Informacijos vadyba

INFORMACIJOS VADYBOS RAIDA

Istoriškai informacijos vadybos ištakos sietinos su specializuotos
informacinės veiklos sritimis – pirmiausiai bibliotekininkyste,
bibliografija, archyvistika ir kt. Jų pamatu susiformavo dokumentacijos
problemos, susietos su naujais informacijos apdorojimo metodais ir jos
panaudojimu industrijai. XX a. viduryje informacijos sąvoka susiejama su
technologijomis ir elektroniniu duomenų apdorojimu, o pati informacinė
veikla įgavo įvairių sričių informacijos sistemų rangą, paremtą skaičiavimo
centrų koncepcija. Sprendžiant elektroninio duomenų apdorojimo ir
informacijos vartojimo disproporcijos problemą, vis daugiau dėmesio buvo
skiriama vadinamųjų automatizuotų valdymo sistemų tobulinimui. Vėliau
informacijos procesai tolydžio “išsikėlė” iš skaičiavimo centrų ir
priartėjo prie tiesioginių informacijos vaartotojų. Pastarųjų poreikiai ir
informacijos vartojimo, “elgesio” su informacija problemos susitelkė
vadinamojoje mokslinėje informatikoje, t. y dokumentacijos,
dokumentalistikos, informacijos ir dokumentacijos, informacijos išteklių
vadybos, dokumentų vadybos, informacinių sistemų vadybos, informacinių
struktūtrų vadybos, informacijos technikos moksluose. Šiuolaikiniu
supratimu, informacijos vadyba neturėtų būti tapatinama su kuria nors viena
iš paminėtų sričių. Ji tampa tarsi platesne kategorija ir tarsi absorbuoja
visas siauresnes vadybos sritis stengamasi panaudoti geriausius principus
ir metodus. Personalinių kompiuterių paplitimas faktiškai panaikino ribas
tarp specializuotos informacinės veiklos ir įvairiausių žmogaus veiklos
sričių informacijos procesų, be to, organiškai susiejo informacijos
technologijas su pačios iinformacijos vartojimu bet kokios veiklos
organizavimui. Ši sąsaja integralią išraišką įgavo vadinamajame ofiso (ar
biuro) vadybos koncepte, kurios universalumas tapo informacijos vadybos
pamatu.

Pastebima, kad 8 – ajame dešimtmetyje labiau dominavo techniniai
komponentai bei vienos kurios nors informacinės srities išryškinimas. Nuo
10 – o dešimtmečio pradžios vis didesnę rekšmę įgyja t

turinio komponentai,
t. y. informacijos vadyba tampa žymiai platesnė ir kompleksiškesnė.

Neabejotina, kad informacijos vadybos atsiradimas sietinas su didžiųjų
pasaulio valstybių raidos pobūdžiu. Informacijos vadyba žymiai aktualesnė
ten, kur labai išvystyta ekonomika, karinis kompleksas, ryškūs
geopolitiniai interesai ir jų reprezentavimo formos. Informacijos vadybos
samprata ten orientuota į visų informacijos išteklių ir komunikacijos ryšių
visumą ir jų organizavimą skirtingose srityse. Informacijos vadyba tampa
priemone, leidžiančia integruoti materialius, žmogiškuosius,
technologinius, organizacinius, kultūrinius veiksnius, kūrybinius procesus,
inovacijas ir kt. bei panaudoti jų visumą organizavimo efektyvumui didinti
ir tuo įtvirtinti strategines pozicijas.

INFORMACIJOS VADYBOS SAMPRATA, APIBRĖŽIMAI, TIKSLAI

Pasikeitimai šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje verčia keistis ir
taikyti veikloje modernias priemones. Viena iš tokių priemonių yra
informacijos vadyba. Informacijos vadyba (IV), pasak A. Andersen, – tai ne
mokslas, – tai elgesys. Todėl pasaulio teoretikams ir praktikams sunku
vieningai bei tiksliai apibrėžti, kas yra IV.

