenės plėtros darbų koordinavimas. Informacinės visuomenės sukūrimas yra itin sudėtingas iššūkisLietuvai, su kuriuo susitvarkyti galima tik sutelkus bendras pastangas,pasiekus plačių visuomenės sluoksnių sutarimą ir pasitelkus stipriąintelektualią politinę valią. Efektyvus ir konstruktyvus valstybės
institucijų, verslo ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas galitapti ypač vertingu sudarant sąlygas visuomenei naudotis informacinėsvisuomenės privalumais ir mažinant informacinę atskirtį. Šiame darbe yraaptariamas informacinės visuomenės plėtros Lietuvoje procesas, teigiamibruožai bei galimos kliūtys ir pavojai.1. Informacinės visuomenės samprata ir ypatybės
Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolatbesimokanti ir mokėjimu (žiniomis) savo veiklą grindžianti visuomenė,kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviainaudotis šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis, šalies irpasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės irsavivaldybių institucijos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, –priimti sprendimus, garantuoti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąjąinformaciją. Informacijos visuomenės samprata paprastai neatsiejama nuoinformacijos skleidimo ir vartojimo, ir dažniausiai – globalaus tinklopagalba. Neatsiejamu informacijos visuomenės aspektu laikomas “life-learning” – žmogus turi pats nuolat mokytis, nes nuolatos atsiranda naujidalykai, ir nesimokydamas jis “nebespėja su gyvenimu”. Galima būtų išskirtitokias informacijos visuomenės ypatybės: ▪ JEIGU MES NAUDOJAMėS žINIOMIS, žIūRIME TV, NAUDOJAMėS KOMPIUTERIU, SIUNčIAME LAIšKUS INTERNETU, TAI MES ESAME INFORMACINė VISUOMENė, IR JOS VARTOTOJAI, IR SKLEIDėJAI. ▪ INFORMACIJOS VISUOMENė YRA šIANDIEN IR čIA. TA VISUOMENė YRA, TIK JOS IšSIVYSTYMO LYGIS SKIRIASI. ▪ INFORMACIJOS VISUOMENė – TAI ATVIROS VISUOMENėS SINONIMAS, JOS BRUOžAI: VIEšUMAS, ATVIRUMAS, SKAIDRUMAS. ▪ INFORMACIJOS VISUOMENė – TAI PASLAUGų VISUOMENė, KUR INFORMACIJOS PATEIKIMAS IR PRIėJIMAS PRIE JOS YRA PASLAUGA. ▪ INFORMACIJOS VISUOMENė – PRISIMINIMų VISUOMENė, NE GYVAS BENDRAVIMAS, O PRISIMINIMAS APIE Jį. TAI TAS PATS, KAIP GYVAS KONCERTAS IR JO įRAšAS PLOKšTELėJE: PLOKšTELė YRA GERAI, TAčIAU JEI NEBUVOTE GYVAME KONCERTE, JI NEPADėS, KOKIOS KOKYBėS BEBūTų, O JEI BUVOTE GYVAME KONCERTE – JI LIEKA KAIP PRISIMINIMAS. [pic]
1 pav. Informacijos visuomenės ekonomika
2. Informacinės visuomenės plėtros koordinavimas Lietuvoje
Lietuvoje, plėtojant informacijos visuomenę, esminis lūžis įvyko2001 m. vasarą, kai buvo įsteigtas Informacinės visuomenės plėtroskomitetas prie LRV. Komiteto misija planuoti, organizuoti ir koordinuotiinformacinės visuomenės plėtros procesus, siekiant atviros, išsilavinusios,nuolat besimokančios ir žiniomis savo veiklą grindžiančios visuomenės,kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviainaudotis šiuolaikinių ITT priemonėmis. Komiteto uždaviniai: ▪ DALYVAUTI FORMUOJANT VALSTYBėS INFORMACIJOS TECHNOLOGIJų IR TELEKOMUNIKACIJų (TOLIAU – ITT) KūRIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE POLITIKą IR KOORDINUOTI JOS įGYVENDINIMą; ▪ KOORDINUOTI ITT INFRASTRUKTūROS, ATITINKANčIOS EUROPOS SąJUNGOS REIKALAVIMUS, PROJEKTAVIMą, KūRIMą IR PLėTRą; ▪ PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS