Vilniaus prekyba

Vilniaus prekybaAndrius

1. Finansinės rinkos Rinka – prekių, paslaugų ar VP mainų procesas. Rinka yra tų procesųvieta. Rinkos skirstomos: ▪ Regioninės (vieta, tai yra Vilniaus rinka, miesto rinka ir tt.) ▪ Šakinės (pvz.: tekstilės, avalinės, darbo)

Finansinės rinkos skirstomos į: ▪ Pinigų rinką ▪ Kapitalo rinką Prie pinigų rinkos priskiriama įvairių paskolinių VP, kurių mokėjimoterminai sueina per vienerius metus – trumpalaikiai įsiskolinimai(komerciniai VP (90 dienų), įvairi trumpalaikiai depozitai, paskolos (ikivienerių metų) ir tt.). Kapitalo rinka priskiria ilgalaikių VP rinkos. Prie jų priskiriamosakcijos, obligacijos, hipoteka (kai užstatomas nekilnojamas turtas),valstybės ir savivaldybės obligacijos, AB akcijos ir obligacijos. VP rinka skirstoma: ▪ Pirminė – kurioje VP naujai išleidžiami. ▪ Antrinė – VP perparduodami. Pirminėje rinkoje dalyvauja emitentas, depozitorius (registruoja), VPkomisija (taisyklės), VP birža (parduoda). Tiesioginiai santykiai suveda vieną su kitu. Pardavėjas – emitentai.Dar gali būti aukso rinka.

Kaip VP kaupiami ir laikomi?Investavimas į VPBūdai: 1. investuoti į paprastąsias akcijas 2. investuoti į VP su fiksuotomis pajamomis (obligacijos, privilegiruotas akcijas, konvertuojamas VP) 3. investuoti į išvestinius VP (pirkimo ir pardavimo pasirinkimo sandoris – opcionas, prekinis ir finansinis ateities sandoris) 4. investuoti į kitus investavimo instrumentus (investicinius fondus, nekilnojamąjį ir kitą materialųjį turtą, mokesčių lengvatas turinčius VP).

Investicinių fondų sudėtis ir ypatumai|Fondo |Aktyvai |Fondo |Fondų veiklos apibūdinimas ||pavadinimas| |struktūra| ||Pinigų |Pinigų rinkos |Atviri |Palengvina trumpalaikių ||rinkos |trumpalaikiai |(prieinam|instrumentų išpirkimą ir ||fondai |instrumentai, kuriuos |i |savų investicijų || |galime lengvai realizuoti |visiems) |įgyvendinimą ||Pelno |Vietiniai arba užsienio |Atviri |Palengvina VP išpirkimą ||fondai |pinigų rinkų instrumentai | | ||(padidinto |(trumpalaikiai) | | ||pelno) | | | || |Vietinės ar užsienio šalių|Atviri |Palengvina obligacijų || |koteruojamos ar likvydžios| |išpirkimą, iššaukia || |valstybių obligacijos | |investicinio portfelio || |(pvz. kūro) | |pakeitimus || |Vietinių ir užsienio šalių|Atviri |Palengvina obligacijų || |korporacijų obligacijos | |išpirkimą, iššaukia || | | |investicinio portfelio |

| | | |pakeitimus || |Vietinės ir užsienio šalių|Atviri |Uždarų ir atvirų fondų || |akcijos |arba |veikla yra analogiška || | |uždari | || |Nekilnojamas turtas |Uždari |Panaudojamos ar išnaudojamos|| | | |nekilnojamo turto kaip mažai|| | | |likvidaus sąvybės ||Užtikrintų |Vyriausybės ar korporacijų|Uždari, |Veikla esant stabiliai ||pajamų |obligacijos |veiklos |investiciniai bazei || | |laikas | || | |ribotas | ||Kapitalo |Nacionalinės ir užsienio |Atviri |Veikia palengvindami ||augimo |šalių vyriausybinės ar | |obligacijų pardavimą ir ||fondai |korporacijų obligacijos | |išpirkimą || |Koteruojamos, likvidžios |Atviri |Palengvina akcijų pardavimą || |nacionalinės akcijos | |ir išpirkimą || |Nekilnojamas turtas |Uždari |Daugiau ilgalaikiai || | | |išnaudojamas mažiau likvidus|| | | |aktyvas |