Olaisen suformuluotame informacijos vadybos aapibrėžime teigiama, kad
informacijos vadyba reiškia informacijos identifikavimą, rinkimą,
saugojimą, apdorojimą, apsaugą ir paskirstymą. Šiuo atveju pirmoji sąvokos
dalis nusako verslo sistemos informacijos poreikį, naudojimą ir vertę, o
antroji adresuota programinei įrangai.

Pagal J. Rowley, „informacijos vadyba apima informacijos politikos
planavimą visos organizacijos mastu, integruotų sistemų ir paslaugų vystymą
ir palaikymą, informacijos srautų optimizavimą ir pirmaujančių technologijų
pajungimą funkciniams galutinių vartotojų – nežiūrint, koks būtų jų
statusas ar vaidmuo organizacijoje – reikalavimams“.

Taylor ir Farrel bandė apibrėžti informacijos vadybą per jos pagalbines
disciplinas, tokias kaip vadybos mokslas, informacijos sistemos, biuro
automatizavimas, galutinių vartotojų kompiuterinė v

veikla, kibernetika ir
inžinerija.

Abstrakčiai informacijos vadyba gali būti suprantama kaip procesų
visuma, skatinanti organizacijos tobulėjimą. Pagrindinę informacijos
vadybos užduotį puikiai atspindi posakis: „Reikiama informacija reikiamu
laiku ir reikiamu formatu“. Tai itin sudėtingas uždavinys reikalaujantis
valdyti informaciją nenutrūkstančia grandimi ir įjungti pagrindinius
informacijos vadybos proceso etapus: informacijos poreikių identifikavimą,
informacijos įgijimą, informacijos organizavimą ir kaupimą, informacijos
produktus ir paslaugas, informacijos paskirtymą ir informacijos naudojimą.

Įvairiuose šaltiniuose gausu skirtingų šios sąvokos interpretacijų,
tačiau bendrąją prasme informacijos vadybą galima suvokti kaip:

• universalią vadybos priemonę (galimi informacijos vadybos modeliai,

skirti visuomenės valdymui, verslui, gamybai, komercijai, politikai,

kultūrai, mokslui ir pan., net pačiai informacinei veiklai. Taip pat

ieškoma bendrų dėsningumų, sistemų ir mechanizmų, kuriuos būtų galima

transformuoti konkretiems objektams. Universaliais modeliais

atskleidžiami giluminiai informaciniai ryšiai ir jų vaidmuo

organizavimui bei vadybai, pvz., į informacinių ryšių ir komunikacijos

formų struktūras jungiami kognityvieji, kultūros, socialiniai ir pan.

aspektai bei jų sąveika su technologijomis)

• strateginį veiksnį, įskaitant ir vadinamąją mąstymo strategiją (šiuo

požiūriu informacijos vadyba tiesiogiai sietina su visuomenės

informacinės infrastruktūros plėtote ir informacinės visuomenės

vystymosi tendencijomis)

Arūnas Augustinaitis viename iš savo straipsnių pateikė tokias
informacijos vadybos „aksiomas“, padedančias plačiau apžvelgti informacijos
vadybos sampratą:

➢ Informacijos vadyba kaip organizavimo sociologija. Informacijos

vadybos aspektu bet koks socialinis organizavimas pirmiausiai

reiškia vienokius ar kitokius žmonių ryšius. Daiktai, organizavimo

struktūros, jų fizinis lokalizavimas erdvėje ir laike,

informacijos laikmenos, technologijų taikymas, kūryba, inovacijos

ir pats valdymas – tai tik žmonių tarpusavio santykių išraiška. Ir

šie santykiai visada turi t

tam tikrą informacinį turinį bei

atitinkamą komunikacinę išraišką. Tad informacijos vadyba visada

atskleidžia žmonių, daiktų ir laikmenų ryšius organizavimo

procese. Jis apima ne tik formaliųjų pozicijų valdymą, kaip

įprasta klasikinėje vadyboje, bet ir milžinišką sluoksnį po jomis

slypinčių neformalių ryšių, kurių organizavimas lemia formaliosios

vadybos turinį

➢ Informacijos vadyba kaip informacijos ekonomika. Jei ekonomika,

kaip mokslas, tiria apskritai bet kokios tikslingos žmogaus

veiklos pamatus, tai informacijos vadyba apima “informacijos ūkį”,

kuris yra tiesiog proporcingas paties organizavimo mastams ir

sudėtingumui. Kitaip sakant, informacinis (arba neformalusis)