PATVIRTINTą ITT PLėTROS STRATEGIJą KOORDINUOTI ITT PLėTRą VALSTYBėJE – UžTIKRINTI VISIEMS LIETUVOJE ESANTIEMS VARTOTOJAMS VIENODAS GALIMYBES NAUDOTIS ITT PRIEMONėMIS, SKATINTI ITT PASLAUGų TEIKėJų KONKURENCIJą IR PLėSTI GYVENTOJų IR JURIDINIų ASMENų BENDRAVIMą SU VALSTYBėS IR SAVIVALDYBIų INSTITUCIJOMIS; ▪ KOORDINUOTI šIUOLAIKINIų TECHNOLOGIJų DIEGIMą, KARTU SU MINISTERIJOMIS, KITOMIS VALSTYBėS INSTITUCIJOMIS IR įSTAIGOMIS FORMUOTI TECHNOLOGINę INOVACINę LIETUVOS RESPUBLIKOS ūKIO PLėTROS POLITIKą, ORGANIZUOTI INTELEKTUALINėS KūRYBOS VALSTYBINį SKATINIMą IR REGULIAVIMą. ĮSTEIGDAMA INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOMITETą, VYRIAUSYBėšALIES INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOORDINAVIMą PAVEDė NAUJAI įSTEIGTAIINSTITUCIJAI. TAčIAU šIOS SRITIES POLITIKOS FORMAVIMAS VIS DėLTO BUVOPALIKTAS KELIOMS SUINTERESUOTOMS INSTITUCIJOMS. DėL šIOS PRIEžASTIES NET IRįVARDINUS ESMINES INFORMACINIų TECHNOLOGIJų IR TELEKOMUNIKACIJų SRITYJEEGZISTUOJANčIAS PROBLEMINES SRITIS: GYVENTOJų KOMPETENCIJOS UGDYMAS,VALSTYBėS REGISTRų INTEGRALIOS SISTEMOS IR INFORMACINIų SISTEMų KūRIMAS,ELEKTRONINIO PARAšO DIEGIMAS IR SU TUO SUSIJUSIų E. VALDžIOS PASLAUGųPLėTOJIMAS, Iš ESMėS LEIDO TIK įVERTINTI ESAMą PADėTį, KONKREčIUS VEIKSMUSATIDEDANT VėLESNIAM LAIKUI. IšANALIZAVUS ESAMą PADėTį, KOMITETAS NUO PATįSTEIGIMO PRADžIOS ėMėSI AKTYVIų VEIKSMų. BUVO PARENGTA IR PRADėTA
įGYVENDINTI PROGRAMA “INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTRA”, KURI ORIENTUOJAMAKETURIOMIS PAGRINDINėMIS VEIKSMų KRYPTIMIS, ATITINKANčIOMIS VYRIAUSYBėSNUTARIMU PATVIRTINTAME LIETUVOS INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROSSTRATEGINIAME PLANE NUMATYTUS PRIORITETUS: KOMPETENCIJą, VIEšąJįADMINISTRAVIMą, VERSLą IR LIETUVIų KALBą BEI KULTūRą. PER 2002 M.INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS PROCESAI LIETUVOJE GEROKAI PASPARTėJO: PERMETUS DVIGUBAI IšAUGO INTERNETO VARTOTOJų SKAIčIUS, DIDėJO KOMPIUTERIZUOTųNAMų ūKIų DALIS, TOLIAU PLėTėSI INFORMACINIų TECHNOLOGIJų RINKA.INFORMACINėS TECHNOLOGIJOS TAPO VIS PLAčIAU NAUDOJAMOS įVAIRIOSE GYVENIMOSRITYSE. TAčIAU NEPAISANT TEIGIAMų POKYčIų VIS DėLTO IšLIEKA NEMAžAI IRAKTUALIų KLAUSIMų. INTERNETO VARTOTOJų šALYJE VIS DAR GEROKAI MAžIAU NEIEUROPOS SąJUNGOS VALSTYBėSE, MODERNIOMIS INFORMACIJOS TECHNOLOGIJOMISNAUDOJASI TIK PALYGINTI SIAURA GYVENTOJų GRUPė, VIS DAR STINGASUINTERESUOTUMO, SUPRATIMO IR MOTYVACIJOS TAPTI VISAVERčIAIS INFORMACINėSVISUOMENėS NARIAIS. TODėL INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOMITETO PRIELIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS, ATSIžVELGDAMAS į EUROPOS SąJUNGOSNUSTATYTAS GAIRES, RENGIA VALSTYBINIO LYGMENS STRATEGINIUS PLANUS BEIįGYVENDINIMO PRIEMONES, RUOšIA, ATNAUJINA BEI TIKSLINA VALSTYBėSINFORMACIJOS POLITIKOS METMENIS BEI KOORDINUOJA šIOS SRITIES DARBų VYKDYMą,TAIP UžTIKRINA SąLYGAS EFEKTYVIAI, SPARčIAI IR SISTEMINGAI LIETUVOSINFORMACINėS VISUOMENėS PLėTRAI.3. INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMOSI LIETUVOJE BRUOžAI
INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTRA YRA GLOBALUS PROCESAS,PALIEčIANTIS BEVEIK VISAS PASAULIO VALSTYBES. IR LIETUVA – NE IšIMTIS.TIESA, SKIRTINGOSE VALSTYBėSE šIS PROCESAS VYKSTA KIEK SKIRTINGAI. TURBūTDAUGELIUI MūSų žINOMA STATISTIKA, PAGAL KURIą LIETUVA GEROKAI ATSILIEKA NETIK NUO ES šALIų, BET IR NUO KAIMYNINIų BALTIJOS VALSTYBIų PAGALREIKšMINGUS INFORMACINėS VISUOMENėS RAIDOS RODIKLIUS: INTERNETą VARTOJANčIųLIETUVOS GYVENTOJų PROCENTą, 100 GYVENTOJų TENKANTį ASMENINIų KOMPIUTERIųAR VIEšOS PRIEIGOS PRIE INTERNETO TAšKų SKAIčIų, KOMPIUTERIų SKAIčIųVIDURINėSE IR AUKšTOSIOSE MOKYKLOSE IR PAN. SOCIOLOGINIAI TYRIMAI RODO,
KAD, PAVYZDžIUI, INTERNETU LIETUVOJE NAUDOJASI GANA GRIEžTAI APIBRėžTAGRUPė: JAUNI žMONėS, PAGAL UžSIėMIMą – FIRMų VADOVAI, STUDENTAI IRSPECIALISTAI, GYVENANTYS DIDMIESčIUOSE, DIDELė DALIS – TURINTYS AUKšTąJįIšSILAVINIMą, GAUNANTYS GANA DIDELES PAJAMAS BEI TURINTYS AUKšTą SOCIALINįSTATUSą. TODėL KOL KAS GANA SUNKU KALBėTI APIE „INFORMACINę VISUOMENę“, JEIJI PRIEINAMA TIK NEDAUGELIUI, O DIDžIOJI DALIS GYVENTOJų TIESIOG NETURIGALIMYBIų TAPTI TOS VISUOMENėS DALIMI. IR, NORS TIEK TELEKOMUNIKACIJų IRINFORMACINIų TECHNOLOGIJų RINKA, TIEK INTERNETO BEI KOMPIUTERIų VARTOTOJųSKAIčIUS AUGA PALYGINTI SPARčIAI, MES VIS DAR GEROKAI ATSILIEKAME šIOJESRITYJE. ARTIMIAUSIU METU LIETUVOJE TIKSLINGA AIšKIAI NUSTATYTIPAGRINDINIUS PRIORITETUS KURIANT INFORMACINę VISUOMENę, PATIKIMAIPROGNOZUOTI JOS PERSPEKTYVAS. BūTINA:1. Sukurti valstybės informacijos politikos modelį, suderintą sunacionaline makroekonomikos strategija ir prioritetais, mokslo tyrimais,švietimu ir kultūra, valstybės, visuomenės ir joje veikiančių organizacijųvadyba;2. Parengti ir patvirtinti ilgalaikę informacijos visuomenės kūrimoprogramą, kurią realizuojant susidarytų geresnės sąlygos kokybiškiauorganizuoti valstybės veiklą, valdyti pokyčius, nuosekliai ir kompleksiškaimodernizuoti visas mūsų gyvenimo ir veiklos sritis;3. Plėtoti valstybės ūkiui, kultūrai, visuomenei ir jos mokslinės,humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui beitarptautinei mokslinei ir ūkio kooperacijai būtinas studijas ir mokslotyrimus, orientuojant šalies ekonomiką į prioritetinį mokslui imliosprodukcijos ir intelektualinių paslaugų kūrimą ir eksportą.Dabartinėmis pokyčių ir vieningos Europos tapsmo sąlygomis Lietuva privalo:1. Sugebėti pasinaudoti palankiai besiklostančiomis tarptautinės raidosaplinkybėmis ir informacinės visuomenės galimybėmis;2. Tiksliai suformuluoti prioritetinius uždavinius visose svarbiausiosevisuomenės gyvenimo srityse ir pasiūlyti kokybiškas jų sprendimostrategijas, suderintas su informacinės visuomenės raidos standartais;3. Sukurti efektyvias, orientuotas į strateginę informaciją ir vadybąvalstybinės valdžios institucijas, gebančias valdyti reformų procesus beikurti verslui palankią įstatyminę aplinką.Kaip turėtų kurtis informacijos visuomenė, galima išskirti kelis skirtingusaspektus: ▪ INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMAS NEįMANOMAS BE VYRIAUSYBėS PARAMOS: KOL SUKURSIME INFORMACINę VISUOMENę, TURėS PRAEITI DAR VIENA žMONIų KARTA, NES PINIGUS VALSTYBė INVESTAVO NE į JAUNIMą, JO MOKYMą, MOKYKLų KOMPIUTERIZAVIMą, O į KITUS PRIORITETUS. KAD SUSIKURTų INFORMACINė VISUOMENė, REIKALINGA VALSTYBINė PARAMA IR PROGRAMOS, O Jų NėRA.VALSTYBė TURėTų GARANTUOTI MOKSLEIVIAMS VIENODAS GALIMYBES MOKYTIS, NES VISUOMENė DIFERENCIJUOJASI PAGAL TAI, MOKA AR NEMOKA žMOGUS ELGTIS SU INFORMACINėMIS TECHNOLOGIJOMIS.INFORMACINėS VISUOMENėS KūRIMU TURI RūPINTIS VALSTYBė, TURI