Naudojami kiti fondai: Subalansuoti fondai – išnaudojami atskirų fondų privalumai. Korporaciniai fondai – akcijos, savitarpio fondai (JAV), investicinėskintamo kapitalo fondai (Prancuzija). Trato fondai (patikėjimo) – įsteigiami remti pasitikėjimo sutartimis(valdytojas ir patikėtinis). Kontraktiniai (sutartiniai) – kai fondai sudaromi sutartimis tarpinvestuotojų (jei nėra akcininkai) ir valdytojų.

2. VP, jų klasifikavimo požymiai

3. Atskirų VP apibūdinimas: komerciniai VP, vekseliai ir kiti VP.Vertybiniai popieriai Komerciniai popieriai yra nepadengtos skolos dokumentai. Todėlinvestitorių lėšos per komercinius popierius gali pritraukti tik solidžiosarba turinčios garantijas (draudimo, stambesnių, patikimų įmonių) įmonės.Paprastai komerciniai popieriai padengiami per 45 dienas ir negali viršyti9 mėnesių. KP gali būti parduodami tiek su diskontu (nuolaida), tiek suprocentais. Vekselis – anksčiau plačiai naudotas, dabar – ne taip. Jį išduodantisasmuo – jo gavėjas. Trosantas besąligiškai įsipareigoja pats arba pavedasumokėti (mokėtojui – trasatui) tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui– remitentui. Būdingi bruožai: • Abstraktumas (nenurodoma išdavimo priežastis) • Formalumas (norminiame akte nurodomi būtini rekvizitai, surašomas ant specialaus blanko) • Prievolės besąlygiškiumas (negali būti mokėjimo išlygų) • Perleidžiamumas (neribojamas perdavimas kitam subjektui) • Gali būti kaip abipusio atsiskaitymo ir atsiskaitymo negrynaisiais

priemonė. Tai labiausiai likvydus VP. • Kaip mokamoji priemonė • Kaip labiausiai likvidus VP • Gali turėti papildomo apmokėjimo garantiją, įrašyta kitoje pusėje

Vekseliai būna: • Paprastieji (solo) • Įsamkomieji (trata)

Paprastojo vekselio davėjas pats įsipareigoja laiku gražinti skolą.Tratos turėtojas įsipareigoja grąžinti skolą per trečiąjį asmenį (trasatą).Jei nepasitikima gavėju galima reikalauti papildomų garantijų.

Privalomi rekvizitai vekseliui: 1. žodžiai „įsakomasis“ arba „paprastatsis“ vekselis 2. besąlygiškas įsakymas įsakomajame vekselyje arba besąlygiškas įsipareigojimas paprastajame 3. mokėjimo terminas 4. mokėjimo vieta 5. kam ir kieno įsakymu turi būti sumokėta 6. išrašymo data ir vieta 7. vekselio davėjo parašas

Vekselio davėjas be paskolos gali įsipareigoti mokėti palūkanas,tuomet prie sumos nurodomas procentas. Apmokėjimo tvarka ir terminai: 1. Apmokamas pateikus 2. Per tam tikrą laiką nuo pateikimo 3. Per tam tikrą laiką nuo išrašymo 4. Nustatyta data

Jei dėl apmokėjimo nesutarta – paprastai apmokamas pateikus. Galibūti pateiktas per 1 metus nuo jo išrašymo dienos, jei nenurodytasterminas. Prie VP priskiriami ir procentiniai indėliai, kurių indėlininkai galinaudotis e-pavedimais, čekiais. Taupomieji indėliai – depoziciniai procentiniai indėliai, kurie galibūti išimami bet kada be baudos. Tačiau indėlininkai neturi teisės naudotisčekiu. Terminuoti indėliai – taupomojo indėlio forma, kai galima atsiimti suprocentais tik po sutartyje numatyto termino. Depozicinės pinigų rinkos sąskaitos – depozitorių institutų specialūsindėliai, turintys artimą tarpusavio fondų paskirtį ir panaudojimą. Tarpusavio fondai sudaryti iš finansiniam tarpininkui perduotųgyventojų pajų sumos. Vienadieniai susitarimai – dėl atgalinio išpirkimo yra trumpalaikiailikvidaciniai aktyvai, kurie sutarties forma įgalina pirkti ar parduoti išfinansinio tarpininko VP tam, kad kitą dieną parduoti sutarta kaina.

