Vilniaus prekyba

Vilniaus prekyba
Andrius

1. Finansinės rinkos

Rinka – prekių, paslaugų ar VP mainų procesas. Rinka yra tų procesų
vieta. Rinkos skirstomos:

▪ Regioninės (vieta, tai yra Vilniaus rinka, miesto rinka ir tt.)

▪ Šakinės (pvz.: tekstilės, avalinės, darbo)

Finansinės rinkos skirstomos į:

▪ Pinigų rinką

▪ Kapitalo rinką

Prie pinigų rinkos priskiriama įvairių paskolinių VP, kurių mokėjimo
terminai sueina per vienerius metus – trumpalaikiai įsiskolinimai
(komerciniai VP (90 dienų), įvairi trumpalaikiai depozitai, paskolos (iki
vienerių metų) ir tt.).

Kapitalo rinka priskiria ilgalaikių VP rinkos. Prie jų priskiriamos
akcijos, obligacijos, hipoteka (kai užstatomas nekilnojamas turtas),
valstybės ir savivaldybės obligacijos, AB akcijos ir obligacijos.

VP rinka skirstoma:

▪ Pirminė – kurioje VP naujai išleidžiami.

▪ Antrinė – VP perparduodami.

Pirminėje rinkoje dalyvauja emitentas, depozitorius (registruoja), VP
komisija (taisyklės), VP birža (parduoda).

Tiesioginiai santykiai suveda vieną su kitu.

Pardavėjas – emitentai.
Dar gali būti aukso rinka.

Kaip VP kaupiami ir laikomi?
Investavimas į VP
Būdai:

1. investuoti į paprastąsias akcijas

2. investuoti į VP su fiksuotomis pajamomis (obligacijos, privilegiruotas

akcijas, konvertuojamas VP)

3. investuoti į išvestinius VP (pirkimo ir pardavimo pasirinkimo sandoris

– opcionas, prekinis ir finansinis ateities sandoris)

4. investuoti į kitus investavimo instrumentus (investicinius fondus,

nekilnojamąjį ir kitą materialųjį turtą, mokesčių lengvatas turinčius

VP).

Investicinių fondų sudėtis ir ypatumai
|Fondo |Aktyvai |Fondo |Fondų veiklos apibūdinimas |
|pavadinimas| |struktūra| |
|Pinigų |Pinigų rinkos |Atviri |Palengvina trumpalaikių |
|rinkos |trumpalaikiai |(prieinam|instrumentų išpirkimą ir |
|fondai |instrumentai, kuriuos |i |savų investicijų |
| |galime lengvai realizuoti |visiems) |įgyvendinimą |
|Pelno |Vietiniai arba užsienio |Atviri |Palengvina VP išpirkimą |
|fondai |pinigų rinkų instrumentai | | |
|(padidinto |(trumpalaikiai) | | |
|pelno) | | | |
| |Vietinės ar užsienio šalių|Atviri |Palengvina obligacijų |
| |koteruojamos ar

r likvydžios| |išpirkimą, iššaukia |
| |valstybių obligacijos | |investicinio portfelio |
| |(pvz. kūro) | |pakeitimus |
| |Vietinių ir užsienio šalių|Atviri |Palengvina obligacijų |
| |korporacijų obligacijos | |išpirkimą, iššaukia |
| | | |investicinio portfelio |
| | | |pakeitimus |
| |Vietinės ir užsienio šalių|Atviri |Uždarų ir atvirų fondų |
| |akcijos |arba |veikla yra analogiška |
| | |uždari | |
| |Nekilnojamas turtas |Uždari |Panaudojamos ar išnaudojamos|
| | | |nekilnojamo turto kaip mažai|
| | | |likvidaus sąvybės |
|Užtikrintų |Vyriausybės ar korporacijų|Uždari, |Veikla esant stabiliai |
|pajamų |obligacijos |veiklos |investiciniai bazei |
| | |laikas | |
| | |ribotas | |
|Kapitalo |Nacionalinės ir užsienio |Atviri |Veikia palengvindami |
|augimo |šalių vyriausybinės ar | |obligacijų pardavimą ir |
|fondai |korporacijų obligacijos | |išpirkimą |
| |Koteruojamos, likvidžios |Atviri |Palengvina akcijų pardavimą |
| |nacionalinės akcijos | |ir išpirkimą |
| |Nekilnojamas turtas |Uždari |Daugiau ilgalaikiai |
| | | |išnaudojamas mažiau likvidus|
| | | |aktyvas |

Naudojami kiti fondai:

Subalansuoti fondai – išnaudojami atskirų fondų privalumai.