BūTI PRIORITETAS SUTEIKTAS šVIETIMUI. ▪ INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMAS TURI VYKTI SAVAIME: NAUJų TECHNOLOGIJų DIEGIMO VISUOMENėJE SVARBIAUSIA “NEFORSUOTI”, TAI TURI BūTI NATūRALUS PROCESAS, Jį PADIKTUOS PATI RINKA, GYVENIMO SąLYGOS. NORėDAMAS TURėTI DARBą, žMOGUS TURėS PERSILAUžTI IR IšMOKTI. TAI JOKIU BūDU NETURI BūTI KAžKOKIE OFICIALūS VALDžIOS SPRENDIMAI, PAVYZDžIUI, VERčIANT PENSININKUS PENSIJAS PASIIMTI PER KREDITINES KORTELES IR PANAšIAI. INFORMACIJOS VISUOMENėS KURTI NEREIKIA – JAI YRA POREIKIS, IR JI ATSIRANDA. YRA SOCIALINėS GRUPėS – PAVYZDžIUI, TARNAUTOJAI – IR KAI ESAMA SISTEMA NEBEFUNKCIONUOJA TINKAMAI, ATSIRANDA POREIKIS Ją KEISTI. PAVYZDžIUI, UžSIENYJE MOKSLEIVIAI NET NEMOKOMI ELGTIS SU KOMPIUTERIU, TAI JIEMS įPRASTA – JIEMS REIKIA INFORMACIJOS, IR JIE Ją SURANDA INTERNETE. KALBANT APIE INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMO, IR KONKREčIAU – INFORMACINIų RESURSų LIETUVIų KALBA PILDYMą IR TOBULINIMą, BUVO IšKELTA MINTIS, KAD REIKIA NAUDOTI EUROPOS SąJUNGOS TEIKIAMOMIS GALIMYBėMIS RAšYTI į šIą SRITį ORIENTUOTAS PROJEKTUS IR GAUTI TAM FINANSINę PARAMą. ▪ BIBLIOTEKų VAIDMUO INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMO PROCESE: BIBLIOTEKOS TURI DEMOKRATIšKAI IšPLėTOTą TINKLą, PRIEINAMą VISIEMS VISUOMENėS SLUOKSNIAMS NEMOKAMAI, BEI GANA GILIAS TRADICIJAS, KURIų PAGRINDU GALI KURTIS TRADICINIO SPAUSDINTO žODžIO IšPLėTIMAS NAUJOMIS
TECHNOLOGIJOMIS. INTERNETAS YRA LABAI “NETVARKINGAS”, TAčIAU Jį GALIMA “SUTVARKYTI”,ATRINKTI BEI SUSISTEMINTI TINKAMą, KOKYBIšKą INFORMACIJą IR SUKURTI INFORMACINIUS KATALOGUS,PRIEINAMUS VISIEMS žMONėMS MAžIAUSIOMIS SąNAUDOMIS – IR TUO TURI UžSIIMTI BIBLIOTEKININKAI. BIBLIOTEKų DARBUOTOJų NUOMONE, šIUO METU LABAI STINGA MODERNIOMIS PRIEMONėMIS PARUOšTų, T.Y. į KOMPAKTINIUS DISKUS PATALPINTų “INTELEKTUALIų DALYKų”, SKIRTų šVIETIMUI, MOKYMUISI IR PAN.APIBENDRINANT KūRIMOSI PROCESą, GALIMA TEIGTI, KAD INFORMACIJOS VISUOMENėSKūRIMAS LIETUVOJE:1. Sudaro tvirtas demokratijos plėtros prielaidas;2. Leidžia geriau užtikrinti gyventojų pilietines teises ir jų socialinęgerovę;3. Leidžia siekti nuoseklios valstybės ir atskirų jos regionų ekonominėsraidos;4. Sudaro galimybes konkretizuoti Lietuvos valstybės viziją ES kontekste;5. Leidžia formuoti Lietuvos strategines pozicijas pasaulio ekonomikos,politikos, mokslo, kultūros ir kitose visuomenės veiklos srityse.4. Informacijos visuomenės kūrimosi teigiami ir neigiami aspektai
GALIMA IšSKIRTI TAM TIKRUS PAVOJUS KAIP NEIGIAMUS ASPEKTUSINFORMACIJOS VISUOMENėS PLėTROJE: ▪ ANONIMINėS VISUOMENėS, KURIOJE NEBELIEKA SOCIALINIų SAITų, KūRIMASIS. TOKIOJE VISUOMENėJE KIEKVIENAS žMOGUS VIRSTA ATSKIRU ATOMU, JAM NEįDOMU BENDRAUTI SU KAIMYNU LAIPTINėJE, JIS GALI BENDRAUTI SU VISU PASAULIU GULėDAMAS LOVOJE ▪ ŽMONIų BENDRAVIMO POKYčIAI – INFORMACIJOS VISUOMENė SUSIJUSI SU GRėSME žMONIų BENDRAVIMUI: KOMPIUTERIS GALI IZOLIUOTI žMOGų, ATSIRANDA BENDRAVIMO BAIMė BEI SUSVETIMėJIMAS. INTERNETAS NEGALI PAKEISTI KONCERTO, žMONIų TARPUSAVIO SUSITIKIMO, ASMENINIO BENDRAVIMO ▪ KARTU SU INFORMACINėS VISUOMENėS BEI GLOBALIZACIJOS PLėTROS PROCESAIS VISUOMENė TAMPA LABIAU PAžEIDžIAMA, GALIMYBė SKLEISTI, SLėPTI AR SUGADINTI TAM TIKRą INFORMACIJą JOJE įGAUNA DIDELę GRėSMę. KUOMET INFORMACIJA SAUGOMA TINKLUOSE DUOMENų BAZėSE, ATSIRANDA PAVOJUS, KAD TAS, KURIS MOKA, GALI NESUNKIAI PRIE JOS PRIEITI. TAI TAMPA MORALINE PROBLEMA –TURI “PRIAUGTI” KARTA, KURI Iš VIDAUS JAUS POREIKį BūTI SąžININGAIS, ATITINKAMAI ELGTIS SU INFORMACIJA.” ▪ VISUOMENėS SUVIENODėJIMAS – VISUOMENėJE TURI IšLIKTI ATSVARA TARP VADINAMų“TINKLAžMOGIų” BEI “PAPRASTų” žMONIų, KITAIP JI TAPS
