INFORMACIJOS VADYBOS RAIDA
Istoriškai informacijos vadybos ištakos sietinos su specializuotosinformacinės veiklos sritimis – pirmiausiai bibliotekininkyste,bibliografija, archyvistika ir kt. Jų pamatu susiformavo dokumentacijosproblemos, susietos su naujais informacijos apdorojimo metodais ir jospanaudojimu industrijai. XX a. viduryje informacijos sąvoka susiejama sutechnologijomis ir elektroniniu duomenų apdorojimu, o pati informacinėveikla įgavo įvairių sričių informacijos sistemų rangą, paremtą skaičiavimocentrų koncepcija. Sprendžiant elektroninio duomenų apdorojimo irinformacijos vartojimo disproporcijos problemą, vis daugiau dėmesio buvoskiriama vadinamųjų automatizuotų valdymo sistemų tobulinimui. Vėliauinformacijos procesai tolydžio “išsikėlė” iš skaičiavimo centrų irpriartėjo prie tiesioginių informacijos vartotojų. Pastarųjų poreikiai irinformacijos vartojimo, “elgesio” su informacija problemos susitelkėvadinamojoje mokslinėje informatikoje, t. y dokumentacijos,dokumentalistikos, informacijos ir dokumentacijos, informacijos ištekliųvadybos, dokumentų vadybos, informacinių sistemų vadybos, informaciniųstruktūtrų vadybos, informacijos technikos moksluose. Šiuolaikiniusupratimu, informacijos vadyba neturėtų būti tapatinama su kuria nors vienaiš paminėtų sričių. Ji tampa tarsi platesne kategorija ir tarsi absorbuojavisas siauresnes vadybos sritis stengamasi panaudoti geriausius principusir metodus. Personalinių kompiuterių paplitimas faktiškai panaikino ribastarp specializuotos informacinės veiklos ir įvairiausių žmogaus veiklossričių informacijos procesų, be to, organiškai susiejo informacijostechnologijas su pačios informacijos vartojimu bet kokios veiklosorganizavimui. Ši sąsaja integralią išraišką įgavo vadinamajame ofiso (arbiuro) vadybos koncepte, kurios universalumas tapo informacijos vadybospamatu. Pastebima, kad 8 – ajame dešimtmetyje labiau dominavo techniniaikomponentai bei vienos kurios nors informacinės srities išryškinimas. Nuo10 – o dešimtmečio pradžios vis didesnę rekšmę įgyja turinio komponentai,t. y. informacijos vadyba tampa žymiai platesnė ir kompleksiškesnė. Neabejotina, kad informacijos vadybos atsiradimas sietinas su didžiųjųpasaulio valstybių raidos pobūdžiu. Informacijos vadyba žymiai aktualesnė
ten, kur labai išvystyta ekonomika, karinis kompleksas, ryškūsgeopolitiniai interesai ir jų reprezentavimo formos. Informacijos vadybossamprata ten orientuota į visų informacijos išteklių ir komunikacijos ryšiųvisumą ir jų organizavimą skirtingose srityse. Informacijos vadyba tampapriemone, leidžiančia integruoti materialius, žmogiškuosius,technologinius, organizacinius, kultūrinius veiksnius, kūrybinius procesus,inovacijas ir kt. bei panaudoti jų visumą organizavimo efektyvumui didintiir tuo įtvirtinti strategines pozicijas.INFORMACIJOS VADYBOS SAMPRATA, APIBRĖŽIMAI, TIKSLAI