Korporaciniai fondai – akcijos, savitarpio fondai (JAV), investicinės
kintamo kapitalo fondai (Prancuzija).

Trato fondai (patikėjimo) – įsteigiami remti pasitikėjimo ssutartimis
(valdytojas ir patikėtinis).

Kontraktiniai (sutartiniai) – kai fondai sudaromi sutartimis tarp
investuotojų (jei nėra akcininkai) ir valdytojų.

2. VP, jų klasifikavimo požymiai

3. Atskirų VP apibūdinimas: komerciniai VP, vekseliai ir kiti VP.
Vertybiniai popieriai

Komerciniai popieriai yra nepadengtos skolos dokumentai. Todėl
investitorių lėšos per komercinius popierius gali pritraukti tik solidžios
arba turinčios garantijas (draudimo, stambesnių, patikimų įmonių) įmonės.
Paprastai komerciniai popieriai padengiami per 45 dienas ir negali viršyti
9 mėnesių. KP gali būti parduodami tiek su diskontu (nuolaida), tiek su
procentais.

Vekselis – anksčiau plačiai naudotas, dabar – ne taip. Jį išduodantis
asmuo – jo gavėjas. Trosantas besąligiškai įsipareigoja pats arba p

paveda
sumokėti (mokėtojui – trasatui) tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui
– remitentui.

Būdingi bruožai:

• Abstraktumas (nenurodoma išdavimo priežastis)

• Formalumas (norminiame akte nurodomi būtini rekvizitai, surašomas ant

specialaus blanko)

• Prievolės besąlygiškiumas (negali būti mokėjimo išlygų)

• Perleidžiamumas (neribojamas perdavimas kitam subjektui)

• Gali būti kaip abipusio atsiskaitymo ir atsiskaitymo negrynaisiais

priemonė. Tai labiausiai likvydus VP.

• Kaip mokamoji priemonė

• Kaip labiausiai likvidus VP

• Gali turėti papildomo apmokėjimo garantiją, įrašyta kitoje pusėje

Vekseliai būna:

• Paprastieji (solo)

• Įsamkomieji (trata)

Paprastojo vekselio davėjas pats įsipareigoja laiku gražinti skolą.
Tratos turėtojas įsipareigoja grąžinti skolą per trečiąjį asmenį (trasatą).
Jei nepasitikima gavėju galima reikalauti papildomų garantijų.

Privalomi rekvizitai vekseliui:

1. žodžiai „įsakomasis“ arba „paprastatsis“ vekselis

2. besąlygiškas įsakymas įsakomajame vekselyje arba besąlygiškas

įsipareigojimas paprastajame

3. mokėjimo terminas

4. mokėjimo vieta

5. kam ir kieno įsakymu turi būti sumokėta

6. išrašymo data ir vieta

7. vekselio davėjo parašas

Vekselio davėjas be paskolos gali įsipareigoti mokėti palūkanas,
tuomet prie sumos nurodomas procentas.

Apmokėjimo tvarka ir terminai:

1. Apmokamas pateikus

2. Per tam tikrą laiką nuo pateikimo

3. Per tam tikrą laiką nuo išrašymo

4. Nustatyta data

Jei dėl apmokėjimo nesutarta – paprastai apmokamas pateikus. Gali
būti pateiktas per 1 metus nuo jo išrašymo dienos, jei nenurodytas
terminas.

Prie VP priskiriami ir procentiniai indėliai, kurių indėlininkai gali
naudotis e-pavedimais, čekiais.

Taupomieji indėliai – depoziciniai procentiniai indėliai, kurie gali
būti išimami bet kada be baudos. Tačiau indėlininkai neturi teisės naudotis
čekiu.

Terminuoti indėliai – taupomojo indėlio forma, kai galima atsiimti su
procentais tik po sutartyje numatyto termino.