VIENPUSIšKA. ▪ GRėSMė LIETUVIų TAUTINEI KULTūRAI – INETERNETAS IR KARTU ATEINANTI MASINė KULTūRA KELIA GRėSMę LIETUVIšKOMS TRADICIJOMS, GRIAUNA LIETUVIų KULTūROS PAMATUS, NAIKINA JOS VERTYBES. KYLA KULTūROS “ANGLėJIMO” PROBLEMA. ▪ INFORMACIJOS VISUOMENė KELIA PAVOJų KULTūRAI, KADANGI VEDA PRIE MENO SUVIENODėJIMO IR JO NUTAUTINIMO. ▪ INFORMACIJOS PAVOJUS: INFORMACIJA GALI BūTI TRAKTUOJAMA KAIP “DVIAšMENIS PEILIS” – JI GALI BūTI PANAUDOTA TIEK GERIEMS, TIEK BLOGIEMS TIKSLAMS. INTERNETE YRA DAUG NEIGIAMO POBūDžIO INFORMACIJOS – PORNOGRAFIJOS, MEDžIAGOS APIE NARKOTIKUS, SPROGMENų GAMYBą IR PAN. TAčIAU NEGALIMA VISKO SUKONTROLIUOTI, KADANGI JEI žMOGUS NERAS NORIMOS INFORMACIJOS INTERNETE, SUSIRAS KITUR; Iš KITOS PUSėS, DRAUDIMAI NELABAI PADėS, GERIAU NUSTOTI DRAUSTI, TUOMET IR SUSIDOMėJIMAS ATSLūGS. ŽMONėS TURI TEISę NAUDOTI TAI, KO NORI IR Ką SAU GALI LEISTI – JIE TURI TURėTI TEISę RINKTIS”. ▪ ŽMONIų PSICHOLOGINIAI POKYčIAI – TOKIOJE VISUOMENėJE KEIčIASI žMONIų INFORMACIJOS PRIėMIMO BūDAS. ▪ KOMPIUTERIS BEI INTERNETAS KELIA “įPRATIMO” (ADDICTION) PAVOJų – PAVYZDžIUI, POKALBIų KAMBARIAI, IRC GALI TAPTI “LIGA”. ▪ PRIVATUMO PROBLEMA – NEGALI BūTI ABSOLIUčIOS INFORMACIJOS, DUOMENų BAZIų, KURIOS APIMTų VISAS SFERAS, KADANGI PRIVATI žMOGAUS SFERA TURI LIKTI TIK JAM PAčIAM. ▪ NUSIRAšINėJIMAS: MOKSLEIVIAI Iš INTERNETO NUSIRAšO DARBUS, NAUDODAMI įVAIRIAS MOKSLEIVIų, STUDENTų DARBų BAZES – KITų NUOMONE, TAI TIK NAUJAS “šPARGALKIų” BEI NUSIRAšINėJIMO BūDAS, PRISIDEDANTIS PRIE GREITESNIO NAUJų TECHNOLOGIJų PERėMIMO. ▪ KOMPIUTERIO NAUDOJIMAS, KOMPIUTERINIAI žAIDIMAI KENKIA SVEIKATAI. TEIGIAMI INFORMACIJOS VISUOMENėS BEI APSKRITAI INFORMACINIųTECHNOLOGIJų ASPEKTAI YRA TOKIE: ▪ MOKYMASIS; ▪ ELEKTRONINė PREKYBA; ▪ INFORMACIJOS SAUGOJIMAS IR PERDAVIMAS; ▪ INFORMACIJOS PAIEšKA (GALIMYBė PATOGIAI IR GRETAI DARYTI PAIEšKą TARP DIDELIO KIEKIO INFORMACIJOS); ▪ ELEKTRONINė žINIASKLAIDA (PATOGUS BūDAS GAUTI INFORMACIJą, IšVENGIANT MAKULATūROS KAUPIMO); 5. INFORMACIJOS VISUOMENėS LIETUVOJE KūRIMOSI KLIūTYSPROBLEMų KURIANT INFORMACINę VISUOMENę YRA GANA DAUG. JOSSUSIJUSIOS SU GYVENTOJų GALIMYBėMIS NAUDOTIS IT TEIKIAMAIS PRIVALUMAIS: VIS
DAR LABAI DIDELė LIETUVOJE GYVENANčIų žMONIų DALIS NE TIK NETURI PRIEIGOSPRIE KOMPIUTERIO AR INTERNETO, BET IR NEMOKA NAUDOTIS NAUJOMISTECHNOLOGIJOMIS, O NERETAI IR NELABAI žINO, KOKIAS GALIMYBES JOS SUTEIKIA.TAIP PAT SU VERSLU SUSIJę VEIKSNIAI: LIETUVOJE DAR NESUKURTA ELEKTRONINIOPARAšO INFRASTRUKTūRA, NėRA GALIMYBIų INTERNETU ATLIKTI MUITINėS, MOKESčIųMOKėJIMO, PAJAMų DEKLARAVIMO PROCEDūRų, NE IKI GALO PARENGTI TEISėS AKTAI,SUDARANTYS SąLYGAS SėKMINGAI PLėSTI VERSLą ELEKTRONINėJE TERPėJE. NEREIKėTųPAMIRšTI IR ELEKTRONINėS VYRIAUSYBėS RAIDOS – NEMAžA DALIS LIETUVOS žMONIųTIESIOG NėRA SUINTERESUOTI TAPTI INFORMACINIų TECHNOLOGIJų VARTOTOJAIS, NESšIUO METU INTERNETAS JIEMS GALI PASIūLYTI PALYGINTI NEDAUG PRAKTINėSNAUDOS; TUO TARPU KUO DAUGIAU PASLAUGų VALSTYBė TEIKTų INTERNETU, TUODIDESNė