organizavimas tiesiog projektuojamas į formalųjį organizavimą. Kuo

racionaliau informacinis organizavimas tvarkomas, tuo labiau jis

veikia formalųjį organizavimą ir su juo sutampa. Čia galima

kalbėti apie tiesioginį ekonominį efektą, kuris gaunamas

racionalizuojant organizavimą ir pačią veiklą informacinėmis

priemonėmis. Tad informacijos vadyba traktuotina kaip bet kurios

žmogiškosios veiklos srities informacijos ekonomika. Ir šis

informacijos vadybos vaidmuo tolydžio stiprėja, visuomenės

gyvenime vis labiau įsigalint informaciniams veiksniams.

➢ Informacijos vadybos ir informacijos komunikacijos technologijų

(IKT) lygiagretumas. Informacijos vadyba neatsiejama nuo IKT

plėtotės ir vystomas jų pamatu. Informacijos vadyba orientuota į

pačią informaciją ir jos valdymą. Bet koks organizavimo darinys

implikuoja informacijos ir technologijų santykį. Šia prasme

informacijos vadyba orientuota į pačių informacijos išteklių

valdymą, o šis savo ruožtu jungia ir IKT sistemų vadybą. Kadangi

IKT sietinas apskritai su technologijų plėtra, tai informacijos

vadyba iš dalies apima ir technologijų vadybą. Ji integruoja ir

racionalizuoja žiniją, technologijas ir komunikaciją kaip

svarbiausius šiandieninės kultūros veiksnius.

➢ Informacijos vadyba – mąstymo ir v
veiklos stilius. Informacijos

vadyba nėra mokslas tikrąja šio žodžio prasme. Tiksliau, tai nėra

tradicinis mokslas, nes metodologiniu lygmeniu informacijos vadyba

pirmiausiai išreiškia postindustrinės visuomenės informacinį

kryptingumą. Šiuo atveju tiktų trivialioji formulė: šio požiūrio

susiklostymą lėmė visuomenės informacinės praktikos poreikiai. Jis

reikštų, kad visos dabarties problemos, nepriklausomai nuo veiklos

srities, sėkmingiausiai spręstinos kaip informacinės problemos.

Toks mąstymo stilius orientuotas į ateitį, ir jį perėmęs žmogus be

baimės sutinka vis labiau informacinę aplinką, sugeba prie jos

prisitaikyti ir sėkmingai konkuruoti.

➢ Informacijos vadyba kaip socialinės integracijos veiksnys.

Paprastai kalbant, “informacinis mąstymas” integruoja visas

organizavimo struktūras, funkcijas ir procesus, sieja skirtingos

kokybės veiklos fragmentus ir aspektus į visumą, taip pat jungia

aplinkos veiksnius. Informacinė veikla tampa bet kokios veiklos

jungiančiuoju elementu. Ji veikia ir keičia organizavimo bei jo

aplinkos socialines sąlygas: darbo pobūdį, motyvaciją, darbo ir

laisvalaikio santykį, žmonių bendravimo pobūdį, saviraiškos formas

ir kt. Šis teiginys gali būti ekstrapoliuotas visai dabarties

visuomenei, vis labiau priklausomai nuo informacinės veiklos

organizavimo ir valdymo.