Depozicinės pinigų rinkos sąskaitos – depozitorių institutų specialūs
indėliai, turintys artimą tarpusavio fondų paskirtį ir panaudojimą.

Tarpusavio fondai sudaryti iš finansiniam t

tarpininkui perduotų
gyventojų pajų sumos.

Vienadieniai susitarimai – dėl atgalinio išpirkimo yra trumpalaikiai
likvidaciniai aktyvai, kurie sutarties forma įgalina pirkti ar parduoti iš
finansinio tarpininko VP tam, kad kitą dieną parduoti sutarta kaina.

4. Akcijų ir obligacijų tapatumai ir skirtumai

|Akcijos |Obligacijos |
|Neterminuotos, emitento neišperkamos |Terminuotos, išperkamos emitento |
|Pajamų (dividentų) dydis dažniausiai |Pajamos iš anksto numatytos |
|nefiksuotas, išskyrus privilegiruotas | |
|ir pan. | |
|Išleidžia verslo ir finansų įmonės |Išleidžia valstybė, viešos |
| |organizacijos, verslo ir finansinės |
| |įmonės |
|Gali būti materialios, nematerialios, |Gali būti materialios, nematerialios, |
|įvairių nominalų (Lietuvoje materialių|nominalai standartizuoti |
|nėra) | |
|Neskaidoma |Išimtiniais atvėjais gali būti |
| |skaidoma |
|Išskyrus privilegiruotas ir |Nesuteikia balsavimo teisės |
|specialiasias, suteikia savininkui | |
|balsavimo teisę, bet nesuteikia teisės| |
|į turtą | |

5. Akcijų klasifikavimo požymiai, atskiri akcijų tipai.

Akcijos

Akcijos yra VP, išleidžiamos AB, kooperatyvų, bendrijų, nenustatant
jų cirkuliavimo laiko, liūdijantys apie lėšų įvedimą į veiklą, suteikia
teisę gauti pilną palūkanų normą.

Akcijos gali būti darbo kolektyvo, steigėjų, vardinės. Platinamos
atvirai arba paskirstant tarp steigėjų, darbuotojų. Akcijų turėtojai turi
teisę dalyvauti įmonės valdyme proporcingai pagal turimą akcijų skaičių.

Akcijos nominali vertė yra pažymėta ant akcijos, įvesta PC ir pan.

Akcininkas – akcijos turėtojas. Akcininkas gali būti fizinis ar
juridinis asmuo.

Akcijos klasifikuojamos:

• pagal formą (materialios, menaterialios);

• pagal disponavimo būdą (vardinės, pareikštinės);

• pagal suteikiamas teises (paprastos, privilegijuotos, spacialios,

įmonės darbuotojų);

• pagal apmokėjimą (apmokėtos, neapmokėtos).

Nematerialių akcijų pinigai laikomi sąskaitose.

Pareikštinės yra laikomos finansinio meklerio įmonėse atidarytose VP
sąskaitose.

Paprastosios nesuteikia jokių išimtinių teisių. Nominali

vertė
vienoda.

Privilegijuotosios suteikia tam tikras išimtines teises, bet ne
balsavimo teisę.

Specialiosios suteikia išimtines teises: vetuoti susirinkimo
sprendimus, pasisakyti bet kuriuo klausimu, sušaukti akcininkų susirinkimą.

Vardinės būna 2 tipų:

A- nesuteikia balsavimo teisės (panašios į privilegijuotas);

B- suteikia balsavimo teisę (1 akcija – 1 balsas, gali

asmeniškai, gali perduoti).

Privilegijuotos suteikia teisę į dividentus anksčiau vardinių.
Dividentai nustatomi tvirtu procentu, jei yra nominali vertė. Gali būti su
akumuliuotais (kaupiamaisiais) dividentais arba su įprastu dividentų
išmokėjimu. Jei kokiam nors laikotarpiui nenumatoma išmokėti dividentų, tai
akumuliuotų dividentų atvėju dividentai priskaičiuojami vėlesniam laikui ir
mokami už abu laikotarpius. Ne akumuliuotu dividendu atveju dividendai kitą
laikotarpį nekompensuojami. Įmonei bankrutavus privilegiruotų akcijų
turėtojų teisės tenkinamos anksčiau.