Pasikeitimai šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje verčia keistis irtaikyti veikloje modernias priemones. Viena iš tokių priemonių yrainformacijos vadyba. Informacijos vadyba (IV), pasak A. Andersen, – tai nemokslas, – tai elgesys. Todėl pasaulio teoretikams ir praktikams sunkuvieningai bei tiksliai apibrėžti, kas yra IV. Olaisen suformuluotame informacijos vadybos apibrėžime teigiama, kadinformacijos vadyba reiškia informacijos identifikavimą, rinkimą,saugojimą, apdorojimą, apsaugą ir paskirstymą. Šiuo atveju pirmoji sąvokosdalis nusako verslo sistemos informacijos poreikį, naudojimą ir vertę, oantroji adresuota programinei įrangai. Pagal J. Rowley, „informacijos vadyba apima informacijos politikosplanavimą visos organizacijos mastu, integruotų sistemų ir paslaugų vystymąir palaikymą, informacijos srautų optimizavimą ir pirmaujančių technologijųpajungimą funkciniams galutinių vartotojų – nežiūrint, koks būtų jųstatusas ar vaidmuo organizacijoje – reikalavimams“. Taylor ir Farrel bandė apibrėžti informacijos vadybą per jos pagalbinesdisciplinas, tokias kaip vadybos mokslas, informacijos sistemos, biuroautomatizavimas, galutinių vartotojų kompiuterinė veikla, kibernetika irinžinerija. Abstrakčiai informacijos vadyba gali būti suprantama kaip procesųvisuma, skatinanti organizacijos tobulėjimą. Pagrindinę informacijosvadybos užduotį puikiai atspindi posakis: „Reikiama informacija reikiamulaiku ir reikiamu formatu“. Tai itin sudėtingas uždavinys reikalaujantisvaldyti informaciją nenutrūkstančia grandimi ir įjungti pagrindiniusinformacijos vadybos proceso etapus: informacijos poreikių identifikavimą,informacijos įgijimą, informacijos organizavimą ir kaupimą, informacijosproduktus ir paslaugas, informacijos paskirtymą ir informacijos naudojimą.
Įvairiuose šaltiniuose gausu skirtingų šios sąvokos interpretacijų,tačiau bendrąją prasme informacijos vadybą galima suvokti kaip: • universalią vadybos priemonę (galimi informacijos vadybos modeliai, skirti visuomenės valdymui, verslui, gamybai, komercijai, politikai, kultūrai, mokslui ir pan., net pačiai informacinei veiklai. Taip pat ieškoma bendrų dėsningumų, sistemų ir mechanizmų, kuriuos būtų galima transformuoti konkretiems objektams. Universaliais modeliais atskleidžiami giluminiai informaciniai ryšiai ir jų vaidmuo organizavimui bei vadybai, pvz., į informacinių ryšių ir komunikacijos formų struktūras jungiami kognityvieji, kultūros, socialiniai ir pan. aspektai bei jų sąveika su technologijomis) • strateginį veiksnį, įskaitant ir vadinamąją mąstymo strategiją (šiuo požiūriu informacijos vadyba tiesiogiai sietina su visuomenės informacinės infrastruktūros plėtote ir informacinės visuomenės vystymosi tendencijomis)Arūnas Augustinaitis viename iš savo straipsnių pateikė tokiasinformacijos vadybos „aksiomas“, padedančias plačiau apžvelgti informacijosvadybos sampratą:
➢ Informacijos vadyba kaip organizavimo sociologija. Informacijos vadybos aspektu bet koks socialinis organizavimas pirmiausiai reiškia vienokius ar kitokius žmonių ryšius. Daiktai, organizavimo struktūros, jų fizinis lokalizavimas erdvėje ir laike, informacijos laikmenos, technologijų taikymas, kūryba, inovacijos ir pats valdymas – tai tik žmonių tarpusavio santykių išraiška. Ir šie santykiai visada turi tam tikrą informacinį turinį bei atitinkamą komunikacinę išraišką. Tad informacijos vadyba visada atskleidžia žmonių, daiktų ir laikmenų ryšius organizavimo procese. Jis apima ne tik formaliųjų pozicijų valdymą, kaip įprasta klasikinėje vadyboje, bet