Apžvelgus šiuos aspektus matome, kad informacijos vadyba negali būti
suprantama vienareikšmiškai, tačiau kokie bebūtų jos apibrėžimai, esminis
informacijos vadybos tikslas vis tiek išlieka toks pat – prisidėti prie
organizacijos efektyvumo arba, kitaip sakant, užtikrinti, kad organizacija
tenkintų savo strateginius tikslus maksimaliai išnaudodama turimus
informacinius resursus. Pasak Chun Wei Choo, informacijos sukūrimas,
įgijimas, kaupimas, saugojimas, analizė ir efektyvus naudojimas – tai yra
pagrindiniai intelektualios organizacijos augimo ir vystymosi ramsčiai.

INFORMACIJOS VADYBOS ŽINIŲ SISTEMA

Neabejotina, kad informacijos vadyba pirmiausiai suprantama kaip
informacijos sistemų vadyba ir su ja susijusi informacijos technologijų
vadyba. Ne mažiau svarbūs yra informacijos resursų vadyba, komunikacijos
organizavimas, strateginė informacijos vadyba, žmogiškųjų resursų vadyba,
inovacijų vadyba, elektroninių dokumentų vadyba, duomenų vadyba, kokybės
vadyba, biuro vadyba, sprendimų palaikymo sistemos ir kitos disciplinos,
kurios vis dažniau skiriamos informacijos vadybai. Kaip sudėtinės
informacijos vadybos dalys vis labiau suprantamos tokios dar gana
neįprastos disciplinos: mąstymo strategija, sėkmės veiksnių vadyba,
konsultavimo vadyba, o kita vertus, ir tokia generalizuojanti informacijos
vadybos kryptis kaip visuotinė informacijos vadyba.

INFORMACIJOS VADYBOS STRUKTŪRA

Visas paminėtas informacijos vadybos žinijos sritis teoriniu, metodiniu
bei empiriniu lygmeniu jungia trys pagrindinės struktūrinės dalys –
informacijos resursų vadyba, komunikacijos vadyba ir informacijos
apdorojimo vadyba. Šios dalys viena kitą papildo ir yra vienijantis
informacijos vadybos pamatas. Informacijos resursų vadyba, komunikacijos
vadyba ir informacijos apdorojimo vadyba sieja tradicinę informacijos
mokslų problematiką su šiuolaikine koncepcija, kuri taikytina
postindustrinės visuomenės realijoms ir mąstymo bei veiklos būdui. Tai
reiškia, kad vadybinei informacijos problematikai vis labiau skverbiantis į
visas žmogaus veiklos sritis, kurios šiuo požiūriu gali būti įvardijamos
jau kaip informacinės, informacijos resursai suprantami nepalyginti plačiau
vien už informacijos laikmenas: jais tampa taip pat žmonės, daiktai,
technika, ir jie galėtų būti traktuojami kaip informacijos šaltiniai ar
saugyklos plačiąja prasme. Tą patį galima pakartoti ir komunikacijos
atžvilgiu – pats žmogaus būvis vis labiau suprantamas kaip neaprėpiamas
socialinės komunikacijos raiškų margumynas, kuris struktūrinamas keliais,
kanalais, tarnybomis ir remiasi tam tikra technologine komunikacijos
infrastruktūra, pagrindžiančia ir informacijos resursų egzistavimą.
Informacijos apdorojimas taip pat suprantamas žymiai plačiau negu
tradicinis semantinis loginis informacijos laikmenų apdorojimas – tai bet
kokie sprendimai ar informacinis poveikis procesams, veiklai ar elgesiui.

INFORMACIJOS VADYBOS IR KLASIKINĖS VADYBOS SANTYKIS

Klasikinės vadybos ir informacijos vadybos santykis nusakomas
formaliuoju ir informaciniu organizavimu. Klasikinė vadyba tik numano
informacinį kontekstą, nors virš devyniasdešimt procentų organizacijos
veiklos turinio sudaro informaciniai procesai. Plėtojant informacijos
technologijas (IT), formalusis ir informacinis organizavimo aspektai vis
labiau sutampa. Dėl to klasikinė vadyba vis daugiau dėmesio skiria
informacijos klausimams, o informacijos vadyba “sulieja” ir klasikinės
vadybos pasiekimus.

Leave a Comment