BūTų MOTYVACIJA TAPTI VARTOTOJAIS, NES TUOMET PRIE INTERNETOPRIJUNGTAS KOMPIUTERIS BūTų NE TIK žAISLIUKAS, BET NAUDINGAS PAGALBININKAS,LEIDžIANTIS ATLIKTI DAUG įPRASTINIų DARBų GREIčIAU IR EFEKTYVIAU. DEJA, KOLKAS šIOJE SRITYJE SUSIDURIAMA TIEK SU TECHNINėS BEI įSTATYMų BAZėS, TIEKVALDžIOS INSTITUCIJų DARBUOTOJų NEPAKANKAMO KOMPIUTERINIO RAšTINGUMOKELIAMOMIS PROBLEMOMIS. TAIGI GALIMA IšSKIRTI KELIAS PROBLEMų GRUPES:EKONOMINėS, PSICHOLOGINėS, KULTūRINėS BEI SITUACINėS KLIūTYS:A) EKONOMINėS KLIūTYS: ▪ NAUJų TECHNOLOGIJų KAINOS – LIETUVOJE KOMPIUTERIAI LABAI BRANGūS, LYGINANT SU PRAGYVENIMO LYGIU ▪ KOMPIUTERIų TRūKUMAS – MOKYKLOSE, BIBLIOTEKOSE, YPAč MAžESNIUOSE MIESTUOSE, NėRA PAKANKAMAI KOMPIUTERIų, TODėL NėRA GALIMYBIų MOKYTIS DIRBTI SU NAUJOMIS TECHNOLOGIJOMIS. ▪ INTERNETO RYšIO KAINOS – NORS INTERNETO RYšYS MOKYKLOMS, BIBLIOTEKOMS YRA NEMOKAMAS, TAčIAU TELEFONINIų POKALBIų TARIFAI YRA GANA AUKšTI, IR NėRA Lėšų PADENGTI TELEFONINėMS IšLAIDOMS.B) PSICHOLOGINėS KLIūTYS: ▪ NAUJOVIų BAIMė – žMONėS BIJO NAUJų TECHNOLOGIJų, BIJO NET PRADėTI MOKYTIS JOMIS DIRBTI, BIJO POKYčIų. AKSTINAS NUGALėTI BAIMę MOKYTIS GALėTų BūTI BAIMė PRARASTI DARBą.C) TRADICIJų KLIūTYS: ▪ NAUDOJIMO įPROčIų NEBUVIMAS – žMONėS NETURI TRADICIJOS NAUDOTIS NAUJOMIS INFORMACINėMIS TECHNOLOGIJOMIS, NORS IR JAUčIA POREIKį JAS NAUDOTI. ŽMONėS LIETUVOJE PRIRIšTI PRIE žEMėS CIVILIZACIJOS, PRIE FIZINIų DARBų, IR JIE NEGALVOJA APIE KOMPIUTERIUS ▪ ŠALIES POLITINė KULTūRA –INFORMACIJOS VISUOMENėS PLėTRA NEATSIEJAMA NUO GLOBALUMO, PASAULINIų RYšIų VYSTYMOSI, TODėL SVARBUS šALIES POLITINėS KULTūROS LYGMUO, KADANGI VISUOMENIų KULTūRINIS PRADAS, POLITINė APLINKA APSPRENDžIA TAI, KIEK VALSTYBė SUGEBA SUSISIETI SU TUO GLOBALIU RYšIU. KAI KURIų NUOMONE, LIETUVOJE NėRA REIKALINGOS PILIETINėS VISUOMENėS, PAKANčIOS KITOKIAM SKONIUI, įPROčIAMS, TRADICIJOMS IR PAN.D) SITUACINėS KLIūTYS: ▪ NEžINOJIMO PROBLEMA – DAžNAI žMONėS NEžINO APIE IT TEIKIAMUS PRIVALUMUS, TODėL IR NEBANDO Jų VARTOTI. ▪ INFORMACIJOS TRūKUMAS – LIETUVIšKI RESURSAI INTERNETE YRA MENKI, PAGRINDE INTERNETE ESANTI INFORMACIJA YRA ANGLų KALBA, IR JI DAUGELIUI NENAUDINGA, O REIKALINGų RESURSų LIETUVIų KALBA NėRA. ▪ INFORMACIJOS VISUOMENėS VYSTYMO NETOLYGUMAS – KURIANT INFORMACINę VISUOMENę, REIKIA APIMTI VISUS REGIONUS, KADANGI KOL DAUGIAUSIA DėMESIO BUS SKIRIAMA TIK CENTRAMS – VILNIUI IR KAUNUI, O KITUOSE MIESTUOSE NEBUS ATITINKAMO LYGIO INFORMACIJOS PRIEIGų, BIBLIOTEKų, MOKYKLų IR PAN., NEBUS LIETUVOS INFORMACIJOS VISUOMENėS.6. INFORMACINėS VISUOMENėS LIETUVOJE MODELIS: TRūKUMAI IR PERSPEKTYVOS
Šiuo metu Lietuvoje neturime valstybės informacijos politikosmodelio, informacijos visuomenės kūrimo strategijos. Pasigendama bendrųjųvalstybės informacijos sistemų projektų įprasminimo, integracijos irsąveikos, jų sąlyčio su valstybės strategija apskritai. Eiliniai gyventojaiir net įvairių lygių vadovai neteikia pakankamo dėmesio svarbiam ekonominiuir socialiniu požiūriu informacinių technologijų panaudojimuiadministravimo, gamybos, paslaugų teikimo srityse. Iš esmės valstybėsvaldymo lygiu nebuvo ir nėra deramai įvertinta informacijos irkomunikacijos technologijų reikšmė Lietuvai. Plėtojant informacinęvisuomenę Lietuvoje, įžvelgiami šie trūkumai: ▪ Jau kuris laikas informacinių technologijų ir telekomunikacijų