ir milžinišką sluoksnį po jomis slypinčių neformalių ryšių, kurių organizavimas lemia formaliosios vadybos turinį ➢ Informacijos vadyba kaip informacijos ekonomika. Jei ekonomika, kaip mokslas, tiria apskritai bet kokios tikslingos žmogaus veiklos pamatus, tai informacijos vadyba apima “informacijos ūkį”, kuris yra tiesiog proporcingas paties organizavimo mastams ir sudėtingumui. Kitaip sakant, informacinis (arba neformalusis) organizavimas tiesiog projektuojamas į formalųjį organizavimą. Kuo
racionaliau informacinis organizavimas tvarkomas, tuo labiau jis veikia formalųjį organizavimą ir su juo sutampa. Čia galima kalbėti apie tiesioginį ekonominį efektą, kuris gaunamas racionalizuojant organizavimą ir pačią veiklą informacinėmis priemonėmis. Tad informacijos vadyba traktuotina kaip bet kurios žmogiškosios veiklos srities informacijos ekonomika. Ir šis informacijos vadybos vaidmuo tolydžio stiprėja, visuomenės gyvenime vis labiau įsigalint informaciniams veiksniams. ➢ Informacijos vadybos ir informacijos komunikacijos technologijų (IKT) lygiagretumas. Informacijos vadyba neatsiejama nuo IKT plėtotės ir vystomas jų pamatu. Informacijos vadyba orientuota į pačią informaciją ir jos valdymą. Bet koks organizavimo darinys implikuoja informacijos ir technologijų santykį. Šia prasme informacijos vadyba orientuota į pačių informacijos išteklių valdymą, o šis savo ruožtu jungia ir IKT sistemų vadybą. Kadangi IKT sietinas apskritai su technologijų plėtra, tai informacijos vadyba iš dalies apima ir technologijų vadybą. Ji integruoja ir racionalizuoja žiniją, technologijas ir komunikaciją kaip svarbiausius šiandieninės kultūros veiksnius. ➢ Informacijos vadyba – mąstymo ir veiklos stilius. Informacijos vadyba nėra mokslas tikrąja šio žodžio prasme. Tiksliau, tai nėra tradicinis mokslas, nes metodologiniu lygmeniu informacijos vadyba pirmiausiai išreiškia postindustrinės visuomenės informacinį kryptingumą. Šiuo atveju tiktų trivialioji formulė: šio požiūrio susiklostymą lėmė visuomenės informacinės praktikos poreikiai. Jis reikštų, kad visos dabarties problemos, nepriklausomai nuo veiklos srities, sėkmingiausiai spręstinos kaip informacinės problemos. Toks mąstymo stilius orientuotas į ateitį, ir jį perėmęs žmogus be baimės sutinka vis labiau informacinę aplinką, sugeba prie jos prisitaikyti ir sėkmingai konkuruoti. ➢ Informacijos vadyba kaip socialinės integracijos veiksnys. Paprastai kalbant, “informacinis mąstymas” integruoja visas organizavimo struktūras, funkcijas ir procesus, sieja skirtingos kokybės veiklos fragmentus ir aspektus į visumą, taip pat jungia aplinkos veiksnius. Informacinė veikla tampa bet kokios veiklos jungiančiuoju elementu. Ji veikia ir keičia organizavimo bei jo aplinkos socialines sąlygas: darbo pobūdį, motyvaciją, darbo ir laisvalaikio santykį, žmonių bendravimo pobūdį, saviraiškos formas ir kt. Šis teiginys gali būti ekstrapoliuotas visai dabarties visuomenei, vis labiau priklausomai nuo informacinės veiklos organizavimo ir valdymo. Apžvelgus šiuos aspektus matome, kad informacijos vadyba negali būtisuprantama vienareikšmiškai, tačiau kokie bebūtų jos apibrėžimai, esminisinformacijos vadybos tikslas vis tiek išlieka toks pat – prisidėti prieorganizacijos efektyvumo arba, kitaip sakant, užtikrinti, kad organizacijatenkintų savo strateginius tikslus maksimaliai išnaudodama turimusinformacinius resursus. Pasak Chun Wei Choo, informacijos sukūrimas,įgijimas, kaupimas, saugojimas, analizė ir efektyvus naudojimas – tai yrapagrindiniai intelektualios organizacijos augimo ir vystymosi ramsčiai.INFORMACIJOS VADYBOS ŽINIŲ SISTEMA