4. Akcijų ir obligacijų tapatumai ir skirtumai

|Akcijos |Obligacijos ||Neterminuotos, emitento neišperkamos |Terminuotos, išperkamos emitento |

|Pajamų (dividentų) dydis dažniausiai |Pajamos iš anksto numatytos ||nefiksuotas, išskyrus privilegiruotas | ||ir pan. | ||Išleidžia verslo ir finansų įmonės |Išleidžia valstybė, viešos || |organizacijos, verslo ir finansinės || |įmonės ||Gali būti materialios, nematerialios, |Gali būti materialios, nematerialios, ||įvairių nominalų (Lietuvoje materialių|nominalai standartizuoti ||nėra) | ||Neskaidoma |Išimtiniais atvėjais gali būti || |skaidoma ||Išskyrus privilegiruotas ir |Nesuteikia balsavimo teisės ||specialiasias, suteikia savininkui | ||balsavimo teisę, bet nesuteikia teisės| ||į turtą | |

5. Akcijų klasifikavimo požymiai, atskiri akcijų tipai.

Akcijos Akcijos yra VP, išleidžiamos AB, kooperatyvų, bendrijų, nenustatantjų cirkuliavimo laiko, liūdijantys apie lėšų įvedimą į veiklą, suteikiateisę gauti pilną palūkanų normą. Akcijos gali būti darbo kolektyvo, steigėjų, vardinės. Platinamosatvirai arba paskirstant tarp steigėjų, darbuotojų. Akcijų turėtojai turiteisę dalyvauti įmonės valdyme proporcingai pagal turimą akcijų skaičių. Akcijos nominali vertė yra pažymėta ant akcijos, įvesta PC ir pan. Akcininkas – akcijos turėtojas. Akcininkas gali būti fizinis arjuridinis asmuo. Akcijos klasifikuojamos: • pagal formą (materialios, menaterialios); • pagal disponavimo būdą (vardinės, pareikštinės); • pagal suteikiamas teises (paprastos, privilegijuotos, spacialios, įmonės darbuotojų); • pagal apmokėjimą (apmokėtos, neapmokėtos).

Nematerialių akcijų pinigai laikomi sąskaitose. Pareikštinės yra laikomos finansinio meklerio įmonėse atidarytose VPsąskaitose. Paprastosios nesuteikia jokių išimtinių teisių. Nominali vertėvienoda. Privilegijuotosios suteikia tam tikras išimtines teises, bet nebalsavimo teisę. Specialiosios suteikia išimtines teises: vetuoti susirinkimosprendimus, pasisakyti bet kuriuo klausimu, sušaukti akcininkų susirinkimą. Vardinės būna 2 tipų: A- nesuteikia balsavimo teisės (panašios į privilegijuotas); B- suteikia balsavimo teisę (1 akcija – 1 balsas, gali asmeniškai, gali perduoti).

Privilegijuotos suteikia teisę į dividentus anksčiau vardinių.Dividentai nustatomi tvirtu procentu, jei yra nominali vertė. Gali būti su

akumuliuotais (kaupiamaisiais) dividentais arba su įprastu dividentųišmokėjimu. Jei kokiam nors laikotarpiui nenumatoma išmokėti dividentų, taiakumuliuotų dividentų atvėju dividentai priskaičiuojami vėlesniam laikui irmokami už abu laikotarpius. Ne akumuliuotu dividendu atveju dividendai kitąlaikotarpį nekompensuojami. Įmonei bankrutavus privilegiruotų akcijųturėtojų teisės tenkinamos anksčiau.