srities valdymo reforma vykdoma priimant trumpalaikius politinius sprendimus. ▪ Nepakankama teisinė bazė Lietuvos informacinei visuomenei kurti, neefektyvi įvairiose žinybose vykdomų projektų koordinacija. ▪ Nesutvarkyta integrali šalies informacinių išteklių sistema. Apskritai valstybės valdymo informacinės sistemos projektuojamos spontaniškai ir chaotiškai, o kai kur jų kūrimas baigia sustoti. ▪ Formuojant valstybės biudžetą, trūksta motyvuoto pagrindo skirstant lėšas informacinėms sistemoms kurti, neplanuojama ir neskiriama lėšų veikiančioms informacinėms sistemoms išlaikyti ir atnaujinti. Šalies mokyklose, mokslo įstaigose stinga kompiuterinės techninės ir programinės įrangos. ▪ Bene blogiausia yra tai, kad dabartinės valdžios struktūrose vyrauja technokratinis informacinės visuomenės supratimas, beveik visiškai pamirštas Europos ir globalus informacinės visuomenės plėtros kontekstas. Bene vienintelis būdas dabartinėje situacijoje atgaivinti daugybęvegetuojančių bendrovių, ypač dirbančių vidaus rinkai – atkurti lankstesnępridėtinės vertės, akcizų ar fizinių asmenų pajamų mokesčių sistemą,parengti investicijų neapmokestinimo įstatymą, kitus poįstatyminius aktus.Verslui palankios aplinkos sukūrimas greitai atsipirktų, o investicijos įtvirtos informacinės infrastruktūros sukūrimą laikui bėgant grįžtųsutaupytomis išlaidomis bei geresne aptarnavimo kokybe. Taigi, norintsukurti efektyvios valstybės ITT politikos modelį, reiktų:[pic] Kalbant apie perspektyvas, pagrindinis tikslas kuriantinformacinės visuomenės modelį – sudaryti sąlygas tiek Lietuvosgyventojams, tiek verslo įmonėms įsilieti į pasaulio informacinę visuomenęir pradėti naudotis naujomis galimybėmis. Kaip turėtų būti siekiama šiotikslo, numatyta šiuo metu svarbiausiuose šią sritį reglamentuojančiuosedokumentuose: Lietuvos informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje beiLietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane. Galima būtųišskirti kelias kryptis, kurias įgyvendinus informacinės visuomenės plėtraįgautų daug teigiamų pokyčių : ▪ Bus siekiama spręsti gyventojų kompetencijos ITT srityje problemą ne tik sudarant gyventojams galimybę naudotis internetu, bet ir supažindinant juos su tinklo teikiamomis galimybėmis bei išmokant jomis naudotis. ▪ Viešojo administravimo srityje, šalia kitų reikšmingų darbų, daug dėmesio bus skiriama projektams, kurie leistų pereiti prie el. vyriausybės, t. y. teikti paslaugas, naudojant IT: kurti tarpusavyje susietų valstybės registrų sistemą, užtikrinti informacinių technologijų saugumą valstybinėse institucijose, taikyti kompiuterinio raštingumo kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių tarnautojams, diegti valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijų vykdymui modernizuoti skirtas informacines sistemas ir t. t. ▪ Nemažai darbų bus skirta ir elektroninio verslo plėtrai, sudarant sąlygas naudoti el. parašą, plėtojant el. atsiskaitymo sistemas, steigiant informacinių technologijų plėtrą skatinančius verslo inkubatorius, technologinius parkus ir pan. ▪ Numatyti ir su Lietuvos kultūros ir kalbos puoselėjimu susiję darbai: turėtų būti kuriamos lietuvių kalbos automatizuoto vertimo, atpažinimo ir sintezės priemonės, lituanizuota žmonių ir kompiuterių sąsajos programinė įranga, naudojant informacines technologijas kaupiama ir skleidžiama informacija apie Lietuvos kultūros ir kalbos vertybes. ▪ Šalia vietinių el. iniciatyvų, Lietuvai labai svarbu dalyvauti tarptautinėse programose: pvz., Šiaurės el. dimensijos deklaracijoje numatytame veiksmų planeir kitose iniciatyvose, kurių tikslas – stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir spartinti informacinės visuomenės kūrimąsi visoje Europoje.Išvados