Neabejotina, kad informacijos vadyba pirmiausiai suprantama kaipinformacijos sistemų vadyba ir su ja susijusi informacijos technologijųvadyba. Ne mažiau svarbūs yra informacijos resursų vadyba, komunikacijosorganizavimas, strateginė informacijos vadyba, žmogiškųjų resursų vadyba,inovacijų vadyba, elektroninių dokumentų vadyba, duomenų vadyba, kokybėsvadyba, biuro vadyba, sprendimų palaikymo sistemos ir kitos disciplinos,kurios vis dažniau skiriamos informacijos vadybai. Kaip sudėtinėsinformacijos vadybos dalys vis labiau suprantamos tokios dar gananeįprastos disciplinos: mąstymo strategija, sėkmės veiksnių vadyba,konsultavimo vadyba, o kita vertus, ir tokia generalizuojanti informacijosvadybos kryptis kaip visuotinė informacijos vadyba.
INFORMACIJOS VADYBOS STRUKTŪRA
Visas paminėtas informacijos vadybos žinijos sritis teoriniu, metodiniubei empiriniu lygmeniu jungia trys pagrindinės struktūrinės dalys –informacijos resursų vadyba, komunikacijos vadyba ir informacijosapdorojimo vadyba. Šios dalys viena kitą papildo ir yra vienijantisinformacijos vadybos pamatas. Informacijos resursų vadyba, komunikacijosvadyba ir informacijos apdorojimo vadyba sieja tradicinę informacijosmokslų problematiką su šiuolaikine koncepcija, kuri taikytinapostindustrinės visuomenės realijoms ir mąstymo bei veiklos būdui. Taireiškia, kad vadybinei informacijos problematikai vis labiau skverbiantis į
visas žmogaus veiklos sritis, kurios šiuo požiūriu gali būti įvardijamosjau kaip informacinės, informacijos resursai suprantami nepalyginti plačiauvien už informacijos laikmenas: jais tampa taip pat žmonės, daiktai,technika, ir jie galėtų būti traktuojami kaip informacijos šaltiniai arsaugyklos plačiąja prasme. Tą patį galima pakartoti ir komunikacijosatžvilgiu – pats žmogaus būvis vis labiau suprantamas kaip neaprėpiamassocialinės komunikacijos raiškų margumynas, kuris struktūrinamas keliais,kanalais, tarnybomis ir remiasi tam tikra technologine komunikacijosinfrastruktūra, pagrindžiančia ir informacijos resursų egzistavimą.Informacijos apdorojimas taip pat suprantamas žymiai plačiau negutradicinis semantinis loginis informacijos laikmenų apdorojimas – tai betkokie sprendimai ar informacinis poveikis procesams, veiklai ar elgesiui.INFORMACIJOS VADYBOS IR KLASIKINĖS VADYBOS SANTYKIS
Klasikinės vadybos ir informacijos vadybos santykis nusakomasformaliuoju ir informaciniu organizavimu. Klasikinė vadyba tik numanoinformacinį kontekstą, nors virš devyniasdešimt procentų organizacijosveiklos turinio sudaro informaciniai procesai. Plėtojant informacijostechnologijas (IT), formalusis ir informacinis organizavimo aspektai vislabiau sutampa. Dėl to klasikinė vadyba vis daugiau dėmesio skiriainformacijos klausimams, o informacijos vadyba “sulieja” ir klasikinėsvadybos pasiekimus.