6. VP kursai ir akcijų indeksai

Indeksai

Teorijos: 1. Dow (Standart and Poor‘s – 500, Wilt Shire – 5000) 2. Kursų kilimo-kritimo 3. Rinkos dydžio 4. Prekybos apimties 5. Nepilnų lotų teorija

1. Dow Jonso teorija teigia, kad pramonės potencialas negali būti stabilus, jei atsilieka transporto pramonė. Esant didėjimo tendencijai rekomenduojama akcijas įsigyti. Indėksai nustatomi atskiroms ūkio šakoms. Pramonės indeksas yra 30 stambiausių korporacijų indeksas. Transporto (DITA) indeksas rodo 20 kompanijų tendencijas. Komunalinis indeksas apima 15 įmonių akcijų kursus. Standart and Poor‘s skaičiuojamas visai rinkai. Parinkame iš visųūkio šakų. Šio tipo indeksas gali būti 2 tipų: • 500 • 300 Jo bazę sudaro 30 pramonės, 25 transporto, 40 finansų, 40 komunalinių įmonių. Sudėtindesnis, tikslingesnis nei Dow Jonso. Wil Shire 5000 – skaičiuojamas kaip įvairių korporacijų akcijų vertė(pagal Amerikos biržas). 2. Taikant kusio kitimo analizę skaičiuojami VP skirtumai. Kai jis teigiamas, VP rinkos tendencijos laikomos teigiamomis, ir atvirkščiai. Operatyvesnė teorija už Dow Jonso, greičiau fiksuoja pokyčius, apima didesnį skaičių. 4. Parduotų akcijų skaičiaus ir jų kurso kitimo analizė: Esant dideliai tendencijai ir mažėjant jų pardavimams reikia laukti didėjimo tedencijos pabaigos, todėl akcijas būtina parduoti ir atvirkščiai. 5. Lotas – tam tikras akcijų/prekių skaičius. Lotą sudaro 100. Nepilnų lotų VP teorija pagrįsta subjektyviais investuotojų samprotavimais. Dažniausiai prekiaujama lotų dalimis ir kaupiasi nepatikima informacija. Pagal šią teoriją skaičiuojama nepilnų lotų dalis % apyvartoje. Jei ši dalis didėja – siūloma parduoti, mažėja – pirkti. Nors ši teorija nėra operatyviai pagrįsta, ji gali būti taikoma prie kitų rezultatų.

LT – kai indeksas parodo pasikeitimus antrinėje rinkoje.

Akcijų indeksavimasJų skaičiavimo teorija pagrįsta tarptautiniais skaičiavimais.Nustatomi indeksai:LITIN – A – nustatynėjamas iki 2001 m. pagal prekybos sąrašą.LITIN – G – skaičiuojamas iš visų biržos koteruojamų VP. Emitentaiįtraukiami į visus sąrašus. Apima visus leidėjus, visus VP.LITIN – 10 – aktyviausių 10 emitentų prekiaujančių akcijomis.LITIN – BVP – vyriausybės VP. Daugiau obligacijomis.

http://www.nse.lt/beta/indebsuskaiciavimai.htm

7. Dividendų politika:samprata ir teorijos, išraiškos formos, veiksniai,dividendų mokėjimo tvarka

8. Obligacijos: jų klasifikavimas, reitingas, kuponai, operacijos suobligacijomis

Obligacijos

VP liūdijantys apie jų turėtojų piniginius įnašus ir įgaliojantyspadengti jų naminalią vertę per nustatytą joje laiką, išmokant fiksuotodydžio procentus (jei nėra nustatyta kitaip). Platinama laisvanoriškupagrindu firmose, žmonėms. Gali būti: valstybinės, savivaldybių, vidinėspaskolų, įmonių. Obligacijos – ilgalaikių paskolų teikimo priemonė. Nominalas – nustatyta obligacijos nominali vertė. Daugelis obligacijų terminuotos su fiksuota palūkanų kuponų norma.Jei dėl kokių nors priežasčių nukrenta palūkanų norma, obligacijos turėtųbūti išperkamos prieš laiką ir išplatinamos su kita palūkanų norma. Klasifikacija:pagal gyvavimo periodą: • subrendimą • pelno padengimą;/fiksavimo periodą;(u meni – pelno padengimą)pagal kupono procentą;pagal išpirkimo sąlygas;pagal mokestinę padėtį;pagal likvidumą;pagal įsipareigojimo patikimumą;pagal užstatą (užtikrinimo būdą): • su turto užstatu • neužstatytas • kitais VP;pagal savininko teises ir privilegijas: • platinamosios • serijinės • konvertuojamos • grįžtamojo pelno;pagal pirkėjus: • stambūs • smulkūs.