INFORMACINėS VISUOMENėS KūRIMAS NėRA TIK MOKSLINIų PROGNOZIų OBJEKTAS –KASDIEN TAI TAMPA VIS AIšKESNE REALYBE. INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROSELEMENTAI – KOMPIUTERINIS RAšTINGUMAS, PILIETINIų FUNKCIJų KOMPIUTERINISVYKDYMAS IR PROFESINė KOMPIUTERINė KOMPETENCIJA NEįGYVENDINAMI BEVISUOMENEI PRIEINAMų INFORMACIJOS TECHNOLOGIJOS PRIEMONIų IR INFORMACIJOSIšTEKLIų. APIBENDRINANT INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTRą LIETUVOJE, GALIMADARYTI TOKIAS IšVADAS: ▪ PAGRINDINIAI INFORMACIJOS VISUOMENėS BRUOžAI TAI – IšSILAVINIMAS, INTELEKTUALUMAS, žINIOS; TECHNOLOGIZACIJA; INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS; KOMUNIKABILUMAS; ATVIRUMAS; GLOBALIšKUMAS; VARTOTOJIšKUMAS. INFORMACIJOS VISUOMENė BūDINGESNE TAM TIKROMS žMONIų GRUPėMS, KURIOS GALI BūTI SKIRIAMOS PAGAL: AMžIų – JI DAUG LABIAU BūDINGA JAUNIMUI,
NEI SENESNIEMS žMONėMS; GYVENAMą VIETą – JI BūDINGA MIESTO, O NE KAIMO GYVENTOJAMS. ▪ PAGRINDINIAI TEIGIAMI POKYčIAI, KURIUOS LEMIANTI INFORMACIJOS VISUOMENėS PLėTRA, YRA EKONOMINIAI, POLITINIAI IR KULTūRINIAI; DAR GALIMA BūTų PAžYMėTI EKOLOGINIUS, MOKSLINIUS BEI RELIGINIUS TEIGIAMUS POKYčIUS. NEIGIAMI POKYčIAI, KURIUOS ATNEšA INFORMACIJOS VISUOMENėS PLėTRA, YRA KRIMINALINIAI, ASMENINIAI BEI KARINIAI; ▪ PAGRINDINėS KLIūTYS INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMUISI YRA: EKONOMINėS (AUKšTOS KOMPIUTERIų BEI INTERNETO RYšIO KAINOS, KOMPIUTERIų TRūKUMAS); PSICHOLOGINėS (NAUJų TECHNOLOGIJų BAIMė); TRADICIJų (LIETUVOJE NėRA IT NAUDOJIMO TRADICIJų; NELABAI PALANKI KULTūRINė BEI POLITINė SITUACIJA, NėRA IšVYSTYTOS PILIETINėS VISUOMENėS); SITUACINėS (žMONėS NEžINO APIE IT PRIVALUMUS; NėRA PAKANKAMAI LIETUVIšKų INTERNETO RESURSų; INFORMACIJOS VISUOMENė VYSTOMA NETOLYGIAI, PAGRINDINį DėMESį SKIRIANT TIK šALIES CENTRAMS). ▪ PAGRINDINIAI PAVOJAI, KURIUOS GALI ATNEšTI INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMASIS BEI PLėTRA, YRA šIE: ANONIMINėS VISUOMENėS KūRIMASIS; GRėSMė žMOGIšKAM BENDRAVIMUI; VISUOMENėS PAžEIDžIAMUMO DIDėJIMAS; VISUOMENėS BEI KULTūROS VIENODėJIMAS; TAUTINIų KULTūRINIų TRADICIJų, VERTYBIų PRARADIMAS; INFORMACIJOS PRIEINAMUMO PAVOJUS IR KT. ▪ KALBANT APIE VALSTYBėS VAIDMENį INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIME, GALIMA IšSISKIRTI DU ASPEKTUS: INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMAS NEįMANOMAS BE VYRIAUSYBėS PARAMOS; INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMASIS – NATūRALUS IR SAVAIMINIS PROCESAS. MūSų šALYJE TURI BūTI įSISąMONINTA, KAD XXI AMžIUJE PERSPEKTYVą TURėSTIK šIUOLAIKINę VALSTYBINę INFORMACINę INFRASTRUKTūRą įDIEGUSIOS šALYS,KURIų KIEKVIENAS PILIETIS GALI, MOKA IR NORI NAUDOTIS šIUOLAIKINėMISINFORMACINėMIS TECHNOLOGIJOMIS.Literatūra
1. www.lietuva.lt 2. www.ivpk.lt 3. www.sociumas.lt 4. www.online.5ci.lt 5. www.leidykla.vu.lt 6. www.politika.osf.lt