6. VP kursai ir akcijų indeksai

Indeksai

Teorijos:

1. Dow (Standart and Poor‘s – 500, Wilt Shire – 5000)

2. Kursų kilimo-kritimo

3. Rinkos dydžio

4. Prekybos apimties

5. Nepilnų lotų teorija

1. Dow Jonso teorija teigia, kad pramonės potencialas negali būti

stabilus, jei atsilieka transporto pramonė. Esant didėjimo tendencijai

rekomenduojama akcijas įsigyti. Indėksai nustatomi atskiroms ūkio

šakoms. Pramonės indeksas yra 30 stambiausių korporacijų indeksas.

Transporto (DITA) indeksas rodo 20 kompanijų tendencijas. Komunalinis

indeksas apima 15 įmonių akcijų kursus.

Standart and Poor‘s skaičiuojamas visai rinkai. Parinkame iš visų
ūkio šakų. Šio tipo indeksas gali būti 2 tipų:

• 500

• 300

Jo bazę sudaro 30 pramonės, 25 transporto, 40 finansų, 40 komunalinių

įmonių. Sudėtindesnis, tikslingesnis nei Dow Jonso.

Wil Shire 5000 – skaičiuojamas kaip įvairių korporacijų akcijų vertė
(pagal Amerikos biržas).

2. Taikant kusio kitimo analizę skaičiuojami VP skirtumai. Kai jis

teigiamas, VP rinkos tendencijos laikomos teigiamomis, ir atvirkščiai.

Operatyvesnė teorija už Dow Jonso, greičiau fiksuoja pokyčius, apima

didesnį skaičių.

4. Parduotų akcijų skaičiaus ir jų kurso kitimo analizė: Esant dideliai

tendencijai ir mažėjant jų pardavimams reikia laukti didėjimo

tedencijos pabaigos, todėl akcijas būtina parduoti ir atvirkščiai.

5. Lotas – tam tikras akcijų/prekių skaičius. Lotą sudaro 100. Nepilnų

lotų VP teorija pagrįsta subjektyviais investuotojų samprotavimais.

Dažniausiai prekiaujama lotų dalimis ir kaupiasi nepatikima informacija.

Pagal šią teoriją skaičiuojama nepilnų lotų dalis % apyvartoje. Jei ši

dalis didėja – siūloma parduoti, mažėja – pirkti. Nors ši teorija nėra

operatyviai pagrįsta, ji gali būti taikoma prie kitų rezultatų.

LT – kai indeksas parodo pasikeitimus antrinėje rinkoje.

Akcijų indeksavimas
Jų skaičiavimo teorija pagrįsta tarptautiniais skaičiavimais.
Nustatomi indeksai:
LITIN – A – nustatynėjamas iki 2001 m. pagal prekybos sąrašą.
LITIN – G – skaičiuojamas iš visų biržos koteruojamų VP. Emitentai
įtraukiami į visus sąrašus. Apima visus leidėjus, visus VP.
LITIN – 10 – aktyviausių 10 emitentų prekiaujančių akcijomis.
LITIN – BVP – vyriausybės VP. Daugiau obligacijomis.

http://www.nse.lt/beta/indebsuskaiciavimai.htm

7. Dividendų politika:samprata ir teorijos, išraiškos formos, veiksniai,
dividendų mokėjimo tvarka

8. Obligacijos: jų klasifikavimas, reitingas, kuponai, operacijos su
obligacijomis

Obligacijos

VP liūdijantys apie jų turėtojų piniginius įnašus ir įgaliojantys
padengti jų naminalią vertę per nustatytą joje laiką, išmokant fiksuoto
dydžio procentus (jei nėra nustatyta kitaip). Platinama laisvanorišku
pagrindu firmose, žmonėms. Gali būti: valstybinės, savivaldybių, vidinės
paskolų, įmonių.

Obligacijos – ilgalaikių paskolų teikimo priemonė.

Nominalas – nustatyta obligacijos nominali vertė.

Daugelis obligacijų terminuotos su fiksuota palūkanų kuponų norma.
Jei dėl kokių nors priežasčių nukrenta palūkanų norma, obligacijos turėtų
būti išperkamos prieš laiką ir išplatinamos su kita palūkanų norma.