Obligacijos su užstatais užtikrinamos turtu, kitais VP. Neužstatytos – tiesioginiai skoliniai įsipareigojimai, pasižadėjimaigrąžinti pinigus be pretenzijų į turtą. Išleidžiamos, kai nėra fizinioturto užstato. Tokias perka jei įmonė turi gerą reputaciją, nėraįsiskolinusi. Konvertuojamos obligacijos suteikia daugiau galimybių, gali būti

pakeistos į akcijas, todėl lengviau parduodamos nei įprastos. Kuponas gali būti nulinis. Tokios obligacijos parduodamos su didelenuolaida (diskontu). Neduoda teisės į palūkanų mokėjimus. Iš karto išmokamanominali suma pasibaigus laikotarpiui.

Obligacijos, kaip ir akcijos, reitinguojamos pagal patikimumą,išperkamumą. Aukščiausias vertinimas AAA. Besivystančių šalių obligacijos vadinamos minkštomis – mažiausiaipatikimos su didžiausia palūkanų norma. Euro obligacijos išleidžiamos emitentų kitose valstybėse ir kitavaliuta nei emitento šalies. Taip išvengiama VP komisijos suvaržymų,apribojimų, apeinami įstatymai. Nuolatinės (neterminuotos) obligacijos užtikrina nustatyto dydžiopalūkanas per visą (neapibrėžtą) laikotarpį, bet neįsipareigoja jųišpirkti. Tai vadinama konsoliduota rinka. Iš jų gaunami pastovūs pinigaineapibrėžtam laikui (perpetuitetas). Antraeilės obligacijos – pretenzijos gali būti pareikštos kaipateikiamos apdraustų paskolų ir neantraeilių obligacijų mokestinės įmokos. Hipotekos (įkeitimo) obligacijos – tai VP apdrausti nekilnojamuojuturtu. Užstatyto turto vertė didesnė nei obligacijos, kas suteikiaobligacijos turėtojams garantiją. Vyriausybė gali išleisti šių rūšių obligacijas: • pajamų, • AB obligacijos (geležinkelių, avialinijų), • hipotekos, • nulinio kupono. Pajamų obligacijos – kaip VP, kurių palūkanos susijusios su pelnogavimu (panašu į akcijas). Jei nėra pakankamo pelno, bendrovė nėraįsipareigojusi mokėti. Mokėjimo nutraukimas nebūtinai susijęs su bankrotu. AB obligacijos neapdraustos, todėl bankroto atvėju negalima išieškotiper teismus.

Obligacijų reitingų sistemaAaa, AAA, Axx – aukščiausias lygisBaa, BBB, Bxx – vidutinis lygisCaa, CCC, Cxx – žemiausias lygis. Kuponų palūkanų norma – santykinis dydis, lygus metinio palūkanųišmokėjimo ir nominalios obligacijos vertės procentiniam santykiui: [pic] Obligacija, laikinai patekusi į rinką, vadinama neišpirkta arba senosrinkos obligacija. Rinka priklauso nuo palūkanų mokėjimų dydžio. Naujų obligacijų emisija vykdoma taip, kad palūkanų mokėjimaiatitiktų kuponų palūkanų normą, tai ir obligacijų rinkos kaina atitinka

nominalią obligacijų vertę. Jei mokėjimai pagal kuponą būtų mažesni, tai obligacijos kainarinkoje nukristų žemiau nominalios vertės, jei aukštesni – obligacijų kainabūtų didesnė nei nominali vertė. Obligacijos vertė yra esamoji vertė, susidedanti iš dviejų pinigųšaltinių: 1. periodinių palūkanų mokėjimų pagal kuponus 2. obligacijų nominalios vertės, kuri yra mokama pasibaigus terminui, arba srauto N.

9. Išvestiniai vertybiniai popieriai (hipotekos, lakštai, opcionai)

Investavimą į išvestinius VP vadiname išankstiniais sandoriais(ateities sandoriai, išankstiniai sandoriai, pasirinkimo sandoriai). Opcionai – pirkėjo ir pardavėjo (pirkimo-pardavimo) sutartisįgalinanti opciono (pasirinkimo) pirkėjui pasirinkimo teisę(neįpareigojanti jei jis to nori) pirkti ar parduoti pasirašytus VPbūsimuoju laiku nustatytos dienos sutartą dieną ir sutartą kainą. Opcionopirkėjai turi sutarties pasinaudojimo teisę ir privalo sumokėti pardavėjuiopciono premiją (dėl VP kainos kritimo ar kilimo). Jeigu opciono sutartissuteikia teisę parduoti sutarties objektą, įgyjamas pardavėjo opcionas.{Opcionas – tai teisė pirkti ar parduoti VP. Jis žaidžiai iš VP kilimo irkritimo} Opcionas gali būti įvykdytas bet kurią po opciono įsigijimo dieną ikiiki opciono galiojimo pabaigos (amerikoniškasis – jei galim vykdytipaskutinę jo galiojimo dieną, vadinamas europietiškuoju). Kaina, kurią turime teisę pirkti sutarties objektą, – sutartinė(sandorio kaina). Ji yra žemesnė nei nominali. Pirkėjas pirkimo opciono įsigydamas sutarties objektą išlošia, jeikaina didėja, arba praranda sumažėjusios ir sutarties kainų skirtumą.

VP rūšys: Užstatais garantuoti VP. Čia priskiriamos hipotekos ir VP turintyspagrindinės skolos grąžinimo, mokėjimo ir skolos išmokėjimo garantijas. Jieišleidžiami ir parduodami investuotojams, o mokėjimai garantuojamivyriausybinių institucijų ar privačių įmonių, bankų ir t.t. Paslaugų teikėjai perka mėnesinius hipotekų mokėjimus, o likusią sumąperveda investuotojams. Hipotekos garantuoti išvestiniai VP skirstomi į

klases: 1. Bendri hipotekos fondų VP; 2. Hipotekiniai VP su skirtingomis palūkanomis. Prie hipotekinių popierių priskiriami obligacijos, garantuojamoshipotekiniu portfeliu (garantuojama skirtingais užstatais). Taip pat galibūti hipotekos garantuoti grynieji bedividentiniai VP.

10. VP kaina (susijusi su kapitalo kaina) Bendra lėšų suma, kurią reikia mokėti už naudojimąsi ištekliais arfinansiniais rezervais (banko paskolomis, akcijomis, obligacijomis, pan.),išreikšta procentais – kapitalo kaina. Ta kapitalo kaina įtakoja kapitalo pelningumo normą, o tuo pačiu irįmonės rinkos kainą. { Finansinių išteklių ir kapitalo santykis įtakojakapitalo pelningumo normą, o tuo pačiu ir įmonės aktyvo kainą.} (u meniaeto predlozhenije tak zapisano)Kapitalo kaina yra susijusi su įmonės išlaidomis, reikalingomis užfinansinių išteklių naudojimą. Įmonės rinkos kaina priklauso nuo veiksnių: 1. turto balansinės vertės; 2. įmonės veiklos rentabilumo arba pelningumo; 3. įmonės įvaizdžio (nematerialaus turto); 4. įmonės veiklos perspektyvų; 5. ekonominės padėties; 6. užimamos rinkos dalies; 7. dislokavimo.

Įmonės rinkos kaina RK [pic]RB – ribinis įmonės pelningumas [pic]BKP – fazinis pelningumas(1+p) – pelningumo prieaugisK – banko palūkanų norma.