Klasifikacija:
pagal gyvavimo periodą:

• subrendimą

• pelno padengimą;/fiksavimo periodą;(u meni – pelno padengimą)
pagal kupono procentą;
pagal išpirkimo sąlygas;
pagal mokestinę padėtį;
pagal likvidumą;
pagal įsipareigojimo patikimumą;
pagal užstatą (užtikrinimo būdą):

• su turto užstatu

• neužstatytas

• kitais VP;
pagal savininko teises ir privilegijas:

• platinamosios

• serijinės

• konvertuojamos

• grįžtamojo pelno;
pagal pirkėjus:

• stambūs

• smulkūs.

Obligacijos su užstatais užtikrinamos turtu, kitais VP.

Neužstatytos – tiesioginiai skoliniai įsipareigojimai, pasižadėjimai
grąžinti pinigus be pretenzijų į turtą. Išleidžiamos, kai nėra fizinio
turto užstato. Tokias perka jei įmonė turi gerą reputaciją, nėra
įsiskolinusi.

Konvertuojamos obligacijos suteikia daugiau galimybių, gali būti
pakeistos į akcijas, todėl lengviau parduodamos nei įprastos.

Kuponas gali būti nulinis. Tokios obligacijos parduodamos su didele
nuolaida (diskontu). Neduoda teisės į palūkanų mokėjimus. Iš karto išmokama
nominali suma pasibaigus laikotarpiui.

Obligacijos, kaip ir akcijos, reitinguojamos pagal patikimumą,
išperkamumą. Aukščiausias vertinimas AAA.

Besivystančių šalių obligacijos vadinamos minkštomis – mažiausiai
patikimos su didžiausia palūkanų norma.

Euro obligacijos išleidžiamos emitentų kitose valstybėse ir kita
valiuta nei emitento šalies. Taip išvengiama VP komisijos suvaržymų,
apribojimų, apeinami įstatymai.

Nuolatinės (neterminuotos) obligacijos užtikrina nustatyto dydžio
palūkanas per visą (neapibrėžtą) laikotarpį, bet neįsipareigoja jų
išpirkti. Tai vadinama konsoliduota rinka. Iš jų gaunami pastovūs pinigai
neapibrėžtam laikui (perpetuitetas).

Antraeilės obligacijos – pretenzijos gali būti pareikštos kai
pateikiamos apdraustų paskolų ir neantraeilių obligacijų mokestinės įmokos.

Hipotekos (įkeitimo) obligacijos – tai VP apdrausti nekilnojamuoju
turtu. Užstatyto turto vertė didesnė nei obligacijos, kas suteikia
obligacijos turėtojams garantiją.

Vyriausybė gali išleisti šių rūšių obligacijas:

• pajamų,

• AB obligacijos (geležinkelių, avialinijų),

• hipotekos,

• nulinio kupono.

Pajamų obligacijos – kaip VP, kurių palūkanos susijusios su pelno
gavimu (panašu į akcijas). Jei nėra pakankamo pelno, bendrovė nėra
įsipareigojusi mokėti. Mokėjimo nutraukimas nebūtinai susijęs su bankrotu.

AB obligacijos neapdraustos, todėl bankroto atvėju negalima išieškoti
per teismus.

Obligacijų reitingų sistema
Aaa, AAA, Axx – aukščiausias lygis
Baa, BBB, Bxx – vidutinis lygis
Caa, CCC, Cxx – žemiausias lygis.

Kuponų palūkanų norma – santykinis dydis, lygus metinio palūkanų
išmokėjimo ir nominalios obligacijos vertės procentiniam santykiui:

[pic]

Obligacija, laikinai patekusi į rinką, vadinama neišpirkta arba senos
rinkos obligacija. Rinka priklauso nuo palūkanų mokėjimų dydžio.

Naujų obligacijų emisija vykdoma taip, kad palūkanų mokėjimai
atitiktų kuponų palūkanų normą, tai ir obligacijų rinkos kaina atitinka
nominalią obligacijų vertę.

Jei mokėjimai pagal kuponą būtų mažesni, tai obligacijos kaina
rinkoje nukristų žemiau nominalios vertės, jei aukštesni – obligacijų kaina
būtų didesnė nei nominali vertė.

Obligacijos vertė yra esamoji vertė, susidedanti iš dviejų pinigų
šaltinių:

1. periodinių palūkanų mokėjimų pagal kuponus

2. obligacijų nominalios vertės, kuri yra mokama pasibaigus terminui,

arba srauto N.

9. Išvestiniai vertybiniai popieriai (hipotekos, lakštai, opcionai)

Investavimą į išvestinius VP vadiname išankstiniais sandoriais
(ateities sandoriai, išankstiniai sandoriai, pasirinkimo sandoriai).

Opcionai – pirkėjo ir pardavėjo (pirkimo-pardavimo) sutartis
įgalinanti opciono (pasirinkimo) pirkėjui pasirinkimo teisę
(neįpareigojanti jei jis to nori) pirkti ar parduoti pasirašytus VP
būsimuoju laiku nustatytos dienos sutartą dieną ir sutartą kainą. Opciono
pirkėjai turi sutarties pasinaudojimo teisę ir privalo sumokėti pardavėjui
opciono premiją (dėl VP kainos kritimo ar kilimo). Jeigu opciono sutartis
suteikia teisę parduoti sutarties objektą, įgyjamas pardavėjo opcionas.
{Opcionas – tai teisė pirkti ar parduoti VP. Jis žaidžiai iš VP kilimo ir
kritimo}

Opcionas gali būti įvykdytas bet kurią po opciono įsigijimo dieną iki
iki opciono galiojimo pabaigos (amerikoniškasis – jei galim vykdyti
paskutinę jo galiojimo dieną, vadinamas europietiškuoju).

Kaina, kurią turime teisę pirkti sutarties objektą, – sutartinė
(sandorio kaina). Ji yra žemesnė nei nominali.

Pirkėjas pirkimo opciono įsigydamas sutarties objektą išlošia, jei
kaina didėja, arba praranda sumažėjusios ir sutarties kainų skirtumą.

VP rūšys:

Užstatais garantuoti VP. Čia priskiriamos hipotekos ir VP turintys
pagrindinės skolos grąžinimo, mokėjimo ir skolos išmokėjimo garantijas. Jie
išleidžiami ir parduodami investuotojams, o mokėjimai garantuojami
vyriausybinių institucijų ar privačių įmonių, bankų ir t.t.

Paslaugų teikėjai perka mėnesinius hipotekų mokėjimus, o likusią sumą
perveda investuotojams. Hipotekos garantuoti išvestiniai VP skirstomi į
klases:

1. Bendri hipotekos fondų VP;

2. Hipotekiniai VP su skirtingomis palūkanomis.

Prie hipotekinių popierių priskiriami obligacijos, garantuojamos
hipotekiniu portfeliu (garantuojama skirtingais užstatais). Taip pat gali
būti hipotekos garantuoti grynieji bedividentiniai VP.

10. VP kaina (susijusi su kapitalo kaina)

Bendra lėšų suma, kurią reikia mokėti už naudojimąsi ištekliais ar
finansiniais rezervais (banko paskolomis, akcijomis, obligacijomis, pan.),
išreikšta procentais – kapitalo kaina.

Ta kapitalo kaina įtakoja kapitalo pelningumo normą, o tuo pačiu ir
įmonės rinkos kainą. { Finansinių išteklių ir kapitalo santykis įtakoja
kapitalo pelningumo normą, o tuo pačiu ir įmonės aktyvo kainą.} (u menia
eto predlozhenije tak zapisano)
Kapitalo kaina yra susijusi su įmonės išlaidomis, reikalingomis už
finansinių išteklių naudojimą.

Įmonės rinkos kaina priklauso nuo veiksnių:

1. turto balansinės vertės;

2. įmonės veiklos rentabilumo arba pelningumo;

3. įmonės įvaizdžio (nematerialaus turto);

4. įmonės veiklos perspektyvų;

5. ekonominės padėties;

6. užimamos rinkos dalies;

7. dislokavimo.

Įmonės rinkos kaina RK

[pic]
RB – ribinis įmonės pelningumas

[pic]
BKP – fazinis pelningumas
(1+p) – pelningumo prieaugis
K – banko palūkanų norma.

Leave a Comment